1db35d64-cb4e-47d5-8b2d-4514795abcc4 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-3257-1025/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00274-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.7.; 2.6.15.; (S) 2.6.8.11.3.; 3.2.6.1. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 9 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Eglei Paulauskienei (buvusi pavardė Končiūtė), Neringai Dužinienei, Karolinai Butkienei, Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovei Jovitai B.

S., ieškovės ir trečiojo asmens R. S. atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovo E. S. atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, tretiesiems asmenims B. J., A. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės Jovitos B. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų B. J., R. S., A. M., A. J., Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė Neringa Bartkuvienė.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo pareiÅ¡kė reikalavimus: pripažinti 2018 m. spalio 10 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytÄ dovanojimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ : Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)atsakovui, negaliojančia ir taikyti restitucijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinio reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog sÅ«nus (atsakovas) aktyviais, nesÄ Å¾iningais veiksmais, pasinaudojo jos sveikatos bÅ«kle, dėl ko ji negalėjo objektyviai įvertinti pasiraÅ¡omos dovanojimo sutarties ir jos sukeliamų pasekmių. 2018 m. liepos mėnesį, atsakovas su savo gyvenimo drauge I. V. (dabar S.) pradėjo reikalauti iÅ¡ jos asmens dokumento, pradėjo kalbėti apie tai, kam iÅ¡ vaikų turėtų atitekti jos turtas. Kadangi turi problemų su atmintimi, todėl nežinojo kur rasti savo asmens dokumentÄ .

Atsakovas, negavęs jos asmens dokumento, padėjo gauti jai naujÄ tapatybės kortelę. Atsakovas iÅ¡skirtinai rodė dėmesį, kartu visur dalyvavo ir atsakovo gyvenimo draugė I. V.. Kaip atsakovas paveikė jÄ ir kokiu bÅ«du įkalbėjo padovanoti jam turtÄ , paaiÅ¡kinti negali, nes dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybių iÅ¡vis nepamena. Padovanojusi atsakovui turtÄ , toliau gyveno ginčo turte, todėl niekam iÅ¡ artimųjų jokių įtarimų nekilo. Kartu su ja gyvena ir jos dukra Birutė, kuri jÄ prižiÅ«ri, rÅ«pinasi, o atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju.

Praėjusius kuriam laikui atsakovas pradėjo visiems skelbtis, jog jis yra ginčo turto savininkas. Apie tai, jog turtÄ padovanojo atsakovui, sužinojo iÅ¡ kitų vaikų, kurie patikrino duomenis VÄ® „Registrų centras“. Nepamena, kur buvo sudarytas dovanojimo sandoris, ar notarų biure. Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka praÅ¡o jį atmesti, nes ieÅ¡kovė neįrodo CK 1.90, 1.91 straipsnių taikymo sÄ lygų. Nurodė, kad prieÅ¡ sudarant dovanojimo sandorį ieÅ¡kovė J.

B. S. praÅ¡ymÄ dėl tapatybės kortelės iÅ¡davimo pasirašė Klaipėdos rajono PK migracijos tarnyboje. Migracijos tarnybos specialistams nekilo jokių abejonių dėl J. B. S. sveikatos bÅ«klės. J. B. S. turėjo galimybę iÅ¡sakyti migracijos tarnybos specialistams, kad jai tapatybės kortelės dublikatas reikalingas tik dovanojimo sandorio sudarymui, iÅ¡sakyti, kad ji yra verčiama sudaryti tokio pobÅ«džio sandorį, bet ji to nepadarė. Pati mama J. B. S. prašė jo, kad jai padėtų iÅ¡siimti tapatybės kortelę, tuo pačiu nurodydama, kad galimai tapatybės kortelę bus jai nežinant paėmusios ir neatiduoda jos dukros.

Mama žinojo, matė ir pati sekė Å«kinio pastato ir garažo atstatymo darbus, kurie buvo atlikti jo lėšomis, todėl mama nutarė minimÄ turtÄ dovanoti jam, o motinai liko gyvenamojo namo dalis. Ä® Klaipėdos rajono 2-Ä jį notarų biurÄ vyko keletÄ kartų. Abu kartus vyko motina, jis ir jo draugė I. V.. PirmÄ kartÄ sandorio nepavyko sudaryti, nes dėl notarės užimtumo nebuvo priimti, tačiau buvo sutartas kitas laikas, neapkalbant ir neaptariant bÅ«simo sandorio detalių. Sandorio sudarymo metu notarė N. Bartkuvienė į savo kabinetÄ pasikvietė J.

B. S., su kuria kalbėjosi. Vėliau motina pasakojo jam ir jo draugei I. V., kad notarė jos klausinėjo apie sveikatos bÅ«klę, klausė, ar ji suprantanti dovanojimo sandorio esmę. Motina notarei sakiusi, kad yra senai apsisprendusi sÅ«nui Edmundui padovanoti Å«kinį pastatÄ , garaÅ¾Ä , nes sÅ«nus Edmundas į Å¡iuos pastatus daug įdėjęs savo asmeninių lėšų, iÅ¡ esmės jis atstatė ir tik sÅ«nus Edmundas Å¡iuos pastatus turi valdyti. Notaro kabinete buvo garsiai perskaitytas dovanojimo sutarties tekstas.

Notarė abiejų Å¡alių (ieÅ¡kovės ir atsakovo) paklausė, ar suprato jos turinį. Abi Å¡alys notarei patvirtino, kad dovanojimo sandorį suprato ir sutinka jį pasiraÅ¡yti. PrieÅ¡ sudarant dovanojimo sandorį jis, E. S. bendravęs su mama apie dvi – tris savaites ir per šį laikotarpį nebuvo pastebėjęs, kad mama elgtųsi neadekvačiai, nesuprastų savo veiksmų. Tretieji asmenys B. J. ir A. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti.

Nurodė, jog apie tai, kad mama (ieÅ¡kovė) visÄ turtÄ padovanojo broliui (atsakovui) E. S. sužinojo, kai Å¡is pradėjo girtis, jog yra vienintelis Å¡io turto savininkas. Ji, B. J., prižiÅ«ri ir slaugo savo mamÄ . Mamos atmintis sutrikusi, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Keista buvo, kad brolis E. S. pradėjo rodyti itin didelį susidomėjimÄ mama, jos asmens dokumentais, nežinia kur jÄ iÅ¡siveždavo. Mano, kad brolis pasinaudojo mamos amžiumi ir sveikata, jÄ apgavo ir suklaidino.

Mama nepamena dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė Neringa Bartkuvienė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas buvo atvykę du kartus. PrieÅ¡ sandorio sudarymÄ bendravo su viena pačia ieÅ¡kove, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar ji supranta sandorio sudarymo aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad dovanoja sÅ«nui tik Å«kinį pastatÄ , garaÅ¾Ä , žemės sklypo dalis, o gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis lieka ieÅ¡kovės nuosavybė su kitais bendraturčiais.

Niekada neatlieka nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, jei garbaus amžiaus žmogaus tai yra vienintelė gyvenamoji vieta. Ä®sitikino ieÅ¡kovės veiksnumu, mano, jog sandoris atitiko tikrÄ jÄ mamos ir sÅ«naus valiÄ . IeÅ¡kovė galbÅ«t ir turi sveikatos sutrikimų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto perleidimo atsakovui. Trečiasis asmuo R. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu sutinka. Nurodė, jog mama jam telefonu skundėsi, kad jÄ apgavo sÅ«nus E. S..

Mama niekada negalvojo sÅ«nui E. S. padovanoti namo, kuriame pati gyvena ir dukra gyvena. Brolis E. S. bÅ«damas žemos moralės, pasinaudojo mamos sveikatos bÅ«kle, dėl ko ji negalėjo įvertinti pasekmių ir pasirašė dovanojimo sutartį. Be to, mama dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių neprisimena. Pažymėjo, jog padovanotas Å«kinis pastatas buvo pastatytas jo, o brolis prisidėjo labai nedaug. MamÄ prižiÅ«ri seserys, sesuo Birutė gyvena tame pačiame pastate kaip ir mama. Trečiasis asmuo A.

J. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu sutinka. Nurodė, jog apie tai, kad ieÅ¡kovė visÄ turtÄ padovanojo atsakovui sužinojo iÅ¡ žmonos B. J.. Žmona prižiÅ«ri savo mamÄ ir jÄ slaugo, mama niekada nėra minėjusi, kad turtÄ norėtų padovanoti atsakovui. Atsakovas niekada nesirÅ«pino mama, todėl atsakovo ir jo sutuoktinės dėmesys mamai, jų Å¡eimai atrodė keistas. Motina sužinojusi apie dovanojimo sutartį, jos sudarymo aplinkybių negalėjo pasakyti. Mano, jog ir dabar mama nesupranta, jog padovanojo turtÄ â€“ namÄ , kuriame ji gyveno ir iki Å¡iol gyvena.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė J. B. S. ir jos atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti jame nurodytais motyvais. J. B. S. papildomai paaiÅ¡kino, kad ji gyvena naujai pastatytame name, viename gale ji, o kitame – dukra B. J.. Å alia stovi avarinės bÅ«klės gyvenamasis namas, kuriame gyveno anksčiau su savo keturiais vaikais, o Å¡iuo metu gyvena sÅ«nus E. S.. Santykiai su vaikais geri, nesipyksta. Po savo mirties žadėjo vaikams palikti visÄ savo turtÄ , norėjo padalinti po lygiai. SÅ«nui Edmundui užrašė gyvenamÄ jį namÄ , kaip tai įvyko pati nesupranta.

Nepamena, kad bÅ«tų dovanojusi, tik iÅ¡ dukros ir anÅ«kės sužinojo, kad yra padovanojusi namÄ . SÅ«naus Edmundo draugė Inga vežėsi jÄ Ä¯ Gargždus, Inga sakydavo, kad tvarkosi savo reikalus, jai liepdavo sėdėti maÅ¡inoje, Inga buvo labai lipÅ¡ni. Nuvykus į Gargždus, ji iÅ¡ automobilio neiÅ¡lipo, darbuotojai pasižiÅ«rėjo iÅ¡ tolo, kad ji tokia yra, todėl dokumentus ruošė sÅ«naus draugė. Žino, kad turi dvi asmens tapatybės korteles. NaujÄ asmens tapatybės kortelę gavo už jÄ sÅ«naus draugė.

Vėliau atsirado dingusi asmens tapatybės kortelė. Nepamena, kad su sÅ«numi Edmundu bÅ«tų kur važiavusi. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, gyvena Å¡alia sename gyvenamajame name, o ji naujai pastatytame name, bet tame pačiame kieme. Namas, kuriame gyvena, pastatytas sÅ«naus Rimo, o Edmundas tik padėjo, vidų įsirengė dukros. Nelabai pamena, kaip sudarė dovanojimo sutartį, ar notarė buvo atvažiavusi, ar ji važiavo pas notarę. Nepamena kÄ notarė jos klausinėjo. Lyg ir su sÅ«naus drauge pas notarę važiavo, nepamena.

Lyg ir notarė nuo kontoros laiptų, atidariusi duris ir pamačiusi jÄ , pasisveikino. SÅ«nus žadėjo tvarkytis namo langus, duris, todėl galėjo dovanoti senÄ jį namÄ . Naujo pastato negalėjo padovanoti, nes ji ten gyvena. Sveikata jos prasta, sutrinka atmintis. JÄ prižiÅ«ri dukra Birutė. Advokatui priminus, pamena, jog anÅ«kei Aistei padovanojo žemės sklypÄ , nes Å¡i ketino pasistatyti namÄ . AnÅ«kė Aistė labai gera, jÄ prižiÅ«ri, todėl jai ir dovanojo. SÅ«nus Edmundas vartoja alkoholį, todėl jam nebÅ«tų dovanojusi turto, be to, senai sutarta, jog po jos mirties visÄ turtÄ pasidalins patys vaikai.

Žino, kad jai priklauso žemė, senasis gyvenamasis namas ir namas, kuriam ji gyvena. KÄ konkrečiai ji padovanojo, nežino. Tik vėliau, sveikatai pagerėjus, suprato, kad padariusi kažkokiÄ klaidÄ , bet nepamena. Ji suklydo pasiraÅ¡ydama dokumentÄ . Mano, kad sÅ«nus Edmundas jÄ apgavo. Atsakovas E. S. ir jo atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieÅ¡kiniu prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Å¡eimoje santykiai buvo labai geri. Tėvai sakydavo, jog po mirties koks kam liks turtas. Vaikystės gyvenamasis namas yra apgriuvęs, avarinės bÅ«klės, tačiau jis jame gyvena, vienÄ namo galÄ yra aptvarkęs. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl retai bÅ«na namuose.

Nugriovus senÄ jį Å«kinį pastatÄ bendromis jėgomis kartu su broliu Rimu pastatė naujÄ Å«kinį pastatÄ , jis su broliu plyteles klojo, sienas dažė, pirko medžiagas. Buvo kalbėta, jog Å«kinis pastatas atiteks jam ir tai žinojo brolis ir seserys. PirmÄ aukÅ¡tÄ Ä¯rengė mamai, o antrÄ jį aukÅ¡tÄ Ä¯sirengė sesuo Birutė. Jis pats neturi lėšų, todėl jokios dalies neįsirengė. Ūkiniame pastate kaip gyvenamajame name gyvena mama ir sesuo Birutė, ginčų dėl to nėra.

Sesuo Birutė buvo žadėjusi sutvarkyti dokumentus jo vardu, įteisinti Å«kinį pastatÄ kaip gyvenamÄ jį namÄ . Norėdamas deklaruoti sutuoktinės Ingos gyvenamÄ jÄ vietÄ , sužinojo, jog Å«kinis pastatas nėra įregistruotas jo vardu. Be to, sužinojo, jog ir mama nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, todėl sesers paprašė mamos asmens dokumentų, tačiau Å¡i jų nedavė. Santykiai jo draugės Ingos ir mamos buvo geri, o seserys nepripažino Ingos. Vėliau, kitÄ dienÄ paaiÅ¡kėjo, jog mamos gyvenamoji vieta jau deklaruota.

Mama pasakojo, kad ji norinti padovanoti visÄ Å«kinį pastatÄ jam, sÅ«nui Edmundui ir prašė nuvažiuoti pas notarÄ . Norėdami sudaryti sutartį, nuvažiavo jis ir draugė Inga su mama į Migracijos tarnybÄ dėl naujos asmens tapatybės kortelės. Jis sėdėjo automobilyje, o mama su jo drauge Inga ėjo į Migracijos tarnybÄ . Kokius dokumentus užpildė ir kokias priežastis nurodė dėl asmens kortelės dingimo, nežino. Po to, jis iÅ¡vyko trims mėnesiams į komandiruotę, o grįžus ir mamai primygtinai praÅ¡ant bei turint naujÄ asmens tapatybės kortelę, nuvažiavo pas notarÄ , tačiau notaras nepriėmė, o užrašė kitai dienai priėmimÄ .

Atvykus pas notarÄ pirmÄ kartÄ , bendravo su notaro sekretore, kuriai pasakė, jog mama nori padovanoti Å«kinį pastatÄ . Notaras paskyrė laikÄ ir datÄ . Jis su notaru apie sandorio sudarymÄ iÅ¡ viso nekalbėjo. Kai nuvyko pas notarÄ antrÄ kartÄ , mama su notaru kalbėjosi, po to pas notarÄ užėjo jis bei draugė Inga, notaras perskaitė garsiai visÄ sutartį. TÄ dienÄ namuose nieko nebuvo ir niekam jis nepranešė apie važiavimÄ pas notarÄ . Jis mamos neįkalbinėjo sudaryti dovanojimo sutarties.

Sesuo prižiÅ«ri mamÄ . Apie dovanojimo sutartį seserims pranešė jo sÅ«nus Edvinas. NeprieÅ¡tarauja, kad sesuo ir mama gyventų jam dovanotame Å«kiniame name, niekas neprieÅ¡tarauja, kad jis gyvena senajam gyvenamajame name. Trečiasis asmuo notarė Neringa Bartkuvienė teismo posėdžio metu paliko ieÅ¡kinio reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog savaitę prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , į notarų biurÄ atvyko ieÅ¡kovė, atsakovas ir jo draugė. Jie manė, kad sutartį galima pasiraÅ¡yti dar tÄ pačiÄ dienÄ .

Notarės sekretorius informavo notarę, jog asmenys nori sudaryti dovanojimo sandorį dėl Å«kinio pastato ir garažo. Pažymėjo, kad ji niekada nesudaro sandorių su vyresniais žmonėmis, jeigu žino, kad tai yra jų paskutinis gyvenamasis bÅ«stas. Kalbėjo sÅ«nus (atsakovas) ir jo draugė. SÅ«nus sakė, kad mama nori padovanoti turtÄ , o mama patvirtino. Apie tai, kad Å«kinis pastatas (nepakeista jo paskirtis) yra gyvenamas, nežinojo ir jai niekas nepasakė, o gal nuslėpė. Pačios mamos (ieÅ¡kovės) nepaklausė ir ji taip pat nepasakė.

Sekretorius paaiÅ¡kino, kokių dokumentų reikia sandorio sudarymui. Mama neturėjo asmens tapatybės kortelės, todėl turėjo atsineÅ¡ti sandorio sudarymui. Atsakovas minėjo, kad bet kada gali iÅ¡vykti, todėl prašė kuo skubiau paskirti datÄ . Sutarė datÄ ir laikÄ . PrieÅ¡ sudarant sutartį, ieÅ¡kovei atvykus, ji jau buvo patikrinusi registro duomenis, kad ieÅ¡kovė yra veiksni, tačiau pasikvietė pasikalbėti ir uždavė keletÄ klausimų iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia jos bÅ«klė. Neklausė, kas yra Å«kiniame pastate ir garaže, kadangi ieÅ¡kovės vardu registruotas ir gyvenamasis namas, todėl manė, jog ieÅ¡kovė ten gyvena.

Jai, notarei, nebuvo žinoma, kad Å«kiniame pastate gyvenama. Perskaitė garsiai sutartį, dar kartÄ paklausė, ar tikrai suprato kÄ padovanojo, kad ieÅ¡kovei lieka namas, o dovanoja Å«kinį pastatÄ ir garaÅ¾Ä . Tačiau iki galo nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad tame Å«kiniame pastate gyvena ieÅ¡kovė. Jeigu bÅ«tų turėjusi ieÅ¡kovės medicininius dokumentus, tai bÅ«tų labiau atkreipusi dėmesį į asmenį ir sutarties turbÅ«t bÅ«tų nesudariusi. Sandorį apmokėjo atsakovas. Trečiasis asmuo B.

J. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad ji yra J. B. S. dukra ir atsakovo E. S. sesuo. PaaiÅ¡kino, jog 1991-1992 metais broliai Edmundas ir Rimas bei sesers vyras pastatė Å«kinį pastatÄ . Ūkinis pastatas nebuvo įteisinamas. 1992 metais jai tapus naÅ¡le, grįžo gyventi pas mamÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ iki kol susipažino su dabartiniu sutuoktiniu. Gyvenamajame name vietos buvo mažai, todėl patarus broliui Rimui ir pasitarus su Å¡eima, nusprendė įsirengti antrÄ jį Å«kinio pastato aukÅ¡tÄ , kuris turėjo atitekti broliui Rimui už statybas.

Brolis Rimantas Å«kiniame pastate įrengė mamai kambarėlį, o ji su sutuoktiniu įsirengė antrÄ jį aukÅ¡tÄ . Atsiradus pinigų, įteisino Å«kinį pastatÄ mamos vardu, kadangi mamos buvo ir žemės sklypas po Å«kiniu pastatu. Susitarimo su broliu Edmundu, kad jo vardu įteisins Å«kinį pastatÄ niekada nebuvo. Su mama buvo kalbėta, gal ji norinti padalinti turtÄ , tačiau kategoriÅ¡kai atsakydavo, jog po jos mirties patys vaikai pasidalins. 2002 metais antras aukÅ¡tas buvo įrengtas ir jos Å¡eima apsigyveno.

Tais metais brolis Edmundas iÅ¡situokė, vedė asocialų gyvenimo bÅ«dÄ . Edmundas susiradęs draugę IngÄ toliau gyveno nerÅ«pestingai. Edmundo draugė Inga pradėjo klausinėti ir reikalauti iÅ¡ jos bei dukterėčios Aistės nuosavybės dokumentų, mamos asmens dokumentų, tačiau kam nesakė. Vežant mamÄ pas gydytojus reikalinga kortelė, o mama pamirÅ¡davo kur jÄ padeda, todėl paėmė mamos kortelę. Ingos domėjimasis dokumentais sukėlė įtarimÄ . Inga reikalavo mamos asmens kortelės neva dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, tačiau dukterėčiai Aistei paskambinus seniÅ«nei paaiÅ¡kėjo, jog mamos gyvenamoji vieta yra deklaruota, tik tikslaus adreso nenurodyta, todėl adresas buvo patikslintas telefonu.

Brolis seniÅ«nijoje kėlė triukÅ¡mÄ . PaaiÅ¡kėjo ir tai, jog brolis su Inga buvo nuvykęs į Psichiatrijos centrÄ ir reikalavo mamos dokumentų. Kadangi ji mamÄ slaugo, veža pas gydytojus, tai psichiatro paprašė pažymos apie mamos ligas. Gavus pažymÄ ir kilus įtarimams dėl brolio elgesio, ji 2018 m. liepos mėnesį nuvyko pas notarę N. Bartkuvienę pasikonsultuoti, tačiau jai notarų biure darbuotojai parodžius pažymÄ patikino, jog esant tokioms ligoms notarė jokių sandorių nesudarytų.

Žinant tai, Å¡eima nusiramino. Atsakovui rudenį grįžus iÅ¡ reiso, ji stebėjosi, kad brolis su Inga dažnai iÅ¡siveža mamÄ , nes anksčiau taip nėra buvę. Mamos paklausus, kur ji važiuoja, mama atsakydavo, kad Inga tvarko reikalus, o ji sėdi maÅ¡inoje, kartÄ buvo nuvažiavę prie jÅ«ros. Apie dovanojimo sutarties sudarymÄ niekas nepasakė ir Å¡eima nieko nežinojo. Dukterėčiai Aistei paskambino brolio Edmundo sÅ«nus, kuris pasakė, kad tėvas jam prasitaręs, kad močiutė turi dar vienÄ kortelę ir iÅ¡vis Å¡eima „iÅ¡kris iÅ¡ koto, kai sužinos“.

Mama tuo metu gulėjo ligoninėje, nuvažiavus pas jÄ , rado stalčiuke kitÄ kortelę, nors senoji kortelė buvo pas jÄ , dukrÄ . Kadangi jai priklauso senojo gyvenamojo namo dalis, nuvyko į Registrų centrÄ iÅ¡raÅ¡o, taip ir sužinojo, jog sudarytas dovanojimo sandoris. Mama dovanojimo sutarties neturėjo, todėl teko gauti iÅ¡ Registrų centro. Mamos paklausus, kodėl sudarė dovanojimÄ , ji nesuprato ir neprisiminė kÄ padovanojo. Mamos atmintis kartais labai Å¡viesi, kartais nepamena nieko. Net nežinodavo, kiek kartų per dienÄ iÅ¡gėrė vaistų, teko nekartÄ kviesti ir medikus.

Brolis Edmundas niekada nesidomėjo mamos sveikata, nesirÅ«pina ja. Santykiai Å¡eimoje buvo visada geri. Dukterėčiai Aistei mama padovanojo žemės sklypÄ , visa Å¡eima žinojo ir neprieÅ¡taravo. Brolis Edmundas visiÅ¡kai yra apleidęs senÄ jį gyvenamÄ jį namÄ , kiek žino, net vamzdžiai iÅ¡pjaustyti. Nors po tėvo mirties, senasis gyvenamasis namas atiteko visiems po dalį, tačiau brolis ten gyvena ir niekas neprieÅ¡tarauja. Trečiasis asmuo A. J. parodė, jog ieÅ¡kovė yra jo uoÅ¡vienė, atsakovas svainis, su ieÅ¡kiniu sutinka.

PaaiÅ¡kino, jog susipažinus su dabartine sutuoktine B. J. ir nutarus kurti Å¡eimÄ , sprendė kur gyvens. Pardavė savo butÄ Klaipėdoje, ketino renovuoti senojo gyvenamojo namo dalį, tačiau renovacija bÅ«tų pareikalavusi daug lėšų, todėl Birutės Å¡eimai pasiÅ«lius ir visiems pritarus, įsirengė Å«kinio pastato antrÄ jį aukÅ¡tÄ . Ä®sirengti padėjo svainiai Edmundas ir Rimas, jiems mokėjo atlyginimÄ . Ūkinis pastatas buvo neįteisintas, todėl jam finansuojant buvo sutvarkyti visi reikiami dokumentai.

Su svainiu Edmundu sutarė gerai, tačiau svainis piktnaudžiauja alkoholiu, jis neadekvačiai mÄ sto, jam didžiulę įtakÄ daro Inga. Edmundui pradėjus gyventi su Inga, Inga pareiÅ¡kė, jog namie dviejų Å¡eimininkų nereikia, todėl iÅ¡kraustė mamÄ Ä¯ Å«kinį pastatÄ . Edmundas niekada nesirÅ«pino mama, todėl iÅ¡girdus, jog jis vežiojasi mamÄ , buvo labai keista. Trečiais asmuo A. M. prašė ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, jog yra ieÅ¡kovės dukra, o atsakovui sesuo. Su broliu Edmundu santykiai nuo vaikystės buvo labai geri.

Å eima visada juo rÅ«pinosi, nes broliui visada iÅ¡kildavo sunkumų, pradėjo girtauti. Broliui susiradus draugę IngÄ , Å¡eimoje prasidėjo konfliktai. Senajam gyvenamajame name visi užaugo, dabar ten gyvena brolis Edmundas su Inga. Å alia jo pastatytas Å«kinis pastatas, kuriame gyvena sesuo ir motina. Šį pastatÄ statė brolis Rimantas, darbu prisidėjo kažkiek ir Edmundas. Ūkinio pastato antrÄ jį aukÅ¡tÄ Ä¯sirengė sesuo Birutė su sutuoktiniu, kuris turėjo lėšų, nes buvo pardavęs savo butÄ .

Brolis Edmundas pradėjo reikalauti mamos asmens dokumentų, Å¡aukė, kad mama yra nedeklaruota. MamÄ prižiÅ«ri sesuo Birutė ir pas jÄ yra visi dokumentai. 2018 m. gegužės mėnesį įvyko konfliktas, kurio metu brolis Edmundas pagrasino, rodydamas į Å«kinį pastatÄ , kur gyvena mama su seserimi Birute, kad jame niekas negyvens. Buvo iÅ¡kviesta policija, kuri nustatė, kad tiek Edmundas, tiek Inga yra neblaivÅ«s. Edmundas yra agresyvus. Apie dovanojimo sutartį iÅ¡siaiÅ¡kino tada, kai dukrai A. P. paskambino brolio Edmundo sÅ«nus Edgaras ir pasidalijo abejonėmis dėl tėvo iÅ¡sakytų dalykų, kad močiutė turi naujÄ kortelę ir visos Å¡eimos laukia staigmena.

Mamos paklausus kas įvyko, ji visiÅ¡kai nesuprato apie kÄ kalbama. Mama buvo pasinaudota sÅ«naus Edmundo ir jos sutuoktinės Ingos. Apie dovanojimo sutartį brolis Edmundas nei vienam nepasakė, slėpė, o kai jos dukrai padovanojo mama žemės sklypÄ , tai buvo žinoma visiems, nes Aistė pati susikvietė visus ir pasakė, jog jai močiutė dovanos žemės sklypÄ , nei vienas neprieÅ¡taravo. Aistei močiutė padovanojo žemės sklypÄ , nes ji yra gera anÅ«kė, prižiÅ«ri močiutę, artimųjų kapus, o Edmundui niekada nebÅ«tų dovanojusi, jei supratusi kÄ daro.

Brolis niekada neprižiÅ«rėjo mamos, netvarkė jos reikalų, todėl buvo įtartina, kai tuo laikotarpiu mamÄ vežiojosi, dabar mamos nebereikia. Liudytoja A. P. parodė, jog ieÅ¡kovė yra jos močiutė, atsakovas – dėdė, o tretieji asmenys – tetos ir tetos sutuoktinis – dėdė. Santykiai su močiute visada buvo labai geri, gyvena Å¡alia, todėl lankosi dažnai. Močiutė su teta Bitute gyvena Å«kiniame pastate. Su dėde Edmundu santykiai buvo geri. Močiutę prižiÅ«ri teta Birutė, pasirÅ«pina ir ji bei mama Audrė, dėdė Edmundas pas močiutę niekada neužeidavo ir neužeina, nesirÅ«pina. 2018 m. vasarÄ prasidėjo konfliktai, dėdė Edmundas jos reikalavo atiduoti močiutės asmens kortelę neva reikia močiutę deklaruoti.

Ji pasiteiravo seniÅ«nės, ar močiutė tikrai yra nedeklaruota, gavo atsakymÄ , kad močiutė yra deklaruota tik nėra tikslaus adreso, todėl ji patikslino adresÄ . SeniÅ«nė jÄ Ä¯spėjo, kad dėdei Edmundui neduotų jokių močiutės dokumentų, nes jis su drauge seniÅ«nijoje kėlė didžiulį triukÅ¡mÄ . 2019 m. sausio pradžioje jai paskambino pusbrolis E. S., Edmundo sÅ«nus, ir pasiteiravo dėl močiutės kortelės, nes jam skambinęs neblaivus tėvas ir sakęs, kad močiutei padarė naujÄ kortelę ir visų laukia staigmena.

Apie skambutį pranešė mamai. Tuo metu močiutė gulėjo ligoninėje, todėl mamai su teta Birute nuvykus į ligoninę, stalčiuke rado kitÄ močiutės asmens kortelę. Kilus įtarimams, ji iÅ¡praÅ¡iusi močiutę iÅ¡ ligonines, nuvyko į Registrų centrÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kino, kad yra sudaryta dovanojimo sutartis. Močiutė nesuprato kas yra įvykę, jos klausinėjant apie asmens kortelės iÅ¡davimÄ , ji nieko neprisiminė, taip pat neprisiminė, kad bÅ«tų pasiraÅ¡iusi kokiÄ sutartį.

Močiutė apie turto padalijimÄ turėjo kategoriÅ¡kÄ nuomonę, kad po jos mirties turtÄ vaikai pasidalins. Močiutei dovanojant žemės sklypÄ jai, pas notarę klausė, ar ji nenorėtų padalinti vaikams turtÄ , ar testamentÄ paraÅ¡yti. Močiutė nesutiko. Apie jai padovanotÄ Å¾emės sklypÄ , žinojo visi. Močiutės sveikata labai nepastovi, tai ji pamena, tai ji nepamena įvykių, kas dienÄ vis blogyn. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra atsakovo E. S. sutuoktinė.

PaaiÅ¡kino, jog su atsakovo Å¡eima pažįstama nuo 2013 metų. 2019 m. gegužės 3 d. sudarė santuokÄ su atsakovu. Iki 2018 metų pavasario santykiai su atsakovo Å¡eima buvo geri. Konfliktas Å¡eimoje įvyko, kai E. S. ketino deklaruoti jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nuvykus į seniÅ«nijÄ , paaiÅ¡kėjo, kad nei mamos (ieÅ¡kovės), nei E. S. gyvenamoji vieta nedeklaruota, todėl grįžus namo, pasiÅ«lė mamai vykti kartu į seniÅ«nijÄ ir deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Mama nerado asmens dokumento, todėl E. S. nuvyko vienas ir deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

E. S. paskambino seseriai Birutei ir prašė mamos asmens tapatybės kortelės, tačiau jam buvo paprieÅ¡tarauta ir asmens tapatybės kortelės neatidavė. Tuo pačiu E. S. sužinojo, kad Å«kinis pastatas yra įregistruotas mamos vardu, kai tuo tarpu sesuo Birutė, už tai, kad jo pastatytame Å«kiniame pastate ten gyvena, buvo pažadėjusi sutvarkyti dokumentus ir įteisinti pastatÄ E. S. vardu. E. S. yra pasakojęs, kad jo lėšomis statytas Å«kinis pastatas, o brolis statybinius darbus atliko. Sesuo Birutė Å«kinio namo vidų įsirenginėjo.

E. S. gyvena Å¡alia, senajame gyvenamajame name, tiek sutuoktinis, tiek ji su mama gerai sutarė, ne kartÄ vežėsi į Gargždus. Mama jų prašė atgauti asmens tapatybės kortelę dar vasarÄ , tačiau E. S. ir jai reikėjo iÅ¡važiuoti į reisÄ keliems mėnesiams. Grįžus, mama primygtinai prašė jos padėti gauti naujÄ asmens tapatybės kortelę, nes ketino dovanoti sÅ«nui E. S. turtÄ . Ji mamÄ nuvežė ir pas notarę, ir į Migracijos tarnybÄ . Visi trys vyko pas notarę, tačiau tÄ dienÄ jų nepriėmė, buvo paskirtas laikas ir data.

Mama pasakė, kad nori dovanoti Å«kinį pastatÄ . Ji ir E. S. notarei neminėjo, kad Å«kiniame pastate kas nors gyvena. Atidavė dokumentus, kuriuos turėjo, tačiau, kiek pamena, trÅ«ko mamos sutuoktinio liudijimo, ar iÅ¡tuokos liudijimo. Važiavo kopijų į Civilinės metrikacijos skyrių. Nuvažiavus į Migracijos tarnybÄ , E. S. liko automobilyje, o ji su mama nuėjo į Migracijos tarnybÄ . Migracijos tarnyboje mama prašė kuo skubiau padaryti asmens tapatybės kortelę. Mamos papraÅ¡yta, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti naujÄ asmens tapatybės kortelę užpildė ji, o asmens tapatybės kortelės dingimo priežastis padiktavo pati mama.

Po dienos, ar dviejų, asmens tapatybės kortelę važiavo pasiimti tik ji ir mama. Sutartu laiku nuvykus pas notarę dėl dovanojimo sutarties sudarymo, notarė į kabinetÄ pasikvietė mamÄ ir jos kalbėjosi, po to buvo pakviestas E. S., o ji liko už durų, todėl kas vyko notarės kabinete nieko pasakyti negali. Apie sandorio sudarymÄ niekam nebuvo sakę ir po jo pasiraÅ¡ymo E. S. broliui, ar seserims nepranešė. Ä® reisÄ iÅ¡vyko po dviejų savaičių, buvo apie kelis mėnesius. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ , nustatytos tokios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas ginÄÄ . IeÅ¡kovė turi dvi asmens korteles, viena Nr. 13254484 – iÅ¡duota 2013-04-08 iki 2023-04-08 (nebegaliojanti), kita Nr. 1500534 – iÅ¡duota 2018-10-03 iki 2038-10-03 (2 t., 128-129 b.l.). 2018 m. spalio 3 d. Klaipėdos apskrities VPK Migracijos poskyriui ieÅ¡kovė J. B. S. pasirašė praneÅ¡imÄ , kuriuo pranešė, jog 2018 m. rugsėjo 30 d.

įkrito lauko tualete jos asmens kortelė ir prašė skubos tvarka iÅ¡duoti kitÄ asmens kortelę, nes 2018 m. spalio 12 d. nori iÅ¡važiuoti (2 t., 137-138 b.l.). 2018 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartimi Jovita B. S. sÅ«nui E. S. padovanojo Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia 1992 metais, kadastrų duomenų byla 2011 m. gruodžio 1 d., deklaracija apie statybos užbaigimÄ 2013 m. birželio 13 d.), adresu (duomenys neskelbtini) ir 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (atidalintas iÅ¡ 0,1273 ha bendro žemės sklypo 2014 m. liepos 3 d.)(1 t., 11- 20 b.l.).

IÅ¡ notarės N. Bartkuvienės pateiktų duomenų nustatyta, jog ginčijamos 2018 m. spalio 10 d. dovanojimo sutarties sudarymui buvo pateikti duomenys: nekilnojamojo turto registro 2018-10-10 duomenys apie žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1994-11-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis; 2014-08-14 Nacionalinės žemės Å«kio tarnybos sprendimas dėl žemės sklypo atidalijimo ir kadastro duomenų patvirtinimo, žemės sklypo planas, nekilnojamojo turto registro 2018-10-09 duomenys apie Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); deklaracija apie statybos užbaigimÄ 2013 m. birželio 13 d., turto areÅ¡to registrų iÅ¡raÅ¡ai; 2018-10-10 neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as;

P. S. mirties iÅ¡raÅ¡as, J. B. S. gyvenamosios vietos deklaravimo iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog deklaruota 2018-06-07 ir turi keturis pilnamečius vaikus, iÅ¡situokusi 1977-06-07; E. S. gimimo liudijimas (2 t., 74-108 b.l.). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad E. S. 2018 m. spalio 10 d. dovanojimo sutarties pagrindu įregistruota nuosavybė į 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Å«kinis pastatas ir garažas buvo įregistruotas J. B. S. vardu. IeÅ¡kovės vaikams B. J., R. S., A. M. nuosavybė įregistruota po 2/9 dalis, o sÅ«nui E. S. ir ieÅ¡kovei J. B. S. po 1/6 dalis į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kitų statinių (1 t. 37-40 b.l.). Pateiktas 2014 metų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 0,2205 ha ploto detalusis planas (2 t., 121-122 b.l.). 2019 m. rugpjūčio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis J.

Petrikas nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini)stovi mÅ«rinis vieno aukÅ¡to pastatas (apleistas, senais mediniais sutrÅ«kinėjusiais rėmais langai, viduje – radiatoriai surÅ«diję, sienos papelijusios, netvarka), mÅ«rinis dviejų aukÅ¡tų pastatas (iÅ¡orė tvarkinga, atnaujintas stogas virÅ¡ garažų, laiptelius į antrÄ aukÅ¡tÄ dengia stogas, antrame aukÅ¡te įrengta virtuve, kambariai, pirmame aukÅ¡te įrengta virtuvėlė ir kambarys), apgriuvęs medinis Å¡viesiomis durimis statinys, Å¡iltnamis (naujas) (2 t., 2-49 b.l.). 2002 m. liepos 15 d.

R. S. prieÅ¡ iÅ¡vykdamas gyventi į VokietijÄ , raÅ¡tu nurodė kokių medžiagų ir kieno darbu statytas Å«kinis pastatas bei tai, jos savo dalis neįregistruoto Å«kinio pastato atiduoda seseriai B. J., patvirtintas raÅ¡tas Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės (2 t., 51 b.l.). 1975 m. kovo 12 d. patvirtinta teisme taikos sutartis tarp J. B. S. ir P. S., kurioje nurodyta, jog turtas atitenka nepilnamečiams vaikams po 5/6 dalis pastatų, o J. B. S. 1/6 dalis (2 t., 5 b.l.). 2018 m. gegužės 5 d. susitarta dėl Å¡ulinio pasidalijimo tarp bendrasavininkų (2 t., 54 b.l.).

Po P. S. mirties 1991 m. spalio 2 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ vaikams B. J., A. M., R. S. (2 t., 55-56 b.l.). Atsakovas E. S. pateikė ne lietuvių kalba pažymas, kvitus, teigdamas, jog jis pirko statybines medžiagas, tačiau dalies įrodymų teismas nevertina, nes jie pateikti ne lietuvių kalba, o kiti pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas pirko medžiagas, tačiau kam ir kur jos buvo panaudotos byloje duomenų nėra (2 t., 59-66 b.l.). 2014 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovė J.

B. S. padovanojo anÅ«kei A. P. žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini).(2 t., 112-117 b.l.). IÅ¡ 2018 m. liepos 17 d. gydytojos N. G. iÅ¡duotos pažymos matyti, jog J. B. S. nustatyta organinė depresija, vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimai (1 t. 21-22 b.l.). Nuo 2011 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. nustatytas ieÅ¡kovei specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis, taip pat nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (1 t., 23-25 b.l.). Pateikti 2010 m. 2014 m. medicininiai dokumentai iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovei be kitų ligų nurodoma vidutinio sunkumo depresija – atminties blogėjimas, padidintas jautrumas (1 t., 26-28 b.l.). 2017 m. rugpjūčio 22 d. atliktas psichodiagnostinis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog J.

B. S. įsiminti ir atgaivinti naujÄ informacijÄ galimybės ribotos, atmintis sutrikusi, nesugeba kontroliuoti savo veiksmų (1 t. 29 b.l.). 2018 m. lapkričio 19 d. – gruodžio 3 d.; 2018 m. gruodžio 20 d. – 2019 m. sausio 21 d. J. B. S. gydėsi stacionare Gargždų ligoninėje (1 t., 30-33 b.l.). 2019 m. kovo mėnesio J. B. S. ranka paraÅ¡yta, kad sÅ«nus jÄ apgavo, kad nenorėjo dovanoti Å«kinio pastato, nes ji ir dukra jame gyvena, kad padovanojo sužinojo iÅ¡ dukrų ir anÅ«kės, kad norėjo, jog po jos mirties vaikai patys pasidalintų turtÄ , nori, kad viskas grįžtų į pradinę padėtį (2 t., 120 b.l.).

Byloje ginčas kilo dėl 2018 m. spalio 10 d. Dovanojimo sutarties sudarymo tarp motinos Jovitos B. S. ir jos sÅ«naus E. S. teisėtumo. IeÅ¡kovė teigia, jog nesuprato, kad padovanojo Å«kinį pastatÄ , kuriame ji gyvena bei garaÅ¾Ä , žemės sklypÄ , nes buvo apgauta ir suklaidinta atsakovo E. S.. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti 2018 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartį negaliojančia dviem pagrindais, tai yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalies (dėl suklydimo) pagrindu ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies (dėl apgaulės) pagrindu.

Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikÅ¡mę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).Sandorio šalies individualios savybės (amžius, sveikata, išsilavinimas, verslo ir kitokia praktika ir kita) yra svarbios, kai vertinama, ar asmuo be suklydimo suvokė ar galėjo suvokti sandorio sudarymui svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 63 punktas).

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikÅ¡ti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Byloje turi bÅ«ti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti.

Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, Å¡alies elgesį prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016; kt.).

Tiek ginčijant sandorį dėl apgaulės,(CK 1.91 straipsnio 1 dalis), tiek dėl jį sudariusio fizinio asmens suklydimo (CK 1.90 straipsnis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. 2018 m. spalio 10 d. tarp ieškovės (motinos) J.

B. S. ir atsakovo (jos sÅ«naus) E. S. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kurios pagrindu E. S. padovanotas Å«kinis pastatas, garažas ir dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini). CK 6.465 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.469 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos.

Dovanojimo sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, kuriam sudaryti bÅ«tina dviejų Å¡alių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad bÅ«tų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi dovanotojo vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslÄ . Teisinę reikÅ¡mę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio Å¡alys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl bÅ«tina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtÄ apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ai ir įstatymo nustatyta forma.

IÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). 2018 m. spalio 10 d. Dovanojimo sutartis buvo notaro patvirtinta (atitiko įstatymo reikalaujamÄ formÄ ), tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ar sutarties turinys atitiko vidinę ieÅ¡kovės valiÄ , ar sudaryta laisva valia, ar atitiko tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus.

Sprendžiant tiek dėl apgaulės, tiek dėl suklydimo konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais IeÅ¡kovės Å¡eimÄ sudaro dukros B. J., A. M., sÅ«nÅ«s R. S. ir E. S., sutuoktinis P. S. miręs. IÅ¡ teismui pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, jog ieÅ¡kovės sveikata prasta, jai diagnozuoti atminties sutrikimai, vidutinio sunkumo depresija, nustatyta speciali nuolatinė priežiÅ«ra, didelių specialiųjų poreikių lygis, ieÅ¡kovė dažnai gydoma stacionare.

Ieškovę prižiūri ir slaugo dukra trečiasis asmuo B. J.. Abi gyvena pastate, kuris viešuosiuose registruose įregistruotas kaip ūkinis, tačiau byloje pateikti duomenys – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir asmenų paaiškinimai patvirtina, jog tai pastatas tinkamas gyvenimui ir yra gyvenančių, statytas 1992 metais, įregistruotas 2013 m. birželio 13 d., adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė gyvena pirmame aukšte, o dukros B. J. šeima –antrame. Atsakovo sūnaus E. S. ir ieškovės yra bendras kiemas, tačiau jis gyvena sename gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame anksčiau gyveno ir ieškovė, ir kurio dalys priklauso ieškovei bei tretiesiems asmenims.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys, ir liudytoja A. P. tvirtino, jog ieÅ¡kovė visada nuosekliai tvirtino ir visa Å¡eima žinojo apie ieÅ¡kovės valiÄ , kad po jos mirties visas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis turtas turi likti visiems vaikams po lygiai. Atsakovas E. S. vienintelis prieÅ¡taravo Å¡iai valiai, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė 2018 m. pavasarį pareiÅ¡kė norÄ jam padovanoti savo turtÄ . Tuo metu atsakovas kreipėsi į seseris dėl mamos (ieÅ¡kovės) asmens dokumentų, nurodydamas menamÄ tikslÄ â€“ deklaruoti ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teismo posėdžio metu seserys (tretieji asmenys) paaiÅ¡kino, jog atsakovas (jų brolis) girtauja, veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , yra agresyvus, pavasarį susituokė su I. S., kuri daro didžiulę neigiamÄ Ä¯takÄ broliui. Å eimoje pradėjo kilti konfliktai, todėl atsakovui pareikalavus mamos asmens tapatybės kortelės, kilo įtarimai, kokiu tikslu reikalaujama asmens dokumentų. Liudytoja (ieÅ¡kovės anÅ«kė) A. P. pasitikslino, jog ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta yra deklaruota, patikslino adresÄ .

Tretieji asmenys gavo informacijÄ , jog atsakovas, tuo metu dar su sugyventine Inga, seniÅ«nijoje kėlė triukÅ¡mÄ dėl ieÅ¡kovės asmens dokumentų, taip pat buvo nuvykę į gydymo įstaigÄ reikalavo duomenų apie ieÅ¡kovės sveikatÄ . IÅ¡ Å¡ių nurodytų aplinkybių visumos matyti, jog atsakovas su sugyventine siekė gauti ieÅ¡kovės dokumentus, nuslėpdami tikruosius ketinimus – ruošėsi dovanojimo sandorio sudarymui. Å iuo atveju, duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų atlikusi tam tikrus pasiruoÅ¡iamuosius veiksmus dėl dovanojimo sutarties sudarymo, tai yra dukterų praÅ¡iusi asmens dokumentų, turto nuosavybės dokumentų ar vykusi kartu su sÅ«numi (atsakovu) E. S. į gydymo įstaigÄ , seniÅ«nijÄ , byloje nėra.

Siekiant iÅ¡sklaidyti giminėje įtarimus, dukra B. J. gavusi psichiatro pažymÄ apie mamos ligas, nuvyko pasikonsultuoti į notarų biurÄ dėl sandorių sudarymo, ji buvo užtikrina, jog notarė, turėdama tokios informacijos apie sveikatÄ , sandorių nesudarytų. IeÅ¡kovės Å¡eima nurimo, o atsakovas tuo metu iÅ¡vyko į užsienį. Grįžus atsakovui iÅ¡ reiso, dukra B. J. bei anÅ«kė A. P. pastebėjo, jog ieÅ¡kovę dažnai iÅ¡siveža atsakovas su sutuoktine Inga. Paklausus, kur ji iÅ¡važiuoja, ieÅ¡kovė nurodo, jog su Inga nuvažiuoja prie tvenkinio, Inga tvarkosi reikalus.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog tik dabar supratusi sÅ«naus Edmundo sutuoktinės Ingos lipÅ¡nų elgesį, nes Inga siÅ«lydavosi jÄ pavėžėti, neva tvarkydavosi Gargžduose savo reikalus. Tai jog ieÅ¡kovė buvo vežiojama I. S. patvirtina ir I. S. parodymai. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. spalio 3 d. Migracijos skyriui pateiktas pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovės praneÅ¡imas, jog prarasta asmens kortelė ir praÅ¡ymas iÅ¡duoti skubos tvarka naujÄ asmens kortelę.

Kaip matyti, praÅ¡ymas užpildytas vieno asmens raÅ¡ysena, o pasiraÅ¡yta - kito asmens. IÅ¡ teismo posėdžio metu duotų liudytojos I. S. parodymų nustatyta, jog praneÅ¡imÄ ir praÅ¡ymÄ surašė I. S., o pasirašė pati ieÅ¡kovė. I. S. teigė, jog praradimo priežastis nurodžiusi ieÅ¡kovė, o dėl asmens kortelės iÅ¡davimo skubos tvarka praÅ¡ymo negalėjo paaiÅ¡kinti. Nustatyta, jog I. S. praÅ¡ymÄ Dėl asmens tapatybės kortelės praradimo pildė, todėl tikėtina, jog priežastis sugalvojo bÅ«tent ji, nes praÅ¡yme nurodytos priežastys, jog ieÅ¡kovės asmens kortelė įkrito į lauko tualetÄ , tam, kad neabejotinai bÅ«tų aiÅ¡ku, kad kortelės neįmanoma atgauti, nereikėtų praneÅ¡ti policijai, neva pavogta ir nekeltų jokių įtarimų, jog asmens tapatybės kortelė dar galėtų atsirasti, kad neabejotinai bÅ«tų iÅ¡duota nauja.

Be to, asmens tapatybės kortelė buvo praÅ¡oma iÅ¡duoti skubiai, vėlgi nurodžius, kad „nori iÅ¡važiuoti“, tačiau teismo posėdžio metu iÅ¡siaiÅ¡kinta, jog ieÅ¡kovė niekur neketino važiuoti, niekur nevažiavo ir niekas jos niekur neiÅ¡vežė, prieÅ¡ingai, darytina iÅ¡vada, jog turėjo iÅ¡važiuoti atsakovas, nes pats nurodė, kad po Dovanojimo sutarties sudarymo iÅ¡važiavo į reisÄ . IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu neprisiminė, jog bÅ«tų Migracijos skyriuje raÅ¡iusi praÅ¡ymus, nurodė, jog niekur neturėjo iÅ¡vykti ir nebuvo iÅ¡vykusi.

Kita vertus, naujoje asmens kortelėje Nr. 1500534 yra ieÅ¡kovės fotonuotrauka (atvaizdas), ko pasekmėje nėra abejonių, jog ieÅ¡kovė buvo Migracijos skyriuje, tačiau akivaizdu, jog dėl sveikatos (atminties) sutrikimų, Å¡ių įvykių neprisimena. Atsakovas neinformavo savo seserų, ar brolio, jog ieÅ¡kovei padaryta nauja asmens tapatybės kortelė, taip pat neinformavo ir nenurodė motinos vežiojimosi tikslo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinų įrodymų (notarės N. Bartkuvienės darytų užklausų) matyti, jog atsakovas nuvyko į notarų biurÄ 2018 m. spalio 8 d.

Tiek atsakovas, tiek liudytoja I. S. tvirtino, jog nuvykus į notarų biurÄ buvo iÅ¡reikÅ¡tas pageidavimas sudaryti dovanojimo sutartį dėl Å«kinio pastato, garažo ir dalies žemės sklypo ir kuo skubiau. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl asmens kortelės iÅ¡davimo buvo kreiptasi 2018 m. spalio 3 d., o notarės biure iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas sudaryti dovanojimo sutartį – 2018 m. spalio 8 d., dovanojimo sutartis sudaryta 2018 m. spalio 10 d. Å ių aplinkybių kontekste matyti, jog atsakovas kuo skubiau gaudamas dokumentus, taip pat nuslėpdamas nuo Å¡eimos ketinimus ir žinodamas, kad po dovanojimo sutarties sudarymo iÅ¡vyks, ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent atsakovas norėjo ir siekė įgyti mamos turtÄ .

CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, teikti byloje paaiÅ¡kinimai, rodo, jog visų dokumentų dėl dovanojimo sandorio tvarkymas vyko atsakovo ir jo sutuoktinės iniciatyva, o ne dovanotojos valia. IeÅ¡kovė nepamena dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybių, nurodo įvairias versijas, tai yra, jog notarė buvo jos namuose sudarant sutartį, kitÄ kartÄ minėjo, jog notarė pasisveikinusi nuo kontoros laiptų, jai, ieÅ¡kovei sėdint automobilyje.

Pati notarė aiškino, jog sandoris buvo sudarytas notarų biure, dalyvaujant atsakovui ir ieškovei bei šalia esančiai liudytojai I. S.. Nustatyti, jog dovanojimo sutartis sudaryta būtent notarų biuro notarės kabinete, nėra patikimų įrodymų, kadangi ieškovė tikslios vietos nenurodė, o liudytoja I. S. parodė, kad sudarant dovanojimo sutartį ji kabinete nebuvusi. Kita vertus, netikėti notare kaip valstybės pareigūne, nėra jokio pagrindo. Svarbu akcentuoti tai, kad sudarant dovanojimo sutartį notarei nebuvo pateikta jokių ieškovės medicininių pažymų, o registruose nebuvo informacijos, jog ieškovė neveiksni ar ribotai veiksni.

Teismo nuomone, nors notarė nebuvo teisiÅ¡kai įpareigota surinkti duomenis apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, tačiau jei notarė bÅ«tų gavusi informacijÄ apie ieÅ¡kovės sveikatÄ , tai galėjo bÅ«ti pagrindu notarei atlikti platesnį tyrimÄ nei įprasta tikrinant asmens gebėjimus suprasti atliekamus veiksmus bei kilsiančias pasekmes. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo B. J. nurodė, kad buvo nuvykusi į notarų biurÄ pasikonsultuoti, ar notaras sudarytų sandorius, jei turėtų duomenis apie jos mamos ligas, atsakymas gautas, jog ne.

TÄ patį pripažino ir notarė N. Bartkuvienė, jog turėdama ieÅ¡kovės medicininius dokumentus, kurie pateikti Å¡ioje byloje, nebÅ«tų sudariusi ginčo dovanojimo sutarties. Vadinasi, atsakovas bÅ«damas sÄ Å¾iningas ir doras galėjo seserų praÅ¡yti medicininių mamos dokumentų ir tokiu bÅ«du informuoti notarę apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, tiek atsakovui, tiek jo sutuoktinei buvo žinoma apie ieÅ¡kovės sveikatÄ , tačiau jis suprasdamas, kad tokiu atveju gali sandoris neįvykti, nuslėpė nuo notarės aplinkybes dėl ieÅ¡kovės sveikatos.

Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. Teismui taikant įstatyme iÅ¡dėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiÅ¡kinimo bÅ«dus turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡aiÅ¡kinta iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013 ir joje nurodomÄ praktikÄ ).

Byloje nustatyta, jog nei viena sandorio Å¡alių notarei nenurodė, kad dovanojimo objektas, kuris vieÅ¡ajame registre įregistruotas kaip garažas ir Å«kinis pastatas yra ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta, jog Å¡iame name gyvena ir dar viena Å¡eima, todėl notarei nekilo jokių įtarimų, kad Å«kiniame pastate gali gyventi ieÅ¡kovė, nes ieÅ¡kovės nuosavybė buvo įregistruota ir į gyvenamÄ jį namÄ . Atsakovas nutylėjo aplinkybes dėl ieÅ¡kovės faktinės realios gyvenamosios vietos bei dovanojamo pastato tikslios paskirties.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad ji nesuprato kÄ dovanojo sÅ«nui, mano, kad galėjo dovanoti atsakovui sÅ«nui Edmundui tik gyvenamojo namo dalį, kurioje ji senai nebegyvena ir jame gyvena sÅ«nus, o ne namÄ , kuriame bÅ«tent ji gyvena. IÅ¡ parodymų visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad su ieÅ¡kove nebuvo konkrečiai susitarta koks konkretus turtas bus atsakovui dovanojamas. Å ių aplinkybių iÅ¡ esmės neiÅ¡siaiÅ¡kino ir notarė. Atsakovui su sutuoktine notarei nurodžius, jog ieÅ¡kovė ketina padovanoti savo turtÄ , atsakovas sÄ moninga nuo notarės nuslėpė aplinkybes, jog ieÅ¡kovė gyvena dovanojamame objekte ir šį objektÄ laiko savo gyvenamuoju namu, tokiu bÅ«du sutrukdydamas notarei iÅ¡siaiÅ¡kinti apie dovanojamÄ jį objektÄ ir tikrÄ jÄ dovanotojos valiÄ .

Be to iÅ¡ atsakovo veiksmų matyti, kad jis skubėjo sudaryti dovanojimo sutartį nepraneÅ¡us kitiems Å¡eimos nariams. IeÅ¡kovė dėl garbingo amžiaus, teisinio neiÅ¡prusimo, sveikatos bÅ«klės pilnai nesuvokė, kad dovanoja sÅ«nui savo paskutinįjį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , be to atsakovo ir jo sutuoktinės veiksmai galėjo turėti įtakos ieÅ¡kovės valios formavimuisi, nes atsakovas ir jo sutuoktinė netikėtai pradėjo ieÅ¡kovę visur vežiotis, skyrė jai daug dėmesio, ko anksčiau iÅ¡ atsakovo pusės nebuvo ir tokiu bÅ«du paveikė senyvo ir ligoto žmogaus valiÄ .

Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad dovanojimo sandoris buvo sūnaus naudai, su kuriuo tuo metu santykiai buvo labai geri, ieškovei nebuvo pagrindo juo nepasitikėti ir abejoti. Įprastai tokiais atvejais, kai sandoris vyksta tarp šeimos narių ir jų santykiai yra geri, kaip šiuo atveju buvo, nėra būdinga kitai pusei, šiuo atveju, ieškovei, kuri buvo visiškai neaktyvi tvarkant dokumentus bei prastos sveikatos būklės, atidžiai tikrinti dokumentus, be to, ji galimai ir nebūtų supratusi dokumentų esmės, kita vertus, atsakovas neinformavo kitų artimųjų giminaičių, kurie galbūt senyvo amžiaus ieškovei būtų atstovavę ir paaiškinę.

Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė 2014 metais padovanojo anÅ«kei (liudytojai) A. P. žemės sklypÄ , anÅ«kė visus artimuosius giminaičius informavo apie ketinimÄ sudaryti dovanojimo sutartį, taip pat ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog anÅ«kei dovanojo žemės sklypÄ ir suprato, jog veiksmÄ atlieka neatlygintinai už tai, jog anÅ«kė yra jai labai gera, rÅ«pinasi ja ir prižiÅ«ri. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu užtikrino, kad sÅ«nui E. S. nebÅ«tų nieko dovanojusi, nes susitarimas tarp Å¡eimos narių buvo kitoks, jog po jos mirties vaikai pasidalins turtÄ , be to, sÅ«nui E. S. dovanoti turtÄ nebuvo dėl ko, jo elgesys nebuvo rÅ«pestingo ir atidaus sÅ«naus, tai patvirtino ir tretieji asmenys.

Atsakovas tvirtino, jog Å«kinį pastatÄ iÅ¡ esmės statė jis ir jo brolis R. S. (trečiasis asmuo), tačiau byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu duoti trečiųjų asmenų parodymai, patvirtina tai, jog atsakovas prie Å«kinio pastato pastatymo prisidėjo minimaliai, o Å«kinio pastato pirmÄ jį aukÅ¡tÄ Ä¯rengė brolis R. S. (trečiasis asmuo), o antrÄ jį aukÅ¡tÄ Ä¯sirengė sesuo B. J. su sutuoktiniu A. J. (tretieji asmenys), kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nebuvo net moralinio pagrindo ieÅ¡kovei dovanoti Å«kinį pastatÄ , kuriame gyvena ji ir jos dukra su Å¡eima.

Taigi atsakovas, žinodamas, kad Å«kiniame pastate gyvena mama (ieÅ¡kovė) ir sesers Birutės Å¡eima, kuri iÅ¡ esmės yra įsirengusi dalį Å¡io Å«kinio pastato, pasinaudojo ieÅ¡kovės motiniÅ¡kais jausmais, sveikata ir jos patiklumu, ko pasekmėje sudarė dovanojimo sutartį notarei formaliai nurodžius dovanojamÄ turtÄ . Teismas spręsdamas dėl sandorio galiojimo pažymi, kad sudarant sandorį ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti paaiÅ¡kintas sudaromo sandorio turinys, jo esmė. Notarė teismo posėdžio metu nurodė, jog dovanojimo sutartis Å¡alių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valiÄ bei tikruosius ketinimus, priimta ir pasiraÅ¡yta, ieÅ¡kovei sutartis buvo perskaityta, sutartį pasirašė laisva valia.

Tačiau iÅ¡ byloje teiktų ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, taip pat įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, teismas abejoja, ar ieÅ¡kovė tikrai tinkamai suvokė sutarties esmę, o ypač dovanojimo sutarties objektÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta dovanotojos vidinė valia dėl sudaromo sandorio objekto. Teismo vertinimu atsakovo tiek aktyvÅ«s veiksmai, t. y. asmens tapatybės kortelės padarymas, esant galiojančiai ieÅ¡kovės tapatybės kortelei, dokumentų sandorio sudarymui rinkimas, ypatingo dėmesio rodymas motinai, taip pat nutylėjimas ir neatskleidimas ieÅ¡kovei bei notarei sudaromo sandorio esminių aplinkybių, tiek dėl dovanojimo objekto, ieÅ¡kovės realios gyvenamosios vietos ir ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės, vertinami kaip tyčiniai nesÄ Å¾iningi atsakovo atlikti veiksmai ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Tokie atsakovo veiksmais vertinami kaip apgaulės panaudojimas sÄ moningai siekiant galutinio tikslo - kuo skubiau sudaryti dovanojimo sandorį. IeÅ¡kovė sudarydama sandorį buvo atsakovo suklaidinta, nes sudarė sau nenaudingÄ sandorį, t. y. veikė prieÅ¡ save, nesuvokdama, kad neturės nuosavybės teise gyvenamojo bÅ«sto. Kaip matyti, po dovanojimo sandorio sudarymo ieÅ¡kovė, nenumanydama, kad jos gyvenamasis bÅ«stas (Å«kinis pastatas), kurio nė neketino perleisti atsakovui, pagal dovanojimo sandorį atiteko atsakovui, toliau naudojosi Å¡iuo pastatu kaip savo, tiesiog jame gyveno ir gyvena.

Tai liudija, kad ieÅ¡kovės valios perleisti savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (Å«kinį pastatÄ ), koks ginčijamu sandoriu buvo perleistas, nebuvo ir visiÅ¡kai tikėtina, kad ji negalėjo suprasti koks tikrasis dovanojamas objektas ir tokiu bÅ«du suklydo dėl dovanojimo objekto. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Garbaus amžiaus ieÅ¡kove eilę metų tinkamai rÅ«pinasi dukra B. J. ir anÅ«kė A. P.. Atsakovas pripažino, jog apie mamos sveikatos problemas tiksliai nežino, neiÅ¡reiÅ¡kė ketinimų ateityje rÅ«pintis ir slaugyti savo mamÄ .

Byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, jog atsakovas niekada savo motina nesirÅ«pino. IeÅ¡kovė pažinodama savo sÅ«nų taip pat pagrįstai nesitikėjo, kad atsakovas ja rÅ«pinsis iki gyvos galvos, todėl niekada ir nebÅ«tų dovanojusi savo gyvenamojo bÅ«sto. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, tačiau ieÅ¡kovei buvo sunku įvertinti galimas teisines pasekmes dėl sveikatos bÅ«klės, teisinio neiÅ¡prusimo, amžiaus. Be to, apie sandorio sudarymÄ niekam iÅ¡ artimųjų nebuvo žinoma, todėl niekas ieÅ¡kovei negalėjo paaiÅ¡kinti.

Nelaikytinas esminiu ir negali bÅ«ti pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu suklydimas dėl sandorio motyvų, jo padarinių, jeigu kita Å¡alis buvo sÄ Å¾ininga, tačiau nagrinėjamu atveju, raÅ¡ytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu parodymai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nebuvo sÄ Å¾iningoji Å¡alis. Pažymėtina, kad pareiga bÅ«ti sÄ Å¾iningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 50 punktÄ ).

Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Å iuo atveju buvo suklysta dėl sandorio dalyko, nes ieÅ¡kovė, suprasdama, jog padovanojo vienintelį turimÄ realų gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , sandorio nebÅ«tų sudariusi. Teismo vertinimu sudaryta dovanojimo sutartis neatitiko dovanotojo (ieÅ¡kovės) vidinės valios. Pažymėtina, kad visų Å¡ių teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ir iÅ¡viso nepateikė dėl ginčo esmės jokių raÅ¡ytinių įrodymų.

Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismo posėdžio metu teiktus paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas, pasinaudodamas ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«kle, amžiumi, rodydamas perdėtÄ dėmesį ieÅ¡kovei laibai trumpÄ laikotarpį, įtakojo ieÅ¡kovės valiÄ sudaryti sutartį, nuslėpdamas tikruosius ketinimus tiek nuo ieÅ¡kovės, tiek nuo trečiųjų asmenų ir tokiais veiksmais apgavo ir savanaudiÅ¡kai suklaidino ieÅ¡kovę, kuri dėl savo garbaus amžiaus, sveikatos bÅ«klės, nesuprato ir suklydo dėl dovanojimo objekto, ir pasiraÅ¡ydama dovanojimo sandorį nesuprato sandorio pasekmių, todėl pripažintina, jog ieÅ¡kovės valios padovanoti tokį turtÄ , kuris buvo perleistas nebuvo.

Å iuo atveju dovanojimo sutartis yra ne ieÅ¡kovės valios rezultatas, o atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas, nes ieÅ¡kovė nenorėjo ir nesiekė perduoti savo turto atsakovo nuosavybėn ir tai leidžia konstatuoti, jog sutartis neatitiko vidinės dovanotojos valios, todėl yra pagrindas ginčo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 ir 1.90 straipsnių pagrindu kaip sudarytÄ dėl apgaulės ir dėl suklydimo. Dėl restitucijos taikymo CK 6.145 straipsnyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio.

Taigi, negaliojančio sandorio teisinis padarinys yra restitucija (CK 1.80 straipsnio 2, 3 d., 1.90 straipsnio 3 dalis, 1.91 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija reiÅ¡kia negaliojančių sandorių Å¡alių grÄ Å¾inimÄ Ä¯ padėtį, buvusiÄ iki sandorių įvykdymo. Pagal kasacinio teismo praktikÄ restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ pagal nuginčytÄ sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017).

Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki jo teisės pažeidimo. Tai reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje nebÅ«tų galima taikyti restitucijos natÅ«ra. Å alys tokio pobÅ«džio aplinkybių, taip pat aplinkybių dėl restitucijos bÅ«do pakeitimo ar jos netaikymo (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), teismui taip pat nenurodė. Byloje nustatyta, jog pagal ginčijamÄ 2018 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartį ieÅ¡kovė Jovita B. S. sÅ«nui E. S. padovanojo Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, įvertinus tai, jog ginčo dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.90 – 1.91 straipsnių pagrindu, darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas taikyti restitucijÄ natÅ«ra – ieÅ¡kovei Jovitai B. S. grÄ Å¾inti Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)ir 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Pažymėtina, jog bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai yra pagrindas ieÅ¡kovei priteisti iÅ¡ atsakovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas: 88,00 Eur žyminio mokesčio, 1500,00 Eur už advokato paslaugas. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumÄ , ieÅ¡kovės atstovo paruoÅ¡tų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokato darbo laiko sÄ naudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas.

Atsižvelgiant į tai iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei, tai yra 88,00 Eur žyminio mokesčio, 1500,00 Eur už advokato paslaugas, iÅ¡ viso 1588,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinus tai, jog ieÅ¡kovė 2019 m. vasario 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo atleista nuo 400 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo bei 162,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinį tenkinus yra pagrindas Å¡iÄ sumÄ (562,00 Eur) priteisti iÅ¡ atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra susidariusių 28,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Sprendimui įsiteisėjus naikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2018-10-10 dovanojimo sutartį įgyto turto: 673/1273 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), areštas (CPK 150 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti 2018 m. spalio 10 d. dovanojimÄ sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės Jovitos B. S. ir atsakovo E. S., negaliojančia ir taikyti restitucijÄ â€“ ieÅ¡kovei Jovitai B. S. grÄ Å¾inti Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ atsakovo E. S. priteisti 1588,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės Jovitos B. S. naudai. IÅ¡ atsakovo E. S. priteisti 562,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio) ir 28,67 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, tai yra atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2018-10-10 dovanojimo sutartį įgyto turto: 673/1273 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., areÅ¡tÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėja Asta Matulevičienė