2016-11-21 Nr. AB-22221-3-61-3-03555-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1145-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03555-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 33.1; 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (I t., b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2014 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. KV 06 11 „Dėl A. A. K. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ susigrąžinimo (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad, ūkininkaudamas savo ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), jau virš 20 metų augina retos stambiųjų žemaitukų veislės arklius. Remiantis 2005 m. spalio 28 d. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pažyma Nr. 3, pareiškėjas dalyvauja Lietuvos žemės ūkio gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių subalansuoto panaudojimo ir išsaugojimo programoje ir nurodo galintis pretenduoti į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramą pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemones „Agrarinė aplinkosauga“. Pagal Retų veislių gyvulių ir paukščių programą buvo atsakingas už ūkyje laikomų registruotų retų veislių gyvulių ir paukščių skaičių, t. y. žemaitukų veislės arklių (nuo 2 m. amžiaus) nuo 37 vnt. 2005 m. rugsėjo 15 d. iki 130 vnt. 2010 m. rugsėjo 15 d. Pažymėjo, jog savo prisiimtus įsipareigojimus vykdė sąžiningai ir tvarkingai. 2013 m. sausio 11 d. duomenimis, jis deklaravo 144 savo arklius. 2009 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu, už kurį atsakovas reikalauja susigrąžinti išmokėtą jam paramą, ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinėje sistemoje buvo įregistruota jam priklausanti 162 stambiųjų žemaitukų veislės arklių banda, t. y. žymiai didesnė, nei jis buvo įsipareigojęs.

Nurodė, jog 2013 m. balandžio 4-5 d. iš jo neteisėtai buvo paimta jam nuosavybės teise priklausanti arklių banda. Pažymėjo, jog dokumentai buvo suklastoti, kaimynės skundai išgalvoti, jis prievarta buvo nušalintas nuo arklių paėmimo proceso. Manė, jog visa tai buvo atlikta siekiant keršto, jam apskundus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) darbuotoją R. B. dėl kyšininkavimo jo ūkyje. Nurodė, jog VMVT, neteisėtai paėmusi visus jo gyvūnus, prisiėmė visus įsipareigojimus, susijusius su aukščiau nurodytų ES paramos taisyklių vykdymu. Pažymėjo, jog šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl arklių paėmimo.

Pareiškėjas nesutiko su Sprendime nurodytu argumentu neva pas jį nuo 2009 m. nėra registruota gyvūnų kaita bei perkėlimas, nėra duomenų apie prieauglio, gimusio po 2009 m. liepos 1 d., ženklinimą, nepateikta informacija apie arklių faktinį judėjimą, t. y. nebuvo laikytasi Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Registravimo taisyklės) nuostatų. Pareiškėjo nuomone, šie argumentai yra išgalvoti ir nepagrįsti. Pažymėjo, jog visus šiuos reikalavimus vykdė sąžiningai, jau nuo 2008 m. kiekvienam arkliui buvo užvedama Arklio spalvos ir kūno žymių identifikavimo ir patikslinimo kortelė. Šių kortelių originalai buvo siunčiami Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir VGVPT), kur archyvuose yra ir šiuo metu. Arklių ženklinimo darbus vykdė ne jis pats asmeniškai, o Lietuvos sunkiųjų arklių augintojų asociacija, kuri savo žinioje turėjo tam skirtas mikroschemas. Dėl gyvūnų kaitos bei perkėlimų, arklių dovanojimo ir pardavimo, pareiškėjas nurodė, jog visa ši informacija yra VMVT pagal Registravimo taisyklių 3 priedą (forma GŽ-1). Pažymėjo ir tai, jog Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinėje sistemoje yra visos jo laikytos arklių bandos judėjimo, pasikeitimo bei prieauglio duomenys, kurie yra vieši ir laisvai prieinami, todėl manė, jog atsakovo neva nustatyti pažeidimai ar jų nepašalinimų faktai yra išgalvoti ir neteisingi. Visus dokumentus apie savo gyvūnų judėjimą jis įteikdavo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Vilniaus VMVT) vyriausiajai gydytojai-inspektorei G. S. Šie duomenys ir dabar pas ją saugomi, tačiau atsakovas, priimdamas Sprendimą, šiais duomenimis nepasidomėjo.

Pareiškėjas nurodė ir tai, jog skundžiamame Sprendime atsakovas rėmėsi jo nepripažintais ir neteisingais Vilniaus VMVT pareigūnų patikrinimų aktais, kurie atsirado jau po 2011 m. gruodžio 29 d. jam išduotos paramos. Pati Agentūra pareiškėjo 2011 m. paramos gavimo metu jo ūkyje jokių pažeidimų nenustatė. Todėl manė, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo priimti ginčijamą Sprendimą ir reikalauti 2011 m. gruodžio 29 d. išmokėtos paramos grąžinimo. Pažymėjo, jog ūkinių gyvūnų registravimo ir tapatybės nustatymo reikalavimų pažeidimų pakartotinumas taip pat yra neįrodytas ir yra jo ginčijamas.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą (I t., b. l. 25–29) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 14 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ (toliau – ir Paraiška). 2011 m. lapkričio 3 d. buvo suformuotas kasmetinis prašymas už 2011 m. (toliau – ir KP 2011 m.), kurio vertinimo metu nebuvo nustatyti jokie pažeidimai, todėl 2011 m. gruodžio 29 d. pareiškėjui buvo išmokėta visa jam priklausanti 88 874,50 Lt paramos suma.

Atkreipė teismo dėmesį į tai, jog pareiškėjas, teikdamas Paraišką, įsipareigojo išlaikyti paramos Paraiškoje įsipareigotą 130 stambiųjų žemaitukų veislės arklių skaičių programos įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. ne mažiau kaip penkerius metus. Vertinant kasmetinį prašymą už 2013 paramos teikimo metus (toliau – ir KP 2013 m.) ir vadovaujantis 2013 m. balandžio 17 d. – 2013 m. balandžio 19 d. atlikta patikra vietoje, nustatyta, kad laikymo vietoje arklių nerasta. Apie arklių išvežimą joks dokumentas nebuvo pateiktas.

Taip pat patikros vietoje metu nebuvo pateikta Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalo (GAŽ-1) forma, Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnalo (GAZ-2) forma ir Pranešimo apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą (GŽ-2) forma. Atsakovas pažymėjo, kad 2013 m. balandžio 24 d. pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie patikros vietoje rezultatus Nr. S-VV-0100168. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nevykdė Registravimo taisyklių 10.4 papunktyje bei 37 punkte ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 8 d.

įsakymu Nr. 3D-194 (toliau – ir Taisyklės) 11.2 papunktyje nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, jog už Taisyklių 11.2 papunktyje nustatyto reikalavimo nesilaikymą taikomos sankcijos, nustatytos Taisyklių 32 punkte. Laikymo vietoje nerasta 130 stambiųjų žemaitukų veislės arklių, t. y. 100 proc., todėl buvo priimtas sprendimas už Taisyklių 11.2 papunktyje nustatyto reikalavimo nesilaikymą pareiškėjui taikyti sankciją pagal Taisyklių 32.2.4 papunktį – einamaisiais metais parama neskiriama (taikoma veislės lygiu) ir taikoma ilgalaikė sankcija.

Apie priimtą sprendimą dėl 2013 m. KP pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. gegužės 22 d. raštu Nr. KV-(10.6.1E)-547. 2014 m. gegužės 13 d. buvo pervertintas KP 2011 m. vadovaujantis Taisyklių (2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 3D-2 redakcija) 34.3 papunkčiu. Kadangi pareiškėjas pakartotinai padarė ūkinių gyvūnų registravimo ir tapatybės nustatymo reikalavimų pažeidimus (VMVT 2012 m. vasario 3 d. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo patikrinimo aktas Nr. 3 ir VMVT 2013 m. sausio 23 d. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų įgyvendinimo patikrinimo aktas Nr. 4), remiantis Taisyklių 34.3 papunkčiu, pareiškėjui taikytas paramos susigrąžinimas už 2011 m. pagal KP 2011 m.

Apie priimtą ginčijamą Agentūros Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. birželio 17 d. raštu Nr. BRK-5423 (3.144).

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad yra remiamasi jo nepripažintais ir neteisingais VMVT patikrinimo aktais, atsakovas nurodė, kad, pateikdamas Paraišką, pareiškėjas įsipareigojo ir savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su paramos skyrimo tvarka ir taisyklėmis. Taip pat pareiškėjas įsipareigojo laikytis gyvūnų gerovės, ūkinių gyvūnų registravimo ir tapatybės nustatymo reikalavimų, išlaikyti paramos Paraiškoje įsipareigotą nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ar naminių paukščių skaičių įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. ne trumpiau kaip penkerius metus, ir kitų reikalavimų, numatytų Taisyklėse. Pažymėjo, kad pareiškėjui yra mokama ne vienkartinė išmoka už prisiimtus įsipareigojimus, o kompensacinė parama, t. y. kad pareiškėjo įsipareigojimai yra tęstiniai ir jų privaloma laikytis ne tik Paraiškos pateikimo metu, bet per visą įsipareigojimų laikotarpį, t. y. penkerius metus nuo Paraiškos pateikimo. Taisyklių 13 punkte numatyta, kad paramos trukmė yra penkeri metai ir parama mokama už Paraiškoje įsipareigotą ir einamaisiais metais išlaikytą ūkinių gyvūnų skaičių. Be to, atsakovas pažymėjo ir tai, kad pagal teisės aktų nuostatas, ar vykdomi prisiimti įsipareigojimai, duomenų kontrolę atlieka ne tik Agentūra, bet ir VMVT. Tai institucija, kuriai yra suteikta teisė koordinuoti ir kontroliuoti ūkinių gyvūnų registravimą ir ženklinimą, kontroliuoti ūkinių gyvūnų sveikatą, gerovę ir t. t.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime (II t., b. l. 26–39) į pareiškėjo skundą nurodė, jog su juo nesutinka ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2012 m. vasario 3 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Vilniaus VMVT) pareigūnai atliko planinį pareiškėjo arklių laikymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pareiškėjo arklių laikymo vieta) patikrinimą ir įvertino, kaip pareiškėjas laikosi ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų. Patikrinimo duomenys buvo užfiksuoti Vilniaus VMVT 2012 m. vasario 3 d. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų įgyvendinimo patikrinimo akte Nr. 401/1. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nevykdo Registravimo taisyklių 22.1 papunkčio, 65 ir 74 punktų reikalavimų. VMVT atkreipė dėmesį į tai, kad dėl to, jog pareiškėjas laikė arklius palaidus bendroje bandoje dideliame plote (atviroje teritorijoje), jų suskaičiuoti patikrinimo metu nebuvo galimybės. VMVT pažymėjo, jog pareiškėjas atsisakė pasirašyti patikrinimo aktuose, atsisakė paimti jam teiktų aktų egzempliorius, su nustatytais pažeidimais nesutiko. VMVT nurodė, kad pažeidimai buvo užfiksuoti visose trijose tikrintose srityse, t. y. nustatyti tiek gyvūnų gerovės, tiek ženklinimo ir registravimo, tiek sveikatingumo pažeidimai. Be to, dėl priešiškos pareiškėjo elgsenos Vilniaus VMVT turėjo kreiptis tarnybinės pagalbos į policiją.

Vilniaus VMVT 2013 m. sausio 23 d. vėl atliko pareiškėjo planinį arklių laikymo vietos patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas ankstesnio patikrinimo metu nustatytų trūkumų nėra pašalinęs. Suskaičiuoti arklių vietoje, kaip ir ankstesniais metais, nebuvo galimybės, pareiškėjo teigimu, patikrinimo metu arklių bandoje buvo 150 arklių. Patikrinimo metu nustatyti analogiški pažeidimai, kaip ir 2012 m. Pareiškėjo teigimu, nuo paskutinio patikrinimo arklių judėjimo nebuvo, išskyrus kumeliukų gimimą. Pareiškėjas susipažino su patikrinimo rezultatais, priėmė ir pasirašė patikrinimo aktus. Pareiškėjas buvo įpareigotas per 14 dienų Vilniaus VMVT pateikti duomenis apie arklių apskaitą, identifikavimą ir registravimą, pateikti arklių tapatybės dokumentus bei paaiškinimus dėl neatitikimų.

Be to, Vilniaus VMVT pareigūnai, 2013 m. kovo 15 d. gavę iš Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos pranešimą, kad pareiškėjo arklių laikymo vietoje yra pastebėti 4-5 nugaišę arkliai, dalyvaujant pareiškėjui, atliko vietos patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad arkliai neatskirti pagal amžių, lytį. Arklių prieauglis vidutinio įmitimo, yra išliesėjusių, arkliai turi židininių kūno dangos pažeidimų, ūkiniame pastate, esančiame šalia pareiškėjo sodybos, laikomiems 4 arkliams išretėjusi plaukų danga (galima avitaminozė). Pareiškėjo teigimu, arkliai sveiki, pasitaiko tik trauminių susirgimų. Pašarus, pareiškėjo teigimu, jis perka ir atsiveža kiekvieną dieną, dokumentų apie pašarų pirkimą nepateikė. Pareiškėjas nepateikė arklių registravimo, ženklinimo ir apskaitos dokumentų. Prie šuns būdos rasti arklių prieauglio gaišenos likučiai su nelupta oda, kurie, pareiškėjo paaiškinimu, buvo jauno papjauto arklio likučiai, kurį mirtinai sužalojo kiti kaimenėje laikomi eržilai. Be to, patikrinimo metu konstatuota, kad karvidė, į kurią arkliai suleidžiami nakties poilsiui, nėra pritaikyta arklių laikymui (nėra ėdžių, girdymui tinkamos įrangos). Pareiškėjas su nustatytais pažeidimais sutiko ir pateikė trūkumų, nustatytų atlikus patikrinimus 2013 m. sausio 23 d. ir 2013 m. kovo 15 d., šalinimo planą, kurio 5, 6 ir 7 punktais pareiškėjas įsipareigojo pašalinti registravimo ir ženklinimo pažeidimus, tuo pats patvirtindamas ir pripažindamas padaręs tokius pažeidimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog 2013 m. kovo 27 d. gavo naują pranešimą, kad pareiškėjas neprižiūri arklių, jie nešeriami, negirdomi, padvėsė 18 arklių, kuriuos pareiškėjas išveža traktoriumi, kapoja gabalais ir šeria šunims. 2013 m. kovo 28 d. atlikus patikrą vietoje, dalyvaujant ir Vilniaus r. sav. Nemenčinės seniūnui E. P., nustatyta, kad tvarte mėšlas be pakratų, kumelės neatskirtos nuo eržilų, tvarte nepašalinti aštrūs kampai (nors pareiškėjas buvo įsipareigojęs šį trūkumą pašalinti iki 2013 m. kovo 21 d.), visų amžių grupių ir lyčių arkliai laikomi vienoje kaimenėje, arkliai negali patogiai atsigulti/atsikelti, tvartas nėra pritaikytas arklių laikymui, patikrinimo metu 12.00 val. arkliai dar nebuvo šerti, dalis arklių išliesėję, arkliai geria iš natūralaus šaltinio, kuris patikrinimo metu užterštas polaidžio vandeniu su arklių mėšlu. Laikomi arkliai yra apatiški, ieško pašaro. Patikrinimo metu lauke rasti 2 ir tvarte 2 negalintys atsikelti arkliai, kuriems yra būtina veterinarinė pagalba. Be to, tvarte rasta 13 įvairaus amžiaus nugaišusių arklių. Vizualinės apžiūros metu buvo nustatyta, kad arklių gaišenos galėjo atsirasti prieš kelias paras. Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad laikomiems arkliams dėl netinkamo šėrimo ir girdymo gresia žūtis.

Vilniaus VMVT, atsižvelgdama į 2013 m. kovo 28 d. patikrinimo metu nustatytus faktus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 2013 m. kovo 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priimti sprendimą dėl leidimo paimti arklius ir perduoti juos kitam laikytojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Lietuvos žirgynas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje Nr. S2-17262-833/2013 leido paimti arklius iš pareiškėjo ir perduoti juos UAB „Lietuvos žirgynas“. 2013 m. balandžio 5-6 d., vykdant 2013 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, iš pareiškėjo arklių laikymo vietos buvo paimta ir išvežta viso 117 arklių bei rastas vienas nugaišęs arklys, taip pat 2 arkliai buvo eutanazuoti dėl itin sunkios sveikatos būklės (t. y. iš viso buvo suskaičiuota 120 arklių). VMVT pažymėjo, kad 9 arkliai iš paimamų 117 arklių buvo labai blogos sveikatos būklės ir negalėjo būti transportuojami kartu su kitais arkliais, todėl UAB „Lietuvos žirgynas“ direktoriaus E. J. sprendimu, siekiant jų neeutanazuoti, šie arkliai buvo suženklinti poodinėmis mikroschemomis ir perduoti laikinai globai Žirgų globos asociacijai pagal UAB „Lietuvos žirgynas“ ir Žirgų globos asociacijos 2013 m. balandžio 6 d. sudarytą Laikinos globos sutartį.

VMVT nuomone, pareiškėjas, neturėdamas jokio objektyvaus pagrindo, nepagrįstai skunde kaltina Vilniaus VMVT pareigūnus dokumentų klastojimu, neteisėtu arklių paėmimu. Nurodė, jog visi Vilniaus VMVT pareigūnų veiksmai yra pagrindžiami pridedamais dokumentais. Tokie pareiškėjo kaltinimai nėra pagrįsti, teiginiai neatitinka tikrovės, nėra paremti jokiais įrodymais. Pažymėjo, jog pareiškėjui apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1047-565/2013 pareiškėjo skundo netenkino ir 2013 m. balandžio 3 d. nutartis palikta nepakeista. Paaiškino, kad arklių paėmimo iš pareiškėjo procesas nebuvo nei užslaptintas, nei pareiškėjas buvo nuo to proceso kažkokiu būdu nušalintas. Arkliai iš pareiškėjo buvo paimti ir perduoti UAB „Lietuvos žirgynas“ teisėtai pagal teismo išduotą leidimą. Atsižvelgdama į priešišką pareiškėjo elgesį ir siekdama užtikrinti viešąją tvarką arklių paėmimo metu, Vilniaus VMVT raštu kreipėsi ne tik į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, bet ir į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. VMVT pažymėjo, kad dalis iš pareiškėjo paimtų arklių nugaišo ir atlikus nugaišusių arklių skrodimus, skrodimo rezultatai parodė, kad arkliai išliesėję, nustatytas enterokolitas, bronchopneumonija, nefritas, toksinė kepenų distrofija, didelis užsikrėtimas helmintais (virškinamojo trakto parazitais). Tokie skrodimo rezultatai patvirtina, kad arkliai nebuvo tinkamai prižiūrėti, jiems nebuvo suteikta būtina veterinarinė pagalba. Arklių gaišimo priežastys tik patvirtina ir dar kartą įrodo, kad pareiškėjas nesirūpino arklių sveikata ir gerove.

VMVT nurodė ir tai, kad pareiškėjas nežino ir nesuvokia savo, kaip arklių laikytojo (savininko), pareigų, nustatytų Registravimo taisyklėse. VMVT atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus VMVT teikė GŽ-1 formą, tačiau nenurodo nei GŽ-1 datos, nei numerio, nei kada jis jas teikė Vilniaus VMVT. VMVT pažymėjo, kad, vadovaujantis Registravimo taisyklėmis, arkliai yra individualiu numeriu registruojami Ūkinių gyvūnų registro centrinės duomenų bazės gyvūnai. Pirmą kartą registruojant arklius, yra pateikiama užpildyta AŽ-1 forma, jų perkėlimas ir kaita registruojama pateikiant užpildytą GŽ-2 formą, bet ne GŽ-1 formą. 2012 m. sausio 31 d. Ūkinių gyvūnų deklaracija patvirtina, kad pareiškėjas paskutinį kartą deklaravo arklius 2009 m. rugsėjo 30 d. Pagal Registravimo taisykles, arklių, kaip ir kitų ūkinių gyvūnų, kaita bei perkėlimas turi būti registruojamas Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje per 7 dienas nuo atitinkamo įvykio. Faktas, kad pareiškėjas nėra užregistravęs nei vieno arklio gimimo po 2007 m., įrodo, kad jis nevykdė teisės aktuose nustatyto reikalavimo registruoti arklius, juos ženklinti per teisės aktuose nustatytą laikotarpį, kadangi prieauglis pareiškėjo bandoje buvo, nes arklius jis laikė neatskirtus pagal lytis, eržilai ir kumelės buvo laikomi vienoje kaimenėje. Be to, prieauglis buvo rastas ir kiekvieno patikrinimo metu, be to, vienos nugaišusios kumelės skrodimo metu taip pat rastas vaisius. Kadangi jis neregistravo arklių prieauglio, todėl jiems nebuvo išimami ir pasai.

Pažymėjo, jog pareiškėjas, kaip paramos gavėjas, pagal Taisyklių 11.2 papunktį, įsipareigojo laikytis gyvūnų gerovės, ūkinių gyvūnų registravimo ir tapatybės nustatymo reikalavimų, tačiau jis šių reikalavimų nesilaikė, pažeidimus darė pakartotinai, todėl manė, kad priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad skundžiamu Sprendimu buvo nuspręsta susigrąžinti iš pareiškėjo jam išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ sumą – 88 874,50 Lt.

Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2014 m. balandžio 12 d., t. y. kasmetinio prašymo už 2013 metus pateikimo metu), 11.1, 11.2, 11.10, 23.5, 32.3 ir 34.3 punktais.

Taisyklių 23.5 punkte nustatyta, kad Agentūra, administruodama programą, apskaičiuoja mokėtiną sumą, remdamasi paramos paraiška ir prie jos pridėtų dokumentų duomenimis bei atsižvelgdama į patikrų vietoje rezultatus.

Sprendimą Agentūra priėmė konstatavusi faktines aplinkybes, kad vertinant pareiškėjo 2013 m. spalio 30 d. kasmetinį prašymą Nr. 2NV-KV-11-1-006193-KP003 už 2013 paramos teikimo metus nustatė, jog 2013 m. balandžio 17 d. atlikus patikrą buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Valdymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23, 12 punkto reikalavimų žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, turėti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nurodytą tręšimo planą, kuris turi būti patvirtintas žemės ūkio veiklos subjekto parašu. 2013 m. balandžio 22 d. pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie patikros vietoje rezultatus ir apie galimybę pašalinti valdymo reikalavimų pažeidimus Nr. 884, tačiau per nustatytą terminą (30 dienų) tręšimo planas pateiktas nebuvo, todėl buvo užfiksuotas valdymo reikalavimo pažeidimas. Valdymo reikalavimas laikytinas sunkiu, kadangi per suteiktą laiką trūkumai nebuvo pašalinti. Be to, pažeidimas laikytas netyčiniu, mastas – mažu, o trukmė – nepastovia. Įvertinus nustatytą pažeidimą, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ pritaikyta galutinė 2 proc. dydžio sankcija. Kompleksinės paramos susiejimo sankcija nagrinėjamu atveju pritaikyta paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

Be to, Agentūra Sprendimą grindė ir VMVT 2013 m. sausio 23 d. atliktos patikros ūkinių gyvūnų laikymo vietoje duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad pareiškėjas nesilaikė Registravimo taisyklių 10, 15, 22.1, 65, 67, 76 punktuose nustatytų reikalavimų. VMVT specialistai Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo patikrinimo akte Nr. 4 pažymėjo, kad nors, pareiškėjo teigimu, kaimenėje yra 150 arklių, tačiau suskaičiuoti jų nebuvo realių galimybių. Naujai atvestas prieauglis nėra identifikuotas ir registruotas bei neįtrauktas į apskaitos dokumentus. Nuo 2009 m. nėra duomenų apie gyvūnų kaitą (gimimus, gaišimus bei perkėlimą). Ne visi registruoti Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje arkliai turi išduotus pasus. Nevykdomi Registravimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo nuostatų reikalavimai dėl arklių kaitos bei indentifikavimo ir registravimo. Visi šie nustatyti pažeidimai pašalinti nebuvo, kas leido konstatuoti Taisyklių pagrindinio reikalavimo, nustatyto Taisyklių 3 priede – laikytis ūkinių gyvūnų registravimo ir tapatybės nustatymo reikalavimų, pažeidimą. Už šio reikalavimo nesilaikymą Taisyklėse nustatyta 1 proc. sankcija.

Be to, vertinant pareiškėjo 2013 m. spalio 30 d. kasmetinį prašymą, nustatyta ir tai, kad pareiškėjas buvo įsipareigojęs išlaikyti paramos Paraiškoje įsipareigotą 130 stambiųjų žemaitukų veislės arklių skaičių programos įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. ne mažiau kaip penkerius metus, tačiau 2013 m. balandžio 17 d. – 2013 m. balandžio 19 d. atlikus patikrą vietoje laikymo vietoje arklių nerasta. Patikros vietoje metu nebuvo pateikta Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalo (GAŽ-1) forma, Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnalo (GAŽ-2) forma ir Pranešimo apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą (GŽ-2) forma. 2013 m. balandžio 24 d. pareiškėjui išsiųstas pranešimas apie patikros vietoje rezultatus Nr. S-VV-0100168.

Laikymo vietoje neradus 130 stambiųjų žemaitukų veislės arklių, konstatuota, kad pareiškėjas 100 proc. sumažino ūkinių gyvūnų skaičių. Taisyklių 32.2.4 papunktyje numatyta, kad jeigu nustatytas sumažintų ūkinių gyvūnų procentinis dydis (sumažintų ūkinių gyvūnų skaičius padalijamas iš nustatytų ūkinių gyvūnų skaičiaus) yra didesnis nei 50 proc., tai paramos gavėjui einamaisiais metais parama neskiriama (taikoma veislės lygiu) ir taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruotų ir nustatytų ūkinių gyvūnų skirtumui. Už paminėtą pažeidimą pareiškėjui pritaikyta ilgalaikė sankcija.

Anksčiau teismo sprendime aprašyti nustatyti pažeidimai: nesilaikyta gyvūnų gerovės, ūkinių gyvūnų registravimo ir tapatybės nustatymo reikalavimų, paramos paraiškoje įsipareigoto nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ar naminių paukščių skaičiaus neišlaikymas Programos įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. ne mažiau kaip penkerius metus, Valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo pažeidimai, teismui leido spręsti, kad Agentūra turėjo pagrindą taikyti Taisyklių 34.3 punkte įtvirtiną paramos susigrąžinimą.

Dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, jog jis iki 2013 m. balandžio mėn., kai arkliai iš jo buvo paimti teismo sprendimu, turėjo pakankamą kiekį arklių, pažymėtina, kad šie pareiškėjo argumentai nepaneigia, o tik patvirtina faktą, kad arklių skaičius nebuvo išlaikytas per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį. Kiti pareiškėjo skundo argumentai yra susiję su arklių bandos paėmimo iš jo ūkio teisėtumu. Šie pareiškėjo argumentai yra įvertinti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. e2-1763-104/2005, kuriuo buvo pripažinta, jog pareiškėjas nevykdė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnyje ir 20 straipsnio 2 dalyje numatytų gyvūnų laikytojų pareigų, t. y. nesirūpinimo arklių gerove ir apsauga.

Neteisėti pareiškėjo veiksmai buvo konstatuoti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013. Teismai nustatė, kad gyvūnai – apie 140 arklių – laikomi palaidi lauke, nakčiai sueina į tvartą. Arklių laikymo vieta nešvari, šlapia, mėšlas be pakratų, nešalinamas. Gyvūnai neatskirti pagal rūšį, amžių, lytį – kumelės neatskirtos nuo eržilų. Gyvūnų laikymo vieta nesaugi – tvarte nepašalinti aštrūs kampai. Visų amžiaus grupių ir lyties gyvūnai laikomi vienoje kaimenėje keldami pavojų vieni kitiems.

Arkliai dėl tvarte esamų metalinių ir betoninių konstrukcijų negali patogiai atsigulti ir be suvaržymų atsikelti. Tvartas nėra pritaikytas arklių laikymui, t. y. gyvūnams nepakanka erdvės ir priemonių patenkinti jų fiziologinius ir etologinius poreikius. Gyvūnai nepakankamai šeriami – patikrinimo metu (apie 12.00 val.) arkliai dar nebuvo šerti. Pagal kūno stovį ir elgseną dalis arklių išliesėję, gyvūnai kenčia badą, dėl ko jiems gresia žūtis. Arkliai neturi pakankamai vandens – geria iš gamtinio vandens telkinio, į kurį subėga polaidžio vanduo su arklių mėšlu (fekalijomis).

Sergantiems gyvūnams nesuteikiama reikiama veterinarinė pagalba. Patikrinimo metu rasti du nesikeliantys arkliai tvarte ir du lauke. Gyvūnams gresia žūtis dėl nepakankamo šėrimo ir girdymo. Tvarte rasta 13 įvairaus amžiaus ir įmitimo arklių gaišenų, kurios galėjo atsirasti prieš kelias ar keletą parų iki patikrinimo. Gyvūnai neženklinami pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. neregistruoti nuo 2010 m. gimę arkliai, nevedama arklių apskaita. Bendro kompetencijos teismai pripažino, kad netinkama gyvūnų priežiūra lėmė tai, kad pareiškėjo laikyti arkliai teisėtai buvo perduoti kitam gyvūnų laikytojui – UAB „Lietuvos žirgynas“.

Pareiškėjas 2014 m. liepos 21 d. skunde teismui nurodė, jog dokumentus dėl gyvūnų registracijos ir ženklinimo, jų kaitos bei perkėlimo pateiks vėliau, tačiau iki pat bylos nagrinėjimo teismo posėdyje į bylą nebuvo pateikta jokių papildomų objektyvių duomenų, kurie paneigtų Agentūros ir VMVT nustatytas faktines aplinkybes, suponavusias pažeidimų konstatavimą ir sankcijos taikymą.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas A. A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tokius pagrindinius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvus nukopijavo iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atnaujintas procesas aptariamoje civilinėje byloje. Pažymi, kad gyvūnų kankinimo ir žiauraus elgesio su jais faktas nėra nustatytas ir patvirtintas teismo sprendimu, kaip to reikalauja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi nebuvo spręstas ir nustatytas žiauraus elgesio su gyvūnais faktas. Be to, gyvūnų paėmimas vyko neteisėtai, su arkliais buvo žiauriai elgiamasi. VMVT pareigūnai veikė ne pagal įstatymus, kankino gyvulius, dėl to pareiškėjas kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

2. Mano, jog Vilniaus VMVT 2013 m. kovo 28 d. patikrinimo aktas laikytinas suklastotu, nes nurodyti pažeidimai nesusieti su konkrečiai pareiškėjo ūkyje auginamais arkliais. Minėtas aktas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų. Pareiškėjo vardu 2014 m. gegužės 8 dienai yra įregistruoti 138 arkliai. Administracinė procedūra apskritai negalėjo būti pradėta, nes skundą pateikęs asmuo nebuvo apklaustas Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjo auginamų gyvūnų veterinarinei priežiūrai užtikrinti ūkyje dirbo patyręs šioje srityje veterinarijos gydytojas S. G., kurio išduotos pažymos rodo priešingą padėtį pareiškėjo ūkyje.

Atsakovas Lietuvos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pakartoja anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, akcentuoja, jog, teikdamas Paraišką, pareiškėjas įsipareigojo išlaikyti Paraiškoje įsipareigotą 130 stambiųjų žemaitukų veislės arklių skaičių programos įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. ne mažiau kaip penkerius metus. 2013 m. balandžio 17–18 d. atlikus patikrą vietoje, arklių nerasta. Kadangi pareiškėjas pakartotinai padarė registravimo ir tapatybės nustatymo reikalavimų pažeidimų (2012 m. vasario 3 d. ir 2013 m. sausio 23 d. patikrinimo aktai), remiantis Registravimo taisyklių 34.3 papunkčiu, jam taikytas paramos susigrąžinimas už 2011 m. Agentūros sprendimas susigrąžinti paramą priimtas 2014 m. birželio 10 d. Pareiškėjui yra mokama ne vienkartinė išmoka už įsipareigojimus, o kompensacinė parama, t. y. pareiškėjo įsipareigojimai yra tęstiniai ir jų privaloma laikytis ne tik Paraiškos pateikimo metu, bet ir visą įsipareigojimų laikotarpį. Pagal teisės aktų nuostatas, prisiimtų įsipareigojimų kontrolę atlieka ne tik Agentūra, bet ir VMVT. Tai institucija, kuriai suteikta teisė koordinuoti ir kontroliuoti ūkinių gyvūnų registravimą ir ženklinimą, kontroliuoti ūkinių gyvūnų sveikatą, gerovę ir t. t. Todėl skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis VMVT atliktais patikrinimais. Be to, nagrinėjamu atveju priimtas tik prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015, tačiau nepriimtas sprendimas dėl proceso atnaujinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymi, kad gyvūnų kankinimo ir žiauraus elgesio su jais faktą nustatė Vilniaus VMVT 2013 m. kovo 28 d. patikrinimo metu. Neteisėti veiksmai konstatuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013. Akcentuoja, kad paramos gavėjų įsipareigojimai yra tęstiniai. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 konstatuota, jog pareiškėjas nevykdė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme įtvirtintų gyvūnų laikytojo pareigų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2014 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. KV 06 11, kuriuo pareiškėjui taikytas paramos susigrąžinimas už 2011 m.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas A. A. K. 2011 m. birželio 14 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“. 2011 m. lapkričio 3 d. buvo suformuotas kasmetinis prašymas už 2011 m., kurio vertinimo metu nebuvo nustatyti jokie pažeidimai, todėl 2011 m. gruodžio 29 d. pareiškėjui buvo išmokėta visa jam priklausanti 88 874,50 Lt paramos suma.

2012 m. vasario 3 d. Vilniaus VMVT pareigūnai atliko planinį pareiškėjo arklių laikymo vietos patikrinimą ir įvertino, kaip pareiškėjas laikosi ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų. Patikrinimo duomenys buvo užfiksuoti Vilniaus VMVT 2012 m. vasario 3 d. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų įgyvendinimo patikrinimo akte. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė Registravimo taisyklių 22.1 papunkčio, 65 ir 74 punktų reikalavimų. Vilniaus VMVT 2013 m. sausio 23 d. vėl atliko pareiškėjo planinį arklių laikymo vietos patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas ankstesnio patikrinimo metu nustatytų trūkumų nėra pašalinęs.

Vilniaus VMVT 2013 m. kovo 27 d. gavo naują pranešimą, kad pareiškėjas neprižiūri arklių. 2013 m. kovo 28 d. buvo atlikta patikra vietoje. Vilniaus VMVT, atsižvelgdama į 2013 m. kovo 28 d. patikrinimo metu nustatytus faktus bei vadovaudamasi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 2013 m. kovo 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priimti sprendimą dėl leidimo paimti arklius ir perduoti juos kitam laikytojui UAB „Lietuvos žirgynas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje Nr. S2-17262-833/2013 leido paimti arklius iš pareiškėjo ir perduoti juos UAB „Lietuvos žirgynas“. 2013 m. balandžio 5-6 d., vykdant 2013 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, iš pareiškėjo arklių laikymo vietos buvo paimta ir išvežta viso 117 arklių bei rastas vienas nugaišęs arklys, taip pat 2 arkliai buvo eutanazuoti dėl itin sunkios sveikatos būklės.

Ginčijamas Agentūros 2014 m. birželio 10 d. sprendimas dėl paramos už 2011 m. susigrąžinimo priimtas remiantis Taisyklių 34.3 punktu, konstatavus, kad pareiškėjas pakartotinai padarė ūkinių gyvūnų registravimo ir tapatybės nustatymo reikalavimų pažeidimus (Vilniaus VMVT 2012 m. vasario 3 d. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo patikrinimo aktas ir Vilniaus VMVT 2013 m. sausio 23 d. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų įgyvendinimo patikrinimo aktas Nr. 4).

Pareiškėjas A. A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Agentūros 2014 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. KV 06 11.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015, nes Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atnaujintas procesas aptariamoje civilinėje byloje, ir iš esmės ginčija gyvūnų paėmimo teisėtumą. Papildomai pažymi, jog VMVT 2013 m. kovo 28 d. patikrinimo aktas laikytinas suklastotu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra vertinamas Agentūros priimto administracinio akto, kuriuo nuspręsta pareiškėjui taikyti sankciją pagal Taisyklių 34.3 punktą – susigrąžinti išmokėtą paramą už 2011 metus – teisėtumas. Ginčijamas aktas priimtas nustačius, jog pareiškėjas padarė Taisyklių 11.1, 11.2 ir 11.10 punktų pažeidimus.

Paramos gavėjų įsipareigojimai išdėstyti Taisyklių 11 punkte. Jame numatyta, kad paramos gavėjai, be kita ko, įsipareigoja laikytis gyvūnų gerovės, ūkinių gyvūnų registravimo ir tapatybės nustatymo reikalavimų, neturėti iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos užfiksuotų ir nepašalintų iki einamųjų metų gruodžio 31 d. šių reikalavimų pažeidimų (11.1 p.); išlaikyti paramos paraiškoje įsipareigotą nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ar naminių paukščių skaičių Programos įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. ne mažiau kaip penkerius metus (11.2 p.); visoje valdoje laikytis Pagrindinių reikalavimų, kurių sąrašas ir sankcijų dydžiai pateikiami šių Taisyklių 3 priede, Valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 „Dėl Valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, ir Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, išdėstytų reikalavimų (11.10 p.).

Taisyklių 32.3 punkte numatyta, kad nustačius pažeidimus dėl gyvūnų gerovės, ūkinių gyvūnų registravimo ir tapatybės nustatymo reikalavimų nesilaikymo ir jei šie pažeidimai buvo užfiksuoti iki einamųjų metų lapkričio 1 d. ir nebuvo pašalinti iki einamųjų metų gruodžio 31 d., paramos gavėjui einamaisiais metais parama neskiriama. Taisyklių 34.3 punkte nustatyta, kad paramos susigrąžinimas taikomas pakartotinai padarius vieną iš pažeidimų, numatytų šių Taisyklių 32 punkte.

Vertinant kasmetinius prašymus už 2011-2013 paramos teikimo metus buvo atlikti keli pareiškėjo patikrinimai. Vilniaus VMVT 2012 m. vasario 3 d. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų įgyvendinimo patikrinimo akte Nr. 401/1 pažymėta, kad pareiškėjas nevykdo Registravimo taisyklių 22.1 papunkčio, 65 ir 74 punktų reikalavimų. Dėl to, jog pareiškėjas laikė arklius palaidus bendroje bandoje dideliame plote (atviroje teritorijoje), jų suskaičiuoti patikrinimo metu nebuvo galimybės. Pareiškėjas atsisakė pasirašyti patikrinimo aktuose, atsisakė paimti jam teiktų aktų egzempliorius, su nustatytais pažeidimais nesutiko.

Vilniaus VMVT 2013 m. sausio 23 d. vėl atliko pareiškėjo planinį arklių laikymo vietos patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas ankstesnio patikrinimo metu nustatytų trūkumų nėra pašalinęs. Suskaičiuoti arklių vietoje, kaip ir ankstesniais metais, nebuvo galimybės. Patikrinimo metu nustatyti analogiški pažeidimai, kaip ir 2012 m.

Vilniaus VMVT pareigūnai, 2013 m. kovo 15 d. gavę iš Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos pranešimą, kad pareiškėjo arklių laikymo vietoje yra pastebėti 4-5 nugaišę arkliai, dalyvaujant pareiškėjui, atliko vietos patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad arkliai neatskirti pagal amžių, lytį. Arklių prieauglis vidutinio įmitimo, yra išliesėjusių, arkliai turi židininių kūno dangos pažeidimų, ūkiniame pastate, esančiame šalia pareiškėjo sodybos, laikomiems 4 arkliams išretėjusi plaukų danga (galima avitaminozė). Pareiškėjas nepateikė arklių registravimo, ženklinimo ir apskaitos dokumentų. Be to, patikrinimo metu konstatuota, kad karvidė, į kurią arkliai suleidžiami nakties poilsiui, nėra pritaikyta arklių laikymui (nėra ėdžių, girdymui tinkamos įrangos).

2013 m. kovo 27 d. Vilniaus VMVT gavo naują pranešimą, kad pareiškėjas neprižiūri arklių, jie nešeriami, negirdomi, padvėsė 18 arklių, kuriuos pareiškėjas išveža traktoriumi, kapoja gabalais ir šeria šunims. 2013 m. kovo 28 d. atlikus patikrą vietoje, dalyvaujant ir Vilniaus r. sav. Nemenčinės seniūnui E. P., nustatyta, kad tvarte mėšlas be pakratų, kumelės neatskirtos nuo eržilų, tvarte nepašalinti aštrūs kampai (nors pareiškėjas buvo įsipareigojęs šį trūkumą pašalinti iki 2013 m. kovo 21 d.), visų amžių grupių ir lyčių arkliai laikomi vienoje kaimenėje, arkliai negali patogiai atsigulti/atsikelti, tvartas nėra pritaikytas arklių laikymui, patikrinimo metu 12.00 val. arkliai dar nebuvo šerti, dalis arklių išliesėję, arkliai geria iš natūralaus šaltinio, kuris patikrinimo metu užterštas polaidžio vandeniu su arklių mėšlu. Laikomi arkliai yra apatiški, ieško pašaro. Patikrinimo metu lauke rasti 2 ir tvarte 2 negalintys atsikelti arkliai, kuriems yra būtina veterinarinė pagalba. Be to, tvarte rasta 13 įvairaus amžiaus nugaišusių arklių. Vizualinės apžiūros metu buvo nustatyta, kad arklių gaišenos galėjo atsirasti prieš kelias paras. Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad laikomiems arkliams dėl netinkamo šėrimo ir girdymo gresia žūtis.

Vertinant kasmetinį prašymą už 2013 paramos teikimo metus ir vadovaujantis 2013 m. balandžio 17 d. – 2013 m. balandžio 19 d. atlikta patikra vietoje, nustatyta, kad laikymo vietoje arklių nerasta. Apie arklių išvežimą joks dokumentas nebuvo pateiktas. Taip pat patikros vietoje metu nebuvo pateikta Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalo (GAŽ-1) forma, Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnalo (GAZ-2) forma ir Pranešimo apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą (GŽ-2) forma. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Valdymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23, 12 punkto reikalavimų žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, turėti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nurodytą tręšimo planą.

Įvertinusi aptartas teisės aktų nuostatas, byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. KV 06 11 turėjo pagrindą taikyti pareiškėjui Taisyklių 34.3 punkte numatytą sankciją – paramos susigrąžinimą pareiškėjui pakartotinai padarius vieną iš pažeidimų, numatytų šių Taisyklių 32 punkte. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus VMVT 2012 m. vasario 3 d. patikrinimo akte buvo konstatuoti Registravimo taisyklių 22.1 papunkčio, 65 ir 74 punktų reikalavimų pažeidimai, nes nuo 2009 m. nėra registruota gyvūnų kaita ir perkėlimas, nėra duomenų apie prieauglio, gimusio po 2009 m. m. liepos 1 d., ženklinimą. Vilniaus VMVT 2013 m. sausio 23 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas ankstesnio patikrinimo metu nustatytų trūkumų nėra pašalinęs. Nustatyta, jog pareiškėjas nesilaikė Registravimo taisyklių 10, 15, 22.1, 65, 67, 76 punktuose numatytų reikalavimų. Nuo 2009 m. nėra duomenų apie gyvūnų kaitą, ne visi arkliai turi išduotus pasus, naujai atvestas prieauglis nėra identifikuotas ir registruotas. Taigi matyti, jog Vilniaus VMVT 2013 m. sausio 23 d. patikrinimo akte pakartotinai buvo konstatuoti ūkinių gyvūnų registravimo ir tapatybės nustatymo reikalavimų nesilaikymo pažeidimai, pareiškėjas minėtų pažeidimų nei pirmu, nei antru atveju nustatytu laiku nepašalino. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Agentūros priimtas sprendimas susigrąžinti paramą buvo teisėtas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, matyti Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 konstatavo, jog pareiškėjas nevykdė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme įvirtintų gyvūnų laikytojo pareigų, A. A. K. neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje S2-17262-833/2013, kuri apeliacine tvarka buvo peržiūrėta ir palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje 2S-1047-565/2013. Minėtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimas yra (ir buvo pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą nagrinėjamoje administracinėje byloje) įsiteisėjęs. Nors pareiškėjas buvo padavęs prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015. Dėl šios nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

Įvertinus aptartas aplinkybes, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 yra atnaujintas procesas, todėl teismas negalėjo ja remtis, yra neteisingas, nes pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo tenkintas. Tačiau, net nevertinant šio fakto, matyti, jog sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, buvo įsiteisėjęs. Pažymėtina ir tai, kad rėmimasis civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 nustatytomis aplinkybėmis buvo papildomas motyvas, kodėl pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas nustatė šiai administracinei bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje pateiktus Vilniaus VMVT patikrinimo aktus ir padarė išvadą, jog atsakovas turėjo pagrindą priimti skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog minėta išvada galėjo būti padaryta ir nevertinant civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 nustatytų aplinkybių, įvertinus kitus administracinėje byloje surinktus įrodymus.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat plačiai dėsto argumentus, susijusius su gyvūnų paėmimu, kuris, anot pareiškėjo, vyko neteisėtai.

Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl viešojo administravimo subjekto – Agentūros – priimto administracinio sprendimo, kuriuo nuspręsta susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą paramą už 2011 metus, teisėtumo. Administracinis teismas vertina, ar konkrečiu atveju priimant sprendimą nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 3 str. 2 d.). Šiuo atveju buvo nustatyta, jog atsakovas turėjo pagrindą pagal Taisyklių 34.3 punktą priimti skundžiamą sprendimą. Argumentai, susiję su arklių paėmimo iš pareiškėjo teisėtumu, sudaro civilinės bylos S2-17262-833/2013, kurioje buvo sprendžiama dėl leidimo paimti gyvūnus išdavimo, nagrinėjimo dalyką, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra aktualūs ir nevertintini.

Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad Vilniaus VMVT 2013 m. kovo 28 d. patikrinimo aktas yra suklastotas ir neteisėtas, nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualus, nes Agentūra, priimdama skundžiamą Sprendimą, rėmėsi ne minėtu patikrinimo aktu, tačiau Vilniaus VMVT 2012 m. vasario 3 d. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo patikrinimo akte ir Vilniaus VMVT 2013 m. sausio 23 d. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų įgyvendinimo patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis. Kadangi pareiškėjo minimas patikrinimo aktas nebuvo pagrindas priimti ginčijamą Sprendimą, pareiškėjo argumentai, susiję su Vilniaus VMVT 2013 m. kovo 28 d. patikrinimo akto teisėtumu, nevertintini.

Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas nesutinka su Vilniaus VMVT patikrinimo aktuose nustatytomis aplinkybėmis, jis į bylą nepateikė jokių įrodymais pagrįstų objektyvių duomenų, kurie paneigtų Agentūros ir Vilniaus VMVT nustatytas faktines aplinkybes, suponavusias ginčijamo Sprendimo priėmimą.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė