2019-03-14 Nr. AB-8359-3-61-3-02605-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3676-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02605-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. M. ir A. M. (įstatyminis atstovas – M. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. M. ir A. M. (įstatyminis atstovas – M. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai M. M. ir M. A. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-503, 504/17I-368-369) dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartines nacionalines vizas Irano Islamo Respublikos piliečiams M. M. ir A. M.; 2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. M., gim. 1976 m. rugsėjo 16 d. ir A. M., gim. 2009 m. liepos 1 d., prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir priimti naują sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka; 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. M., gim. 1976 m. rugsėjo 16 d. ir A. M., gim. 2009 m. liepos 1 d., prašymus dėl daugkartinių nacionalinių vizų išdavimo, kaip pateikusiems prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Pareiškėjai skunde nurodė, kad pareiškėjas M. M. yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ahura“ (iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. bendrovės pavadinimas UAB „Nuotraukų laboratorija“) (toliau – ir Bendrovė), įsteigtos 2014 m. spalio 17 d., kurios įstatinis kapitalas 43 440 Eur, akcininkas, kuriam priklausanti kapitalo dalis Bendrovei yra didesnė nei 1/3 ir nurodė, kad nuo 2014 m. spalio 17 d. yra UAB „Ahura“ direktorius.

1.2. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas nurodo, kad Bendrovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), t. y. adresas, kuriuo Departamento duomenimis steigiamos įmonės, kurių dalyviai užsieniečiai siekia gauti leidimus laikinai gyventi. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytu faktiniu adresu, kuriuo vykdoma Bendrovės veikla, Departamentui buvo žinoma, Departamento pavedimu, atliekant patikrinimą, buvo nustatyta, kad Bendrovė nurodytu adresu veiklą vykdo.

1.3. Pareiškėjas nurodė, kad buhalterinės apskaitos sutartis sudaryta su UAB „Grosbush International“, kuri Departamentui žinoma kaip teikianti apskaitos paslaugas dažniausiai fiktyvioms įmonėms, kurių dalyviai užsieniečiai siekia gauti leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjų teigimu, Departamentas turėtų įrodyti Bendrovę esant fiktyvią, o ne remtis prielaidomis.

1.4. Dėl Departamento išvados, kad piniginių lėšų apyvarta vyko grynais pinigais ir tokia veikla laikoma neskaidri ir sukelianti įtarimų, pareiškėjo vertinimu, priimta neįvertinus, kad atsiskaitymai greito maisto restorane yra vykdomi grynais pinigais, prekės, reikalingos veiklos vykdymui (maisto produktai, gėrimai ir pan.) pagal pateiktus suvestinius pirkimų žiniaraščius, taip pat buvo įsigyjamos atsiskaitant grynais pinigais.

1.5. Pareiškėjas nesutinka su Departamento teigimu, kad darbuotojai įdarbinti tam, jog pareiškėjas atitiktų Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Taip pat nepritaria Departamentui, kad Bendrovė nevykdo įsipareigojimų biudžetui, savalaikiai nesumokėdama priklausančių mokėti mokesčių. Pareiškėjas paaiškino, kad tai nesusiję su Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais ir Bendrovės įsiskolinimas biudžetui neturėtų būti vertinamas kaip atskiras faktas, o kompleksiškai, kartu su kitomis aplinkybėmis.

2. Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

2.1. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 31 d. jam pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) tuo pagrindu, kad jis yra Bendrovės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki šio užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – šios užsieniečio investuotos lėšos, dalyvis, bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, vadovas. Tą pačią dieną pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir savo nepilnamečiam sūnui Irano Islamo Respublikos piliečiui A. M.. Nurodė, kad Bendrovė įsteigta 2014 m. spalio 7 d. adresu Švitrigailos g. 11K-109, kuris Departamentui žinomas kaip adresas, kuriuo steigiamos įmonės, kurių dalyviai užsieniečiai siekia gauti leidimus laikinai gyventi.

2.2. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjant Bendrovės banko sąskaitų išrašą buvo nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 25 d. buvo atlikti tik du piniginių lėšų pervedimai – 2017 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Jungent Lietuva“ 48,70 Eur ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ 204,90 Eur, o daugiau jokių operacijų nėra, išskyrus M. M. piniginių lėšų pervedimų iš jo asmeninės sąskaitos, esančios AB Šiaulių bankas, ir sąskaitos papildymo grynaisiais pinigais (2017 m. spalio 16 d. – 770 Eur) bei nurašymų pagal debeto nurodymus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), Valstybiniam socialinio draudimo fondui, antstolei I. K., piniginių lėšų pervedimų bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Grosbuh International“ bei banko mokesčių nurašymų. Atsakovas darė išvadą, kad piniginių lėšų apyvarta Bendrovėje vyko grynaisiais pinigais, o tai apibūdina bendrovės veiklą kaip neskaidrią ir sukeliančią įtarimus. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovės verslo plano 1 dalyje nurodyta, kad Bendrovė turi užkandinę adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jokie dokumentai apie šios užkandinę veiklą Departamentui pateikti nebuvo, o verslo plano 2 dalyje nurodyta, kad faktinė bendrovės veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini). Sutartis, sudaryta Bendrovės dėl kebabinės „YUMMY“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos Departamentui pateikta nebuvo. Taip pat verslo plano 3 dalyje nurodyta, kad Bendrovės veiklos tikslai ir strategija yra puoselėti fotografavimo veiklą bei vystyti internetinių svetainių kūrimo veiklą, tačiau Departamentas pažymėjo, kad jokie dokumentai, patvirtinantys tokią veiklą, pateikti nebuvo, o pateikta sutartis su UAB „Benisly“ nei išrašytos šiai bendrovei sąskaitos-faktūros, nei kasos priėmimo kvitai, nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad Bendrovėje nedirba nei vienas IT specialistas arba fotografas, galintis atlikti šias paslaugas. Departamentas darė išvadą, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.

2.3. Departamentas pažymėjo, kad darbuotojų darbo sutartys sudarytos nesilaikant reikalavimų, nes Departamentui nebuvo pateikti papildomi dokumentai dėl darbuotojų nuotolinio darbo, kuriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 52 straipsnyje nustatytais reikalavimais, būtų raštu nustatyti darbo vietos reikalavimai ir darė išvadą, kad bendrovės darbuotojos I. R. ir J. G. atliekamo Bendrovės patikrinimo metu turėjo būti savo darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nurodė, kad E. K., atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe arba kelyje į (iš) darbą ir jam nebūnant darbe, buvo padidintas jo darbo užmokestis.

2.4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teigimu, kad Departamento išvados dėl esamos nelegalios migracijos grėsmės, pateiktų tikrovės neatitinkančių dokumentų ir sąlygų leidimui laikinai gyventi gavimui neatitikimo, yra neįrodytos ir pagrįstos prielaidomis. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie objektyviai nepaneigia skundžiamu sprendimu nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjo Bendrovė nevykdo jo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos. Atsakovo nuomone, ginčijamas sprendimas buvo priimtas tiek įvertinus pareiškėjų pateiktus dokumentus, tiek atlikus reikalingus patikrinimo veiksmus. Mano, kad atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti išvadas, nurodytas ginčijamame sprendime. Nurodė, kad remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 punktas).

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad byloje keliamas ginčas, ar Bendrovė, kurios dalyvis, akcininkas ir vadovas yra pareiškėjas, iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y. ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas imperatyvias sąlygas.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas, kuris yra Irano Respublikos pilietis, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2017 m. spalio 31 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat tą pačią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl savo nepilnamečio sūnaus A. M.. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, galiojantį leidimą laikinai gyventi, Bendrovės 2017 m. sausio 2 d. verslo planą, 2017 m. spalio 30 d. Bendrovės balansą ir pelno (nuostolių ataskaitą), Bendrovės akcininkų sąrašą, Bendrovės banko sąskaitos išrašą, darbo sutarčių, sudarytų su Lietuvos Respublikos piliečiais E. K., J. G. ir I. R. kopijas ir kitus dokumentus.

5.2. Departamentas 2018 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-503, 504/17I-368, 369 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartines nacionalines vizas Irano Islamo Respublikos piliečiams M. M. ir A. M.. Minėtu sprendimu Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pakeisti Irano Islamo piliečiams M. M. ir A. M. leidimus laikinai gyventi ir panaikino jiems išduotas daugkartines nacionalines vizas.

5.3. Atsakovas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti atsisakė tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

6. Teismas remdamasis byloje pateiktomis darbo sutartimis tarp UAB „Ahura“ ir jos darbuotojų, nustatė, kad Bendrovėje dirba iš viso 5 asmenys. E. K. nuo 2016 m. vasario 19 d. įdarbintas vadybininku, J. G. nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. dirba virėja, I. R. nuo 2017 m. gegužės 12 d. dirba vadybininke, M. M. yra Bendrovės direktorius ir M. V. direktorė pardavimams. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš Bendrovės tikslų yra vystyti internetinių svetainių kūrimo veiklą ir puoselėti fotografavimo veiklą, teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovėje nėra darbuotojo, kuris galėtų vykdyti tokias funkcijas. Pareiškėjas siekdamas pagrįsti, kad yra vykdomi Bendrovėje numatyti tikslai, pateikė paslaugų teikimo sutartį Nr. 1001, kuri sudaryta 2017 m. rugpjūčio 1 d. su UAB „Benisly“. Šios sutarties objektas – svetainės dizaino sukūrimas. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pateikta sutartis ir išrašytos UAB „Benisly“ sąskaitos-faktūros bei kasos priėmimo kvitai nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsienietės kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (nėra pateikta jokių realių sutarties vykdymą patvirtinančių įrodymų).

7. Teismas remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. liepos 18 d. duomenimis sudarė 848,21 Eur. Remiantis VMI duomenų bazės duomenimis, UAB „Ahura“ turi 680,07 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas skunde nurodė, kad įsiskolinimas valstybės biudžetui nesusijęs Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais ir įsiskolinimai nuolatos mažinami. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo argumentas nepaneigė ginčijamame sprendime nustatyto fakto, kad įmonė atitinkamu laikotarpiu nevykdė savo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai.

8. Teismas pripažino, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, realios bendrovės veiklos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik gauti leidimą laikinai gyventi, taip įteisinant savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl sprendė, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad šiuo atveju gali kilti užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.

9. Vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitiko tikrovės (6.2 papunktis); surinktų duomenų visuma patvirtino, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o jo atvykimo ir gyvenimo tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (7 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi.

10. Teismas konstatavo, kadangi Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, atsakovas pagrįstai atsisakė jam pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).

11. Papildomai teismas pažymėjo, kad sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, būti Bendrovės akcininku ir dalyvauti bendrovės veikloje.

III. 12. Pareiškėjai, nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2019 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas būtų tenkintas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.1. Pareiškėjų vertinimu teismo sprendimas nepagrįstas. Priimant ginčijamus sprendimus nebuvo vertinama Bendrovės veikla greito maisto ruošimo užkandinėje, kaip nuolatinė ir pastovi Bendrovės veikla, nors šią veiklą patvirtina ne tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotas Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas, nuomos sutartys dėl paviljono nuomos, paslaugų teikimo, prekių pirkimo sutartys ir sąskaitos faktūros, o galiausiai ir kasdieniai įrašai kasos žurnale. Atkreipia dėmesį, kad pagal Institucijos pavedimą atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), yra greito maisto restoranas. Tai patvirtinantys dokumentai pateikti tiek su prašymu pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, tiek ir nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Nevertinus Bendrovės veiklos vykdomos greito maisto užkandinėje, kuri buvo nustatyta ne tik Institucijos, bet ir pagrįsta leistiniais rašytiniais įrodymais, buvo padarytos klaidingos išvados Bendrovę neva neatitinkant Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus.

13. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo:

13.1. Pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino Bendrovės veiklos greito maisto ruošimo užkandinėje, nepagrįsti. Migracijos departamento vertinimu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotas Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas, nuomos sutartys dėl paviljono nuomos, paslaugų teikimo, prekių pirkimo sutartys ir sąskaitos faktūros ir kiti pareiškėjo teismui pateikti dokumentai neįrodo realios Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tai kad Bendrovė nuomoja patalpas, yra sudariusi sutartis ir turi teisę verstis veikla neįrodo realios veiklos vykdymo, nes Bendrovėje įdarbinti darbuotojai realiai Bendrovėje nedirbo.

13.2. Migracijos departamentui pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą pateiktame verslo plano 3 dalyje nurodyta, kad Bendrovė nuo jos įkūrimo pradžios vykdė ir vykdo fotografavimo veiklą ir interneto svetainių kūrimo veiklą, o nuo 2016 m. rugsėjo mėn. dar ir greito maisto užkandinės veiklą. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad Bendrovė fotografavimo veiklos nevykdė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde to neginčija. Verslo plane nurodytos greito maisto užkandinės veikla ir fotografavimo veikla nėra nurodytos kaip alternatyvios veiklos. Pagal verslo planą Bendrovė turi vykdyti jas abi. Bendrovei nevykdant bent vienos iš verslo plane nurodytų veiklų, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Departamento 2018 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-503, 504/17I-368, 369 pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Departamentas 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-503, 504/17I-368, 369 vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais atsisakė pakeisti Irano piliečiams M. M., gim. 1976 m. rugsėjo 16 d. ir A. M., gim. 2009 m. liepos 1 d. leidimus laikinai gyventi ir panaikino jiems išduotas daugkartines nacionalines vizas.

16. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2015 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) ir 3 dalį (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

17. Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi; 12 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) – yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 14 punktas - jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr.XII-1396 redakcija).

18. Atsakovas ginčijamu sprendimu pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti atsisakė tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą (verslo planas) neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki M. M. kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, taip pat joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė ir konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jo atvykimo ir gyvenimo tikslai yra kitokie, negu oficialiai nurodyti.

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Bendrovė, kurios dalyvis, akcininkas ir vadovas yra pareiškėjas, iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y. ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas imperatyvias sąlygas.

20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, vertino, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat, ar pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tikrovę bei ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Svarbu tai, kad tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus). Pareiga pateikti Migracijos departamentui tikrovę atitinkančius duomenis tenka užsieniečiui (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, kuris yra Irano Respublikos pilietis, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2017 m. spalio 31 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl savo nepilnamečio sūnaus A. M.. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, galiojantį leidimą laikinai gyventi, Bendrovės 2017 m. sausio 2 d. verslo planą, 2017 m. spalio 30 d. Bendrovės balansą ir pelno (nuostolių ataskaitą), Bendrovės akcininkų sąrašą, Bendrovės banko sąskaitos išrašą, darbo sutarčių, sudarytų su Lietuvos Respublikos piliečiais E. K., J. G. ir I. R. kopijas ir kitus dokumentus. Bendrovė įregistruota 2014 m. spalio 17 d. adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog UAB „Ahuros“ adresas yra (duomenys neskelbtini), o vykdomos veiklos adresas (duomenys neskelbtini). Gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Departamentui adresas (duomenys neskelbtini), yra gerai žinomas, kadangi juo yra registruojama daug įmonių, kurių dalyviais tampa trečiųjų šalių piliečiai tik tam, kad jie teisėtos veiklos pagrindu kreiptųsi dėl leidimų laikinai gyventi, taip siekdami formaliai įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, o ne iš tikrųjų vykdyti realią teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Bendrovės verslo plane, sudarytame 2017 m. sausio 2 d., kurį pareiškėjas pateikė Departamentui kartu su prašymu, nurodyta, kad Bendrovės adresas yra (duomenys neskelbtini), o faktinė veiklos vykdymo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Verslo plano santraukoje nurodyta, kad taip pat yra greito maisto užkandinė adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės įkūrimo tikslas – vykdyti fotografavimo veiklą bei įkurti ir plėtoti greito, netradicinio lietuviško maisto tinklą. Verslo plane išskiriami ir tokie tikslai kaip fotografavimo veiklos puoselėjimas, internetinių svetainių kūrimo veiklos vystymas, kokybiško ir originalaus greito maisto ruošybos užtikrinimas.

22. Teisėjų kolegija vertina, kad Departamentas pagrįstai suabejojo dėl Bendrovės konkrečios veiklos vykdymo vietos, veiklos tikslų ir strategijos – puoselėti fotografavimo veiklą bei vystyti internetinių svetainių kūrimo veiklą, nes nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys šį faktą, o pateikta sutartis su UAB „Benisly“ bei išrašytos šiai bendrovei sąskaitos-faktūros ir kasos priėmimo kvitai, Departamento teigimu, nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsienietės kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Akivaizdu, kad Bendrovėje nedirba nei vienas IT specialistas arba fotografas, kuris galėtų šias paslaugas ir darė išvadą, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsienietės kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje.

23. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-29745 nurodyta, kad vykdant patikrinimą įmonės biuro adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ant pastato nėra įmonės iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie įmonės veiklą. Taip pat buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad šiuo adresu yra greito maisto restoranas. Patalpose dirbo M. M., kuris paaiškino, kad jis yra įmonės UAB „Ahura“ savininkas ir jis aptarnauja klientus bei gamina maistą. M. M. teigimu, kiti įmonės darbuotojai dažniausiai dirba iš namų, o E. K. turi nedarbingumą. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad buvo apklausta įmonės darbuotoja J. G., kuri nurodė, kad įmonė teikia maisto paslaugas, turi kebabų kioską (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad anksčiau įmonė turėjo kioską Antakalnio g., tačiau 2017 m. buvo uždarytas. J. G. įmonėje gamina maistą (dažniausiai maistą gamina namuose), taip pat atvažiuoja į restoraną ir padeda savininkui atlikti skirtingus darbus.

24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir Departamento vertinimu, kad darbo sutartys sudarytos nesilaikant reikalavimų, nes nebuvo pateikti papildomi dokumentai dėl darbuotojų nuotolinio darbo, kuriuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnyje nustatytais reikalavimais, būtų raštu nustatyti darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad Bendrovės darbuotojai realiai nedirbo ir buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėjas atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi.

25. Remiantis byloje pateiktomis darbo sutartimis tarp UAB „Ahura“ ir jos darbuotojų, nustatyta, kad Bendrovėje dirba iš viso 5 asmenys - E. K. nuo 2016 m. vasario 19 d. įdarbintas vadybininku, J. G. nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. dirba virėja, I. R. nuo 2017 m. gegužės 12 d. dirba vadybininke, M. M. yra Bendrovės direktorius ir M. V. direktorė pardavimams. Departamentas pagrįstai nustatė, kad vienas iš Bendrovės tikslų yra vystyti internetinių svetainių kūrimo veiklą ir puoselėti fotografavimo veiklą, o Bendrovėje nėra darbuotojo, kuris galėtų vykdyti tokias funkcijas. Pareiškėjas siekdamas pagrįsti, kad yra vykdomi Bendrovėje numatyti tikslai, pateikė paslaugų teikimo sutartį Nr. 1001, kuri sudaryta 2017 m. rugpjūčio 1 d. su UAB „Benisly“. Šios sutarties objektas – svetainės dizaino sukūrimas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pateikta sutartis ir išrašytos UAB „Benisly“ sąskaitos-faktūros bei kasos priėmimo kvitai nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsienietės kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (nėra pateikta jokių realių sutarties vykdymą patvirtinančių įrodymų).

26. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, ir atsakovas pagrįstai atsisakė jam pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, realios bendrovės veiklos, t. y. konstatuotina, kad minėtas užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik gauti leidimą laikinai gyventi, taip įteisinant savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, nes atsakovui pateikė dokumentus, formaliai atitinkančius Įstatymo reikalavimus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-503,504/17I-368, 369 yra tinkamai pagrįsti, procedūrinių pažeidimų taip pat nenustatyta, taigi nėra pagrindo jų panaikinti. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. M. ir A. M. (įstatyminis atstovas – M. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė