1dbe8f76-8ee8-4dc5-988a-4d65cf5fe2d3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1310-611/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11321-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 34.4.1; 34.4.8; 21.4.2.3; 121.14; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. kovo 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo O.

A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. V. ieÅ¡kinį atsakovui O. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys be savarankiÅ¡kų reikalavimų Ginutis D. V., R. A., notaras A. R., Nur M. A., K. V., M. V., A. V. ir J. V.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu velionio V.

V. 2009-10-21 pareiÅ¡kimÄ , patvirtintÄ Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro A. R., dėl 2004-12-10 testamento panaikinimo. Nurodė, kad velionis 2004-12-10 sudarė testamentÄ , kuriuo nurodė po savo mirties paliekantis visÄ savo turtÄ ieÅ¡kovei. Nepaisant to, V. V. 2009-10-21 pareiÅ¡kimu panaikino testamentÄ , tačiau toks panaikinimas yra negaliojantis, nes velionis tuo metu sirgo psichine liga, dėl kurios, greičiausiai, ginčijamo sandorio metu negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktas.Atsakovas ir trečiasis asmuo R. A. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vada nėra teisinga, nes pačiame akte nurodyta, kad velionio bÅ«klė blogėjo iki 2010 m. spalio mėnesio, o nuo minėto mėnesio ji pagerėjo. Tai leidžia daryti prielaidÄ , kad V. V. ginčijamo sandorio sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti.

Be to, notaras, tvirtinęs 2009-10-21 pareiÅ¡kimÄ , nepastebėjo jokių velionio psichikos sutrikimų požymių.Trečiasis asmuo notaras A. R. atsiliepime nurodė, kad tvirtinant ginčijamÄ sandorį, velionio elgesys įtarimų dėl veiksnumo trÅ«kumų nesukėlė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pripažino negaliojančiu V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 pareiÅ¡kimÄ (notarinio registro Nr.AR-2502) dėl 2004-12-10 testamento (notarinio registro Nr.6793) anuliavimo, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 5 956,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad paskirtos Ekspertizės iÅ¡vadoje vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, jog V.

V., 2009-10-21 pateikdamas notarui tvirtinti pareiÅ¡kimÄ dėl testamento anuliavimo, dėl savo sveiktos bÅ«klės negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, todėl atsižvelgdamas į psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , teismo ekspertės paaiÅ¡kinimus apie velionio psichinę bÅ«klę ginčijamo sandorio sudarymo momentu, bei aplinkybę, jog V. V. sirgo progresuojančia psichine liga, kurios pasekmės yra negrįžtamos, įvertinęs kitų byloje esančių įrodymų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog velionis 2009-10-21 pareiÅ¡kimÄ dėl testamento panaikinimo pasirašė tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti.

Teismo nuomone, aplinkybė, jog notarui velionio elgesys nesukėlė įtarimų dėl jo veiksnumo, negali bÅ«ti vertinama kaip V. V. galimai sÄ moningos bÅ«klės įrodymu, nes notaras nėra psichiatrijos specialistas, kuris bÅ«tų kompetentingas nustatyti asmens psichinę bÅ«klę vien pokalbio su juo metu. Be to, teismas pažymėjo, kad yra tikėtina, jog psichine liga sergantis žmogus, prieÅ¡ tai neatlikus jokių medicininių tyrimų, tam tikrais atvejais gali atrodyti pakankamai sÄ moningas, kad nesukeltų įtarimų jo veiksnumu, tačiau realiai jis nesugebėtų suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė klaidingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas remiantis tik ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kais pareiÅ¡kimais ir paaiÅ¡kinimais, o kilusios abejonės nepaÅ¡alintos.

Be to, pažeistas ir tikimybių pusiausvyros principas.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad „V. V. būsena po išrašymo buvo stebėta šeimos gydytojo ir 2010-10-20, t.y. likus dienai iki ginčijamo sandorio, pažymėtas jo būklės pablogėjimas”. Tokios teismo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes ginčijamas sandoris sudarytas metais anksčiau – 2009-10-21. Ekspertizės akte nurodyta, kad 2009 m. spalio mėnesį V. V. būklė buvo pagėrėjusi. Teismas vertino ne to laikotarpio V.

V. bÅ«klę. Ekspertizės aktas vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina, kad 2009-10-21 V. V. turėjo psichinę negaliÄ , visiÅ¡kai nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės, negalėjo jų valdyti po iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės. Jis teismui neturi privalomos galios. Nei ekspertė, nei teismas neanalizavo, kokia velionio bÅ«klė buvo bÅ«tent 2009-10-21, o ne ankstesnio gydimosi metu. Ekspertė V. V. psichinę bÅ«klę aprašė nenuosekliai ir nelogiÅ¡kai, savo iÅ¡vadas grindė cituodama ligos iÅ¡raÅ¡us ne iÅ¡ tų laikotarpių.

Be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl sujaudintos bÅ«klės, neadekvatumo, velionis stacionarizuotas į psichiatrinę ligoninę, tačiau po to tie psichiniai reiÅ¡kiniai iÅ¡nyko. DienÄ iki testamento anuliavimo Å¡eimos gydytojas konstatavo tik fizinio pobÅ«džio V. V. sveikatos sutrikimus, nebuvo konstatuota dezorientacijos, haliucinacijų ir tt.Pati ieÅ¡kovė pripažino, kad V. V. asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ydavo paÅ¡tininkei, iÅ¡eidavo ieÅ¡kovės pasitikti, pasiimdavo pensijÄ , prižiÅ«rėjo banko indėlius ir pan.

Be to, 2009-10-21 V. V. ieÅ¡kovei pervedė 10 000 Lt dydžio lėšas, tuo tarpu jų gavimo ieÅ¡kovė neginčijo, nors nurodo, kad V. V. tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų. Minėta aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. V. už testamento atÅ¡aukimÄ kompensavo ieÅ¡kovei vienkartine pinigų suma. Be to, duomenų, kad testamentÄ velionis atÅ¡aukė per prievartÄ ar suklydimÄ , byloje nėra. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė be teisėto pagrindo po velionio mirties pasisavino jo lėšas, t.y. po jo mirties iÅ¡ jo sÄ skaitos pervesti pinigai ieÅ¡kovei.

Tai patvirtinta ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ .Velionis suprato, kad po testamento panaikinimo jo turtas liks įpėdiniams pagal įstatymÄ . Be to, jis nuo 2009-10-21 iki 2010-11-15 galėjo persigalvoti, tačiau to nepadarė.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ginčijamÄ testamento anuliavimÄ patvirtinęs notaras galėjo nepastebėti ir neįtarti, kad V. V. ginčo sandorio atÅ¡aukimo metu negalėjo suprasti savo veiksmų, nepagrįstos. Vadovaujantis tokiomis iÅ¡vadomis, notaras ir jo atliekamos paslaugos netektų prasmės. Notaras neįžvelgė jokių sutrikimų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad V.

V. nesuvokė savo veiksmų esmės.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei priteisė neprotingai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ . Byloje nagrinėjamo ginčo suma yra 20 972,66 Lt, tuo tarpu priteistos iÅ¡laidos sudaro 19 proc. ginčo sumos. Teismas neįvertino nagrinėjamos bylos sudėtingumo, advokato darbo ir laiko sÄ naudų, dėl ko priteisė per dideles iÅ¡laidas. Be to, ieÅ¡kovei byloje nebuvo iÅ¡kilusi bÅ«tinybė tikslinti ieÅ¡kinį, 2012-04-23 teismui pateiktas ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra tapatus pradiniam ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniui.

             IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo atstovo samprotavimai, susiję su V. V. sveikatos bÅ«kle, vertintini kritiÅ¡kai, kadangi atsakovo atstovas neturi medicininio iÅ¡silavinimo. Ekspertizės akte nustatyta, kad V. V., pateikdamas notarų biurui 2009-10-21 pareiÅ¡kimÄ dėl testamento anuliavimo, dėl savo psichinės bÅ«klės negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.Apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad eksperto tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, o ekspertizės aktas neturi teismui privalomosios galios, paneigia tai, kad V.

V. nuo 2009-05-06 iki 2010-11-15 visÄ laikÄ diagnozuota demencija (įgyta silpnaprotystė), dėl delyrinio sÄ monės sutrikimo jis tris kartus gydytas psichiatrijos stacionaruose, 2009-10-12 iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ ligoninės tik praėjus delyrinei simptomatikai, tačiau iÅ¡likus demencijos požymiams. Demencija yra lėtinis, progresuojantis ir negrįžtamas psichikos sutrikimas, todėl ekspertizės iÅ¡vada yra pagrįsta ir teisinga. Atsakovas apeliacinį skundÄ nepagrįstai grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme – dėl piniginių lėšų pervedimų po velionio mirties.

Remiantis CPK 306 str. 2 d., atsakovo nurodytos naujos aplinkybės nevertintinos.Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad notaras bÅ«tų pastebėjęs V.Velionio nesupratimÄ savo veiksmų: ekspertė paaiÅ¡kino, kad notaras neturi specialių žinių ir galėjo susidaryti pavirÅ¡utinį įspÅ«dį.IeÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos susidėjo iÅ¡ 1 334,50 Lt mokesčio už ekspertizę, 629 Lt žyminio mokesčio ir 3300 Lt plius PVM pagalba už didelio kiekio raÅ¡ytinių dokumentų surinkimÄ , teisines konsultacijas, patikslinto ieÅ¡kinio parengimÄ , praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemone parengimÄ , atstovavimÄ byloje.

Priteista suma atitinka CPK 98 str. 2 d. ir rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nurodyto dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.Byloje nustatyta, kad velionis V. V., miręs (duomenys neskelbtini), 2004-12-10 sudarė testamentÄ , kuriuo pareiÅ¡kė, kad po savo mirties visÄ savo turtÄ palieka ieÅ¡kovei. 2009-10-21 pareiÅ¡kimu V. V. 2004-12-10 testamentÄ anuliavo (t.1, b.l.23; 62). Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas nusprendė, jog velionis V.

V. 2009-10-21 pareiÅ¡kimÄ dėl testamento panaikinimo pasirašė, negalėdamas suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, todėl pareiÅ¡kimÄ dėl testamento anuliavimo pripažino negaliojančiu. Pažymėtina, kad įstatymas numato galimybę asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu (CK 5.19 str.). TestamentÄ gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes (CK 5.15 str. 2 d.), o remiantis CK 1.89 str. gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti.

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas ar pareiškimas dėl testamento anuliavimo CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip yra šiuo atveju, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2012).

Taigi, asmeniui, Å¡iuo pagrindu pateikusiam ieÅ¡kinį, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo ar jo anuliavimo metu testatorius buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamÄ asmens bÅ«senÄ . Visgi asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

Teismas paskirtÄ ekspertizę turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu įrodymų viseto iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V. V. testamento anuliavimo metu negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, yra pagrįsta visų byloje surinktų įrodymų tinkamu įvertinimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime ne tik įvertino ekspertizės iÅ¡vadÄ (t.1, b.l.157-160), kurioje nustatyta, kad 2009-10-21 pareiÅ¡kimo dėl testamento anuliavimo pasiraÅ¡ymo metu mirusysis V.

V. sirgo įgyta silpnaprotyste – mišrios etiologijos demencija, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau rėmėsi ir šalių bei jų atstovų paaiškinimais, teismo ekspertės parodymais, duotais teismo posėdžio metu, įvertino byloje visus surinktus rašytinius įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė patvirtino ir neginčijo fakto, kad V. V. gydėsi gydymo įstaigose dėl psichinės negalios (t.1, b.l.13-17; 87-89).

Teismo paskirta psichiatrine ekspertize nustatyta, kad nuo 2002 m. V. V. buvo stebėtas neurologo, 2007-07-17 jam pažymėtas nesugebėjimas produktyviai mÄ styti, o nuo 2008 m. pažymėtas ryÅ¡kus jo sveikatos pablogėjimas, dėl lėtinių ligų kompleksinės žalingos sÄ veikos sutrikusi velionio psichikos sveikata, kurios dekompensacija užfiksuota 2009 m. gegužės mėnesį – V. V. pasireiÅ¡kė haliucinacijos, sÄ monės sutrikimo epizodai, mÄ stymo, kritinio vertinimo, dėmesio ir atminties sutrikimai.

Gydantis Vilniaus m. psichikos sveikatos centro stacionare, V. V. diagnozuota kraujagyslinė demencija (silpnaprotystė). Be to, 2009-06-09 V. V. konstatuotas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl demencijos (silpnaprotystės), kai yra ryškus (sunkus) pažinimo sutrikimas. Po šio laiko, V. V. psichikos būsena išliko bloga ir jis iki 2009-10-12 gydytas gydymo įstaigoje (t.1, b.l.157-160). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2009-10-20, t.y. likus dienai iki ginčijamo pareiškimo dėl testamento anuliavimo, velionio šeimos gydytoja konstatavo, kad silpnaprotystės reiškiniai yra išlikę (t.1, b.l.160).

Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad likus dienai iki testamento anuliavimo, Å¡eimos gydytojas konstatavo tik fizinio pobÅ«džio V. V. sveikatos sutrikimus ar, kad teismas vertino ne to laikotarpio velionio bÅ«klę. Tai, kad teismas dėl raÅ¡ymo apsirikimo klaidingai vietoje teisingos datos, t.y. 2009-10-20, nurodė 2010-10-20, nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad testamento anuliavimo metu V. V. buvo sunkios silpnaprotystės bÅ«senoje ir negalėjo suvokti savo veiksmų. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismo posėdžio metu patvirtino ir psichiatrijos ekspertė V.

M. (t.2, b.l.63). Be to, nors po gydymosi laikotarpiu ir iÅ¡leidimo iÅ¡ gydymo įstaigos V. V. sujaudintos bÅ«klės reiÅ¡kiniai iÅ¡nyko, t.y. neliko Å«mios psichozės, tačiau demencija (silpnaprotystė) neiÅ¡nyko, V. V. bÅ«klė iÅ¡liko sunki. Ekspertė patvirtino, kad demencijos reiÅ¡kiniai yra negrįžtamojo pobÅ«džio, o demencija (silpnaprotyste) sergantis asmuo naujų reiÅ¡kinių gyvenime suvokti negali (t.2, b.l.63), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. V. negalėjo veiksmų suvokti ir 2009-10-20, pasiraÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ dėl testamento anuliavimo.

Tokiu bÅ«du, remiantis CK 1.89 str.1 d., velionio 2009-10-20 pareiÅ¡kimas dėl testamento anuliavimo pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad atsakovas pats save aptarnavo, eidavo ieÅ¡kovės pasitikti, pasiimdavo pensijÄ , prižiÅ«rėjo banko indėlius, nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad V. V. sirgo demencija (silpnaprotyste), dėl ko testamento anuliavimo metu negalėjo suvokti savo veiksmų. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad su velioniu V. V. artimų ryÅ¡ių nepalaikė, su juo seniai nebendravo, apie jo mirtį nežinojo (t.1, b.l.87-89), todėl konstatuotina, kad atsakovas negali spręsti apie palikėjo psichinę bÅ«klę.

Argumentai, kad velionis Å¡iÄ dienÄ pervedė ieÅ¡kovei tam tikro dydžio lėšas, neturi reikÅ¡mės sprendžiant, ar pareiÅ¡kimo dėl testamento anuliavimo pasiraÅ¡ymo metu V. V. suvokė savo veiksmus ar galėjo juos valdyti, o apelianto iÅ¡kelta versija, kad tokiu bÅ«du V. V. norėjo kompensuoti ieÅ¡kovei už anuliuotÄ testamentÄ , nebuvo keliama ir tiriama pirmosios instancijos teisme, todėl Å¡iomis aplinkybėmis negali bÅ«ti grindžiamas apeliacinis skundas, dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija dėl Å¡io apeliacinio skundo argumento nepasiako (CPK 306 str. 2 d.).

Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios isntancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad notaras negali tinkamai įvertinti asmens psichinės bÅ«klės vien pokalbio su tokiu asmeniu metu, kadangi jis nėra psichiatrijos ekspertas ir neturi specialių žinių, o be to, psichine liga sergantis asmuo tam tikrÄ laikÄ gali nesukelti įtarimų jo veiksnumu, kÄ byloje patvirtino ir psichiatrijos ekspertė, todėl prieÅ¡ingi apelianto argumentai laikytini nepagrįstais.              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų                           Apeliantas taip pat ginčija teismo sprendimÄ priteisti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios, apelianto manymu, yra per didelės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė sumokėjo 465 ir 135 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l.19-20), o taip pat 1 334,50 Lt teismo ekspertizės atlikimo iÅ¡laidų (t.1, b.l.137).

Tuo tarpu 3 993 Lt atstovavimo iÅ¡laidų suma, įvertinus byloje pateiktus procesinius dokumentus, jų kiekį, teismo posėdžių skaičių, kuriuose ieÅ¡kovės atstovas dalyvavo, laikytina pagrįsta ir atitinkanti LR Teisingumo ministro įsakymu 2004-04-03 Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 5956,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei.

Pagrindo tokias priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas pakeisti ar jas sumažinti nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines bei procesines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                           Danutė Kutrienė                                                                                                                      Loreta Lipnickienė                                                                                                                                  Andžej Maciejevski