2019-05-29 Nr. AB-12029-3-62-3-02362-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1663-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02362-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vyriausioji administracinių ginčų komisija (dabar – Lietuvos administracinių ginčų komisija)), dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. S-18973 (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. spalio 19 d. sprendimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atstovaudamas savo nario E. P. interesus registruotu paštu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK su prašymu, kad būtų pateikti duomenys, susiję su nuteistojo kalinimo sąlygomis. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. S-18973 atsisakė teikti duomenis, nes nėra pateiktas įgaliojimas, patvirtintas notarine tvarka, atitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo išvada, kreipėsi į Komisiją, kuri priėmė 2017 m. spalio 19 d. sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo ir Rašto nepanaikinti.

E. P., įstodamas į Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ narius, tapo jos dalyviu, kaip tai reglamentuoja CK 2.45 straipsnis, t. y. juridiniu asmeniu, įgydamas prievolinių teisių ir pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu – organizacija. Remiantis CK 2.59 straipsniu, juridinio asmens dalyvis yra organizacijos narys, įtvirtintas asociacijų teisės ir organizacijos dalyvių susirinkimu, kuris yra juridinio asmens organas (CK 2.82 str. 2 d.). Atsižvelgiant į Asociacijų įstatymo 2 straipsnį 1 dalį, asociacija yra savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos nariu interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.

Taigi, E. P., įstodamas į narius ir perleisdamas balsavimo teisę vadovui, vadovaujantis nario įstojimo vidaus nustatytomis sąlygomis ir Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ įstatų 3 skyriaus 2 dalies 7 punktu, sutinka teikti savo duomenis organizacijai, o atstovas, laikydamasis Įstatų 3 skyriaus nuostatų, atstovauja ir gina savo nario interesus (Asociacijų įstatymo 2 str. 1 d.). Taigi narystės prašymo formos užpildymas reiškia sutikimą, jog organizacija gali naudotis nario asmeniniais duomenimis. Atskiriems teisės aktams reikalaujant, narys yra išdavęs rašytinį 2017 m. rugpjūčio 17 d. sutikimą Nr. D-064(064) organizacijos vadovui, leidžiantį gauti jo konfidencialius duomenis ir juos valdyti savo nuožiūra.

Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ atstovauja savo narių interesus kaip juridinis asmuo (CK 2.132 str. 2 d. ir 3 d. pagrindu) dėl būdingo specialiojo teisnumo ir yra atstovas pagal įstatymą (Asociacijų įstatymo 2 str. 1 d.). Todėl organizacijai, siekiant atstovauti savo narį, pakanka pateikti narystę patvirtinantį dokumentą, pagal kurį narys pasirašydamas sutinka, jog būtų atstovaujami jo interesai, numatyti organizacijos steigimo dokumentuose (Įstatuose). Įstatai buvo patvirtinti ne tik paties nario, bet ir notarine tvarka, kas atitinka CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Juridinio asmens organai įgyvendina juridinio asmens teises ir pareigas, kurias nustato įstatymai ir steigimo dokumentai be specialių įgaliojimų. Atsakovo prašomas pateikti atskiras įgaliojimas, kuris būtų išduotas notaro yra taikomas savanoriško (sutartinio) atstovavimo atveju ir tokie santykiai atsiras tik tada, kai juridinio asmens organas, t. y. Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovas suteiks atitinkamas teises kitam asmeniui jo kompetencijai priskirtinas funkcijas. Todėl atsakovo prašymas papildomai pateikti nario išduotą įgaliojimą tuo pačiu pagrindu, kuris yra įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose įstatuose, yra nepagrįstas.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. gavo prašymą, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją apie pareiškėjo atstovaujamą asmenį. Pareiškėjas, pateikdamas minėtą prašymą, prie jo nepridėjo dokumento, kuriuo atstovaujamasis suteiktų pareiškėjui teisę rinkti įvairią informaciją apie jį (taip pat ir konfidencialią). Todėl Pravieniškių PN-AK atsisakė teikti prašomą informaciją. Pareiškėjas negali būti laikomas tinkamu fizinio asmens procesiniu atstovu dėl atstovui keliamų reikalavimų neatitikimo, kadangi nebuvo pateiktas įgaliojimas, patvirtintas notaro arba laisvės atėmimo vietos vadovo, kuriuo pareiškėjui pavedama veikto jo vardu ir kuriame būtų įvardinta, kokius veiksmus pareiškėjui pavedama atlikti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 17 d. prašymu Nr. PPN-14 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK, prašydamas pateikti duomenis apie E. P. kalinimo sąlygas. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė E. P. prašymą dėl narystės Nevyriausybinėje organizacijoje „Iustitia est fundamentum“ suteikimo, įstatus ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. sutikimą Nr. D-064 (064) dėl asmeninių duomenų teikimo Nevyriausybinės organizacijos vadovui R. M.. Pravieniškių PN-AK 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. S-18973 atsisakė suteikti prašomą informaciją, remdamasis tuo, jog pareiškėjas nepateikė įgaliojimo, kuriame būtų nurodyta pareiškėjo teisė gauti konfidencialią asmens informaciją, atstovauti administracinėse bei civilinėse bylose ir kt. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 3R-319 (AG-261/04-2017) pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas. Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ veikia pagal 2017 m. gegužės 8 d. Juridinių asmenų registre įregistruotus įstatus, jos teisinė forma – asociacija. Įstatų 3 skyriuje reglamentuojami pagrindiniai organizacijos veiklos tikslai, sritys bei jų rūšys. Pagrindiniai tikslai: teikti nuteistiesiems ir į organizaciją besikreipiantiems asmenims paramą, suteikti visokeriopą juos dominančią informaciją apie jų teises bei gyvenimo sąlygas, atstovauti jų interesus (2.1, 2.6, 2.7, 2.10 p.).

8. Teismas nurodė, kad informacijos gavimo iš valstybės institucijų ir įstaigų sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas), kurio 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiškėjams ir jų atstovams teisė gauti dokumentus iš valstybės įstaigų. Asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose, reglamentuoja Taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, pagal kurių 26 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d.), atstovaujamo asmens vardu į instituciją kreipdamasis asmens atstovas savo prašyme turi nurodyti atstovaujamo asmens vardą ir pavardę (jeigu kreipiamasi fizinio asmens vardu) arba pavadinimą (jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu) ir pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog teisę atstovauti savo narius santykiuose su trečiaisiais asmenimis (viešojo administravimo institucijomis) jam suteikia notarine tvarka patvirtinti organizacijos įstatai, atmestini, kadangi įgaliojimas ir organizacijos įstatai yra skirtingos teisinės prigimties institutai. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnį, asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Asociacijos įstatuose turi būti nurodyta asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos (12 str. 2 d. 5 p., 7 p.), o atstovavimo dokumentas (įgaliojimas) yra rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d.). Šių teisinių institutų skirtumas pabrėžiamas ir CK 2.141 straipsnio nuostatoje, pagal kurią juridiniam asmeniui įgaliojimas gali būti duodamas tiktai sudaryti tokius sandorius, kuriuos jis turi teisę sudaryti pagal savo steigimo dokumentus. Atstovavimo dokumentas (įgaliojimas) fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis (šiuo atveju – su juridiniu asmeniu Pravieniškių PN-AK), turi būti patvirtintas notaro (CK 2.138 str. 1 d. 2 p.).

10. Kadangi pareiškėjas, kreipdamasis į Pravieniškių PN-AK su prašymu dėl asmeninių duomenų apie E. P. gavimo, nepateikė CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos formos įgaliojimo, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo laikyti neteisėtu ir nepagrįstu Pravieniškių PN-AK pateiktą atsakymą, kuriuo pareiškėjo prašymas buvo netenkintas bei Komisijos 2017 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 3R-319 (AG-2614/04-2017), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių PN-AK Rašto panaikinimo. Teismas nenustatė jokio pagrindo naikinti skundžiamus aktus skunde nurodytais argumentais, kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus administracinius aktus, taip pat nenustatyta, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d.).

III. 11. Pareiškėjas Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimą; 2) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. S-18973; 3) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. spalio 19 d. sprendimą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ santykiai su savo nariais yra nustatyti įstatymo pavedimu, o ne sutartiniais santykiais tarp asmenų, kuomet ir reikalingi įgaliojimai. Minėta nuostata yra apibrėžta Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi. Asociacija nėra pelno siekianti organizacija, jos tikslas yra siekti savo nustatytų tikslų, todėl visi resursai ir jos dalyviai prisideda prie minėto siekimo ir tai išreiškiama savo sutikimu, parašais bei balsu. Asociacijų įstatymas reglamentuoja, kad asociacija rūpinasi savo nariais, nes priešingu atveju, neturėtų galimybės siekti savo tikslo. Taigi įstojęs narys jau žino, kokiu tikslu jam suteikiama narystė ir sutinka laisva valia prisidėti prie organizacijos tikslo siekimo pagal nustatytą vidaus tvarką. Iš to ir kildinama, kad negali būti sutartiniai santykiai tarp nario ir asociacijos, nes nario asmeniniai interesai nėra pagrindiniai asociacijos tikslai. Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ veikia tik viešojo intereso gynimui pagal savo nustatytą vidaus tvarką, todėl toks santykis negali būti kitaip nustatomas, kaip pagal įstatymą, kuris nereikalauja papildomų įgaliojimų iš kiekvieno nario tam, kad būtų siekiamas bendras ir pagrindinis asociacijos tikslas. Kitaip tariant, sutartiniai santykiai gali būti tarp narių, kurie nebus susiję su asociacijos veikla ir tikslų siekimu, o tarp asociacijos ir nario santykiai yra nustatomi tik pagal įstatymą, kurie jau yra tiksliai apibrėžti ir registruoti įstatymo nustatyta tvarka.

13. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pareiškėjas negali būti laikomas tinkamu fizinio asmens atstovu procese dėl atstovui keliamų reikalavimų neatitikimo, kadangi nebuvo pateiktas notaro arba laisvės atėmimo vietos vadovo patvirtintas įgaliojimas, kuriuo pareiškėjui pavedama veikti fizinio asmens vardu ir įvardijama, kokius veiksmus pavedama atlikti. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Pravieniškių PN-AK 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. S-18973 nurodyto sprendimo, kuriuo Pravieniškių PN-AK atsisakė suteikti asociacijai „Iustitia est fundamentum“ jos nario E. P., kurio teises pareiškėjas atstovauja, asmens duomenis – duomenis bausmę, jos atlikimo tvarką ir sąlygas, medicininius duomenis ir t. t., motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas nepateikė įgaliojimo, kuriame būtų aptarta jo teisė gauti tokią informaciją.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl asmeninių duomenų apie E. P. gavimo, nes pareiškėjas nepateikė CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos formos įgaliojimo.

17. Pateiktame apeliaciniame pareiškėjas teigia, kad jo santykiai su savo nariais yra nustatyti įstatymo pavedimu, t. y. Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, o ne sutartiniais santykiais, kada ir reikalingi Fįgaliojimai.

18. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

19. Asmens duomenys, t. y. bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai, tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Teisės gauti informaciją įstatymo (ginčui reikšminga įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d.) 2 str. 4 d., Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ginčui reikšminga įstatymo redakcijos, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.). Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, kuris apima ir duomenų teikimą (duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys) taikomos tik tiek, kiek įstatymai, reglamentuojantys asmens duomenų tvarkymą, nenustato kitaip (Teisės gauti informaciją įstatymo 2 str. 3 d.).

20. Kadangi asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) nereglamentuoja duomenų subjekto kreipimosi dėl duomenų apie jį pateikimo per atstovą, taikytinos Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančios prašymo pateikimo, 1 dalies nuostatos, be kita ko, nustatančios, kad pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą; prašyme nurodo, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, adresą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, atstovo vardą ir pavardę (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir kontaktinius duomenis; jeigu dėl dokumentų kreipiasi pareiškėjo atstovas, prašyme nurodoma, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidaujama gauti, atstovo vardas, pavardė, adresas (jeigu atstovas yra fizinis asmuo), pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas (jeigu atstovas yra juridinis asmuo), atstovavimą liudijantis dokumentas, pareiškėjas, kurio vardu jis kreipiasi, ir kontaktiniai duomenys.

21. Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Pagal CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą, turi būti patvirtintas notaro.

22. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuojančiame Asociacijų įstatyme (ginčui reikšminga įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 1 str. 1 d.) nėra nuostatų dėl asociacijos narių išduodamų įgaliojimų juos vienijančiai asociacijai formos, o šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asociacija samprata (asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus).

23. Ginčo atveju pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą Pravieniškių PN-AK, su prašymu pateikti atstovaujamojo – savo nario E. P. – asmens duomenis, atstovavimą liudijančio dokumentas (įgaliojimo), atitinkančio CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nepateikė, todėl atsakovas Pravieniškių PN-AK 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. S-18973 nurodytu sprendimu tokio pareiškėjo prašymo pagrįstai netenkino. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl jo veiklos tikslo, įstatų nuostatų, susijusių su jo narių atstovimu, nėra svarbūs, kadangi nagrinėjamu atveju ginčijama ne pareiškėjo teisė atstovauti savo narį tokiuose santykiuose, o teisė gauti asmens duomenis neįvykdžius įstatyme nustatyto reikalavimo su prašymu pateikti atstovavimą liudijantį dokumentą.

24. Atsižvelgiant į aptartą, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė