2025-04-16 Nr. AB-6796-3-61-3-07035-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-467-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07035-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.4; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. TS-19 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

2. Savo poziciją pareiškėja grindė šiais argumentais:

2.1. 2022 m. vasario 11 d. V. B. savo bei savo vaikų K. B. ir F. B. vardu kreipėsi į Komisiją su prašymu pripažinti sutuoktinio bei Lietuvos Respublikos kario – seržanto A. B. – mirtį priežastiniu ryšiu susijusia su tarnybinių pareigų atlikimu bei kompensacijos pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 67 straipsnio 1 ir 14 dalis skyrimo (toliau – ir Prašymas).

2.2. Pareiškėjos sutuoktinis A. B. tarnavo (duomenys neskelbtini) batalione (toliau – ir (duomenys neskelbtini) batalionas) bei ėjo (duomenys neskelbtini) specialisto pareigas.

2.3. 2021 m. lapkričio 10 d. dėl besitęsiančios migrantų krizės Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos pasienyje Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu Nr. XIV-617 paskelbė nepaprastąją padėtį nutarime nurodytose Lietuvos Respublikos teritorijose. Nepaprastosios padėties metu Įstatyme nustatyta tvarka buvo pasitelkta Lietuvos kariuomenė.

2.4. 2021 m. lapkričio 7–14 d. (toliau – ir tarnybos laikotarpis) (duomenys neskelbtini) bataliono kariai, taip pat ir A. B., buvo išsiųsti tarnauti į Dieveniškių pasienio užkardą (šiuo metu G. Ž. pasienio užkarda; toliau – ir Užkarda), esančią Šalčininkų rajone. Nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) bataliono kariai kiekvieną rytą susirinkdavo Užkardoje ir vykdavo į paskirtą pasienio ruožą, kur kasdien tarnavo nuo 8.00 iki 20.00 val. Poilsiui buvo vykstama į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalioną, esantį Alytuje (toliau – Ulonų batalionas). Bataliono karių veikla paskyrimo metu buvo vykdoma kareivinių režimu, t. y. nepertraukiamai.

2.5. Kiekvieną pamainą sudarydavo ne tik kariai, bet ir pasienio pareigūnai. Pasienio pareigūnai buvo tiek nuolatiniai Užkardos tarnautojai, tiek ir tarnautojai, komandiruoti iš kitų Lietuvos miestų bei Latvijos Respublikos. Užkardos ir komandiruotų pasienio pareigūnų, priešingai nei (duomenys neskelbtini) bataliono karių, tarnybos laikas skyrėsi – pasienio pareigūnai tarnybą atlikdavo besikeisdami kas kelias dienas, o pasienio pareigūnai, gyvenę netoli Užkardos, kasdien po tarnybos sugrįždavo namo, taigi, jie veiklos nevykdė nepertraukiamai. (duomenys neskelbtini) bataliono kariai tarnybos laikotarpiu į budėjimus pasienio ruože vykdavo su vis kitais pasienio pareigūnais, kurie turėjo tiesioginį kontaktą tiek su sieną bandančiais kirsti migrantais, tiek kitais asmenimis.

2.6. 2021 m. lapkričio 7–14 d. A. B. kartu su kitais paskirtais (duomenys neskelbtini) bataliono kariais išvyko į Užkardą ir iš nurodytos tarnybos vietos į namus sugrįžo 2021 m. lapkričio 14 d. vakare. Iki išvykimo A. B. sveikatos sutrikimų neturėjo, nebuvo nedarbingas dėl sveikatos pablogėjimo. Nusiskundimų dėl sveikatos jis neišsakė nei savo artimiesiems, nei (duomenys neskelbtini) bataliono kolegoms. A. B. buvo (duomenys neskelbtini) ir taip savo iniciatyva sumažinęs užsikrėtimo (duomenys neskelbtini) bei sirgimo sunkia (duomenys neskelbtini) forma riziką.

2.7. Tarnybos Užkardoje pabaigoje, 2021 m. lapkričio 11–13 d. A. B. ėmė jausti (duomenys neskelbtini) simptomus, kadangi, kaip pats teigė, per vieną budėjimą pasienio ruože itin sušalo. Simptomus jis slopino turimais ir kolegų duotais vaistais. Apie blogą savijautą A. B. atsakovą informavo trumposiomis žinutėmis. Netrukus po to jo tarnybos savaitė baigėsi ir A. B., jau jausdamas (duomenys neskelbtini) simptomus, turėjo sugrįžti į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini).

2.8. Vykdomos tarnybos metu A. B. girdėjo nepatvirtintą informaciją, kad kai kurie pasienio pareigūnai galbūt jaučia (duomenys neskelbtini) simptomus. Ši informacija nebuvo patvirtinta ar paneigta, todėl kariai tęsė darbus kartu su pasienio pareigūnais.

2.9. Užkardoje nebuvo teikiamos medicinos paslaugos, taigi net ir esant įtarimų dėl užsikrėtimo virusu, pasienio pareigūnai nebūdavo testuojami, o blogai pasijautę asmenys nebuvo nedelsiant izoliuojami, kad jiems būtų suteikta medicinos priežiūra ir, tuo labiau, būtų apsaugoti su jais kartu dirbę kolegos. Blogai besijaučiantys kariai taip pat turėjo pirmiausia grįžti iš Užkardos į nakvynės vietą Alytuje (daugiau nei 100 kilometrų nuo pasienio užkardos), kur Lietuvos kariuomenei buvo teikiamos medicinos paslaugos bei buvo speciali izoliuotis skirta palapinė, kurioje, informavus aukštesnio rango karį, buvo galima izoliuotis. Minimoje palapinėje galėjo izoliuotis visi blogai pasijautę kariai. Palapinė buvo menkai šildoma lauko patalpa, kurioje asmuo galėdavo išbūti neilgą laiko tarpą.

2.10. A. B. blogai pasijautė tarnybos paskirtoje vietoje pabaigoje ir iš karto grįžo namo, kadangi baigėsi jo tarnybos laikotarpis. 2021 m. lapkričio 15 d. A. B. kreipėsi į medicinos įstaigą ir jam buvo atliktas (duomenys neskelbtini) testas (duomenys neskelbtini) metodu. Testo rezultatas patvirtino (duomenys neskelbtini) ligos diagnozę. Nuo 2021 m. lapkričio 15 d. A. B. buvo nedarbingas ir tarnybinių pareigų nebevykdė. Kiti (duomenys neskelbtini) bataliono kolegos, kurie pasijautė blogai, savo iniciatyva taip pat atliko minėtus testus bei daugumai jų buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) liga. Privalomo testavimo tiek išvykstant į Užkardą, tiek grįžtant iš tarnybos Lietuvos kariuomenės iniciatyva nebuvo.

2.11. Nuo 2021 m. lapkričio 15 d. A. B. gydėsi vienas, kad neplatintų (duomenys neskelbtini) ir neužkrėstų kitų šeimos narių. A. B. su artimaisiais bendravo ir apie savo būklę informuodavo nuotoliniu būdu. (duomenys neskelbtini) jis neatsiliepė į skambučius ir sukėlė nerimą dėl sveikatos būklės ir / ar staigaus jos pablogėjimo. Tą pačią dieną A. B., po savaitės nuo ligos diagnozavimo grįžęs iš tarnybos dėl (duomenys neskelbtini) ligos komplikacijų, buvo rastas savo namuose be gyvybės ženklų ir buvo konstatuota jo mirtis. (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime Nr. 21-85661405 buvo konstatuota, kad pagrindinė liga, sukėlusi A. B. mirtį, yra (duomenys neskelbtini) liga, kuria minėtas asmuo susirgo tarnaudamas Užkardoje, staigiai pasireiškus (duomenys neskelbtini) ligai.

2.12. A. B. aplinkoje iki jo išvykimo ir jam išvykus sergančiųjų (duomenys neskelbtini) liga nebuvo, ir, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) liga susirgo didelė dalis išsiųstųjų tarnauti (duomenys neskelbtini) bataliono karių, vyko itin didelė pasienio pareigūnų Užkardoje kaita, buvo atmesta A. B. susirgimo iki išvykimo tarnauti galimybė. Vadovaujantis aplinkybių visuma, buvo padaryta išvada, kad būtent tarnybos sąlygos Užkardoje sudarė prielaidas susirgti užkrečiama (duomenys neskelbtini) liga, o tai lėmė A. B. mirtį. Nors (duomenys neskelbtini) liga yra itin užkrečiama, tačiau tarnybos metu vykdant paskirtas užduotis aptariamomis sąlygomis, užsikrėtimo rizika buvo daug didesnė, nei įprastai tarnaujant (duomenys neskelbtini) batalione ar laisvu nuo tarnybos metu, buvus griežtiems (duomenys neskelbtini) apribojimams.

2.13. Komisija, apsiribodama vien tik bendrųjų (duomenys neskelbtini) ligos požymių pateikimu Sprendime bei išimtinai rašytine medžiaga ir praleisdama esminius aspektus priežastiniam ryšiui tarp kario A. B. mirties ir vykdomų pareigų nustatyti, tyrimą atliko itin formaliai ir neobjektyviai. Komisija nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad būtų nustatytos A. B. tarnybos sąlygos Užkardoje bei padidintos rizikos veiksniai, tokie kaip karių testavimas, operatyvios medicinos priežiūros Užkardoje ir kareivinėse teikimas. Atsižvelgus į tai, šiuo tyrimu apskritai negalėjo būti priimta jokia išvada, kadangi iš Sprendimo turinio yra akivaizdu, kad nebuvo įvertinta, kokia rizika užsikrėsti (duomenys neskelbtini) buvo tarnybos Užkardoje metu, ar nebuvo didesnių nei įprasta rizikos veiksnių užsikrėsti šia liga, vykdant pareigas Užkardoje.

2.14. Priimant Sprendimą, nebuvo apklausti kartu su nukentėjusiuoju tarnavę (duomenys neskelbtini) bataliono kariai, nebuvo surinkta informacija, kiek iš kartu su nukentėjusiuoju tarnavusių (duomenys neskelbtini) bataliono karių susirgo šia liga, kad būtų patvirtinta ar paneigta, jog tarnybos atlikimo vieta tapo / netapo ligos židiniu, nebuvo surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) bataliono karių tarnybos atlikimo tvarką 2021 m. lapkričio 7–14 d. Užkardoje, nebuvo surinkta informacija apie į Užkardą komandiruotų pasienio pareigūnų sergamumą 2021 m. lapkričio mėnesį, šių pareigūnų rotaciją, nebuvo nenurodyta, kas turėjo būti atsakingas už (duomenys neskelbtini) bataliono karių testavimą nuo (duomenys neskelbtini) bei tinkamų sąlygų apsisaugoti nuo (duomenys neskelbtini) ligos komandiruočių metu, nebuvo nurodyta, kuo remiantis buvo padaryta išvada, jog (duomenys neskelbtini) bataliono kariams buvo suteiktos tinkamos ir veiksmingos priemonės nuo (duomenys neskelbtini) ligos. Komisija, nesant tam pagrindo, atsisakė pripažinti A. B. mirtį susijusia su tarnybinių pareigų vykdymu.

2.15. Sprendime iš neaišku kokio šaltinio buvo nurodyta informacija, kad Užkardoje buvo laikomasi nustatytų atitinkamų apsaugos reikalavimų. Kartu su Prašymu Komisijai buvo pateikta informacija, kad į tarnybą 2022 m. lapkričio 8 d.–2022 m. lapkričio 14 d. išvyko 29 (duomenys neskelbtini) bataliono kariai. Rengiant Prašymą, buvo vadovautasi pareiškėjos, kurią apie tarnybos sąlygas spėjo informuoti nukentėjusysis, bei kartu tarnavusių (duomenys neskelbtini) bataliono karių liudijimais. Iš šių asmenų liudijimų galima suprasti, kad susirgo didelė dalis (duomenys neskelbtini) bataliono karių, nė vienas iš susirgusiųjų, prieš išvykdamas, nesiskundė sveikata bei nejautė (duomenys neskelbtini) simptomų. Dėl susirgimų skaičiaus būtų galima daryti prielaidą, kad ligos židinys buvo ne artima ar socialinė kareivių aplinka, o būtent tarnybos vieta, kurioje buvo atliekamos tarnybos užduotys.

2.16. Iš Sprendimo turinio matosi, kad Komisija nerinko informacijos, kiek (duomenys neskelbtini) bataliono karių susirgo (duomenys neskelbtini) liga išvykos laikotarpiu ir netrukus po jos, žodžiu neapklausė nė vieno (duomenys neskelbtini) bataliono kario, vykusio į Užkardą. Komisija apsiribojo lakoniškų (duomenys neskelbtini) bataliono dokumentų turiniu, kuriuose nurodytos aplinkybės iš esmės nėra ginčijamos, tačiau nepatikrino Prašyme nurodytų aplinkybių, t. y. visų pirma, liudytojų, kurie dalyvavo komandiruotėje ir matė, kad būtent (duomenys neskelbtini) batalionas bei Užkarda tapo ligos židiniais, parodymų. Komisija taip pat nesiaiškino tarnybos Užkardoje sąlygų, t. y. ar galima patvirtinti / paneigti informaciją, kad Užkardoje buvo didelė pareigūnų kaita, ar pareigūnai vykdė veiklą pertraukiamai / nepertraukiamai. Be to, nebuvo rinkta informacija ne tik kiek Užkardos pareigūnų susirgo, bet ir kiek susirgimo atvejų buvo tarp į Užkardą komandiruotų iš kitų vietovių bei valstybių pareigūnų. Komisijos surinkta informacija dėl pasienio pareigūnų susirgimų atvejų Sprendime taip pat nėra išsami. Minėta institucija apskritai nesiaiškino tarnybos Užkardoje sąlygų, taip pat ir medicinos paslaugų prieinamumo galimybių, izoliacijos sąlygų. Komisija eliminavo bet kokią galimybę tirti (duomenys neskelbtini) bataliono karių veiklą komandiruotės metu, kaip turinčią kur kas didesnę užsikrėtimo (duomenys neskelbtini) liga riziką. Komisija, nesurinkusi pakankamai informacijos Sprendimui priimti, neįvertinusi didesnių rizikų užsikrėsti šia liga egzistavimo, apsiribojo karinės medicinos ekspertizės medicinine išvada, kurioje bendrai moksliškai buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) inkubacinis laikotarpis yra nuo 1–14 dienų. Ši išvada nebuvo susieta su visa situacija, nurodyta Prašyme, kurią Komisija turėjo tirti.

2.17. Priimdama Sprendimą, Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 9 ir 20 punktus, tyrimą atliko formaliai, nesiaiškino Sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, todėl, priimdama Sprendimą, buvo neobjektyvi.

2.18. Iš Sprendimo turinio nėra žinomas ir suprantamas teiginio, kad užduočių vykdymo metu Užkardoje buvo laikomasi nustatytų atitinkamų apsaugos reikalavimų, šaltinis. Yra akivaizdu, kad įvykio metu plačiai naudotas testavimas dėl (duomenys neskelbtini) ligos (duomenys neskelbtini) batalione ar Užkardoje nebuvo naudotas, todėl darytina prielaida, jog ir institucijų raštu pateikta susirgimo (duomenys neskelbtini) liga informacija Komisijai nėra patikima. Minėta institucija negalėjo priimti objektyvaus sprendimo, apsiribodama tik rašytine medžiaga, iš tyrimo eliminavusi liudytojus.

2.19. Sprendime testavimas yra nurodytas tik kaip aplinkybė, dėl kurios nėra galimybės nustatyti, kada nukentėjusysis susirgo, tačiau jame nėra užsiminta, kam tenka ši karių netestavimo, siunčiant atlikti tarnybą rizikingomis sąlygomis, rizika kario mirties atveju. Atsižvelgiant į komandiruotės ypatumus bei protingumo principą, galima teigti, kad rizika dėl karių susirgimo (duomenys neskelbtini) liga komandiruotės metu buvo prisiimta.

2.20. Nors atsakovas teigia, kad (duomenys neskelbtini) liga (ją sukeliantis virusas) ir jos sukeltos komplikacijos apskritai nėra siejamos su kokia nors profesine veikla ar asmenų grupe, o yra būdinga visoms amžiaus grupėms, nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ir veiklos specifikos, negalima paneigti, jog A. B. susirgo būtent vykdydamas tarnybines pareigas padidintos rizikos sąlygomis ir netgi nesiimant priemonių šias rizikas sumažinti.

2.21. Sprendime nebuvo vertinta netiesioginio priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo A. B. susirgimo, ligos bei vykdomų tarnybinių pareigų buvimo galimybė. Ypač atsižvelgiant į tai, kad tarnybos metu nebuvo sumažintos, o dar netgi buvo didesnės rizikos susirgti mirtina liga.

2.22. Komisija tik dėl savo veiksmų bei neveikimo (netinkamo tyrimo vykdymo ir apsiribojimo nepakankama bei abstrakčia informacija, rizikos veiksnių nevertinimo) Sprendime nepagrįstai nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario mirties ar sveikatos sutrikimo faktą, laiko, vietos ar esminių aplinkybių, kurioms esant, karys mirė ar sutriko jo sveikata. Objektyvių duomenų ir negali būti, jeigu jie nebuvo rinkti, o pateiktieji nebuvo tikrinti ir tyrimas buvo vykdytas formaliai. Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir privalo būti panaikintas.

3. Teismo posėdyje pareiškėja V. B. ir jos atstovė palaikė pareiškėjos skundą ir prašė jį tenkinti.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašė pareiškėjos V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Ministerija savo poziciją grindė šiais argumentais:

5.1. Pareiškėja skunde apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, visiškai neatskleisdama savo teiginių esmės, ji savo motyvais ar įrodymais nepaneigė Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių bei Sprendimo išvadų.

5.2. Iš galiojančio teisinio reglamentavimo, nustatančio Komisijos kompetenciją, matosi, kad Komisija pirmiausia turėjo nustatyti, ar A. B. susirgo (užsikrėtė), vykdydamas tarnybos pareigas, ir po to spręsti, ar vykdomos tarnybos pareigos (funkcijos) buvo kario mirties priežastimi. A. B. mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), kurį sukėlė (duomenys neskelbtini) liga, o (duomenys neskelbtini) liga (virusas) ir jos sukeltos komplikacijos apskritai nėra siejami su kokia nors profesine veikla ar asmenų grupe ir yra būdingi visoms asmenų grupėms, nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar veiklos specifikos. Vien fakto, kad sveikatos sutrikimas (mirtis) atsirado / įvyko (buvo diagnozuotas) kario tarnybos laikotarpiu ar net ir jam einant tarnybos pareigas, nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti priežastinį ryšį tarp mirties (sveikatos sutrikimo) ir kario tarnybos pareigų vykdymo. Komisija visapusiškai ir objektyviai įvertino visas tyrimui reikšmingas faktines aplinkybes, dokumentus, analizavo tiek iš A. B. tarnybos vietos (karinio dalinio), tiek iš Užkardos pateiktą informaciją (t. y. A. B. atliekamas funkcijas, tarnybos pobūdį Užkardoje, tarnybos sąlygas, galimus asmenų kontaktus, atliekant tarnybines pareigas, sergančių kolegų / asmenų skaičių ir kt.) ir Sprendime pateikė motyvus. Pareiškėjos teiginiai, kad Komisijos tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, nėra niekuo pagrįsti, atitinkamai jie turėtų būti laikomi deklaratyvaus bei subjektyvaus pobūdžio. V. B. skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios galbūt Komisijos nebuvo įvertintos ar kurios iš esmės galėtų pakeisti Komisijos sprendimą.

5.3. Nesutiktina, kad būtent tarnybos sąlygos Užkardoje sudarė prielaidas A. B. susirgti (duomenys neskelbtini) liga, be to, pareiškėja nepateikė šį teiginį pagrindžiančių motyvų, todėl nėra aišku, ką ji turi omenyje, nurodydama kario tarnybą Užkardoje kaip „prielaidą“ susirgti aptariama liga, bei koks galėtų būti tokios „prielaidos“ objektyvumo kriterijus. Komisija, vertindama aplinkybes, susijusias su mirusio kario tarnybos sąlygomis, nurodė, kad vien aplinkybė, jog A. B. galimi ligos ((duomenys neskelbtini)) simptomai pasireiškė tarnybos Užkardoje metu, savaime nereiškia, jog užsikrėtimas (duomenys neskelbtini) liga įvyko būtent tarnybos Užkardoje metu (laikotarpiu).

Komisijos tyrimo metu surinktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. B. tarnybos užduočių laikotarpiu Užkardoje būtų fiksuojami (duomenys neskelbtini) ligos atvejai tarp Užkardoje tarnaujančių (dirbančių) pasienio tarnybos pareigūnų ar Lietuvos kariuomenės karių, atliekančių tarnybą kartu su A. B., taip pat nesant duomenų, jog A. B. užduočių vykdymo Užkardoje metu (laikotarpiu) turėtų tiesioginių kontaktų su į Lietuvą vykstančiais nelegaliais migrantais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad A.

B. sveikatos sutrikimas ((duomenys neskelbtini) liga) atsirado būtent dėl tarnybos Užkardoje. Priešingai, byloje esantys įrodymai (medžiaga) objektyviai leidžia suabejoti pareiškėjos pateikta subjektyvia nuomone dėl A. B. galimo susirgimo (duomenys neskelbtini) liga Užkardoje, t. y. kaip matyti, A. B. į tarnybos užduočių vykdymo vietą Užkardoje atvyko netestuotas (t. y. nesant patvirtinimui, jog neserga (duomenys neskelbtini) liga), prieš išvykstant į Užkardą apskritai turėjo laisvą nuo tarnybos dieną, taigi, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) ligos simptomų pasireiškimo inkubacinį laikotarpį (nuo 1 iki 14 d.), A.

B. objektyviai galėjo atvykti į Užkardą jau sirgdamas (užsikrėtęs) (duomenys neskelbtini) liga, kadangi objektyviai galėjo turėti įvairių kontaktų socialinėje aplinkoje ir nesusijusių su karo tarnybos santykiais. Esant šioms aplinkybėms, Komisija neturėjo objektyvaus pagrindo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) ligos, nuo kurios pareiškėjas vėliau mirė, užkratas buvo Užkardoje tuo metu, kai jis ten vykdė tarnybos pareigas, atitinkamai Komisija objektyviai negalėjo konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp kario mirties ir tarnybos pareigų Užkardoje vykdymo.

5.4. Komisija tyrimui aktualiu aspektu taip pat vertino ir tarnybos sąlygas, susijusias su medicinos priežiūros teikimu bei atitinkamų apsaugos reikalavimų laikymųsi ir panašiai. Iš Užkardos pateiktos informacijos matosi, kad joje buvo atliekami privalomi periodiniai profilaktiniai tyrimai, siekiant nustatyti, ar asmuo neserga (duomenys neskelbtini) liga. Be to, kaip matyti iš Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) bataliono pateikto 2022 m. balandžio 11 d. rašto Nr. IS-209 „Dėl informacijos pateikimo apie A. B.“, Užkardoje tarnybą vykdantys kariai vadovavosi Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) bataliono vado 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-524 „Dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sukeliamos ligos prevencijos“ (toliau – ir Įsakymas dėl prevencijos). Be kita ko, Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) batalionas nurodė, kad, vadovaujantis šiuo įsakymu, tarnybos užduočių vykdymo metu Užkardoje buvo laikomasi nustatytų atitinkamų apsaugos reikalavimų (veido apsaugos priemonių dėvėjimas ir pan.), o kariams pajutus atitinkamus simptomus, buvo sudarytos sąlygos izoliuotis ir testuotis Ulonų bataliono teritorijoje esančiame Pirminės karių sveikatos priežiūros centre. A. B. apie tai, kad jaučia (duomenys neskelbtini) simptomus, nebuvo informavęs vyresnių vadų ar kitų už tarnybą atsakingų vadų, kurie būtų galėję laiku reaguoti bei suteikti galimą medicinos pagalbą. Aplinkybė, kad A. B. tarnybos Užkardoje metu jautė kažkokius (duomenys neskelbtini) simptomus, iš esmės buvo nurodyta tik pareiškėjos Komisijai pateiktame prašyme.

5.5. Sprendimas yra paremtas ne tik faktinėmis aplinkybėmis, bet ir medicininiais argumentais bei išvadomis, dėl kurių Komisija kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybą. Karo medicinos specialistai, įvertinę tiek V. B. prašyme Komisijai nurodytas aplinkybes, tiek turimą medicininę dokumentaciją, taip pat ir mokslinę medicininę literatūrą apie (duomenys neskelbtini) ligos pobūdį, šios ligos plitimo specifiškumą bei mastą, Komisijai pateikė medicinos išvadomis pagrįstą medicininio pobūdžio informaciją, kuria Komisija ir rėmėsi, priimdama Sprendimą. Karo medicinos tarnyba Komisijai nurodė, kad sąlyga, jog asmuo buvo skiepytas nuo (duomenys neskelbtini) ligos 2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) vakcina, negali apsaugoti nuo užsikrėtimo ir gyvybei grėsmingų komplikacijų, ligos eigos nenuspėjamumas (duomenys neskelbtini) ligai yra ypač būdingas. Karo medicinos tarnyba nurodė, kad apie 15 procentų infekuotų (duomenys neskelbtini) virusu žmonių išsivysto sunki liga su galima letaline baigtimi. Karo medicinos tarnyba minėtame rašte taip pat pažymėjo, kad A. B. 2021 m. lapkričio 1–7 d. laikotarpiu (t. y. prieš išvykdamas į Užkardą) dėl (duomenys neskelbtini) ligos nebuvo testuotas, taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) ligos inkubacinis laikotarpis nuo galimo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo galėjo būti iki 14 dienų, t. y. A. B. galėjo užsikrėsti dar iki 2021 m. lapkričio 7 d., galbūt kontaktavęs su kitais asmenimis socialinėje ar privačioje aplinkoje.

5.6. Komisijos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, medicinos specialistų pateikta informacija bei išvados leidžia pripažinti, kad Komisija neturėjo objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tarnybinių pareigų vykdymas buvo (galėjo būti) aptariamo sveikatos sutrikimo ((duomenys neskelbtini) liga), kuris sukėlė A. B. mirtį, priežastimi, atitinkamai Komisijos sprendimas turėtų būti laikomas pagrįstu.

5.7. Komisija visapusiškai ir objektyviai įvertino tyrimui reikšmingas faktines aplinkybes, medicininę informaciją ((duomenys neskelbtini) ligos pobūdį, jos atsiradimo sąlygas bei priežastis) ir pateikė motyvus dėl visų pareiškėjos Prašyme nurodytų aplinkybių bei priėmė Sprendimą, atitinkantį institucijos kompetenciją bei administraciniams aktams taikomus reikalavimus.

6. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovė palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos V. B. skundą atmesti.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjos V. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė tokias aplinkybes:

8.1. Pareiškėjos sutuoktinis A. B. tarnavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas.

8.2. 2021 m. gegužės 20 d. A. B. buvo skiepytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vakcina. 2021 m. lapkričio 1–7 d. laikotarpiu tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) ligos pareiškėjos sutuoktiniui nebuvo atliktas.

8.3. Dėl nepaprastosios padėties (migrantų krizė) 2021 m. lapkričio 7–14 d. (duomenys neskelbtini) bataliono kariai, taip pat ir A. B., buvo išsiųsti tarnauti į Dieveniškių pasienio užkardą, esančią Šalčininkų rajone. 2021 m. lapkričio 14 d. A. B. tarnyba baigėsi.

8.4. 2021 m. lapkričio 15 d. A. B. kreipėsi į medicinos įstaigą ir jam buvo atliktas (duomenys neskelbtini) testas (duomenys neskelbtini) metodu, kuris patvirtino (duomenys neskelbtini) ligos diagnozę.

8.5. (duomenys neskelbtini) A. B. mirė. (duomenys neskelbtini) medicininiame A. B. mirties liudijime Nr. 21-85661405 buvo konstatuota, kad tiesioginė mirties priežastis yra (duomenys neskelbtini), tarpinė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini) liga, diagnozuota (duomenys neskelbtini) metodu 2021 m. lapkričio 15 d.

8.6. V. B. kreipėsi į Komisiją ir prašė nustatyti A. B. mirties priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu. Prašymą pareiškėja motyvavo tuo, kad A. B. mirė nuo (duomenys neskelbtini), sukelto (duomenys neskelbtini) ligos, o šia liga susirgo (buvo infekuotas) tarnybinių pareigų Dieveniškių pasienio užkardoje atlikimo metu. V. B. įsitikinimu, jos vyro mirties priežastimi buvo jo eitos tarnybos pareigos Užkardoje. Išnagrinėjusi Prašymą, Komisija priėmė Sprendimą.

9. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d.) ir Nuostatai (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d.). Pacitavęs Įstatymo 67 straipsnio 4 ir 14 dalių bei Nuostatų 2.1, 26.5, 27, 28.8 ir 28.12 punktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad Komisija turi įvertinti, ar kario mirties priežastis yra priežastiniu ryšiu susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu. Vien fakto, kad sveikatos sutrikimas (mirtis) įvyko (buvo diagnozuotas) kario tarnybos laikotarpiu ar net ir jam einant tarnybos pareigas, nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti priežastinį ryšį tarp mirties (sveikatos sutrikimo) ir kario tarnybos pareigų vykdymo. Teismas pažymėjo, kad A. B. mirė nuo (duomenys neskelbtini), sukelto (duomenys neskelbtini) ligos, o, anot pareiškėjos, šia liga jis susirgo tarnybinių pareigų Užkardoje atlikimo metu.

10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 220 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-383 buvo patvirtintas Vaikų ir suaugusiųjų (duomenys neskelbtini) ligos ((duomenys neskelbtini)) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. sausio 1 d.). Aprašo 5 punkte yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) inkubacinis ligos periodas nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų pasireiškimo trunka nuo 1 iki 14 dienų.

11. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog 2021 m. lapkričio 1–7 d. laikotarpiu tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) ligos kariui A. B. nebuvo atliktas. A. B. 2021 m. lapkričio 7–14 d. tarnybos pareigas atliko Užkardoje. Vertinant Apraše nustatytą (duomenys neskelbtini) inkubacinį laikotarpį (inkubacinis ligos periodas nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų pasireiškimo trunka nuo 1 iki 14 dienų), daryti išvados, jog A. B. (duomenys neskelbtini) liga užsikrėtė eidamas tarnybines pareigas, negalima.

Iš bylos medžiagos matosi, kad Komisija, atlikdama tyrimą, be kita ko, kreipėsi į Užkardą, (duomenys neskelbtini) batalioną, Ulonų batalioną bei kitas institucijas ir gavo informaciją, jog Užkardoje nebuvo fiksuoti (duomenys neskelbtini) ligos atvejai. Teismas akcentavo, kad nors teismo posėdyje liudytojai K. R. ir G. U. nurodė, jog jiems buvo pranešta, kad buvo nustatyta, jog pasienietis (pasieniečiai) serga (duomenys neskelbtini), tačiau kada jis (jie) tiksliai susirgo, t. y. prieš atvykimą A. B. ir liudytojams į tarnybą ar tarnybos Užkardoje metu, objektyviai nustatyti negalima.

Teismas padarė išvadą, kad vien aplinkybė, jog A. B. galimi ligos ((duomenys neskelbtini)) simptomai pasireiškė tarnybos Užkardoje metu, neleidžia konstatuoti, kad užsikrėtimas (duomenys neskelbtini) liga įvyko būtent tarnybos šioje pasienio užkardoje metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad apie galimus ligos bei medicinos pagalbos poreikį A. B. tarnybos metu atsakingiems asmenims nepranešė. Be to, teismo posėdyje liudytojai K. R. ir G. U. nurodė, jog, esant poreikiui, medicinos pagalba būdavo suteikiama visuose daliniuose, net ir vėlai grįžus iš tarnybos; problemų testuotis dėl (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo; palapinė, kurioje buvo izoliuojami sergantys kariai, buvo apšildyta; kariai visada tarnybos metu privalėjo dėvėti medicinines kaukes.

Teismas sprendė, kad tai patvirtina atsakovo teiginius, jog kariams pajutus atitinkamus simptomus, buvo sudarytos sąlygos izoliuotis ir testuotis Ulonų bataliono teritorijoje esančiame Pirminės karių sveikatos priežiūros centre, o atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog Užkardoje tarnybą vykdantys kariai nesivadovavo Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) bataliono vado 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-524 „Dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sukeliamos ligos prevencijos“. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju užsikrėtimas virusine liga nėra siejamas su tarnybinių pareigų vykdymu.

12. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės aktų normomis ir aiškiai motyvuotas, jo nėra teisinio pagrindo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais. Vien aplinkybė, kad V. B. netenkina Sprendimo turinys, nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

13. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėja išdėstė daugiau argumentų dėl Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą, ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas neanalizavo.

14. Teismas nurodė, kad, atmestus V. B. skundą, ji neturi teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

III. 15. Pareiškėja V. B. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. TS-19 panaikinti.

16. Pareiškėjos nuomone, teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl sprendime buvo pateiktas neobjektyvus byloje esančių aplinkybių vertinimas bei buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad kario A. B. mirtis nėra priežastiniu ryšiu susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu. Aptarusi pirmosios instancijos teismui pateikto skundo ir teismo sprendimo turinį, V. B. savo poziciją grindžia šiais argumentais:

16.1. Pareiškėjos skunde nurodytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad A. B. virusine liga užsikrėtė būtent tarnybos Dieveniškių užkardoje metu atlikdamas budėjimo pareigas kartu su kitais (duomenys neskelbtini) bataliono kariais bei pasienio pareigūnais. Nors Sprendime yra pažymėta, kad mirtis nuo užsikrėtimo virusine liga apskritai nėra siejama su kario tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau šiuo atveju nebuvo imtasi visų saugumo priemonių sumažinti Užkardoje budėjusių karių, taip pat ir A. B., galimybę užsikrėsti pavojinga virusine liga, kuri jam buvo mirtina.

16.2. Pareiškėja nesutinka su teismo konstatavimu, kad kariai, taip pat ir A. B., turėjo galimybę pasinaudoti Lietuvos kariuomenei teikiamomis paslaugomis ir šios paslaugos buvo teikiamos tinkamai, su vertinimu, jog nėra įmanoma objektyviai nustatyti, jog A. B. (duomenys neskelbtini) liga užsikrėtė eidamas tarnybos pareigas, bei konstatavimu, kad nagrinėjamu atveju užsikrėtimas virusine liga nėra siejamas su tarnybinių pareigų vykdymu.

16.3. Buvo nustatyta, kad kariai tarnybos laikotarpiu tarnybos pareigas atliko kareivinių režimu, t. y. anksti ryte išvykdavo iš Ulonų bataliono teritorijos ir keliaudavo į Užkardą; vėlai vakare jie sugrįždavo į Ulonų batalioną, kur ilsėdavosi. (duomenys neskelbtini) batalionas tyrimo metu informavo Komisiją, kad tarnybos laikotarpiu kariai nevyko į jokias kitas vietas, negu į nurodytas. Taigi, tarnybos laikotarpiu nebuvo jokios kitos galimybės užsikrėsti virusine liga kitur, nei įvardintos vietos. (duomenys neskelbtini) bataliono 2022 m. balandžio 11 d. raštu Komisija buvo informuota, kad Užkardoje kariai buvo instruktuojami kartu su pasieniečiais, o po instruktažo buvo formuojamos komandos iš pasieniečių bei karių.

Pasienio pareigūnai, priešingai nei kariai, buvo rotuojami, taip pat pažymėta, kad daugelis jų tarnybos laikotarpiu buvo nevakcinuoti. Minėtame (duomenys neskelbtini) bataliono atsakyme nebuvo pateikta daugiau informacijos, ar pasienio pareigūnai laikėsi saugumo reikalavimų tarnybos laikotarpiu, o daugiau informacijos Komisija ir nereikalavo pateikti. Daugiau informacijos nei beveik metus vykdyto turimo Komisijos surinkti duomenys 2024 m. sausio 17 d. vykusiame teismo posėdyje pateikė liudytojai. Nors Teismas konstatavo, kad kariai naudojo apsaugos priemones bei dėvėjo kaukes, tačiau nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad visiškai priešingai elgėsi pasienio pareigūnai, kurie tarnavo Užkardoje.

G. U. paliudijo, kad kariams ir pasieniečiams instruktažas, prieš išvykstant į budėjimo vietas, buvo duodamas bendroje patalpoje. Pasienio pareigūnai nesilaikė saugos reikalavimų, ignoravo kaukių dėvėjimą. Taigi, susidarė sąlygos ligos židiniui atsirasti ir Lietuvos kariuomenė nesiėmė jokių priemonių, kad to būtų išvengta. Vėlesniame (duomenys neskelbtini) bataliono 2022 m. gegužės mėnesio rašte buvo pažymėta, kad labiausiai tikėtina užsikrėtimų (duomenys neskelbtini) prielaida yra tai, jog, keičiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) pareigūnų pamainoms, (duomenys neskelbtini) galėjo būti paskleistas iš civilinės aplinkos.

Šį faktą patvirtina byloje esantis (duomenys neskelbtini) bataliono 2022 m. balandžio 11 d. raštas, kuriame buvo konstatuota, kad tarnybos laikotarpiu susirgo ir kiti keturi (duomenys neskelbtini) bataliono kariai. Teismas sprendime nevertino karių bendradarbiavimo su pasienio pareigūnais sąlygų bei aplinkybės dėl kitų (duomenys neskelbtini) bataliono karių sergamumo.

16.4. Nors teismo sprendime yra nurodyta, kad, grįžus iš Užkardos, kariams buvo sudarytos sąlygos izoliuotis, tačiau (duomenys neskelbtini) bataliono 2022 m. balandžio 11 d. rašte Nr. IS-209 yra pažymėta, jog A. B. kreipėsi į gydytojus tada, kai turėjo galimybę – po tarnybos laikotarpio. (duomenys neskelbtini) bataliono teiginį dėl galimybės kreiptis medicinos pagalbos nuosekliai patvirtina G. U. liudijimas, kad tarnybinių pareigų atlikimo režimas buvo toks, jog, kariams grįžus į poilsio vietą, objektyviai nebuvo galimybės kreiptis dėl medicinos pagalbos, kadangi padaliniai, kuriuose ji buvo teikiama, grįžimo metu nedirbo. Liudytojas K. R., paliudijęs, kad tokie medicinos punktai iš esmės buvo ir veikė, šios aplinkybės nepaneigė, kadangi liko neaišku, ar jie buvo prieinami ir tarnybos laikotarpiu vėlai grįžus iš Užkardos. Vien tai, kad, teismo teigimu, buvo tam tikra infrastruktūra izoliuotis ar gauti medicinos pagalbą, nereiškia, jog kariai ja faktiškai galėjo pasinaudoti. Šios aplinkybės byloje nebuvo atskleistos ir išsiaiškintos.

16.5. Teismo sprendime yra pateikta klaidinga išvada, kad abu liudytojai paliudijo tą patį faktą dėl medicinos pagalbos suteikimo – G. U. paliudijo, jog kariai grįždavo per vėlai, kad gautų medicininę pagalbą, o tai yra prieštarauja tam, kas nurodyta teismo sprendime. Iš K. R. liudijimo neįmanoma padaryti išvados, kad medicinos pagalba (duomenys neskelbtini) batalione kariams buvo prieinama. Teismo sprendime padaryta išvada, kad kariams tarnybos laikotarpiu buvo prieinama medicinos pagalba, nėra pagrįsta bylos duomenimis.

16.6. Aplinkybė, kad A. B. nesikreipė dėl medicinos pagalbos tarnybos laikotarpiu, įvyko dėl objektyvios priežasties – dėl to, jog nebuvo galimybės gauti medicinos pagalbos anksčiau, nei jis grįžo iš komandiruotės. Teismo apsiribojimas vien tik teiginiu, kad kariai vadovavosi Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) bataliono vado 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-524 „Dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sukeliamos ligos prevencijos“, yra formalus, kadangi, nepaisant to, kokių priemonių ėmėsi ar nesiėmė kariai, jie pateko į aplinką, kur tokios priemonės jų negalėjo objektyviai veiksmingai apsaugoti. Tokių aplinkybių sudarymas ir jų nekontroliavimas sudaro pagrindą teigti, kad tarnybos pareigų atlikimas vyko esant kur kas didesnei rizikai užsikrėsti pavojinga virusine liga, nei tokia būtų tarnybos pareigas kariams atliekant (duomenys neskelbtini) batalione.

16.7. Teismo posėdyje liudytojas G. U. detalizavo, kada sužinojo, jog pasienietis užsikrėtė (duomenys neskelbtini) infekcija, t. y. praėjus 4 dienoms nuo tarnybos laikotarpio pradžios, t. y. po to kai kariai vyko į užduotis kartu su pasienio pareigūnais. Aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) batalionas 2022 m. gegužės mėnesio rašte informavo, jog kariai išvyko sveiki, o vėliau keturi iš jų susirgo ir buvo bent vienas pasieniečio susirgimo atvejis tarnybos laikotarpiu, yra pakankamos konstatuoti, kad būtent Užkarda tapo užkrato šaltiniu. Teismo sprendime konstatuojant, kad užsikrėtimo momento nustatyti nėra įmanoma, atsižvelgiama į 14 dienų (duomenys neskelbtini) inkubacinį laikotarpį bei apsiribojama aplinkybe, jog A. B. į komandiruotę išvyko netestuotas. Teismas, motyvuodamas, kad negalima nustatyti užsikrėtimo momento, neatliko jokios atsakovo pateiktų duomenų analizės. Iš Ministerijos pateiktų duomenų matosi, kad užsikrėtimo momentą būtų buvę galima nustatyti, jeigu atsakovas būtų laikęsis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

16.8. 2022 m. gegužės rašte (duomenys neskelbtini) batalionas informavo, kad kariai į komandiruotę išvyko ne tik gerai besijaučiantys, bet ir testuoti. Šis batalionas pažymėjo, kad kitu atveju kariai nebūtų galėję vykti į užduotį. (duomenys neskelbtini) batalionas rašte citavo Įsakymo dėl prevencijos nuostatas. Šio įsakymo 1.1.8.6 punkte yra nustatyta, kad periodinis testavimas atliekamas pirmadieniais, trečiadieniais 9.00–10.00 val. arba pirmąją darbo dieną po šventinės dienos, laisvadienio, atostogų ir panašiai iki ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl (duomenys neskelbtini) ligos atšaukimo. Jokių nuorodų į kitus Įsakymo dėl prevencijos priedus, patikslinančius testavimosi tvarką, šioje nuostatoje nėra pateikta. Tai reiškia, kad tokia tvarka galiojo ir A. B. vykstant į komandiruotę. Be to, toks Įsakyme dėl prevencijos pateiktas reglamentavimas sutampa su (duomenys neskelbtini) bataliono 2022 m. gegužės rašte pateikiamomis aplinkybėmis. Vėliau šį testavimo klausimą Komisija tikslino ir (duomenys neskelbtini) batalionas atsakė, kad, vadovaudamasis Įsakymu dėl prevencijos patvirtintu Prevencijos priemonių sąrašo 9.10 papunkčiu, patikslina, jog profilaktinis testavimams kariams, vykdantiems užduotis už (duomenys neskelbtini) bataliono ribų, vykdomas kartą per mėnesį. Paskiepyti pagal vakcinacijos schemą ir (duomenys neskelbtini) liga persirgę kariai nebuvo testuojami ir tai yra aktualu A. B. atveju.

16.9. Atsakovas minėto Įsakymo dėl prevencijos priedo į bylą nepateikė, nors teismas buvo įpareigojęs Ministeriją pateikti visus su Komisijos atliktu tyrimu susijusius dokumentus, taip pat ir Lietuvos kariuomenės teisės aktus, kurie nėra viešai prieinami. Atsižvelgiant į šios pareigos neįvykdymą, negalima įvertinti, kokia apimtimi toks priedas buvo taikomas ir ar jo taikymas reiškė, kad netaikoma Įsakymo dėl prevencijos 1.1.8.6 punkto nuostata, reglamentuojanti privalomą periodinį visų karių testavimą, taip pat ir testavimą po poilsio ar atostogų dienų. Aplinkybė, kai teismo sprendimas buvo priimtas nesusipažinus su visais ginčą reglamentuojančiais teisės aktais, tik patvirtina, jog teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą.

16.10. G. B. 2022 m. spalio 26 d. atsakyme į atsakovo atstovės laišką yra nustatyta, kad tarnybos laikotarpiu Užkardoje galiojo Įsakymas dėl prevencijos, o medicininių kaukių dėvėjimo reikalavimus išplėtė Prevencijos priemonių sąrašas (Įsakymo dėl prevencijos 7 priedas).

16.11. Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymas dėl prevencijos ginčo nagrinėjimui yra aktualus, priimant teismo sprendimą, turėjo būti pateiktas vertinimas, ar A. B. atveju buvo taikoma Įsakymo dėl prevencijos 1.1.8.6 punkto nuostata, įpareigojanti testuoti visus be išimties karius šiame punkte nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) bataliono patikslinimas dėl karių testavimo kelia abejonių dėl jo pagrįstumo ne tik todėl, kad atsakovas nepateikė Įsakymo dėl prevencijos priedo, kuriuo vadovavosi (duomenys neskelbtini) batalionas, tikslindamas atsakymą dėl testavimo, tačiau ir todėl, kad (duomenys neskelbtini) bataliono 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. V-571 „Dėl paramos valstybės sienos apsaugos tarnybai organizavimo“ 2.1.6 punktas nustatė pareigą vykdyti karių, vykstančių į pasienio ruožą pagalbai Valstybės sienos apsaugos tarnybai, testavimą pagal apribojimus ir pateikiamos nuorodos į minėto paramos įsakymo 1–4 priedus. Šiuose prieduose nėra pateikiama jokių karių testavimo išimčių. Tai reiškia, kad minėtas įsakymas nustatė visų be išimties karių testavimą, prieš išvykstant į Užkardą bei į kitas užkardas. Šios aplinkybės teismas visiškai nevertino.

16.12. Neįvertinus atsakovo pareigos testuoti karius, nėra pagrindo teigti, kad objektyviai nebuvo galimybės nustatyti, ar A. B. užsikrėtė tarnybos metu. Nustačius, kad testavimo, prieš išvykstant į Užkardą, pareiga buvo, šia priemone, kuria nustatomas užsikrėtimo liga momentas, nebuvo pasinaudota dėl atsakingų Lietuvos kariuomenės struktūrų kaltės. Tokiu atveju bet kokie iškilę neaiškumai negali būti vertinami savo pareigų nesilaikiusio subjekto naudai. Toks teismo vertinimas nėra suderinamas su teisingumo principo taikymu.

16.13. Atsižvelgiant į tai, kad testavimas būtų pašalinęs abejones dėl užsikrėtimo momento, bei į kitas byloje esančias aplinkybes (susirgo dar keturi kariai, tarnybos laikotarpiu buvo pranešta apie susirgusį pasienietį, pasienio pareigūnai nesilaikė saugos taisyklių, o šios aplinkybės Komisija atskirai net netyrė, kariai išvyko į komandiruotę, neturėdami nusiskundimų sveikata), galima teigti, kad yra daugiau nei pakankamai aplinkybių patvirtinti, jog A. B. virusine liga užsikrėtė tarnybos laikotarpiu. Teismas, apsiribojęs formaliu įrodymų vertinimu, nevertino atsakovo pareigos testuoti karius, prieš išvykstant į Užkardą, neanalizavo Ministerijos (ne)pateiktų dokumentų, todėl neobjektyviai išnagrinėjo bylą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. B. užsikrėtimo pavojinga virusine momento objektyviai negalima nustatyti.

16.14. A. B. vyko į Užkardą budėti kartu su pasieniečiais, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) bataliono vado įsakymu. Šis įsakymas kariui buvo privalomas vykdyti, todėl A. B. turėjo vykti į Užkardą bei dalyvauti budėjimuose su paskirtais asmenimis pagal vadų įsakymus. A. B. vykdė tarnybą nepalankiomis sąlygomis, kuriose rizika susirgti buvo itin didelė, o vadų įsakymais nustatytos priemonės nebuvo veiksmingos tiek, kad karį apsaugotų nuo ligos, pasibaigusios jo mirtimi. Taip pat nebuvo užtikrina kitų pareigūnų elgesio kontrolė.

16.15. Teismo teiginys, kad virusinė liga nesietina su tarnybinių pareigų vykdymu, yra visiškai nemotyvuotas, kadangi teismų praktikoje sprendžiant dėl Įstatymo 67 straipsnio 4 straipsnio taikymo, taip pat yra įtvirtintas netiesioginio priežastinio ryšio tarp kario mirties ir tarnybinių pareigų vykdymo institutas. Aplinkybė, kad tarnybos metu karys susirgo ir vėliau numirė dėl kitoms asmenų grupėms būdingos ligos, savaime nereiškia, jog negali būti pripažintas priežastinis ryšys tarp kario mirties ir tarnybinių pareigų vykdymo, tuo atveju jeigu sveikata sutriko kario tarnybos metu. Nagrinėjamu atveju siekiant konstatuoti, ar egzistavo priežastinis ryšys tarp kario mirties ir tarnybinių pareigų vykdymo, nebuvo įvertinta, ar A. B. tarnybos laikotarpiu vykdytos funkcijos buvo pakankama, nors ir ne vienintele jo mirties priežastimi. Šis netiesioginio priežastinio ryšio institutas turėtų būti taikomas ir aptariamu atveju, tačiau tokios galimybės teismas apskritai net nevertino. Šioje dalyje (nenurodžius jokių motyvų teigiant, kad virusinė liga negali būti susieta su tarnybinių pareigų vykdymu) teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

17. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas tinkamai pritaikius ir išaiškinus materialiosios bei proceso teisės normas bei pagrįstas tinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Savo poziciją Ministerija grindžia šiais argumentais:

18.1. Teismas įvertino tiek teisinį reglamentavimą, tiek visas faktines aplinkybes, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu tarnybos Užkardoje laikotarpiu. Kaip teisingai pažymėjo teismas, nėra pagrindo teigti, kad Užkardoje tarnybą vykdantys kariai nesivadovavo (duomenys neskelbtini) bataliono vado 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-524 „Dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sukeliamos ligos prevencijos“. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs ne tik visus byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. minėtą įsakymą, tarnybos, kurioje A. B. tarnavo, pateiktus raštus, kitų institucijų pateiktą informaciją, bet ir liudytojų parodymus, kurie aiškiai nurodė, kad esant poreikiui, medicinos pagalba būdavo suteikiama visuose daliniuose, net ir vėlai grįžus iš tarnybos. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) bataliono 2022 m. gegužės 10 d. rašto Komisijai Nr. 1S-279, A. B. apie jaučiamus simptomus pamainos vyresniosios neinformavo, kadangi jeigu karys būtų apie tai pranešęs, jis būtų buvęs izoliuotas ir testuotas Pirminės karių sveikatos priežiūros centre, vykdant (duomenys neskelbtini) ligos prevenciją. Minėtame rašte pažymėta ir tai, kad nei vienas karys, kuris vėliau grįžęs namo susirgo (duomenys neskelbtini), nebuvo išsakęs nusiskundimų dėl sveikatos ar jaučiamų (duomenys neskelbtini) simptomų. Bendro pobūdžio V. B. samprotavimai, kad nebuvo galimybės gauti medicinos pagalbos, kurie nėra pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis ar faktais, neturėtų būti laikomi motyvais, patvirtinančiais pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą.

18.2. Teismas įvertino (duomenys neskelbtini) ligos galimo užsikrėtimo laikotarpį ir pateikė motyvus. Kaip teisingai pažymėjo teismas, vertinant medicininiuose dokumentuose nurodomą inkubacinį ligos periodą nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų pasireiškimo, kuris trunka nuo 1 iki 14 dienų, daryti išvados, jog A. B. (duomenys neskelbtini) liga užsikrėtė eidamas tarnybines pareigas, negalima. Be kita ko, byloje buvo įvertintos ir kitos faktinės aplinkybės, kurios taip pat pagrindžia teismo padarytą išvadą, t. y. tai, kad A. B. į tarnybos užduočių vykdymo vietą Užkardoje atvyko netestuotas (t. y. nesant patvirtinimui, jog neserga (duomenys neskelbtini) liga), ir tai, kad Užkardoje nebuvo fiksuoti (duomenys neskelbtini) ligos atvejai (institucijų (Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kt.) oficialiai Komisijai pateikta informacija). Byloje esantys įrodymai objektyviai leidžia suabejoti pareiškėjos pateikta subjektyvia nuomone dėl galimo susirgimo (duomenys neskelbtini) liga Užkardoje. Šiuo aspektu paminėtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta administracinė byla A-2163-261/2021, kurioje teismas nurodė, kad Komisija atliko tyrimą ne dėl kario sveikatos sutrikdymo, bet dėl priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnybos nustatymu; subjektyvi apelianto nuomonė dėl įrodymų nepakankamumo, atsižvelgus į byloje surinktų įrodymų visumą, neturi įtakos skundžiamo Komisijos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

18.3. V. B. teiginiai, kad atsakovas teismui nepateikė Įsakymo dėl prevencijos 7 priedo, yra klaidinantys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui buvo pateiktas ne tik minėtas įsakymas, tačiau ir jo priedai, taip pat ir 7 priedas „Prevencijos priemonių sąrašas“. Visos prevencijos priemonės (kaukių dėvėjimo, testavimo, asmenų izoliacijos, vakcinacijos ir kt.) buvo nustatytos ir taikomos atsižvelgiant į tuo metu nustatytą bendrą valstybės politiką šiais klausimais. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, vertino tiek patį Įsakymą dėl prevencijos, tiek šio įsakymo 7 priedą, kuriame yra nurodyta, kad profilaktinis testavimas kariams, vykdantiems užduotis už (duomenys neskelbtini) bataliono ribų, buvo vykdomas vieną kartą per mėnesį. Paskiepyti pagal vakcinacijos schemą ir persirgę (duomenys neskelbtini) liga kariai nebuvo testuojami. Kaip Komisijai nurodė Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba (2022 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. MS-1190, 2022 m. spalio 7 d. raštas Nr. MS-1356), A. B. nebuvo testuojamas, kadangi karys 2021 m. gegužės 20 d. buvo vakcinuotas. Pareiškėjos argumentai, kad nebuvo vertintos aplinkybės, susijusios su prevencijos priemonių taikymu, taip pat yra nepagrįsti.

18.4. Teismas pateikė išsamius motyvus dėl šiam ginčui spręsti aktualaus Įstatymo 67 straipsnio taikymo bei Komisijos veiklą reglamentuojančių Nuostatų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Komisija turi įvertinti, ar kario mirties priežastis yra priežastiniu ryšiu susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu. Vien fakto, kad sveikatos sutrikimas (mirtis) įvyko (buvo diagnozuotas) kario tarnybos laikotarpiu ar net ir jam einant tarnybos pareigas, nepakanka tam, jog būtų galima konstatuoti priežastinį ryšį tarp mirties (sveikatos sutrikimo) ir kario tarnybos pareigų vykdymo. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo, nustatančio Komisijos kompetenciją, matosi, kad Komisija pirma turėjo nustatyti, ar A. B. susirgo (užsikrėtė), vykdydamas tarnybos pareigas, ir po to spręsti, ar vykdomos tarnybos pareigos (funkcijos) buvo kario mirties priežastimi. A. B. mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), kurį sukėlė (duomenys neskelbtini) liga, o (duomenys neskelbtini) liga (virusas) ir jos sukeltos komplikacijos apskritai nėra siejami su kokia nors profesine veikla ar asmenų grupe, jie yra būdingi visoms asmenų grupėms, nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar veiklos specifikos.

18.5. Nurodytas teisinis reglamentavimas, Komisijos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir medicinos specialistų pateikta informacija bei išvados leido pripažinti, kad Komisija neturėjo objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tarnybinių pareigų vykdymas buvo (galėjo būti) aptariamo sveikatos sutrikimo ((duomenys neskelbtini) liga), kuris sukėlė A. B. mirtį, priežastimi, atitinkamai Komisija objektyviai negalėjo konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp kario mirties bei tarnybos pareigų Užkardoje vykdymo.

18.6. Teismas gilinosi į visas bylos aplinkybes bei įvertino teisinį reguliavimą, susijusį su ginčo dalyku, teisingai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nėra pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ginčas šioje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. TS-19, kuriame buvo nuspręsta, kad A. B. mirtis nėra susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu, teisėtumo ir pagrįstumo bei Komisijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

20. Pareiškėja ir jos du vaikai 2022 m. vasario 11 d. prašymu, kurį sudaro 6 puslapiai, kreipėsi į Komisiją, kad pastaroji pripažintų jų atitinkamai sutuoktinio ir tėvo, seržanto A. B., mirties sąsają su tarnybinių pareigų vykdymu, ir skirtų pareiškėjams vienkartinę kompensaciją, nes A. B. galėjo susirgti (duomenys neskelbtini) liga tik vykdydamas tarnybines funkcijas Lietuvos kariuomenės paskirtoje vietoje. Komisija 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu nusprendė, kad A. B. mirtis nesusijusi su tarnybinių pareigų vykdymu.

21. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad itin formaliai ir neobjektyviai atlikto tyrimo pagrindu priimtame skundžiamame Sprendime pagal jo turinį neįvertinta (duomenys neskelbtini) mirusio jos sutuoktinio A. B. didesni nei įprasta rizikos veiksniai užsikrėsti (duomenys neskelbtini) liga vykdant pareigas Dieveniškių pasienio užkardoje 2021 m. lapkričio 7–14 d., kai (duomenys neskelbtini) bataliono kariai, tarp jų A. B., tarnybos laikotarpiu į budėjimus pasienio ruože vykdavo su vis kitais pasienio pareigūnais, kurie turėjo tiesioginį kontaktą tiek su sieną bandančiais kirsti migrantais, tiek kitais asmenimis. Jos mirusio sutuoktinio ir dviejų vaikų tėvo, kario – seržanto, mirtis turėjo būti Komisijoje, į kurią jį kreipėsi su 2022 m. vasario 11 d. prašymu, pripažinta priežastiniu ryšiu susijusia su tarnybinių pareigų atlikimu, taigi pagrindu skirti kompensaciją pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio nuostatas, nes tarnybos Užkardoje pabaigoje, 2021 m. lapkričio 11–13 d., sutuoktinis ėmė jausti (duomenys neskelbtini) simptomus po to, kai per vieną budėjimą pasienio ruože itin sušalo, ir šiuos simptomus slopino turimais ir kolegų duotais vaistais, apie blogą savijautą informuodamas sutuoktinę trumposiomis žinutėmis. Užkardoje nebuvo teikiamos medicininės paslaugos, todėl pasienio pareigūnai, net esant įtarimams dėl užsikrėtimo virusu, nebūdavo testuojami, blogai pasijautę asmenys nebuvo nedelsiant izoliuoti. Po savaitės nuo ligos diagnozavimo grįžęs iš tarnybos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) rastas savo namuose be gyvybės ženklų. Kitos dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime Nr. 21-85661405 konstatuota (duomenys neskelbtini) liga, buvusi pagrindine liga, sukėlusia mirtį. Tačiau Sprendimas negrindžiamas kartu su mirusiu sutuoktiniu tarnavusių (duomenys neskelbtini) bataliono karių apklausos atlikimu ir informacijos apie jų susirgimą minėta liga surinkimu, t. y. patvirtinimu arba paneigimu, kad tarnybos atlikimo vieta tapo arba netapo tokios ligos židiniu.

22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatuodamas objektyviais duomenimis grindžiamo pareiškėjos skundžiamo Sprendimo pagrįstumą. Teismas atsižvelgė ir vertino, kad teismo posėdžio metu liudininkai K. R. ir G. U. nurodė jų informavimą apie pasieniečio (pasieniečių) susirgimo (duomenys neskelbtini) liga nustatymą, tačiau pagal tai negalima objektyviai konstatuoti, ar toks susirgimas įvyko prieš atvykstant A. B. ir liudininkams į tarnybą arba tarnybos Dieveniškių pasienio užkardoje metu. Teismas pažymėjo, kad vien tik ta aplinkybė, kad A. B. galimi ligos ((duomenys neskelbtini)) simptomai pasireiškė tarnybos Dieveniškių pasienio užkardoje metu, neleidžia konstatuoti, kad užsikrėtimas (duomenys neskelbtini) liga įvyko būtent tarnybos Dieveniškių pasienio užkardoje. Teismas pažymėjo nesamą pagrindą daryti išvadą apie įvykusį A. B. užsikrėtimą (duomenys neskelbtini) liga einant tarnybines pareigas. Teismas pažymėjo iš bylos medžiagos matomą Komisijos tinkamai atliktą tyrimą, be kita ko, kreipimąsi į Užkardą, (duomenys neskelbtini) batalioną, Ulonų batalioną, kitas institucijas, ir gautą bei vertintą Užkardoje nefiksuotų (duomenys neskelbtini) ligos atvejų informaciją.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos sprendimas grindžiamas netinkamu byloje esančių įrodymų įvertinimu, nes A. B. užsikrėtimas virusine liga įvyko atliekant budėjimo pareigas tarnybos Dieveniškių užkardoje, kurioje nebuvo imtasi visų saugumo priemonių sumažinti Užkardoje budėjusių karių, taip pat ir A. B., galimybę užsikrėsti pavojinga virusine liga, kuri jam buvo mirtina.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

25. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimęs pareiškėjos sutuoktinis A. B., tarnavęs profesinėje karo tarnyboje, t. y. (duomenys neskelbtini) ir ėjęs (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo išsiųstas tarnauti į Šalčininkų rajone esančią Dieveniškių pasienio užkardą 2021 m. lapkričio 7–14 d. vadinamosios migrantų krizės, t. y. nepaprastosios padėties situacijoje, taigi ginčo laikotarpiu vykdė tarnybos pareigas šioje Užkardoje. Jis 2021 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į medicinos įstaigą, kurioje, jam atlikus (duomenys neskelbtini) testą (duomenys neskelbtini) metodu, patvirtinta (duomenys neskelbtini) ligos diagnozė, nors jis 2021 m. gegužės 20 d. buvo skiepytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vakcina. Tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) ligos jam nebuvo atliktas 2021 m. lapkričio 1–7 d. laikotarpiu. A. B. mirė (duomenys neskelbtini) Kitos dienos medicininiame A. B. mirties liudijime Nr. 21-85661405 konstatuota, kad tiesioginė mirties priežastis yra (duomenys neskelbtini), tarpinė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini) liga, diagnozuota (duomenys neskelbtini) metodu 2021 m. lapkričio 15 d.

27. Pareiškėjos ginčijamame Sprendime, kurį sudaro 4 puslapiai, be kita ko, nurodyta, kad A. B., kuris tarnybą Užkardoje atliko kareivinių režimu t. y. nepertraukiamai, ir kiekvieną kartą po tarnybos pamainos vyko nakvynei į atitinkamą Ulonų batalioną (jam priskirtą karininkų bendrabutį), kuriame 2021 m. lapkričio 1–21 d. buvo (duomenys neskelbtini) liga susirgusių asmenų, tačiau jie neturėjo kontaktų su (duomenys neskelbtini) bataliono kariais, nebuvo informavęs vyresnių vadų arba už tarnybą atsakingų vadų apie nuo 2021 m. lapkričio 11 d. jaučiamus (duomenys neskelbtini) simptomus, apie kuriuos užsiminė tarnybos užduočių vykdymo kolegoms. Jo buvimas skiepytu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vakcina negalėjo apsaugoti nuo užsikrėtimo ir gyvybei grėsmingų komplikacijų. Priežastinis ryšys, kuris suprantamas kaip kelių reiškinių ar veiksnių priklausomybė, nustatytinas atsakant klausimą, ar A. B. mirtis įvyko jam vykdant tarnybines pareigas ar kitą karo tarnybai būdingą specifinę veiklą ir būtent dėl šių pareigų vykdymo. Inkubacinis ligos laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų pasireiškimo trunka nuo 1 iki 14 dienų. Todėl Komisija nerado objektyvių duomenų konstatuoti, kad A. B. susirgo liga, nuo kurios jis vėliau mirė, vykdydamas tarnybines pareigas Užkardoje. Jo mirtis nesusijusi su tarnybinių pareigų vykdymu.

28. Byloje nėra ginčo dėl Lietuvos kariuomenės ir joje kariu tarnavusio bei 2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vakcina skiepyto pareiškėjos sutuoktinio, kuriam (duomenys neskelbtini) ligos tyrimas neatliktas 2021 m. lapkričio 1–7 d., pasitelkimo Dieveniškių pasienio užkardoje 2021 m. lapkričio 7–14 d., kai buvo kilusi pareiškėjos akcentuojama migrantų krizė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje bei dėl jos paskelbta atitinkama ekstraordinarinė padėtis. Tačiau nesutariama, ar pareiškėjos Komisijai pateiktame prašyme nurodyta A. B. tarnybos Užkardoje metu jaustų kažkokių (duomenys neskelbtini) simptomų aplinkybė buvo žinoma atsakovui ir, jei buvo žinoma, ar Komisija pagrįstai ir teisingai vertino, kad A. B. apie tai, kad jaučia (duomenys neskelbtini) simptomus, nebuvo informavęs vyresnių vadų ar kitų už tarnybą atsakingų vadų, kurie būtų galėję laiku reaguoti bei suteikti galimą medicinos pagalbą. Be to, nesutariama, ar aplinkybė, jog A. B. galimi ligos ((duomenys neskelbtini)) simptomai pasireiškė tarnybos Užkardoje metu, neleidžia (leidžia) konstatuoti, kad užsikrėtimas (duomenys neskelbtini) liga įvyko būtent tarnybos šioje pasienio užkardoje metu.

29. Pažymėtina, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad „Kariui žuvus (mirus) <...> dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, <...>, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama <...> nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija“ (67 str. 1 d.). Be to, minėto įstatymo 67 straipsnio nuostatose numatyta atitinkamo dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, išmokama kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu.

30. Vadinai, ginčo vienkartinės kompensacijos išmokėjimo sąlyga, nustatyta įstatymu, – kario žūties (mirties) sąsaja su tarnybinių pareigų vykdymu.

31. Ginčui aktualus vienkartinių kompensacijų skyrimo teisinis reglamentavimas yra detaliau atskleistas ir vertintas pareiškėjos skundžiamame pirmosios instancijos sprendime, taip pat Lietuvos vyriausiojo administravimo teismo jurisprudencijoje, be kita ko, 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-436-1188/2025).

32. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjos akcentuojami A. B. vykdant tarnybines pareigas Užkardoje jausti (duomenys neskelbtini) simptomai, apie kurių pranešimą vyresniesiems vadams patvirtinančių duomenų šioje byloje nėra, savaime neįrodo, kad tokie jausti (duomenys neskelbtini) simptomai neabejotinai buvo (duomenys neskelbtini) ligos simptomai, nulemti būtent tarnybinių funkcijų vykdymo ginčo laikotarpiu, t. y. mirusio pareiškėjos sutuoktinio užsikrėtimas (duomenys neskelbtini) liga įvyko būtent tarnybos Užkardoje metu. Pareiškėjos ginčijamame Sprendime pagrįstai ir teisingai nurodoma bei suponuojama, kad priežastinis ryšys, kaip kelių reiškinių ar veiksnių priklausomybė, nenustatytas, nes A. B. mirtis įvyko jam nevykdant tarnybinių pareigų ar kitos karo tarnybai būdingos specifinės veiklos arba būtent dėl šių pareigų vykdymo.

33. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja ir jos bei A. B. vaikai neabejotinai patyrė šios bylos dalyku nesančius sukrėtimus ir pergyvenimus bei atitinkamus praradimus dėl atitinkamai sutuoktinio ir tėvo, profesinės tarnybos kario, mirties, įvykusios praėjus palyginti trumpam laiko tarpui nuo Užkardoje vykdytų tarnybinių pareigų, kuriomis užtikrinta Lietuvos valstybės pasienio apsauga. Tačiau nagrinėjamu atveju būtų socialiai neteisinga, jei pareiškėjos inicijuotas vienkartinės kompensacijos neskyrimo nepagrįstumo ir neteisėtumo ginčas būtų pirmosios instancijos teisme išspręstas pagal pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui argumentus, kad (duomenys neskelbtini) pulko kariai, tarp jų – A. B., tarnybos laikotarpiu į budėjimus pasienio ruože vykdavo su vis kitais pasienio pareigūnais, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su sieną bandančiais kirsti migrantais, kaip esą dideliais užsikrėtimo rizikos veiksniais.

34. Dėl pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, kad Komisijos Sprendimas ir jo pagrįstumą nustatęs pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas formalumu ir neobjektyvumu, netinkamu byloje esančių įrodymų įvertinimu, pažymėtina, kad Komisijos Sprendimas, kaip jame nurodyta, grindžiamas tuo, kad Komisija nerado objektyvių duomenų konstatuoti A. B. susirgimą liga, nuo kurios jis vėliau mirė, vykdant tarnybines pareigas Užkardoje 2021 m. lapkričio 7–14 d. tokioje medicininėje situacijoje, kai: 1) inkubacinis ligos laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų pasireiškimo trunka nuo 1 iki 14 dienų; 2) A. B. nebuvo informavęs savo tiesioginių vadų apie tarnybinių pareigų vykdymo Užkardoje metu jaučiamus (duomenys neskelbtini) simptomus; 3) A. B. buvimas skiepytu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vakcina 2021 m. gegužės 20 d. negalėjo apsaugoti nuo vėlesnio užsikrėtimo ir gyvybei grėsmingų komplikacijų prieš ginčo laikotarpio pradžią arba po jo pabaigos. Be to, pareiškėjo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip minėta, papildomai grindžiamas teismo posėdžio metu apklaustų liudininkų K. R. ir G. U. duotais parodymais. Tikslas, kurio pareiškėja siekė skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas įrodant minėtos trukmės inkubacinį laikotarpį neobjektyviu ar niekaip teisingai nepritaikytinu nagrinėjamu atveju, taip pat A. B. rūpestingai atliktą jo tiesioginių vadų informavimą apie jaučiamus (duomenys neskelbtini) simptomus. Pareiškėjai to neįrodžius, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo tinkamai įvertintas ir nustatytas Komisijos Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas. Todėl minėti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai atmetami.

35. Dėl skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, kad profesinėje karo tarnyboje tarnavęs A. B. buvo pasitelktas Dieveniškių pasienio užkardoje 2021 m. lapkričio 7–14 d. vadinamosios migrantų krizės situacijoje ir šiomis dienomis galėjo užsikrėsti jam mirtina (duomenys neskelbtini) liga, tačiau ginčo laikotarpiu jam pajutus (duomenys neskelbtini) simptomus nebuvo užtikrinamos (teikiamos) tinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad A. B. mirtis baigus tarnybą po ginčo laikotarpio neabejotinu priežastiniu ryšiu susijusi su valstybės pasienio apsaugos funkcijų vykdymu ir / ar ginčo laikotarpiu, kai buvo susidariusi pareiškėjos pabrėžiama migrantų krizė. Be to, Komisijos Sprendime nustatyta ir pirmosios instancijos teismo tinkamai vertinta, kad A. B. neinformavo savo tiesioginių vadų apie jaučiamus (duomenys neskelbtini) simptomus. Todėl minėti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai atmetami.

36. Teisėjų kolegijos nuomone, Komisija, siekdama įvertinti, ar A. B. mirties atveju pareiškėja ir jos du vaikai turi teisę į įstatyme įtvirtintos kompensacijos išmokėjimą, šiai institucijai nustatytą uždavinį, ištirti ir nustatyti kario mirties priežastinį ryšį su tarnybos pareigų vykdymu, įvykdė tinkamai ir padarė pagrįstas išvadas, todėl šios institucijos priimtas sprendimas gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

37. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. TS-19 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

38. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą atmesti

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis