2019-02-13 Nr. AB-3992-3-61-3-04349-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-124-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04349-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. P. Vyšniausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. P. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir pirmosios instancijos teismas) prašydamas spręsti klausimą dėl pareiškėjo skolos Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš naujo įvertinant vietinės rinkliavos taikymo pareiškėjui tikslingumą. Nurodė, kad sodų bendrijoje esantis pastatas nebuvo užbaigtas teisės aktų nustatyta tvarka ir nebuvo naudojamas. Paaiškino, kad tam tikrų grupių asmenims, kurie nenaudojo nekilnojamojo turto pagal paskirtį taikytina vietinės rinkliavos už komunalinių paslaugų surinkimą 50 proc. mokesčio lengvata.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamų reikalavimų, pareiškėjui 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2019 m. sausio 2 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo pagrindą ir dalyką.

Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, o papildytą skundą pateikė praleidęs teismo nustatytą terminą, t. y. tik 2019 m. sausio 3 d. Prašymo atnaujinti ar pratęsti trūkumų šalinimo terminą nepateikė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių terminas skundo trūkumams pašalinti galėtų būti atnaujintas. Įvertinęs skundo priedus nurodė, kad pareiškėjas skundą su priedais atsispausdino dar 2018 m. gruodžio 21 d., todėl papildytą skundą teismui pateikdamas tik 2019 m. sausio 3 d. pareiškėjas elgėsi nerūpestingai. Pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą, jo skundas laikomas nepaduotu.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia motyvų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais, susijusiais su subjektyviu materialinės teisės normų, liečiančių vietinę rinkliavą, traktavimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Šioje byloje tikrinama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-724-502/2017). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje AS-724-502/2017).

Visų pirma pažymėtina, kad kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje AS-724-502/2017). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, teismas įpareigojo pareiškėją pašalinti šiuos skundo trūkumus: pateikti patikslintą skundą, jame aiškiai nurodyti skundo pagrindą ir dalyką. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kurį tenkinus, teismo sprendimas pareiškėjui sukeltų atitinkamas teisines pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nors iš skundo iš esmės galima suprasti, kad pareiškėjas nenori mokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau iš skundo turinio nėra pakankamai aišku, ar pareiškėjas apskritai nesutinka su vietinės rinkliavos egzistavimu, ar jis siekia, kad jam būtų pritaikyta lengvata – atleidimas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Be to, iš skundo nėra aiškus ir ginčo laikotarpis, t. y. už kurį laikotarpį pareiškėjas nenori mokėti vietinės rinkliavos.

Teisėjų kolegija susipažinusi su pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi ir pareiškėjo skundu, vertina, kad teismas pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ numatytų reikalavimų. Teismas tinkamai įvykdė pareigą ir pareiškėjui išaiškino, kokio pobūdžio skundus nagrinėja administraciniai teismai ir kokia skundo formuluotė būtų priimtina skundą nagrinėti.

Pareiškėjas 2019 m. sausio 3 d., vieną dieną praleidęs patikslinto skundo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismui pateikė skundą-papildymą, tačiau pateiktas dokumentas neištaisė teismo nutartyje nurodytų konkrečių trūkumų, jame pareiškėjas nurodė tik papildomus paaiškinimus susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2019 m. sausio 3 d. pateiktą skundą-papildymą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas iš esmės netaisė teismo nutartyje nurodytų trūkumų ir naujo skundo, kuriame būtų aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas reikalavimas ir skundo dalykas, nepateikė, t.y. neįvykdė pirmosios instancijos teismo nutarties. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis laikyti skundą nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. P. V. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius