1db01edb-a0e2-4684-a8ca-06e94ec38d8a · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-120-398/2015Teisminio proceso Nr. 1-05-1-2077-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.8.; 1.2.27.1.; 1.2.29.1.; 2.1.7.4.1.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Kęstučio Jucio, Reginos Gaudutienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei, Ričardui Girdziušui,nuteistiesiems I.

B. , T. A. ,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų Ž. L. ir I. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2014-03-13 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams.I. B. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2006-09-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

IÅ¡ Ž. L. priteista: 8 784,35 Lt Klaipėdos apskrities VPK naudai, 31 605,37 Lt Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai, 2000 Lt S. A. naudai.Å iuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti T. A. , I. J. , Ž. V. , tačiau nuosprendis jų nuteisimo dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Ž. L. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas, t.y. 2012 metų sausio mėn. pabaigoje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, prie prekybos centro „Manto namai“, esančio Herkaus Manto g. 7/M.

Mažvydo al. 2, Klaipėdoje, T. A. sumanius ir pasiÅ«lius I. J. kartu daryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ pardavinėti narkotines medžiagas, I. J. sutiko su parengtu nusikalstamos veiklos planu daryti sunkius nusikaltimus – įsigyti ir platinti narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes ir jų dalis, bei pasiskirsčius vaidmenimis, pastarieji susitarė, kad T. A. įsigis minėtos narkotinės medžiagos, kuriÄ po 28 litus už gramÄ tolimesniam platinimui parduos I. J. , kurias jis platins jas vartojantiems asmenims ir ieÅ¡kos asmenų, kurie taip pat platins jų tiekiamÄ paminėtÄ narkotinę medžiagÄ bei kontroliuos pinigų surinkimÄ ir jų perdavimÄ T.

A. už anksčiau įgytas ir parduotas narkotines medžiagas. Iki 2012 m. vasario 10 d., tiksli data tyrimo nenustatyta, (duomenys neskelbtini), Å ilutės r., I. J. įkalbėjo Ž. L. dalyvauti organizuotoje grupėje ir kartu su jais (T. A. ir I. J. ) daryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ pardavinėti ir kitaip platinti narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes ir jų dalis, kuriÄ po 30 litų už gramÄ tieks I. J. . Taip pasiekus susitarimÄ su I. J. , Ž. L. , neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, o bÅ«tent: 2012 m. vasario 23 d., vykdydamas susitarimÄ , vakare telefonu susitarė su I.

J. ir dar vienu tos pačios organizuotos grupės nariu Ž. V. rytojaus dienÄ vykti į KlaipėdÄ , kad įsigytų tolimesniam platinimui narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. 2012 m. vasario 24 d. Ž. L. ir Ž. V. perdavė I. J. surinktus pinigus, apie 1600 litų, už anksčiau įgytas ir parduotas narkotines medžiagas, bei visi trys susitarė, kad įgytÄ narkotinę medžiagÄ iÅ¡ Klaipėdos į (duomenys neskelbtini), Å ilutės r., parveÅ¡ Ž. L. , po to jiems grįžus pasidalins.

TÄ pačiÄ dienÄ I. J. telefonu susitarė su T. A. , kad pastarasis atvažiuos įsigyti tolimesniam platinimui kanapių ir jų dalių, todėl apie 15.03 val. Ž. L. , kartu su I. J. ir Ž. V. pastarojo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie prekybos centro „Manto namai“, esančio Herkaus Manto g. 7/M. Mažvydo al. 2, Klaipėdoje, kur I. J. , susitikęs su T. A. , Å¡iam perdavė apie 1600 litų, po to susitarė, kad tos pačios dienos vakare T. A. narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes ir jų dalis – padės į prie Karklų g.18 namo, Klaipėdoje, augančius krÅ«mus.

TÄ pačiÄ dienÄ , apie 18 val., I. J. pamatęs, jog T. A. į sutartÄ vietÄ , t. y. į krÅ«mus, augančius prie Karklų g. 18 namo, Klaipėdoje, atgabeno ir padėjo maiÅ¡elį, nurodė Ž. L. nueiti ir jį paimti bei iÅ¡ karto važiuoti namo į (duomenys neskelbtini), Å ilutės r. Ž. L. , vykdydamas susitarimÄ , 2012 m. vasario 24 d., apie 18 val., turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, nurodytuose krÅ«muose paėmė ir taip įgijo juodos spalvos medžiaginį maiÅ¡elį su užraÅ¡u „Adidas“, kuriame buvo du polietileniniai maiÅ¡eliai, kuriuose bendrai buvo 150,43 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ir tÄ pačiÄ dienÄ pargabeno į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å ilutės r., ir laikė, kur dalį narkotinės medžiagos iÅ¡fasavo į aÅ¡tuonis folijos lankstinukus ir toliau laikė prie savęs, iki kol tÄ pačiÄ dienÄ , apie 21.05 val., asmens kratos metu paminėtus aÅ¡tuonis folijos lankstinukus, kuriuose buvo 4,19 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, o likusiÄ dalį toliau laikė paminėtame bute, kol tÄ pačiÄ dienÄ , apie 22.00 val., kratos metu du polietileninius maiÅ¡elius, kuriuose bendrai buvo 146,24 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Ž.

L. taip pat nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, t.y. 2012 m. vasario 24 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å ilutės r., bendro naudojimo laiptinėje nepakluso teisėtiems Klaipėdos apskrities VPK ONT biuro pareigÅ«nų reikalavimams, aktyviai prieÅ¡inosi sulaikymo metu ir, pavartodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, dėl to sužalojo Klaipėdos apskrities VPK ONT biuro 2-ojo skyriaus vyresnįjį tyrėjÄ S. A. , padarydamas jam krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imÄ , poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio žasto-dilbio vidiniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimus abiejų kelių priekiniuose pavirÅ¡iuose, kairės iÅ¡orinės kulkÅ¡nies lūžimÄ , kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .I.

B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe organizavo netikrų asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo pagaminimÄ bei Å¡iuos suklastotus dokumentus laikė, gabeno ir siuntė, t.y. iki 2011 m. lapkričio 19 d., tiksli data ir laikas tyrimo nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis susitarė su T. A. kartu daryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ pagaminti netikrus asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ M. R. (jam byla atskirta į atskirÄ tyrimÄ ), bei tarpusavyje pasiskirstę vaidmenis susitarė, kad T.

A. įgis ir I. B. perduos tikrų asmens dokumentų kopijas bei į jo sÄ skaitÄ perves 700 litų, o I. B. pagal gautas tikrų asmens dokumentų kopijas suras asmenį, galintį pagaminti netikrus asmens dokumentus ir juos pagaminus perduos T. A. . Pasiekus susitarimÄ , I. B. 2011 m. lapkričio 20 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Kauno miesto autobusų stoties siuntinių skyriuje, esančiame Vytauto pr. 24, Kaune, įgijo T. A. siųstÄ vokÄ , kuriame buvo A4 formato lapas su LR piliečio asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotos A.

P. vardu, kopija ir A4 formato lapas su LR vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto A. P. vardu, kopija. 2011 m. lapkričio 23 d., vykdant susitarimÄ , I. B. T. A. pervedė 700 litų. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir vykdydamas susitarimÄ su T. A. , I. B. , laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d., tiksli data ir laikas tyrimo nenustatyti, tyrimo nenustatytoje vietoje surado tyrimo nenustatytÄ asmenį, kuris pagamino netikrus asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ A.

P. vardu su M. R. nuotrauka ir kuriuos pagamintus grÄ Å¾ino I. B. . 2011 m. lapkričio 23 d., apie 16.12 val., I. B. telefonu su T. A. susitarė, kad tos pačios dienos vakare I. B. per Tolimojo keleivinio transporto kompanijos Siuntų skyrių Vilniaus mieste iÅ¡siųs vokÄ , adresuotÄ pastarajam, jame bus įdėti pagaminti asmens dokumentai, žinant, kad jie netikri, ir voke T. A. kitÄ dienÄ Klaipėdos autobusų stoties Siuntinių skyriuje galės atsiimti. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , I. B. , 2011 m. lapkričio 23 d., tikslus laikas tyrimo nenustatytas, vokÄ , adresuotÄ T.

A. , kuriame buvo A4 formato lapas su LR piliečio asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotos A. P. vardu, kopija, A4 formato lapas su LR vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto A. P. vardu, kopija, bei LR piliečio asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duota A. P. vardu su M. R. nuotrauka, žinant, kad ji netikra, ir LR vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas A. P. vardu su M. R. nuotrauka, žinant, kad jis netikras, atgabeno į tolimojo keleivinio transporto kompanijos Siuntų skyrių, esantį Sodų g. 22, Vilniuje, ir laikė prie savęs, kol tÄ pačiÄ dienÄ , iki 20.09 val., iÅ¡siuntė į Klaipėdos autobusų stoties Siuntinių skyrių, esantį Butkų Juzės g. 9, Klaipėdoje.Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž.

L. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį bei iÅ¡ jo priteistas žalos atlyginimas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistasis Ž. L. teigia, kad apygardos teismo iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal kaltinamÄ jį aktÄ , kuris neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad jo veikoje yra BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai ir kad jis savo veiksmais padarė žalÄ nukentėjusiajam.

Teisiamojo posėdžio metu jis paaiÅ¡kino, kad sulaikymo metu buvo tamsu, o pareigÅ«nai neprisistatė, kaip to reikalauja procedÅ«ra. Pagalvojo, kad kažkas nori jį užpulti, todėl susigūžęs nesiprieÅ¡ino, tik instinktyviai bandė iÅ¡trÅ«kti. PareigÅ«nai stipriai stÅ«mė ir jis griuvo ant žemės kartu su kitu pareigÅ«nu, jokio fizinio smurto nenaudojo. Be to, tai buvo neįmanoma, žinant jų svorio skirtumÄ ir jo kÅ«no sudėjimÄ bei amžių (nepilnametis, sveria 65 kg), lyginanti su pareigÅ«nais, atvykusiais jo suimti.

Nukentėjusysis S. A. susižalojo lauke, nepastebėjęs slidžios dangos. Jis ėjo atbulas, tempdamas jį – Ž. L. , o kai griuvo, nusivertė ant savęs ir jį, dėl to ir patyrė vėliau paaiškėjusius sužalojimus.Apeliantas pažymi, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas.

Kaltinimas turi būti grindžiamas įrodymais, atitinkančiais įstatymo reikalavimus, o ne prielaidomis ir spėjimais. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra pakankami, patikimi ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Nuteistojo Ž. L. nuomone, apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 286 straipsnį, šių nuostatų nesilaikė.

Byloje pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai pagrįsti tik ieÅ¡kovų realiai patirtomis iÅ¡laidomis ir raÅ¡ytiniais įrodymais, apygardos teismo sprendimas priteisti iÅ¡ jo žalos atlyginimÄ prasilenkia su bet kokio protingumo, sÄ Å¾iningumo, žalÄ padariusio asmens kalte ir motyvuotumo reikalavimais. Akivaizdu, kad teismas neįsigilino į situacijÄ , todėl nepagrįstai tenkino pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius. Pasak apelianto, teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatÄ , kad valstybinio socialinio draudimo iÅ¡moka – tai apdraustiesiems mokamos pensijos, ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Bedarbių rėmimo įstatymuose nustatytos draudimo iÅ¡mokos, skiriamos įvykus draudiminiam įvykiui, kas apibÅ«dina S. A. patirtÄ traumÄ darbe dėl nelaimingo atsitikimo (paslydimo ant apledėjusios dangos). Nuteistasis taip pat pažymi, jog teismo sprendimo motyvuotumas iÅ¡reiÅ¡kia teismo sprendimÄ kaip teisės aiÅ¡kinimo aktÄ ir yra vienas svarbiausių teismo sprendimo požymių.

Jeigu dėl dalies iÅ¡spręstų klausimų nuosprendyje nėra nurodytų motyvų arba jie iÅ¡dėstyti neaiÅ¡kiai, toks nuosprendis naikinamas kaip neteisingas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat yra konstatavęs, kad nacionalinių teismų sprendimuose turi bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, nes tik tuomet galima konstatuoti, kad byloje įvykdytas teisingumas (2001 m. Nr. 49684/99 Hirvis Aari prieÅ¡ SuomijÄ , 1994 m. byla, Nr. 16034/90 Van der Hurk prieÅ¡ Nyderlandus).Apeliaciniu skundu nuteistasis I. B. praÅ¡o panaikinti Klaipės apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimÄ . Nuteistasis I.

B. nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis, priimtas jo atžvilgiu, yra nepagrįstas, be to, nuosprendį priėmęs teismas jo atžvilgiu nebuvo objektyvus. Visų pirma, teismo tendencingumÄ , pasak apelianto, patvirtina jam pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, kuri savo dydžiu tik vieneriais metais mažesnė už didžiausiÄ Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę. Norėdamas pagrįsti tokios griežtos bausmės paskyrimÄ , apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimÄ jis padarė bendrininkų grupe, be to, nors įvykdė tik vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , tačiau anksčiau buvo teistas, bausmės neatliko, kaltu neprisipažino.

Tačiau teismas neįvertino kitų, taip pat reikÅ¡mingų bausmės skyrimui aplinkybių, visų pirma, jo vaidmens teismo nustatytų veiksmų atlikime. IÅ¡ teismo nuosprendžio turinio seka, jog ne jis organizavo nuosprendyje minimų dokumentų klastojimÄ , ne jam buvo reikalingi suklastoti asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas, jog kitas asmuo sukurstė jį padaryti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau bausmės už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ tiek jam, tiek ir tam kitam asmeniui buvo paskirtos vienodos.

Be to, nuo nusikalstamos veikos iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjau daugiau nei dveji metai ir keturi mėnesiai, per šį laikÄ jis jokių naujų teisės pažeidimų neapdarė, kas tam tikra prasme paneigia teismo argumentÄ dėl bÅ«tinybės skirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, juolab kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė praėjus dvejiems su puse metų po lygtinio paleidimo iÅ¡ bausmės atlikimo vietos. Visa tai, I. B. teigimu, rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesne bausme.

Be to, nuteistasis pažymi, jog turi Å¡eimÄ , dirba, gaunamomis legaliomis pajamomis iÅ¡laiko mažametį sÅ«nų, jo sutuoktinė Å¡iuo metu laukiasi antro vaiko, todėl paskirta griežta bausmė neigiamÄ Ä¯takÄ turės ne tik jam, bet ir jo Å¡eimos interesams. Dėl Å¡ių aplinkybių apeliantas mano, kad jam paskirtos bausmės dydis yra aiÅ¡kiai neteisingas, neatspindi nei jo asmenybės, nei įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumo, ne jo vaidmens nuosprendyje apraÅ¡ytuose įvykiuose. Apelianto teigimu, dar mažiau objektyvus teismas buvo tada, kai nusprendė, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, nes byloje surinkti faktiniai duomenys yra aiÅ¡kiai nepakankami, kad galima bÅ«tų padaryti kategoriÅ¡kas jį kaltinančias iÅ¡vadas.

Tokiu bÅ«du apygardos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2000-09-19, 2008-05-28 ir kituose nutarimuose įtvirtintÄ nuostatÄ , pagal kuriÄ teismas privalo bÅ«ti lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantis asmenims. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo esmingai pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, kurie suvaržė įstatymų garantuotas jo teises ir sukliudė teismui iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. 2013-01-21 suraÅ¡ytame kaltinamajame akte buvo pateiktas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas, iÅ¡dėstyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir nurodytas BK straipsnis bei jo dalis, numatanti atsakomybę už padarytÄ veikÄ â€“ buvo konstatuota, jog atsakomybė už kaltinamajame akte apraÅ¡ytus veiksmus numatyta BK 302 straipsnio 2 dalyje, tuo tarpu teismas jį nuteisė už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , nors teisminio bylos nagrinėjimo metu jam suformuluotasis kaltinimas nebuvo pakeistas.

Nuteistojo nuomone, prokuroro baigiamojoje kalboje iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas pripažinti jį kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir nuteisti atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme negalėtų bÅ«ti prilygintas kaltinimo keitimui įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu tiek jis pats, tiek jo gynėjas savo baigiamojoje kalboje įrodinėjo, jog jis negali bÅ«ti nuteistas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį. I. B. sutinka, kad kaltinamajame akte apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodė, kad tokie nusikalstami veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuoti ne pagal BK 302 straipsnio 2 dalį, bet pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, tačiau tokiu atveju, pasak apelianto, teismas, negavęs prokuroro praÅ¡ymo pakeisti pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kitu, turėjo bent jau įspėti jį dėl galimybės bÅ«ti nuteistam už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ .

Teismui to nepadarius, iš jo buvo atimta teisė ne tik žinoti, kuo iš tikrųjų yra kaltinamas, bet ir tinkamai gintis. Tokia situacija, nuteistojo nuomone, laikytina ne formaliu įstatymo pažeidimu ar kokiu nors rašymo apsirikimu, bet esminiu baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu, nes iš anksto pranešus, kad jo veiksmai gali būti kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, gynyba būtų buvusi kitokia. Akivaizdu, jog tokiu atveju jo gynėjas tikrai nebūtų tvirtinęs, kad I. B. nepadarė BK 302 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo.

Sprendimas pripažinti jį kaltu padarius BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , I. B. nuomone, yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad kaltinimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje nepateikė nekeliančių abejonių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Jeigu aplinkybė, kad T. A. žinojo, jog disponuoja suklastotais asmens tapatybės kortele ir vairuotojo pažymėjimu, lyg ir nekelia abejonių, tai jo – I. B. , kaip nusikalstamos veikos bendrininko, vaidmuo T. A. padarytos veikose yra labai abejotinas.

Nuteistasis neneigia, kad jis turėjo suklastotus Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ A. P. vardu, su M. R. nuotrauka ir Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ A. P. vardu, su M. R. nuotrauka, taip pat, kad šiuos dokumentus jis siuntė nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, tačiau mano, jog tai nėra tokie duomenys, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir dar organizuojant suklastotų dokumentų pagaminimÄ .

Visų pirma, teismo nustatytos aplinkybės neleidžia kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad jis, vykdydamas T. A. praÅ¡ymÄ , nežinia kada ir kur surado tyrimo nenustatytÄ asmenį, kuris pagamino netikrus asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ A. P. vardu su M. R. nuotrauka. Teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina tam tikras aplinkybes, susijusias su byloje tirtais įvykiais, tačiau nuosprendyje nėra jų analizės, kuri leistų padaryti nedviprasmiÅ¡kÄ iÅ¡adÄ , kad jis – I.

