Legislator Case Law & Legislation
1db24f5d-64ce-41aa-a831-eb99bda107e5 AI generated

1db24f5d-64ce-41aa-a831-eb99bda107e5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 1db24f5d-64ce-41aa-a831-eb99bda107e5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

pratęsti praleistÄ trijų mėnesių terminÄ reikalavimui S. G. palikimÄ priėmusiai įpėdinei R. L. pareikÅ¡ti; priteisti jam iÅ¡ atsakovės R. L. 233 442,66 Lt skolÄ už atliktus darbus, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2009-01-19 su užsakovu S. G. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 09/01/19, pagal kuriÄ jis įsipareigojo nuo 2009-01-20 iki 2009-04-30 atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus, o S. G. – už juos atsiskaityti. Statinys pripažintas tinkamu naudoti 2009-05-04 aktu. Statybos darbų užsakovas S. G. 2009-06-18 mirė, jo turtÄ paveldėjo duktė atsakovė R.

Legislator headnote

AI generated

1db24f5d-64ce-41aa-a831-eb99bda107e5 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas neatsižvelgė į tai, jog ekspertei buvo užkirstas kelias apžiÅ«rėti ginčo objektÄ tik dėl atsakovės atstovo advokato S. B. neteisėtų veiksmų, apžiÅ«ra neįvyko dėl nesudarytų tinkamų sÄ lygų ekspertizės atlikimui. Teismas pažeidė CPK 218 str., nes nenurodė motyvų, kodėl nesiremia ekspertizės akto iÅ¡vadomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1081/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6.; 42.10. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės MilaÅ¡ienės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Alvarsas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-815-221/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Alvarsas“ ieÅ¡kinį atsakovei R. L. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Alvarsas“ 2012-06-13 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė:

1) pratęsti praleistÄ trijų mėnesių terminÄ reikalavimui S. G. palikimÄ priėmusiai įpėdinei R. L. pareikÅ¡ti;

2) priteisti jam iÅ¡ atsakovės R. L. 233 442,66 Lt skolÄ už atliktus darbus, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2009-01-19 su užsakovu S. G. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 09/01/19, pagal kuriÄ jis įsipareigojo nuo 2009-01-20 iki 2009-04-30 atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus, o S. G. – už juos atsiskaityti. Statinys pripažintas tinkamu naudoti 2009-05-04 aktu. Statybos darbų užsakovas S. G. 2009-06-18 mirė, jo turtÄ paveldėjo duktė atsakovė R.

L. . Nurodė, jog darbai buvo atliekami ir po akto pasiraÅ¡ymo. Atliktų darbų aktÄ ir PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ UAB „Alvarsas“ surašė tik 2012 m. kovo 1 d., kreipėsi į atsakovę R. L. , tačiau Å¡i neatsiskaitė.IeÅ¡kovas teigė, jog praleido terminÄ reikalavimams įpėdinei pareikÅ¡ti, nes nežinojo apie visus palikėjo įpėdinius, be to, remontas buvo baigtas tik 2011 m. Pažymėjo, kad atsakovei visos susidariusio įsiskolinimo aplinkybės gerai žinomos, nes bÅ«dama ieÅ¡kovo darbuotoja, pati prižiÅ«rėjo atliekamus remonto darbus bei jiems vadovavo, į daugkartinius raginimus sumokėti skolÄ nereagavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ , priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Alvarsas“ į valstybės pajamas 78 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti, nes jis operatyviai nereagavo dėl savo teisių gynimo ir per protingÄ terminÄ neinformavo atsakovės apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, o jo nurodytų termino praleidimo priežasčių teismas nepripažino svarbiomis, leidžiančiomis jį pratęsti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas teisme besibaigiant įstatymo numatytam naikinamajam trejų metų terminui (CPK 5.63 str. 4 d.). Pažymėjo, kad atliktų darbų aktas bei PVM sÄ skaita faktÅ«ra suraÅ¡yti tik 2012-03-01, po to iÅ¡siųsti atsakovei, nors namo rekonstrukcijos darbai atlikti ir statinys pripažintas tinkamu naudoti 2009-05-04 aktu. Aplinkybės, kad kreditorius nežino arba žino ne visus palikimÄ priėmusius įpėdinius, teismas taip pat nelaikė svarbia priežastimi pratęsti praleistÄ terminÄ , nes praÅ¡ymas siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti S. G.

įpėdinius notarų biurui raÅ¡ytas tik 2012-06-08. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė nuo 1996-02-13 iki 2012-03-08 buvo ieÅ¡kovo darbuotoja, o ieÅ¡kovo direktorius pripažino, jog asmeniÅ¡kai dalyvavo S. G. laidotuvėse ir žinojo apie tai, kad paveldėtoja yra atsakovė. Teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovė buvo paskirta vykdyti ginčo objekto statybos darbų priežiÅ«rÄ . Sprendė, jog pats UAB „Alvarsas“ vadovas neįvykdė savo pareigos pareikalauti iÅ¡ pavaldinių tinkamai ir laiku vykdyti darbus, pildyti dokumentus, todėl laiku neatlikus darbų, jis yra atsakingas už sutartyje nustatyto darbų pabaigos termino pažeidimÄ (CK 6.652 str. 2 d.).

Teismas nurodė, kad iÅ¡ teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymų bei byloje pateiktų dokumentų negalima spręsti, jog visi nurodyti darbai ir jų kiekiai yra teisingi, o visos medžiagos buvo panaudotos bÅ«tent S. G. namo remontui. Teismas kitų atsakovo pateiktų įrodymų, tai yra statybos medžiagų, panaudotų ginčo objekte, sÄ raÅ¡o, lokalinės sÄ matos, sudarytos pagal 2011 m. spalio mėnesio kainas, iÅ¡traukos iÅ¡ STR dėl remonto darbų klasifikacijos, prekių likučių sandėlyje 2010-12-31 sÄ raÅ¡o, UAB „Alvarsas“ darbininkų, dirbusių gyvenamojo namo remonto darbus, sÄ raÅ¡o, įmonės 2009 m., 2010 m., 2011 m. balansų, kapitalo pokyčių, pelno nuostolių ataskaitų, UAB „Alvarsas“ 2010-04-30 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų nelaikė patvirtinančiais jo nurodytų aplinkybių.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė sÄ raÅ¡Ä darbuotojų, atlikusių gyvenamojo namo remonto darbus pagal statybos rangos sutartį, tačiau, remdamasis VSDFV informacija, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tuo metu, kai pagal sudarytÄ rangos sutartį turėjo bÅ«ti atlikti remonto darbai, dauguma Å¡ių darbuotojų buvo nemokamose atostogose.Vertindamas byloje paskirtos 2013 m. balandžio 5 d. teismo techninės statybos ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , kad ginčo objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas vertintinas kaip savavalės statybos įteisinimo procedÅ«ra, jog statybos metu namo remonto darbai iÅ¡sivystė į pastato rekonstrukcijÄ , kad bendra iÅ¡orės ir vidaus pagerinimo darbų vertė 2009 metų kainomis – 297 191,43 Lt, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad savo iÅ¡vadas ekspertė padarė iÅ¡ bylos medžiagos, neapžiÅ«rėjusi ginčo objekto vietoje.

Pažymėjo, kad pakartotinės teismo 2013-07-26 techninės statybos ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodyta, jog statinyje atlikti rekonstrukcijos darbai, kurie nesuderinami su rangos sutarties objekte sutartais statybos darbais – statinio remontu, tokio pobÅ«džio darbams bÅ«tinas projektas, leidimas ir kiti dokumentai, kurių ieÅ¡kovas UAB „Alvarsas“ neturėjo / nepateikė. Remdamasis Å¡ia aplinkybe, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas, neturėdamas minėtų dokumentų ir toliau vykdydamas darbus, pats prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ .Atsižvelgdamas į tai, kad tarp Å¡alių yra kilęs ne vienas teisminis ginčas, teismas sprendė, jog atliktų darbų aktas suraÅ¡ytas bei sumokėti už darbus pareikalauta tik kilus nesutarimams tarp bendrovės akcininkės R.

L. bei bendrovės vadovo, nors tiksliai net pats ieÅ¡kovas nežino, kiek ir kokius darbus atliko remontuojamame name. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Alvarsas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės R. L. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 5.63 str. 1 d., 4 d.) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl be pagrindo neatnaujino termino kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti.

Tokį praÅ¡ymÄ teismui ieÅ¡kovas pateikė tik siekdamas iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, jei teismas nuspręstų, jog nėra įrodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ atsakovei žodžiu, arba nuspręstų, kad toks pareiÅ¡kimas yra netinkamos formos. Net ir nusprendus, kad toks praÅ¡ymas nebuvo laiku pareikÅ¡tas, teismas privalėjo terminÄ pratęsti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių: ieÅ¡kovas daug kartų žodžiu reikalavo iÅ¡ atsakovės apmokėjimo, raÅ¡tu tokio reikalavimo nereiÅ¡kė, nes ji buvo ieÅ¡kovo akcininkė ir darbuotoja, žinojo, jog už statybos darbus nėra atsiskaityta.

3. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, neįvertino kiekvieno jų atskirai ir jų viseto, jų tarpusavio santykio, nenagrinėjo ieÅ¡kovo teikiamų dokumentų, nesirėmė logikos dėsniais, iÅ¡vadų nepagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, todėl nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimų (CPK 176-185 str.). Be to, teismas be pagrindo nesivadovavo Z. B. ekspertizės aktu, nenurodė motyvų, kodėl juo nesiremia, taip pat nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, esant dviem prieÅ¡taringiems ekspertizių aktams, užkirto ieÅ¡kovui keliÄ pateikti papildomus įrodymus.4.

Teismas neatsižvelgė į tai, jog ekspertei buvo užkirstas kelias apžiÅ«rėti ginčo objektÄ tik dėl atsakovės atstovo advokato S. B. neteisėtų veiksmų, apžiÅ«ra neįvyko dėl nesudarytų tinkamų sÄ lygų ekspertizės atlikimui. Teismas pažeidė CPK 218 str., nes nenurodė motyvų, kodėl nesiremia ekspertizės akto iÅ¡vadomis.

5. Teismas iÅ¡ esmės nepasisakė dėl reikalavimo priteisti skolÄ už atliktus statybos darbus ginčo objekte, neanalizavo Rangos sutarties sÄ lygų, nenustatinėjo Å¡alių pareigų ir atsakomybės pagal Rangos sutartį, todėl padarė nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje neįrodytas. Be to, teismo iÅ¡vados nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti už atliktus darbus.6. Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias užsakovo pareigÄ priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti, nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad visi Atliktų darbų akte nurodyti darbai buvo atlikti, nes tai patvirtina 2013-04-05 Teismo statybinės techninės ekspertizės akto iÅ¡vados.

7. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas laiku neatliko sutartų darbų, nes neįvertino Rangos sutarties 6.1 punkto, kuriame numatyta, jog „sutrikus finansavimui, darbų terminas nukeliamas pagal finansavimo galimybes“. Minėta sÄ lyga patvirtina, jog termino statybos darbams praleidimas Å¡alių nebuvo laikomas esminiu sutarties pažeidimu, nes atsakovė sutarties nenutraukė ir priėmė darbų rezultatÄ (pati vadovavo statybos darbams, juos organizavo, bÅ«dama UAB „Alvarsas“ darbuotoja ir akcininke), todėl jai kyla pareiga sumokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus.

Atsakovė R. L. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime teigia, kad:1. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog praleido terminÄ reikalavimui pareikÅ¡ti dėl atsakovės kaltės, nes nuo palikimo atsiradimo dienos apie tai žinojo, asmeniÅ¡kai ilgus metus bendravo ir pažinojo įpėdinę (atsakovę), tačiau nustatytu terminu nesiėmė jokių pagal įstatymus privalomų atlikti veiksmų. Pats ieÅ¡kovo direktorius yra pripažinęs, jog atsakovę ragino atsiskaityti už atliktus darbus tik jai išėjus iÅ¡ darbo.

Be to, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija yra prieÅ¡taringa: teigė, kad reikalavimÄ apmokėti darbus atsakovei buvo pareiÅ¡kęs žodžiu, tik nebuvo pateikęs remonto darbų pabaigos dokumentų, tačiau pripažino praleidęs trijų mėnesių terminÄ kreditoriniam reikalavimui atsakovei pareikÅ¡ti ir prašė jį pratęsti.2. Apelianto argumentai, jog ekspertė Z. B. negalėjo apžiÅ«rėti atsakovės gyvenamojo namo, nenagrinėtini kaip neturintys reikÅ¡mės, nes ji 2013-06-13 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog pakako byloje surinktos medžiagos ekspertizei atlikti.

Byloje buvo atlikta dar viena – pakartotinė, teismo statybos techninės ekspertizė, taip pat į byla pateikta dar vieno eksperto iÅ¡vada. Å ių ekspertų kvalifikacija abejoti pagrindų nėra. IeÅ¡kovas be pagrindo pateikė praÅ¡ymÄ skirti dar vienÄ pakartotinę ekspertizę praėjus beveik 3 mėnesiams po paskutinės ekspertizės atlikimo, su praÅ¡ymu nepateikė eksperto sutikimo, nenurodė ekspertinio tyrimo atlikimo termino ir kainos, eksperto kvalifikacijÄ patvirtinančių dokumentų.

Paties apelianto atstovė teismo posėdžio metu nurodė byloje esant pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ ir prašė vadovautis Z. B. atlikta ekspertize.

3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad darbai buvo vykdomi po užsakovo S. G. mirties, nes gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai atlikti ir jis pripažintas tinkamu naudoti 2009-05-04 aktu, t. y. dar iki palikėjo mirties. Po palikėjo mirties jokie darbai nebuvo atlikti, o už iki palikėjo mirties atliktus darbus palikėjas yra visiškai atsiskaitęs.

4. Tarp ieÅ¡kovo ir S. G. buvo sudaryta ne paprasta, o vartojimo statybos rangos sutartis, todėl ieÅ¡kovas klaidina teismÄ , nurodydamas tik paprastoms statybos rangos sutartims taikytinas teisės normas ir cituodamas teismų praktikÄ bylose, kuriose abi Å¡alys yra įmonės (CK 6.681 str. 4 d., 6.672 str. 1 d.; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.).5. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, atsakovė jo atliktų darbų nepriėmė, todėl neturi pareigos atsiskaityti (CK 6.676 str. 2 d.). Visi 3 ekspertai padarė iÅ¡vadas, kad atlikti darbai priskirtini pastato rekonstrukcijos darbams, o ne kaip nurodyta sutartyje – remonto darbams.

Net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų įrodęs darbų gyvenamajame name atlikimo faktÄ ir jų vertę, atsakovė turėtų teisę atisakyti atsiskaityti už rekonstrukcijos darbus (CK 6.673 str. 1 d., 6.681 str. 4 d.), nes jie nebuvo numatyti rangos sutartyje, atlikti pažeidžiant nustatytus normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Be to, apeliantas neginčija 2009-05-04 gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuriame nurodyta, kad atlikti ne remonto (kaip nustatyta Rangos sutartyje), o rekonstrukcijos darbai.

IV. Apeliacinio teismo argumentai Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindÄ , privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 str.). Taigi byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija Å¡ioje byloje nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl bylÄ nagrinėja neperžengdama ieÅ¡kovo UAB „Alvarsas“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo ieÅ¡kininius reikalavimus dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti atnaujinimo ir dėl 233 442,66 Lt skolos už atliktus darbus priteisimo.Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, jog teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tiek terminÄ , per kurį kreditorius turi pareikÅ¡ti reikalavimus įpėdiniui, tiek rangos teisinius santykius, nukrypo nuo teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų Å¡iais klausimais, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenurodė, kodėl vienais įrodymais vadovavosi, o kitais – ne, neatsižvelgė į jų visumÄ , todėl pažeidė proceso teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles ir kt.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieÅ¡ pradedant nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, yra tikslinga dar kartÄ pažymėti aktualias pirmosios instancijos teismo nustatytas ir kita bylos faktines aplinkybes, kuriomis teisėjų kolegija remiasi, spręsdama dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl faktinių bylos aplinkybių Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Alvarsas“ 2009-01-19 su užsakovu S. G. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 09/01/19, sutarties objektas – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), remonto darbai, sutarties kaina – pagal faktiÅ¡kai atliktus darbus, atsiskaitymo tvarka – pagal pateiktus atliktų darbų aktus ir sÄ skaitas faktÅ«ras (sutarties 1 p., 2 p., 6 p.).

Sutarties 4 punkte nustatyta, jog darbai pradedami 2009-01-20, baigiami 2009-04-30.Statinys – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti 2009-05-04 aktu. Statybos darbų užsakovas S. G. 2009-06-18 mirė, jo turtÄ paveldėjo duktė atsakovė R. L. pagal 2009-08-24 paveldėjimo teisės liudijimÄ . UAB ,,Alvarsas“ akcininkė R. L. , turinti 24 procentus visų įmonės akcijų, patenkinus jos 2012-02-15 praÅ¡ymÄ , 2012-03-08 įsakymu atleista iÅ¡ UAB ,,Alvarsas“ darbų vykdytojos pareigų.UAB ,,Alvarsas“ akcininkė R.

L. 2012-05-16 kreipėsi į teismÄ dėl jos kaip akcininkės teisių pažeidimo ir prašė skirti baudÄ Ä¯monės vadovui V. D. , nes Å¡is jai nesudarė galimybės susipažinti su įmonės dokumentais. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 20 d. įsiteisėjusiu nutarimu šį pareiÅ¡kimÄ patenkino ir skyrė vadovui 9 000 Lt baudÄ (bylos Nr. A2. 2-925-416/2012).IeÅ¡kovas UAB „Alvarsas“ 2012-03-01 sudarė Atliktų darbų aktÄ ir 2012-06-13 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei R.

L. dėl trijų mėnesių termino reikalavimui įpėdinei pareiÅ¡kimo atnaujinimo ir 233 442,66 Lt priteisimo už atliktus darbus.Å ių paminėtų bylos aplinkybių Å¡alys neginčija.Apibrėždama Å¡ios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pažymi, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ atsakovei, kaip S. G. paveldėtojai, dėl 233 442,66 Lt priteisimo už atliktus darbus grindžia iÅ¡ statybos rangos teisinių santykių, susiklosčiusių pagal 2009-01-19 su užsakovu S. G. sudarytÄ statybos rangos sutartį Nr. 09/01/19, remdamasis paveldėjimo teisiniais santykiais.

Kartu pažymėtina, jog ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo, kitų ieÅ¡kovo procesinių dokumentų turinys – reikalavimų faktinis pagrindas, teismo posėdžių metu duoti paaiÅ¡kinimai (CPK 13 str.), leidžia spręsti, kad Å¡ie paminėti ieÅ¡kininiai reikalavimai atsakovei yra kildinami taip pat ir iÅ¡ teisinių santykių, susiklosčiusių tarp jos ir ieÅ¡kovo po Rangos sutarties užsakovo S. G. mirties, tai yra praÅ¡oma apmokėti už darbus, atliktus nuo 2009-06-18 iki 2012-03-01 (CK 6.672–6.680 str.).Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieÅ¡ pradedant nagrinėti ieÅ¡kovo UAB ,,Alvarsas“ apeliacinio skundo argumentus, yra tikslinga pažymėti aktualias proceso ir materialinės teisės normas, kurios taikytinos nagrinėjamu atveju sprendžiant kilusį ginÄÄ .

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles Kaip minėta, apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, be pagrindo nesivadovavo ekspertizės akto išvadomis ir kt. Pažymėtina, jog civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Dispozityvumo principas reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims: kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ .

AiÅ¡kindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas suformulavo tokias esmines nuostatas, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; kad teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje; kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintÄ supratimÄ faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiÅ«riu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiÅ¡kam arba beveik visiÅ¡kam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindÄ konstatuoti byloje reikÅ¡mingų aplinkybių egzistavimÄ arba neegzistavimÄ (CPK 177 str. 1 d.). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sÄ sajumo, patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog sprendžiant dėl CPK 178 straipsnyje nurodytos juridinio asmens pareigos įvykdymo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Å¡io asmens įrodinėjami faktai, susiję su sutartinių teisinių įsipareigojimų įvykdymu (pvz.: medžiagų / įrengimų / darbo jėgos panaudojimas, atliktų / atliekamų statybos rangos darbų fiksavimas etc.) – turi bÅ«ti grindžiami leistinais įrodymais, tai yra tokiais dokumentais, kurie atitinka specialų teisės aktų, imperatyviai reglamentuojančių juridinių asmenų turto judėjimo, finansinių operacijų ir kt. apskaitÄ (Buhalterinės apskaitos įstatymas, Finansinės atskaitomybės įstatymas ir kt.). Viena iÅ¡ CPK įtvirtintų įrodymų rūšių – eksperto iÅ¡vada (CPK 212-219 str.).

Ji pateikiama tada, kai byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Pagrįstu gali bÅ«ti laikomas tik toks ekspertizės aktas, kuriame iÅ¡vada iÅ¡plaukia iÅ¡ akto tiriamosios (motyvuojamosios) dalies, yra motyvuota, neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Teismo ekspertizės įstatymo 24 str.). Taip pat pažymėtina, kad ekspertizės iÅ¡vada neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Tačiau nesutikimo su eksperto išvada motyvai turi būti išdėstyti sprendime, nutartyje (CPK 218 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt.

Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas iÅ¡vadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir kt.). Taigi ekspertizės akto iÅ¡vados teismui nėra privalomos.Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei tvirtinama skunde, tinkamai aiÅ¡kino bei taikė paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, detaliai iÅ¡nagrinėjo kiekvienÄ abiejų ginčo Å¡alių į bylÄ pateiktÄ Ä¯rodymÄ , suformuluotÄ argumentÄ ir spręsdamas dėl ginčo esmės, teisingai juo įvertino bei atsižvelgė į jų visumÄ (CPK 185 str.).Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl aktualių materialinės teisės normų, susijusių su kreditoriaus reikalavimų įpėdiniams pareiÅ¡kimo tvarka.

Dėl CK 5.63 straipsnio normų taikymo ir aiÅ¡kinimo Kaip minėta, apeliantas skunde teigia, jog teismas netinkamai taikė Å¡ias materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl be pagrindo neatnaujino termino kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti.Pagal CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalis palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Reikalavimai pareiÅ¡kiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar Å«kininko Å«kio veikla). Trijų mėnesių terminÄ kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimÄ Ä¯ skolininko įpėdinius įgyvendinimo sÄ lyga. Tai nėra ieÅ¡kinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi bÅ«ti kreipiamasi į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieÅ¡kinio senaties terminas, tai Å¡io termino taikymui netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieÅ¡kinio senaties taikymui, tai yra nereikalingas suinteresuotos bylos Å¡alies praÅ¡ymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiÅ¡kęs apie savo reikalavimÄ Ä¯pėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais bÅ«dais ir terminais.

Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ reikalavimams palikimÄ priėmusiems įpėdiniams pareikÅ¡ti ir kyla ginčas dėl Å¡io specialaus termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus praÅ¡ymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminÄ praleido, o nustatęs, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 str. 4 d.).

Taigi tais atvejais, kaip po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ siekia įgyvendinti savo reikalavimÄ iÅ¡ paveldėto turto, o palikimÄ priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti termino praleidimo priežasčių svarumÄ , tai pat ir padarinius, atsirandančius palikimÄ priėmusiam įpėdiniui, jei terminas bÅ«tų atnaujintas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 5.63 straipsnyje nėra detalizuota, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raÅ¡tu, asmeniÅ¡kai ar per įgaliotÄ asmenį) kreditorius turi praneÅ¡ti įpėdiniui apie turimÄ (įgyvendinamÄ ) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo bÅ«dÄ , atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimÄ , jis galės įrodyti informacijos apie turimÄ reikalavimÄ pateikimo įpėdiniui faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas jų nesilaikė ar netinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas.Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su paveldėjimo teisiniais santykiais. Dėl ieškininio reikalavimo, grindžiamo CK 5.63 straipsniu Kaip minėta, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo netenkino jo prašymo ir neatnaujino CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino reikalavimams įpėdiniui pareikšti.

Nurodo, jog jis savo reikalavimÄ atsakovei įpėdinei buvo pareiÅ¡kęs žodžiu, be to, teigia, kad teismas be pagrindo termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis, nes jam nebuvo žinomi visi palikėjo įpėdiniai. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos teiginius kaip nepagrįstus.Visų pirma pažymėtina tai, jog apeliantas teisingai nurodo, jog, įstatymas imperatyviai nenustato bÅ«do ir formos, kuria įpėdiniui turi bÅ«ti pareikÅ¡tas reikalavimas; jog asmuo turi teisę tokį reikalavimÄ pareikÅ¡ti taip pat ir žodžiu.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilus ginčui ir palikėjai nesutinkant su pareikÅ¡tu reikalavimu, vadovaujantis pirmiau paminėtu civiliniame procese taikomu rungtyniÅ¡kumo principu bei įrodinėjimo taisyklėmis, bÅ«tent apeliantui tenka pareiga įrodyti, jog jis laikėsi nustatytos tvarkos ir laiku pranešė įpėdinei apie savo reikalavimÄ (CPK 178 str.). Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie įrodymai Å¡ioje byloje nepateikti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas – juridinis asmuo, verslo subjektas, kuriam taikytini didesni protingumo, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl jam žinomi / turi bÅ«ti žinomi teisiniuose santykiuose taikomi elgesio standartai, jų nesilaikymo pasekmės ir su tuo susijusi rizika.

Antra, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas be pagrindo jo nurodytų priežasčių – nežinojo apie įpėdinius, žodžiu ragino atsakovę atsiskaityti – nelaikė svarbiomis, todėl nepagrįstai atsisakė atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad kreditorius nežino arba žino ne visus palikimÄ priėmusius įpėdinius, pati savaime negali bÅ«ti laikoma svarbia priežastimi pratęsti praleistÄ trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip minėta, nagrinėjamu atveju būtent ieškovui tenka pareiga aktyviai ir operatyviai domėtis, rūpintis savo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu bei imtis atitinkamų veiksmų. Tuo tarpu kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, jog priešingai nei teigia apeliantas, jis ne tik žinojo apie tai, kad mirė jo užsakovas S. G. , pats administracijos vadovas dalyvavo šio asmens laidotuvėse, nes atsakovė buvo jo darbuotoja, bet taip pat jam buvo žinoma ir apie tai, jog atsakovė yra paveldėtoja.

Tačiau praÅ¡ymas siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti S. G. įpėdinius notarų biurui raÅ¡ytas tik 2012-06-08, o ieÅ¡kinys atsakovei suraÅ¡ytas 2012-06-07, teisme gautas 2012-06-13, tai yra likus kelioms dienoms iki CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto trejų metų naikinamojo termino. Teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, vien ta aplinkybė, jog atsakovė įpėdinė buvo UAB „Alvarsas“ darbuotoja, kuriai buvo žinomos visos su užsakovu S. G. sudarytos Rangos sutarties sudarymo ir vykdymo sÄ lygos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo Å¡iuo klausimu (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau paminėtus iÅ¡aiÅ¡kinimus, remdamasi faktinėmis bylos aplinkybėmis, sprendžia, jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, vadovavosi teismų praktikos nurodymais ir turėjo pagrindÄ atsisakyti atnaujinti terminÄ jo reikalavimui įpėdinei pareikÅ¡ti (CK 5.63 str. 1 d., CPK 185 str.). Dėl rangos teisinių santykių Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas be pagrindo atmetė jo ieÅ¡kininį reikalavimÄ atsakovei dėl 233 442,66 Lt priteisimo už atliktus darbus jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini) ir teigia, jog teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias užsakovo pareigÄ priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti, nepasisakė dėl reikalavimo priteisti skolÄ už atliktus statybos darbus ginčo objekte, neanalizavo Rangos sutarties sÄ lygų, nenagrinėjo jo pateiktų dokumentų, neįvertino kiekvieno jų atskirai ir jų viseto, jų tarpusavio santykio, be to, nenurodė motyvų, kodėl nesirėmė 2013-04-05 Teismo statybinės techninės ekspertizės akto iÅ¡vadomis ir kt.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo turinio, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas ne tik nurodė, bet ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, įvertino tiek Rangos sutarties nuostatas, tiek visus byloje esančius įrodymus, vertino tiek kiekvienÄ atskirtai, tiek atsižvelgė ir į jų visumÄ , todėl pirmiau paminėti apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Visų pirma apeliantas teisingai nurodo, jog pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui bÅ«tinas darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ .

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2009-01-19 tarp ieÅ¡kovo UAB ,,Alvarsas“ (rangovo) ir S. G. (užsakovo) buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurioje buvo susitarta dėl gyvenamojo namo remonto darbų, sutarties kaina – pagal faktiÅ¡kai atliktus darbus, atsiskaitymo tvarka – pagal pateiktus atliktų darbų aktus ir sÄ skaitas faktÅ«ras (sutarties 1 p., 2 p., 6 p.). Taigi Å¡ioje sutartyje Å¡alys nebuvo nustačiusios nei bendros, galutinės darbų kainos, nei konkrečių darbų ar jų kainų, byloje nėra duomenų, jog rangovas buvo parengęs bei su užsakovu suderinęs konkrečiÄ ar apytikrę darbų sÄ matÄ , taip pat nenustatyta, kokie darbai kokiais etapais atliekami, sutarties objektas nedetalizuotas, specifikacija nenurodyta, o tik pateikta bendro pobÅ«džio sÄ voka – remonto darbai.

Taigi atkreiptinas dėmesys į tai, jog esant tokiai situacijai, taip pat atsižvelgiant į pirmiau paminėtas faktines bylos aplinkybes, jog rangos sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, būtent rangovui, tai yra apeliantui, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tenka pareiga įrodyti, jog jis ginčo objekte yra atlikęs darbų, kurių vertę reikalauja apmokėti (CPK 178 str.). Antra, apeliantas nurodo, jog atsakovė nuo 1996 m. buvo jo darbuotoja, kuri pati vykdė ginčo objekto priežiūros darbus.

IÅ¡ tiesų, atsakovė dirbo UAB „Alvarsas“ darbų vykdytoja, vadove, technikos direktore, buvo supažindinta su pareiginiuose nuostatuose numatytomis funkcijomis, tai yra vadovauti įmonės gamybinei–ūkinei veiklai, aprÅ«pinti statybos objektus statybinėmis medžiagomis, mechanizmais, transporto priemonėmis, įrankiais ir kt. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog pati atsakovė buvo atsakinga tiek už įsakymo, kuriuo ji skiriama prižiÅ«rėti konkretų objektÄ , tiek už bÅ«tinų dokumentų (aktų, medžiagų sÄ rašų ir kt.) parengimÄ , nepaneigia teismo iÅ¡vadų pagrįstumo, nes technikos direktorius yra pavaldus UAB „Alvarsas“ vadovui (nuostatų 3 p.), kuris yra atsakingas tiek už su konkrečiu objektu susijusių darbų tinkamÄ vykdymÄ , dokumentų pildymÄ , tiek už bendrÄ Ä¯monės vykdomos veikos Å«kinę–finansinę apskaitÄ (CPK 178 str.).

Be kita ko, V. A. , kuris yra Å¡ios bendrovės vadovas, priklauso 76 procentai jos akcijų. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, jog įmonės administracijos vadovas atsako už bendrovės tikslų įgyvendinimÄ , įstatymuose bei kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymÄ , t. y. veiklos organizavimÄ . Jis turi fiduciarinio pobÅ«džio pareigas juridiniam asmeniui, t. y. turi bÅ«ti lojalus, veikti iÅ¡imtinai jo interesais, rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai, daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, žino ar privalo žinoti su Å¡iomis teisėmis bei pareigomis susijusiÄ rizikÄ (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 6, 8 d., 37 str. 5, 9, 10 d., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str. 1, 2, 3, 4 d. ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009 ir kt.).

Taigi atsižvelgiant į pirmiau paminėtas faktines bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog teismas teisingai nurodė, kad pats apeliantas yra atsakingas už netinkamÄ savo, savo darbuotojų pareigų vykdymÄ (CPK 185 str.).Trečia, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas savo teiginiams apie atliktus jo nurodomos vertės darbus pagrįsti pateikė už 2009-01-19–2012-03-01 atliktų darbų aktÄ , statybos medžiagų, panaudotų ginčo objekte, sÄ raÅ¡Ä , lokalinę sÄ matÄ , sudarytÄ pagal 2011 m. spalio mėnesio kainas, iÅ¡traukÄ iÅ¡ STR dėl remonto darbų klasifikacijos, prekių likučių sandėlyje 2010-12-31 sÄ raÅ¡Ä , UAB „Alvarsas“ darbininkų, dirbusių gyvenamojo namo remonto darbus, sÄ raÅ¡Ä , įmonės 2009 m., 2010 m., 2011 m. balansus, kapitalo pokyčių, pelno nuostolių ataskaitas, UAB „Alvarsas“ 2010-04-30 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus.

Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau paminėta įrodymų pakankamumo taisykle, sutinka su teismo iÅ¡vada, jog Å¡ie įrodymai, kuriuose yra tik bendro pobÅ«džio duomenys, kurie visiÅ¡kai nėra susieti su ginčo objektu (balansai, prekių likučių sÄ raÅ¡as) nepagrindžia apelianto teiginių. Tuo tarpu paminėtas atliktų darbų aktas sudarytas tik 2012-03-01, įtraukiant darbus, kurie, pagal akto duomenis, buvo atliekami daugiau kaip per trijų metų laikotarpį. Be to, aktas suraÅ¡ytas, kaip teigė pats apeliantas, tik tada, kai atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo.

Apeliantas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu teigė, jog aktas buvo sudarytas vadovaujantis darbuotojų paaiÅ¡kinimais apie tai, kokios medžiagos, jų kiekiai buvo sunaudojami Å¡iame objekte, taip pat remiantis sudarytais panaudotų statybos medžiagų sÄ raÅ¡ais. Tačiau jau minėta, apeliantas, remdamasis 2009-01-19–2012-03-01 atliktų darbų aktu, už juos iÅ¡ viso prašė priteisti 233 442,66 Lt. Tuo pagal medžiagų, kurios anot apelianto buvo sunaudotos ginčo objekte, sÄ raÅ¡us, iÅ¡ viso jų buvo sunaudota už 5 087,25 Lt: 2010 m. vasario mėn. – 486,41 Lt, 2011 m. kovo mėn. – 181,82 Lt, 2011 m. balandžio mėn. – 2 588,61 Lt, 2011 m. gegužės mėn. – 1 334,54 Lt, 2011 m. rugpjūčio mėn. – 495,87 Lt (1 t., 148-152 b. l.).

Pažymėtina, jog paminėti medžiagų sÄ raÅ¡ai yra patvirtinti UAB ,,Alvaras“ direktoriaus, tačiau bendrovės vyriausioji finansininkė, teismo posėdžio metu aiÅ¡kindama apie įmonės Å«kinę–finansinę veiklÄ , teigė, jog medžiagos nuraÅ¡omos remiantis atliktų darbų aktais, o tokiu atveju, kai aktas nesuraÅ¡ytas – medžiagos iÅ¡ viso nėra nuraÅ¡omos; nurodė, kad su pirmiau minėta Rangos sutartimi susiję dokumentai buvo pasiraÅ¡yti tik 2012 m., kad darbai minėtame objekte nebuvo fiksuojami (,,aktuojami“).Kaip nustatė teismas, remdamasis Sodros duomenimis, UAB ,,Alvaras“ darbuotojai, kurie, apelianto tvirtinimu, dirbo ginčo objekte, tuo laikotarpiu buvo nemokamose atostogose.

Pažymėtina, jog paties apelianto pozicija Å¡iais klausimais yra prieÅ¡taringa: teigiama, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti darbus ir pasiraÅ¡yti atliktų darbų aktÄ , nes 2009-05-04 gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, jog darbai buvo atlikti laiku, tuo pačiu metu nurodoma, kad atsakovė privalo atlyginti už darbus, kurie, kaip tvirtinama, atlikti 2010-2011 m. Tuo tarpu jokie kiti leistini įrodymai: įmonės apskaitos dokumentai, aktai, kurie tinkamai pagrįstų ieÅ¡kovo teiginius apie darbus, atliktus ginčo objekte per trijų metų laikotarpį, bÅ«tent jame sunaudotas medžiagas, jų kiekius ir kt.

– nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikti (CPK 178 str.).Ketvirta, atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su ekspertizės aktų iÅ¡vadomis, o taip pat argumentai, jog teismas, atsisakydamas tenkinti jo praÅ¡ymÄ skirti dar vienÄ â€“ trečiÄ , ekspertizę, užkirto keliÄ patiekti papildomus įrodymus. Kaip minėta, ekspertizės akto iÅ¡vada pagal savo įrodomÄ jÄ galiÄ nėra iÅ¡skirtinio pobÅ«džio įrodymas ta prasme, jog ji nėra teismui privaloma bei neturi didesnės įrodomosios galios, negu kiti bylos įrodymai (CPK 185 str. 2 d., 218 str.).

Be to, pažymėtina, kad teismas byloje buvo patenkinęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir paskyręs techninę statybos ekspertizę, siekiant nustatyti atliktų statinio pagerinimo darbų apimtį, jų vertę. Tačiau motyvuotai konstatavęs tai, kad 2013 m. balandžio 5 d. Teismo statybinės techninės ekspertizės aktas prieÅ¡tarauja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, kad padarytos iÅ¡vados kelia abejonių, teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo skirti papildomÄ ekspertizę ir byloje paskyrė pakartotinę ekspertizę.

Kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo turinio, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas skundžiamame sprendime detaliai iÅ¡analizavo teismo paskirtų ekspertizių, kurios buvo atliktos tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės pasiÅ«lytų ekspertų, aktų iÅ¡vadas bei turinį, be kita ko teisingai nurodė, jog pirmoji ekspertizė atlikta remiantis vien tik pateiktais dokumentais, neapžiÅ«rėjus ginčo objekto, kad ekspertizių aktų iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, todėl jas vertino atsižvelgdamas į kitus raÅ¡ytinius bylos įrodymus, susijusius su užfiksuota atliktų darbų apimtimi ir kt., taip pat į byloje esančių įrodymų visumÄ , o savo iÅ¡vadas grindė įrodymų pakankamumo taisykle.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad teismas pažeidė CPK 218 straipsnio reikalavimus ar užkirto keliÄ pateikti papildomus įrodymus (CPK 185 str.). Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo UAB ,,Alvarsas“ ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės tinkamai atskleidė Å¡ios bylos esmę – teisingai įvertino ir iÅ¡analizavo byloje pateiktus įrodymus, aiÅ¡kino, taikė materialinės bei proceso normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinį skundÄ atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui (darbų atlikimo terminas, darbų pobÅ«dis ir kt.), o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Dėl praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. BÅ«tinumÄ nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neiÅ¡aiÅ¡kino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui ir dėl to jas bÅ«tina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka taisyklę (CPK 321 str. 1 d.), konstatuoja, kad bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė savo motyvuotus ir iÅ¡samius argumentus. Taigi bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo (CPK 185 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas spendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Kaip minėta, atsakovė prašė priteisti 3 000 Lt, sumokėtus pirmosios instancijos teisme už ekspertizę, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (3 t., 82 b. l.). Todėl Å¡ios iÅ¡laidos atsakovei priteisiamos iÅ¡ apelianto.Atsakovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau įrodymų apie tokių iÅ¡laidų turėjimÄ nepateikė (CPK 98 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsakovei R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Alvarsas“ (k. 151299776) priteisti 3 000 Lt (tris tÅ«kstančius litų) bylinėjimo iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Danutė MilaÅ¡ienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienėÂ