1d9dae4d-4f7c-412c-a96c-e92c62b62833 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-637-516/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00698-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-98-603/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BRP Invest“ ieÅ¡kinį atsakovui S. R. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Detarna“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BRP Invest“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo S. R. 660 438 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

2. Nurodė, kad UAB „BRP Invest“ buvo įregistruota 2010 m. lapkričio 15 d., pagrindinė bendrovės vykdomos Å«kinės veiklos sritis – statyba. Bendrovės akcijos priklauso dviem akcininkams: Y. B., kuriam priklauso 75 proc. (15 000 vnt.) akcijų, ir S. R., kuriam priklauso 25 proc. (5 000 vnt.). Atsakovas S. R. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. sausio 15 d. buvo paskirtas bendrovės valdymo organu – vadovu. 2018 m. pabaigoje didžiajam akcininkui iÅ¡reiÅ¡kus nepasitikėjimÄ atsakovu, 2019 m. sausio 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu atsakovas iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų buvo atleistas.

Naujajai bendrovės vadovei perėmus iš buvusio vadovo (atsakovo) bendrovės dokumentus ir juos įvertinus, buvo nustatyta, kad atsakovo vadovavimo metu bendrovė, atstovaujama vienasmenio valdymo organo atsakovo S. R., sudarė eilę sandorių su UAB „Detarna“, kuriai tuo metu atstovavo (vadovavo) ir kurios vieninteliu akcininku buvo tas pats asmuo – atsakovas S. R.. Ieškovė sandorius su UAB „Detarna“ sudarė savo pagrindinės ūkinės komercinės veiklos – nekilnojamojo turto objektų statybos ir vystymo – srityje.

Nuo įregistravimo (2010 m. lapkričio 15 d.) ieškovė yra įgyvendinusi tris nekilnojamojo turto projektus: gyvenamojo namo ir apartamentų viešbučio pastato statybas (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato statybas (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo pastato statybas (duomenys neskelbtini).

3. Įvertinus ieškovės ir UAB „Detarna“ 2010 m. lapkričio 22 d. – 2016 m. gruodžio 5 d. laikotarpiu sudarytas sutartis nustatyta, kad: 1) dėl objekto (duomenys neskelbtini) statybos ieškovė ir UAB „Detarna“ sudarė eilę statybos rangos, prekių tiekimo, įvairių paslaugų teikimo sutarčių, pagal kurias ieškovė veikė kaip užsakovė, o UAB „Detarna“ – kaip rangovė, tiekėja ar paslaugų teikėja (vykdytoja). Visais atvejais UAB „Detarna“, sudariusi minėtas sutartis, pati nei statybos, nei tiekimo ar paslaugų teikimo funkcijų neatliko, o veikė kaip tarpininkė ar generalinė rangovė – darbams vykdyti, prekėms patiekti, paslaugoms suteikti UAB „Detarna“ sudarydavo sandorius su trečiaisiais asmenimis, tuo tarpu ieškovė su UAB „Detarna“ sudarytų sutarčių pagrindu buvo įsipareigojusi mokėti ir mokėjo UAB „Detarna“ komisinį mokestį – 4 proc. projekto administravimo išlaidas ir 2 proc. genrangovinių patarnavimų mokestį nuo bendros sutarties sumos be PVM.

Bendra sumokėta komisinio mokesčio suma sudaro 383 150,47 Eur (137 584,28 Eur + 245 566,19 Eur);

2) dėl objekto (duomenys neskelbtini) statybos ieÅ¡kovė ir UAB „Detarna“ sudarė 2015 m. kovo 25 d. statybos valdymo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Detarna“ įsipareigojo valdyti objektÄ , vykdant paprasto remonto (duomenys neskelbtini) darbus, o ieÅ¡kovė, be kitų sutartyje numatytų sumų, įsipareigojo mokėti UAB „Detarna“ komisinį mokestį – 4 proc. projekto administravimo iÅ¡laidas ir 2 proc. valdymo patarnavimų mokestį nuo bendros sutarties sumos be PVM.

Bendra sumokėta komisinio mokesčio suma sudaro 85 631,67 Eur (28 619,64 Eur + 57 012,04 Eur); 3) dėl objekto (duomenys neskelbtini) statybos ieÅ¡kovė ir UAB „Detarna“ sudarė 2016 m. gruodžio 5 d. statybos valdymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovės užsakymu UAB „Detarna“ įsipareigojo valdyti objektÄ , vykdant naujos statybos (duomenys neskelbtini) darbus, o ieÅ¡kovė, be kitų sutartyje numatytų sumų, įsipareigojo mokėti ir mokėjo UAB „Detarna“ komisinį mokestį – 4 proc. projekto administravimo iÅ¡laidas ir 2 proc. valdymo patarnavimų mokestį nuo bendros sutarties sumos be PVM.

Bendra sumokėta komisinio mokesčio suma sudaro 111 396,69 Eur (37 132,23 Eur + 74 264,46 Eur). Taigi sudarytų sutarčių pagrindu UAB „Detarna“ komisinio mokesčio forma iš viso gavo 580 178,83 Eur pajamų.

4. Nurodė, kad be aukščiau paminėtų sumų, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2016 m. liepos 18 d. pagal UAB „Detarna“ pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovė papildomai sumokėjo UAB „Detarna“ 80 259,56 Eur be PVM (kas sudaro 96 857,77 Eur su PVM), kurių paskirtis – administracinės iÅ¡laidos (juristai UAB „Molesta“). Pati ieÅ¡kovė jokių sutartinių santykių su minėtas teisines paslaugas teikusiais asmenimis (teisininkais) neturėjo, nurodytos iÅ¡laidos ieÅ¡kovės lėšomis UAB „Detarna“ sumokėtos už pastarajai įmonei suteiktas teisines paslaugas.

5. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovas S. R., veikdamas kaip ieÅ¡kovės vadovas, minėtus sandorius bendrovės vardu sudarė ir mokėjimus UAB „Detarna“ atžvilgiu atliko savo vienasmeniu sprendimu, apie tai neinformavęs kito bendrovės akcininko, nors UAB „Detarna“, kurios valdymo organu bei akcininku sandorių sudarymo metu buvo atsakovas, bendrovės sÄ skaita iÅ¡ sandorių gavo akivaizdžios finansinės naudos. Pačiai bendrovei su UAB „Detarna“ sudaryti sandoriai bei minėtai įmonei atlikti mokėjimai jokios naudos ir / ar pridėtinės vertės nesuteikė, o tik sÄ lygojo iÅ¡laidas, kurios nebuvo nei bÅ«tinos, nei reikalingos, todėl vertintinos kaip ieÅ¡kovės finansiniai nuostoliai, nes vystydama minėtus nurodytus nekilnojamojo turto objektus, ieÅ¡kovė, atstovaujama ir vadovaujama atsakovo, turėjo tiek finansinius, tiek žmogiÅ¡kųjų resursų pajėgumus ir galimybes pati savarankiÅ¡kai (o ne per tarpininkÄ UAB „Detarna“), tiesiogiai su trečiaisiais asmenimis sudaryti statybos rangos, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartis, tokiu bÅ«du iÅ¡vengdama papildomų (580 178,83 Eur) iÅ¡laidų, kurias patyrė sumokėdama administravimo ir genrangos / valdymo mokestį.

IeÅ¡kovės atžvilgiu nesant suteiktoms jokioms teisinėms paslaugoms, kurių kainÄ ieÅ¡kovė savo lėšomis kompensavo paslaugų gavėjai UAB „Detarna“, UAB „BRP Invest“ nepagrįstai patyrė papildomas (80 259,56 Eur be PVM) iÅ¡laidas.

6. Atsakomybė už bendrovės patirtus finansinius nuostolius tenka atsakovui – buvusiam bendrovės vienasmeniam valdymo organui, supainiojusiam asmeninius ir bendrovės interesus bei priėmusiam sprendimus dėl ieÅ¡kovei nenaudingų sandorių su atsakovo valdytu ir proteguotu kitu juridiniu asmeniu (UAB „Detarna“) sudarymo. Nuostolingų ginčo sandorių su S. R. vadovaujama bei nuosavybės teise valdoma UAB „Detarna“ sudarymas bei atitinkamų mokėjimų atlikimas sÄ lygojo situacijÄ , kuomet atsakovo asmeniniai interesai, UAB „Detarna“ gaunant finansinės naudos iÅ¡ ieÅ¡kovės, prieÅ¡taravo juridinio asmens (ieÅ¡kovės) interesams.

Atsakovo veiksmuose sudarant ieÅ¡kovei nenaudingus sandorius ir ieÅ¡kovės sÄ skaita atliekant mokėjimus kito atsakovo vadovaujamo juridinio asmens naudai yra stebimas akivaizdus ieÅ¡kovės ir jos valdymo organo – atsakovo – interesų konfliktas, dėl ko atitinkami atsakovo veiksmai vertintini kaip nesÄ Å¾iningi, o atsakovas laikytinas pažeidusiu valdymo organo fiduciarinę lojalumo pareigÄ ieÅ¡kovei. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 5, 6 dalyse įtvirtintas valdymo organo pareigas.

Ginčo sandorių sudarymo ir atitinkamų mokėjimų UAB „Detarna“ naudai įvykdymo faktas ir mastas kitam ieÅ¡kovės akcininkui tapo žinomas tik atleidus atsakovÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovo pareigų ir naujajam vadovui atlikus iÅ¡ atsakovo perimtų ieÅ¡kovės dokumentų patikrÄ . Be to, neatsižvelgiant į blogėjančiÄ ieÅ¡kovės turtinę padėtį, atsakovo sprendimu ieÅ¡kovės vardu su UAB „Detarna“ ir toliau buvo sudarinėjami ieÅ¡kovei nenaudingi sandoriai ir ieÅ¡kovės lėšomis atliekami mokėjimai, kas papildomai patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu ir nepagrįstÄ kitos savo valdomos ir vadovaujamos įmonės UAB „Detarna“ interesų protegavimÄ .

Nagrinėjamoje byloje egzistuoja bÅ«tinasis sÄ lygų visetas atsakovo – buvusio bendrovės valdymo organo – civilinei atsakomybei kilti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovei UAB „BRP Invest“ iÅ¡ atsakovo S. R. 660 438 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines procesines palÅ«kanas, 5 928 Eur žyminį mokestį ir 4 192,65 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidas.

8. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad UAB ,,Detarna“ jokių sutartyse numatytų statybos darbų pati neatliko ir paslaugų nesuteikė, o iš esmės veikė kaip tarpininkė ir statybos darbams atlikti samdė kitus asmenis. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais (išrašu iš ,,rekvizitai.lt“ duomenų bazės), konstatavo, kad projektų vystymo metu tiek ieškovė, tiek ir UAB ,,Detarna“ turėjo tokį patį skaičių darbuotojų, todėl sutiko su ieškovės argumentais, kad ji turėjo visus finansinius ir žmogiškuosius resursus bei galimybes pati savarankiškai, o ne per tarpininkę UAB ,,Detarna“ tiesiogiai sudaryti statybos rangos, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartis, tokiu būdu išvengdama papildomų 580 178,83 Eur atsakovo nurodytų ,,administravimo bei genrangos / valdymo mokesčių“ kitai atsakovo valdomai įmonei – UAB ,,Detarna“.

Teismas sutiko su ieškove, kad UAB ,,BRP Invest“ ir UAB ,,Detarna“ vienintelis skirtumas buvo dėl trečiojo asmens darbuotojo J. Š., turinčio teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino, kodėl atitinkamo specialisto nebuvo galimybės įdarbinti ieškovės įmonėje.

9. Teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad tiek 2015–2016 metais, tiek ir dabar Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nuostatos statinio statybos valdytoju suteikia teisę bÅ«ti tiek Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui (20 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek architektui ar statybos inžinieriui (20 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir jokių papildomų sÄ lygų minėtų juridinių ar fizinių asmenų kvalifikacijai ar atestavimui įstatymas nenumatė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pati ieÅ¡kovė turėjo galimybes bÅ«ti savo vystomų nekilnojamojo turto objektų statybos valdytoja ir atsakovui nebuvo jokios bÅ«tinybės Å¡ių paslaugų atlikimui pasitelkti kitÄ Ä¯monę, t. y. UAB ,,Detarna“ ir turėti finansinių iÅ¡laidų.

10. Teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad UAB ,,Detarna“ neturėjo teisės ir negalėjo atlikti ,,generalinio rangovo funkcijų“. Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnį 2015–2019 metais buvo numatyta, kad ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę bÅ«ti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, turintis atitinkamÄ atestatÄ (Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis) ir atitikti įstatyme iÅ¡vardintus kvalifikacinius reikalavimus (Statybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Remdamasis byloje esančiais duomenimis (Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡u) teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui UAB ,,Detarna“ teisė vykdyti ypatingojo statinio statybos darbus (bÅ«ti rangovu) buvo suteikta 2008 m. liepos 17 d. ir Å¡is atestatas galiojo iki 2013 m. liepos 17 d.

11. Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas konstatavo, kad nėra jokių įrodymų, kad apie sudarytas sutartis buvo informuotas kitas ieškovės akcininkas. Teismas nurodė, kad nors, atsakovo teigimu, UAB „Detarna“ pagal sutartis gautais komisiniais mokesčiais apmokėjo ieškovei suteiktas paslaugas vystant projektus, pvz., draudimus (garantijas), techninės priežiūros paslaugas, biuro administravimo paslaugas, tačiau suteikus galimybę atsakovui ir trečiajam asmeniui pateikti papildomus įrodymus apie ginčo aplinkybes, buvo pateikti tik UAB ,,Detarna“ finansinės atskaitomybės duomenys – 2013–2018 metų balansai, pelno-nuostolių ataskaitos ir aiškinamieji raštai, kuriuose iš esmės nėra jokių konkrečių duomenų apie patirtas išlaidas objektų vystyme ar už atsakovo nurodytas techninės priežiūros, biuro administravimo ar draudimo paslaugas.

Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Detarna“ būtų patyrusi kokių nors išlaidų, susijusių su ieškovės vystytų projektų techninės priežiūros, biuro administravimo ar draudimo paslaugų apmokėjimu ir kurios būtų sumokėtos iš administravimo ir valdymo patarnavimų komisinių mokesčių.

12. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas, nukreipdamas ieÅ¡kovės pinigines lėšas kaip komisinį atlygį į valdomÄ Ä¯monę, atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu ir tokiais savo neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovės sÄ skaita gavo akivaizdžios finansinės naudos, kurie laikytini ieÅ¡kovės nuostoliais.

13. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2016 m. liepos 18 d. ieÅ¡kovė sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Detarna“ 80 259,56 Eur be PVM (96 857,77 Eur su PVM) pagal trečiojo asmens iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už teisines paslaugas, susijusias su UAB „Molesta“ turėtais teisiniais ginčais. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog ieÅ¡kovės apmokėtos iÅ¡laidos yra susijusios su pačios ieÅ¡kovės gautomis paslaugomis.

14. Remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu, kuriuo ieÅ¡kovei nuspręsta apskaičiuoti 17 354 Eur pelno mokesčio, 1 596,48 Eur pelno mokesčio delspinigių ir 1 735 Eur pelno mokesčio baudÄ dėl iÅ¡laidų ir kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovė 2014-2016 m. tiesioginių sandorių su UAB „Molesta“ ir kitais teismo nutartyse nurodytais trečiaisiais asmenimis neturėjo, iÅ¡skyrus per bankÄ atliktus atskirus mokėjimus, teismas sprendė, kad tokie įrodymai patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu ir jo valdomos bendrovės turėtų sÄ naudų nepagrįstÄ apmokėjimÄ ieÅ¡kovės lėšomis.

15. Apibendrindamas tai, teismas konstatavo, kad ieškovė, sumokėdama trečiajam asmeniui UAB „Detarna“ 580 178,83 Eur komisinių mokesčių pagal generalinės rangos, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir statybos valdymo sutartis, taip pat apmokėdama trečiajam asmeniui 96 857,77 Eur teisinių paslaugų, kurių pati ieškovė negavo, išlaidas, iš viso patyrė 660 438 Eur išlaidų, kurios nebuvo nei būtinos, nei reikalingos, todėl tokios išlaidos, teismo vertinimu, laikytinos ieškovės nuostoliais.

Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kinį tenkino ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 660 438,00 Eur nuostolių atlyginimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Apeliaciniame skunde atsakovas S. R. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. IeÅ¡kovė pasirinko netinkamÄ gynybos bÅ«dÄ .

IeÅ¡kovė negalėjo kelti atsakovo civilinės atsakomybės klausimo, nes neiÅ¡naudojo teisinių gynybos priemonių tiesioginiuose santykiuose, iÅ¡ kurių ji kildino savo nuostolius. Sandorių, iÅ¡ kurių kildinta žala Å¡ioje byloje, sudarymo ir vykdymo metu ieÅ¡kovė nebuvo nemoki ir jai nebuvo inicijuota nemokumo byla. Byloje nebuvo nustatyta jokių kreditorių interesų pažeidimo. Ä®monei vykdant įprastÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , kai dominuoja bÅ«tent akcininkų interesai, ji savo teises privalo ginti įprastais gynybos bÅ«dais, t. y. savo tariamai permokėtas pinigų sumas ji privalo siekti susigrÄ Å¾inti iÅ¡ to verslo subjekto, kuriam jos buvo sumokėtos, o ne reikÅ¡ti reikalavimus didžiojo akcininko atleistam vadovui. 16.2.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, tuo tarpu ieÅ¡kovė reikalavo iÅ¡ atsakovo bÅ«tent deliktinės atsakomybės pagrindu priteisti sumas, kurios pagal sutartis buvo iÅ¡mokėtos UAB „Detarna“. Teismas privalėjo nustatyti, kad deliktinės atsakomybės klausimas apskritai negali bÅ«ti keliamas už sumas, kurios sumokėtos pagal sutartis, t. y. susijusios su sutartiniais santykiais. Be to, skundžiamas sprendimas lemtų nepagrįstÄ ieÅ¡kovės praturtėjimÄ , nes už jos, kaip verslo subjekto, gautÄ naudÄ jos kontrahentei iÅ¡ esmės sumokėtų atsakovas. 16.3.

Lietuvos teisė numato pareigÄ pačiam nukentėjusiajam elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir neleisti žalai apskritai atsirasti. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

IeÅ¡kovei ir UAB „Detarna“ esant sutartiniuose teisiniuose santykiuose, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė kildina savo žalÄ , ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes imtis priemonių, kurios bÅ«tų lėmusios žalos apskritai neatsiradimÄ . Savo ruožtu ieÅ¡kovės neveikimas, t. y. jokių priemonių nesiėmimas, reiÅ¡kia ieÅ¡kovės rizikos prisiėmimÄ . 16.4. Teismas nenustatė, kad didžiausias ieÅ¡kovės akcininkas Y. B. nuo ieÅ¡kovės veiklos pradžios 2010 m. iki pat 2018 m. pabaigos bÅ«tų pareiÅ¡kęs bent menkiausias pretenzijas dėl galimai atsakovo netinkamo vadovavimo.

Didysis akcininkas, turintis 75 proc. akcijų, neabejotinai turėjo teisę gauti visÄ informacijÄ ir jÄ gaudavo. Pretenzijos pradėtos reikÅ¡ti tik tuomet, kai ieÅ¡kovės didelės vertės turtas buvo sukurtas ir kilo klausimas dėl iÅ¡ jo pardavimo gautų pajamų pasidalijimo. 16.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-692-450/2020, palikdamas nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019, nurodė kelis Å¡iai bylai esminius prejudicinius faktus, kurie teismo nebuvo įvertinti.

Kitoje byloje teismas jau buvo pripažinęs, kad didysis akcininkas Y. B. žinojo arba turėjo žinoti apie ieÅ¡kovės sudaromas sutartis, kadangi jis dalyvavo tvirtinant finansinės atskaitomybės dokumentus. Be to, kitoje byloje teismas jau įvertino ir pripažino, kad pačiam atsakovui turint investicinį interesÄ Ä¯ ieÅ¡kovę kaip kreditoriui pagal sutartį (taip pat ir kaip akcininkui), mažai tikėtina, kad atsakovas bÅ«tų elgęsis taip, kad tokios grÄ Å¾os nebÅ«tų gavęs. Kitoje byloje buvo nustatyta, kad vadovavimas dviem bendrovėms nereiÅ¡kė fiduciarinių pareigų ieÅ¡kovės atžvilgiu pažeidimo. 16.6.

IeÅ¡kovės veiklos pradžioje buvo priimtas pamatinis akcininkų sprendimas, kad ieÅ¡kovė bus investicinė bendrovė ir pati tiesioginių sutarčių su rangovais nesudarinės, visi statybiniai klausimai buvo patikėti UAB „Detarna“. Toks susitarimas buvo žodinis, kadangi Y. B. ir S. R. tuo metu siejo pasitikėjimu grįsti santykiai. Verslo sprendimo teikiama apsauga negalioja tais atvejais, kai vadovas akivaizdžiai peržengia įprastÄ verslo rizikÄ . Atsakovas ieÅ¡kovės vardu sudarė visiÅ¡kai įprastus statybų rinkoje ir apskritai civilinėje apyvartoje sandorius.

Kiekvienas Å«kio subjektas veiksmus gali atlikti tiesiogiai pats, tuo tikslu įdarbinti savo darbuotojus, iÅ¡laikyti administracines patalpas, prisiimti kitokius kaÅ¡tus ir rizikas, tačiau lygiai taip pat Å«kio subjektai savo interesus gali įgyvendinti per tarpininkus. 16.7. Teismas taikė civilinę atsakomybę, kai tam nebuvo jokio pagrindo, be to, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė individualias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas. Pagal teisėtus sandorius sumokėtos pinigų sumos, kurių pagalba ieÅ¡kovė sukÅ«rė didelės vertės turtÄ ir gavo pelnÄ , nelaikomos žala.

Å ios pinigų sumos buvo sumokėtos pagal sandorius, be kurių nebÅ«tų sukurtas tas statybos rezultatas, kurį praeityje turėjo ir dabar savo nuosavybėje turi ieÅ¡kovė. Dėl įvairių statybos procese kylančių rizikų suvaldymo yra visiÅ¡kai įprastas modelis, kai ne pats užsakovas organizuoja, valdo ir prižiÅ«ri statybos procesÄ , o tam pasitelkiamas kitas juridinis asmuo, kuriuo Å¡iuo atveju buvo UAB „Detarna“. BÅ«tent už šį rizikų prisiėmimÄ užsakovo naudai ir sumokama statybų organizatoriaus pelno marža.

Savo ruožtu tiesioginiai kaÅ¡tai, susiję su darbuotojais, kontrahentais, teisinės iÅ¡laidos, yra iÅ¡ esmės tik perkeliami kitam juridiniam asmeniui, todėl visos sumos, kurios ieÅ¡kovės buvo sumokėtos UAB „Detarna“ ir kurias teismas priteisė iÅ¡ atsakovo, nėra ir negali bÅ«ti laikomos ieÅ¡kovės žala. 16.8. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . IeÅ¡kovės net neginčytų sandorių vykdymas negalėjo bÅ«ti pripažintas neteisėta veika. Apie ieÅ¡kovės pasirinktÄ veiklos vystymo modelį, t. y. kad ne ieÅ¡kovė pati bus tiesioginiuose santykiuose su eile rangovų, o per UAB „Detarna“, už tai UAB „Detarna“ mokant atlygį savo esme komisinio mokesčio pagrindu, abu ieÅ¡kovės akcininkai žinojo ir beveik aÅ¡tuonerius metus tam neprieÅ¡taravo ir jiems pritarė. 16.9.

Teismas nenustatė atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo, siekiant sukelti žalÄ ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė byloje neįrodinėjo, o teismas netyrė, kodėl visiÅ¡kai įprastų sandorių sudarymas ir vykdymas galėjo bÅ«ti tyčinės ar ypač neatsargios atsakovo veikos. 16.10. Teismas netinkamai sprendė priežastinio ryÅ¡io klausimÄ . IeÅ¡kovė privalėjo pirmiausia pateikti skaičiavimus, kiek jai bÅ«tų kainavę pasiekti rezultatÄ naujai įdarbinant darbuotojus, sudarant sutartis su visais kontrahentais, su kuriais buvo sudariusi UAB „Detarna“, taip pat asmeniÅ¡kai rÅ«pinantis teisiniais procesais.

Atsakovo įsitikinimu, tai bet kuriuo atveju bÅ«tų kainavę daugiau, nei pasitelkti specializuotÄ ilgametę patirtį statybų procese turinčiÄ bendrovę. IeÅ¡kovė net neįrodinėjo, kad UAB „Detarna“ mokėtas atlygis neatitiko tokio pobÅ«džio paslaugų rinkos kainos. 16.11. Daugelį esminių byloje esančių įrodymų teismas tyrė ir vertino netinkamai, galimai neobjektyviai. Internetinio tinklapio rekvizitai.lt duomenys parodo tik tai, koks skaičius darbuotojų dirba įmonėje, tačiau iÅ¡ jų negalima spręsti, kokia darbuotojų specializacija.

Teismas iš esmės visais klausimais sutiko su ieškove, o tai leidžia įtarti, kad teismas nebuvo objektyvus.

17. IeÅ¡kovė UAB „BRP Invest“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. IeÅ¡kinys grindžiamas buvusio bendrovės valdymo organo (vadovo) civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. atsakovui pažeidus vadovo fiduciarinę lojalumo prievolę pačiai bendrovei: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu bei visÄ buvimo vadovu terminÄ ex officio (lot. savo iniciatyva) veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais.

IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas iÅ¡ viso kitai atsakovo valdymo įmonei UAB „Detarna“ komisinių mokesčių forma sumokėjo 580 178,83 Eur, t. y. patyrė iÅ¡laidas, kurios nebuvo nei bÅ«tinos, nei reikalingos, todėl laikytinos bendrovės nuostoliais. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nevertino, kokiÄ naudÄ iÅ¡ sutarčių su UAB „Detarna” sudarymo ir vykdymo gavo ieÅ¡kovė. UAB „Detarna“ jokių sutartyse numatytų statybos darbų pati neatliko ir paslaugų nesuteikė, o veikė tik kaip tarpininkė, minėtoms funkcijoms atlikti samdydama kitus asmenis.

Nėra įrodymų, kad bÅ«tų egzistavusios objektyvios priežastys, sÄ lygojusios ieÅ¡kovės negalėjimÄ dėl projektams reikalingų darbų ar paslaugų tartis su kitais asmenimis tiesiogiai, be tarpininkės UAB „Detarna“. 17.2. IeÅ¡kovė turėjo visas galimybes bÅ«ti savo vystomų nekilnojamojo turto objektų statybos valdytoju ir atsakovui nebuvo jokios bÅ«tinybės Å¡ioms paslaugoms atlikti samdyti savo asmeninę įmonę UAB „Detarna“ ir nukreipti ieÅ¡kovės pinigines lėšas už tokias paslaugas į UAB „DetarnÄ â€œ.

Projektų vykdymo metu atsakovo įmonė „Detarna“ neturėjo teisės ir negalėjo atlikti generalinio rangovo funkcijų. 17.3. Bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose nėra detalizuojamos nei pajamos, nei iÅ¡laidos pagal konkrečius sandorius, todėl įžvelgti ir remtis bendrovės metinėmis finansinėmis ataskaitomis, kaip dokumentu, kuris patvirtina, jog kitam bendrovės akcininkui buvo atskleistos konkrečių sutarčių su UAB „Detarna“ sÄ lygos ir įkainiai, yra nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka.

Atsakovas nepateikė į bylÄ jokių duomenų, kad 2015–2018 metais, kuomet buvo sudaromos ir vykdomos „komisinių mokesčių“ sutartys projektams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jis bÅ«tų informavęs tuometinį bendrovės akcininkÄ . 17.4. Teismas suteikė teisę atsakovui ir jo valdomai įmonei UAB „Detarna“ pateikti įrodymus apie ginčo administravimo ir valdymo patarnavimų sutarčių konkretų vykdymÄ , t. y. kokias konkrečias funkcijas ir kokius konkrečius veiksmus pagal minėtas sutartis atliko UAB „Detarna“ ir kokias iÅ¡laidas dėl to ji patyrė, kiek tai susiję su ieÅ¡kovės UAB „BRP Invest“ ieÅ¡kinyje nurodytomis administravimo ir valdymo patarnavimų komisinių mokesčių sumomis.

Atsakovas į bylÄ pateikė tik UAB „Detarna“ 2013–2018 metų finansinės atskaitomybės duomenis, kuriuose nėra jokių duomenų apie UAB „Detarna“ patirtas iÅ¡laidas. 17.5. IeÅ¡kovė jokių sutartinių santykių su teisines paslaugas teikusiais teisininkais neturėjo. Atsakovas ieÅ¡kovės lėšomis sumokėjo už pačiai UAB „Detarna“ suteiktas teisines paslaugas, kurios neturėjo jokio ryÅ¡io su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovei nutraukus darbo santykius su atsakovu, bendrovės apskaitoje, sutarčių registruose ir kitoje dokumentacijoje nerasta jokių sutarčių dėl teisinių paslaugų suteikimo.

Nebuvo rasta jokių atliktų paslaugų aktų ar detalizacijų, patvirtinančių tokių teisinių paslaugų suteikimÄ . Tokių įrodymų atsakovas nepateikė nei bylos nagrinėjimo metu, nei kartu su apeliaciniu skundu. 17.6. Nesutinka su apeliantu, kad ieÅ¡kovė turėjo reikÅ¡ti ieÅ¡kinį UAB „Detarna“. IeÅ¡kovė galėjo laisvai pasirinkti savo pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ . 17.7. Nesutinka su apeliantu, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-692-450/2020.

Atsakovas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei savo paaiškinimuose bylos nagrinėjimo metu, nei baigiamojoje kalboje savo atsikirtimų pozicijos negrindė kitos civilinės bylos medžiaga ar toje byloje teismų pateiktais išaiškinimais. Be to, paminėtoje byloje ginčo šalys buvo kiti asmenys – bendrovės akcininkai (Y. B. ir S. R.) ir toje byloje reikalavimas buvo kildinamas iš 2010 m. lapkričio 22 d. Trišalės investicinės veiklos sutarties pažeidimo bendrovės kito akcininko atžvilgiu.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys atsakovui, kaip buvusiam bendrovės valdymo organui (vadovui).

18. Trečiasis asmuo UAB „Detarna“ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Nurodė, kad ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui nebuvo reiÅ¡kusi jokių pretenzijų ir reikalavimų, kurie bÅ«tų susiję su trečiajam asmeniui sumokėtomis piniginių sumomis. IeÅ¡kovė kaip žalos atlyginimo reikalavo ne papildomos pelno dalies, o pinigų sumų, kurios buvo sumokėtos trečiajam asmeniui kaip atlygis. Viskas, kÄ ieÅ¡kovė pagal sutartis buvo sumokėjusi trečiajam asmeniui, buvo priteista atgal ieÅ¡kovei, todėl trečiojo asmens ieÅ¡kovei suteiktos paslaugos tapo nemokamos, neatlygintinės. Teismo sprendimas paneigia civilinių teisinių santykių ir privačių juridinių asmenų veiklos logikÄ .

IeÅ¡kovė byloje neteigė ir neįrodinėjo, kad pagal sutartis su trečiuoju asmeniu sulygtas atlygio dydis galimai neatitiko rinkos kainos, trečiojo asmens prisiimamų rizikų, trečiojo asmens suteiktų paslaugų vertės ar pan. Sutartys su trečiuoju asmeniu buvo sudarytos viena po kitos, todėl nerealu tikėti, kad ieÅ¡kovės didysis akcininkas Y. B. tokį ilgÄ laikÄ nebÅ«tų žinojęs, kokiu modeliu veikia jo bendrovė – ieÅ¡kovė UAB „BRP Invest“. Tokia sutarčių ir jų pagrindu iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų faktÅ«rų, statybos rangos darbų pozicijų apimtis rodo, kad jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų pasirinkusi statybinius projektus įgyvendinti savo pastangomis, jai tai neabejotinai bÅ«tų kainavę.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

20. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „BRP Invest“ buvo įregistruota 2010 m. lapkričio 15 d. Ä®monės pagrindinė Å«kinė veikla – statyba. Bendrovės akcijas valdo du akcininkai: Y. B., kuriam priklauso 75 proc. akcijų, ir atsakovas S. R., kuriam priklauso 25 proc. akcijų. Nuo bendrovės įsteigimo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. sausio 15 d. UAB „BRP Invest“ vadovo pareigas ėjo atsakovas S. R.. Didžiausiam įmonės akcininkui iÅ¡reiÅ¡kus nepasitikėjimÄ , atsakovas 2019 m. sausio 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo atleistas iÅ¡ pareigų.

21. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovo S. R., kaip buvusio UAB „BRP Invest“ vadovo, civilinės atsakomybės klausimas dėl įmonei padarytos žalos, sudarius eilę sandorių su UAB „Detarna“, kuriai tuo metu atstovavo (vadovavo) ir kurios vieninteliu akcininku buvo tas pats asmuo – atsakovas S. R..

22. Ieškovė, reikalaudama 660 438 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, nurodė, kad naujajai UAB „BRP Invest“ vadovei perėmus bendrovės dokumentus ir juos įvertinus, buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. ieškovė ir UAB „Detarna“ buvo sudarę eilę statybos rangos, prekių tiekimo, įvairių paslaugų teikimo, statybos valdymo sutarčių, pagal kurias UAB „Detarna“ gavo iš ieškovės 580 178,83 Eur pajamų komisinio mokesčio forma, nors tokios išlaidos ieškovei UAB „BRP Invest“ nebuvo nei būtinos, nei reikalingos.

Be to, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2016 m. liepos 18 d. pagal UAB „Detarna“ pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovė papildomai sumokėjo UAB „Detarna“ 80 259,56 Eur be PVM, kurių paskirtis – administracinės iÅ¡laidos (juristai UAB „Molesta“), nors pati ieÅ¡kovė jokių sutartinių santykių su teisines paslaugas teikusiais asmenimis (teisininkais) neturėjo.

23. Apeliantas (atsakovas) S. R., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti įmonei padarytÄ Å¾alÄ , teigia, kad jis ieÅ¡kovės vardu sudarė visiÅ¡kai įprastus statybų rinkoje ir apskritai civilinėje apyvartoje sandorius, todėl pagal teisėtai sudarytas sutartis ir sandorius sumokėtos pinigų sumos negali bÅ«ti laikomos žala.

24. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017 14 punktÄ ).

25. Fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (1 dalis); jis turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis); jis privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (3 dalis); jis negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informacijÄ , kuriÄ jis gauna bÅ«damas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis); jis privalo praneÅ¡ti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams apie aplinkybes, nurodytas CK 2.87 straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobÅ«dį ir, jei įmanoma, vertę (5 dalis); jis gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, tačiau apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti kitiems juridinio asmens organams arba dalyviams (6 dalis).

ABÄ® 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

26. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų sÄ lygų bÅ«tent ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 ir kt.).

27. Taigi, remiantis prieš tai paminėta kasacinio teismo praktika, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės atsakovui, kaip buvusiam UAB „BRP Invest“ vadovui, taikymo, visų pirma turi įrodyti jo neteisėtus veiksmus.

28. Nustatyta, kad reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindė tuo, kad atsakovas, kaip buvęs UAB „BRP Invest“ vadovas, sudaręs sandorius su UAB „Detarna“, kurios akcininku ir vadovu buvo jis pats, pažeidė fiduciarinę lojalumo prievolę vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu bei visÄ buvimo vadovu terminÄ ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais. IeÅ¡kovės teigimu, sumokėjusi UAB „Detarna“ pagal sutartis 580 178,83 Eur komisinių mokesčių, ji patyrė iÅ¡laidų, kurios nebuvo nei bÅ«tinos, nei reikalingos, todėl laikytinos bendrovės nuostoliais. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jis bÅ«tų informavęs tuometinį kitÄ ieÅ¡kovės akcininkÄ apie sudaromas ir vykdomas „komisinių mokesčių“ sutartis.

29. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. UAB „BRP Invest“, kurios vadovu tuo metu buvo atsakovas S. R., sudarė eilę statybos rangos, prekių tiekimo, įvairių paslaugų teikimo sutarčių dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos su UAB „Detarna“, kurios akcininku ir vadovu taip pat buvo atsakovas S. R., pagal kurias ieškovė veikė kaip užsakovė, o UAB „Detarna“ – kaip rangovė, tiekėja ar paslaugų teikėja (vykdytoja).

Byloje nėra ginčo, kad UAB „Detarna“, sudariusi sutartis, pati nei statybos, nei tiekimo ar paslaugų teikimo funkcijų neatliko, o veikė kaip tarpininkė ar generalinė rangovė – darbams vykdyti, prekėms patiekti, paslaugoms suteikti UAB „Detarna“ sudarydavo sandorius su trečiaisiais asmenimis, tuo tarpu ieškovė pagal sudarytas sutartis, be atsiskaitymo už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, buvo įsipareigojusi mokėti ir mokėjo UAB „Detarna“ komisinį mokestį (4 proc. projekto administravimo išlaidų ir 2 proc. genrangovinių patarnavimų mokestį nuo bendros sutarties sumos be PVM).

Be to, UAB „BRP Invest“ ir UAB „Detarna“ 2015 m. kovo 25 d. sudarė statybos valdymo sutartį dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), o 2016 m. gruodžio 5 d. statybos valdymo sutartį dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal kurias UAB „Detarna“ įsipareigojo valdyti objektus, vykdant paprasto remonto įrengimo darbus (pagal 2015 m. kovo 25 d. sutartį) ir statybos įrengimo darbus (pagal 2016 m. gruodžio 5 d. sutartį), o ieškovė, be kitų sutartyse nurodytų sumų už atliktus darbus, įsipareigojo mokėti ir mokėjo UAB „Detarna“ komisinį mokestį (4 proc. projekto administravimo išlaidų ir 2 proc. genrangovinių patarnavimų mokestį nuo bendros sutarties sumos be PVM).

Kaip jau buvo minėta, byloje esančios sÄ skaitos faktÅ«ros ir jų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai įrodo, kad UAB „Detarna“ komisinio mokesčio forma iÅ¡ viso gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės 580 178,83 Eur pajamų.

30. Taigi įmonei padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės įrodinėjo UAB „BRP Invest“ ir UAB „Detarna“ sudarytomis sutartimis, UAB „Detarna“ iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis faktÅ«romis ir ieÅ¡kovės atliktais mokėjimais, teigdama, kad ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes pati bÅ«ti savo vystomų nekilnojamojo turto objektų statybos valdytoja ir atsakovui nebuvo jokios bÅ«tinybės Å¡ių paslaugų atlikimui samdyti savo asmeninę įmonę UAB „Detarna“.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių argumentus, sutinka su apeliantu, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, sudarant paminėtus sandorius su UAB „Detarna“.

32. Pažymėtina, kad sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje Å«kinėje komercinėje veikloje. Sudarydamos sandorius įmonės įgyvendina savo veiklos tikslus. Tais atvejais, kai bendrovės valdymo organas (Å¡iuo konkrečiu atveju – vadovas) priima verslo sprendimus, jis neprivalo užtikrinti, kad visi verslo sprendimai bÅ«tų naudingi bendrovei, t. y. neprivalo pasiekti tam tikro rezultato. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieÅ¡ priimdami sprendimÄ valdymo organo nariai bÅ«tų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija.

Bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimÄ priimti ir kokiÄ protingÄ Å«kinę–komercinę rizikÄ prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiÅ¡kia, kad Å¡is sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai virÅ¡ijo protingos Å«kinės–komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiÅ¡kiai aplaidžiai, virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti.

Visi Å¡ie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali bÅ«ti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

33. Plėtodamas Å¡iÄ teismų praktikÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali bÅ«ti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės valdymo organų nariai bÅ«tų asmeniÅ¡kai atsakingi už kiekvienÄ nuostolius sukėlusį sprendimÄ , tai žlugdytų jų iniciatyvumÄ , versliÅ¡kumÄ , ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieÅ¡tarautų vadovavimo bendrovės tikslams plėtoti verslÄ .

Todėl siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieÅ¡kinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kuriÄ preziumuojamas Å¡ių asmenų veikimas bona fide (geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais). Å i prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktÄ , tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės–komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės UAB „BRP Invest“ ir UAB „Detarna“ laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. sudarytus sandorius, negali nesutikti su apeliantu, kad atsakovas, kaip ieškovės vadovas, sudarė visiškai įprastus statybų rinkoje ir apskritai civilinėje apyvartoje sandorius.

35. Nors, kaip nurodo ieškovė, UAB „Detarna“, sudariusi sutartis, pati nei statybos, nei prekių tiekimo ar paslaugų teikimo funkcijų neatliko, o veikė kaip tarpininkė ar generalinė rangovė, t. y. darbams vykdyti, prekėms patiekti, paslaugoms suteikti UAB „Detarna“ sudarydavo sandorius su trečiaisiais asmenimis, tačiau pažymėtina, kad praktikoje nereti atvejai, kai tokie sandoriai konkretiems darbams atlikti, paslaugoms suteikti ir pan. gali būti ir yra sudaromi per tarpininkus.

Kitaip tariant, kiekvienas Å«kio subjektas veiksmus gali atlikti tiesiogiai pats, tuo tikslu įdarbinti savo darbuotojus, iÅ¡laikyti administracines patalpas, prisiimti atitinkamus kaÅ¡tus ir rizikas, tačiau lygiai taip pat Å«kio subjektai savo interesus, kaip minėta, gali įgyvendinti per tarpininkus. BÅ«tent tokie sandoriai nagrinėjamu atveju ir buvo sudaryti. PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad ieÅ¡kovė turėjo panašų kaip ir UAB ,,Detarna“ darbuotojų skaičių, visus finansinius ir žmogiÅ¡kuosius resursus bei galimybes pati savarankiÅ¡kai, o ne per tarpininkę UAB ,,Detarna“ tiesiogiai sudaryti statybos rangos, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartis su kitais asmenimis, negali įrodyti ir neįrodo atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, veiksmų neteisėtumo, t. y. kad jo sudaryti sandoriai buvo akivaizdžiai įmonei nenaudingi, žalingi ar virÅ¡ijo įmonės veikloje įprastÄ Å«kinę–komercinę rizikÄ , taip pat neįrodo, kad atsakovas veikė aiÅ¡kiai aplaidžiai ar virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus.

Praktika, kai bendrovė yra užsakovė, tačiau ji pati statybos proceso neorganizuoja, o vietoje to sudaro rangos, statybos organizavimo ar panaÅ¡ias sutartis su kitu juridiniu asmeniu, kuris, veikdamas kaip tarpininkas, sudaro atitinkamas sutartis su trečiaisiais asmenimis ir prisiima finansinę pareigÄ atsiskaityti su kontrahentais, t. y. įvairiais statybinių žaliavų tiekėjais, paslaugų teikėjais, įvairiais statybos rangovais ir pan., yra visiÅ¡kai įprasta. Tokiu atveju bendrovė, kaip minėta, iÅ¡vengia ne tik papildomų kaÅ¡tų, bet ir atitinkamos kvalifikacijos, specialius įgÅ«džius turinčių statybos specialistų įdarbinimo, kartu iÅ¡vengiant su tuo susijusių finansinių pareigų (pvz., darbo užmokesčio, mokesčių valstybei mokėjimo ir pan.), be to, iÅ¡vengia daugelio sutarčių su trečiaisiais asmenimis, atliekančiais tam tikras tikslines funkcijas statybos procese, sudarymo ir savo ruožtu iÅ¡ to kylančių rizikų.

36. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovė, teigdama, jog turėjo visus finansinius ir žmogiškuosius resursus bei išteklius pati, o ne per tarpininkę tiesiogiai sudaryti statybos rangos, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartis su kitais asmenimis ir išvengti komisinių išlaidų mokėjimo UAB „Detarna“, nepagrindė ir nepateikė jokių duomenų, kad, sudarydama sutartis tiesiogiai ir jas vykdydama, UAB „BRP Invest“ būtų patyrusi žymiai mažesnes išlaidas, o pirmosios instancijos teismas, sutikęs su tokiu ieškovės argumentu, iš esmės nevertino kaip būtų ir ar būtų pasikeitusi ieškovės finansinė padėtis, jei sutartys su UAB „Detarna“ nebūtų sudarytos, o mokėjimai neatlikti.

Vien tai, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui nebuvo jokios bÅ«tinybės sudaryti sutartis su UAB „Detarna“, nėra ir negali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti, kad S. R., kaip UAB „BRP Invest“ vadovas, priėmęs sprendimÄ sudaryti ir sudaręs sutartis su kita įmone, elgėsi nesÄ Å¾iningai, atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to yra atsakingas už neva įmonei padarytÄ Å¾alÄ â€“ sumokėtus komisinius mokesčius už tarpininkavimo paslaugų teikimÄ pagal sudarytas sutartis.

Be to, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad UAB „Detarna“, atstovaujama atsakovo S. R., ieÅ¡kovės sÄ skaita gavo akivaizdžios finansinės naudos, kurie laikytini ieÅ¡kovės nuostoliais, visiÅ¡kai nevertino, kokiÄ naudÄ ir pridėtinę vertę iÅ¡ sudarytų sutarčių gavo ieÅ¡kovė, t. y. kad buvo sukurtas tas statybos rezultatas, kuris ieÅ¡kovei priklauso nuosavybės teise, iÅ¡vengiant, kaip minėta, papildomų kaÅ¡tų ir administravimo iÅ¡laidų, sutarčių su trečiaisiais asmenimis sudarymo, iÅ¡ to kylančių rizikų ir pan.

Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vertinti, kad ieškovės sumokėtos sumos (komisiniai mokesčiai) pagal sutartis UAB „Detarna“ yra UAB „BRP Invest“ nuostoliai, nėra jokio pagrindo.

37. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, praÅ¡ydama priteisti tik tas pinigų sumas, kurios buvo iÅ¡mokėtos UAB „Detarna“ kaip procentinis atlygis (komisiniai mokesčiai). UAB „BPR Invest“ ir UAB „Detarna“ sudarytos sutartys nėra nuginčytos ir yra teisėtos, ieÅ¡kovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad darbai, prekės, paslaugos įmonei pagal paminėtas sutartis faktiÅ¡kai nebuvo suteiktos, t. y. kad sutartimis prisiimtų įsipareigojimų UAB „Detarna“ tiesiogiai ar kaip tarpininkė nebÅ«tų įvykdžiusi, o tik gavusi komisinius mokesčius, kad atlikti darbai įmonei buvo visiÅ¡kai nebÅ«ti ar nereikalingi.

Be to, ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kad UAB „Detarna“ mokėtas atlygis (komisiniai mokesčiai) pagal sutartis neatitiko tokio pobÅ«džio paslaugų rinkos kainos, taip pat neįrodinėjo ir to, jog pagal sutartis atliktų darbų, suteiktų paslaugų kaina neatitiko tuo metu buvusių rinkos kainų. Taigi bylos duomenys patvirtina tik tai, kad UAB „BRP Invest“ ir UAB „Detarna“, kurių vadovas tuo metu buvo S. R., sudarė sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovei buvo atlikti darbai, tiektos prekės ir (ar) suteiktos paslaugos, iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros, kurias ieÅ¡kovė apmokėjo, kitaip tariant, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir UAB „Detarna“, kaip minėta, sudarė visiÅ¡kai įprastus statybų rinkoje sandorius, kurie buvo įvykdyti.

38. Atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimÄ , sudarius ir vykdžius sutartis tarp dviejų bendrovių, kurioms abiem vadovavo S. R., ieÅ¡kovė, kaip minėta, grindė ir tuo, kad apie sutartis, kuriomis UAB „BRP Invest“ įsipareigojo mokėti UAB „Detarna“ komisinius mokesčius, nebuvo informuotas didžiausias ieÅ¡kovės akcininkas. Tuo tarpu apeliantas, nesutikdamas su tokiu argumentu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad apie ieÅ¡kovės pasirinktÄ veiklos vystymo modelį, t. y. kad rangos sutartis sudarys ne tiesiogiai UAB „BRP Invest“, o per tarpininkę UAB „Detarna“, už tai mokant UAB „Detarna“ atlygį komisinio mokesčio pagrindu, žinojo abu ieÅ¡kovės akcininkai ir tam neprieÅ¡taravo.

39. CK 2.87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vadovas turi pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes dėl interesų konflikto ir nurodyti jų pobūdį, ir, jei įmanoma, vertę. Taip pat bendrovės vadovas, sudarydamas sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, apie tokį sandorį privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos (CK 2.87 straipsnio 6 dalis).

Kita vertus, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, nei pats sandorio sudarymas esant interesų konfliktui, nei įmonei finansiÅ¡kai nenaudingo sandorio sudarymas savaime nepatvirtina žalos įmonei padarymo. Ar vadovas realiai suvaldė interesų konfliktÄ , turi bÅ«ti nustatoma įvertinus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ kiekvienu konkrečiu atveju. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien aplinkybės, jog vadovas priėmė sprendimus veikiamas interesų konflikto situacijoje, nepakanka, kad bÅ«tų pripažintas lojalumo pareigos pažeidimas ir jam bÅ«tų taikoma civilinė atsakomybė, tam turi bÅ«ti įvertintos kitos reikÅ¡mingos ginčo aplinkybės; atsakomybę gali Å¡alinti tiek akcininkų pritarimas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) vadovo veiksmams, tiek faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016 24 punktÄ ; 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-684/2018 51 punktÄ ).

40. Nagrinėjamu atveju bylos Å¡alių parodymai dėl to, ar kitas (didžiausias) UAB „BRP Invest“ akcininkas buvo informuotas apie sudarytas sutartis su UAB „Detarna“, skiriasi, o duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti ieÅ¡kovės argumentÄ , kad kitam (didžiausiam) UAB „BRP Invest“ akcininkui iÅ¡ tiesų nebuvo atskleistos aplinkybės apie sutarčių su UAB „Detarna“ sudarymÄ ir komisinių mokesčių mokėjimÄ , byloje nėra. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, Y.

B., kaip pagrindinis ieÅ¡kovės akcininkas, žinojo arba turėjo žinoti apie bendrovės finansinę padėtį, jos valdomÄ turtÄ , bendrovės sudaromas sutartis, nes jis dalyvavo tvirtinant finansinės atskaitomybės dokumentus. Taigi, nors, kaip teigia ieÅ¡kovė, Y. B. neva nebuvo informuotas apie UAB „BRP Invest“ su UAB „Detarna“ sudarytus sandorius ir Å¡iai bendrovei atliktus komisinius mokėjimus, tačiau, nesant byloje jokių tai patvirtinančių duomenų, tokia aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra mažiau tikėtina, nei kad aplinkybė, jog apie visus atsakovo veiksmus akcininkas Y.

B. vis tik žinojo.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien sutarčių tarp dviejų įmonių, kurių vadovas tuo metu buvo tas pats asmuo – atsakovas – sudarymas, kaip minėta, savaime nepatvirtina žalos įmonei padarymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta, jog sudaryti sandoriai su UAB „Detarna“ būtų buvę iš tiesų nuostolingi ieškovei, kad sutartys faktiškai nebuvo vykdomos ir pan.

42. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip buvęs ieÅ¡kovės UAB „BRP Invest“ vadovas, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. sudaręs sandorius su kita jo valdoma UAB „Detarna“, bÅ«tų pažeidęs fiduciarinę lojalumo prievolę, tuo padarydamas ieÅ¡kovei žalos. Atsakovui už visiÅ¡kai įprastų statybų rinkoje sandorių sudarymÄ , nors sutartys ir buvo sudarytos su paties atsakovo vadovaujama įmone, tačiau pastarajai visus savo įsipareigojimus pagal sutartis įvykdžius, negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, jam atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį negali bÅ«ti taikoma.

43. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 580 178,83 Eur žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo naikintinas, Å¡ioje dalyje priimant naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetant.

44. Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo taip pat grindė ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2016 m. liepos 18 d. pagal UAB „Detarna“ pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovė papildomai sumokėjo UAB „Detarna“ 80 259,56 Eur be PVM, kurių paskirtis – administracinės iÅ¡laidos (juristai UAB „Molesta“). Nustatyta, kad sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos už trečiojo asmens UAB „Detarna“ turėtas teisines paslaugas advokatų profesinei bendrijai „Baltic Legal Solutions Lietuva“, kurias UAB „Detarna“ patyrė dėl teisinių ginčų su UAB „Molesta“.

Kaip paaiškino pats apeliantas, civilinės bylos, kuriose dalyvavo UAB „Detarna“, buvo susijusios su UAB „Molesta“ atliekamais statybos darbais ieškovės objektuose. Kadangi teisinių išlaidų kompensavimas nebuvo komisinis mokestis, todėl jo kompensavimo klausimas, pasak apelianto, privalėjo būti sprendžiamas visiškai atskirai.

45. Visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių sutarčių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų teisinių paslaugų teikimÄ ieÅ¡kovei, t. y. kad ieÅ¡kovė UAB „BRP Invest“ bÅ«tų sutarusi su UAB „Detarna“, kad Å¡i, teikdama tarpininkavimo paslaugas, bus atsakinga ir už teisinių ginčų sprendimÄ , sudarant teisinių paslaugų teikimo sutartis su trečiaisiais asmenimis. Tokias iÅ¡vadas patvirtina ir byloje esantis VMI 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas, priimtas patikrinus ieÅ¡kovės UAB „BRP Invest“ pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumÄ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Paminėtame VMI sprendime, atlikus patikrinimÄ , nustatyta, kad ieÅ¡kovė buhalterinės apskaitos registruose apskaitė 58 691 Eur administracinių iÅ¡laidų pagal UAB ,,Detarna“ vardu įformintas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose nurodytas Å«kinės operacijos turinys – už administracines iÅ¡laidas (juristai dėl UAB „Molesta“). Prie PVM sÄ skaitų faktÅ«rų jokių kitų dokumentų patikrinimui nepateikta; ieÅ¡kovė 2014–2016 m. tiesioginių sandorių su UAB „Molesta“ ir kitais trečiaisiais asmenimis neturėjo, iÅ¡skyrus per bankÄ atliktus atskirus mokėjimus; tokiais atvejais banko iÅ¡raÅ¡uose nurodyta „už UAB „Detarna“.

46. Nors, kaip nurodo apeliantas, teisinių iÅ¡laidų kompensavimas nebuvo komisinis mokestis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Detarna“, sudariusi įvairias statybos rangos, prekių tiekimo ir kitas paslaugų teikimo sutartis ir veikdama kaip tarpininkė, prisiėmė ne tik atitinkamus kaÅ¡tus, bet ir rizikas, įskaitant ir rizikÄ dėl galimų teisinių ginčų ateityje, už kÄ jai ir buvo mokamas komisinis mokestis. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Detarna“ patirtos teisinių paslaugų iÅ¡laidos (administracinės iÅ¡laidos, kaip yra nurodoma sÄ skaitose faktÅ«rose), kurias ji sumokėjo advokatų profesinei bendrijai už civilinius ginčus su UAB „Molesta“, pastarajai, kaip nurodė atsakovas, netinkamai atlikus statybos darbus ieÅ¡kovės objekte, bÅ«tent ir turėjo bÅ«ti įskaičiuotos bei padengtos iÅ¡ ieÅ¡kovės sumokėtų komisinių mokesčių UAB „Detarna“ pagal sutartis, o ne papildomai, nesant tam jokio pagrindo (pvz., sudarytų sutarčių), iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitas faktÅ«ras.

47. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas S. R., kaip UAB „Detarna“ vadovas, iÅ¡rašęs ieÅ¡kovei UAB „BRP Invest“, kurios vadovu taip pat buvo jis, 80 259,56 Eur be PVM sumos sÄ skaitas faktÅ«ras už administracines iÅ¡laidas (suteiktas teisines paslaugas), elgėsi nesÄ Å¾iningai ieÅ¡kovės atžvilgiu (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), nes vienos iÅ¡ savo valdomų bendrovių UAB „Detarna“ turėtas sÄ naudas nepagrįstai apmokėjo kitos bendrovės – ieÅ¡kovės UAB „BRP Invest“ lėšomis, tokiu bÅ«dų padarydamas žalÄ ieÅ¡kovei, kuriÄ privalo atlyginti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

48. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas S. R. yra atsakingas už ieÅ¡kovei UAB „BRP Invest“ padarytÄ Å¾alÄ dalyje dėl 80 259,56 Eur, t. y. už laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2016 m. liepos 18 d. UAB „Detarna“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovei UAB „BRP Invest“ administracinėms iÅ¡laidoms (teisinėms paslaugoms) atlyginti, ir Å¡iÄ sumÄ priteisęs iÅ¡ atsakovo, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 49. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apelianto skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

50. Nustatyta, kad ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme patirtos ir priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudarė 5 928 Eur žyminio mokesčio ir 4 192,65 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir tenkinus 12,15 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų (80 259,56 Eur x 100 proc. / 660 438 Eur), atitinkamai iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovei 720,25 Eur (5 9280 Eur x 12,15 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir 509,40 Eur (4 192,65 Eur x 12,15 proc. / 100 proc.) advokato pagalbos iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

51. Atsakovas S. R., pateikęs apeliacinį skundÄ , prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ byloje esančio SEB banko mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovas sumokėjo 5 928 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis sudaro 87,85 proc., atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 5 207,87 Eur (5 928 Eur x 87,85 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos atsakovas nepateikė patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų faktÄ ir dydį pagrindžiančių dokumentų, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos.

52. IeÅ¡kovė UAB „BRP Invest“, pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ teismui pateiktos 2021 m. kovo 22 d. sÄ skaitos faktÅ«ros ir 2021 m. kovo 23 d. Swedbank mokėjimo nurodymo nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ieÅ¡kovė patyrė 1 960,20 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų.

53. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas ir kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

54. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ buvo patirtos 2021 m. kovo mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 454,80 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 891,24 Eur (1,3 x 1 454,80 Eur). IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 1 960,20 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ maksimalų dydį, todėl mažintinos iki 1 891,24 Eur.

Apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, t. y. iÅ¡ dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir tenkinus 12,15 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovei 229,78 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „BRP Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteista 580 178,83 Eur (penki Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡imtas septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai ir 83 centai) žalos atlyginimo, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti.

Sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „BRP Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteista 80 259,56 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt devyni eurai ir 56 centai) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už Å¡iÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, palikti nepakeistÄ .

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti: priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BRP Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 720,25 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų ir 25 centus) žyminio mokesčio ir 509,40 Eur (penkis šimtus devynis eurus ir 40 centų) advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BRP Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 229,78 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus ir 78 centus) advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „BRP Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 5 207,87 Eur (penkis tÅ«kstančius du Å¡imtus septynis eurus ir 87 centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Romualda Janovičienė