2017-02-22 Nr. AB-4125-3-61-3-04694-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. eA-2741-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04694-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. D., atstovaujamos advokato A. N., prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-2741-575/2016 pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI), atlikusi mirusio mokesčių mokėtojo E. D. (mirties data – (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 2014 m. balandžio 8 d. surašė patikrinimo aktą Nr. FRO680-269 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame papildomai apskaičiavo 19 905 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir 2 700 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų (Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) byla, b. l. 52–61).

Kauno AVMI 2014 m. balandžio 14 d. patikrinimo pažyma Nr. (04.5)-FR0681-24 (toliau – ir Pažyma) patvirtino Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotas 19 905 Lt GPM ir 2 700 Lt PSD įmokų sumas, papildomai apskaičiavo 7 917 Lt GPM delspinigių ir 1 204 Lt PSD įmokų delspinigių. Šia Pažyma Kauno AVMI, įvertinusi tai, kad mirusio mokesčių mokėtojo E. D. turtą paveldėjo jo sutuoktinė I. D. (toliau – ir pareiškėja), kuri pagal 2013 m. paveldėjimo teisės liudijimus yra vienintelė E. D. įpėdinė į visą turtą, vadovaudamasi MAĮ 92 straipsniu, mirusiam fiziniam asmeniui E. D. mokestinės prievolės nenustatė ir ją perkėlė šio asmens turto paveldėtojai – jo sutuoktinei I. D. (Komisijos byla, b. l. 30–43).

Pareiškėja I. D., nesutikdama su Pažyma, pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas), kuri 2014 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 68-142 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla, b. l. 7–12, 15–17, 19–21, 24–26).

Pareiškėja I. D., nesutikdama su VMI sprendimu Nr. 68-142, pateikė skundą Komisijai, kuri 2014 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. S-197(7-171/2014) panaikino VMI 2014 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 68-142 ir perdavė pareiškėjos skundą VMI nagrinėti iš naujo (Komisijos byla, b. l. 1–4, 128–139).

Atsakovas VMI kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos 2014 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. S-197(7-171/2014) ir palikti galioti VMI 2014 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 68-142 (b. l. 1–5).

Pareiškėja I. D. atsiliepime į VMI skundą prašė jį atmesti (b. l. 28–29).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į VMI skundą nepateikė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu atsakovo VMI skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 46–52).

Atsakovas VMI pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti VMI 2014 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 68-142 (b. l. 55–59).

Pareiškėja I. D., atstovaujama advokato A. N., atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą (b. l. 77–78).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (b. l. 81–88) atsakovo VMI apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą nepakeistą.

III. Pareiškėja I. D., atstovaujama advokato A. N., pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje administracinėje byloje (b. l. 90), kuriame prašo priteisti jai iš atsakovo patirtas 1 224 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesuose: 1) 724 Eur už atsiliepimo į atsakovo skundą dėl Komisijos 2014 m. spalio 6 d. sprendimo surašymą; 2) 500 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo surašymą.

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (b. l. 97–99) nurodo, kad su prašymu iš dalies nesutinka. Atsakovas mano, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, todėl pareiškėjai galėtų būti priteista pusė pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) apskaičiuotos maksimalios sumos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Visų pirma, pabrėžtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-280/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011, 2013 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-215/2013 ir kt.). Tuo tarpu iš pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 90) matyti, kad pareiškėja siekia, jog jai būtų atlygintos atstovavimo išlaidos už advokato teisines paslaugas surašant atsiliepimą į atsakovo skundą pirmosios instancijos teismui bei už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą. Atitinkamai, pagal bylos duomenis, pareiškėjos prašymas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, priteisimo jau yra išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi (b. l. 101–103). Taigi, nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjos prašymo priteisti jai teismo išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-2741-575/2016 apeliacinės instancijos teisme, t. y. atstovavimo išlaidas už advokato teisines paslaugas surašant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, pagrįstumas.

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiame kontekste pažymėtina, jog teisinė prielaida taikyti ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį yra nustatymas, ar byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra priimtas šalies, prašančios atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu atsakovo VMI skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 46–52). Nesutikdamas su tokiu sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 55–59), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti VMI 2014 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 68-142. Tuo tarpu pareiškėja I. D., atstovaujama advokato A. N., atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą (b. l. 77–78). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (b. l. 81–88) atsakovo VMI apeliacinį skundą atmetė ir minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, šiuo atveju galutinis teismo sprendimas buvo priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo siekiama, kad pareiškėjai būtų atlygintos 500 Eur atstovavimo išlaidos nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-2741-575/2016 apeliacinės instancijos teisme – išlaidos advokatui už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo surašymą. Šias išlaidas patvirtina byloje esanti 2016 m. sausio 20 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 00868 (b. l.

91) ir 2016 m. sausio 20 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 829352 (b. l. 92). Šiuo aspektu pabrėžtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teisinių paslaugų suteikimo pareiškėjai apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-2741-575/2016 metu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Atitinkamai pagal bylos duomenis atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą rengimo administracinėje byloje Nr. eA-2741-575/2016 advokato paslaugos pareiškėjai buvo suteiktos 2016 m. sausio mėn. Tuo tarpu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 735,10 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali rekomenduojama priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 955,63 Eur (1,3 × 735,10 Eur) ir šiuo atveju prašoma priteisti suma (500 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, ji netgi yra beveik 2 kartus mažesnė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta prašoma priteisti suma yra pagrįsta, todėl priteistina pareiškėjai.

Teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį, kad pralaimėjusiai šaliai teigiant, jog byla nesudėtinga, ši turi pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu, nes tik abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga, priteistinos sumos dydžio mažinimui įtakos neturi (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-415/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011, 2015 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1139-261/2015 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į šios bylos apimtį, sudėtingumą, keliamų klausimų specifiką, abstraktūs atsakovo teiginiai, jog nagrinėjama byla nebuvo itin sudėtinga, todėl pareiškėjai galėtų būti priteista tik pusė pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimalios sumos, atsakovui nepateikus šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, to ex officio nekonstatavus ir apeliacinės instancijos teismui, savaime nesuponuoja galimybės mažinti pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, ypač nesant akivaizdžių šių bylinėjimosi išlaidų neprotingumą pagrindžiančių aplinkybių. Juolab kad ir pareiškėjos prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą, kaip minėta, yra beveik 2 kartus mažesnė, nei pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali suma.

Įvertinusi į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgusi į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, t. y. už apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-2741-575/2016 patirtas išlaidas, iš atsakovo priteistina 500 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. D., atstovaujamos advokato A. N., prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkinti.

Priteisti pareiškėjai I. D. iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-2741-575/2016 apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė