1dbf44ae-055f-44f3-86f3-e9d0933b0f89 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P. Jaržemskis                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-133-56/2010Teisėjas A. Guobys                                                                                   Proc. sprendimo kategorijos: 34.3;                                                                                                            34.4.10;121.15;121.21                                                                                                          VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                          N U T A R T I S                                                       2010 m. vasario 17 d.                                                             Vilnius                       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš                         kolegijos pirmininko                                    Petro Jaržemskio                      kolegijos teisėjų                                            Danutės Kutrienės                                                                                                  Dalios Višinskienės                         sekretoriaujant                                               Margaritai Armalienei                          dalyvaujant pareiškėjai                                   B.

R.                         pareiÅ¡kėjos atstovei                                 adv. Vytautei Ladygaitei-BalčiÅ«nienei                         suinteresuoto asmens atstovei                 adv. S. A.                        teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų B.

R., G. R. ir V. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimo kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjų B. R., G. R. ir V. R. praÅ¡ymas dėl termino palikimui priimti pratęsimo.                Kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â n u s t a t ė:           I.Ginčo esmė   PareiÅ¡kėjai B. R., G. R. ir V. R. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ ir prašė atnaujinti įstatymu nustatytÄ terminÄ palikėjos I.

R., mirusios 1994-06-20, palikimui priimti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.   Nurodė, kad jie yra I. R., kuri mirė 1994-06-20 vaikaičiai. Jų tėvas T. R., kuris buvo I. R. sÅ«nus, mirė 1992-11-05. PareiÅ¡kėjai I. R. mirties dienÄ buvo mažamečiais, tėvai buvo nutraukę santuokÄ nuo 1992-05-19. PareiÅ¡kėjų motina K. R. su tėvo gimine jokių santykių nepalaikė, apie I. R. mirtį nieko nežinojo, todėl jokių veiksmų, bÅ«dama vaikų įstatymine atstove dėl turto paveldėjimo neatliko.

Tik neseniai pareiÅ¡kėjai sužinojo, kad po I. R. mirties liko palikimas-gyvenamas namas, žemės sklypai, esantys (duomenys neskebtini), Vilniuje, žemės sklypas grÄ Å¾intas 2005-04-12 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu, tačiau visÄ I. R. palikimÄ priėmė jos sÅ«nus, pareiÅ¡kėjų dėdė I. R., kuris priimdamas palikimÄ , žinojo, kad jo brolis T. R. turėjo mažamečių vaikų, tai yra pareiÅ¡kėjus.   Suinteresuotas asmuo I. R. su pareiÅ¡kėjų reikalavimais nesutiko nurodydamas, kad I.

R. palikimas atsirado nuo jos mirties momento, t.y. 1994-06-20, todėl paveldėjimo teisiniams santykiams šioje byloje turi būti taikoma 1964 metų Civilinio kodekso redakcijos nuostatos, nes 2000m. redakcijos CK 5 knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus naujam kodeksui. Suinteresuotas asmuo nesutiko su teiginiu, kad pareiškėjams bei jų motinai nebuvo žinoma apie I. R. mirtį, nes pareiškėjų motina dalyvavo I. R. laidotuvėse, o pareiškėjai bei jų motina gyvena netoli vieni kitų.    II.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė   Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimu pareiÅ¡kimas buvo atmestas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų B. R., G. R. ir V. R., I. R. naudai priteista po 333,33 Lt advokato paslaugoms atlyginti.   Teismas pažymėjo, kad I. R. mirė 1994 m. birželio 20 d. Pagal tuo metu galiojusį Civilinį kodeksÄ paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniais lygiomis dalimis yra pirmosios eilės- mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai) bei mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties.

Antros eilės įpėdiniai be kitų Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintų asmenų yra mirusiojo vaikaičiai. Antros eilės įpėdiniai Å¡aukiami paveldėti pagal įstatymÄ tik, jei nėra pirmos eilės įpėdinių arba jei Å¡ie nepriėmė palikimo (1964m CK 573 str. redakcija keista 1994-05-17 LR Ä®statymu „Dėl LR CK pakeitimo ir papildymo“, kuriame buvo pakeistas LR CK 573str.). Remdamasis šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 5.11 straipsniu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai, kurie buvo 1994 m. birželio 20d. mirusios I.

R. vaikaičiais, negalėjo bÅ«ti Å¡aukiami paveldėti, nes nebuvo pirmos eilės įpėdiniais. TokiÄ teisę galėjo turėti tik jų tėvas T. R., tačiau jis palikimo atsiradimo dienÄ jau buvo miręs. Dėl palikimo kreipėsi pirmos eilės įpėdinis- suinteresuotas asmuo I. R., todėl esant tokioms aplinkybėms, nors ir atstačius terminÄ palikimo priėmimui, toks sprendimas neturėtų pareiÅ¡kėjams jokių teisinių pasekmių.    Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pratęsti termino palikimui priimti kaip praleisto dėl svarbių priežasčių, kadangi nuo pareiÅ¡kėjų senelės I.

R. mirties, 1994-06-20 d. iki pareiÅ¡kėjų kreipimosi į teismÄ dienos 2008-10-17d. praėjo 14 metų. Po I. R. mirties pareiÅ¡kėjų teisėmis dėl palikimo priėmimo privalėjo pasirÅ«pinti jų motina K. R.. PareiÅ¡kėjų ir mirusiosios I. R. gyvenamoji vieta buvo tame pačiame (duomenys nesklebtini) kaime ir jų gyvenamÄ sias vietas skyrė nedideli atstumai, todėl pareiÅ¡kėjų motina, patys pareiÅ¡kėjai negalėjo nežinoti apie tame pačiame kaime gyvenusios I. R. mirtį. PareiÅ¡kėja G.

R. pilnamete tapo 2003 m. kovo 30 d., B. R. 2007 m. balandžio 30 d., o V. R. 2005 m. sausio 26 d. Nuo pilnametystės jie turėjo ir privalėjo patys pasirÅ«pinti savo teisių gynimu, tačiau to nedarė nepateisinamai ilgÄ laiko tarpÄ , o jokios svarbios priežastys dėl kurių tapus pilnamečiais nebuvo kreiptÄ si dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodytos nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-12-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2006).      III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai       PareiÅ¡kėjai B. R., G. R. ir V. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ pareiÅ¡kimÄ patenkinti.      Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas neįvertinus pareiÅ¡kėjų nurodytų aplinkybių bei neiÅ¡tyrus bylos aplinkybių, netinkamai taikant ir aiÅ¡kinant materialinės teisės normas, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Teismas netinkamai taikė 1964 m.

Civilinio kodekso 573 straipsnio nuostatas, kadangi nurodyto sraipsnio 4 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės, sÅ«nėnai ir dukterėčios bei pusbroliai ir pusseserės paveldi tÄ dalį, kuri bÅ«tų priklausiusi mirusiajam Å¡aukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus. Kadangi pareiÅ¡kėjų tėvas mirė 1992 m. lapkričio 5 d., o jo motina I. R. 1994 m. birželio 20 d., pareiÅ¡kėjams pagal įstatymÄ priklauso jų mirusiam tėvui tenkanti I.

R. palikimo dalis. Skundžiamo sprendimo argumentai susiję su termino praleidimo priežastimis, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes teismas iÅ¡ esmės vadovavosi suinteresuoto asmens atsiliepimu kurio nuostatas perkėlė į teismo sprendimÄ , nes Civilinio kodekso 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis pareiÅ¡kėjai nesirėmė. Teismas nenustatė ir neįvertino ar dėl kitų asmenų aplaidumo neigaimos teisinės pasekmės tenka pareiÅ¡kėjams. Bylos nagrinėjimo metu liudytojų parodymais buvo patvirtinta, jog Å¡eimos iÅ¡ tikrųjų gyveno skirtinguose kaimuose, tačiau teismas nurodytos aplinkybės neįvertino, skudžiamame sprendime nepagrįstai nurodydamas, jog pareiÅ¡kėjai, negalėjo nežinoti apie tame pačiame kaime gyvenusios I.

R. mirtį. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, jog Å¡eimos nuo 1992 metų dėl konfliktiÅ¡kų tarpusavio santykių nebendravo, jų santykiai buvo prieÅ¡iÅ¡ki. Sprendime nenurodyti argumentai, kuo remiantis teismas pareiÅ¡kėjų nurodytas aplinkybes dėl termino palikimui priimti praleidimo laikė nesvarbiomis. Teismas neįvertino aplinkybės, kad palikimo atsiradimo metu pareiÅ¡kėjai buvo nepilnamečiai ir negalėjo pasirÅ«pinti savo teisių gynimu. Nustatydamas aplinkybes susijusias su termino palikimui priimti praleidimu teismas nevertino kiekvieno pareiÅ¡kėjo individualiai, nesivadovavo individualaus sÄ Å¾iningumo, atidaus ir rÅ«pestingo asmens standartais, tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007).      Neįvertinęs reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, kiekvieno pareiÅ¡kėjo individualiai, pareiÅ¡kėjų motinos mažaraÅ¡tiÅ¡kumo, bei dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių, teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ ir neatskleidė bylos esmės, kas sudaro pagrindÄ skundžiamÄ jį teismo sprendimÄ panaikinti (CPK 263 str., 270 str. 4d.).    Suinteresuotas asmuo I.

R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .    Nurodo, kad pareiÅ¡kėjų argumentai, jog teismas rėmėsi atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodytais argumentais bei atsiliepime nurodytomis įstatymo normomis (CK 38 str. 1 d.), nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui, nes priimdamas sprendimÄ teismas visapusiÅ¡kai įvertina bylos Å¡alių pateiktus argumentus (CPK 265 str. 2 d). Nepagrįstas skundo argumentas dėl pareiÅ¡kėjų nepilnametystės, nes tokio ginčo byloje nėra.

Dokumentai dėl paveldėjimo priėmimo nebuvo tvarkomi dėl nežinojimo, tačiau nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjų tėvai buvo iÅ¡siskyrę, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai po tėvų skyrybų negalėjo bendrauti su giminėmis. Be to, ginčo Å¡alių gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Riešėje ir namai yra Å¡alia, todėl pareiÅ¡kėjai nepagrįstai teigia, jog apie močiutės mirtį jie nežinojo. Priimdamas sprendimÄ teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nenukrypo nuo jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2006;2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006;2007-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Todėl apeliacinis skundas turi Å«ri atmestas kaip nepagrįstas, o teismo sprendimas paliktas nepakeistu.   Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.    Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).   Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.   Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bei įvertinusi civilinės bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus (CPK 183 str., 185 str.), konstatuoja, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimas neatitinka suformuotos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str., 330 str.).

   Dėl 1964 metų Civilinio kodekso 573 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiÅ¡kinimo   Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl ieÅ¡kovų neturėjimo subjektinės teisės paveldėti kartu su atsakovu, todėl Å¡alina iÅ¡ teismo sprendimo motyvojamosios dalies Å¡ias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas ir argumentus sekančių iÅ¡vadų ir argumentų pagrindu:    Teismo teiginys, kad 1964 metų Civiliniame kodekse galiojusiame palikimo atsiradimo metu, nebuvo nustatytas paveldėjimas atstovavimo teise, todėl pareiÅ¡kėjai, mirusiosios vaikaičiai – esant pirmos eilės įpėdiniams, negali pretenduoti į palikimÄ yra klaidingas.

   1964 metų Civilinio kodekso 573 straipsnio 4 dalyje (galiojusioje I. R. mirties dienÄ ) yra nustatyta vaikaičių teisė paveldėti kartu su pirmosios eilės įpėdiniais jų tėvais ar motinomis, kurių palikimi atsiradimo metu nebėra gyvų, priklausančiÄ turto dalį. Jie lygiomis dalimis paveldi tÄ dalį, kuriÄ bÅ«tų paveldėję jų tėvas ar motina, jeigu jie bÅ«tų gyvi palikimo atsiradimo metu. Toks paveldėjimas vadinamas paveldėjimu atstovavimo teise.    Esant nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje turėjo tokiÄ pačiÄ subjektinę teisę paveldėti palikėjos I.

R. palikimÄ kaip ir atsakovas.   Dėl termino palikti priėmimÄ pratęsimo   Pagal 1964 metų Civilinio kodekso 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ Ä¯pėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, 2000 metų Civilinio kodekso 5.50 straipsnis nustato trijų mėnesių terminÄ .   Įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

   Kaip jau paminėta, palikėja I. R. mirė 1994 m. birželio 20 d., pareiškėjams B. R. esant 4 metų amžiaus, G. R. 9 metų amžiaus bei V. R. esant 7 metų amžiaus. 1964 metų Civilinio kodekso 2 skirsnio normos, 2000 metų Civilinio kodekso 2 skirsnio normos nustatė, kad nepilnamečius vaikus atstovauja ir jų civilines teises įgyvendina jų tėvai.   Pareiškėjai nurodė, kad jų motina K. R. po pareiškėjų tėvo T. R. mirties bei po palikėjos I. R. mirties su atsakovu santykių nepalaikė, pareiškėjų palikimo teisiniuose santykiuose neatstovavo.

 Šios pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės byloje nenuginčytos (CPK 178 str.).  Į bylÄ pateiktas atsakovo I. R. pareiÅ¡kimas Vilniaus rajono 1 notarų biurui (b.l.

79) įrodo, kad atsakovas savo pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjų, kaip paveldėtojų nenurodė.  Taigi, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjai negalėjo realiai įgyvendinti savo, kaip  paveldėtojų teisės atstovavimo teise ne dėl savo kaltės. PareiÅ¡kėjai G. R. ir V. R. pilnamečiais tapo atitinkamai 2003 ir 2005 metais, o B. R. 2007 metų balandžio 30 d., praÅ¡ymas pratęsti terminÄ palikimui priimti paduotas 2008 m. lapkričio 17 d., todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 5 d.) sprendžia, kad yra pagrindas pratęsti terminÄ palikimui priimti pareiÅ¡kėjai B.

R., kaip mažiausiai praleidusiai terminÄ palikimui priimti nuo tada, kai ji tapo pilnamete.   Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iÅ¡ suinteresuoto asmens I. R. pareiÅ¡kėjai B. R. priteistinos 157 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidos, o valstybei 19,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos.   Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija   n u t a r ė:  PareiÅ¡kėjos B. R. apeliacinį skundÄ Â patenkinti, o pareiÅ¡kėjų G.

R. ir V. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Pratęsti pareiÅ¡kėjai B. R. a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytÄ terminÄ palikėjos I. R. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1994 m. birželio 20 d., palikimui priimti kaip praleistÄ dėl svarbios priežasties. Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens I. R. a.k. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjai B. R. 157,00 Lt žyminio mokesčio, o valstybės naudai 19,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ B. R., I. R. naudai priteistos 333,33 Lt iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai atlyginti.

 KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . PaÅ¡alinti iÅ¡ sprendimo motyvojamuosios dalies teismo sprendimo argumentus, kuriais pirmos instancijos teismas motyvavo pareiÅ¡kėjų neturėjimÄ teisės paveldėti atstovavimo teise pagal 1964 metų Civilinio kodeko 573 straipsnio 4 dalį. Kolegijos pirmininkas                                                                                         Petras Jaržemskis Teisėjos                                                                                                                Danutė Kutrienė                                                                                                                               Dalia ViÅ¡inskienė