2022-05-19 Nr. AB-12985-3-61-3-02092-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-107-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02092-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos sporto universitetas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 21R-364 (AG-317/05-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. balandžio 9 d. raštą Nr. S-101 (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių (toliau – ir Kontrolierius): nedelsiant pateikti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 „Dėl akademinės etikos pažeidimų disertacijoje“ (toliau – ir 2020 m. kovo 13 d. sprendimas, Sprendimas) ketvirtoje išnašoje minimą informaciją ir dokumentus; imtis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnyje nustatytų priemonių, siekiant atlikti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 5–9 išnašose (jų nuorodose, kurios yra individualaus administracinio teisės akto dalis) esančių klaidų ištaisymo procedūrą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas pripažinti Tarnybos Raštą nepagrįstu, jį panaikinti ir įpareigoti Kontrolierių: 1) nedelsiant pateikti Kontrolieriaus Sprendimo ketvirtojoje išnašoje minimą informaciją ir dokumentus, nes Kontrolierius Raštu pažymi, kad tokią informaciją ir dokumentus yra paruošęs pateikimui; 2) imtis VAĮ 35 straipsnyje nustatytų priemonių, siekiant atlikti Kontrolieriaus Sprendimo 5–9 išnašose esančių klaidų ištaisymo procedūrą; 3) spręsti klausimą dėl tyrimo atnaujinimo byloje, kurioje Kontrolierius priėmė Sprendimą, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei duoti eigą nušalinimo procedūrą įgyvendinti. Pareiškėjas skunde Komisijai detaliai nurodė, kodėl nesutinka su Tarnybos Raštu, tačiau Komisija skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija Sprendimą priėmė nenustatydama ir nesiremdama jokiais galiojančiais įstatymų nustatyta tvarka paskelbtais norminiais aktais, tuo faktiškai nenustatė ginčui taikytinų teisės normų ir neatskleidė ginčo esmės.

2.2. Pareiškėjas skundą teismui grindžia dviem aspektais, t. y. materialiosios teisės netinkamu taikymu (netaikymu) bei procedūriniais pažeidimais. Dėl materialiosios teisės pažeidimų nurodė, kad ginčas kilo dėl teisės oficialiai iš Tarnybos gauti iš esmės Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 faktinį pagrindą, kuris yra individualaus administracinio teisės akto dalis VAĮ 8 straipsnio prasme. Pareiškėjo vertinimu, nėra jokios reikšmės ir prasmės Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. SP-4 padalinti į konfidencialią ir ne konfidencialią dalis.

Komisija laiko, jog Kontrolierius jam juos pateikė per pačią ginčų komisiją (tarpininką) be jokių rašytinių įsipareigojimų, nors jie privalėjo būti pateikti kartu su Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ir sudaro jo ginčijimo dalyką. Komisija nepagrįstai ir neteisėtai Kontrolieriaus veiksmus pateisino Skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d.

įsakymu Nr. V-19 (toliau – ir Rekomendacijos), nes jos nėra teisės norminis aktas, be to, Rekomendacijų 4 punkte nustatyta, kad jos pareiškėjui ir negali būti taikomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020), o jokios kitos teisės normos Komisija iš viso netaikė, be to, nenustatė, kokią, jei ne administracinę procedūrą, Kontrolierius vykdė pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimo motyvu, jog rezultatų juodraščio kopijos pateikimas Komisijai kartu yra rezultatų pateikimas ir pareiškėjui.

Tarnyba pareiškėjui oficialiai tokių duomenų šiuo klausimu nėra pateikusi. Tarnybos Raštą vertina, kaip siekį sudaryti kliūtis įgyvendinti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo apskundimo teismui teisę pilna apimtimi administracinėje byloje Nr. eI2-3263-484/2020, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01367-2020-4 (byla sujungta su kita administracine byla, sujungtos administracinės bylos Nr. eI3-509-426/2021). Pareiškėjas taip pat nesutinka su Komisijos padaryta išvada, kad rezultatų formos klausimas VAĮ 8 straipsnio prasme nėra susijęs su spręsto ginčo dalyku (tai buvo pirmojo skundo reikalavimo dalykas) ir pažeistų teisių gynimu (Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 faktinis pagrindas), be to, nepagrįstai tokį klausimą Komisija atsisakė nagrinėti ir paliko spręsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI2-3263-484/2020 (byla sujungta su kita administracine byla, sujungtos administracinės bylos Nr. eI3-509-426/2021).

Pareiškėjas sutinka su Komisijos išvada, kad nebuvo išreiškęs prašymo Tarnybai ištaisyti klaidas 2020 m. kovo 13 d. sprendime Nr. SP-4, nes apie klaidas prašymo pateikimo metu Tarnybai nežinojo. Komisija skundžiamame sprendime nurodo, kad Kontrolierius neatsisakė klaidas ištaisyti, tačiau nepagrįstai netyrė ir neatskleidė teisės normos, reglamentuojančios Kontrolieriaus pareigų, kurios kylą jam aptikus klaidas individualiame administraciniame akte. Nežinoma, dėl kokių priežasčių Kontrolierius klaidų iki šiol netaiso.

Pareiškėjas nepagrįstais laiko Komisijos sprendimo argumentus, kad nurodytos Tarnybos klaidos neturi įtakos Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimui Nr. SP-4, nes šis Sprendimas nebuvo Komisijos tyrimo objektu, todėl tokia išvada negalėjo būti padaryta.

2.3. Komisijai priimant sprendimą procedūriniais pažeidimais laiko tai, kad nebuvo užtikrintas rungtyniškumo principo įgyvendinimas – sprendimas priimtas 2020 m. gegužės 20 d. 9 val. vykusio posėdžio metu rašytinio proceso tvarka, sprendimas nebuvo skelbiamas. Apie sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. birželio 1 d. Komisijos raštu Nr. 19R-1508(AG-317/05-2020. Tačiau paskutiniąją bylos medžiagą (Kontrolieriaus tarnybos 2020 m. gegužės 19 d. raštą Nr. S-136 ir juo pateiktus dokumentus) Komisija pareiškėjui pateikė elektroniniu paštu 2020 m. gegužės 20 d. 08:48 val.

– tai yra likus 12 minučių iki posėdžio. Tarnybos 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S-136 buvo pateikta juodraščio kopija – PlagScan tekstų sutapčių vertinimo/nustatymo ataskaita, ji neatitiko VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų formos reikalavimų (nenurodyta, data, kur ji parengta, įforminta, nėra ją parengusių asmenų parašų). Pareiškėjas 2020 m. gegužės 20 d. raštu prašė Komisijos tokį dokumentą laikyti juodraščiu ir nepripažinti dokumentu, nes juodraščių tikrumo tvirtinimas yra beprasmis ir teisiškai nieko nereiškia.

Kadangi Tarnyba iš pradžių Komisijai 2020 m. gegužės 11 d. raštu Nr. S-132 pateikė tariamą PlagScan tekstų sutapčių vertinimo/nustatymo ataskaitos kopiją, kurioje nebuvo nurodyta, data, kur ji parengta, įforminta, nebuvo ją parengusių asmenų parašų, be to, ji susijusi su sprendimu Nr. SP-13, o ne Nr. SP-4, pareiškėjas suabejojo Kontrolieriaus bylose saugomų juodraščių autentiškumu ir jų kiekiais, todėl Komisijai pateikė procesinį prašymą apžiūrėti Tarnyboje esančią bylą, kurioje yra priimtas Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. SP-4, ir nustatyti, kiek ir kokių išnašų yra minėto sprendimo dalimis bei kiek nėra.

Apie tokio prašymo sprendimą nėra informuotas. Net ir Tarnybos 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S-136 Komisijai pateikta juodraščio kopija – PlagScan tekstų sutapčių vertinimo/nustatymo ataskaita neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų formos reikalavimų, taip pat ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) reikalavimų. Todėl laikytina juodraščiu ir nepripažintina dokumentu, nes juodraščių tikrumo tvirtinimas yra beprasmis ir teisiškai nieko nereiškia.

Pagal juodraštį nėra galimybės įvertinti ir pareigūnų/tarnautojų veiksmus bei jų personalinę atsakomybę, o ir pats ataskaitos juodraštis yra be motyvų – nesuprantama, ar tai automatizuota ataskaita (dirbtinis intelektas) ar intelektinis žmogaus vertintas produktas. Dėl to Komisijos prašė pripažinti, kad Tarnybos 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S-136 pateiktas PlagScan tekstų sutapčių vertinimo/nustatymo ataskaitos juodraštis (nenurodyta, data, kur ji parengta, įforminta, nėra ją parengusių asmenų parašų) nelaikytinas dokumentu, tačiau tokio prašymo Komisija nepagrįstai nesprendė ir dėl jo nepasisakė.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Komisijos galimais procedūriniais pažeidimais, nepasisakys, nes tokie Tarnybos veiksmai būtų laikomi veikimu ultra vires (viršijant įgaliojimus).

3.2. Rekomendacijos yra parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatais, darbo reglamentu bei kitais norminiais teisės aktais. Taip pat Rekomendacijos parengtos pagal Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo tarnybų tinklo Mokslinių tyrimų pažeidimų nagrinėjimo rekomendacijas. Jos yra skelbiamos viešai, o juose nustatytos teisės yra apibrėžiamos, kad tiek suinteresuotosioms šalims, tiek Tarnybos darbuotojams būtų aiškesnė tvarka dėl informacijos rinkimo bei pateikimo, tačiau jos nesiaurina pareiškėjo teisių, suteikiamų teismams aiškinant gero (viešojo) administravimo principą. Pareiškėjas dar nuo 2019 m. gruodžio mėn. pradėjo neigti Rekomendacijas, jų teisėtumą, nors jam Tarnybos 2019 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. S-338 ir 2019 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. S-361 buvo pateikti visi dokumentai, susiję su Rekomendacijų tvirtinimu, kurie neskelbiami viešai. Pareiškėjui taip pat ne kartą buvo išaiškinta, kad Rekomendacijos nėra ir neturi būti norminis teisės aktas, nes 4 punkte nustatyta, kad jos yra „patariamojo pobūdžio, todėl kiekvienas tyrėjas, planuodamas atlikti tyrimą ir jį atlikdamas, turi atsižvelgti į tyrimo specifiką ir planuoti jo eigą suderinus su kontrolieriumi“. Vienas iš pareiškėjo argumentų, kodėl Rekomendacijos neturi būti taikomos jo atžvilgiu, buvo Rekomendacijų taikymas atbuline data. Šiuos pareiškėjo argumentus laiko nepagrįstais, nes Rekomendacijos patvirtintos 2019 m. rugpjūčio 9 d., o tyrimas dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų Tarnyboje pradėtas 2019 m. rugsėjo 4 d.

3.3. Raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad vadovaujantis Rekomendacijų 21.3 papunkčiu susipažinti su tyrimo medžiaga galima pateikus motyvuotą prašymą. Kontrolierius priima sprendimą dėl tokio prašymo atsižvelgdamas į tyrėjo siūlymą. Tyrimo medžiagos apimtį susipažinti nustato tyrėjas. Susipažinimui tyrėjas parengia nuasmenintą medžiagą. Tyrimo medžiagos kopija gali būti daroma tik pateikus motyvuotą prašymą, kuriame nurodomas duomenų naudojimo tikslas ir įsipareigojimas gautus duomenis naudoti tik prašyme nurodytiems tikslams. Kartu su Raštu pareiškėjui buvo pateikta minėto prašymo forma ir pareiškėjas buvo patikintas, kad prašoma Programos tekstų sutapčių ataskaitos analizės ir vertinimo, saugomų Tarnyboje, skundo nagrinėjimo dokumentų byloje, kopija yra parengta ir siekiant operatyviai pateikti prašomą informaciją bus išsiųsta pareiškėjui elektroniniu paštu iškart gavus pareiškėjo motyvuotą prašymą. Tarnyba, informaciją, kurios pareiškėjas prašė 2020 m. kovo 17 d. prašymu (toliau – ir Prašymas), būtų pateikusi nedelsiant, vos gavusi pareiškėjo pagrįstą prašymą, taip pat buvo paaiškintos priežastys, dėl kurių prašymas yra reikalingas, tačiau pareiškėjas nusprendė, kad taip yra ribojama jo teisė gauti informaciją, ir pasirinko Tarnybos Raštą skųsti Komisijai.

3.4. Tarnybos 2020 m. gegužės 11 d. rašte Nr. S-132, skirtame Komisijai, nurodė, kad „VAĮ 25 straipsnyje kalbama apie administracinėje procedūroje dalyvaujančių darbuotojų ir valstybės tarnautojų nu(si)šalinimą, tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis VAĮ 19 straipsnio 1 dalimi „administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą“. Tarnyboje buvo atliekamas tyrimas dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų, o pareiškėjas, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 4 dalimi, nėra laikytinas viešojo administravimo subjektu, t. y. Tarnyboje nebuvo vykdoma administracinė procedūra ir VAĮ 25 straipsnis jai netaikomas. Todėl pareiškėjas Tarnybos 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. S-36 buvo informuotas, kokių veiksmų turėtų imtis dėl tyrėjo, atliekančio tyrimą, nušalinimo. Dėl tyrėjo, atliekančio tyrimą, nušalinimo, pareiškėjas į Tarnybą iki Sprendimo priėmimo datos nesikreipė. Nei Kontrolierius, nei Tarnyba nediskriminavo pareiškėjo vien dėl to, kad jis nėra viešojo administravimo subjektas. Tarnybos Rašte nurodyta, kad Tarnyboje nebuvo vykdoma administracinė procedūra, bet ne tai, jog Kontrolierius yra „nevykdęs (neatlikęs) viešojo administravimo funkcijų ir veiksmų“, kaip nurodo pareiškėjas. Pareiškėjui buvo teikiama visa informacija, susijusi su jo teisėmis ir galimybėmis kreiptis dėl kontrolieriaus ir tyrėjo nušalinimo, o atlikdamas tyrimą dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų Kontrolierius vykdė jam Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas.

3.5. Dokumentai, dėl kurių kreipėsi pareiškėjas, jį pasiekė, nors ir netiesiogiai (ne dėl Tarnybos kaltės), t. y. per Tarnybos atsiliepimą Komisijai (2020 m. balandžio 30 d.) ir teismui administracinėje byloje Nr. eI3-3263-484/2020 (byla sujungta su kita administracine byla, sujungtos administracinės bylos Nr. eI3-509-426/2021) (2020 m. balandžio 29 d.), tolesnį pareiškėjo reikalavimą jam pateikti dokumentus pakartotinai tiesiogiai laiko biurokratizmo skatinimu ir prieštaraujančiu VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytam efektyvumo principui.

3.6. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pareiškėjo prašomi dokumentai nėra individualus administracinis aktas, o Tarnyboje sprendimo byloje saugoma PlagScan tekstų sutapčių nustatymo ataskaita (vertinimas). Dėl Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 atitikimo VAĮ 8 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą (administracinė byla Nr. eI3-3263-484/2020 byla sujungta su kita administracine byla, sujungtos administracinės bylos Nr. eI3-509-426/2021).

3.7. Tarnyba Raštu informavo pareiškėją, kad Sprendimo 5–9 išnašose yra teksto rinkimo klaidų, atsiradusių redaguojant Sprendimo tekstą ir nurodė nustatytas klaidas. Tarnyba 2020 m. balandžio 30 d. rašte (atsiliepime Komisijai) paaiškino, kad VAĮ 35 straipsnyje nustatyta klaidų ištaisymo procedūra vykdant administracinę procedūrą, tačiau pareiškėjas nėra viešojo administravimo subjektas, todėl Kontrolieriaus atliktas tyrimas pagal skundą dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų nėra laikytinas administracine procedūra, kaip tai nustatyta VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje, todėl ir VAĮ 35 straipsnio nuostatos nėra taikytinos. Tarnyba taip pat Komisijai paaiškino, kad pareiškėjas apie klaidas buvo informuotas, ir, kad vykstant teisminiams procesams dėl Kontrolieriaus sprendimų, pastarieji viešai Tarnybos interneto svetainėje nėra skelbiami. Šiuo atveju, pasibaigus teisminiam procesui, bus skelbiamas ištaisytas 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 tekstas.

3.8. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Kontrolieriaus nušalinimu, nurodė, kad Tarnybos 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. vasario 13 d. raštais Nr. S-36 ir S-55 buvo paaiškinta, jog Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kontrolierių 5 metų kadencijai skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu, kontrolieriaus nusišalinimo procedūros, nustatytos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, susiję su viešųjų ir privačių interesų derinimu, dėl kontrolieriaus nušalinimo rekomenduojama kreiptis į jį skiriantį subjektą – Lietuvos Respublikos Seimą. Dėl tyrėjo, atliekančio tyrimą, nušalinimo buvo paaiškinta, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į Kontrolierių pateikdamas motyvuotą prašymą ir, kad Kontrolieriaus ir Tarnybos nušalinimas nuo sutapčių vertinimo užkirstų kelią Kontrolieriui pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompetenciją atlikti tyrimą dėl galimų akademinės etikos pažeidimų, ir, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi, priimti teisėtą ir teisingą sprendimą. Tarnyba taip pat nurodė VAĮ straipsnius, kurie pagrindžia tokią informaciją (plačiau Tarnybos 2020 m. vasario 13 d. raštas Nr. S-55 ir 2020 m. gegužės 11 d. raštas Nr. S-132).

3.9. Dėl Prašyme išdėstyto prašymo atnaujinti tyrimą, dėl kurio Kontrolierius 2020 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. SP-4, nurodė, kad Tarnyba 2020 m. balandžio 9 d. raštu Nr. S-101 informavo pareiškėją, jog Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnyje, kuris reglamentuoja Kontrolieriaus veiklą, taip pat Tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“, Kontrolieriui teisė atnaujinti tyrimą nėra nustatyta. Rekomendacijų 25 punkte yra nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms tyrimas gali būti atnaujinamas. Naujomis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurios yra tiesiogiai susijusios su Tarnyboje atlikto tyrimo objektu. Tokia informacija nebūtų laikytina nauja aplinkybe, kuriai paaiškėjus tyrimas gali būti atnaujinamas, kadangi nėra susijusi su Tarnyboje atlikto tyrimo objektu. Dėl Kontrolierės nusišalinimo, priešingai nei teigia pareiškėjas, Kontrolierė nusišalino nuo Tarnyboje 2020 m. birželio 1 d. gauto skundo, nes pastarajame skunde buvo skundžiami Kontrolierės veiksmai, galbūt pažeidė akademinę etiką, tačiau ne dėl pareiškėjo prašymo nusišalinti. Tarnyboje nebuvo gautas pareiškėjo nurodytas 2020 m. vasario 25 d. prašymas, adresuotas Seimo Pirmininkui, t. y. nei Seimas kreipėsi, nei pats pareiškėjas pateikė kopiją, todėl ir minėto prašymo turinys Tarnybai ir / ar Kontrolieriui nėra žinomas. Pareiškėjo išvada, jog Kontrolierė pati nusišalino ir tuo pripažįsta 2020 m. vasario 25 d. Seimo vadovui adresuotame prašyme nurodytas aplinkybes, kaip pagrindą dėl jos nušalinimo, negali būti laikoma pagrįsta.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2020 m. kovo 17 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 išnašose 4–11 minimą informaciją ir dokumentus, įskaitant ir tokią, kuri susijusi su 5–9 išnašų informacija, kuri buvo skelbta būtent 2019 m. spalio 24 d., taip pat kada 2019 m. spalio 24 d. žiūrėta informacija buvo paskelbta, informaciją ir dokumentus anglų kalba pateikti kartu su jų vertimu į lietuvių kalbą, vertimą patvirtinus teisės aktų nustatyta tvarka; atnaujinti tyrimą, dėl kurio Kontrolierius 2020 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. SP-4, nes 2020 m. vasario 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo vadovą, prašydamas nušalinti Kontrolierių įstatymų nustatyta tvarka nuo atliekamo tyrimo ir toks prašymas nėra išnagrinėtas ne dėl pareiškėjo kaltės.

5.2. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, 2020 m. balandžio 9 d. raštu Nr. S-101 „Dėl 2020 m. kovo 17 d. prašymo“ nurodė pareiškėjui 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 išnašas 4–11; informavo, kad vadovaujantis Rekomendacijų 21.3 papunkčiu susipažinti su tyrimo medžiaga galima pateikus motyvuotą prašymą. Kontrolierius priima sprendimą dėl tokio prašymo atsižvelgdamas į tyrėjo siūlymą. Tyrimo medžiagos apimtį susipažinti nustato tyrėjas. Susipažinimui tyrėjas parengia nuasmenintą medžiagą. Tyrimo medžiagos kopija gali būti daroma tik pateikus motyvuotą prašymą, kuriame nurodomas duomenų naudojimo tikslas ir įsipareigojimas gautus duomenis naudoti tik prašyme nurodytiems tikslams. Kartu su Raštu pareiškėjui buvo pateikta minėto prašymo forma ir pareiškėjas buvo patikintas, kad prašoma Programos tekstų sutapčių ataskaitos analizės ir vertinimo, saugomų Tarnyboje skundo nagrinėjimo dokumentų byloje, kopija yra parengta ir siekiant operatyviai pateikti prašomą informaciją bus išsiųsta pareiškėjui elektroniniu paštu iškart gavus pareiškėjo motyvuotą prašymą; atsakovas taip pat nurodė, kad 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 5–9 išnašose yra teksto rinkimo klaidų, atsiradusių redaguojant sprendimo tekstą; nurodė klaidas ir paaiškino, jog jos buvo pastebėtos rengiant pareiškėjui atsakymą į jo Prašymą, pabrėžiant, jog šios klaidos įtakos 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 turiniui neturi; apžvelgė 10 ir 11 išnašas; paaiškino, kad Kontrolieriui teisė atnaujinti tyrimą teisės aktuose nenustatyta, kad Rekomendacijų 25 punkte nustatyta, jog tyrimas gali būti atnaujinamas paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Naujomis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurios yra tiesiogiai susijusios su Tarnyboje atlikto tyrimo objektu. Atkreipė dėmesį, kad Tarnybai ir / ar Kontrolieriui iki Rašto išsiuntimo dienos Seimo vadovas nepateikė informacijos apie pareiškėjo minimą 2020 m. vasario 24 d. kreipimąsi ar pradėtą Kontrolieriaus nušalinimo procedūrą. Pažymėjo ir tai, kad tokia informacija nebūtų laikoma nauja aplinkybe, kuriai paaiškėjus tyrimas gali būti atnaujinamas, nes ji nėra susijusi su Tarnyboje atlikto tyrimo objektu.

5.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, su 2020 m. balandžio 15 d. skundu kreipėsi į Komisiją (Komisijoje gautas 2020 m. balandžio 23 d.). Pareiškėjas Komisijos prašė pripažinti, kad Raštas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei jį panaikinti; įpareigoti Kontrolierių nedelsiant pateikti 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 ketvirtoje išnašoje minimą informaciją ir dokumentus, nes Kontrolierius pažymi, kad tokią informaciją ir dokumentus yra paruošęs pateikimui; imtis VAĮ 35 straipsnyje nustatytų priemonių, siekiant atlikti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 5–9 išnašose esančių klaidų ištaisymo procedūras; spręsti klausimą dėl tyrimo atnaujinimo byloje, kurioje Kontrolierius priėmė 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. SP-4, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei leisti įgyvendinti nušalinimo procedūrą.

5.4. Komisija 2020 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-364 (AG-317/05-2020), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu ir Tarnybos Raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą, Tarnybos Raštą ir įpareigoti atsakovą nedelsiant pateikti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 ketvirtoje išnašoje minimą informaciją ir dokumentus; imtis VAĮ 35 straipsnyje nustatytų priemonių, siekiant atlikti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 sprendimo Nr. SP-4 5–9 išnašose (jų nuorodose, kurios yra individualaus administracinio teisės akto dalis) esančių klaidų ištaisymo procedūrą.

6. Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra būtent Tarnybos Rašto ir Komisijos priimto sprendimo teisėtumas, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. SP-4. Pareiškėjo skunde teismui didžioji dalis skundo argumentų yra susiję (apimantys) būtent Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. priimto sprendimo Nr. SP-4 teisėtumą ir pagrįstumą. Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. priimto sprendimo Nr. SP-4 teisėtumas bei pagrįstumas bus tikrinamas teisme administracinėje byloje Nr. eI3-509-426/2021, todėl teismas dėl skunde dėstomų argumentų, kurie yra betarpiškai susiję su minėtu Kontrolieriaus sprendimu, nepasisakė.

7. Teismas nurodė, kad VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) nustato kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis). Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą bei pareiškėjo Prašymo turinį, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo Prašymas iš esmės atitinka VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateikto prašymo turinį, kuris vertintinas kaip įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad Prašyme pareiškėjas siekė gauti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo SP-4 faktinį pagrindą – dokumentus, susijusius su Sprendime nurodytomis išnašomis. Pareiškėjo Prašyme taip pat buvo suformuluotas ir procesinio pobūdžio prašymas dėl jau atlikto tyrimo atnaujinimo. Taigi Prašymu pareiškėjas siekė gauti papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo SP-4 priėmimu, ir atnaujinti jau baigtą tyrimą.

8. Teismas, pasisakydamas dėl prašomų pateikti dokumentų, vadovavosi Rekomendacijų 1, 2, 4 punktais ir nurodė, kad iš nurodytų Rekomendacijų punktų matyti, jog jos yra parengtos vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir Mokslinių tyrimų pažeidimų nagrinėjimo rekomendacijomis, yra patariamojo pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad Rekomendacijos yra patvirtintos Kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-19 ir yra laikomos vidiniu institucijos teisės aktu, kuris reguliuoja tyrimo procedūras, tačiau tai nereiškia, jog Rekomendacijų neprivalu laikytis vien todėl, kad jos nėra norminis teisės aktas arba rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjas nepateikė nei vieno argumento, kad Rekomendacijos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o teismas taip pat tokių prieštaravimų nenustatė. Dėl argumento, kad Rekomendacijos taikomos Tarnybos darbuotojams, bet ne pareiškėjui, teismas pažymėjo, jog Rekomendacijos nustato skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo taisykles Tarnyboje. Pareiškėjui pasikreipus į Tarnybą su Prašymu pateikti baigto tyrimo sprendimo dalies informaciją / dokumentus, Tarnybos darbuotojas turi vadovautis Rekomendacijomis ir prašomus pateikti dokumentus pateikti prašančiajam, vadovaujantis Rekomendacijomis. Teismas pažymėjo ir tai, kad Rekomendacijos nustato ir asmenų, dalyvavusių ar galbūt dalyvavusių padarant tiriamą akademinės etikos ir / ar procedūrų pažeidimą, atlikusių veiksmus ar atsakingų už juos, taip pat asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai buvo galimai pažeisti teises (Rekomendacijų 21 punktas). Minėtų Rekomendacijų 21.3 papunktyje nustatyta, kad toks asmuo turi teisę susipažinti su tyrimo medžiaga ir tai atlikti galima pateikus motyvuotą prašymą (3 priedas). Kontrolierius priima sprendimą dėl tokio asmens prašymo atsižvelgdamas į tyrėjo siūlymą. Tyrimo medžiagos apimtį susipažinti nustato tyrėjas. Susipažinimui tyrėjas parengia nuasmenintą medžiagą. Tyrimo medžiagos kopija gali būti daroma tik pateikus motyvuotą prašymą (4 priedas), kuriame nurodomas duomenų naudojimo tikslas ir įsipareigojimas gautus duomenis naudoti tik prašyme nurodytiems tikslams.

9. Teismas iš atsakovo Rašto turinio nustatė, kad atsakovas neatsisakė pareiškėjui pateikti jo prašomų dokumentų ir, remdamasis Rekomendacijų 21.3 papunkčio nuostatomis, paaiškino, kokius veiksmus turi atlikti pareiškėjas, siekdamas gauti pageidaujamus dokumentus. Taigi, tik paties pareiškėjo veiksmai sąlygojo prašomų dokumentų pateikimą / nepateikimą. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas siekė sudaryti pareiškėjui kliūtis tinkamai įgyvendinti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 apskundimą teismui, vertinti kaip nepagrįsti. Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. SP-4, su skundu kreipėsi į teismą 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-509-426/2021 (sujungtų bylų numeris) pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti, o atsakovas buvo įpareigotas teismui pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą bei visą turimą medžiagą, susijusią su ginčijamo sprendimo priėmimu. Tarnyba 2020 m. balandžio 29 d. teismui pateikė atsiliepimą ir visą turimą medžiagą, susijusią su ginčijamu sprendimu, taip pat ir pareiškėjo Prašyme prašomą informaciją. Taip pat pareiškėjo Prašyme prašomą informaciją Tarnyba pateikė ir Komisijai. Taigi pareiškėjo argumentai, kad Tarnyba siekė sudaryti kliūtis apskundžiant Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. SP-4, nepagrįsti. Pareiškėjo argumentai, kad prašomi pateikti dokumentai pateikti ne jam asmeniškai, vertinti kaip teisiškai nereikšmingi, nes būtent paties pareiškėjo veiksmai sąlygojo dokumentų nepateikimą jam asmeniškai.

10. Teismas, pasisakydamas dėl tyrimo atnaujinimo, pastebėjo, kad pareiškėjas tyrimo atnaujinimą iš esmės sieja ne su atliktu Tarnyboje tyrimu, bet su Kontrolieriui pareikštu nušalinimu, kas, teismo įsitikinimu, negali būti laikoma naujomis aplinkybėmis Rekomendacijų 25 punkto kontekste. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo Prašymo pateikimo metu tyrimas jau buvo baigtas, priimtas Sprendimas, kurį pareiškėjas apskundė teismui, todėl tyrimo atnaujinimą sieti su pareikštu Kontrolieriui nušalinimu nėra tinkama. Atsakovas Rašte pažymėjo, kad informacijos, jog pareiškėjas 2020 m. vasario 24 d. kreipėsi dėl Kontrolieriaus nušalinimo į Seimo vadovą, neturėjo, kaip ir neturėjo informacijos apie pradėtą kontrolieriaus nušalinimo procedūrą. Šių atsakovo argumentų nepaneigė ir pareiškėjas. Taigi atsakovas visiškai pagrįstai Rašte nurodė, kad pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti tyrimą nenustatytas.

11. Teismas, pasisakydamas dėl Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 išnašų (5–9) klaidų ištaisymo, nurodė, kad pareiškėjas skunde Komisijai suformulavo prašymą įpareigoti Tarnybą imtis VAĮ 35 straipsnyje nustatytų priemonių, siekiant ištaisyti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 5–9 išnašose pastebėtas klaidas. Toks pats reikalavimas yra pareikštas ir teismui. Teismas pažymėjo, kad tokio reikalavimo pareiškėjas nebuvo suformulavęs Tarnybai Prašyme, nes, kaip matyti, minėtos klaidos buvo pastebėtos atsakovo rengiant atsakymą į pareiškėjo Prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006), nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje AS756-868/2011). Nagrinėjamu atveju matyti, kad tiek atsiliepime Komisijai, tiek atsiliepime teismui atsakovas neatsisako ištaisyti pastebėtas teksto rinkimo klaidas, tačiau nurodo, jog toks klaidų ištaisymas nėra reguliuojamas VAĮ 35 straipsnio nuostatų, nes tyrimas buvo atliktas dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų, kas nėra laikoma administracine procedūra. Atsakovas nurodo, kad klaidos bus ištaisytos pasibaigus teisminiams ginčams. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad iš esmės ginčo dėl pastebėtų klaidų ištaisymo nėra, pareiškėjas Prašyme Tarnybai tokio prašymo nebuvo pareiškęs, ginčas dėl klaidų vyksta kitoje administracinėje byloje, todėl šioje byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą šiuo aspektu.

12. Teismas, pasisakydamas dėl nagrinėjimo Komisijoje galbūt procedūrinių pažeidimų, pažymėjo, kad Komisijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – ir IAGNTĮ). Teismas vadovavosi šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 8 dalimi, 14 straipsnio 1–8 dalimis. Teismas nurodė, kad Komisijos pateikta rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui apie Komisijos 2020 m. gegužės 20 d. 9 val. posėdį buvo pranešta tinkamai, Komisijos 2020 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 19R-1049(AG-317/05-2020) taip pat buvo prašoma pareiškėjo pateikti nuomonę dėl rašytinio proceso, buvo paaiškinta apie galimybę šalims ginčą baigti taikos sutartimi.

Duomenų, kad pareiškėjas būtų pareiškęs prieštaravimą skundo nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka, pateikta nėra, kaip ir nėra duomenų, jog pareiškėjas į skundo nagrinėjimą 2020 m. gegužės 20 d. 9 val. atvyko. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei paminėtas teisės aktų nuostatas, teismas nusprendė, kad Komisija, šalims į posėdį neatvykus, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjant skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio protokolas nerašomas, posėdžio forma yra laisva.

Teismas pastebėjo, jog pareiškėjo minimi galimi procesiniai pažeidimai nenustatyti, nes Komisijoje nagrinėjant skundą ne rašytinio proceso tvarka posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Dar daugiau, pareiškėjas teigdamas, kad jis neturėjo galimybės pareikšti nušalinimo Komisijos nariams, šio argumento nedetalizuoja, t. y. pareiškėjas tik abstrakčiai įvardija nušalinimo galimybę, tačiau nenurodo nei kokiam nariui, nei dėl kokių priežasčių norėjo pareikšti nušalinimą ir dėl kokių priežasčių nereiškė šio nušalinimo.

Dėl Komisijos sudėties teismas pažymėjo, kad Komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai. Komisijos sprendimą priėmė keturi Komisijos nariai, todėl pareiškėjo argumentai dėl Komisijos sudėties neteisėtumo atmesti kaip visiškai nepagrįsti.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nusprendė, kad tiek Tarnyba Rašte, tiek Komisija sprendime tinkamai aiškino ir taikė susiklosčiusiai faktinei situacijai teisės aktuose įtvirtintas teisės normas bei pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo. Atsakovo Raštas ir Komisijos priimtas sprendimas vertintini kaip pagrįsti bei teisėti, pagrindų jų panaikinimui nenustatyta. Todėl pareiškėjo reikalavimai atmesti.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti – panaikinti Komisijos sprendimą, Tarnybos Raštą bei įpareigoti Kontrolierių: pateikti Kontrolieriaus Sprendimo ketvirtojoje išnašoje minimą informaciją ir dokumentus; imtis VAĮ nustatytų priemonių, siekiant Kontrolieriaus Sprendimo 5–9 išnašose (jų nuorodose, kurios yra individualaus administracinio akto dalis) esančių klaidų ištaisymo procedūrą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino skunde teismui nurodytas faktines aplinkybes. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl skunde išdėstytų argumentų ir tai sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą. Tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teisme prašyti atnaujinti įrodymų tyrimą ir iš Tarnybos išreikalauti ir apžiūrėti Tarnyboje esančią bylą, kurioje yra priimtas Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. SP-4, o skundžiamą teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – skundą patenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 2 d. 5 p., 147 str.).

14.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, jog individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-4814-860/2020 Kontrolieriaus ir jo tarnybos atžvilgiu akcentuojama: 1) Nežiūrint keliuose dokumentuose yra išdėstytas individualus administracinis aktas, jis negali būti pateiktas suinteresuotam asmeniui dalimis – iškomplektuotas; 2) Nepilnas (iškomplektuotas) individualus administracinis aktas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu. Kontrolierius neskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo. Byloje priimtas sprendimas sąlygoja skirtingų taisyklių (teisinių padarinių/pasekmių) taikymą ir turi diskriminacinių požymių, nes pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė jokių teisinių argumentų dėl to.

14.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad nedetalizavo, kodėl Rekomendacijos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, negali būti laikomas teisiniu teismo sprendimo argumentu, nes jo teisminė kontrolė tampa neįmanoma (praktiškai tampa neįmanoma ginčyti atsakovo sukurtą įstaigos vidaus teisę), o administracinių teisinių santykių reguliavimo mechanizmui negali būti taikomas dispozityviškumo principas; kita vertus, teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad nepateikė nei vieno argumento, jog Rekomendacijos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Su tuo negalima sutikti, nes pareiškėjas savo reikalavimą grindė VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.), jo 8 straipsnyje įtvirtintais individualių administracinių teisės aktų formos ir apimties reikalavimais, kurių paneigti ar pakeisti įstatymai įgaliojimų Kontrolieriui nėra suteikę; skunduose nurodė ir pažymėjo, kad Rekomendacijomis Kontrolierius interpretuoja jo teisėmis neteisėtai – Kontrolierius neturi įgaliojimų suteikti jam teisių ir nustatyti papildomų pareigų (kitokių nei įstatymai garantuoja ar jas siaurinti) Rekomendacijomis savo paties atliekamuose tyrimuose ir tuo paneigti VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintas teises žinoti ne tik sprendimą, bet ir tai, kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jis grindžiamas.

Įstatymai Kontrolieriui nesuteikia teisių spręsti dėl jo teisių apimties; įstatymai Kontrolieriui nesuteikia teisės leisti teisės aktų, kuriuose įtvirtintų jo teises; Kontrolieriui įstatymai paveda tik kontrolės funkcijas ir nesuteikia teisių nusistatinėti ir pačios kontrolės organizavimo tvarkas, suteikti tiriamiesiems teises ar jas apriboti ir pan.; teisės norminiai aktai turi būti paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, turi būti žinomi, o ne prašomi (pavyzdžiui, byloje esantis Kontrolieriaus tarnybos 2019 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. S-361);

Kontrolieriui kaip ir bet kokiam kitam viešojo administravimo subjektui galioja bendrosios taisyklės, nustatytos VAĮ, ir jokių specialių normų šiuo atveju įstatymai nenumato. Tai liudija ir ginčijamame teismo sprendime nustatyta aplinkybė, kad Rekomendacijose nurodoma, jog jos parengtos vadovaujantis, be kita ko, Taisyklėmis, kurių pagrindas yra tas pats Viešojo administravimo įstatymas. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, kad Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. SP-4 apskųstas teismui 2020 m. balandžio 14 d., o atsakovas teismo buvo įpareigotas teismui pateikti visą turimą medžiagą, susijusią su ginčijamo sprendimo priėmimu, tai nepaneigia jo teisės į pilną individualų administracinį aktą ir duomenis, kuriais grindžiamas jam priimtas individualus administracinis aktas (teismo išreikalaujama nežinomos sudėties medžiaga savaime yra už teismui pateikto skundo ribų).

14.4. Apie klaidas Kontrolieriaus Sprendime jam pranešė pats Kontrolierius savo iniciatyva Tarnybos Raštu. Tiek klaidų identifikavimo metu galiojusi VAĮ 35 straipsnio redakcija, tiek šiuo metu galiojantis VAĮ 15 straipsnis imperatyviai įpareigoja (expressis verbis) administracinį sprendimą priėmusį viešojo administravimo subjektą (ex officio) administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas imtis priemonių klaidoms ištaisyti ir nustato būdą klaidoms ištaisyti – teikiamas pataisytas administracinis sprendimas. Vadinasi, klaidų taisymas atliekamas be prašymo – savo iniciatyva. Skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas tuo, kad nėra pateikęs prašymo Kontrolieriui ištaisyti jo paties aptiktas klaidas, kurias Kontrolierius neatsisako ištaisyti, tačiau nežinoma, dėl kokių priežasčių Kontrolierius klaidų iki šiol netaiso. Dėl klaidų kol kas ginčo nėra (jo ir negali būti), nes klaidos nėra ištaisytos įstatymo imperatyviai nustatyta tvarka ir būdais.

14.5. Iš Komisijos pateiktos medžiagos nėra galimybės įvertinti ir nustatyti, dėl kokių priežasčių ginčijamo Komisijos sprendimo priėmime dalyvavo ne visi Komisijos nariai bei dėl to nėra galimybės įvertinti, kokių narių balsai, koks balsų kiekis galėjo nulemti sprendimo priėmimą. Komisijos pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kas ir kada bei kokiu dokumentu sudarė kolegiją, kuri priėmė ginčijamą sprendimą, dėl kokių priežasčių kolegijose yra skirtingi narių kiekiai. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nenumatyta administracinių ginčų komisijos veikimas kolegijų forma. Nors IAGNTĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo teisės į tai, jog pareiga ginčą nagrinėti tenka visai komisijai, be to, nežinoma, kiek narių balsų nulemia komisijos sprendimus (pasitarimo slaptumas). Teismas dėl šių argumentų nepasisakė. Teismas nepateikė motyvų: 1) dėl kokių priežasčių ir kodėl Komisija yra sudaryta iš septynių narių; 2) kas ir kada bei kokiu dokumentu sudarė kolegiją, kuri priėmė ginčijamą sprendimą; 3) dėl kokių priežasčių 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos nariai E. B., V. D. ir M. S. nedalyvavo posėdyje nagrinėjant bylą, kurioje buvo priimtas teismui apskųstas 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas: buvo atleisti nuo Komisijos nario pareigos, jiems leista nedalyvauti ar nurodyta nedalyvauti (drausta dalyvauti), jeigu Komisijos nariai E. B., V. D. ir M. S. 2020 m. gegužės 20 d. nedalyvavo jokiame kitame posėdyje ir nenagrinėjo jokių kitų bylų; 4) netyrė, koks buvo Komisijos kolegijos, kuri 2020 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą, sudarymo principas ir narių atranka į kolegiją, atrankos kriterijai, narių į kolegiją kiekio parinkimas. Tokius argumentus pateikti reikšminga dar ir dėl to, nes Komisija 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 19R-2483 (pateikta byloje) pažymėjo, kad jos kompetencijai nėra priskirta teikti atsakymus (informaciją) į asmenų paklausimus, o pareiškėjai turi teisę tik skųsti komisijos sprendimą teismui. Deja, net ir skundžiamame teismo sprendime motyvų dėl aptariamų skundo argumentų nebuvo pateikta.

14.6. Kontrolierius iš pradžių Komisijai Tarnybos 2020 m. gegužės 11 d. raštu Nr. S-132 pateikė tariamą PlagScan tekstų sutapčių vertinimo/nustatymo ataskaitos kopiją, kurioje nebuvo nurodyta, data, kur ji parengta, įforminta, nebuvo ją parengusių asmenų parašų, be to, ji susijusi su sprendimu Nr. SP-13, o ne Nr. SP-4. Dėl to Komisijai pateikė procesinį prašymą apžiūrėti Tarnyboje esančią bylą, kurioje yra priimtas Kontrolieriaus Sprendimas, ir nustatyti, kiek ir kokių išnašų yra minėto sprendimo dalimis bei kiek nėra. Apie tokio prašymo sprendimą nebuvo informuotas. Net ir Kontrolieriaus 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S-136 Komisijai pateikta juodraščio kopija – PlagScan tekstų sutapčių vertinimo/nustatymo ataskaita yra juodraštis ir nepripažintina dokumentu, o juodraščių tikrumo tvirtinimas yra beprasmis ir teisiškai nieko nereiškia. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, negalima pripažinti, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, atskleidė bylos esmę, nustatė taikytinas teisės normas ir jas tinkamai pritaikė, be to, buvo teisėtos sudėties ir veikė IAGNTĮ nustatyta tvarka. Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, juo iš esmės nėra išspręstas ginčas, dėl to naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Be to, Komisijos sprendimas neteisėtas ir dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), o Komisija veikė neteisėtai ne pilnos sudėties.

15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

15.1. Pareiškėjas į Komisiją ir teismą kreipėsi dėl Tarnybos Raštu jam suteiktos informacijos. Dėl Komisijos Sprendimo atitikimo VAĮ 8 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą (administracinė byla Nr. eI3-3263-484/2020 byla sujungta su kita administracine byla, sujungtos administracinės bylos Nr. eI3-509-426/2021). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo prašymas iš Tarnybos išreikalauti bei apžiūrėti Tarnyboje esančią bylą laikytinas nesusijusiu su Komisijoje spręsto ginčo dalyku.

15.2. Tarnyba sutinka su teismo pozicija, kad iš atsakovo Rašto turinio matyti, jog atsakovas neatsisakė pareiškėjui pateikti jo prašomų dokumentų ir, remdamasis Rekomendacijų 21.3 papunkčio nuostatomis, paaiškino, kokius veiksmus turi atlikti pareiškėjas, siekdamas gauti pageidaujamus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba neatsisakė pareiškėjui pateikti prašomos informacijos, ir į tai, jog jo prašoma informacija jam jau yra pateikta, darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinio skundo prašymas įpareigoti Kontrolierių pateikti Kontrolieriaus Sprendimo ketvirtojoje išnašoje minimą informaciją ir dokumentus yra perteklinis ir nepagrįstas.

15.3. Atsižvelgiant į tai, kad VAĮ 35 straipsnio nuostatos dėl klaidų ištaisymo administracinės procedūros sprendime nėra taikomos individualių administracinių aktų, šiuo atveju Sprendimo, klaidų ištaisymo procedūrai, pareiškėjo apeliacinio skundo prašymas įpareigoti Kontrolierių imtis Viešojo administravimo įstatyme nustatytų priemonių, siekiant atlikti Kontrolieriaus Sprendimo 5–9 išnašose (jų nuorodose, kurios yra individualaus administracinio akto dalis) esančių klaidų ištaisymo procedūrą, laikytinas nepagrįstas teisiniu požiūriu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2020 m. balandžio 9 d. rašto Nr. S-101 „Dėl 2020 m. kovo 17 d. prašymo“ teisėtumo bei įpareigojimo atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus – nedelsiant pateikti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 „Dėl akademinės etikos pažeidimų disertacijoje“ ketvirtoje išnašoje minimą informaciją ir dokumentus; imtis Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje nustatytų priemonių, siekiant atlikti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 5–9 išnašose (jų nuorodose, kurios yra individualaus administracinio teisės akto dalis) esančių klaidų ištaisymo procedūrą.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

17.1. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje 2020 m. kovo 17 d. gautas pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. prašymas „Dėl tyrimo atnaujinimo, informacijos ir dokumentų pateikimo“, susijęs su Lietuvos Respublikos akademines etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. priimtu sprendimu Nr. SP-4 „Dėl akademines etikos pažeidimų disertacijoje“. Pareiškėjas 2020 m. kovo 17 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas: 1. Pateikti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 išnašose 4–11 minimą informaciją ir dokumentus, įskaitant ir tokią, kuri susijusi su 5–9 išnašų informacija, kuri buvo skelbta būtent 2019 m. spalio 24 d., taip pat kada 2019 m. spalio 24 d. žiūrėta informacija buvo paskelbta, o informaciją ir dokumentus anglų kalba pateikti kartu su jų vertimu į lietuvių kalbą, vertimą patvirtinus teisės aktų nustatyta tvarka; 2. Atnaujinti tyrimą, dėl kurio Kontrolierius 2020 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. SP-4, nes 2020 m. vasario 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo vadovą, prašydamas nušalinti kontrolierę L. T. įstatymų nustatyta tvarka nuo atliekamo tyrimo prieš jį ir toks prašymas nėra išnagrinėtas ne dėl jo kaltės.

17.2. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, 2020 m. balandžio 9 d. raštu Nr. S-101 „Dėl 2020 m. kovo 17 d. prašymo“ pateikė atsakymus į pareiškėjo prašymus. Tarnyba nurodė pareiškėjui, kas nurodoma Sprendimo išnašose 4–11. Dėl 4 išnašos informavo, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 21.3 papunkčiu, susipažinti su tyrimo medžiaga galima pateikus motyvuotą prašymą. Kontrolierius priima sprendimą dėl tokio prašymo atsižvelgdamas į tyrėjo siūlymą. Tyrimo medžiagos apimtį susipažinti nustato tyrėjas. Susipažinimui tyrėjas parengia nuasmenintą medžiagą.

Tyrimo medžiagos kopija gali būti daroma tik pateikus motyvuotą prašymą, kuriame nurodomas duomenų naudojimo tikslas ir įsipareigojimas gautus duomenis naudoti tik prašyme nurodytiems tikslams. Kartu su Raštu pareiškėjui buvo pateikta minėto prašymo forma ir pareiškėjas buvo patikintas, kad prašoma Programos tekstų sutapčių ataskaitos analizės ir vertinimo, saugomų Tarnyboje skundo nagrinėjimo dokumentų byloje, kopija yra parengta ir siekiant operatyviai pateikti prašomą informaciją bus išsiųsta pareiškėjui elektroniniu paštu iškart gavus pareiškėjo motyvuotą prašymą.

Tarnyba dėl Sprendimo 5–9 išnašų nurodė, kad Sprendimo 5–9 išnašose yra teksto rinkimo klaidų, atsiradusių redaguojant Sprendimo tekstą. Tarnyba nurodė klaidas ir paaiškino, jog jos buvo pastebėtos rengiant pareiškėjui atsakymą į jo Prašymą, pabrėžiant, jog šios klaidos nelaikytinos esminėmis ir įtakos Sprendimo turiniui neturi. Atsakovas informavo, kad Tarnyba nėra atsakinga už informacijos kaitą pateikiamose interneto svetainių nuorodose, todėl išnašoje prie nuorodos į informacijos šaltinį internete yra nurodoma peržiūros data.

Pažymėta, kad Tarnyba taip pat nėra atsakinga, jeigu nuoroda taptų nebeaktyvi. Taip pat informavo, kad Tarnyba neturi galimybių informuoti apie trečiųjų asmenų skelbiamos informacijos paskelbimo datą, jei paskelbimo data nėra nurodoma informacijos šaltinyje. Tarnyba reikalavimą „informaciją ir dokumentus anglų kalba pateikti kartu su jų vertimu į lietuvių kalbą, vertimą patvirtinus teisės aktų nustatyta tvarka“ laikė nepagristu. Tarnyba taip pat apžvelgė 10 ir 11 išnašas, paaiškino, kad Kontrolieriui teisė atnaujinti tyrimą teisės aktuose nenustatyta, kad Rekomendacijų 25 punkte nustatyta, jog tyrimas gali būti atnaujinamas paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

Naujomis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurios yra tiesiogiai susijusios su Tarnyboje atlikto tyrimo objektu. Atkreipė dėmesį, kad Tarnybai ir / ar Kontrolieriui iki Rašto išsiuntimo dienos Seimo vadovas nepateikė informacijos apie pareiškėjo minimą 2020 m. vasario 24 d. kreipimąsi ar pradėtą Kontrolieriaus nušalinimo procedūrą. Pažymėjo ir tai, kad tokia informacija nebūtų laikoma nauja aplinkybe, kuriai paaiškėjus tyrimas gali būti atnaujinamas, nes ji nėra susijusi su Tarnyboje atlikto tyrimo objektu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnyba informavo, kad teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti tyrimą nenustatytas.

17.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, su 2020 m. balandžio 15 d. skundu kreipėsi į Komisiją ir prašė pripažinti, kad Raštas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei jį panaikinti; įpareigoti Kontrolierių: 1) nedelsiant pateikti Kontrolieriaus Sprendimo ketvirtoje išnašoje minimą informaciją ir dokumentus, nes Kontrolierius Raštu pažymi, kad tokią informaciją ir dokumentus yra paruošęs pateikimui; 2) imtis VAĮ 35 straipsnyje nustatytų priemonių, siekiant atlikti Kontrolieriaus Sprendimo 5–9 išnašose esančių klaidų ištaisymo procedūrą; 3) spręsti klausimą dėl tyrimo atnaujinimo byloje, kurioje Kontrolierius priėmė Sprendimą, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei duoti eigą įgyvendinti nušalinimo procedūrą.

17.4. Komisija 2020 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-364 (AG-317/05-2020), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad tiek Tarnyba Rašte, tiek Komisija sprendime tinkamai aiškino ir taikė susiklosčiusiai faktinei situacijai teisės aktuose įtvirtintas teisės normas bei pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo. Teismas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas siekė sudaryti pareiškėjui kliūtis tinkamai įgyvendinti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 apskundimą teismui, vertino kaip nepagrįstus. Teismas iš informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. SP-4, su skundu kreipėsi į teismą 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-509-426/2021 (sujungtų bylų numeris) pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti, o atsakovas buvo įpareigotas teismui pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą bei visą turimą medžiagą, susijusią su ginčijamo sprendimo priėmimu. Tarnyba 2020 m. balandžio 29 d. teismui pateikė atsiliepimą ir visą turimą medžiagą, susijusią su ginčijamu sprendimu, taip pat ir pareiškėjo Prašyme prašomą informaciją. Taip pat pareiškėjo Prašyme prašomą informaciją Tarnyba pateikė ir Komisijai. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas tyrimo atnaujinimą iš esmės sieja ne su atliktu Tarnyboje tyrimu, bet su Kontrolieriui pareikštu nušalinimu, kas, teismo įsitikinimu, negali būti laikoma naujomis aplinkybėmis Rekomendacijų 25 punkto kontekste. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo Prašymo pateikimo metu tyrimas jau buvo baigtas, priimtas Sprendimas, kurį pareiškėjas apskundė teismui, todėl tyrimo atnaujinimą sieti su pareikštu Kontrolieriui nušalinimu nėra tinkama. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad iš esmės ginčo dėl pastebėtų klaidų ištaisymo nėra, pareiškėjas Prašyme Tarnybai tokio prašymo nebuvo pareiškęs, ginčas dėl klaidų vyksta kitoje administracinėje byloje, todėl šioje byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą šiuo aspektu. Teismas taip pat nenustatė Komisijoje, priimant ginčijamą sprendimą, procedūrinių pažeidimų.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino skunde teismui nurodytas faktines aplinkybes. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl skunde išdėstytų argumentų ir tai sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus (skundo dalyką) ir nurodytas aplinkybes, dėl kurių yra reiškiami šie reikalavimai (skundo pagrindas), daro išvadą, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 17 d. prašymu Tarnybai siekė gauti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo SP-4 faktinį pagrindą – dokumentus, susijusius su Sprendime nurodytomis išnašomis. Prašymu pareiškėjas siekė gauti papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo SP-4 priėmimu, ir atnaujinti jau baigtą tyrimą. Pareiškėjas taip pat prašė Komisijos ir teismo imtis VAĮ 35 straipsnyje nustatytų priemonių, siekiant atlikti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 5–9 išnašose (jų nuorodose, kurios yra individualaus administracinio teisės akto dalis) esančių klaidų ištaisymo procedūrą.

V. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 35.2 punkte nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

23. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad atsakovas skundžiamu Raštu neatsisakė pareiškėjui pateikti jo prašomų dokumentų, bet paaiškino, kokius veiksmus turi atlikti pareiškėjas, siekdamas gauti pageidaujamus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas teisingai pabrėžė, kad Tarnyba 2020 m. balandžio 29 d. kitoje teisme nagrinėjamoje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02092-2020-0) teismui pateikė pareiškėjo Prašyme nurodytą informaciją. Minėtos bylos šalimi yra pareiškėjas. Taigi pareiškėjo reikalauta iš Tarnybos informacija tapo prieinama pareiškėjui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad yra pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją, taigi nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir naikinti Rašto.

24. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2020 m. kovo 17 d. prašyme pateiktame Tarnybai pareiškėjas nebuvo pareiškęs reikalavimo ištaisyti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo išnašose pastebėtas klaidas. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl Tarnybos Rašto, kuriuo yra atsakyta į pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. prašymą. Pareiškėjo siekis apskųsti teismui viešojo administravimo subjekto veiksmų ar sprendimų teisėtumą platesniu aspektu, negu buvo suformuluotas pareiškėjo kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, yra nesuderinamas su administracinio teismo funkcija tikrinti administracinio sprendimo teisėtumą, kaip tai yra įtvirtinta ABTĮ 3 straipsnyje.

25. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad kitoje teisme nagrinėjamoje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02092-2020-0) yra apskųstas Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. priimtas sprendimas Nr. SP-4 „Dėl akademines etikos pažeidimų disertacijoje“. Ši byla nėra išnagrinėta. Pareiškėjo argumentai ir reikalavimai ištaisyti minėto sprendimo klaidas ar atnaujinti tyrimą, yra reiškiami dėl administracinio sprendimo, kuris nėra galutinis. Pareiškėjas nenurodo argumentų, kad Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimas yra vykdomas. Dėl šios priežasties taip pat nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas Raštas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

26. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus dėl bylos nagrinėjimo Komisijoje, teisingai sprendė, kad Komisija procedūrinių pažeidimų nepadarė. Minėta, kad administracinio teismo funkcija yra tikrinti administracinio sprendimo, kurį priėmė viešojo administravimo subjektas, teisėtumą, kaip tai yra įtvirtinta ABTĮ 3 straipsnyje. Komisija nagrinėja skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjas, manantis, kad Komisijoje byla išnagrinėta neteisingai, įgyvendino savo teisę skųsti Komisijos sprendimą teismui. Taigi pareiškėjas įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą dėl administracinio sprendimo apskundimo. Administracinio sprendimo teisėtumas patikrintas teisme. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas administracinio sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto nustatytų faktų ir taikytos teisės, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan