1da97d0f-2a49-4da8-81f7-e5cc3dc99992 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3461-596/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01400-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ivetos Pelienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R.

V. (R. V.), V. V. (V. V.) ir A. V. (A. V.) patikslintÄ skundÄ atsakovėms Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, dėl nutarimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Azerbaidžano Respublikos piliečiai R. V., V. V. ir A. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir VSAT Vilniaus rinktinė) nutarimus Nr. 203-48, Nr. 203-49, Nr. 203-50 ir Nr. 148-91, Nr. 148-92, Nr. 148-93 ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT Vilniaus rinktinės, atsiradusiÄ turtinę (iÅ¡ viso 2 078 Eur) ir neturtinę (iÅ¡ viso 400 Eur) žalÄ . (b. l. 1–4; 44–49).PaaiÅ¡kina, kad 2017 m. balandžio 13 d. pareiÅ¡kėjai, tikrinant jų dokumentus, buvo sulaikyti VSAT Vilniaus oro uosto užkardoje.

Po netrumpo sulaikymo, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjams iÅ¡duotas vizas Nr. 002775643, Nr. 002775644, Nr. 002775645, jiems buvo įteikti 2017 m. balandžio 13 d. nutarimai Nr. 203-48, Nr. 203-49, Nr. 203-50 panaikinti vizas ir nutarimai Nr. 148-91, Nr. 148-92, Nr. 148-93, kuriais atsisakyta leisti atvykti kertant sienÄ . PareiÅ¡kėjų teigimu, ginčijami sprendimai nėra teisėti ir logiÅ¡ki, be to, neatitinkantys Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes juose nenurodytos konkrečios vizų panaikinimo bei draudimo atvykti kertant Lietuvos Respublikos sienÄ priežastys.

PareiÅ¡kėjams neaiÅ¡ku, kokia informacija ir dokumentais (jų nebuvimu) buvo remiamasi, teigiant, kad kelionės tikslai ir pareiÅ¡kėjų pateikta informacija yra nepatikima. Atsakovė neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjų pateiktus dokumentus – bilietus į Lietuvos RespublikÄ ir atgal į Azerbaidžano RespublikÄ , vieÅ¡bučio rezervacijÄ , turimas pinigines lėšas, į tai, kad pareiÅ¡kėjas R. V. ir pareiÅ¡kėja V. V. yra dirbantys, turintys nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , auginantys mažametį vaikÄ A.

V. Pažymi, kad, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančiu Bendrijos vizų kodeksÄ (toliau – ir Vizų kodeksas), buvimo Lietuvos Respublikoje tikslÄ turėjo įvertinti vizas pareiÅ¡kėjams iÅ¡davęs Lietuvos Respublikos Baku konsulinis pareigÅ«nas. Kadangi pareiÅ¡kėjams vizos buvo iÅ¡duotos, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai pateikė visus buvimo tikslÄ Lietuvos Respublikoje įrodančius dokumentus, kurių iÅ¡samus sÄ raÅ¡as patvirtintas Europos Komisijos 2015 m. kovo 16 d.

įgyvendinimo sprendimu C (2015) 1585 final. PareiÅ¡kėjų vertinimu, kadangi tiek VSAT, tiek konsuliniai pareigÅ«nai vadovaujasi tais pačiais teisės aktais, reglamentuojančiais vizos iÅ¡davimÄ , atsisakymÄ iÅ¡duoti ir vizos panaikinimÄ , dokumentai, patvirtinantys kelionės tikslÄ , turi bÅ«ti tokie patys tiek Lietuvos Respublikos ambasadoje, tiek Lietuvos Respublikos pasienyje. Tai, kad vizos turėtojas pasienyje nepateikia vieno ar kelių patvirtinamųjų dokumentų, nurodytų Vizų kodekso 14 straipsnio 3 dalyje, nereiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti priimtas sprendimas vizÄ panaikinti.

Akcentuoja, kad sprendimas panaikinti vizÄ turi bÅ«ti motyvuotas, pagrįstas teisės normomis bei objektyviais duomenimis. Neturi bÅ«ti iÅ¡ anksto preziumuojama, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikys vizoje nustatytų terminų ar tikslo. Tuo tarpu, skundžiamuose sprendimuose nėra nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis buvo panaikintos pareiÅ¡kėjams iÅ¡duotos vizos, nenurodytos konkrečios vizos panaikinimo priežastys, taip pat ir kokia informacija yra nepatikima. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog sprendimai panaikinti jau iÅ¡duotas vizas suraÅ¡yti tik užpildant atitinkamas grafas, jas pažymint kryželiu, nenurodant jokių faktinių aplinkybių.

Daroma iÅ¡vada, jog skundžiami sprendimai neatitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negali bÅ«ti pripažinti teisėtais ir pagrįstais ir yra naikintini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.PareiÅ¡kėjų teigimu, dėl minėtų atsakovės veiksmų jie patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje, 6.250 straipsnio 1 dalyje, 6.249 straipsnio 1 dalyje.

PareiÅ¡kėjai negalėjo kirsti sienos, prarado daug pinigų, susijusių su kelionės iÅ¡laidomis, vieÅ¡bučiu, buvo sugadintos planuotos atostogos, patyrė ilgalaikį sukrėtimÄ , dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , orumo pažeminimÄ . Beveik parÄ buvo suvaržyta pareiÅ¡kėjų laisvė, jie buvo laikomi izoliuotoje patalpoje, nebuvo pasirÅ«pinta normaliomis sulaikymo sÄ lygomis, net maitinimu (pareiÅ¡kėjai gavo pavalgyti tik vėlai vakare, kai pasikeitė pamaina). Be to, dėl kalbos ir kultÅ«ros barjero buvo sunku suprasti savo teises ir pareigÅ«no reikalavimus, pareiÅ¡kėjams nebuvo pasiÅ«lyta nemokama teisininko pagalba, neleista susisiekti su konsuliniu pareigÅ«nu, buvo tik rusų kalbos vertėja.

Tokiu bÅ«du buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiÅ¡kėjų patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 89–93).Nurodo, kad VSAT funkcijos ir įgaliojimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 8 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnyje.PaaiÅ¡kina, kad 2017 m. balandžio 13 d. 13.15 val.

į VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos veikimo teritorijos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktÄ reisu SU2104 iÅ¡ Maskvos atvyko Azerbaidžano piliečių – pareiÅ¡kėjų, Å¡eima, kuriems 2017 m. kovo 21 d. Lietuvos ambasadoje Baku buvo iÅ¡duotos vienkartinės C tipo Å engeno vizos: (LTU) Nr. 002775643, (LTU) Nr. 002775644, (LTU) Nr. 002775645, galiojančios nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 19 d., buvimo laikas – 7 dienos. Per Vizų informacinę sistemÄ pareiÅ¡kėjų vykimo tikslas buvo turizmas Lietuvoje.

Dokumentų patikros metu pareiÅ¡kėjai teigė, jog atvyko į LietuvÄ turizmo tikslais. Jų vieÅ¡bučio rezervacija buvo apmokėta iÅ¡ dalies. Pokalbio metu su pasienio patikrÄ atliekančiais pareigÅ«nais pareiÅ¡kėjai negalėjo paaiÅ¡kinti, kur ir kÄ planuoja apžiÅ«rėti, jokios kitos susijusios su turizmu informacijos pateikti negalėjo. Daiktų patikros metu pareiÅ¡kėjų bagaže buvo rasta daug nesusijusių su kelionės tikslu dokumentų, t. y. vaiko medicininė knygelė, gimimo liudijimas, santuokos liudijimas, asmenų tapatybės kortelės, R.

