1daad079-ef11-4a66-84b4-460e9854be4e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.Civilinė byla Nr. 2A-521-340/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08805-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1;121.14; 121.18; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. liepos 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Almos Urbanavičienės,sekretoriaujant M. A.,dalyvaujant ieškovui (apeliantui) L. G.,ieškovo atstovui advokatui R.

M.,atsakovei M. G.,atsakovės atstovui advokatui L. B.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo L. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L. G. ieÅ¡kinį atsakovei M. G. ir atsakovės M. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui L. G., kreditoriams AB DnB Nord Bank, Nordea Bank Finland Plc, dalyvaujant institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė                          IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ su atsakove, pripažinti, kad santuoka nutrÅ«ko dėl jos kaltės, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos, nepilnametės dukros U. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu, patvirtinti nepilnametės dukros bendravimo su motina tvarkÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kol dukra sulauks nepilnametystės, pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 48 % santuokoje įgyto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini); priteisti natÅ«ra 52 % santuokoje įgyto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini); kilnojamÄ jį turtÄ padalinti ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du; pripažinti nepagrįstu kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc atsisakymÄ perkelti L.

G. įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį ir priteisti skolinius įsipareigojimus vykdyti ieÅ¡kovui. Nurodė, kad sutuoktinė minimaliai prisidėdavo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo ir gerovės, mažai skyrė dėmesio dukros priežiÅ«rai bei auklėjimui, žemindavo ieÅ¡kovÄ ne tik draugų, bet ir artimųjų, vaikų akivaizdoje, buvo ir yra sutuoktiniui neiÅ¡tikima.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ su ieÅ¡kovu dėl jo kaltės, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , grÄ Å¾inti ikisantuokinę pavardę P., nepilnametės dukros U.

G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina; patvirtinti nepilnametės dukros U. G. bendravimo su tėvu tvarkÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai turtu 1/20 dalimi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir po 764 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kol dukra sulauks pilnametystės; priteisti natÅ«ra atsakovei 19/20 dalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini); kilnojamÄ jį turtÄ padalinti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du. Nurodė, kad atsakovas netinkamai prižiÅ«rėjo naujagimę U. ir skriaudė jos vyresniÄ jÄ dukrÄ M.

Teigė, kad ieÅ¡kovas nedėjo pastangų keisti savo elgesį ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , jis susirado kitÄ moterį. Atsiliepimu kreditorius AB DnB NORD bankas nurodė, kad 2007-12-03 sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu suteikė atsakovei lengvatinį bÅ«sto kreditÄ namo (duomenys neskelbtini) pirkimui. NeprieÅ¡taravo, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimus bankui toliau vykdytų viena atsakovė.Atsiliepimu kreditorius Nordea Bank Finland Plc nurodė, kad 2010-05-27 su Å¡alimis sudarė bÅ«sto kreditavimo sutartį.

Prašė po santuokos nutraukimo palikti Å¡alis solidariai atsakingas už prievolę, kylančiÄ iÅ¡ bÅ«sto kreditavimo sutarties.Atsiliepimu iÅ¡vadÄ byloje duodanti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad Å¡iai dienai nepilnametės U. gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su motina. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-08 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl abiejų Å¡alių kaltės; nustatė nepilnametės Å¡alių dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina; nustatė nepilnametės dukros bendravimo su tėvu tvarkÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnametės dukros iÅ¡laikymui 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kol dukra sulauks pilnametystės; padalino santuokoje įgytÄ turtÄ ; pripažino Å¡alis solidariais bendraskoliais už prievolę pagal 2010-05-27 bÅ«sto kreditavimo sutartį su Nordea Bank Finland Plc; pripažino atsakovę asmeniÅ¡kai atsakinga už prievolę pagal 2007-12-03 sudarytÄ kreditavimo sutartį su AB DnB Nord banku; priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 4 414 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 468, 50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 288 Lt žyminio mokesčio ir 73 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iÅ¡ atsakovės 73 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nustatė, kad abiejų sutuoktinių veiksmai – kitų partnerių ieÅ¡kojimas, skyrybų planavimas rodo, jog jie nebrangino santuokos ir neketino tęsti vedybinio gyvenimo, todėl abu pripažino kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo. Atsižvelgiant į CK 3.70 str. 2 d. sprendė, kad nė vienas sutuoktinis neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ . Nustatė, kad nepilnametė Å¡alių dukra gyvena su motina nuomojamame bÅ«ste, kartu su kita atsakovės dukra lanko Vilniaus lopÅ¡elio-darželio „KrivÅ«lė“ Å¡eimyninę Valdorfo pedagogikos grupę.

Sprendė, kad nėra pagrindo keisti nepilnametės dukros įprastos aplinkos, atskirti jÄ nuo sesers, todėl nepilnametės Å¡alių dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina. Kadangi atsakovė sutiko su ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta bendravimo tvarka, nustatė pasiÅ«lytos bendravimo tvarkos taikymÄ ieÅ¡kovui. Nustatė, kad papildomai už Valdorfo pedagogikos grupę, kuriÄ lanko Å¡alių dukra, reikia sumokėti 120 Lt kiekvienÄ mėnesį, mergaitė yra sveika, mokamų papildomų užsiėmimų nelanko, todėl sprendė, kad per mėnesį reikia skirti 1000 Lt mergaitės poreikiams patenkinti.

Taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovo pajamos kelis kartus didesnės už atsakovės minimalias pajamas, atsakovė turi pareigÄ iÅ¡laikyti dvi nepilnametes dukras, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovas didesne dalimi privalo prisidėti prie dukros iÅ¡laikymo, skirdamas kiekvienÄ mėnesį mergaitei po 800 Lt. Netenkino reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ turtu, t.y. 1/20 dalimi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieÅ¡kovas gauna nuolatines nemažas pajamas, tuo tarpu nekilnojamasis turtas yra apsunkintas įkeitimu, reikalingos lėšos turto iÅ¡laikymui ir priežiÅ«rai, kurių mažametis vaikas neturi.

Nustatė, kad 2010-05-07 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas nupirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su atsakove nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypÄ 0,0737 ha (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -sodo pastatÄ (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -pagalbinį pastatÄ (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatė, jog ieÅ¡kovo sudarytoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovo valia įgyti turtÄ bendron nuosavybėn, vieÅ¡ame registre savininkais nurodomi abu sutuoktiniai, registre nurodoma, kad įsigytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Nurodė, jog tai, kad 2010-06-07 atsiskaitymui už jau nupirktÄ turtÄ dalį lėšų asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui dovanojo senelis, nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ bendro turto jis transformavosi į asmeninę nuosavybę. Sprendė, kad ieÅ¡kovas dovanotas lėšas, kuriomis galėjo disponuoti, investavo į bendrÄ turtÄ be jokių papildomų sÄ lygų ar susitarimų su atsakove. Dėl tų pačių motyvų atsisakė pripažinti ieÅ¡kovo asmeninę nuosavybę į buities bei namų apyvokos daiktus. Lygiomis dalimis Å¡alims padalino nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra bei padalino Å¡alims natÅ«ra buities bei namų apyvokos daiktus.

Sprendė, kad sutuoktiniai lieka solidariais bendraskoliais už prievolę pagal 2010-05-27 bÅ«sto kreditavimo sutartį su Nordea Bank Finland Plc. Iki santuokos sudarymo atsakovės įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) ir transporto priemones pripažino asmenine jos nuosavybe, todėl sprendė, kad atsakovė yra vienasmeniÅ¡kai atsakinga kreditoriui AB DnB Nord bankas pagal 2007-12-03 sudaryta kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ kreditorius suteikė atsakovei lengvatinį bÅ«sto kreditÄ namo (duomenys neskelbtini) pirkimui.

III. Apeliacinio skundo argumentai             Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad Å¡alių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ santuokÄ tarp Å¡alių nutraukti dėl atsakovės kaltės; priteisti ieÅ¡kovui 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ; pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimo dalį ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnametės dukros iÅ¡laikymui 400 Lt iÅ¡mokų, mokamų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki dukros pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dalyje dėl turto padalijimo:

1) pripažinti ieškovui 48 proc. santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, įgyto asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,07373 ha ploto, sodo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagalbinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

2) po santuokos nutraukimo paskirti turto dalį natÅ«rÄ , pripažįstant ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgyto 52 proc. nekilnojamojo turto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,07373 ha ploto, sodo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagalbinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

3) po santuokos nutraukimo pripažinti kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc atsisakymÄ perkelti įsipareigojimus ieÅ¡kovui pagal 2010-05-27 bÅ«sto kreditavimo sutartį, nepagrįstu ir bendraskolės atsakovės įsipareigojimus pagal Å¡iÄ sutartį priskirti ieÅ¡kovui; kilnojamuosius ir kitus daiktus padalinti natÅ«ra apeliaciniame skunde nurodyta tvarka; likusioje dalyje 2012-10-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Pirmos instancijos teismo iÅ¡vada dėl apelianto neiÅ¡tikimybės nepagrįsta.

Nurodo, jog teismo posėdžio metu atskleistos dabartinės apelianto gyvenimo aplinkybės apibÅ«dina laikotarpį, kai tarpusavio santykiai su atsakove buvo nutrÅ«kę, todėl neturėjo bÅ«ti vertinamos santuokos iÅ¡irimo priežastimi. Tuo tarpu pateikti byloje įrodymai – atsakovės susiraÅ¡inėjimas internetinėje erdvėje liudija, jog atsakovė iÅ¡ anksto rengėsi skyrybų procesui ir artimai bendravo su kitais vyrais. Dėl atsakovės elgesio patyrė įtampÄ , didelį pažeminimÄ , garbės bei orumo pažeidimus, todėl praÅ¡o 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.Nurodo, jog nustatytas nepilnametės dukros iÅ¡laikymo dydis visiÅ¡kai neatitinka realių apelianto galimybių jam mokant komunalinius mokesčius, kuro bei maisto iÅ¡laidas, skolinius įsipareigojimus bankams.

Teigia, jog atsižvelgiant į 3 metų amžiaus nepilnametės dukros poreikius, priteista iÅ¡laikymo suma yra neprotingai didelė. Pažymi, jog pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ pirmos instancijos teismo buvo perkelta jam vienam, tuo tarpu atsakovė turi iÅ¡silavinimÄ ir profesijÄ , dirba dvejose įmonėse, vienoje iÅ¡ jų – direktore, todėl jos pateikti į bylÄ duomenis apie gaunamas pajamas, apelianto teigimu, neatitinka tikrovės. Pažymi, jog atsižvelgiant į nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , Å¡alių nepilnametė dukra nemažai laiko praleis su apeliantu, todėl pirmos instancijos teismo priteistas iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti sumažintas.Teigia, jog pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl sutuoktinių turto padalijimo, neatsižvelgė į turto įsigijimo pagrindÄ .

Ginčo nekilnojamojo turto įsigijimui buvo panaudotos apelianto asmeninės lėšos – 124 995, 80 Lt, kas sudaro 48 proc. santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertės, kita įsigyto turto dalis buvo apmokėta iÅ¡ Nordea Bank Finland Plc skolintų lėtų pagal 2010-05-27 bÅ«sto kreditavimo sutartį, todėl bendrÄ ja jungtine nuosavybe turėtų bÅ«ti pripažinta tik 52 proc. nekilnojamojo turto dalis. Pažymi, jog atsakovė visiÅ¡kai neprisidėjo prie bendros paskolos grÄ Å¾inimo. Apelianto teigimu, vien tik turto įsigijimas santuokos metu negali bÅ«ti formaliai siejamas su jungtinės nuosavybės atsiradimu.

Nesutinka su nekilnojamojo turto padalijimu natÅ«ra, nes Å¡is turtas nėra pritaikytas gyventi dvejoms Å¡eimoms, Å¡alis sieja itin konfliktiÅ¡ki santykiai. PraÅ¡o priteisti 52 proc. nekilnojamojo turto dalį apeliantui kartu paliekant kreditorinių įsipareigojimų vykdymÄ , o atsakovei iÅ¡mokant priklausančio turto piniginę kompensacijÄ .Nesutinka su kilnojamojo turto paskirstymu. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai priskyrė apeliantui transporto priemonę Audi 80, kuri buvo parduota 2012-02-15 už 100 Lt ir minėta suma panaudota Å¡eimos poreikiams; televizorius Samsung įsigytas už apelianto motinos dovanotas lėšas ir parduotas santuokos metu; nepagrįstai kompiuterį „Mac“ priskyrė Å¡eimos nuosavybe, nes Å¡is yra darbo priemonė, niekuomet nenaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas atsižvelgė į abiejų Å¡alių nurodytas santuokos nutraukimo aplinkybes, įvertino ir ieÅ¡kovo teismo posėdžio metu pripažintÄ faktÄ , kad jis turi kitÄ moterį, todėl abu sutuoktinius pripažino kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo. Teigia, jog apelianto byloje pateikti įrodymai dėl atsakovės neiÅ¡tikimybės turėjo bÅ«ti pripažinti neleistinais įrodymais, nes Å¡ie duomenys surinkti neteisėtai – pažeidžiant teisę į privatų gyvenimÄ , susiraÅ¡inėjimo slaptumÄ .

Pažymi, jog visi jos susiraÅ¡inėjimai vyko jau po to, kai Å¡alių santuoka buvo faktiÅ¡kai iÅ¡irusi. Nurodo, jog apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais savo teiginių apie atsakovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Kadangi pirmos instancijos teismas pripažino abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo, apelianto praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ atmestinas. Teigia, jog apelianto teiginiai apie iÅ¡laidas maistui, komunaliniams mokesčiams, kurui nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymi, jog apelianto pajamos ženkliai virÅ¡ija atsakovės pajamas, todėl net ir laikant, kad apeliantas iÅ¡ tiesų patiria nurodytas iÅ¡laidas, jo gaunamų pajamų daugiau negu pakanka mokėti teismo priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai.

Atkreipia dėmesį, jog apeliantas neginčija teismui pateiktos vaiko poreikius patenkinančių mėnesinių iÅ¡laidų sÄ raÅ¡o, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jos per mėnesį vaiko iÅ¡laikymui bÅ«tina skirti 1 000 Lt. Apelianto argumentas, kad dokumentai, patvirtinantys atsakovės finansinę padėtį yra neatitinkantys tikrovės, nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kad apeliantas skirtų papildomas iÅ¡laidas dukrai bÅ«nant su juo.

Teigia, jog visas jų nekilnojamasis turtas buvo įsigytas kaip bendra jungtinė nuosavybė, apeliantui neiÅ¡reiÅ¡kus valios, kad turtÄ jis siekia įgyti asmeninės nuosavybės teise, todėl priklauso jiems abiems lygiomis dalimis. Sutinka su pirmos instancijos teismo kilnojamų daiktų padalinimo natÅ«ra tvarka ir teigia, jog apelianto teiginiai dėl automobilio Audi 80, televizoriaus Samsung, kompiuterio „Mac“ nepagrįsti ir neįrodyti.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ kreditorius Nordea Bank Finland Plc nurodo, jog bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme ieÅ¡kovo gaunamos pajamos neatitiko Banko reikalavimų, todėl sutikimas dėl kredito palikimo vienam iÅ¡ kredito gavėjų, t.y. ieÅ¡kovui, nebuvo duotas.

Kadangi Å¡iuo metu minėtos aplinkybės pasikeitė, Bankas sutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu pakeisti skundžiamÄ sprendimo dalyje dėl turto (prievolių) padalijimo ir neprieÅ¡tarauja, jog įsipareigojimus pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį vykdytų ieÅ¡kovas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias Å¡alių teisinius santykius dėl santuokos nutraukimo pasekmių; teisėjų kolegija iÅ¡ dalies nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡ dalies pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Apeliacinio skundo argumentai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje aiÅ¡kinama, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima pareigos. Be to, CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neiÅ¡tikimas, paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino. Pagal susiformavusios teismų praktikos nuostatas teismai, nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį iÅ¡saugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007).Nagrinėjamoje byloje abu sutuoktiniai buvo pareiÅ¡kę reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas konstatavo, kad Å¡alys neįrodė pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįstumo, nustatė kad Å¡alys santuokoje gyveno labai trumpai, vos vienerius metus; iÅ¡kilus nesutarimams nesistengė jų spręsti, ieÅ¡koje kitų partnerių.

Sutuoktinių veiksmai liudija, kad jie abu nebrangino santuokos ir neketino tęsti vedybinio gyvenimo, todėl abu pripažįstami kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo (CK 3.60 str. 3 d.).Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimÄ (CPK 178 str.). Ar sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė savo pareigas, yra fakto klausimai, nustatinėjami teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006).

Taigi kiekviena iÅ¡ Å¡alių turėjo nurodyti faktines aplinkybes, kurios leidžia daryti iÅ¡vadas dėl kito sutuoktinio kaltės ir jas įrodinėti įprastinėmis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis; santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atveju įrodinėjimo dalykas yra ne tik patys faktai, bet ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kalto sutuoktinio elgesio ir atsiradusių pasekmių – Å¡eimos iÅ¡irimo. Apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės palaidÄ gyvenimo bÅ«dÄ , artimÄ bendravimÄ su kitais vyrais, tendencingÄ ieÅ¡kojimÄ naujų pažinčių, kÄ Ä¯rodo jos susiraÅ¡inėjimai su kitais vyrais.

Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nuosekliai aiÅ¡kino, kad sutuoktiniai nutraukė santuokinį gyvenimÄ nuo 2010 m. spalio mėnesio; byloje pateiktas atsakovės elektroninis susiraÅ¡inėjimas vyko nuo 2010 m. lapkričio, t.y. tuo metu, kai Å¡alių bendras gyvenimas jau buvo nutrÅ«kęs. Pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu aiÅ¡kino, kad po realaus iÅ¡siskyrimo su sutuoktine turėjo draugę. Teismas tinkamai įvertino apelianto minimus raÅ¡ytinius įrodymus; bylos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro vien dėl atsakovės veiksmų.

Apelianto pareiÅ¡kimas, kad bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas ir dėl Å«maus atsakovės bÅ«do, sunkaus charakterio bei agresyvumo atmetamas; faktų patvirtinančių atsakovės agresyvumÄ , sunkų charakterį ir pan., apeliantas neįrodė; vertinamojo pobÅ«džio teiginiai negali bÅ«ti iÅ¡tirti įrodinėjimo priemonėmis. Sutuoktinės kaltės dėl Å¡eimos iÅ¡irimo neįrodo atsakovės nuolatinės komandiruotės, aplinkybė, kad apeliantas buvo tėvystės atostogose. IÅ¡vadÄ dėl santuokos iÅ¡irimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės teismas padarė remdamasis įrodymų visuma byloje; padarytos iÅ¡vados atitinka bylos įrodymų duomenis.

Pripažinus, kad teismo iÅ¡vada dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo yra pagrįsta, apelianto reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinamas.Apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio mažinimo.Kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ apelianto 800 Lt Å¡alių dukros U. (gim. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡laikymui, pažeidė CK 3.192 str. įtvirtinta proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principÄ .Teisės normos įpareigoja teismÄ prioritetiÅ¡kai ginti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, tam tikslui teismui suteikti specialÅ«s įgaliojimai (CPK 376 str.).

IÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.); tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panaÅ¡iai.

Taigi, sprendžiant dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio konkrečiu atveju pirmiausiai reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus iÅ¡laikymo, tenkinančio bÅ«tinus vaiko poreikius – teiktino iÅ¡ abiejų tėvų vieno mėnesio iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti mažesnis už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ ; skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienai tai sudarė 850 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004); bylos nagrinėjimo metu įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui virÅ¡ija teismų praktikoje nustatytÄ orientacinę bÅ«tino iÅ¡laikymo sumÄ .Teismas sprendime nustatė, kad Å¡alių dukros protingų poreikių tenkinimui reikalinga 1000 Lt suma.

Apeliantas nurodė, kad dėl mergaitės amžiaus (treji metukai) Å¡i suma turėtų bÅ«ti mažesnė, tačiau įrodymų, paneigiančių teismo iÅ¡vadas, nepateikė. Pažymėtina, kad nuo 2013-01-01 vienos minimalios mėnesio algos dydis nustatytas 1000 Lt; tai leidžia preziumuoti, kad vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidos dėl ekonominių procesų visuomenėje objektyviai padidėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų apie ieÅ¡kovės iÅ¡laidas vaiko poreikių tenkinimui visumÄ (mergaitės amžių, duomenis apie sveikatos bÅ«klę, iÅ¡laidas buto nuomai, darželiui ir pan.), sutinka su teismo iÅ¡vada jog Å¡alių dukros iÅ¡laikymui per mėnesį reikalinga 1000 Lt suma.Apelianto argumentai, jog jo poreikiai maistui, komunaliniams mokesčiams, kurui, įsipareigojimų pagal kredito sutartį bei lizingo sutartį vykdymas neleidžia jam mokėti 800 Lt vaiko iÅ¡laikymui, atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikti įrodymai - siÅ«lymas nutraukti darbo sutartį UAB „Prekybos centras internete“ taip pat neįrodo apelianto sunkios turtinės padėties. SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti; apeliantas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi tokių priemonių. Vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydžio nustatymas negali bÅ«ti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko iÅ¡laikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti; vaiko teisėtas interesas gauti tinkamÄ iÅ¡laikymÄ ginamas prioritetiÅ¡kai (CK 3.3 str. 1 d.).

Apeliantas sveikas, darbingas, jo specialybė turi paklausÄ darbo rinkoje, taigi laikinas darbo netekimas nesudaro pagrindo mažinti teismo priteistÄ iÅ¡laikymÄ .Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovė galėtų prisidėti prie dukros iÅ¡laikymo didesne dalimi, nei 200 Lt, nes iki santuokos ir dabar ji dirbo toje pačioje bendrovėje; santuokos metu jos pajamos buvo 3000-4000 Lt per mėnesį. Pažymėtina, kad atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, jai tenka rÅ«pintis vaikų kasdieninių buitinių poreikių tenkinimu: maisto ruoÅ¡a, drabužių skalbimas, lydėti vaikus į darželį, mokyklėlę ir pan., t.y. jos galimybės siekti didesnio uždarbio objektyviai yra mažesnės, nei apelianto.

Bylos duomenimis Å¡iuo metu atsakovės alga yra minimali; ji nuomoja butÄ bei moka po 1000 Lt per mėnesį paskolÄ už namÄ RadviliÅ¡kyje. Apelianto argumentas, kad atsakovė turi galimybę ir privalo prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo didesne, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, dalimi, atmetamas, kaip nepagrįstas.Apeliacinio skundo argumentai teismo iÅ¡vados dėl iÅ¡laikymo dydžio nepaneigė, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais pakeisti šį teismo sprendimo dalį.Apeliacinio skundo argumentai dėl santuokinio turto padalijimo.

Apeliacinio skundo argumentai dėl turto padalijimo iÅ¡ dalies pagrįsti. Pagal bylos medžiagÄ , 2010-05-07 sutartimi Å¡alys įgijo žemės sklypÄ ir pastatus - sodo pastatÄ ir pagalbinį pastatÄ (duomenys neskelbtini) už 260 000 Lt (t.1, b.l.17-21); Å¡is turtas buvo įregistruotas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dalį lėšų Å¡io turto įgijimui (124 995,80 Lt) padovanojo apelianto senelis (t.1, b.l. 25); abiejų sutuoktinių vardu buvo paimta 36 202 EUR arba 124 998,26 Lt paskola; likusi suma taip pat buvo sumokėta Å¡alims bÅ«nant santuokoje, t.y. bendromis lėšomis.

Nors prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė buvo nurodžiusi, kad santuokos pradžioje kuri laikÄ sutuoktiniai gyveno ieÅ¡kovo seneliui priklausančiame bute, iÅ¡ bendrų lėšų iÅ¡ esmės jį pagerino; senelis butÄ pardavė ir dalį lėšų padovanojo Å¡eimyniniams poreikiams tenkinti, tačiau reikalavimas dėl padovanotų lėšų pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pareikÅ¡tas nebuvo, t.y. atsakovė iÅ¡ esmės neginčijo fakto, kad už dalį santuokoje įgyto turto buvo sumokėta asmeninėmis atsakovo lėšomis.

Bylos duomenis nepagrindžia teismo iÅ¡vados, jog padovanotas jam lėšas apeliantas investavo į bendrÄ jÄ turtÄ su atsakove. Dovanojimo sutartyje buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad lėšos dovanojamos asmeniÅ¡kai apeliantui konkrečiam turtui įsigyti, nuorodos, kad lėšos dovanojamos Å¡eimos poreikiams tenkinti, nėra (t.1, b.l. 25). Teisėjų kolegijos vertinimu, dovanojimo sutarties turinys patvirtina dovanotojo ir dovanÄ priėmusio apelianto suderintÄ valiÄ , kad dovanotų lėšų paskirtis – asmeninio turto įgijimas, t.y. yra pagrindas pripažinti, kad dovanotų lėšų panaudojimas perkant turtÄ santuokoje lėšos gali bÅ«ti vertinamas, kaip apelianto asmeninės dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas. Dėl iÅ¡dėstyto teisėjų kolegija pakeičia teismo iÅ¡vadÄ dėl Å¡alių santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir sprendžia, kad 48 proc. santuokoje įgyto sodo pastatų ir žemės sklypo priklauso apeliantui asmeninės nuosavybės teise, likusi dalis – 52 proc.

– bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise. Teismo sprendimas dėl santuokinio turto padalijimo yra ydingas dar vienu aspektu – teismas, pripažinęs sutuoktiniams po ½ idealiÄ jÄ dalį nekilnojamame turte, nepasisakė dėl naudojimosi sodo namu ir žemės sklypu; toks teismo sprendimas programuoja neiÅ¡vengiamus teisminius ginčus tarp buvusių sutuoktinių ir vaikų aprÅ«pinimo gyvenamuoju plotu problemos neiÅ¡sprendžia. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius Nordea Bank Finland Plc bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pakeitė savo pozicijÄ ir pareiÅ¡kė, kad sutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ dalyje dėl turto (prievolių) padalijimo ir neprieÅ¡tarauja, jog įsipareigojimus pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį vykdytų ieÅ¡kovas, bei į tai, jog atsakovė jau turi prievolę AB DnB NORD bankui pagal iki santuokos sudarytÄ kredito sutartį už namÄ RadviliÅ¡kyje, tikslinga priteisti nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra ieÅ¡kovui ir perkelti jam vienam įsipareigojimus pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį; atsakovei priteisti kompensacijÄ už santuokoje sumokėtÄ kredito dalį ir avansÄ .

Apeliantas skunde nurodė, kad paskolos likutis sudaro 122 661 Lt, t.y. iÅ¡ bendrų lėšų už sodÄ santuokoje buvo sumokėta 12 343,20 Lt (260 000 - 124 995,80 – 122 661). Teisėjų kolegija sutinka, kad aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų bÅ«tina nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nagrinėjamoje byloje nėra, todėl turtas dalijamas lygiomis dalimis, pritiesiant atsakovei 6 171,60 Lt (12 343,20 :2) kompensacijÄ už nekilnojamojo turto vertės dalį, sumokėtÄ santuokos metu.Apelianto argumentai dėl kilnojamojo turto ir santuokoje įgytų namų apyvokos daiktų netinkamo padalijimo atmetami.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai padalino automobilį Audi, priskirdamas jį jam, nes automobilis buvo parduotas dar 2012-02-15, o pinigai išleisti šeimos poreikiams. Šis argumentas atmetamas, nes apeliantas bylos nagrinėjimo metu aiškino, jog bendro ūkio su atsakove netvarko nuo 2010 m. spalio, t.y. pinigai negalėjo būti išleisti šeimos poreikių tenkinimui. Teiginys, jog televizorius „Samsung“ buvo įsigytas už motinos asmenines lėšas ir vėliau parduotas, neįrodytas. Nors dalis padalintų daiktų susijusios su santuokoje įgyto namo naudojimu, tokie daiktai kaip šaldytuvas, vandens filtras, siurblys buvo įsigyti atskirai; juos galima parduoti ar panaudoti atskirai.

Å ių daiktų įtraukimas į dalintino nekilnojamojo turto vertę pareikalautų pakartotino turto vertinimo, kas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ . Teisėjų kolegija sutinka, kad priteistų atsakovei pasodintų kieme lauko augalų, kurių vertė 150 Lt panaudojimo atskirai nuo namo arba pardavimas yra sudėtingas, todėl keičia sprendimo dalį dėl kilnojamojo turto padalijimo, pritiesiant lauko augalus apeliantui, o atsakovei pusės jų vertės (75 Lt) kompensacijÄ .Teisėjų kolegija nekeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, nes, nors santuokinio turto vertė pakeitus sprendimÄ buvo sumažinta, patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų santykis iÅ¡ esmės nepasikeitė (CPK 93 str.5 d.).

Apeliantas sumokėjo 600 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ ; likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas 2012-11-07 teismo nutartimi (t.3,b.l. 185). Apeliacinis skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad bendro turto įgijimui buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, kiti apelianto reikalavimai dėl turto padalijimo buvo atmesti; t.y. apeliantui buvo pripažinta nuosavybės teisė į 124 995,80 Lt asmeninių lėšų, pritiesta įgyto santuokoje kilnojamojo turto už 8 531 Lt bei 6 171,60 Lt lėšų, sumokėtų už nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gyta santuokos metu, prievolė mokėti buto kreditÄ buvo priskirta apeliantui; atsakovei priteista kilnojamojo turto už 8 200 Lt ir 6 246,60 Lt kompensacija (6.171,60 +75).

IeÅ¡kovo žyminis mokestis už turinius reikalavimus bÅ«tų 3 790 Lt; atsakovės - 433 Lt. Tačiau, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį (minimalus atlyginimas, du vaikai, nuomojamas butas) teisėjų kolegija atleidžia atsakovę nuo pareigos mokėti valstybei žyminio mokesčio dalį, kuriuos mokėjimas apeliantui buvo atidėtas. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , tai pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo laiko sÄ naudas; iÅ¡laidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.).

Apeliantas patyrė 2 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme; patenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės apeliantui priteisiama 1500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje nevirÅ¡ija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė:

IÅ¡ dalies pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:pripažinti ieÅ¡kovui L. G. 48 proc. santuokoje įgyto nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise;priteisti L. G. natÅ«ra žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,07373 ha ploto, sodo pastatÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagalbinį pastatÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).pripažinti visas prievoles pagal L.

G. ir M. G. ir kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc 2010-05-27 bÅ«sto kreditavimo sutartį (paskolos likutis 2012-05-15 122 661,10 Lt) asmeninėmis L. G. prievolėmis;priteisti atsakovei M. G. iÅ¡ ieÅ¡kovo L. G. 6 171,60 Lt kompensacijÄ už lėšas sumokėtas pagal kredito sutartį santuokos metu;priteisti L. G. lauko augalus namo kieme, kurių vertė 150 Lt, priteisti atsakovei M. G. iÅ¡ ieÅ¡kovo L. G. 75 Lt kompensacijÄ už lauko augalus.KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti apeliantui L.

G. iš atsakovės M. G. 1500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                    Tatjana Žukauskienė                                                                  Neringa Švedienė                                                                  Alma Urbanavičienė