1d9629a8-7e61-4d4c-b3cd-d0a5a4dcfd99 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-1679-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01048-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121 (S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Henricho Jaglinskio, Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z.

L. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Ž. L. ieÅ¡kinį atsakovui Z. L. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.         Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:          I.GINČO ESMĖ.        I. Ž. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Z. L. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams E. L., gim., ir E. L., gim., kas mėnesį mokama periodine iÅ¡moka po 600 Lt kiekvienam iÅ¡ vaikų, iÅ¡ viso 1 200 Lt, pradedant mokėti nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad su atsakovu sudarė santuokÄ 2001-08-25, santuokos metu jiems gimė: sÅ«nus E. L., sÅ«nus E. L..

Atsakovas nepadeda materialiai iÅ¡laikyti vaikų. Atsakovas dirba elektriku, gauna 850 Lt darbo užmokestį, turi žemę, kiekvienais metais gauna apie 10 000 Lt iÅ¡mokų. Savo darbo užmokestį, kitas lėšas atsakovas naudoja tik savo reikalams. IeÅ¡kovė nedirba, įregistruota darbo biržoje, todėl vienai iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus yra labai sunku. Pažymėjo, jog materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai.         A. Z. L. atsiliepimu su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, jog nuo vaikų gimimo atsakovas vienas finansiškai rūpinosi vaikais ir šeimos išlaikymu, kadangi tik atsakovas dirbo, o sutuoktinė iš visų santuokoje pragyventų metų beveik 10 metų niekur nedirbo. Atsakovo vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 600 Lt, todėl nesutinka su ieškovės reikalaujama priteisti suma. Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad savo uždarbį naudoja tik savo reikalams. Pažymėjo, jog pastoviai iš atsakovo atlyginimo yra pervedami pinigai sutuoktinei.

IÅ¡ Å¡ių pinigų yra apmokamos vaikų ir sutuoktinės telekomunikacijos sÄ skaitos iÅ¡ UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“. IÅ¡ atsakovo uždirbamų pinigų apmokamos namo, kuriame kartu gyvena vaikai su sutuoktine elektros sÄ naudų sÄ skaitos. Kadangi darbo užmokesčio neužtenka Å¡eimos pragyvenimui papildomai atsakovas dirba savo turimÄ Å¾emę, už kuriÄ gaunamos pajamos irgi naudojamos Å¡eimos bei namo iÅ¡laikymui. 2013-09-24 buvo paimtas 5 000 Lt vartojimo kreditas iÅ¡ AB „Swedbank“.

Už Å¡iuos pinigus buvo atnaujinta darbui reikalinga techninė įranga. Todėl kiekvienÄ mėnesį atsakovas bankui turi grÄ Å¾inti ne tik kredito dalį, bet ir mokėti palÅ«kanas. Tuo tarpu sutuoktinė visus metus nedirbo ir neturėjo beveik jokių pajamų.       Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje nurodė, kadangi iÅ¡laikymÄ vaikams, kuris atitiktų vaikų poreikius, privalo teikti abu tėvai, skyrius palaiko ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ tėvo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

   II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 10 d. sprendimu Ž. L. ieÅ¡kinį atsakovui Z. L. tenkino visiÅ¡kai. Priteisė iÅ¡ Z. L. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams E. L. ir E. L. po 600 Lt kiekvienam iÅ¡ vaikų kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2013-10-24, Å¡ių lėšų tvarkytoja paskiriant Ž. L.. Priteisė iÅ¡ Z. L. 100 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.          Teismas nurodė, jog remiantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Toks iÅ¡laikymas turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė Å¡iuo metu nedirba, įregistruota darbo biržoje. Atsakovas dirba, gauna 850 Lt darbo užmokestį, kasmet gauna 10 000 Lt iÅ¡mokÄ už žemę, kitų iÅ¡laikytinių neturi, sprendė, kad kas mėnesį 600 Lt mokėjimas kiekvieno sÅ«naus iÅ¡laikymui nėra nepakeliama naÅ¡ta jo biudžetui ir nesukels jam neigiamų pasekmių.

Tokio dydžio iÅ¡laikymo priteisimas yra atsakovo nepilnamečių vaikų interesais.        III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.          Apeliantas (atsakovas) Z. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014-01-10 sprendimÄ dalyje dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiams vaikams E. L. ir E. L. po 600 Lt kiekvienam iÅ¡ vaikų mokant kas mėnesį periodines iÅ¡mokas iki vaikų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2013-10-24, Å¡ioje dalyje sumažinti nepilnamečiams vaikams E. L. ir E. L. priteisto iÅ¡laikymo dydį iki 300 Lt dydžio periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki sÅ«nÅ«s sulauks pilnametystės. Nurodė, jog teismas taikė CK 3.192 straipsnio nuostatas, numatančias, kad vaikÄ iÅ¡laikyti privalo abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau akivaizdžiai iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ perkėlė tik atsakovui.

Pažymėjo, jog pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ proporcingumo principÄ , vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nurodė, jog nuo pat vaikų gimimo tik vienas rÅ«pinosi finansiniu ne tik vaikų, bet ir sutuoktinės iÅ¡laikymu. Atsakovas dirbo vienas, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ visų santuokoje pragyventų metų beveik 10 metų niekur nedirbo, o jei ir dirbo tai tik epizodiÅ¡kai. Atsakovas vienas rÅ«pinosi namu, iÅ¡ atsakovo uždirbtų pinigų buvo ir yra perkamas vaikams maistas, bÅ«tinos higienos prekės, mokyklinės prekės, drabužiai, padengiamos namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidos.

IÅ¡ atsakovo sÄ skaitos yra apmokamos visos komunalinės paslaugos, elektra. IeÅ¡kovei niekad nereikėjo ir Å¡iuo metu nereikia iÅ¡laikyti namų. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovė realių pajamų neturi, niekur nedirba, neatleidžia jos nuo pareigos iÅ¡laikyti vaikus ir nėra pakankamas pagrindas visÄ vaikų iÅ¡laikymo pareigÄ perkelti tik atsakovui, kadangi tėvų pareigos yra lygios. Pažymėjo ir tai, jog visos atsakovo mėnesinės pajamos kas mėnesį siekia 1 680 Lt. Tačiau teismas minėtos aplinkybės nevertino, taip pat neįvertino kas mėnesį iÅ¡leidžiamų bÅ«sto iÅ¡laidų, rÅ«bų vaikams iÅ¡laidų, maisto iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iÅ¡ atsakovo kiekvienam vaikui po 600 Lt nepaliko galimybės pačiam iÅ¡laikyti save. Be to atsakovas yra paėmęs vartojimo paskolÄ , kas mėnesį moka po 127 Lt paskolos ir palÅ«kanų. Tuo tarpu sutuoktinė niekada neprisidėjo ir neprisideda prie vaikų iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovė yra darbingo amžiaus moteris ir turi galimybę įsidarbinti bei prisidėti prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai apie berniukų lankomus bÅ«relius bei tokių bÅ«relių mokestį, jo dydį bei apmokėjimus.

IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad vaikai turi specialiųjų poreikių. IeÅ¡kovė nepateikė objektyvių įrodymų, kokia suma yra bÅ«tina abiejų sÅ«nų iÅ¡laikymui, kad bÅ«tų patenkinti einamieji vaikų poreikiai. IeÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kokias lėšas yra savarankiÅ¡kai skyrusi vaikų iÅ¡laikymui.        I. Ž. L. atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, jog atsakovas moka kas mėnesį dviem vaikams 300-500 Lt, tačiau Å¡ios sumos vaikams nepakanka.

Nuo 2013-09-01 atsakovas neperka jokio maisto. Todėl vaikus maitina ieÅ¡kovės tėvai. Pažymėjo, jog atsakovas niekad nesidomėjo vaikais, kaip jie mokosi, kokie pažymiai, vaikų užsiėmimai, norai. Ä® tėvų susirinkimÄ niekada nėra nuėjęs. Vaikai tėvo nemato namie, kadangi namuose nakvoja tik 2-3 kartus per savaitę, pareina nakvoti labai vėlai apie 23-24 val., o keliasi 6 val. ryto. Savaitgalį bÅ«na girtas, vaikai bijo tėvo. Apeliantas neteisingai nurodė, jog ieÅ¡kovė niekur nedirbo, ieÅ¡kovė pridėjo raÅ¡ytinius įrodymus apie buvusias savo darbovietes.

Pažymėjo ir tai, jog visi Å¡eimos nariai (ieÅ¡kovė, atsakovas ir vaikai) dirbdavo bendrame Å«kyje. Nurodė, jog ieÅ¡kovė negali rasti darbo gyvenvietėje, yra užsiregistravusi darbo biržoje. DarbÄ galbÅ«t galėtų rasti Vilniuje, bet negali palikti vienų vaikų, turi juos pavalgydinti, iÅ¡leisti į mokyklÄ , o iÅ¡vykti į darbÄ reikėtų anksti ryte 5 val. Atsakovas dirba elektriku, darbo užmokestis į mėnesį sudaro 847 Lt. 2012 m. už deklaruotÄ Å¾emės sklypÄ apskaičiuota paramos suma iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie žemės Å«kio ministerijos buvo 10 254 Lt, už parduotus grÅ«dus sudarė iki 3 000 Lt. 2013 m. deklaravo 29,04 ha žemės tai iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros gaus 19 000 Lt ir 5 000 Lt už parduotus grÅ«dus.

Pažymėjo, jog atsakovas turi technikÄ , dirba žemę ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms, sėja, aria, sodina ir kasa bulves, už darbÄ gauna grynais pinigais. Vien tik kombainu nuimti derlių 1 ha. kainuoja 280-300 Lt. Per dienÄ atsakovas gali uždirbti iki 2 000 Lt. Arimas kainuoja 180 Lt. Turi miÅ¡kovežį.         IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų. Dėl naujų įrodymų prijungimoVadovaujantis CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 str. 3 d., nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 str., juos pripažįsta galimus priimti ir tirti.

Å iuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , užtikrinti sÄ Å¾iningÄ bylinėjimÄ si, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Z. v. GNSB KuliÅ¡kių sodybos, bylos Nr. 3K-3-286/2013). Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , o praÅ¡ymas juos priimti ir iÅ¡tirti turi bÅ«ti argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).          Apeliantas yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų prijungimo.

Nurodė, jog iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. vasario mėnesio pradžioje sužinojo, kad į valstybės biudžetÄ , atsakovas, kaip žemės Å«kio veiklÄ vykdantis gyventojas privalo mokėti kas mėnesį privalomÄ jį sveikatos draudimÄ , kuris 2014 m. paskaičiuotas ir sudaro 295 Lt. Apie privalomas įmokas sužinojo tik po apeliacinio skundo padavimo teismui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto nurodyta aplinkybė, jog tik po apeliacinio skundo padavimo sužinojo apie privalomas įmokas nėra pagrindas tenkinti šį apelianto praÅ¡ymÄ , kadangi įstatymo nežinojimas, neatleidžia nuo atsakomybės, o Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pripažįstamas pateisinančia priežastimi dėl nesavalaikio įrodymų pateikimo.

Pažymėtina, jog apeliantas privalo pats būti atidus ir rūpestingas bei teikti reikšmingus bylai įrodymus pirmosios instancijos teisme ar kartu su apeliaciniu skundu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrįstų aplinkybių, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti ankščiau, todėl prašymas atmestinas kaip iš esmės nepagrįstas. Dėl apeliacinio skundo argumentų.           Byloje nustatyta, kad ieškovė Ž. L. ir atsakovas Z. L. yra nepilnamečių E. L., gim. ir E. L., gim., tėvai.

Santuoka tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta 2001-08-25, santuoka nėra nutraukta. Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 10 d. sprendimu priteisė iÅ¡ Z. L. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams E. L. ir E. L. po 600 Lt kiekvienam iÅ¡ vaikų kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2013-10-24, Å¡ių lėšų tvarkytoja paskyrė Ž. L.. Taigi byloje kilo ginčas dėl priteisiamo iÅ¡laikymo dydžio.         Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl priteistų iÅ¡ atsakovo iÅ¡mokų vaiko iÅ¡laikymui.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas kiekvienam iÅ¡ vaikų po 600 Lt sumÄ iÅ¡laikymui nukrypo nuo teismų praktikos vaiko iÅ¡laikymo priteisimo klausimais, neatsižvelgė į pagrindinius vaiko iÅ¡laikymo dydžiui nustatyti kriterijus t.y. vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Nurodė, jog ieÅ¡kovė praÅ¡ydama priteisti po 600 Lt kiekvienam vaikui neįrodė Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo t.y. neįvardijo konkrečių vaikų poreikių, jų nedetalizavo, neįrodinėjo, kad vaikai turi specialiųjų poreikių.

Pažymėjo, jog priteista iÅ¡laikymo suma atsakovui yra neproporcingai didelė, atsižvelgiant į atsakovo turimas pajamas, be to vaikÄ iÅ¡laikyti privalo abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau akivaizdžiai iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ perkėlė tik atsakovui.          LR CK įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu tėvai (ar vienas iÅ¡ jų) nevykdo Å¡ios pareigos, teismas priteisia iÅ¡laikymÄ pagal vieno iÅ¡ tėvų ar vaiko globėjo (rÅ«pintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieÅ¡kinį (CK 3.194 straipsnio1 dalis).

Sprendžiant dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, priteisiant iÅ¡laikymÄ , bÅ«tina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes.

Todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso is nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

          Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų iÅ¡laikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu.

Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors vaiko poreikių kriterijai įstatyme nėra nedetalizuoti, tačiau jie nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Taigi, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).          Vertindamas Å¡alių turtinę padėtį, Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad  ieÅ¡kovė Å¡iuo metu nedirba, įregistruota darbo biržoje.

Atsakovas dirba, gauna 850 Lt darbo užmokestį, kasmet gauna 10 000 Lt iÅ¡mokÄ už žemę, kitų iÅ¡laikytinių neturi, todėl sprendė, kad kas mėnesį 600 Lt mokėjimas kiekvieno sÅ«naus iÅ¡laikymui nėra nepakeliama naÅ¡ta jo biudžetui ir nesukels jam neigiamų pasekmių.           Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ jo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams, apeliantas tvirtina, kad teismas neįvertino jo turtinės padėties bei visÄ iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovui.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas dirba, darbo užmokestis į mėnesį sudaro 847 Lt. Atsakovas turi žemės, yra nurodęs, jog jam priklauso 29 ha žemės už kuriÄ gauna paramÄ . Kiekvienais metais atsakovas gauna apie 10 000 Lt iÅ¡mokas iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žėmės Å«kio ministerijos už minėtÄ Å¾emę. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų atsakovo sÄ skaitų iÅ¡rašų, iÅ¡mokos iÅ¡mokamos dalimis, taigi mėnesinės atsakovo gaunamos pajamos sudaro 1 681 Lt.

IÅ¡ Å¡alių 2013-10-31 bendro turto apraÅ¡o matyti, jog Å¡eimai priklauso traktoriai (2), kombainas. Kas rodo jog ieÅ¡kovė pagrįstai teigia, kad atsakovas su minėta technika turi galimybes uždarbiauti ir žymiai pagerinti savo finansinę padėtį. Å io fakto iÅ¡ esmės neginčija ir pats atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumÄ reiÅ¡kia yra sveikas be to, turi darbo rinkoje paklausiÄ profesijÄ , galimybes papildomai užsidirbti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Todėl atmetami kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis yra pajėgus mokėti kiekvienam vaikui tik po 300 Lt iÅ¡laikymÄ . Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ neatsižvelgė į realius vaiko poreikius t.y. ieÅ¡kovė praÅ¡ydama priteisti po 600 Lt kiekvienam vaikui neįrodė Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimalÅ«s vaiko poreikiai, susiję su fiziniu, protiniu, dvasiniu ir doroviniu vystymusi, berniukams augant tik didėja.

Pabrėžtina, kad iÅ¡ atsakovo priteistas ginčo Å¡alių sÅ«nų iÅ¡laikymo dydis, turint omenyje kad atsakovė prižiÅ«rėdama namų Å«kį, bei vaikus gyvendama nedidelėje gyvenvietėje neturi galimybių užsidirbti ir skirti vaikų iÅ¡laikymui lėšų iÅ¡ esmės bus mažesnis nei teismų praktikoje priimtas laikyti minimalus vaikams reikalingas iÅ¡laikymo dydis, ir tik nežymiai virÅ¡ija iÅ¡laikymo kurį privalo teikti vienas iÅ¡ tėvų tam, jog užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Å¡iuo metu 500 Lt) dydį.

Atsakovas byloje neteikė įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jo vaikų poreikiams užtikrinti reikia mažesnės nei minimalus iÅ¡laikymo dydis sumos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ieÅ¡kovė Å¡iuo metu nedirba, įregistruota darbo biržoje. Nurodė, jog ieÅ¡kovei materialiai padeda ieÅ¡kovės tėvai, kurie aprÅ«pina ieÅ¡kovę ir vaikus maistu. IeÅ¡kovė yra nurodžiusi, jog negali rasti darbo gyvenvietėje, yra užsiregistravusi darbo biržoje.

DarbÄ galbÅ«t galėtų rasti Vilniuje, bet negali palikti vienų vaikų, turi juos pavalgydinti, iÅ¡leisti į mokyklÄ . Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė vykdo pareigÄ rÅ«pinantis kasdienine sÅ«nų priežiÅ«ra bei jų auklėjimu, namų Å«kiu taip pat deda pastangas susirasti darbÄ , minėta, jog yra užsiregistravusi darbo biržoje. Todėl aplinkybė, jog pati ieÅ¡kovė pagal jos gaunamas pajamas objektyviai negali teikti vaikams tokio paties iÅ¡laikymo kaip atsakovas, nėra pagrindas mažinti iÅ¡ atsakovo priteistinÄ sumÄ .

Pažymėtina, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas pateisinami tik iÅ¡imtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku. PrieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nagrinėjamu atveju nustatytas ginčo šalių sūnų išlaikymo dydis, kurį privalo mokėti atsakovas, negali būti mažinamas remiantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–469/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–243/2010).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus tam tikroms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismo sprendimu priteista atitinkamo dydžio išmoka, esant suinteresuoto asmens prašymui gali būti pakeista.

            Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimo dalies dėl priteistų sumų vaiko iÅ¡laikymui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 punktu,                                                            n u t a r ė :   Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

             Teisėjai                                                                   Liuda Uckienė                                                                                              Henrichas Jaglinskis                                                                                               Aldona Tilindienė