B. iÅ¡ tiesų sÄ moningai prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo. Pagal Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo, pagal kurį baudžiamajame procese įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kvotos ir tardymo organams, bei analogiÅ¡kos pozicijos besilaikančiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-88/2014), Å¡iuo atveju prokuroras privalėjo pateikti tokius faktinius duomenis, kurie be jokių iÅ¡lygų bÅ«tų paneigę tiek jo – I.

B. , tiek T. A. pateiktas versijas dėl tarpusavio bendravimo, dokumentų siuntimo ir t.t., tačiau kaltinančioji pusė tokių duomenų surinkti nesugebėjo. Be to, apygardos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė įrodymų vertinimo klaidų. Jo kaltė grindžiama 2011-11-24 suraÅ¡yto asmens kratos protokolo duomenimis, kurie rodo, kad atlikus T. A. kratÄ buvo rastas ir paimtas baltos spalvos popierinis vokas su užraÅ¡u „Klaipėda T. A. 1013641“, kuriame buvo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duota A.

P. vardu, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas A. P. vardu, A4 formato balto popieriaus lapas su asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotos A. P. vardu, kopija ir A4 formato balto popieriaus lapas su vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto A. P. vardu, kopija. Å ie įrodymai patvirtina, kad jo – I. B. siųstame voke buvo tiek, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, du suklastoti dokumentai, tiek dviejų dokumentų kopijos, bet Å¡ie duomenys neleidžia tvirtinti, kad jis prisidėjo prie dokumentų klastojimo arba kad žinojo, jog kurį laikÄ tam tikra prasme disponavo suklastotais dokumentais.

Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis žinojo apie tai, kad asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas yra suklastoti, byloje nėra. Teismas nuosprendyje pateikė iÅ¡traukas iÅ¡ įraÅ¡ytų jo ir T. A. pokalbių telefonu, tuo galimai siekdamas pademonstruoti, jog jis – I. B. ne tik disponavo suklastotais dokumentais, bet ir organizavo jų pagaminimÄ , o tai, savaime suprantama, reiÅ¡kia, jog negalėjo nežinoti, kad asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas yra suklastoti.

Tačiau, pasak nuteistojo, tie pokalbiai neinformatyvÅ«s, todėl vargu ar bÅ«tų teisinga juos sieti su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Nė viename iÅ¡ pokalbių nesigirdi, kad jis su T. A. bÅ«tų kalbėję apie tai, kad jis – I. B. turėtų organizuoti netikrų dokumentų pagaminimÄ . Dėl to tik spėjimu ir tendencingomis pasakytų frazių interpretacijomis galima bÅ«tų grįsti apkaltinamojo nuosprendžio teiginius, tačiau taip elgtis draudžia konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas.

Be to, pokalbio fragmentai, kuriais teismas siekė paremti kaltinimo teiginius, yra paimti iÅ¡ konteksto, kas leidžia galvoti, kad nuosprendyje paminėti įrodymai yra analizuojami neatsižvelgiant į visus kitus duomenis. Tuo tarpu visuma byloje surinktų įrodymų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jį – I. B. su T. A. siejo ne dokumentų klastojimo klausimai, o visiÅ¡kai kiti dalykai. Juolab, kad sunku patikėti, jog T. A. , turėjusiam tokį platų pažįstamų, užsiimančių įvairiomis veiklomis, ratÄ , bÅ«tų prireikę asmens, kurio jis net tikslios pavardės nežinojo, su kuriuo jis netgi paskolinius santykius įformino raÅ¡ytine forma, pagalbos klastojant dokumentus.

Be to, akivaizdu, jog jie nebuvo taip artimai tarpusavyje susiję, kad iÅ¡ kelių telefoninių pokalbių jis bÅ«tų supratęs, jog reikia suklastoti asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ , o duomenų, kad ta tema jie bÅ«tų bendravę anksčiau, byloje nėra. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad vykdant atitinkamus operatyvinius stebėjimo veiksmus iki 2011-11-19 nebuvo užfiksuotas nė vienas I. B. ir T. A. pokalbis, kurio metu jie bÅ«tų taręsi dėl to, kad I. B. suras kažkokį tyrimo nenustatytÄ asmenį, kuris pagamins netikrus asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ A.

P. vardu su M. R. nuotrauka. Turint omenyje, jog kaltinimo teiginiai buvo paremti tik 2011-11-19 – 2011-11-23 vykusiais jo ir T. A. pokalbiais, kuriais grindžiamas ir apkaltinamasis nuosprendis, duomenų, kad tarp jo ir T. A. prieÅ¡ tai bÅ«tų buvę kokie nors nusikalstami ir bylai reikÅ¡mingi kontaktai, nebuvo, antraip ta informacija bÅ«tų buvusi pateikta. Tai rodo, jog nuosprendžio teiginys, jog jis iki 2011-11-19, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis susitarė su T. A. kartu daryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ pagaminti M.

R. netikrus dokumentus, paremtas tik prielaida, bet ne konkrečiais įrodymais. Apeliantas teigia, jog nuosprendyje iÅ¡vardinti įrodymai nepatvirtina ir kitos teismo iÅ¡vados, t.y., kad jis susitarė su T. A. , jog suras asmenį, galintį pagal gautas tikrų asmens dokumentų kopijas pagaminti netikrus asmens dokumentus. T. A. pasakytos frazės, kad jis atsiųs jam popieriaus lapÄ , kad kažkÄ reikia padaryti pagal tuos duomenis, kurie atÅ¡viesti, dar nereiÅ¡kia, jog buvo kalbama apie netikrų dokumentų klastojimÄ .

Teisiamajame posėdyje jis – I. B. paaiÅ¡kino, apie kÄ buvo kalbama, kas buvo turima omenyje sakant vienÄ ar kitÄ frazę, ir tokių jo parodymų nuosprendyje cituojami įrodymai nepaneigė. PrieÅ¡ingai, 2011-11-23 16 val. 12 min. vykęs jo pokalbis su T. A. rodo, kad jie bendrauja ne dėl suklastotų dokumentų, o dėl kažkokio pagrindinio produkto, kuris jau paruoÅ¡tas stovi ir laukia. Toks pokalbio turinys labai glaudžiai siejasi su jų aiÅ¡kinimais apie perduodamÄ automobilį, kurį reikėjo remontuoti, apie pirkimo-pardavimo sutarties ruoÅ¡imÄ ir pan.

Galų gale net ir teismo nustatytos aplinkybės duoda pakankamÄ pagrindÄ tvirtinti, jog jis negalėjo bÅ«ti tuo asmeniu, kuris organizavo suklastotų dokumentų pagaminimÄ . Konstatuojamojoje nuosprendžio dalyje raÅ¡oma, kad I. B. iÅ¡ T. A. gavo tik 700 Lt ir tikrų asmens dokumentų kopijas, bet, suradęs žmogų, galintį pagal pateiktÄ sias kopijas pagaminti netikrus dokumentus, organizavo netikrų asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo A. P. vardu su M. R. nuotrauka pagaminimÄ . VisiÅ¡kai aiÅ¡ku, jog be M.

R. nuotraukos pagaminti pirmiau minėtus dokumentus neįmanoma, tačiau teismas nenustatė, kad T. A. bÅ«tų perdavęs jam to žmogaus nuotraukÄ . Duomenų, kad jis pats bÅ«tų bendravęs su M. R. arba bent jau pažinojęs pastarÄ jį, byloje nėra. Tai reiÅ¡kia, jog apygardos teismas, nenustatęs vienos iÅ¡ pagrindinių aplinkybių, bÅ«tinų norint pripažinti jį kaltu organizavus netikrų dokumentų pagaminimÄ , vis dėlto padarė iÅ¡vadÄ , kad jis – I. B. , vykdydamas susitarimÄ su T.

A. , inicijavo suklastotų dokumentų A. P. vardu, bet su M. R. nuotrauka, pagaminimÄ . Pasak apelianto, tokiai iÅ¡vadai stinga ne tik įrodymų, tačiau ir logikos. Tos pačios logikos trÅ«ksta ir tuomet, kai teismas nurodo, jog jis – I. B. , žinodamas, kad turi reikalų su netikrais dokumentais, į savo sÄ skaitÄ gauna dokumentų klastojimui reikalingus pinigus, per siuntų tarnybÄ siunčia tariamam bendrininkui vokÄ su jame esančiais suklastotais dokumentais ir t.t. Nuteistasis I. B. taip pat nurodo, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, visÄ dėmesį skyrė tik tiems duomenims, kurie iÅ¡ pirmo žvilgsnio lyg ir patvirtino jo kaltę, tačiau visiÅ¡kai neanalizavo jį teisinančios informacijos, o tai nesiderina su BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimu nuosprendyje pateikti motyvuotas iÅ¡vadas, kodėl teismas atmetė įrodymus, prieÅ¡taraujančius kaltinimo teiginiams.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo Ž. L. gynėja prašė nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis I. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo I. B. apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų Ž. L. ir I. B. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo Ž. L. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo I. B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nuteistasis Ž. L. apeliaciniame skunde savo kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės neginčija.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį Ž. L. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma Å¡io nuteistojo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai nustatė Ž. L. bei I. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir padarė faktiniais bylos duomenimis pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikalstamų įvykių, Ž.

L. padarytos nusikalstamos veikos sudėties bei pastarojo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, taip pat dėl I. B. padarytos nusikalstamos veikos sudėties bei jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje, nors nuosprendyje ir neiÅ¡dėstė iÅ¡samių Å¡ias iÅ¡vadas pagrindžiančių motyvų. Dėl nuteistojo Ž. L. apeliacinio skundo.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo Ž. L. apeliacinio skundo argumentus, kad jis byloje nagrinėjamo įvykio metu policijos pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino, fizinio smurto nukentėjusiojo S. A. atžvilgiu nenaudojo ir jokios žalos nepadarė, bei kad pastarasis susižalojo dėl nelaimingo atsitikimo.

Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis Ž. L. , duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, proceso metu nebuvo nuoseklus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad kaltu dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui neprisipažįsta, ir parodė, kad įvykio metu su draugais stovėjo prie laiptinės. Prie jo priėjo trys vyriškiai, kurie jam pasirodė kaip girtuokliai ir jis pasitraukė juos praleisti. Tuomet tie vyriškiai priėjo prie jo ir paklausė jo vardo ir pavardės, po ko pradėjo laužti jam rankas.

Jis šiems vyrams nesipriešino, nukentėjusiojo nespardė, tik bandė ištrūkti, nes nesuprato, kad tai pareigūnai, kadangi šie neprisistatė, pagalvojo, kad jį nori užpulti. Pareigūnai jį įstūmė į laiptinę ir tuo metu jis krito, o kartu su juo griuvo ir pareigūnas S. A. , kuris tokiu būdu ir susižalojo. Kad trys prie jo priėję vyriškiai yra pareigūnai, sužinojo tik tada, kai jam uždėjo antrankius, tik tuomet jie prisistatė. (t. 6, b.l. 27, 60). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis Ž.

L. kaltu dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui prisipažino iš dalies. Kaip ir teisiamojo posėdžio metu jis aiškino nesupratęs, kad prie jo priėję trys vyriškiai yra policijos pareigūnai, tačiau patvirtino, kad šiems vyriškiams jis aktyviai priešinosi, dėl ko visi keturi nukrito ir vienas iš pareigūnų taip ir liko gulėti, nes jam lūžo koja. Gi apeliaciniame skunde Ž. L. nurodo, kad nukentėjusysis S. A. susižalojo ne krisdamas laiptinėje ir ne tuomet, kai jis – Ž.

L. aktyviai prieÅ¡inosi, bei ne tuomet, kai pareigÅ«nai jį – Ž. L. stÅ«mė, dėl ko jie visi nukrito, o tuomet, kai eidamas atbulas tempė jį – Ž. L. į automobilį ir nugriuvo paslydęs ant slidžios dangos. Be to, pirmiau aptartus prieÅ¡taringus nuteistojo Ž. L. parodymus apie įvykių aplinkybes paneigia byloje surinkti ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai. Nukentėjusysis S. A. , Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad įvykio vakarÄ pagal nurodymÄ kartu su virÅ¡ininku R.

S. ir kolega T. N. vyko į (duomenys neskelbtini) kaimÄ tikslu sulaikyti galimai narkotinėmis medžiagoms neteisėtai disponuojantį nepilnametį Ž. L. . Nuvykus į vietÄ , kelis kartus apėjo aplink namÄ , kuriame jų žiniomis tuo metu buvo minėtas nepilnametis, kad įsitikintų, jog nėra paÅ¡alinių asmenų, po ko virÅ¡ininko sprendimu ėjo sulaikyti Ž. L. . Pamatė prie namo laiptinėje stovinčius du vaikinus, iÅ¡ apibÅ«dinimo žinojo, kad vienas iÅ¡ jų yra galbÅ«t Ž. L. .

Tuomet R. S. , priėjęs prie Å¡io, prisistatė, kad jie iÅ¡ policijos, ir paklausė Å¡io asmens duomenų. Ž. L. pasakė savo duomenis. Tuomet jis paėmė Ž. L. už vienos rankos, o R. S. – už kitos, kad bÅ«tų lengviau sulaikyti, ir įėjo į koridorių. Ž. L. klausinėjo, kodėl policija, už kÄ sulaikomas. Dar keletÄ kartų tiek jis, tiek virÅ¡ininkas pasakė, kad jie iÅ¡ policijos, kad jis yra sulaikomas, kad viskÄ po to iÅ¡siaiÅ¡kins. Kai Ž. L. pamatė, kad jis – S. A. iÅ¡sitraukė antrankius, pradėjo ne tik Å¡aukti, draskytis, bet ranka jam trenkė į krÅ«tinę, nuo to užgniaužė kvapÄ , pajuto jo spyrį į kojÄ .

Tuomet pasisuko Å¡onu, siekdamas iÅ¡vengti tolimesnių spyrių, ir prasidėjo grumtynės. Ž. L. dar kartÄ spyrė, tada jis iÅ¡girdo trekÅ¡telėjimÄ , skausmÄ ir įsitvėręs į Ž. L. kartu su Å¡iuo nukrito ant žemės. Kolega T. N. , matydamas, kad sunkiai sekasi, pribėgo padėti. Uždėjus antrankius Ž. L. dar mėgino iÅ¡sisukti, Å¡aukė ,,policija“, nusiramino tik kai atvažiavo greitoji ir kiti pareigÅ«nai (t. 6, b.l. 53-55). Netikėti Å¡iais nuosekliais nukentėjusiojo S. A. parodymais, kurie pasitvirtino ir kitais faktiniais bylos duomenimis, nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Liudytojas T. N. , Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad įvykio dienÄ buvo sulaikomi asmenys, kurie iÅ¡ T. A. platinimui įsigydavo narkotines medžiagas. Pabendravus su Å ilutės rajono policijos komisariato kolegomis buvo gauta informacija, kad Ž. L. bendrauja su (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančiais broliais N., kurie gyvena (duomenys neskelbtini), todėl nutarė nuvažiuoti patikrinti.

Vyko kartu su R. S. ir S. A. . Nuvykę į vietÄ iÅ¡ pradžių apėjo minėtÄ namÄ , pamatę, kad viename bute dega Å¡viesos, nusprendė eiti į vidų. Priėję arčiau laiptinės pastebėjo du vaikinus, vienas iÅ¡ kurių atitiko jiems žinomus Ž. L. požymius. Tuomet prie Ž. L. priėjo R. S. , o jis pats – prie kito ten buvusio asmens. R. S. prisistatė, kad jie yra policijos pareigÅ«nai ir paprašė vaikinų pasisakyti vardus bei pavardes. Ž. L. teisingai nurodė savo duomenis.

Arčiau pastarojo priėjo S. A. ir jie visi įėjo į laiptinę. Kai kolegos bandė uždėti antrankius, kilo triukÅ¡mas, Ž. L. pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius, mosikuoti rankomis, spardytis kojomis, po ko krito ant grindinio su S. A. . Tuomet jis puolė į pagalbÄ ir S. A. uždėjo Ž. L. antrankius. Ž. L. buvo priverstinai pakeltas, bet ir toliau muistėsi, o S. A. nebegalėjo atsikelti, paprašė iÅ¡kviesti medikus. Atvykus greitajai pagalbai, medikai įtarė, kad S. A. galėjo lūžti koja ir jį iÅ¡vežė į ligoninę.

Po to buvo atlikta Ž. L. asmens krata ir pas jį rasti folijos lankstinukai su augalinės kilmės medžiaga, svarstyklės. Ž. L. draugų bute buvo rastas maišelis, kuriame buvo du polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga (t. 6, b.l. 60, t. 3, b.l. 117-119). Liudytojas R. S. , Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus viršininkas, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad dalyvavo Ž. L. sulaikyme, turėjo duomenų, kad iš T.

A. įgytas narkotines medžiagas Å¡is iÅ¡sivežė į Å ilutės rajonÄ , (duomenys neskelbtini) kaimÄ , todėl kartu su kolegomis S. A. ir T. N. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimÄ sulaikyti tÄ asmenį. Nuvykę į vietÄ iÅ¡ pradžių apžiÅ«rėjo namÄ , prie namo nieko nebuvo, tik pirmo aukÅ¡to bute degė Å¡viesa, girdėjosi vaikinų balsai. Suprato, kad Å¡itame bute ir yra jų ieÅ¡komas Ž. L. , tuomet nuėjo prie automobilio pasitarti, kÄ daryti. Kai maždaug po penkių minučių grįžo prie namo, lauke, prie įėjimo, pamatė du stovinčius vaikinus, vienas iÅ¡ kurių buvo panaÅ¡us į jų ieÅ¡komÄ Å½.

L. . Priėję prie jų pasakė, kad yra policijos pareigūnai iš Klaipėdos, ir paprašė pasakyti savo asmens duomenis. Abu vaikinai pasakė, tuomet paprašė Ž. L. įeiti į laiptinę, nes numatė galimybę, kad vaikinai gali sprukti nuo jų. Jie abu nesipriešino, ramiai įėjo į laiptinę, tačiau kai buvo ištraukti antrankiai, Ž. L. pradėjo garsiai šaukti, kad jis nieko nepadarė, kam tie antrankiai, kad kviestų tėvus. Tada paėmė Ž. L. už rankų, o šis pradėjo draskytis, nesileisti surakinamas, spardytis kojomis.

Tuo metu T. N. buvo prie kito vaikino, o jis su S. A. bandė uždėti antrankius Ž. L. . Ž. L. prieÅ¡inosi, draskėsi, spardėsi. Kažkuriuo momentu Ž. L. krito kartu su S. A. , o jis krito ant jų virÅ¡aus. Tada uždėjo Ž. L. antrankius. S. A. pats jau nebeatsistojo, prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , sakė, kad greičiausiai lūžo koja, labai skauda. Jis pakėlė Ž. L. , o S. A. taip ir liko gulėti, po to buvo iÅ¡vežtas greitosios pagalbos medikų. Atlikus kratÄ bute, kuriame svečiavosi Ž.

L. , buvo rasta narkotinių medžiagų, jų buvo rasta ir pas Ž. L. (t. 6, b.l. 106-107). 2012-03-12 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 491/12(03) konstatuota, kad įvykio metu nukentėjusiajam S. A. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imas, poodinė kraujosruva deÅ¡inio žasto–dilbio vidiniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose pavirÅ¡iuose, kurie galėjo gautis dėl bukos traumos, paveikus krÅ«tinės lÄ stÄ , deÅ¡inę rankÄ , kelius kietais bukais daiktais – sumuÅ¡ant, atsitrenkiant, ir kairės iÅ¡orinės kulkÅ¡nies lūžimas, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kuris galėjo bÅ«ti padarytas staigiai pasukant kojÄ Äiurnos sÄ naryje (t. 2, b. l.199–200).

Taigi, pirmiau aptarti vienas kitÄ papildantys faktiniai duomenys, kurių patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, paneigia tiek nuteistojo Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, kad jis nežinojo, jog įvykio metu prie jo priėję S. A. , R. S. ir T. N. yra policijos pareigÅ«nai, tiek jo aiÅ¡kinimÄ teisme, kad įvykio metu jis tik bandė iÅ¡trÅ«kti, jokio fizinio smurto nenaudojo bei nukentėjusiojo S. A. nesužalojo, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis S. A. susižalojo paslydęs ant slidžios dangos, ir patvirtina, kad Ž.

L. įvykio metu nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«nų, atvykusių jį sulaikyti, reikalavimams, ir, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, pamatęs, kad vienas iÅ¡ pareigÅ«nų – nukentėjusysis S. A. iÅ¡sitraukė antrankius ir nori juos jam uždėti, ėmė aktyviai Å¡iam prieÅ¡intis, suduodamas smÅ«gius rankomis ir kojomis, ko pasekoje nukentėjusysis patyrė pirmiau paminėtus, specialisto iÅ¡vada konstatuotus sužalojimus. Tai, kad įvykio metu Ž. L. buvo nepilnametis, Å¡ios iÅ¡vados, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, niekaip nepaneigia, juolab, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pastarasis praeityje jau buvo padaręs smurtinį nusikaltimÄ , o 2013 metais Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ne kartÄ laimėjo prizines vietas jėgos ir iÅ¡tvermės turnyruose (t. 7, b.l. 37-39), be to, bylos duomenimis nustatyta, jog pastarasis turėjo rimtÄ priežastį taip elgtis ir siekti iÅ¡vengti sulaikymo – iÅ¡ pirmiau aptartų liudytojų T.

N. , R. S. parodymų, 2012-02-24 Ž. L. asmens kratos protokolo bei 2012-03-09 specialisto iÅ¡vados Nr. 30-1E-12 matyti, kad įvykio metu nuteistasis su savimi turėjo aÅ¡tuonis lankstinukus su narkotine medžiaga bei Å¡ioms medžiagoms sverti skirtas elektronines svarstykles (t. 2, b.l. 12, 17-19), taip pat narkotinių medžiagų buvo palikęs ir savo draugų bute, kur svečiavosi (t. 2, b.l. 25-26, 30-32). Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis Ž.

L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, nes pastarasis tyčia, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui – savo pareigas atliekančiam policijos pareigÅ«nui S. A. ir šį sužalojo. Atitinkamai apygardos teismas pagrįstai iÅ¡ nuteistojo Ž. L. priteisė Å¡iais pastarojo nusikalstamais veiksmais padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam Ž.

L. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Ž. L. padarė nusikaltimÄ valstybės tarnautojo veiklai, numatytÄ BK 286 straipsnyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ž. L. pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui panaudodamas fizinį smurtÄ ir nesunkiai sutrikdymas nukentėjusiojo S. A. sveikatÄ , kas rodo didesnį Å¡io nuteistojo padarytos veikos pavojingumÄ . Nuteistasis Ž. L. nusikalto bÅ«damas nepilnametis, tačiau jau buvo teistas už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymÄ , be to, Å¡iuo nuosprendžiu yra nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, po Å¡ių veikų, vos paleistas iÅ¡ suėmimo, padarė dar ne vienÄ nusikaltimÄ , taip pat ir smurtinį, už kuriuos jau yra nuteistas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais (t. 4, b.l. 175-177, 180-182, t. 7, b.l. 55-81), kas apeliantÄ neigiamai charakterizuoja, rodo jo polinkį nusikalsti.

Nėra nuteistojo Ž. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam Ž. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė nei BK 286 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, ko iš esmės savo apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis Ž.

L. . Dėl nuteistojo I. B. apeliacinio skundo.Kaip matyti iÅ¡ liudytojų K. K. , R. S. , M. R. parodymų, kito nuteistojo Å¡ioje byloje T. A. 2011-11-24 asmens kratos protokolo, 2011-11-30 T. A. asmens kratos metu paimtų daiktų apžiÅ«ros protokolo, 2011-11-28 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo, 2011-12-15 tarnybinio praneÅ¡imo bei 2012-05-25 specialisto iÅ¡vados Nr. 9-619 (t. 1, b.l. 61-62, 101-104, 115, 131, 135, 143-146, t. 3, b.l. 61, t. 6, b.l. 56-57), 2011 m. lapkričio 24 d. Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nai, tikrindami operatyvinę informacijÄ apie T.

A. galimai vykdomas nusikalstamas veikas, įskaitant disponavimÄ suklastotais dokumentais, stebėjo Klaipėdos autobusų stoties Siuntų skyrių ir sulaikė siuntinį iÅ¡ Å¡io skyriaus pasiėmusį T. A. . Atlikus pastarojo asmens kratÄ buvo rastas vokas su užraÅ¡u „Klaipėda T. A. “ bei jame esantys du A4 formato lapai su LR piliečio asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotos A. P. vardu, kopija ir LR vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto A. P. vardu, kopija, bei du netikri asmens dokumentai:

LR piliečio asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. P. vardu, tačiau ne su pastarojo, bet su jo brolio M. R. nuotrauka, ir LR vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. P. vardu, taip pat su pastarojo brolio M. R. nuotrauka, kuriuos T. A. vardu iš Vilniaus per Tolimojo keleivinio transporto kompanijos Siuntų skyrių 2011 m. lapkričio 23 d. išsiuntė I. B. . Apeliantas nuteistasis I. B. šių faktiniais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių neginčija, tačiau, kaip matyti iš paduoto apeliacinio skundo turinio, taip pat šio nuteistojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu bei apeliacinės instancijos teisme, laikosi pozicijos, kad jokio nusikaltimo jis nepadarė, dokumentai buvo skirti automobilio registracijai, apie tai, kad jie yra suklastoti jis nežinojo, jokiais veiksmais prie šių dokumentų klastojimo neprisidėjo ir jų klastojimo neorganizavo.

Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad su T. A. susipažino prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus. Kadangi juos siejo draugiÅ¡ki santykiai, 2010 metais iÅ¡ pastarojo vienerių metų laikotarpiui pasiskolino 15000 Lt automobilių pirkimo-pardavimo verslui vykdyti. Laiku nepavykus grÄ Å¾inti skolos, pažadėjo T. A. pastarojo ar jo nurodyto asmens vardu perraÅ¡yti automobilį Range Rover, kuris ir buvo pirktas už tuos pinigus, atvežtas iÅ¡ PrancÅ«zijos. Å is automobilis turėjo gedimÄ , be to, buvo pasibaigęs PrancÅ«zijoje iÅ¡duotų laikinųjų valstybinių numerių galiojimas, todėl važiuoti su Å¡iuo automobiliu nebuvo galimybės. Jis pažadėjo T.

A. , kuris jau buvo radęs automobiliui pirkėjÄ , Å¡iuos klausimus iÅ¡spręsti ir tuo pačiu paaiÅ¡kino, kad jam reikalingas žmogus, su kuriuo galėtų sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, o tiksliau jo duomenys ar dokumentų kopijos sutarčiai paruoÅ¡ti bei 700 Lt sumokėti meistrams už automobilio remontÄ . Tuomet T. A. atsiuntė jam nežinomo asmens – A. P. asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ bei pervedė nurodytÄ sumÄ automobilio remontui ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimo iÅ¡laidoms padengti.

Kadangi darbo reikalais daugiausiai laiko jis praleisdavo ne Kaune, o Vilniuje ar Klaipėdoje, tai sutrukdė jam laiku sutvarkyti automobilį bei perduoti jį T. A. ar jo nurodytam asmeniui. Dokumentus jis gavo 2011 m. lapkričio 20 d., tačiau vos atsiuntęs A. P. dokumentus, T. A. ėmė jį raginti kuo greičiau viskÄ sutvarkyti, nes, pasak jo, tas asmuo turėjo iÅ¡vykti į NorvegijÄ , prašė perduotus A. P. dokumentus grÄ Å¾inti kuo skubiau. Kodėl T. A. atsiuntė jam ne Å¡ių dokumentų kopijas, o originalus, nežino. 2011 m. lapkričio 21 d. jis perrašė minėto asmens vardu automobilį, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, o 2011 m. lapkričio 22 d.

Vilniuje dokumentus perdavė T. A. nurodytam asmeniui, kuris turėjo juos nuvežti į KlaipėdÄ , bet sekančiÄ dienÄ pastarasis dokumentus grÄ Å¾ino, nes į KlaipėdÄ , kaip planavo, neiÅ¡vyko. Tuomet jie su T. A. nusprendė Å¡iuos klausimus spręsti ne tiesiogiai, bet per trečiuosius asmenis – autobusų siuntų tarnybÄ ir tokiu bÅ«du grÄ Å¾ino T. A. A. P. dokumentus, o ar jie buvo tikri, ar ne, jis pasakyti negali, A. P. nepažįsta ir niekada nebuvo matęs. Taip pat jam nežinoma aplinkybė, kad ant A.

P. dokumentų buvo M. R. nuotrauka, nes Å¡io asmens jis taip pat nepažinojo ir nebuvo jo matęs. Nuvykęs į VÄ® Regitra Kaune jis surašė sutartį, kur nurodė, kad pardavėjas yra iÅ¡ PrancÅ«zijos, o pirkėjas – A. P. , Å¡iÄ sutartį be parašų įdėjo į automobilį ir viskas iÅ¡keliavo T. A. , tokiu bÅ«du jis su pastaruoju pilnai atsiskaitė (t. 6, b.l. 29-31). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos teisiamojo posėdžio metu laikėsi ir kitas nuteistasis Å¡ioje byloje T. A. , tačiau kiek kitaip aiÅ¡kino įvykio aplinkybes.

Jis parodė, kad 2010 metais, paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos ieÅ¡kojo pajamų Å¡altinio. Ä® jį kreipėsi M. R. , klausdamas, ar yra galimybė gauti laikinos registracijos dokumentus Å vedijos Karalystėje ir iÅ¡silaikyti teises. Tuomet jis aiÅ¡kinosi per pažįstamus asmenis, kaip tai padaryti, ir pats savo iniciatyva nusprendė padaryti M. R. netikrus asmens dokumentus. Per pažįstamus, kurie užstatinėja pasus lombarde, gavo A. P. dokumentų kopijas, o nuotraukÄ davė M. R. . Per trečiuosius asmenis, kurių jis žino tik pravardes, buvo pagaminta asmens tapatybės kortelė, tai buvo 2010 metų pavasarį ar vasarÄ .

Dokumentus nusiuntė į SkandinavijÄ , ten padarė fiktyviÄ darbo sutartį, užregistravo jį, tačiau kai M. R. sužinojo, kad laikinosios registracijos kortelė bus ne jo vardu, atsisakė paslaugos, taip visi tie dokumentai pas jį ir liko. Kadangi jis ir toliau ieÅ¡kojo pajamų Å¡altinių, žinojo, kad I. B. užsiima automobilių prekyba, pasiteiravo, ar bÅ«tų įmanoma ir jam kaip nors prisijungti prie tos veiklos. I. B. pasakė, kad galima, kad reikia pinigų ir jis parvarys automobilį. Tuomet jis pasiskolino 15000 Lt, padavė juos I.

B. , o Å¡is nupirko PrancÅ«zijoje jam automobilį Range Rover. Automobilis buvo su gedimais, jų niekaip negalėjo paÅ¡alinti, todėl negalėjo jo parvežti, viskas tęsėsi apie pora metų, o pinigai buvo paskolinti, jam vilkosi skolos, todėl spaudė I. B. greičiau grÄ Å¾inti pinigus, nes auga procentai, automobilis nuvertėjo. Po Naujųjų Metų I. B. jam grÄ Å¾ino 15000 Lt, bet buvo užaugę procentai. Tuomet jis pasakė, kad I. B. atiduotų jam džipÄ , kurį jis parduos ir pasidengs nuostolius.

Pinigų nereikalavo, nes I. B. jų neturėjo. FaktiÅ¡kai parduoti to automobilio nebuvo galimybės, nebent užstatyti jį ir nebegrÄ Å¾inti užstato. Kadangi turėjo netikrus M. R. dokumentus ir A. P. dokumentų kopijas, tuo pasinaudojo, kad iÅ¡spręsti savo problemas. IÅ¡ pradžių susiskambindavo su I. B. , taip pat bendraudavo internetu „Skype“ programos pagalba. Kadangi buvo praėję daug laiko nuo automobilio pirkimo, nebegaliojo jo dokumentai, klausė I. B. , ar Å¡is galėtų padaryti pirkimo-pardavimo sutartis.

Jis sakė, kad kažkaip galima tai padaryti per aikÅ¡teles. Tuomet jis ir panaudojo M. R. netikrus dokumentus, apie kÄ I. B. nebuvo žinoma. IÅ¡ pradžių nusiuntė I. B. dokumentų kopijas, bet jų neužteko, tuomet nusiuntė visÄ vokÄ su kopijomis ir netikra asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu. Sakė, kad formintų automobilį kieno vardu pavyks, todėl iÅ¡siuntė viskÄ , kad iÅ¡sirinktų, kokie dokumentai reikalingi. Po to kaip tik vienas žmogus turėjo važiuoti į KlaipėdÄ , bet jam neišėjo, todėl jis, susisiekęs su I.

B. paklausė, ar gali atsiųsti per stotį. Pinigus I. B. pervedė, nes reikėjo užregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį, buvo pasibaigęs dokumentų galiojimas, jie nebuvo skirti automobilio remontui, buvo didžiulė problema, kaip tÄ automobilį įforminti ir juo atsikratyti. Po to automobilį jis užstatė vienam žmogui, kurio vardo ir pavardės neprisimena, už tam tikrÄ sumÄ , paaiÅ¡kino, kad automobilį užstato ne jis, bet jo draugas, kad jam reikia pagalbos (t. 6, b.l. 20-24). Taigi, tiek apeliantas nuteistasis I.

B. , tiek kitas nuteistasis Å¡ioje byloje T. A. teisiamojo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad jiems inkriminuotų netikrų dokumentų – asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo A. P. vardu su M. R. nuotrauka suklastojimÄ organizavo vienas T. A. , o I. B. prie Å¡ių dokumentų suklastojimo jokiais veiksmais neprisidėjo ir nežinojo, kad jie yra netikri. Tokias aplinkybes abu nuteistieji patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Tačiau pažymėtina, kad abiejų nuteistųjų parodymai teisiamojo posėdžio metu dėl kai kurių esminių jų iÅ¡keltos versijos aplinkybių prieÅ¡tarauja tarpusavyje.

Visų pirma, abu nuteistieji prieÅ¡taringai aiÅ¡kino paskolos I. B. suteikimo aplinkybes. Jei I. B. parodė, kad iki paskolos iÅ¡ T. A. gavimo jis jokiu automobilių verslu neužsiėmė, o Å¡iam verslui vykdyti iÅ¡ T. A. pasiskolino 15000 Lt ir už juos nupirko automobilį Range Rover, kuris buvo skirtas ne T. A. , bet pardavimui, ir tik nepavykus Å¡io parduoti dėl gedimų, taip pat nepavykus laiku grÄ Å¾inti T. A. paskolos, pasiÅ«lė Å¡iam skolÄ grÄ Å¾inti ne pinigais, bet perduodant minėtÄ automobilį, ir, sutvarkęs Å¡io automobilio dokumentus bei perdavęs juos kartu su automobiliu T.

A. , su Å¡iuo pilnai atsiskaitė, tai T. A. aiÅ¡kino, kad žinodamas, jog I. B. užsiima prekyba automobiliais, pasisiÅ«lė prie Å¡ios veiklos prisijungti ir, iÅ¡ trečiųjų asmenų pasiskolinęs 15000 Lt, juos perdavė I. B. , o Å¡is už juos PrancÅ«zijoje nupirko jam automobilį Range Rover, kuris buvo su gedimais, todėl niekaip negalėjo jo atvežti, viskas tęsėsi ilgÄ laikÄ , pinigus I. B. grÄ Å¾ino tik po Naujųjų Metų, per tÄ laikÄ užaugo procentai, todėl jis pasakė I.

B. , kad Å¡is nuostolių padengimui jam atiduotų ir tÄ automobilį. Å ie prieÅ¡taravimai kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistųjų aiÅ¡kinimas apie I. B. finansinius įsipareigojimus T. A. atitinka tikrovę, juolab, kad nei vienas iÅ¡ jų nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad egzistavo ir jų nurodytas PrancÅ«zijoje įgytas automobilis Range Rover. Taip pat abu nuteistieji prieÅ¡taringai aiÅ¡kino ir Å¡ioje byloje jiems inkriminuotų netikrų A. P. dokumentų su M.

R. nuotrauka bei tikrų A. P. dokumentų kopijų siuntimo aplinkybes. Nuteistasis I. B. parodė, kad sutarus dėl automobilio perdavimo T. A. , pastarajam paaiÅ¡kino, jog reikės sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, o tam reikalingi asmens, kurio vardu bus sudaryta sutartis, duomenys arba dokumentų kopijos, o kodėl T. A. atsiuntė jam dokumentų originalus, nežino. Tuo tarpu T. A. aiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių prikimo-pardavimo sutarties sudarymui I. B. jis nusiuntė dokumentų kopijas, tačiau jų neužteko, tuomet nusiuntė vokÄ , į kurį įdėjo tiek dokumentų kopijas, tiek netikrus asmens tapatybės kortelę bei vairuotojo pažymėjimÄ , kad I.

B. galėtų iÅ¡sirinkti tuos dokumentus, kurie bus reikalingi. Nors apeliacinės instancijos teisme I. B. jau ėmė teigti, kad gavęs iÅ¡ T. A. dokumentų kopijas jis suprato, kad jų neužteks ir tuomet paprašė atsiųsti dokumentų originalus, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad I. B. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl pakeitė teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, taip pat Å¡io nuteistojo parodymų nenuoseklumÄ viso proceso metu (ikiteisminio tyrimo metu pastarasis, apklaustas liudytoju, aiÅ¡kino, kad papraÅ¡ytas T.

A. tiesiog persiuntė Å¡iam kito asmens perduotus dokumentus, o vėliau, pareiÅ¡kus įtarimÄ , iÅ¡ viso atsisakė duoti parodymus), tokį jo aiÅ¡kinimÄ vertina kaip bandymÄ savo parodymus priderinti prie T. A. nurodytų aplinkybių. Galiausiai, nuteistieji negalėjo konkrečiai paaiÅ¡kinti ir tų aplinkybių, kam gi buvo skirti T. A. 2011 m. lapkričio 23 d. I. B. pervesti 700 Lt. Nuteistasis T. A. tvirtino, kad pinigus pervedė I. B. dėl to, kad Å¡is turėjo paruoÅ¡ti ir užregistruoti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ne jo, bet kokio nors kito asmens vardu, kad tai buvo didelė problema, tuo tarpu I.

B. aiÅ¡kino, kad pinigai buvo skirti automobilio remontui ir automobilio pirkimo-pardavimo sutarties parengimui, tačiau tuo pačiu pats patvirtino, kad jokios pirkimo-pardavimo sutarties niekur neregistravo, tik užpildė sutarties blankÄ ir jÄ kartu su automobiliu perdavė T. A. , taigi, nepatyrė jokių sÄ naudų. Abu nuteistieji taip pat tvirtino, kad I. B. už T. A. pinigus nupirktas automobilis turėjo tokį gedimÄ , kurio ilgÄ laikÄ negalėjo paÅ¡alinti nei užsienyje, nei Lietuvoje dirbantys meistrai, taigi, akivaizdu, kad 700 Lt nebuvo ta suma, kuri bÅ«tų galėjusi tokiÄ problemÄ iÅ¡spręsti.

Juolab, kad visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka bÅ«tų T. A. , kuriam I. B. , pasak nuteistųjų, ir taip buvo skolingas didelę sumÄ pinigų, dar siųstų Å¡iam pinigų, kad pastarasis galėtų iÅ¡spręsti savo finansinių įsipareigojimų tam pačiam T. A. klausimÄ . Esant tokioms aplinkybėms, vertinti pirmiau aptartus prieÅ¡taringus nuteistojo I. B. ir nuteistojo T. A. parodymus kaip patikimus, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Be to, juos paneigia iÅ¡slaptintoje suvestinėje 2012-01-06 Nr. (21/23)-37S-20(RN) pateikti operatyvinio tyrimo metu, panaudojant technines priemones specialia tvarka, užfiksuoti 2011 metais, laikotarpiu nuo lapkričio 19 d. 13.39 val. iki lapkričio 23 d. 20.09 val., vykę T.

A. ir I. B. pokalbiai bei SMS žinutės (t. 1, b.l. 66-71), kuriuose nei apie kokį nors automobilį, nei apie jo pirkimo-pardavimo sutartį neužsimenama, o prieÅ¡ingai, kaip teisingai Å¡iuos pokalbius įvertinęs byloje surinktų kitų faktinių bylos duomenų kontekste, konstatavo ir apygardos teismas, tariamasi dėl dokumentų klastojimo. Visų pirma, iÅ¡ minėtos suvestinės matyti, kad 2011-11-19 13:39 val. vykusio pokalbio metu T. A. sako I. B. , kad jau ruošėsi jam skambinti, nes nutarė, kad „du kartus nevažinėti bereikalingai, žinai, aÅ¡ Å¡iandienÄ nueisiu į stotį, nu ten tokius dokumentus iÅ¡siųsiu, į sÄ skaitÄ Ä¯mesiu tau pinigėlių, o paskui atvažiuosiu pasiimsiu žinai, <...> popieriaus lapÄ atsiųsiu dabar, žinai ir viskas“.

Taigi, abu nuteistieji kalbasi apie „dokumentų“, „popieriaus lapo“ perdavimÄ ir pinigų pervedimÄ , dėl kurių, akivaizdu, jie jau buvo susitarę dar iki teisėsaugos institucijų pareigÅ«nams 2011-11-19 13:39 val. pradedant kontroliuoti ir fiksuoti T. A. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinį. IÅ¡ paminėtos iÅ¡slaptintos suvestinės taip pat matyti, kad T. A. , iÅ¡siuntęs I. B. siuntinį, sekančiÄ dienÄ , 11:42 val., SMS žinute pastarÄ jį apie tai informuoja ir tuo pačiu nurodo, kad „ten reikia padaryti pagal tuos duomenis, kur atÅ¡viesta“, o tos pačios dienos vakare, 18.53 val., I.

B. teiraujasi pastarojo „tai ten ir tÄ , ir tÄ , ane“, kas iÅ¡ esmės paneigia T. A. parodymus, kad jis 2011 m. lapkričio 19 d. siuntė I. B. tiek tikrų dokumentų kopijas, tiek netikrus dokumentus, kad Å¡is iÅ¡sirinktų, kurių jam reikia automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, jau nekalbant apie tai, kad automobilio sutarties parengimui ar automobilio registravimui vairuotojo pažymėjimas iÅ¡ viso nebuvo reikalingas, ir pirmiau aptartų faktinių bylos duomenų, patvirtinančių, kad T.

A. asmens kratos metu I. B. jam atsiųstame voke buvo rastos tikrų A. P. dokumentų – asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo kopijos bei pagal Å¡ias kopijas pagaminti A. P. asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas su M. R. nuotrauka, kontekste rodo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju T. A. aiÅ¡kino I. B. , kad netikrus dokumentus reikia pagaminti pagal jo per siuntų skyrių iÅ¡siųstas kopijas, o I. B. , Å¡ias kopijas gavęs, tikslinosi, ar reikia pagaminti abu dokumentus, t.y. ir asmens tapatybės kortelę, ir vairuotojo pažymėjimÄ .

Be to, iÅ¡ užfiksuotų pokalbių matyti, kad T. A. 2011 m. lapkričio 19 d., dar prieÅ¡ iÅ¡siųsdamas I. B. siuntinį, teiravosi, ar negalėtų pastarasis visko sutvarkyti iki sekančios dienos, t.y. lapkričio 20 d., vakaro: „nu aÅ¡ galvoju, jei tu Å¡iandien daleiskim gautum, paimtum, kÄ , jau rytoj kaip ir vakarui kaip ir viskas bÅ«tų jaučiu, ane“, o I. B. , nurodęs T. A. , kad taip greitai jam visko sutvarkyti nepavyks, 2011 m. lapkričio 20 d. 18.53 val. vykusio pokalbio metu aiÅ¡kino Å¡iam, kad jau dabar važiuos ir viskÄ paduos, nes sekančiÄ dienÄ , kaip ir dar kitÄ , jo nebus Kaune:

„gerai, nes aÅ¡ vis tiek žinai dabar važiuosiu, nes rytoj manęs nebus, žinai, visÄ dienÄ , poryt irgi, <...>, tai aÅ¡ vis tiek dabar važiuosiu, viskÄ paduosiu, žinai“, kas, įvertinus tÄ aplinkybę, kad 2011-11-20 buvo sekmadienis, t.y. nedarbo diena, tik dar kartÄ paneigia nuteistųjų aiÅ¡kinimÄ , kad jie tarpusavyje kalbėjo ne apie netikrų dokumentų pagaminimÄ , kÄ turėjo padaryti I. B. surastas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, o apie oficialių automobilio pirkimo-pardavimo dokumentų sutvarkymÄ ir Å¡io automobilio įregistravimÄ .

Juolab, kad T. A. , teisme teigęs, jog netikrus A. P. dokumentus su M. R. nuotrauka jis tiesiog laikė pas save jau kurį laikÄ , nes M. R. , kuriam jis dar anksčiau juos pagamino per trečiuosius asmenis, jų atsisakė, 2011 m. lapkričio 19 d. iÅ¡siuntęs I. B. dokumentus, kurie, kaip aiÅ¡kino, jam pačiam nebuvo reikalingi, dar tÄ pačiÄ dienÄ skubino I. B. kuo greičiau viskÄ sutvarkyti, vėliausiai iki trečiadienio, t.y. 2011 m. lapkričio 23 d., o tai, įvertinus tiek T. A. pokalbio su I. B. metu pasakytus žodžius, kad jam dokumentų reikia skubiai, nes „mano draugas ketvirtadienį iÅ¡vyksta į Å iaurę“, bei tÄ aplinkybę, kad trečiadienio popietę paaiÅ¡kėjus, jog I.

B. į KaunÄ grįš ir iÅ¡ Klaipėdos atvyksiančiam T. A. dokumentus galės perduoti tik vėlai vakare, buvo nuspręsta rizikuoti ir siųsti juos per siuntų skyrių, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių pokalbių metu abu nuteistieji tarėsi dėl netikrų asmens dokumentų – asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo pagaminimo konkrečiam asmeniui, kuris negalėjo jų ilgai laukti, kadangi jau ketvirtadienį turėjo iÅ¡vykti į užsienį. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis I.

B. , siekdamas patvirtinti pirmiau minėtos jo ir T. A. teisme iÅ¡keltos netikrų dokumentų pagaminimo versijos teisingumÄ , nurodė žinantis, kas T. A. praÅ¡ymu pagamino jam inkriminuotus dokumentus, ir tai yra Kaune gyvenantis N. M. . Tokias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas nuteistasis T. A. , kuris parodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę vienas iÅ¡ nuteistųjų nurodė asmenį, vardu A., kuris gali pagelbėti pagaminti dokumentus. Po to, kai M. R. kreipėsi į jį su praÅ¡ymu dėl laikinos registracijos Å vedijoje, jis susitiko su A., o Å¡is jam davė žmogaus, galinčio pagaminti dokumentus, telefono numerį.

Pasiskambinęs nurodytu numeriu jis susitiko su tuo žmogumi. Tai buvo N. M. , jis padavė Å¡iam dokumentų kopijas, o po kelių dienų N. M. jam perdavė pagamintus netikrus dokumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas N. M. ir šį I. B. ir T. A. aiÅ¡kinimÄ paneigė. Jis parodė, kad yra pagaminęs ne vienÄ netikrÄ dokumentÄ , dėl to jau yra nuteistas, tačiau nei I. B. , nei T. A. nepažįsta ir jokių dokumentų T. A. ar savo brolio, kurio vardas A., praÅ¡ymu, įskaitant A.

P. asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ , negamino.  Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad I. B. organizavo netikrų asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo pagaminimÄ , kur jo veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad, susitaręs su T.

A. pagaminti netikrus asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ M. R. , surado tyrimo nenustatytÄ asmenį, kuris pagamino netikrus asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ A. P. vardu su M. R. nuotrauka pagal I. B. jam perduotas iÅ¡ T. A. gautas tikrų A. P. dokumentų kopijas, po ko I. B. Å¡iuos netikrus dokumentus laikė prie savęs ir gabeno, kol per Tolimojo keleivinio transporto kompanijos Vilniaus mieste siuntų skyrių iÅ¡siuntė T. A. į Klaipėdos autobusų stoties Siuntinių skyrių, t.y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti nuteistojo I. B. samprotavimai, kad T. A. turėjo pakankamai platų pažįstamų ratÄ , todėl nebuvo reikalo dėl netikrų dokumentų pagaminimo kreiptis į jį, taip pat kaip ir ta aplinkybė, kad byloje nebuvo nustatyta, kada ir kokiu bÅ«du I. B. buvo perduota M. R. nuotrauka, Å¡ių teismo iÅ¡vadų, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, niekaip nepaneigia, juolab, kad kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, sulaikytas ir apžiÅ«rėtas buvo tik I.

B. T. A. atsiųstas vokas, tuo tarpu, tai, kÄ I. B. siuntė T. A. , žinoma tik iÅ¡ pastarųjų parodymų, kurie, kaip jau minėta, neatitiko tikrovės. Apeliaciniame skunde I. B. nurodo, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, iÅ¡ esmės suvaržęs jo teises, nes skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, tuo tarpu kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad jis kaltinamas BK 302 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. IÅ¡ tiesų, kaltinamajame akte nurodyta, kad atsakomybė už I.

B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta BK 302 straipsnio 2 dalyje, tačiau Å¡iame procesiniame dokumente taip pat yra apraÅ¡ytos I. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios atitinka bÅ«tent BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, t.y. netikrų asmens dokumentų – asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo, pagaminimo organizavimas, Å¡ių pagamintų netikrų dokumentų laikymas, gabenimas ir siuntimas, nurodytas Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta ir bÅ«das.

Byloje esantis teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad nuteistasis I. B. teisme parodymus davė būtent apie šias, kaltinamajame akte aprašytas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes ir būtent nuo tokio kaltinimo, o ne nuo kaltinimo dėl anspaudų, spaudų ar dokumentų pagrobimo arba pagrobtųjų panaudojimo (BK 302 straipsnio 2 dalis), gynėsi, taip pat būtent kaltinamajame akte išdėstytas I. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t.y. netikrų asmens dokumentų – asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo pagaminimo organizavimo, šių pagamintų netikrų dokumentų laikymo, gabenimo ir siuntimo aplinkybes baigiamųjų kalbų metu analizavo ir ginčijo jo gynėjas, nors ir nurodė, kad I.

B. nepadarė BK 302 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad tame pačiame kaltinamajame akte yra nurodyta, kad atsakomybė už analogiÅ¡kus I. B. bendrininko T. A. veiksmus numatyta BK 300 straipsnio 2 dalyje, kad ikiteisminio tyrimo metu I. B. įteiktame praneÅ¡ime apie įtarimÄ , kuriame iÅ¡dėstytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, analogiÅ¡kos iÅ¡dėstytoms kaltinamajame akte, buvo nurodyta, kad jo veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius (t. 5, b.l. 26-27), be to, ir teismui jis buvo atiduotas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (t. 5, b.l. 130-131), konstatuoti, kad dėl kaltinamajame akte padarytos techninės klaidos, nurodant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį atsakomybę už padarytÄ veikÄ , iÅ¡ esmės buvo suvaržyta I.

B. teisė žinoti kuo yra kaltinamas ar jo teisė į gynybÄ , nėra pagrindo. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Teisėjų kolegija, iÅ¡ dalies sutikdama su nuteistojo I. B. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad apygardos teismas Å¡ių baudžiamojo įstatymo nuostatų tinkamai nesilaikė, dėl ko paskyrė I.

B. savo dydžiu aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Vertinti tai kaip bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ nėra pagrindo, tačiau tai sudaro pagrindÄ keisti apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo I. B. , Å¡velninant Å¡iam nuteistajam paskirtÄ bausmę. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad I. B. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , anksčiau teistas, bausmės neatlikęs, kaltu visiÅ¡kai neprisipažino. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes konstatavo, kad I. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, parinkdamas tokiÄ bausmės rūšį, teismas bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Bylos duomenimis, I. B. padarė nusikaltimÄ valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir už kurio padarymÄ numato dvi alternatyvias bausmes – areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki ketverių metų. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad I. B. praeityje jau ne kartÄ buvo nusikaltęs, nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu (t. 5, b.l. 34-38), ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka (t. 5, b.l. 17-24), todėl pagrįsta apygardos teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai Å¡iam nuteistajam gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus griežčiausiÄ baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , toks teismo sprendimas atitinka BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Kita vertus, paskirdamas I. B. laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu žymiai virÅ¡ijančiÄ baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, teismas tokio savo sprendimo visiÅ¡kai nemotyvavo, tuo pažeisdamas BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kaip jau minėta, I. B. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, kas sunkina jo atsakomybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad nusikaltimo iniciatorius buvo ne I. B. , bet kitas nuteistasis Å¡ioje byloje – T. A. , kuris, esant kitoms iÅ¡ esmės analogiÅ¡koms bausmės skyrimui reikÅ¡mingoms aplinkybėms, Å¡ioje byloje dar yra nuteistas už dviejų sunkių nusikaltimų padarymÄ . Be to, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad minėtas I. B. bendrininkas T. A. , vos gavęs I. B. atsiųstus netikrus dokumentus, buvo sulaikytas teisėsaugos pareigÅ«nų, taigi, netikri dokumentai, kurių pagaminimÄ T.

A. iniciatyva organizavo I. B. , į apyvartÄ nepateko ir reali žala įstatymo ginamoms vertybėms jo nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta. I. B. dirba, turi Å¡eimÄ , duomenų, kad per daugiau kaip trejus metus, praėjusius nuo nusikalstamos veikos padarymo, bÅ«tų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Visos Å¡ios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, rodo mažesnį I. B. padaryto nusikaltimo bei jo asmenybės pavojingumÄ , ko apygardos teismas, paskirdamas I.

B. sankcijos vidurkį žymiai virÅ¡ijančiÄ laisvės atėmimo bausmę, analogiÅ¡kÄ kitam nuteistajam Å¡ioje byloje T. A. paskirtajai bausmei, tinkamai neįvertino, todėl I. B. už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskyrė savo dydžiu aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Pažymėtina ir tai, kad apygardos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog I. B. savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepripažino, negali bÅ«ti pagrindu griežtinti skiriamÄ bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas), nuteistajam I.

B. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė Å¡velninama. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, bendrinama su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu I. B. paskirta bausme, nes naujÄ nusikalstamÄ veikÄ I. B. padarė pilnai Å¡ios bausmės neatlikęs, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo I. B. pakeisti: I. B. , pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies – 2 metų 11 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                           SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                 Kęstutis Jucys                                                                  Regina Gaudutienė