2025-09-03 Nr. AB-13702-4-16-00390-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2573-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-00390-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

sekretoriaujant S. M.,

vertėjaujant N. D., O. D.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. ir jo atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikime prašė taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą iki 2025 m. spalio 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Užsienietis ir jo atstovas su teikimu nesutiko, prašė taikyti Užsieniečiui kuo švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo arba apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. liepos 23 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies ir nutarė skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. spalio 21 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas, remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatė šias svarbias bylai aplinkybes:

4.1. Užsienietis, gimęs 2000 m. gruodžio 28 d., į Šengeno erdvę atvyko teisėtai, turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2026 m. gegužės 3 d.

4.2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 24S280082, kuriuo nuspendė panaikinti Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi.

4.3. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, 2025 m. liepos 21 d. 14.00 val. Vilniaus oro uosto PKP, reisu BT 932 iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Dublino III reglamentas) grąžintas Užsienietis. Tuomet Užsienietis raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

4.4. VSAT Centro pareigūno 2025 m. liepos 21 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 48 val.

4.5. Iš MIGRIS duomenų matyti, kad Užsieniečiui nėra išduotų Lietuvos Respublikos asmens dokumentų ir duomenų apie Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą, jis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Užsieniečių registro duomenimis Šengeno informacinėje sistemoje nėra paskelbtas įspėjimas dėl Užsieniečio neįsileidimo. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad Užsienietis dirba, be to, Užsienietis dirbti Lietuvos Respublikoje teisinio pagrindo neturi.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog Užsienietis išreiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvoje, todėl jis Lietuvos Respublikoje yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio procedūra dar nėra baigta, nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, nėra išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai, todėl yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4 punktuose numatyti jo sulaikymo pagrindai. Sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 p.; 2024 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 p.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

6. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, byloje nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, jo prieglobsčio prašymas pateiktas tik 2025 m. liepos 21 d., Centro teikimą tenkino iš dalies. Teismas Užsieniečiui taikė 3 mėnesių laikotarpiui alternatyvią sulaikymo priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir paskirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsieniečio teigimu, įvertinus, jog Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas, pirmosios instancijos teismo nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 punktų sulaikymo pagrindai negali būti taikomi.

9. Užsieniečiui taikoma laisvės ribojimo priemonė prilygsta sulaikymui. Užsieniečio teigimu, nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą, siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, asmuo į Šengeno erdvę atvyko teisėtai (jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris panaikintas su asmeniu nutraukus darbo sutartį), Užsienietis pasiprašė prieglobsčio Vokietijoje, tačiau pagal Dublino III reglamentą buvo grąžintas į Lietuvą, kur vėl iš karto pasiprašė prieglobsčio, kas pagrindžia asmens tikslą kreiptis tarptautinės apsaugos. Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu, nėra duomenų apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, todėl laikoma, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti laikoma proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė prilyginama sulaikymui. Atsakovas paaiškina, kad Užsienietis nėra atskirtas nuo kitų Priėmimo ir integracijos agentūros gyventojų, jo judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

12. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kad Užsienietis pažeidė leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, išvyko iš Lietuvos Respublikos bei buvo sulaikytas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Atsakovo vertinimu, teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog Užsienietis nesiekia bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės institucijomis, teikdamas prioritetus savo norams bei poreikiams, todėl priėmė proporcingą ir pagrįstą sprendimą.

13. Įstatymo numatyti tikslai (t. y. išnagrinėti prieglobsčio prašymą bei priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje) gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, todėl jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietos be vadovo leidimo, nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė. Užsieniečiui negali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi jis nebendradarbiauja su institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje, pažeidė tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad Užsienietis nėra linkęs vykdyti savo, kaip užsieniečio pareigų, ir tikėtina, kad jis vėl gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

14. Užsienietis 2025 m. liepos 25 d., atliekant pirminę jo, kaip prieglobsčio prašytojo apklausą, VSAT yra identifikuotas kaip pažeidžiamas asmuo ((duomenys neskelbtini)), jo atžvilgiu taikomos specialistų rekomendacijos dėl individualių, specialiųjų poreikių bei pažymima, kad asmeniui turi būti užtikrinta rami, saugi apgyvendinimo aplinka. Aplinkybė, susijusi su Užsieniečio pažeidžiamumu, buvo žinoma skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui, tačiau teismas taip pat įvertino ir tai, jog būdamas saugus Lietuvoje, Užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos, suvokiant tokių veiksmų neteisėtumą bei galimas pasekmes. Užsienietis gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu turėjo socialines bei jo psichologinę būklę atitinkančios sąlygas, tačiau jis, būdamas saugioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, vis tiek išvyko į kitas valstybes nares, prioritetą teigdamas savo norams ir tikslams, bet ne Europos Sąjungos valstybių migraciniams įstatymams. Atsakovas paaiškina, kad pažeidžiamumas nėra tokio intensyvumo bei reikšmingas, sprendžiant Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo klausimą.

15. Atsakovas mano, kad Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema Europos Sąjungos valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. spalio 21 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, byloje nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, jo prieglobsčio prašymas pateiktas tik 2025 m. liepos 21 d., taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

18. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 punktų sulaikymo pagrindai negali būti taikomi. Be to, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, todėl laikoma, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti laikoma proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis į Šengeno erdvę atvyko teisėtai, turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris galiojo nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2026 m. gegužės 3 d. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 24S280082 panaikinti leidimą laikinai gyventi, kadangi nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutraukta darbo sutartis su asmeniu. VSAT 2025 m. liepos 21 d. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus oro uosto PKP iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal Dublino III Reglamentą grąžintas Užsienietis, kuris raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Tą pačią dieną prie VSAT pareigūno sprendimu Užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

20. Teisėjų kolegija iš atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatė, kad Užsienietis 2025 m. liepos 25 d., atliekant pirminę jo, kaip prieglobsčio prašytojo apklausą, VSAT yra identifikuotas kaip pažeidžiamas asmuo ((duomenys neskelbtini)), jo atžvilgiu taikomos specialistų rekomendacijos dėl individualių, specialiųjų poreikių bei pažymima, kad asmeniui turi būti užtikrinta rami, saugi apgyvendinimo aplinka.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nesant ginčo, jog Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą, byloje taikytina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; ir kt.).

23. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

25. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; kt.).

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.).

27. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgia į šias individualias ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis yra identifikuotas kaip pažeidžiamas asmuo, byloje nepateikta duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, taip pat nėra duomenų, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinusi bylai reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui, kuris yra pažeidžiamas asmuo, taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

29. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. spalio 21 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio A. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 23 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. spalio 21 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis