2022-06-29 Nr. AB-17695-4-52-3-00147-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. S. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Legislator headnote
AI generated2022-06-29 Nr. AB-17695-4-52-3-00147-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. S. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-3164-602/2022
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00147-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Neringos Švedienės,
sekretoriaujant Simonai Mockutei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S.,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,
vertėjaujant Olgai Vostrenskovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. S. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis I. S. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 22S59238 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino Užsieniečio apgyvendinimo bei skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Skunde nurodyta, jog Sprendimas motyvuotas tuo, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės atstovais. Užsienietis nesutiko su Sprendimo dalimi dėl jo laikino apgyvendinimo sąlygų, kadangi jis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, nesiekė klaidinti Departamento ar vilkinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo proceso.
3. Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.
4. Departamentas atsiliepime nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis. Departamento teigimu, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas, jis gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečiui nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Departamentas išnagrinėjo Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį – 2021 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą Užsienietis apskundė Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri 2021 m. spalio 21 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė. Departamento sprendimus Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris jo skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas nustatytus draudimo atvykti terminus. Šį teismo sprendimą Užsienietis skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 2 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė. Departamento sprendimas yra įsiteisėjęs, Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.
II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdamas jokių jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu patvirtinančių dokumentų, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į užkardą. Nėra duomenų, jog būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie nepakankamą judėjimą nepatvirtina, kad jo teisės yra pažeidžiamos, ir nesudaro pagrindo pareiškėjui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgdamas į tai teismas daro išvadą, kad pareiškėjui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga siekiamiems tikslams priemonė.
7. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas. Be to, esant priimtam galutiniam sprendimui prieglobsčio byloje yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, nesiekė klaidinti Departamento ar vilkinti prašymo nagrinėjimo procesą, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis nepateikė.
8. Teismas akcentavo, kad nagrinėjant skundus pagal Įstatymą, apylinkės teismas parenka teisinį režimą, kuriame užsienietis bus apgyvendintas Lietuvos Respublikoje iki bus išspręstas jo teisinės padėties klausimas. Pažymėtina, kad konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.
9. Teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendė, kad Departamentas Sprendimo (atitinkamos jo dalies) priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečio situacijos vertinimą Sprendimo kontekste, o Užsieniečio nesutikimas su priimtu Sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti jo neteisėtu ar nepagrįstu.
III. 10. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sutrumpinti jo apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.
11. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Užsieniečio apgyvendinimo pratęsimas ribojant asmens teisę judėti prilygsta sulaikymui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.
11.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.
11.3. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas.
11.4. Netaikyti judėjimo ribojimų ir sutrumpinti apgyvendinimo terminą būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Departamento, tiek ir Užsieniečio interesus.
12. Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.
13. Departamentas atsiliepime nurodė, kad:
13.1. Užsienietis neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. liepos 20 d., Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.
13.2. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą (tokie Užsieniečio veiksmai liudija, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjo kelionės tikslas, taip pat tokių veiksmų negalima laikyti pagalba VSAT).
13.3. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (skirtingais prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti Užsienietį laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 14. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
15. Užsienietis nesutinka tik su Sprendimo dalimi, kuria jis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant tokiai situacijai nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka tikrinamas Užsieniečio teisės laisvai judėti apribojimo pagrįstumas ir proporcingumas.
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo 1407 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymo X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
17. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.
18. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
19. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
20. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
21. Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
22. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
23. Nagrinėjamu atveju Departamentas Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymo būtinybę grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais) numatyta aplinkybe. Departamento Sprendime nurodyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis pateikė savo galiojantį (duomenys neskelbtini) pasą, leidžiantį nustatyti jo tapatybę. Prašymo nagrinėjimo metu asmuo nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą.
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, Departamentas 2021 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Aptariamas sprendimas įsigaliojo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. kovo 2 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą. Taigi, Užsienietis nebeturi prieglobsčio prašytojo statuso.
25. Užsieniečiui netekus prieglobsčio prašytojo statuso, VSAT, atsižvelgdamas į tai, kad Departamento Sprendimu išspręsti Užsieniečio, turinčio prieglobsčio prašytojo statusą, kurio jis neteko priėmus galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, apgyvendinimo ir judėjimo laisvės klausimai, turi priimti naują administracinį sprendimą dėl Užsieniečio apgyvendinimo režimo (Įstatymo 1408 str. 7 d.). Taigi, spręstina, jog pasikeitus Užsieniečio statusui (nebesant prieglobsčio prašytoju) Departamento Sprendimas nebegali būti toliau taikomas. Pažymėtina, kad tos pačios aplinkybės egzistavo ir priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Užsienietis šiuo metu yra pagyvendintas pagal naują Departamento sprendimą be judėjimo laisvės apribojimų.
26. Užsieniečio statuso pasikeitimo aspektu taip pat nurodytina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑22‑602/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jo priėmimo metu.
27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, jog vien atvykimo į Lietuvos Respubliką ne per pasienio punktą faktas negali vienareikšmiškai būti traktuojamas kaip nebendradarbiavimas su kompetentingomis valdžios institucijomis. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog Užsienietis pateikė galiojantį asmens dokumentą – pasą, byloje nėra duomenų, jog jis būtų aktyviais veiksmais trukdęs vykdyti prieglobsčio procedūrą, pažeidęs apgyvendinimo tvarką. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama ilgiau kaip 6 mėnesius. Iš to spręstina, kad Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
28. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad Užsieniečio apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimant naują sprendimą – Užsieniečio skundą tenkinti iš dalies.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
(duomenys neskelbtini) piliečio I. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
(duomenys neskelbtini) piliečio I. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 22S59238 dalį dėl laikino apgyvendinimo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Neringa Švedienė