2021-10-12 Nr. BB-5479-1-01-1-03383-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-176-511/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03383-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;

2.4.2.1part_10a1d05dbf3744769e17948d607881e0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. (V. A.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 11 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu V. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki spalio 16 d. (patikslinta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi). Iš V. A. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. B. priteista 10 000 Eur neturtinei ir 594 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 11 d. nutartimi nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. A. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė kitą žmogų, t. y. 2020 m. sausio mėn., laikotarpiu nuo 22 d. vakaro iki 23 d. 6.40 val., gyvenamojo namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dūrė K. B. peiliu į veidą, taip padarė durtinę-pjautinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje ir pažeidė kairės pusės kramtomuosius raumenis, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu jai į galvą ir ne mažiau kaip dešimt smūgių į kitas kūno vietas, dėl to K. B. lūžo skersinis krūtinkaulis ir šonkauliai kairėje pusėje, padaryta kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, tai komplikavosi galvos smegenų edema, cerebrine koma, centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl to K. B. nuo patirtų sužalojimų 2020 m. sausio 23 d. mirė įvykio vietoje; taip V. A. tyčia ją nužudė.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 11 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti nesant jo veikoje nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymių. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 60 straipsnį ir paskyrė pagal savo dydį per griežtą bausmę, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimą, nepagrįstai įrodymais pripažindami duomenis, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

2.2. Kasatorius savo kaltės nepripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Jis buvo suimtas nuo 2020 m. gegužės 18 d., apeliacinį skundą surašė pats, nes neturėjo finansinių galimybių samdyti advokatą. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba jam suteikta tik 2020 m. lapkričio 16 d. (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas pateiktas Lietuvos apeliaciniam teismui). Kasatorius neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu paskirtas gynėjas nuteistajam išaiškino bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka procesą ir ribas. Gynėjas advokatas V. Poškus Lietuvos apeliaciniam teismui taip pat pateikė nuteistojo rašytinius prašymus dėl įrodymų tyrimo atlikimo šioje byloje, nes pirmosios instancijos teisme jis buvo atliktas neišsamiai. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose prašymuose nuteistasis prašė atlikti įrodymų tyrimą: paskirti atlikti papildomą komisinę teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar nukentėjusioji K.

B. galvos traumos nepatyrė dar iki 2020 m. sausio 22 d. vakaro, ir objektyviai išsiaiškinti, kokiu būdu (veiksmu, įrankiu) nukentėjusiajai buvo sužalota burna; apklausti kaip liudytoją nuteistojo tetą D. C., kuriai žinoma, kad liudytojo A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti panaudojus prieš jį smurtą apklausos metu; apklausti išgertuvėse dalyvavusį A. V. (mirusios liudytojos S. V. sutuoktinį), kuris galėtų pateikti reikšmingų duomenų bylai. Tačiau teismas nuteistojo pateiktus prašymus dėl dokumentų pridėjimo ir įrodymų tyrimo atsisakė priimti ir nenagrinėtus grąžino advokatui V.

Poškui (teismo lydraštis, prašymai pridedami prie kasacinio skundo). Taigi apeliacinės instancijos teismas buvo neaktyvus, neištyrė visų bylos aplinkybių, kurios leistų teismui priimti teisingą ir argumentuotą sprendimą, neužtikrino nuteistojo teisių pateikti byloje reikšmingus duomenis (įrodymus) ir taip pažeidė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia (be kita ko), jos 109 straipsnio 1 dalies, kylančius teismo įgaliojimus vykdyti teisingumą, nukrypo nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų.

Apeliacinės instancijos teismas baudžiamajame procese turi būti aktyvus ir turi ne tik teisę, bet ir pareigą nagrinėti apeliacinį skundą plaučiau, nei to prašoma skunde, siekdamas nustatyti, ar nėra padaryta esminių baudžiamojo įstatymo ir proceso pažeidimų.

2.3. Priimdami sprendimus teismai padarė esminę duomenų pripažinimo įrodymais klaidą – grindė nuteistojo kaltę mirusios liudytojos S. V., kuri nebuvo apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nesudarius galimybės nuteistajam užduoti šiai liudytojai klausimų ir nepatikrinus jų kitais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis), todėl tokie liudytojos parodymai neatitinka įrodymų sampratos ir negalėjo būti pripažinti tinkamu įrodymu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas mirusio asmens parodymais galimas ne visais, o tik išimtiniais atvejais, jeigu yra kitų procesinių garantijų, suteikiamų kaltinamajam. Be to, mirusio asmens parodymai, perskaityti teismo posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, gali būti naudojami tik kaip priemonė kitiems įrodymams patikrinti, o ne kaip savarankiškas įrodymų šaltinis.

2.4. Nuosprendyje nuteistojo kaltė taip pat grindžiama liudytojų A. B. ir R. S. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nurodant, kad šie liudytojai pirminius savo parodymus davė netikslius, nes bijojo kaltinamojo (neva prieš minėtus liudytojus jis smurtavo). Tačiau iš nuosprendžio neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis kasatorius smurtavo prieš šiuos liudytojus siekdamas palankių jam parodymų davimo. Be to, šiems liudytojams nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to neaišku, ar ikiteisminio tyrimo, ar teismo nagrinėjimo metu liudytojai davė objektyvius parodymus.

2.5. Taigi teismai padarė esminius BPK ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytų garantijų pažeidimus, kasatoriaus kaltę grindė nepašalintais prieštaravimais ir prielaidomis (in dubio pro reo principo pažeidimas). Nors apeliaciniame skunde kasatorius apie tai nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas jo prašymo atlikti įrodymų tyrimą nepriėmė ir nepagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai.

2.6. Nors kasaciniu skundu kasatorius prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti, tačiau teismai padarė klaidų ir motyvuodami bausmės skyrimą bei parinkdami bausmės dydį. Nuosprendyje nurodyta, kad nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį skirtina artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuteistajam buvo paskirtas didesnis laisvės atėmimo bausmės terminas nei sankcijos vidurkis. Iš nuosprendžio argumentavimo dėl skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio aiškiai galima suprasti, kad kasatoriui turėjo būti nustatytas mažesnis laisvės atėmimo bausmės terminas nei sankcijos vidurkis, t. y. mažiau nei vienuolika metų, tačiau nuosprendžiu paskirta vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra didesnė nei sankcijos vidurkis. Be to, teismai bausmės dydį klaidingai motyvavo, nurodydami, kad nors kasatorius yra neteistas, tačiau ankstesni jo padaryti nusikaltimai taip pat buvo susiję su smurto panaudojimu. Taip teismai netinkamai aiškino BK 60 straipsnį, nes pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kurios nėra nustatyta įstatyme.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

3.1. Nuteistojo apeliaciniame skunde nebuvo keliami ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėti klausimai dėl netinkamo veikos kvalifikavimo, kaltės, įrodymų pakankamumo ir neteisingo jų vertinimo, todėl, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, jie nenagrinėtini ir kasacinės instancijos teisme.

3.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. A., BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Už BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra nustatytas laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Ši nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas V. A. už šios nusikalstamos veikos padarymą skyrė vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui. Kasatorius neteisus teigdamas, kad jam turėjo būti paskirta mažesnė nei vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistajam V. A. už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė pagal savo dydį nėra aiškiai per griežta.

3.3. Teismai taip pat nepažeidė BK 60 straipsnio, kuris nustato atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Priešingai nei teigia kasatorius, byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę V. A., pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad byloje nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vertindamas nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas nuosprendyje nurodė, kad V. A. yra neteistas, tačiau taip pat atsižvelgė į tai, kad anksčiau jo padaryti nusikaltimai buvo susiję su smurto panaudojimu. Taigi, nors V. A. laikomas neteistu, tačiau ankstesni jo teistumai rodo jo asmens pavojingumą, tai, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymo reikalavimų, priešingai, turi polinkį nusikalsti. Šios aplinkybės pagrįstai įvertintos skiriant V. A. bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kasatoriui paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus.

3.4. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie galėtų sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį, nepadarė. Iš 2021 m. sausio 6 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad buvo pateiktas V. A. gynėjo advokato V. Poškaus prašymas pridėti dokumentus ir atlikti įrodymų tyrimą. Teismas šį prašymą apsvarstė ir motyvuotai jį atmetė, laikydamasis BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. A. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos proceso apeliacinės instancijos teisme ir kitų klausimų, susijusių su baudžiamojo proceso normų taikymu

5. Kasaciniame skunde nuteistasis V. A. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jo bylą išnagrinėjo neišsamiai, buvo neaktyvus, neištyrė visų bylos aplinkybių, kurios leistų teismui priimti teisingą ir argumentuotą sprendimą, neužtikrino nuteistojo teisių pateikti byloje reikšmingus duomenis, nepagrįstai grindė nuteistojo kaltę mirusios liudytojos S. V., kuri nebuvo apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu, parodymais.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos plečiamos nustačius, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde ir kurie turėjo neigiamos įtakos kaltinamajam.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė sušvelninti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį jam paskirtą bausmę, teigdamas, kad pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, neginčijo faktinių inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, nenurodė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo padaryta procesinių pažeidimų, taip pat neskundė kitų nuosprendžiu išspręstų klausimų (žalos atlyginimo ir pan.). Po to nuteistasis V. A. iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios raštu per savo gynėją teismui pateikė prašymus, kuriuose iš esmės pakeitė poziciją dėl savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Prašymuose pateikti su tuo susiję nauji reikalavimai – išnagrinėti bylą iš naujo dėl neva sufabrikuotos prieš jį bylos. Taip pat juose prašoma atlikti byloje įrodymų tyrimą – paskirti papildomą komisinę teismo medicinos ekspertizę, dar kartą apklausti liudytojus A. B., R. S., D. C. ir kt.

8. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos prašymus nenagrinėtus grąžino nuteistojo advokatui V. Poškui. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sauso 6 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad šią baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija su pateiktais prašymais susipažino, informavo proceso dalyvius apie gautus prašymus ir dėl jų proceso dalyviai davė paaiškinimus, o išklausiusi jų nuomonių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutarė pateiktų prašymų nepriimti, motyvuodama tuo, kad juose keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, be to, kai kurie iš prašymų nepasirašyti, todėl neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų.

9. Pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-422/2014). Kadangi nagrinėjamu atveju nuteistasis, ginčydamas kaltę, savo apeliacinį skundą pateiktuose prašymuose iš esmės papildė naujais reikalavimais ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo juos nagrinėti.

10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nutarė neatlikti įrodymų tyrimo. Pažymėtina, kad iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog į teismo posėdžio pirmininko klausimą bylos nagrinėjimo dalyviams, ar reikia atlikti įrodymų tyrimą, tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas, tiek prokuroras nurodė, kad įrodymų tyrimas nereikalingas.

11. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59-677/2017, 2K-139-689/2018, 2K-126-511/2019, 2K-133-942/2020, 2K-48-511/2020, 2K-61-895/2017, 2K-389-511/2016, 2K-83-895/2016). Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-507/2017, 2K-343-719/2018, 2K-272-895/2018, 2K-139-689/2018).

12. Iš bylos matyti, kad, viena vertus, nuteistojo V. A. pateikti prašymai dėl įrodymų tyrimo aiškiai neatitiko apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų. Kita vertus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, t. y. kad bylos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo ištirtos neišsamiai ar buvo padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

13. Dėl kasacinio skundo argumentų, kad mirusiosios liudytojos S. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nebuvo galima grįsti nuosprendžio, pažymėtina, kad byloje nėra teisinės situacijos, kuri nurodoma kasaciniame skunde, t. y. kai apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas iki teismo mirusio asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, kurie byloje yra lemiami (galintys nulemti jos baigtį), ir nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. V. buvo mirusi, tačiau teismo posėdyje perskaityti jos parodymai nebuvo lemiantys sprendžiant dėl nuteistojo V. A. kaltės. Jo kaltė grindžiama liudytojų A. B., R. S. parodymais, teismo specialisto išvados duomenimis, kitais įrodymais.

Dėl bausmės

14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai motyvavo nuteistajam bausmės pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyrimą, netinkamai taikė BK 60 straipsnį, pripažindami atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri nenustatyta įstatyme (atsižvelgė į išnykusius teistumus), ir paskyrė per griežtą bausmę.

15. Pažymėtina, kad bausmės griežtumas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl aiškiai per švelnios ar aiškiai per griežtos bausmės nuosprendį galima apskųsti tik apeliacine tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-316-1073/2018, 2K-7-648/2019). Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl to kasacinės instancijos teisme bausmės dydžio klausimas nagrinėtinas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeistos bausmės skyrimo taisyklės (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, 2K-436-489/2016, 2K-143-628/2018).

16. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis, šios dalies 5 punkte nurodyta, kad ji turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

17. Remiantis teismų sprendimais ir bylos medžiaga, pagal kasacinio skundo argumentus dėl bausmės skyrimo nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad teismai, motyvuodami bausmės V. A. paskyrimą, nesilaikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių reikalavimų, netinkamai taikė BK 60 straipsnio nuostatas ir dėl to nuteistajam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

18. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. A. už nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri nežymiai (šešiais mėnesiais) viršija sankcijos vidurkį. Skirdamas bausmę V. A. pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų sunkumą (BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis)), tyčinį jų pobūdį, sukeltas nepataisomas pasekmes – žmogaus mirtį, nuteistojo asmenybę – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau jo padaryti nusikaltimai buvo susiję su smurto panaudojimu, taip pat atsižvelgė į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, t. y. tai, kad nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydžiui ir, be kita ko, pažymėjo, kad V. A. niekur oficialiai nedirba, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, be to, nors jis ir laikomas neteistu, tačiau ankstesni jo teistumai rodo jo asmens pavojingumą, charakterizuoja jį kaip asmenį, kuris nėra linkęs laikytis įstatymo reikalavimų, priešingai – turi polinkį nusikalsti. Patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmės skyrimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmę V. A. ir paskyrė pagal savo dydį ne per griežtą, teisingą bausmę, kuri atitinka tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę, jos rūšis ir dydis atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus.

19. Kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismų motyvais dėl bausmės V. A. skyrimo ir konstatuoti, kad teismai nesilaikė pirmiau aptartų bausmės skyrimo taisyklių. Teismai, siekdami visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į tai, jog praeityje jis buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (nors jo teistumas išnykęs ir jis laikomas neteistu), tačiau tai nereiškia, kad teismai pripažino šią aplinkybę jo atsakomybę sunkinančia, kaip nepagrįstai teigiama kasaciniame skunde. Tuo tarpu kasacinio skundo teiginys, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio galima spręsti, jog nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį turėjo būti paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, yra deklaratyvus.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, nuteistojo V. A. kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. A. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Aurelijus Gutauskas

Eligijus Gladutis