V. karinis bilietas, diplomai, dokumentų kopijos su apostile, azerbaidžano-vokiečių kalbos žodynas. Vėliau pareiškėjai prisipažino, jog planuoja vykti į Paryžių. Dėl minėtų priežasčių buvo įtarta, jog pareiškėjai Lietuvoje nepasiliks ir laiku iš Šengeno erdvės neišvyks.Atsakovės VSAT Vilniaus rinktinės teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsniu, 21 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 2006 m. kovo 15 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, Bendrijos kodeksÄ (Å engeno sienų kodeksas) (toliau – ir Å engeno sienų kodeksas), 6 straipsniu, 14 straipsnio 1 dalimi, Vizų kodekso 34 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjai nebuvo įleisti į Lietuvos RespublikÄ , suraÅ¡ant atsisakymus leisti atvykti kertant sienÄ Nr. 148-91, Nr. 148-92, Nr. 148-93.Taip pat minėtu atveju kilo pagrįstų įtarimų, jog viza gauta apgaulės bÅ«du ir pareiÅ¡kėjai kelia nelegalios migracijos grėsmę, dėl ko jiems buvo panaikintos Å engeno (LTU) vizos Nr. 002775643, Nr. 002775644, Nr. 002775645.Vadovaudamasi CK 6.271 straipsnio nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti tenkinamas, tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjų nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjams padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

PareiÅ¡kėjai, siekdami žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryÅ¡io ir žalÄ sukėlusių VSAT Vilniaus rinktinės pareigÅ«nų elgesio neteisėtumo faktus. Valstybė gali bÅ«ti įpareigota atlyginti žalÄ , tik esant teisei prieÅ¡ingiems veiksmams (CK 6.271 str. 4 d.). Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl Å¡ių valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pagal teismų praktikoje aptartus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus neturtinė žala turi bÅ«ti apskaičiuojama tiksliai, atsižvelgiant į žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kokius padarinius dėl neigiamų iÅ¡gyvenimų patyrė pareiÅ¡kėjai, nebuvo pateikti jokie tai pagrindžiantys įrodymai, kad dėl atsakovės atstovės galimai padarytų pažeidimų jiems bÅ«tų sutrikdyta sveikata ar kiltų kitos dokumentais patvirtintos pasekmės.Apibendrinant konstatuoja, kad VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigÅ«nai vykdė savo tiesiogines funkcijas – teisės aktų nustatyta tvarka tikrino per valstybės sienÄ vykstančius asmenis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o jų atlikti veiksmai (pasienio tikrinimo procedÅ«ros) nesukėlė (ir negalėjo sukelti) pareiÅ¡kėjų deklaruojamų pasekmių.

Patikslintas skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT Vilniaus rinktinės 2017 m. balandžio 13 d. sprendimų Nr. 148-91, Nr. 148-92, Nr. 148-93, kuriais pareiÅ¡kėjams atsisakyta leisti atvykti kertant sienÄ , ir 2017 m. balandžio 13 d. sprendimų Nr. 203-48, Nr. 203-49, Nr. 203-50, kuriais panaikintos vizos, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiÅ¡kėjai iÅ¡reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 2 478 Eur turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjams R.

V., V. V. ir A. V., Azerbaidžiano Respublikos piliečiams, turėjusiems Å engeno trumpalaikes vizas (C), galiojančias nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 19 d., 2017 m. balandžio 13 d. atvykus iÅ¡ Rusijos Federacijos, Vilniaus oro uosto užkardoje VSAT Vilniaus rinktinės pareigÅ«nai 2017 m. balandžio 13 d. priimtais sprendimais Nr. 148-91, Nr. 148-92 ir Nr. 148-93 atsisakė leisti atvykti kertant Lietuvos Respublikos sienÄ dėl to, kad pareiÅ¡kėjai neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslÄ ir sÄ lygas, taip pat 2017 m. balandžio 13 d. priimtais sprendimais Nr. 203-48, Nr. 203-49 ir Nr. 203-50 panaikino vizas dėl to, kad: nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų pagrindimas; informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sÄ lygas, yra nepatikima; nebuvo galima nustatyti, kad pareiÅ¡kėjai ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki vizų galiojimo laikotarpio pabaigos.

Užsieniečių atvykimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ reglamentuoja UTPÄ® II skyrius. UTPÄ® 5 straipsnio 1 dalyje (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija) nurodyta, jog užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos RespublikÄ ir iÅ¡vykstantiems iÅ¡ jos, taikomos 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, Bendrijos kodeksÄ (Å engeno sienų kodeksas), nuostatos. Pagal UTPÄ® 8 straipsnį, užsieniečio neįleidimo į Lietuvos RespublikÄ sÄ lygos nustatomos vadovaujantis Å engeno sienų kodeksu (1 d. (2008 m. vasario 1 d.

įstatymo Nr. X-1442 redakcija)), o sprendimÄ neįleisti užsieniečio į Lietuvos RespublikÄ priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba (2 d. (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija)). Vadovaujantis UTPÄ® 9 straipsnio 1 dalimi (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija), užsieniečių atvykimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ per iÅ¡orinę Europos SÄ jungos sienÄ , taip pat per vidinę Europos SÄ jungos sienÄ , kai jos kontrolė laikinai atnaujinama, kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai, įleisdami užsienietį į Lietuvos RespublikÄ , turi nustatyti, ar jis atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas sÄ lygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Å engeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi bÅ«ti neįleidžiamas į Lietuvos RespublikÄ (UTPÄ® 9 str. 2 d. (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija)).Å engeno sienų kodekso 6 straipsnis nustato trečiųjų Å¡alių piliečių atvykimo sÄ lygas, t. y. numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė nevirÅ¡ija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų Å¡alių piliečių atvykimo sÄ lygos yra tokios:

a) jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentÄ , su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sienÄ ir kuris atitinka Å¡iuos kriterijus:

i) jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos. Pagrįstu skubos atveju šio reikalavimo galima netaikyti; ii) jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų;

b) jie turi galiojančiÄ vizÄ , jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 539/2001, iÅ¡skyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimÄ gyventi arba galiojančiÄ ilgalaikę vizÄ ;

c) jie pagrindžia numatomo buvimo tikslÄ bei sÄ lygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės Å¡alį arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jie tikrai bÅ«tų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų;

d) jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti;

e) jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iÅ¡ valstybių narių vieÅ¡ajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl iÅ¡vardintų priežasčių (1 d.). Å engeno sienų kodekso 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog I priede pateiktas pavyzdinis patvirtinančiųjų dokumentų, kurių sienos apsaugos pareigÅ«nas gali reikalauti iÅ¡ trečiosios Å¡alies piliečio, kad patikrintų, ar jis atitinka 1 dalies c punkte nustatytas sÄ lygas, sÄ raÅ¡as.

Atvykstant ir iÅ¡vykstant trečiųjų Å¡alių piliečiai nuodugniai patikrinami (Å engeno sienų kodekso 8 str. 3 d.). Nuodugnius patikrinimus atvykstant sudaro atitikimo Å engeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytoms atvykimÄ reglamentuojančioms sÄ lygoms patikrinimas, be kita ko, patikrinimas, siekiant nustatyti atitinkamo trečiosios Å¡alies piliečio iÅ¡vykimo ir atvykimo vietų bei numatomo buvimo tikslo tikrumÄ ir, jei reikia, atitinkamų patvirtinančių dokumentų patikrinimÄ (Å engeno sienų kodekso 8 str. 3 d. (a) p. (iv) pp.).

Trečiosios Å¡alies piliečiui, kuris neatitinka visų Å engeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sÄ lygų ir nepriklauso Å engeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas (Å engeno sienų kodekso 14 str. 1 d.). Å engeno sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiÅ¡kios atsisakymo priežastys. SprendimÄ priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija.

Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimÄ atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios Å¡alies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktÄ . AtsisakymÄ leisti atvykti reglamentuojančios iÅ¡samios taisyklės pateikiamos Å engeno sienų kodekso V priedo A dalyje (Å engeno sienų kodekso 14 str. 6 d.).Å engeno sienų kodekso V priedo A dalies 1 punkte įtvirtinta, kad atsisakydamas leisti atvykti, kompetentingas sienos apsaugos pareigÅ«nas:

a) užpildo atsisakymo leisti atvykti standartinį blankÄ , kaip parodyta B dalyje. Atitinkamas trečiosios Å¡alies pilietis pasiraÅ¡o blankÄ ir gauna pasiraÅ¡yto blanko kopijÄ . Trečiosios Å¡alies piliečiui atsisakius pasiraÅ¡yti, sienos apsaugos pareigÅ«nas tokį atsisakymÄ nurodo blanko dalyje „pastabos“;

b) pase deda atvykimo spaudÄ , kryžmai perbrauktÄ neiÅ¡trinamu juodu raÅ¡alu, ir prieÅ¡ais jį deÅ¡inėje pusėje taip pat neiÅ¡trinamu raÅ¡alu paraÅ¡o raidę (-es), atitinkančiÄ (-as) atsisakymo leisti atvykti priežastį (-is), kurių sÄ raÅ¡as pateiktas pirmiau minėtame atsisakymo leisti atvykti standartiniame blanke;

c) atitinkamai panaikina arba atÅ¡aukia vizas pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 34 straipsnyje nustatytas sÄ lygas;

d) įregistruoja kiekvienÄ atsisakymÄ leisti atvykti registre arba įtraukia į sÄ raÅ¡Ä , nurodydamas atitinkamo trečiosios Å¡alies asmens tapatybę ir pilietybę, nuorodas į dokumentÄ , leidžiantį trečiosios Å¡alies piliečiui kirsti sienÄ , ir atsisakymo leisti atvykti priežastį bei datÄ .Vizų kodekso 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog viza panaikinama, kai paaiÅ¡kėja, kad tos vizos iÅ¡davimo metu nebuvo patenkintos vizos iÅ¡davimo sÄ lygos, visų pirma jei yra rimtų priežasčių manyti, kad viza buvo gauta nesÄ Å¾iningu bÅ«du.

Sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atÅ¡aukimo, nurodant jo priežastis, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusiam asmeniui praneÅ¡amas naudojant VI priede nustatytÄ standartinę formÄ (34 str. 6 d.).Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vienodÄ vizÄ , nustatoma, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo atitinka Å engeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sÄ lygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Tikrindamas, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo atitinka atvykimo sÄ lygas, konsulatas patikrina:

a) ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas;

b) praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens pateiktÄ numatomo buvimo tikslÄ ir sÄ lygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos Å¡alį, arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jis tikrai bÅ«tų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų;

c) ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Å engeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti;

d) ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės vieÅ¡ajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Å engeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių;

e) kai taikoma, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo turi tinkamÄ galiojantį sveikatos draudimÄ kelionės metu (Vizų kodekso 21 str. 3 p.).Ä®vertinus bylos medžiagÄ iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, darytina iÅ¡vada, jog VSAT Vilniaus rinktinė, nustačiusi, kad į VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktÄ atvykę trečiosios Å¡alies piliečiai – pareiÅ¡kėjai, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sÄ lygų, turėjo teisinį pagrindÄ neleisti pareiÅ¡kėjams atvykti kertant sienÄ (Å engeno sienų kodekso 14 str. 1 d. ir 6 str. 1 d. (c) p.) ir panaikinti vizas (Å engeno sienų kodekso V priedo A dalies 1 p. (c) pp., Vizų kodekso 34 str. 1 d.).Sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje skundžiamų sprendimų pagrįstumo, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos iÅ¡vados, t. y. ar VSAT Vilniaus rinktinė nustatė pakankamai aplinkybių, suponuojančių iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sÄ lygų, ar, vis dėlto, pareiÅ¡kėjai pateikė pakankamai duomenų numatomam buvimo Lietuvos Respublikoje tikslui bei sÄ lygoms pagrįsti.PareiÅ¡kėjai skunde teismui nurodė, jog jie, kreipdamiesi į Lietuvos Respublikos ambasados Baku konsulinį pareigÅ«nÄ dėl vizų iÅ¡davimo, pateikė visus buvimo Lietuvos Respublikoje tikslÄ Ä¯rodančius dokumentus: lėktuvo bilietus į Lietuvos RespublikÄ ir atgal į Azerbaidžiano RespublikÄ , vieÅ¡bučio rezervacijÄ patvirtinantį dokumentÄ , dokumentÄ , patvirtinantį, kad pareiÅ¡kėjas disponuoja pakankamomis lėšomis, raÅ¡tus iÅ¡ darboviečių, dėl ko jiems buvo iÅ¡duotos vizos.

Å i aplinkybė, pareiÅ¡kėjų teigimu, patvirtina faktÄ , jog pareiÅ¡kėjai pagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslÄ .VSAT Vilniaus rinktinė į Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktÄ atvykusių pareiÅ¡kėjų dokumentų patikros metu nustatė, kad pagal Vizų informacinę sistemÄ pareiÅ¡kėjų atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslas – turizmas. Pokalbio su VSAT Vilniaus rinktinės pareigÅ«nais metu pareiÅ¡kėjai negalėjo paaiÅ¡kinti, kur ir kÄ planuoja apžiÅ«rėti, negalėjo pateikti jokios su turizmu susijusios informacijos.

Daiktų patikros metu pareiÅ¡kėjų bagaže rasta su turizmu nesusijusių dokumentų: vaiko medicininė knygelė, gimimo liudijimas, santuokos liudijimas, asmenų tapatybės kortelės, pareiÅ¡kėjo karinis bilietas, diplomai, dokumentų kopijos su apostile, azerbaidžano-vokiečių kalbos žodynas. Vėliau pareiÅ¡kėjai prisipažino pareigÅ«nams, jog planuoja vykti į Paryžių (b. l. 100–102, 106–107, 116). IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjai, Lietuvos ambasadoje Baku gavę vienkartines C tipo Å engeno vizas atvykti į Lietuvos RespublikÄ turizmo tikslais, VSAT Vilniaus rinktinės pareigÅ«nams negalėjo paaiÅ¡kinti, kur ir kÄ Lietuvoje planuoja apžiÅ«rėti, neturėjo jokios su turizmu Lietuvos Respublikoje susijusios informacijos, tačiau su savimi turėjo niekaip su turizmu nesusijusių ir kelionei nereikalingų dokumentų, tokių kaip vaiko gimimo liudijimas, santuokos liudijimas, tapatybės kortelės, pareiÅ¡kėjo karinis bilietas, diplomai, dokumentų kopijos su apostile.

VSAT Vilniaus rinktinės 2017 m. balandžio 14 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. (21120)-195-735 pažymėta, kad pareiÅ¡kėjai dokumentų ir daiktų patikros metu pareigÅ«nams nurodė, jog planuoja vykti į Paryžių (b. l. 110–111). Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytos priežastys sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareiÅ¡kėjai nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sÄ lygų, kas lėmė atsisakymÄ leisti atvykti kertant sienÄ ir vizų panaikinimÄ . Nustačius objektyvias priežastis, pareiÅ¡kėjams ginčijamais VSAT Vilniaus rinktinės 2017 m. balandžio 13 d. sprendimais Nr. 148-91, Nr. 148-92, Nr. 148-93 pagrįstai atsisakyta leisti atvykti kertant sienÄ ir 2017 m. balandžio 13 d. sprendimais Nr. 203-48, Nr. 203-49, Nr. 203-50 pagrįstai panaikintos vizos.PareiÅ¡kėjai patikslintame skunde teismui akcentavo tai, kad Lietuvos ambasada Baku, įvertinusi pareiÅ¡kėjų pateiktus dokumentus vizoms gauti, laikė, kad pareiÅ¡kėjai pagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslÄ , dėl ko iÅ¡davė vizas.

VSAT pareigÅ«nai, vadovaudamiesi tais pačiais teisės aktais kaip ir konsuliniai pareigÅ«nai, pareiÅ¡kėjams pateikus tuos pačius dokumentus, kuriuos jie buvo pateikę Lietuvos ambasadai Baku, neturėjo pagrindo padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Pažymėtina, jog tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įpareigoja VSAT pareigÅ«nus, kontroliuojančius užsieniečių atvykimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ per iÅ¡orinę Europos SÄ jungos sienÄ , įleidžiant užsienietį į Lietuvos RespublikÄ , nustatyti (atlikti nuodugnius patikrinimus), ar trečiosios Å¡alies pilietis atitinka Å engeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Å engeno sienų kodekse, dėl kurių jis turi bÅ«ti neįleidžiamas į Lietuvos RespublikÄ .

Todėl vien tai, kad trečiosios Å¡alies pilietis turi galiojančiÄ Å engeno vizÄ , nėra besÄ lyginis pagrindas įleisti jį į Lietuvos RespublikÄ . Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog VSAT Vilniaus rinktinės pareigÅ«nai, įvertinę pareiÅ¡kėjų pateiktus dokumentus, atsižvelgę į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes (pareiÅ¡kėjai negalėjo paaiÅ¡kinti, kur ir kÄ Lietuvoje planuoja apžiÅ«rėti, neturėjo jokios su turizmu Lietuvos Respublikoje susijusios informacijos, su savimi turėjo dokumentus, nesusijusius su deklaruotu kelionės tikslu ir nereikalingus kelionei, patikrinimo metu pareigÅ«nams nurodė, jog planuoja vykti į Paryžių), teisėtai ir pagrįstai atsisakė leisti atvykti kertant sienÄ ir panaikino vizas.PareiÅ¡kėjai patikslintame skunde teismui nurodė, jog skundžiami sprendimai neatitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes juose nėra nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis buvo panaikintos pareiÅ¡kėjams iÅ¡duotos vizos, nenurodytos konkrečios vizos panaikinimo priežastys, taip pat ir kokia informacija yra nepatikima.

Å iuo aspektu paminėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama bÅ«tinybė atsižvelgti į specialius aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimÄ VAÄ® 8 straipsniui, kadangi jais (individualiais administraciniais aktais) yra sprendžiami skirtingo pobÅ«džio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik Å¡iems teisiniams santykiams reglamentuoti. Administracinėse bylose, kuriose buvo ginčijami kitokio pobÅ«džio Vizų kodeksu patvirtintos standartines formos sprendimai (atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ ), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nors pats sprendimas neiÅ¡duoti vizos turi bÅ«ti objektyviai pagrįstas, nes ir Å¡iuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimÄ objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksÄ , nustatytÄ standartinę formÄ , kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2616-822/2015;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-137-858/2016). Ginčo atveju VSAT Vilniaus rinktinės 2017 m. kovo 13 d. sprendimai atsisakyti leisti atvykti kertant sienÄ pareiÅ¡kėjams pateikti Å engeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kuriame nurodyta atsisakymo leisti atvykti priežastis, atitinkanti Å engeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 1 dalies (c) punktÄ , sprendimai panaikinti vizas – Vizų kodekso VI priede nustatytame standartiniame blanke, kuriame nurodyta vizos panaikinimo priežastis, kuri atitinka Vizų kodekso 34 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų skundo ir patikslinto skundo teismui turinio matyti, jog ginčijamuose sprendimuose nurodytos atsisakymo leisti atvykti kertant sienÄ ir vizos panaikinimo aplinkybės pareiÅ¡kėjams buvo žinomos, tariamas minėtų atsisakymo leisti atvykti ir vizos panaikinimo aplinkybių ar teisinio pagrindo nežinojimas nesutrukdė įstatymų nustatyta tvarka pareiÅ¡kėjams efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje skundžiami sprendimai nelaikytini turinčiais esminių trÅ«kumų, todėl gali bÅ«ti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog VSAT Vilniaus rinktinė tinkamai taikė ginčo santykiams taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, VSAT Vilniaus rinktinės 2017 m. balandžio 13 d. sprendimai Nr. 148-91, Nr. 148-92, Nr. 148-93, kuriais pareiÅ¡kėjams atsisakyta leisti atvykti kertant sienÄ , ir 2017 m. balandžio 13 d. sprendimai Nr. 203-48, Nr. 203-49, Nr. 203-50, kuriais panaikintos vizos, paliekami nepakeisti, o pareiÅ¡kėjų patikslintas skundas Å¡ioje dalyje atmetamas.Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjų reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, nurodyta CK 6.250 straipsnyje.Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).PareiÅ¡kėjai turtinę ir neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų VSAT Vilniaus rinktinės veiksmų, priimat ginčijamus sprendimus, t. y. VSAT Vilniaus rinktinei neleidus pareiÅ¡kėjams atvykti kertant Lietuvos Respublikos sienÄ ir panaikinus vizas, pareiÅ¡kėjai negalėjo kirsti sienos, prarado daug pinigų, susijusių su kelionės iÅ¡laidomis, vieÅ¡bučiu, buvo sugadintos planuotos atostogos, patyrė ilgalaikį sukrėtimÄ , dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , orumo pažeminimÄ .

Kaip jau buvo minėta, vienas iÅ¡ atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kina siaurai, t. y. ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų:

„VieÅ¡ojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį vieÅ¡osios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti Å¡ių įgalinimų ribų. VieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti virÅ¡ijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas, yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti.

Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (toliau – ir VSAT įstatymas) 8 straipsnis reglamentuoja VSAT įgaliojimus užtikrinant pasienio teisinį režimÄ ir pasienio kontrolės punktų režimÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, VSAT pasienio kontrolės punktuose:

1) Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrina nepertraukiamÄ pasienio kontrolės punktų funkcionavimÄ ;

2) kontroliuoja asmenis ir transporto priemones, atvykstančius į pasienio kontrolės punktÄ ;

3) kontroliuoja asmenų buvimÄ , transporto priemonių eismo tvarkÄ pasienio kontrolės punkto teritorijoje;

4) tarnybos tikslais ar saugumo sumetimais apriboja įėjimÄ ar įvažiavimÄ Ä¯ tam tikrÄ pasienio kontrolės punkto teritorijos dalį;

5) pasienio kontrolės punkte palaiko vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , užtikrina visuomenės rimtį ir kertančių valstybės sienÄ asmenų bei punkte dirbančių pareigÅ«nų saugumÄ .VSAT įstatymo 20 straipsnyje nurodoma, kad pareigÅ«nai, pagal savo pareigas ir kompetencijÄ Ä¯gyvendindami VSAT funkcijas pasienio kontrolės punktuose, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: tikrinti reikalingus asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiÅ«rėti transporto priemones, o vietose, kur nėra muitinės įstaigų, tikrinti krovinių dokumentus (1 punktas); atlikti asmens apžiÅ«rÄ bei daiktų patikrinimÄ , sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo taisykles, muitų, pasienio ruožo ar pasienio kontrolės punkto režimÄ , pristatyti pažeidėjus į Tarnybos, policijos tarnybines patalpas ar seniÅ«nijas kaimo vietovėse asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui suraÅ¡yti (2 punktas); kviesti į Tarnybos, policijos arba kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas asmenis ir gauti jų paaiÅ¡kinimus dėl jiems žinomų neteisėto valstybės sienos kirtimo, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimų aplinkybių, o jeigu kviečiami asmenys be svarbios priežasties neatvyksta, juos atvesdinti (3 punktas).Aptartos VSAT įstatymo nuostatos patvirtina, kad VSAT pareigÅ«nai, užtikrindami pasienio kontrolės punktų režimÄ , turi teisę tikrinti asmens dokumentus, atlikti asmens daiktų patikrinimÄ , sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo taisykles, muitų, pasienio ruožo ar pasienio kontrolės punkto režimÄ .

Vadovaujantis minėtomis UTPÄ® nuostatomis, VSAT pareigÅ«nas, nustatęs Å engeno sienų kodekse įtvirtintas užsieniečio neįleidimo į Lietuvos RespublikÄ sÄ lygas, priima sprendimÄ neįleisti užsieniečio į Lietuvos RespublikÄ . Ä®vertinus Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, 6.245–6.250 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡iame sprendime pareiÅ¡kėjų patikslintÄ skundÄ tiek, kiek juo praÅ¡oma panaikinti VSAT Vilniaus rinktinės 2017 m. balandžio 13 d. sprendimus atsisakyti leisti atvykti kertant sienÄ ir panaikinti vizas, atmetus kaip nepagrįstÄ , nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų VSAT Vilniaus rinktinės atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų veiksmų.

Todėl pareiškėjų prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT Vilniaus rinktinės, priteisti 2 478 Eur Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų R. V. (R. V.), V. V. (V. V.) ir A. V. (A. V.) patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai              Iveta Pelienė Jolita Rasiukevičienė Milda Vainienė