2025-04-09 Nr. AB-6121-3-62-3-01022-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-142-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01022-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ratika“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ratika“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Komunalinių paslaugų centras (toliau – ir pareiškėjas, KPC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo UAB „Ratika“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) 3 494,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad atsakovas nuosavybės teisės pagrindu valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), (toliau abu kartu – ir Objektai) ir ginčo laikotarpiu nesumokėjo vietinės rinkliavos.

3. Atsakovas UAB „Ratika“ nepateikė atsiliepimo į prašymą.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 494,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktais, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatų, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 (2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. TS-57 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 5.4, 5.5 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas naudojosi Objektais ginčo laikotarpiu, todėl sprendė, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, kaip faktinis nekilnojamojo turto objektų valdytojas. Teismas iš pareiškėjo pateiktos pažymos bei mokėjimo pranešimo nustatė, kad ginčo laikotarpiu už atsakovo valdomą nekilnojamojo turto objekto dalį liko 3 494,86 Eur įsiskolinimas. Teismas, byloje nenustatęs ginčo dėl apskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžio, nesant duomenų, jog skola sumokėta visiškai, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) taikymo ar būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, sprendė, jog atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str.). Kadangi atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos ginčo laikotarpiu, teismas priteisė pareiškėjui 3 494,86 Eur vietinės rinkliavos sumą.

III. 7. Atsakovas UAB „Ratika“ apeliaciniame skunde, kurį patikslino, (toliau – ir apeliacinis skundas) prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, atmesti pareiškėjo prašymą. Atsakovas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Nuostatų atitikties Konstitucijos 29 straipsniui.

8. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Bendrovė buvo netinkamai informuota apie administracinę bylą, nes nesinaudoja Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu (toliau – ir EPP), negavo per EPP siuntos, negalėjo pateikti atsiliepimo į prašymą ir pasinaudoti teise į gynybą. Bendrovė naudojasi tik elektroniniu paštu, telefonu ir siuntas priima adresu (duomenys neskelbtini). Visi šie duomenys yra nurodyti Bendrovės rekvizituose.

8.2. Bendrovės direktorius yra registruotas ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), už buityje susidarančias atliekas moka UAB „Kauno švara“. Direktorius Bendrovėje dirba 0,012 etato, kitų darbuotojų nėra, Bendrovė nevykdo jokios gamybinės veiklos, o jai priklausantys nekilnojamojo turto objektai nedaro įtakos susidarančių atliekų kiekiui, nes komunalinių atliekų šaltinis yra žmogaus veikla, o ne pastatų plotas. Nekilnojamojo turto Objektai nupirkti kaip investicija, nenaudojami, neturi elektros įvado, pastatas (duomenys neskelbtini) sugriuvęs.

8.3. Aptarus Lietuvos Respublikos atliekų įstatyme įtvirtintas sąvokas „atliekų susidarymo vieta“ bei „atliekų turėtojas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. kovo mėn. atsakymą dėl apmokestinimo vietine rinkliava, teigiama, kad Nuostatai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, nes vietinė rinkliava pagal Nuostatus skaičiuojama ne pagal atliekų šaltinį – asmenį, bet pagal nuosavybės teise turimą turtą bei jo plotą. Tokiu būdu kuriama nevienoda apmokestinimo sistema, nes asmenys, kurie turi daugiau nekilnojamojo turto objektų, yra apmokestinami labiau.

8.4. Bendrovei priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gegužės 28 d. yra perduotos pagal panaudos sutartį kitam žmogui. Kauno rajono savivaldybei bei KPC buvo nusiųstos panaudos sutarties kopijos (apeliacinio skundo priedas), kurios 2.2.2 punkte nurodyta, kad visus su pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius apmoka panaudos gavėjas.

8.5. Kauno rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) 2022 m. gegužės 28 d. nusiųstas pranešimas ir prašymas pastatą (duomenys neskelbtini) įtraukti į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją, nes pastatas sugriuvęs. Taip pat pateiktas prašymas ir dėl pastato (duomenys neskelbtini), nes pastarasis neeksploatuojamas bei apgriuvęs, nurodyta, kad Objektai neturi elektros įvado, jokia veikla nevykdoma, todėl komunalinės atliekos nesusidarys, o (duomenys neskelbtini) esantis pastatas perduotas panaudai. Papildomai visa ši informacija buvo siųsta ir 2023 m. kovo 26 d., tačiau nesulaukta jokios reakcijos nei iš Administracijos, nei iš KPC. Pranešimas dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo Bendrovei už Objektus elektroniniu paštu KPC bei Administracijai išsiųstas 2023 m. balandžio 23 d.

9. Pareiškėjas KPC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą (nurodyta netiksli teismo sprendimo data laikytina rašymo apsirikimu ir taisytina į 2024 m. rugsėjo 18 d.) palikti nepakeistą.

10. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą aptaria Bendrovės nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto Objektus, nurodo, kad vietinė rinkliava apskaičiuota pagal jų plotą (iki 2023 m. gruodžio 31 d.), o nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių (Nuostatų 30 p.), pažymi, jog Bendrovei nuo 2022 m birželio mėn. kas mėnesį buvo išrašyti ir jos registracijos adresu bei el. paštu pateikti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai, o 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. balandžio 8 d. – ir priminimai sumokėti vietinę rinkliavą bei papildomai nurodo šiuos argumentus:

9.1 Nuo 2023 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. vasario 7 d. ikiteisminį Bendrovės skolos išieškojimą vykdė skolų išieškojimo įmonė UAB GelvoraSergel. Nepaisant to, Bendrovė nėra sumokėjusi priskaičiuotos 3 494,86 Eur skolos.

9.2 KPC 2023 m. kovo 31 d. iš Administracijos gavo pirmą kartą Bendrovės teiktą 2023 m. kovo 26 d. raštą, su kuriuo buvo pateiktas 2022 m. gegužės 27 d. Nuostatų 3 priedas dėl nekilnojamojo turto objekto – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukimo į netinkamų naudoti ir / ar nenaudojamų nekilnojamojo turto objektų kategoriją. KPC 2024 m. balandžio 12 d. (tikėtina, 2023 m. balandžio 12 d.) paaiškino atleidimo nuo vietinės rinkliavos tvarką, atsakovas 2023 m. balandžio 23 d. KPC pateikė pranešimą kartu su priedais – 2022 m. gegužės 27 d. ir 2022 m. birželio 1 d. Nuostatų 3 priedus. KPC 2023 m. gegužės 16 d. raštu informavo Bendrovę apie jos pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pakartotinai išaiškinto atleidimo nuo vietinės rinkliavos tvarką, nes nustatė, kad Nuostatų 3 priedai neužpildyti tinkamai, tačiau tinkamai užpildyti Nuostatų 3 priedai nebuvo pateikti, o atbuline data užpildyti dokumentai negali būti priimami ir vertinami.

9.3 Bendrovė su 2023 m. kovo 26 d. ir 2023 m. balandžio 23 d. raštais pateikė 2022 m. gegužės 28 d. panaudos sutartį, sudarytą tarp UAB „Ratika“ ir Z. S., dėl nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), panaudos, tačiau KPC negali vadovautis šia sutartimi, nes ji nėra registruota valstybės įmonėje Registrų centre, su panaudos sutartimi nebuvo pateikta jokių dokumentų, galinčių padėti identifikuoti panaudos gavėją, tikėtina, (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini) pilietį Z. S.. Bendrovė nenurodė šio asmens kontaktinės informacijos.

9.4 Aptarus Nuostatų 58 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vietinės rinkliavos privalomumo aspektu, pažymėta, jog ginčas byloje kilęs dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl paslaugų teikimo. Vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais, turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis. Bendrovei buvo išaiškinta tvarka dėl Objektų įtraukimo į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją, tuomet už juos būtų nemokama ne tik kintamoji, bet ir pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji, tačiau Bendrovė šia tvarka nepasinaudojo (nepateikė teisingai užpildyto prašymo, nesusitiko su KPC kontroliere, bendrauja necenzūriniais žodžiais).

9.5 Administraciniu teisės aktu nustatyta vietinė rinkliava nesusieta su faktiniu atliekų išvežimu konkrečiam asmeniui, sutartys su atliekų turėtojais nėra sudaromos. Įvedant vietinę rinkliavą, preziumuojama, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi atliekų, kurias deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos vietine rinkliava šios aplinkybės nebėra nustatinėjamos. Vietinę rinkliavą moka visi.

11. Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. gruodžio 31 d. padavė procesinį dokumentą, pavadintą apeliacinio skundo papildymas (toliau – ir rašytiniai paaiškinimai), kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą iš atsakovo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą atmesti, o taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nuostatų atitikties Konstitucijos 29 straipsniui bei komentaro dėl Konstitucijos 7 straipsnio (Nuostatai nėra įstatymas), 109, 127 straipsnių.

12. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose pakartoja apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (be kita ko, Bendrovė jokios gamybinės veiklos nevykdo, pastatai – investicija, KPC neturi teisinio pagrindo reikalauti mokėti vietinę rinkliavą), vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir akcentuoja, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, vietinės rinkliavos taikymas prieštarauja teisės principams (nekaltumo prezumpcijai, konstituciniam asmenų lygybės, proporcingumo, „teršėjas moka“, teisingumo).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo UAB „Ratika“ pareigos mokėti pareiškėjui UAB Komunalinių paslaugų centrui 3 494,86 Eur dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas ginčo laikotarpiu naudojosi Objektais, sprendė, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju bei turėjo pareigą mokėti 3 494,86 Eur įsiskolinimą.

15. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog Bendrovė jokios gamybinės veiklos nevykdo, jai priklausantys Objektai nedaro įtakos susidarančių atliekų kiekiui, nes komunalinių atliekų šaltinis yra žmogaus veikla, o ne pastatų plotas.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015; ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

17. Pasisakant dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė, o teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl taikytinų materialiosios teisės normų atitikties aukštesnės galios teisės aktams, sprendžiant byloje kilusį ginčą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris motyvuojamas visų asmenų lygybe prieš įstatymą bei poreikiu gauti išaiškinimus dėl Konstitucijos 7, 109, 127 straipsnių taikymo, netenkinamas.

18. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog atsakovas neigia esantis komunalinių atliekų turėtoju, ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju, teisėjų kolegija pažymi, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.). Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 17 d.), atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-72-602/2024).

19. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais principo „teršėjas moka“ aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymi, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; ir kt.). Paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021; ir kt.).

20. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus, kuriuose vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka apibrėžta kaip komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, naudojantys jį ar juo disponuojantys (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 5.5 p. redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.).

21. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-634-442/2023; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-79-442/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

22. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), už kuriuos ginčo laikotarpiu apskaičiuotas vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Ši aplinkybė lemia, kad atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

23. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios), nustatoma visiems Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams (Nuostatų 6 p.). Pagal Nuostatų 24.1 papunktį pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto objektų naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Pagal Nuostatų 24.2 papunktį kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto objektų naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

24. Nuostatų 56 punkte nustatyta, kad nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo tuo laikotarpiu atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad ne mažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla. Nuostatų 57 punktas nustato tvarką asmenims, siekiantiems, kad jiems Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai būtų tam tikram laikui atleisti nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo.

25. Nuostatų 58 punktas numatė, kad nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto objekto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir už jį nemokama ne tik kintamoji, bet ir pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2023 m. birželio 30 d.). Nuo 2023 m. liepos 1 d. galiojusioje Nuostatų 58 punkto redakcijoje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto objekto savininko argumentuotu prašymu, nuo nurodyto prašymo pateikimo Administratoriui dienos, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu Administratoriui pateikiami Nuostatų 59.2 papunktyje nurodyti dokumentai, kuriuose nurodyta data, nuo kada nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti, gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir už jį nemokama ne tik kintamoji, bet ir pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji. Remiantis Nuostatų 59 punktu, asmenys, siekiantys, kad jiems Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nenaudojami nekilnojamojo turto objektai būtų įtraukiami į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją, Administratoriui turi pateikti: prašymą, kurio forma pateikiama šių Nuostatų 3 priede; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymą, jeigu namas yra sudegęs, arba statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, jeigu nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas.

26. Vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dedamųjų taip pat nemoka negyvenamų statinių, registruotų nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis (Nuostatų 60 p.). Nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojusių Nuostatų 60 punkte patikslinta, kad vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dedamųjų taip pat nemoka statinių, registruotų nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, arba nekilnojamojo turto objektų, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurie negali naudotis nekilnojamojo turto objektu dėl įstatymų arba teismo sprendimu apribotos nuosavybės teisės į šį nekilnojamojo turto objektą.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-72-602/2024). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

28. Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla. Taip iš esmės sudaryta galimybė nuo kintamosios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus arba nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020). Tiek teisės aktai (Nuostatai), tiek teismų praktika atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu ir pareiga tai pagrįsti, kuri tenka vietinės rinkliavos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

29. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

30. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad vietinė rinkliava atsakovui ginčo laikotarpiu apskaičiuota pagal jo nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų plotą (Nuostatų 30 p. redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 31 d.), o nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių (Nuostatų 30 p.). Pareiškėjas pateikė išsamius vietinės rinkliavos skaičiavimus atsakovui siųstuose mokėjimo pranešimuose bei procesiniuose dokumentuose, o atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą nepaneigia nei argumentai dėl elektros energijos nesuvartojimo, nei tai, kad Bendrovė jokios gamybinės veiklos nevykdo. Iš Nuostatuose nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad teisę atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo turi tik pareiškėjas, tačiau byloje, nepaisant pareiškėjo komunikaciją su atsakovu patvirtinančių įrodymų, kuriuose, be kita ko, buvo suteikta informacija apie galimybę atsakovui būti visiškai atleistam nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (KPC 2023 m. balandžio 12 d. raštas „Dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą“, 2023 m. gegužės 16 d. raštas Nr. 3-644 „Dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą“, pareiškėjo darbuotojų 2023 m. gegužės 10 d., 2024 m. sausio 12 d. el. laiškai) nėra duomenų, kad atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais būtų pateikęs pareiškėjui tinkamai užpildytus jo atleidimą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo pagrindžiančius dokumentus. Įvertinus Nuostatus bei bylos duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą (be kita ko, ir pareiškėjo pateiktą panaudos sutartį), nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos skolą. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

31. Dėl atsakovo argumentų, susijusių su jo netinkamu informavimu, pažymėtina, jog byloje esantis Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 6 d. pranešimas apie administracinės bylos nagrinėjimą patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti ne tik per EPP ir per e.pristatymą. Bendrovė dar iki suplanuoto teismo posėdžio 2024 m. rugsėjo 17 d. el. paštu kreipėsi į teismą ir paprašė visus procesinius dokumentus siųsti registruotu paštu Bendrovės korespondencijos adresu (duomenys neskelbtini), taigi ši aplinkybė paneigia apeliacinio skundo teiginius apie netinkamą informavimą ir atimtą galimybę pasinaudoti teise į gynybą.

32. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai (pvz., dėl Bendrovės direktoriaus gyvenamosios vietos ir vykdomų vietinės rinkliavos mokėtojo pareigų, dėl vietinės rinkliavos prieštaravimo teisės principams) nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ratika“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis