1dbe18b8-dad8-4cfb-b668-eab7ea103b5d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I1-1141-484/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03498-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas P. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), po 2019 m. balandžio 1 d. reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-6). PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kina, kad nuo 2019 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios metu jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, adresu LukiÅ¡kių skg. 6, Vilnius.

Nurodo, kad buvo apgyvendintas 8-9 kv. m ploto gyvenamosiose kamerose kartu su kitu asmeniu. Kameroje buvo dviaukÅ¡tė metalinė lova, užimanti apie 2,2 kv. m., 1-2 spintelės, užimančios 1 kv. m, sanitarinis mazgas, užimantis apie 2 kv. m ir kriauklė, užimanti 1 kv. m kameros ploto. Pažymi, kad pagal nustatytas taisykles, vienam asmeniui laisvai judėti kameroje turi tekti 3,6 kv. m kameros ploto, tačiau atsižvelgiant į nurodytÄ baldų užimamÄ plotÄ , Å¡i norma, pareiÅ¡kėjo teigimu, buvo pažeista – vienam asmeniui judėti teko 1-1,5 kv. m laisvo kameros ploto.

Atkreipia dėmesį, kad nėra nei vieno teisės akto, leidžiančio baldų užimamÄ plotÄ laikyti laisvu plotu, skirtu kalinamam asmeniui. Nurodo, kad dėl ploto trÅ«kumo jis negalėjo laisvai judėti gyvenamojoje patalpoje, buvo laikomas sÄ lygomis, kurios kenkė jo fizinei ir psichologinei sveikatai, sukėlė dvasinę skriaudÄ , pažemino jo garbę ir orumÄ . Teigia, kad sutriko jo įprastas miego ritmas, ėmė skaudėti nugarÄ , galvÄ bei mausti sÄ narius, nuolat jautė didelį nuovargį.

Taip pat teigia, kad sveikatos pablogėjimÄ , nuolatinį stresÄ bei neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nemigÄ lėmė ir kitos kalinimo sÄ lygos. PaaiÅ¡kina, kad naudodamasis tualetu, kuris buvo greta kameros durų ir niekuo neatitvertas nuo likusio gyvenamojo ploto, patyrė stresÄ , psichologinę įtampÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ , nes buvo matomas ne tik kartu kameroje buvusio asmens, bet ir pareigÅ«nų, kurie reguliariai stebėjo kamerÄ pro kameros duryse esantį langelį. Nuo atviro sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas.

Kriauklė, įrengta gyvenamojoje kameroje, buvo sena, surÅ«dijusi ir todėl kiaura. Po naudojimosi ja neretai tekdavo valyti vandenį nuo kameros grindų. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad visÄ laikÄ kalinami asmenys kameroje galėjo naudotis tik Å¡altu vandeniu. KarÅ¡tu vandeniu kalinamieji galėjo praustis duÅ¡e tik kartÄ per savaitę ir ne ilgiau kaip 15 minučių, kas neužtikrino minimalių higienos poreikių. DuÅ¡o patalpa, pasak pareiÅ¡kėjo, buvo įrengta netinkamai privatumo užtikrinimo prasme, kas lėmė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad neturtinę žalÄ patyrė ir dėl tamsių langų, kurie iÅ¡ abiejų pusių buvo uždengti storomis metalinėmis grotomis ir nepraleido natÅ«ralios Å¡viesos. Nurodo, kad patalpoms apÅ¡viesti buvo naudojamas dirbtinis apÅ¡vietimas, kuris buvo itin silpnas. Dėl nuolatinės drėgmės, pasak pareiÅ¡kėjo, kameroje buvo juntamas nuolatinis diskomfortas, rÅ«bai buvo drėgni ir Å¡alti. Daugelyje kameros vietų veisėsi pelėsis, kuris turėjo įtakos jo sveikatos pablogėjimui.

Taip pat nurodo, kad kamerose buvo daug parazitų. Dėl jų įkandimų sukelto niežėjimo ir alerginės reakcijos jis ne kartÄ kreipėsi į medikus. Pasak pareiÅ¡kėjo, aukščiau jo nurodytos laikymo sÄ lygos, patvirtina, kad valstybė (jos pareigÅ«nai) neveikė taip, kaip pagal įstatymÄ privalėjo veikti, todėl jis įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo grindžia nacionalinių ir tarptautine teismų praktika.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka (b. l. 12-21). Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 126 d. įsakymu Nr. 1R-253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“ nuo 2019 m. balandžio 1 d. biudžetinė įstaiga LukiÅ¡kių TI-K yra reorganizuota jÄ prijungiant prie biudžetinės įstaigos Vilniaus PN, kuriai perėjo visos LukiÅ¡kių TI-K teisės ir pareigos.

Dėl ginčo esmės, remdamasis atsiliepime nurodytais duomenimis apie gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. birželio 28 d. numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ , atsakovės atstovas nurodo, kad nurodytais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 nustatytus ploto reikalavimus. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Nurodo, kad pataisos įstaigos administracija negalėjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiliepime taip pat nurodo, kad kamerų remontas buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

Kamerose, kuriose buvo 2-4 lovos, buvo įrengti stalai kartu su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje taip pat buvo lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys buvo apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m). Stalo matmenys buvo apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv.

m) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys - apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), suolai atitinkantys stalo dydį. Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Pažymi, kad reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. A-1230-502/2016).

Pažymi, kad įstaigos administracija nuolat reikalavo iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose. Tam buvo iÅ¡duodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Be to, siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

PaaiÅ¡kina, kad tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto buvo atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Bendras sanitarinio mazgo plotas užėmė apie 0,56 kv. m. Asmens privatumui užtikrinti LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Pažymi, kad teisės aktai nenumato, jog kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymi, kad visų Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių skg.

6) gyvenamųjų kamerų langų angose, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų gyvenamųjų patalpų įrengimÄ , iÅ¡ vidinės, ir iÅ¡ iÅ¡orinės langų pusės įrengtos grotos. Tokiu bÅ«du jos apsaugojo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 44 punktu, įstaigoje laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Ä®staigoje laikomų asmenų iÅ¡vedimas į duÅ¡Ä buvo organizuojamas kiekvienÄ dienÄ pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose buvo laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Pažymi, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, įstaigos duÅ¡o patalpose buvo įrengtos pertvaros, kurių bendras aukÅ¡tis buvo 1,6 m (įskaitant – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 m. Ä® duÅ¡ines patalpas suimtieji ir nuteistieji buvo vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų.

Tvirtina, kad dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai buvo lygÅ«s, lengvai valomi, grindys neslidžios, turėjo nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ . Patalpose buvo įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, kur buvo grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie buvo valomi kiekvienÄ dienÄ naudojant dezinfekcines priemones. DuÅ¡inėse veikė mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, hermetiniai Å¡viestuvai, kurie tinkamai apÅ¡vietė patalpÄ . DuÅ¡inės maiÅ¡ytuvas buvo techniÅ¡kai tvarkingas, karÅ¡to bei Å¡alto vandens tiekimo sistema veikė.

DuÅ¡uose buvo nuolat teikiamas karÅ¡tas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. DuÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ buvo valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Tvirtina, kad Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių skg.

6) gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip yra numatyta HN 134:2015 14 punkte. Pažymi, kad HN 134:2015 reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Papildomai nurodo, kad Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių skg.

6) gyvenamosiose kamerose buvo įrengti dviejų tipų Å¡viestuvai: Å¡viestuvai su gaubtais ir Å¡viestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas. Kamerų apÅ¡vietimui buvo naudojamos nekenksmingos sveikatai lemputės. Pažymi, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Nurodo, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011).

Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

ReiÅ¡kia nuomonę, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad nuo 2019 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas: neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir saugi gyvenimui aplinka.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

PareiÅ¡kėjas skunde, be kita ko, teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. birželio 28 d. (t. y. trumpiau, nei nurodyta skunde) pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 117, kurios plotas 7,31 kv. m (du asmenys kameroje), kameroje Nr. 169, kurios plotas 7,94 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 153, kurios plotas 7,94 kv. m (1-2 asmenys kameroje). Remiantis Å¡iais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui Ä®sakyme Nr. V-124 įtvirtinta ploto norma buvo užtikrinta visÄ jo buvimo įkalinimo įstaigoje laikotarpį, pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,66 iki 7,94 kv. m.

Taip pat akcentuotina, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (0,56 kv. m), ginčo laikotarpiu, vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Tai reiÅ¡kia, kad buvo iÅ¡laikytas ir EŽTT praktikoje nurodytas ploto standartas. Taigi, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl ploto normos pažeidimo yra nepagrįsti. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto nebuvo atskirtas, todėl juo naudojantis buvo matomas kitų kameroje buvusių asmenų ir pareigÅ«nų pro kameros duryse esantį langelį.

Teigia, kad dėl to patyrė stresÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ . Taip pat nurodo, kad nuo sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, kas kėlė diskomfortÄ . HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pastebėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ ir byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ , 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (minėtas EŽTT sprendimas byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09).

Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12)) (žr. LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriose ne kartÄ yra pažymėta, kad tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turėtų bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys (LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2380-822/2018).

Atsakovės atstovo PraneÅ¡ime dėl P. B. skundo (toliau – PraneÅ¡imas) nurodoma, kad Vilniaus PN priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252-257, Nr. 386-395, Nr. 406-417 ir Nr. 418-426 2013-2016 m. sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Nuo 2016 gruodžio mėn. iki 2017 kovo mėn. buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tardymo izoliatoriaus kalėjimo gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad sanitariniame mazge bÅ«tų įrengtos užuolaidos. Užuolaidos Vilniaus PN buvo įrengtos gerinant suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygas ir asmens privatumui užtikrinti. Å ias užuolaidas užsitraukti turėjo patys suimtieji ir nuteistieji. PraneÅ¡ime taip pat paaiÅ¡kinta, kad Vilniaus PN gyvenamųjų kamerų ir duÅ¡o patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė.

Siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, Vilniaus PN prižiÅ«rėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalo periodiÅ¡kai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį (b. l. 43-45). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors LukiÅ¡kių TI-K kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimas ir atitiko Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau, remdamasis EŽTT ir nacionalinių teismų praktika, daro iÅ¡vadÄ , jog sanitarinio mazgo kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas ginčo laikotarpiu, įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo.

Taip pat dėl nevisiÅ¡kai izoliuoto sanitarinio mazgo, kuriame nebuvo atskiros ventiliacinės sistemos, pareiÅ¡kėjas galėjo kvėpuoti dvoku, kas taip pat smerktina higienos požiÅ«riu ir laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu. Dėl kamerų sanitarinės bÅ«klės Pagal LVAT praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apÅ¡vietimo, drėgmės, pelėsio, temperatÅ«ros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankÅ¡luosčių bÅ«klės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrÄ sias įrodinėjimo tokio pobÅ«džio bylose taisykles, todėl pareiÅ¡kėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1928-756/2018).

Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20 C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Pareiškėjas skundo teiginių dėl kamerose buvusios drėgmės, netinkamo apšvietimo, nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma HN 134:2015 nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinama tinkama drėgmė, apšvietimas, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų.

Vilniaus PN PraneÅ¡ime pažymėta, kad Vilniaus PN (LukiÅ¡kių skg. 6, Vilnius) nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliai, per langus, kaip ir nurodyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 p. (b. l. 43-46). Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atkreipia dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra iÅ¡vengiama ir pelėsio, ir staigių temperatÅ«ros pokyčių, ir nemalonaus kvapo.

Visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m (0,8 m x 1,03 m). Visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklės), 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ ; lango angoje įstatomos metalinės grotos; lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

Taigi, Vilniaus PN (LukiÅ¡kių skg. 6, Vilnius), įrengdami grotas ant langų, vykdė teisės aktų reikalavimus. PraneÅ¡ime taip pat pažymėta, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiÅ¡kai atlikdavo operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuodavo oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose. Oro temperatÅ«ra atitikdavo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 p. reikalavimus.

Vilniaus PN įrengta centrinė šildymo sistema. 2018-2019 m. šildymo sezonas buvo pradėtas 2018 m. spalio 17 d. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 p. nurodyta gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, t. y. ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Pranešime nurodyta, kad Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkto reikalavimais (b. l. 43-46).

Dirbtinė Å¡viesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ teigiama, kad apÅ¡vietimui naudojamos elektros lemputės buvo saugios asmens sveikatos požiÅ«riu ir atitiko kokybės standartus. Pagal HN 134:2015 laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (HN 134:2015 20 punktas).

EŽTT praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi bÅ«ti imamasi veiksmų tam, kad jie bÅ«tų iÅ¡naikinti (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ ). IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos darytina iÅ¡vada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – iÅ¡naikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužiko ar parazito atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu.

Vilniaus PN PraneÅ¡ime nurodyta, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Vilniaus PN administracija buvo sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisės aktų nustatyta tvarka atliko visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ . Ä®monė turi licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (b. l. 43-46). Byloje duomenų, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – NVSC) ginčo (nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. birželio 28 d.) ar jam artimu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«tų atlikęs visuomenės sveikatos kontrolę ir nustatęs Higienos normų reikalavimų pažeidimus, nėra.

Pažymėtina, kad byloje nėra ir jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ ar kitas institucijas, atliekančias visuomenės sveikatos kontrolę. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad dėl suėmimo sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi jo sveikatos bÅ«klė. PareiÅ¡kėjas skunde konkrečiai nenurodė, kada kreipėsi į medikus dėl suėmimo sÄ lygų sukeltų negalavimų. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, bei atsižvelgiant į aptartÄ Ä¯rodinėjimo paskirstymo taisyklę, darytina iÅ¡vada, kad vien pareiÅ¡kėjo abstrakčių teiginių dėl saugios sveikatai aplinkos neužtikrinimo nepakanka konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmus, pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimo, susijusio su saugios gyvenimui aplinkos užtikrinimu, neįrodė.

Dėl naudojimosi duÅ¡u PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose buvo tik Å¡altas vanduo, o vienÄ kartÄ per savaitę 15 min. nusiprausti duÅ¡e nepakako tam, kad patenkinti higienos poreikius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nurodoma, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, galiojančiuose teisės aktuose karÅ¡to vandens tiekimas į gyvenamÄ sias kameras nenumatytas. Higienos normos 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis po duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

SituacijÄ , kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo duÅ¡u galėjo naudotis kartÄ per savaitę, EŽTT apibÅ«dino kaip apgailestaujamÄ , tačiau pažeidimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis duÅ¡u nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, jog bÅ«tų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr.44558/98). PareiÅ¡kėjo skunde nurodytas naudojimosi duÅ¡u dažnumas atitinka paminėtus teisės aktų reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose gyveno vienas arba dar su vienu asmeniu, Å¡iurkščių higienos normų pažeidimų nenustatyta, kamerose buvo tiekiamas Å¡altas vanduo. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ dėl naudojimosi duÅ¡u ribojimo, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl naudojimosi duÅ¡e dažnumo nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Dėl kriauklės Laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų (HN 134:2015 12 punktas). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kurioje iÅ¡ kamerų kriauklė buvo techniÅ¡kai netvarkinga ir kokias konkrečias pasekmes Å¡i aplinkybė jam sukėlė. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų dėl to kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ .

Atsižvelgiant į tai, remiantis vien abstrakčių skundo teiginių nepakanka konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo. Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovui neužtikrinus pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, taigi LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

 CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teisės aktuose nėra įtvirtintas baigtinis kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, sÄ raÅ¡as. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visų pirma, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę: pareiÅ¡kėjui 49 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, tačiau pastarojo pažeidimo intensyvumÄ mažino tai, kad tam tikrÄ laikÄ (8 paras) kameroje jis buvo laikomas vienas, be to, nuo 2019 m. gegužės 0 d. iki 2019 m. birželio 5 d. nebuvo Vilniaus PN. Teismas vertina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad padaryti pažeidimai sukėlė jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, o iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodoma 20 000 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, įvertinęs pirmiau minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju laikytina 130 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo P. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. P. B. priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 130 (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt) eurų neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Ina Kirkutienė