1dbae38a-7b33-4e8f-a99f-261eb2ddb22a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr            Administracinė byla Nr. I-4271-815/2015            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03234-2014-2                                                        Procesinio sprendimo kategorija 15.1; 15.2; 15.2.3.2; 37.2.3; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui J.

S. (J. S.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui Å¡ios institucijos Valdymo tarnybos Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui Aigerdui Skroliui, vertėjai Ingridai KisieliÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas J. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.2. PareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais argumentais.2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. kovo 26 d. beveik kas antrÄ savaitę automobiliu (sunkvežimiu) „duomenys neskelbtini“, „duomenys neskelbtini“ buvo konvojuojamas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), Visagino areÅ¡tinę ir Utenos areÅ¡tinę.2.2.

Vienu metu toje pačioje automobilio kameroje, kurios plotas 9 m2, buvo konvojuojama 8-10 žmonių su asmeniniais daiktais. Nebuvo atskiro bagažo skyriaus, saugos diržų, o sienos ir lubos pagamintos iš geležies. Pareiškėjas turėjo sėdėti su kitais asmenimis ant 3 m ilgio, 0,42 m. pločio medinės lentos. Kai neužtekdavo vietos sėdėti – stovėdavo. Konvojavimo kamerose nebuvo įrengta šildymo sistema, nebuvo ventiliacijos, todėl etapavimo laikotarpiu kameroje būdavo labai šalta.

PareiÅ¡kėjas kelionės metu vėmė, vos neprarado sÄ monės, posÅ«kių metų atsitrenkdavo į geležines sienas.2.3. Pasak pareiÅ¡kėjo, konvojavimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, žemino jo orumÄ ir sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresijÄ bei pavojų gyvybei. Taigi, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Priteisiant neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamÄ praktikÄ .2.4. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas savo reikalavimÄ , remiasi Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 14 straipsniais, Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.272 straipsniais, teismų praktika:

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) byla Nr. 40119/09 Canali vs PrancÅ«zija, byla Nr. 42615/06 Varnas vs Lietuva, byla Nr. 2474/06 Ganea vs Moldova.II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VieÅ¡ojo saugumo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundo netenkinti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 12–15).VieÅ¡ojo saugumo tarnyba pareiÅ¡kėjÄ laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. kovo 26 d. konvojavo „duomenys neskelbtini“, „duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“ markės specialiaisiais automobiliais.

„duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“ yra specialieji automobiliai – transporto priemonės sunkvežimi-furgonai, turintys uždarÄ kėbulÄ pritaikytÄ Å¾monėms vežti, kurie priskiriami atitikties tipui ar kategorijai N2-BAM. „duomenys neskelbtini“ yra vienaukščiai mažieji autobusai pritaikyti kaliniams vežti, transporto priemonės registracijos liudijime paskirtis žymima kodu M2 - CWK. „duomenys neskelbtini“ žymimas N1-BAM.Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai. VieÅ¡ojo saugumo tarnybos specialiojo transporto eksploatacija grindžiama registracijos liudijimais su paskirties nurodymu, kasmetinės techninės apžiÅ«ros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės Å¡viesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, patikrinimų metu nenustatyta, kad aplinka bÅ«tų netinkama konvojuoti asmenims.VieÅ¡ojo saugumo tarnyba besÄ lygiÅ¡kai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius, asmenų pervežimui gali bÅ«ti skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įraÅ¡Ä konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje.

Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises ir jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu konvojaus virÅ¡ininkui žodžiu ar raÅ¡tu galėjo pateikti skundus, apie tai daromi įraÅ¡ai konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnį, tam, kad bÅ«tų pripažinta, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmoniÅ¡ku ar žeminančiu bÅ«du arba jis buvo kankinamas, jis turėtų patirti ypatingÄ , visuomenei nepriimtinÄ pareigÅ«nų elgesį.

Tokių aplinkybių VieÅ¡ojo saugumo tarnyboje nebuvo užfiksuota. III 1. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas J. S. (J. S.) prašė skundÄ tenkinti skunde nurodytais argumentais, paaiÅ¡kino, kad jo teisės buvo pažeistos jį vežant automobiliu „duomenys neskelbtini“.2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovas Å¡ios institucijos Valdymo tarnybos Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Aigerdas Skrolis (VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2014 m. vasario 11 d.

įsakymas Nr. 47V-105 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, b. l.

87) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

1. Remiantis Tarnybos pateiktais duomenimis, Tarnybos pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjÄ J. S. (J. S.) konvojavo: 2013 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 16–18), 2013 m. spalio 2 d. (b. l. 19–21), 2013 m. spalio 9 d. (b. l. 22–24), 2013 m. spalio 16 d. (b. l. 25–27), 2013 m. gruodžio 11 d. (b. l. 28-30), 2013 m. gruodžio 18 d. (b. l. 31–33), 2014 m. sausio 15 d. (b. l. 34–36), 2014 m. vasario 5 d. (b. l. 37–39), 2014 m. kovo 5 d. (b. l. 40–42), 2014 m. kovo 12 d. (b. l. 43–45), 2014 m. kovo 19 d. (b. l. 46–48), 2014 m. kovo 26 d. (b. l. 49–51).2.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas J. S. (J. S.) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia tuo, jog, esÄ , jis buvo vežamas neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimus transporto priemonėmis nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. kovo 26 d.3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra pagrįstas ir gali bÅ«ti tenkinamas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“Teismas įvertins, ar Å¡ioje administracinėje byloje yra Tarnybos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir žalos faktai.4.

Šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, pasak pareiškėjo, jį vežant vienu metu toje pačioje automobilio kameroje, kurios plotas 9 m2, buvo konvojuojama 8-10 žmonių su asmeniniais daiktais. Nebuvo atskiro bagažo skyriaus, saugos diržų, o sienos ir lubos pagamintos iš geležies. Pareiškėjas turėjo sėdėti su kitais asmenimis ant 3 m ilgio, 0,42 m. pločio medinės lentos. Kai neužtekdavo vietos sėdėti – stovėdavo.

Konvojavimo kamerose nebuvo įrengta Å¡ildymo sistema, nebuvo ventiliacijos, todėl etapavimo laikotarpiu kameroje bÅ«davo labai Å¡alta. PareiÅ¡kėjas kelionės metu vėmė, vos neprarado sÄ monės, posÅ«kių metų atsitrenkdavo į geležines sienas. Pasak pareiÅ¡kėjo, konvojavimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, žemino jo orumÄ ir sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresijÄ bei pavojų gyvybei. Taigi, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .4.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrÄ pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžiÄ Ä¯staigÄ ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus virÅ¡ininkas įraÅ¡o į konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis suraÅ¡o į konvojuojamųjų apskaitos žurnalÄ , praneÅ¡a apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus virÅ¡ininkui buvo perduoti iÅ¡ atvykusio konvojaus.PareiÅ¡kėjas J.

S. buvo konvojuojamas 2013 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 16–18), 2013 m. spalio 2 d. (b. l. 19–21), 2013 m. spalio 9 d. (b. l. 22–24), 2013 m. spalio 16 d. (b. l. 25–27), 2013 m. gruodžio 11 d. (b. l. 28-30), 2013 m. gruodžio 18 d. (b. l. 31–33), 2014 m. sausio 15 d. (b. l. 34–36), 2014 m. vasario 5 d. (b. l. 37–39), 2014 m. kovo 5 d. (b. l. 40–42), 2014 m. kovo 12 d. (b. l. 43–45), 2014 m. kovo 19 d. (b. l. 46–48), 2014 m. kovo 26 d. (b. l. 49–51). Pabrėžtina, kad pareiškėjas, be kita ko, buvo vežamas automobiliais duomenys neskelbtini, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-53), duomenys neskelbtini, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-55), duomenys neskelbtini, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-57), duomenys neskelbtini, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 58-59), duomenys neskelbtini, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 60-61), „duomenys neskelbtini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62-63), „duomenys neskelbtini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 64-65) – tačiau šioje administracinėje byloje iš esmės ginčas vyksta tik dėl automobilio „duomenys neskelbtini“.

Pabrėžtina, kad tiek automobiliai duomenys neskelbtini, tiek „duomenys neskelbtini“, tiek „duomenys neskelbtini“ yra registruoti teisės aktuose nustatyta tvarka (b. l. 52, 54, 56, 58, 60, 62, 64), jie atitinka techninius reikalavimus (b. l. 53, 55, 57, 59, 61, 63, 65), automobilyje „duomenys neskelbtini“ yra vėdinimo sistema, šildymo sistema, apšvietimo sistema, atsarginiai išėjimai (b. l. 66), juose tinkama ventiliacija (b. l. 74–75, 76), dirbtinė apšvieta (b. l. 67–68, 69-70, 71, 72-73, 77, 78).

Remiantis bylos duomenimis, su pareiškėju važiavusių asmenų skaičius 2013 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 16–18), 2013 m. spalio 2 d. (b. l. 19–21), 2013 m. spalio 9 d. (b. l. 22–24), 2013 m. spalio 16 d. (b. l. 25–27), 2013 m. gruodžio 11 d. (b. l. 28-30), 2013 m. gruodžio 18 d. (b. l. 31–33), 2014 m. sausio 15 d. (b. l. 34–36), 2014 m. vasario 5 d. (b. l. 37–39), 2014 m. kovo 5 d. (b. l. 40–42), 2014 m. kovo 12 d. (b. l. 43–45), 2014 m. kovo 19 d. (b. l. 46–48), 2014 m. kovo 26 d. (b. l. 49–51) įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos.

Pabrėžtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktÄ kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi bÅ«ti su saugos diržais. Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, tai konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės negalima. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte reguliuojami santykiai, susiję su laikomų pataisos įstaigose asmenų leidžiamu laikyti daiktų kiekiu.

PareiÅ¡kėjas įrodinėja, kad jis negalėjo tinkamai vežtis daiktų, tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek asmuo su savimi gali vežtis daiktų, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nėra adresuojamos Tarnybai. Taigi, Tarnyba negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatų.Akcentuotina, kad analogiÅ¡kÄ pozicijÄ analogiÅ¡koje byloje iÅ¡reiÅ¡kė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2217/2013.4.2.

Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo J. S. (J. S.) nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.5.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡sakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktÅ«s teiginiai apie psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ , nervinę įtampÄ ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo J. S. (J. S.) skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. S. (J. S.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Ernestas Spruogis