1da8124b-45be-4713-acd5-1c19bbf01c9d · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas Eduardas MaÅ¡kevičius Teisėja Raimonda Pauparienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-245-417/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55366-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.4.6.3.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eduardo MaÅ¡kevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Remigijaus PreikÅ¡aičio ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei, nuteistajam N. J., jo gynėjui advokatui Vygantui Skladaičiui, civilinei atsakovei ir atstovei pagal įstatymÄ V.

A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. J. apeliacinį skundÄ dėl 2019 m. birželio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose elgesio pataisos programose. IÅ¡ N. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 30,52 euro nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.

Nesant galimybės Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ N. J., jas subsidiariosios atsakomybės tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nepilnamečio atstovų pagal įstatymÄ ir civilinių atsakovų V. A. ir M. J.. Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. N. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio mėn. 19 d., apie 16.45 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams, t. y. tyčia spyrė F.

B. į veidÄ , padarydamas nosies sumuÅ¡imÄ , kraujosruvas nosyje, lÅ«pose, gilius nubrozdinimus lÅ«pose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. J. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neiÅ¡samiai ir neobjektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus, padarant tarpusavyje prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas, pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų visumos tyrimÄ ir vertinimÄ .

Pirmosios instancijos teismas dalies byloje surinktų įrodymų nuosprendyje visiÅ¡kai nenurodė, jų neanalizavo ir nevertino, tokiu bÅ«du pažeidė procesines normas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ne objektyviais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, o prielaida apie tariamÄ apelianto dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme. Nuo pirmosios savo apklausos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, o vėliau teisme apeliantas nuosekliai neigė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. buvo sutikęs nukentėjusįjį F.

B.. Jis nuosekliai nurodė, kad bÅ«tent jam inkriminuojamo nusikaltimo metu jis buvo su savo draugais A. B., E. Å ., E. R., pas E. Å . jo namuose, tai patvirtino savo parodymuose E. Å . ir Å¡ie parodymai ikiteisminio tyrimo metu nėra paneigti. Nesuprantami ikiteisminio tyrimo veiksmai tik praėjus ilgam laiko tarpui apklausinėti liudytojus, su kuriais jis įvykio dienÄ buvo kartu, kadangi natÅ«ralu, kad praėjus ilgam laiko tarpui sunku atkurti visas aplinkybes. 2.2. Apelianto teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad akistatos metu nukentėjęs F.

B. apibÅ«dino jį sumuÅ¡usį asmenį kaip vilkėjusį ilgÄ paltÄ , o apeliantas nėra turėjęs ir dėvėjęs palto, tai patvirtino teismo metu ir apelianto tėvas M. J.. Å is faktas nebuvo paneigtas ikiteisminio tyrimo metu po akistatos, apklausiant apelianto mamÄ apie jo turimus ir dėvimus drabužius. Å is faktas galėjo bÅ«ti nustatomas ikiteisminio tyrimo metu pasitelkus vaizdo fiksavimo kameras, esančias mokykloje. 2.3. Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis F. B. akistatos metu visiÅ¡kai negalėjo apibÅ«dinti sužalojimo mechanizmo, jo parodymai iÅ¡siskyrė su parodymais, duotais apklausose, minėti neatitikimai nebuvo paÅ¡alinti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu F. B. nurodė, kad smÅ«gį apeliantas sudavė pastarajam einant jau nusisukus, tačiau nukentėjusysis negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip galėjo matyti apeliantÄ nusisukęs. Apklausų metu nukentėjusysis nurodė, kad apeliantas spyrė iÅ¡ priekio, o liudytojas ir nukentėjusiojo draugas T. Å . nurodė, kad jis stovėjo F. B. iÅ¡ Å¡ono. Nukentėjusysis F. B. pirmoje apklausoje nurodė, kad konflikto metu su T. Å . buvo 7 ar 8 asmenys, iÅ¡ jų keli vaikinai ir kelios merginos. Tačiau V.

B. parodymuose yra pažymėta, kad nukentėjusysis matė apie 10 asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ minėto bÅ«relio jaunuolių nebuvo nustatytas nė vienas asmuo, nebuvo apklaustas, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kas tie asmenys, kas sudavė per veidÄ T. Å . ir ar tie patys asmenys nebuvo sugrįžę pasižiÅ«rėti T. B. sužalojimo. Be to, kaip nurodo pats nukentėjusysis, vaikinai, kurie sugrįžo prie F. B., telefonu pasiÅ¡vietė apžiÅ«rinėdami nukentėjusįjį, o tai tik įrodo, jog tuo metu jau buvo tamsus paros metas ir nukentėjusysis kaltinamÄ jį galėjo paprasčiausiai sumaiÅ¡yti su kitu asmeniu.

Ikiteisminis tyrimas apsiribojo tik nukentėjusiojo draugo parodymais, kurie nesutampa su nukentėjusiojo parodymais. Be to, nebuvo nustatytas asmuo, kuris vilkėjo paltÄ , buvo galima nustatyti bÅ«relio vaikinų ir merginų asmenybes, kadangi konfliktas prasidėjo su T. Å . ir iÅ¡ bylos medžiagos yra aiÅ¡ku, kad jis minėtus asmenis pažinojo, kadangi jam buvo suduota per veidÄ dėl merginos. 2.4. Pirmosios instancijos teismas pagrindiniu įrodymu, pagrindžiančiu apelianto kaltę, laiko nukentėjusiojo F.

B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir jo draugo T. Å . parodymus, kurie nesutampa su nukentėjusiojo parodymais, kadangi visur minima, jog F. B. buvo sumuÅ¡tas 16.45 val., o pastarasis nurodo, jog 16.00 val., tai paneigia apelianto buvimÄ Ä¯vykio vietoje, nes dar 19.30 val. jis buvo pas savo draugÄ E. Å .. Apeliantas nurodo, kad jis yra ramaus bÅ«do, tai patvirtina ir jo charakteristika, yra (duomenys neskelbtini) sÄ jungos narys, niekuomet už jokius pažeidimus nėra baustas, niekuomet nėra turėjęs ir dėvėjęs palto ir jam inkriminuojamos veikos neįvykdė.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė tik apeliantÄ , visiÅ¡kai ignoravo įrodymus, paneigiančius jo dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme, įrodymų neanalizavo, nevertino lygindamas su kitais duomenimis, nuosprendį priėmė ne analizuodamas ir vertindamas visumÄ Ä¯rodymų, o darydamas prielaidas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam N. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai N. J. pripažino kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis.

5. Ä®rodymų vertinimÄ reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, teismas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimÄ , ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pažeidė minėtus reikalavimus, vien proceso dalyviui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui. Ä®statymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013 ir kt.).

6. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį lemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra vieÅ¡oji vieta.

VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto pavartojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje.

7. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra įrodyta N. J. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo. Apeliantas daug dėmesio skiria bylos įrodymų detaliai analizei, pateikiama jų įrodomoji reikšmė ir sava vertinimo versija, didžioji dalis skunde paminėtų pažeidimų grindžiami ir argumentuojami ginčijant ir nesutinkant su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, atskirų proceso dalyvių parodymų patikimumu, faktinių aplinkybių nustatymu.

Tačiau Å¡ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo ir pagrįstai N. J. pripažino kaltu. Tauragės apylinkės teismas nagrinėjamu atveju tiesiogiai ir nuodugniai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje surinktus duomenis, juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai N. J. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ne tik iÅ¡samiai bei objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, bet ir juos sujungė į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri leido padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl N. J. kaltumo, jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo.

8. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad jo veikoje yra BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo F. B. ir liudytojo T. Å . parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje apklausti liudytojai – A. B., E. Å ., E. R., teigia, kad N. J. nepadarė nusikalstamos veikos, už kuriÄ yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

9. Nors nuteistojo skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas vien nukentėjusiojo F. B. ir liudytojo T. Å . parodymais, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiojo F. B. ir liudytojo T. Å . parodymai nėra prieÅ¡taringi, jie sutampa tarpusavyje ir vieni kitus papildo, abu Å¡ie asmenys tiesiogiai matė nagrinėjamÄ Ä¯vykį, todėl bÅ«tent Å¡ių asmenų parodymai yra pagrindiniai duomenys, pagal kuriuos galima spręsti apie įvykio aplinkybes, o kiti byloje užfiksuoti duomenys leidžia tik įvertinti nukentėjusiojo, nuteistojo bei liudytojo T.

Å . parodymų patikimumÄ . Nors apeliantas skunde iÅ¡samiai analizuoja Å¡ių asmenų parodymus ir teigia, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo T. Å . parodymai kiekvienos apklausos metu skiriasi dėl smurtinių veiksmų atlikimo, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, Å¡ių asmenų parodymų esminės detalės sutampa ir neabejotinai patvirtina N. J. kaltę dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

10. Pats N. J. neigia savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodo, kad nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2018 m. lapkričio 19 d., įvykio vietoje nebuvo, o laikÄ leido pas draugÄ E. Å .. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė, kad N. J. nurodoma versija nepasitvirtino, jÄ paneigia byloje surinkti, iÅ¡tirti bei įvertinti įrodymai. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti. 10.1.

IÅ¡ nukentėjusiojo F. B. parodymų matyti, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis teigė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. jis su draugu T. Å . ėjo pasitikti kito draugo, eidami pamatė jaunuolių grupelę, iÅ¡ jų pažinojo tik vienÄ vaikinÄ â€“ N. J., minėti vaikinai pasakė, kad F. B. su T. Å . sustotų. Jiems sustojus, prie jų priėjo minėti vaikinai, kažkuris iÅ¡ vaikinų priėjo prie T. Å . ir kažko klausė (ko lendi ir pan.), sudavė T. Å . delnais per veidÄ , tuomet F.

B. su T. Å . jau susiruošė eiti, tačiau tuo metu N. J., kuris stovėjo Å¡alia nukentėjusiojo, spyrė nukentėjusiajam į veidÄ ir jį sužalojo (t. 1, b. l. 64–65). Pažymėtina, kad Å¡iuos savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (t. 1, b. l. 90–91), ir akistatos su nuteistuoju N. J. metu (t 1, b. l. 168–169). Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytoja V. B., kuriai apie įvykio aplinkybes iÅ¡ karto papasakojo nukentėjusysis (t. 1, b. l. 14–15), dėl to ji tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į teisėsaugos institucijas. 10.2.

Nukentėjusiojo F. B. nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas T. Å ., kuris matė, kaip F. B. buvo sužalotas. Liudytojas T. Å . nurodė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. jis su F. B. ėjo pasitikti draugo, kai prie jų priėjo vaikinų, iÅ¡ kurių jis pažinojo tik N. J., grupelė. Vienas iÅ¡ minėtų vaikinų priėjo prie ir jo ir ketino jam suduoti, tačiau jis iÅ¡vengė smÅ«gio ir, jam su F. B. nueinant, N. J. priėjo prie F. B. ir spyrė jam į veidÄ (t. 1, b. l. 99–100).

Å iuos savo parodymus liudytojas T. Å . patvirtino ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (t. 1, b. l. 109–110). Taigi iÅ¡ tikrųjų nukentėjusysis F. B. ir liudytojas T. Å . viso proceso metu iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, jų nurodytos aplinkybės tarpusavyje sutampa, todėl netikėti, kad viskas vyko taip, kaip aiÅ¡kina nukentėjusysis ir liudytojas, nėra jokio pagrindo. Esant visoms Å¡ioms aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesiremti aptartais nukentėjusiojo ir liudytojo T.

Š. parodymais ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistojo N. J. teiginiais, kad jis net nebuvo įvykio vietoje. Todėl nuteistojo skunde nurodomi nukentėjusiojo ir liudytojo T. Š. parodymų nesutapimai nėra laikytini esminiais ir jie anksčiau išdėstytų ir išanalizuotų aplinkybių dėl nukentėjusiojo ir liudytojo T. Š. duotų parodymų objektyvumo nepaneigia. Būtent dėl tokių nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas apelianto ginčijamais nukentėjusiojo ir liudytojo T.

Å . parodymais rėmėsi teisėtai ir pagrįstai. 10.3. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo nurodomos įvykio versijos nepaneigia jokie kiti byloje surinkti patikimi duomenys, o prieÅ¡ingai, byloje yra duomenų, kurie jÄ patvirtina. Nors apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas aplinkybei, kad nuteistojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojai A. B., E. Å ., E. R., tačiau vien dėl Å¡ios aplinkybės nėra pagrindo netikėti minėtais nukentėjusiojo F. B. ir liudytojo T.

Å . parodymais. Vertinant nuteistojo nurodytų liudytojų A. B., E. Å ., E. R. parodymus, svarbu atkreipti dėmesį, kad nė vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų negalėjo tiksliai pasakyti, kÄ jie veikė nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2018 m. lapkričio 19 d., ir negalėjo tiksliai patvirtinti, kad bÅ«tent 2018 m. lapkričio 18 d. N. J. buvo su jais, visi liudytojai tik teigė, kad jiems N. J. nurodė, kad bÅ«tent minėtÄ dienÄ jie praleido kartu ir tÄ dienÄ esÄ N. J. negalėjo sužaloti F. B.. Be to, visi nuteistojo nurodyti liudytojai buvo apklausti po įvykio praėjus beveik trims mėnesiams, o nukentėjusysis F.

B. ir liudytojas T. Å . buvo apklausti iÅ¡ karto po įvykio. Pažymėtina, kad asmenų parodymai, duoti iÅ¡ karto po įvykio, geriau atspindi įvykio situacijÄ , nes nuo įvykio praėjus nedaug laiko yra lengviau atsiminti visas aplinkybes ir tiksliai jas nurodyti, be to, yra mažiau galimybių suderinti parodymus. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusiojo F. B. ir liudytojo T. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atspindi tikrÄ jÄ Ä¯vykio situacijÄ . Be to, nukentėjusysis patvirtino, kad su N. J. nebendrauja, pažįsta jį tik iÅ¡ matymo, su juo nėra buvę jokių konfliktų, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis galėtų apkalbėti N. J..

Pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis F. B., tiek liudytojas T. Å . apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nors ir nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį, tačiau jie abu pasižadėjo sakyti tiesÄ (t. 1, b. l. 90, 110), todėl nėra pagrindo abejoti Å¡ių asmenų parodymais. 10.4. Be to, tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra eiliniai įrodymų Å¡altiniai, kurių patikimumas tikrinamas įprastiniais bÅ«dais, taikomais vertinant subjektyviosios kilmės duomenų patikimumÄ .

Vertinant atskirų įrodymų Å¡altinių patikimumÄ ir savarankiÅ¡kÄ Ä¯rodomÄ jį turinį bei jų sÄ sajÄ su kitais bylos duomenimis, bÅ«tina atsižvelgti į asmens santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbÄ . Tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymai yra vertinami įrodymų viseto kontekste, lyginami su kitais byloje surinktais duomenimis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo F. B. ir liudytojų T. Å . ir liudytojos V. B. parodymais, kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga, o apelianto nurodytų liudytojų A.

B., E. Å ., E. R. parodymai neatitinka kitos bylos medžiagos (nukentėjusiojo, liudytojų T. Å . ir V. B. parodymai, specialisto iÅ¡vada ir kt.). Todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad N. J. teisinančiÄ versijÄ tvirtinančių asmenų (liudytojų A. B., E. Å ., E. R.) parodymai yra visiÅ¡kai paneigti anksčiau aptartų įrodymų visumos. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundÄ . 10.5.

Apeliantas skunde didelį dėmesį skiria aplinkybei, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ akistatos metu nukentėjusysis F. B. nurodė, kad jį sužalojęs asmuo vilkėjo paltÄ , tačiau nuteistasis teigia, kad jis nėra turėjęs ilgo palto. Nuteistojo teigimu, Å¡i aplinkybė paneigia jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo paneigta, neatlikti jokie veiksmai, kad bÅ«tų nustatyta, ar jis iÅ¡ viso turi paltÄ . Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui, nusprendus, jog tam tikrÄ veiksmÄ atlikti bÅ«tina; atliekant ikiteisminį tyrimÄ , neprivalo bÅ«ti atliekami absoliučiai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis.).

Kokius tyrimo veiksmus bÅ«tina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas. Taigi prokuroras, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, padarė iÅ¡vadÄ , kad surinktų duomenų pakanka bylÄ perduoti į teismÄ . Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, ar N. J. turi paltÄ , nepaneigia nukentėjusiojo F. B. ir liudytojo T. Å . parodymų apie tai, kad jie atpažino N. J. kaip asmenį, sumuÅ¡usį F. B.. Pažymėtina, kad nukentėjusysis F.

B. iš karto po įvykio nurodė asmenį, kuris sužalojo nukentėjusįjį, išsamiai nurodė, kiek smūgių jam buvo suduota ir į kokias kūno vietas, jo parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G436/2018(10), todėl, nesant kitų nukentėjusiojo parodymų teisingumu leidžiančių abejoti objektyvių priežasčių, netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo.

11. Apibendrindama anksčiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pateiktÄ apelianto versijÄ , kad jis nagrinėjamo įvykio metu buvo pas draugÄ ir negalėjo sužaloti F. B., iÅ¡analizavo, tačiau, byloje nesant jÄ patvirtinančių duomenų ir surinkus pakankamai Å¡iÄ versijÄ paneigiančių įrodymų, N. J. nurodytos aplinkybės buvo atmestos kaip nepagrįstos. Kaip minėta anksčiau, nukentėjusiojo F. B. parodymai laikytini patikimais, juos patvirtina kiti iÅ¡nagrinėti įrodymai, aptariant N. J. kaltės klausimÄ nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės buvo detaliai patikrintos ir sulygintos su kitais byloje surinktais įrodymais. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad N. J. kaltė dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos yra įrodyta ir abejonių nekelia.

12. Tačiau, vertinant nuteistajam N. J. paskirtÄ bausmę, svarbu įvertinti aplinkybę, kad nuteistasis N. J. nusikalstamos veikos, už kuriÄ yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu buvo nepilnametis. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamÄ jÄ atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė Å¡ių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes ir padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai).

Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobÅ«džio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieÅ¡ kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau visada, kai pirmÄ kartÄ nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės.

13. BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrÄ sias bÅ«tinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas: pirma, asmuo turi bÅ«ti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aÅ¡tuoniolikos metų; antra, pirmÄ kartÄ padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; trečia, jo padaryta veika turi bÅ«ti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Å ioje byloje tokios sÄ lygos yra nustatytos: N. J. nusikalto pirmÄ kartÄ ; tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; veikos padarymo metu jis buvo Å¡eÅ¡iolikos metų amžiaus.

14. Norint atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, be minėtų BK 93 straipsnyje numatytų formalių pagrindų, bÅ«tina nustatyti ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių BK 93 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, t. y. kad jis: nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta papildoma sÄ lyga, jog „yra pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“, nesietina vien su nepilnamečio kaltės prisipažinimu bei nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi. Aktyvi kaltininko atgaila (kaltės pripažinimas, gailėjimasis, nukentėjusiojo atsipraÅ¡ymas) iÅ¡ tiesų yra svarbi aplinkybė, tačiau, byloje esant kitų palankių N. J. aplinkybių visumai, neturėtų bÅ«ti lemianti, kuri neleistų šį nepilnametį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aplinkybėmis, susijusiomis su N. J. asmenybe, gyvenimo, auklėjimo sÄ lygomis, sveikatos bÅ«kle, socialine branda, faktu, kad anksčiau nepilnamečiui nebuvo taikytos poveikio priemonės, konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, kad N. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad N. J. administracine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, charakterizuojamas teigiamai, yra (duomenys neskelbtini) sÄ jungos narys, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta, taip pat nėra duomenų, kad Å¡eima bÅ«tų registruota socialinės rizikos grupės apskaitoje, todėl, atsižvelgusi į N. J. socialinę brandÄ , veiksmų apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jos jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, N. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ .

15. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neatleidęs N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 93 straipsnio nuostatas, nors tam buvo visos sÄ lygos, todėl Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina ir byla N. J. nutrauktina (BPK 327 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes, jam taikytina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas (BK 93 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria N. J. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose elgesio pataisos programose, ir, vadovaujantis BK 93 straipsniu, N. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti.

Paskirti N. J. BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytÄ auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslÄ arba dirbti. Elgesio apribojimo pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Eduardas MaÅ¡kevičius Remigijus PreikÅ¡aitis Aurelija Sadauskaitė