2023-06-28 Nr. AB-12759-3-61-3-00947-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-708-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00947-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.4; 61

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Inovacijų agentūros (buvęs pavadinimas – viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra) prašymą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA) (dabartinis pavadinimas – viešoji įstaiga Inovacijų agentūra, toliau – ir Agentūra) (toliau – ir pareiškėjas) teismo prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) 2022 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. S-3701 (1.4 E) „Dėl lėšų grąžinimo“ (prašyme nurodyta sprendimo priėmimo data – 2021 m. sausio 27 d., laikytina rašymo apsirikimu) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Registrų centrą grąžinti LVPA be teisinio pagrindo gautas lėšas – 252 559,44 Eur.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:

2.1. Iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – ir VIIVĮ) nuostata (29 str. 3 d. 3 p.) numatė, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami tik mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. LVPA nepateko į šioje nuostatoje numatytų subjektų sąrašą, todėl už registro duomenų gavimą mokėjo Registrų centrui Juridinių asmenų registro sutartyje nustatyta tvarka. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo VIIVĮ 25, 27, 29, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-848 (toliau – ir VIIVĮ pakeitimas), kuriuo pakeistas 29 straipsnio 3 dalies 3 punktas, numatant, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Įsigaliojus VIIVĮ pakeitimui LVPA įgijo teisę iš Registrų centro neatlygintinai gauti duomenis, reikalingus jai teisės aktais priskirtoms funkcijoms vykdyti.

2.2. Nuo 2019 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo VIIVĮ pakeitimas, dėl neatlygintino duomenų teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, LVPA Registrų centrui iš viso sumokėjo 252 559,44 Eur, kuriuos Registrų centras priskaičiavo už laiką, kuomet LVPA registro duomenys turėjo būti teikiami neatlygintinai (taip pat Registrų centras LVPA yra pateikęs apmokėti 12 601,25 Eur, kurių LVPA neapmokėjo).

2.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. gegužės 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021 (toliau – ir LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimas) ir jame pateikiami motyvai patvirtina, kad Registrų centro veiksmai reikalaujant LVPA mokėti už duomenų teikimą po 2019 m. sausio 1 d., kai pasikeitė aktualus teisinis reguliavimas, buvo neteisėti ir nepagrįsti, todėl visos po 2019 m. sausio 1 d. Registrų centro iš LVPA gautos lėšos už duomenų teikimą yra grąžintinos LVPA, kadangi buvo gautos nesant teisinio pagrindo.

2.4. Įsigaliojus VIIVĮ pakeitimui, LVPA net kelis kartus Registrų centrui papildomai teikė detalius prašymus ir argumentus dėl LVPA tinkamumo ir teisės informaciją gauti nemokamai, informavo apie pasikeitusį norminį reglamentavimą, nurodė, kad Registrų centro pozicija neatitinka VIIVĮ normų ir VIIVĮ pakeitimo lydimuosiuose dokumentuose (aiškinamajame rašte) nurodyto tokio reglamentavimo tikslo ir esmės (vieno langelio principas, efektyvus duomenų keitimasis tarp viešojo administravimo subjektų), tačiau Registrų centras šiuos prašymus ignoravo formaliai ir biurokratiškai atrašydamas nepagrįstus ir neteisėtus atsisakymo teikti duomenis raštus. Nors savo sprendime Registrų centras nurodo, kad lėšas už duomenų teikimą nuo 2019 m. sausio 1 d. iš LVPA gavo teisėtai, kadangi vadovavosi tarp šalių pasirašytomis duomenų teikimo sutartimis, tokia Registrų centro pozicija yra paneigta LVAT, kuris savo sprendime aiškiai konstatavo, kad Registrų centras neteisingai aiškino ir taikė VIIVĮ nuostatas, tuo tarpu pareiga Registrų centrui teikti duomenis neatlygintinai atsirado ne iš sutarčių, o iš teisinio reguliavimo (norminio teisės akto) pasikeitimų.

2.5. LVPA išlaidų tinkamumo vertinimą vykdo viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir CPVA), kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. patirtas išlaidas, kurios pagal VIIVĮ turėjo būti teikiamos neatlygintinai, pripažino netinkamomis finansuoti Europos Sąjungos techninės paramos lėšomis, todėl Registrų centrui sumokėta 252 559,44 Eur suma yra dėl Registrų centro netinkamo veikimo padaryta žala biudžetui, kuri turi būti grąžinta kaip nepagrįstai ir neteisėtai gautos lėšos.

2. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo argumentais, tačiau teismo sprendimas buvo priimtas konkretaus subjekto, t. y. Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir ESFA), atžvilgiu, LVAT įvertinus konkrečiai su ESFA susijusias reikšmingas aplinkybes. Be to, LVAT minėtoje administracinėje byloje nesprendė klausimo dėl ESFA iki teismo sprendimo priėmimo sumokėtų lėšų grąžinimo ir LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime nėra jokių įpareigojimų Registrų centrui grąžinti ESFA sumokėtas lėšas. LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu tik panaikino Registrų centro sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta ESFA teikti registro duomenis neatlygintinai ir įpareigojo Registrų centrą priimti naują sprendimą.

2.2. LVAT tik 2021 m. gegužės 26 d. suformavo kriterijus dėl viešųjų įstaigų priskyrimo valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pagal VIIVĮ 2 straipsnio 19¹ dalį, todėl teisiniai santykiai, įvykę praeityje, negali būti grindžiami LVAT išaiškinimu, kuris yra nukreiptas į ateitį, t. y. kaip po LVAT išaiškinimo asmenys turi taikyti analogiškus teisės aktus, dėl kurių LVAT yra pateikęs išaiškinimą. Konstitucinis teisinės valstybės principas reiškia, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsiranda po įstatymų įsigaliojimo, ir mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) yra taikomas aiškinant ir LVAT sprendimuose ir (ar) nutartyse pateiktų išaiškinimų galiojimą, t. y. asmenys, taikydami teisės aktus, dėl kurių LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime pateiktas išaiškinimas, jį taikyti ir remtis juo gali tik teisiniuose santykiuose, kurie atsirado po LVAT suformuotos teisminės praktikos, kitoks aiškinimas pažeistų minėtą konstitucinės teisinės valstybės principą (lex retro non agit). Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. VIIVĮ iš viso nebuvo įtvirtintos sąvokos, kas turėtų būti laikoma valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, todėl Registrų centras negalėjo savo nuožiūra interpretuoti VIIVĮ nuostatų.

2.3. Registrų centras iki 2021 m. lapkričio 29 d. duomenis sutarčių pagrindu pareiškėjui teikė atlygintinai, o pareiškėjas atitinkamai buvo įsipareigojęs už naudojimąsi duomenimis sumokėti nustatytą atlyginimą. Iki 2021 m. lapkričio 29 d. su pareiškėju sudarytų sutarčių nuostatos dėl duomenų teikimo už atlyginimą nebuvo pakeistos ir atitiko sutarties šalių valią bei prisiimtus įsipareigojimus. Registrų centro 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas teikti duomenis pareiškėjui neatlygintinai buvo priimtas atsižvelgiant į visumą tokiam sprendimui priimti reikšmingų ir tinkamam teisės taikymui svarbių aplinkybių: 1) LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021 suformuotus kriterijus dėl viešųjų įstaigų priskyrimo valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pagal VIIVĮ 2 str. 19¹ d.; 2) kompetentingų institucijų, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuomones; 3) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos neatlygintino duomenų teikimo viešosioms įstaigoms klausimams aptarti 2021 m. spalio 11 d. ir 2021 m. lapkričio 18 d. organizuotų susitikimų su Registrų centro, pareiškėjo ir kitų suinteresuotų subjektų atstovais metu aptartus aktualius aspektus.

2.4. Pareiškėjo sumokėtos lėšos yra gautos teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis tiek šalių sutartyse sulygtomis sąlygomis, tiek VIIVĮ nuostatomis, kurios iki minėto LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo niekada nebuvo išaiškintos taip, kad būtų galima viešąsias įstaigas prilyginti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, turinčioms teisę gauti registrų duomenis neatlygintinai.

2.5. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo vykdoma viešojo administravimo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto bei valstybės piniginių fondų, pareiškėjo prašomų grąžinti lėšų grąžinimas būtų tik formalus veiksmas, nes pareiškėjui būtų grąžintos valstybės biudžeto lėšos ir ta pati lėšų suma iš valstybės biudžeto vėl turėtų būti skirta Registrų centrui – registro tvarkytojo sąnaudoms padengti. Formalus valstybės biudžeto lėšų grąžinimas ir pakartotinis skyrimas sukeltų papildomą administracinę naštą visiems šiame procese dalyvaujantiems subjektams, o Registrų centrui dar ir papildomą finansinę naštą, nes pagal VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalį dėl neatlygintino registro duomenų teikimo patirtos sąnaudos privalo būti patikrintos nepriklausomo auditoriaus.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo CPVA atsiliepime į prašymą prašė jį tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą nurodė, kad CPVA, atsakinga už techninės paramos prioritetų įgyvendinimą, privalo imtis veiksmų dėl techninės paramos gavėjams išmokėtų lėšų susigrąžinimo, kai nustato netinkamas finansuoti išlaidas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėse nustatyta tvarka, CPVA 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo iš LVPA. CPVA priėmus sprendimą dėl lėšų grąžinimo, projekto vykdytojas lėšas grąžina pagal teisės aktus, reglamentuojančius valstybės biudžeto rengimo, tvirtinimo ir vykdymo procedūras, pakeisdamas finansavimo šaltinius, jei lėšos išmokėtos einamaisiais metais, arba grąžindamas lėšas į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą. Projekto vykdytojas arba projekto vykdytojo lėšų asignavimų valdytojas, jei projekto vykdytojo vadovas nėra asignavimų valdytojas, perveda lėšas į valstybės iždo sąskaitą. Registrų centro neatlygintino duomenų teikimo patiriamų sąnaudų padengimo klausimai turėtų būti sprendžiami paties asignavimo valdytojo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2022 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo Agentūros prašymą patenkino – panaikino Registrų centro Sprendimą ir įpareigojo Registrų centrą Agentūrai grąžinti 252 559,44 Eur nepagrįstai sumokėtus už Registrų centro teiktus registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. R4-5030 kreipėsi į atsakovą dėl neatlygintino duomenų gavimo iš Registrų centro, prašė informuoti apie galimybę pakeisti tuo metu galiojusias paslaugų sutartis. Registrų centras 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. S-81502 (1.10 E) „Dėl registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo neatlygintinai“ pareiškėją informavo, kad neturi teisinio pagrindo keisti šiuo metu galiojančių duomenų teikimo sutarčių ir pareiškėjui duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos teikti neatlygintinai.

5.2. Pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. raštu Nr. R4-1732 „Dėl VĮ Registrų centro įkainių taikymo“ pakartotinai kreipėsi į Registrų centrą dėl neatlygintino duomenų gavimo, remdamasis LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021.

5.3. CPVA 2021 m. spalio 28 d. sprendimu „Grąžintinos lėšos“ nusprendė, jog LVPA nuo 2019 m. sausio 1 d. patirtos ir Europos Komisijai deklaruotos išlaidos (Registrų centro paslaugų išlaidų suma, deklaruota su mokėjimo prašymais Nr. MP018-MP031) neatitinka išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimo, todėl laikytinos netinkamomis finansuoti išlaidomis ir turi būti grąžintos.

5.4. Registrų centras 2021 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. S-142277 (10.1 E) „Dėl duomenų teikimo neatlygintinai“ pareiškėją informavo, kad išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. liepos 12 d. raštą Nr. R4-1732 „Dėl VĮ Registrų centro įkainių taikymo“ ir priėmė sprendimą jį tenkinti. Registrų centras nurodė, kad vadovaudamasis VIIVĮ, remdamasis kompetentingų institucijų pateiktomis nuomonėmis ir atsižvelgdamas į LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą, nuo Registrų centro 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo priėmimo pareiškėjui duomenis teiks neatlygintinai.

5.5. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. R4-3657 „Dėl duomenų teikimo neatlygintinai ir ES fondų techninės paramos bei valstybės biudžeto lėšų naudojimo“ nurodė, kad registrų ir valstybės informacinės sistemos duomenys pareiškėjui turėtų būti perduodami neatlygintinai jo viešojo administravimo funkcijoms atlikti nuo 2019 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 38 straipsnio 2 dalies pakeitimai. Pareiškėjas prašė sumokėtą 252 559,44 Eur sumą sugrąžinti, šalims atskirai susitariant dėl lėšų grąžinimo terminų.

5.6. Registrų centras 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. S-3701 (1.4 E) „Dėl lėšų grąžinimo“ pareiškėjui nurodė, kad prašomas sugrąžinti lėšas Registrų centras gavo pagrįstai ir teisėtai, laikantis VIIVĮ 29 straipsnio reikalavimų ir tarpusavio prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, pagal kuriuos pareiškėjas privalėjo už naudojimąsi duomenimis sumokėti nustatyto dydžio atlyginimą, todėl neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.

6. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (VIIVĮ). Teismas aptarė šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), VIIVĮ 2 straipsnio 191 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.) nuostatas.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad LVPA buvo suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, jos veikla buvo finansuojama iš valstybės biudžeto bei valstybės pinigų fondų. Sisteminė aptartų teisės normų analizė patvirtina tai, kad pareiškėjas turėjo teisę neatlygintinai gauti duomenis, būtinus jam pavestoms funkcijoms atlikti.

8. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas priskirtinas prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kuriam remiantis VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nuo 2019 m. sausio 1 d. Registrų centras duomenis, būtinus pareiškėjui pavestoms viešojo administravimo funkcijoms atlikti, turėjo teikti neatlygintinai.

9. Remdamasis LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu, teismas pažymėjo, kad LVAT analogiškoje byloje iš esmės konstatavo, kad Registrų centrui pareiga teikti atitinkamus duomenis valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms atsirado nuo 2019 m. sausio 1 d. dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo. Todėl teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pareiga neatlygintinai teikti duomenis jam kilo tik nuo 2021 m. gegužės 26 d. LVAT priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1064-602/2021. Teismas pažymėjo, kad atsakovui pareiga vadovautis VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), VIIVĮ 2 straipsnio 191 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.) kilo ir iki LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo priėmimo, todėl tokie atsakovo argumentai yra niekuo nepagrįsti.

10. Teismas konstatavo, kad Registrų centras nesivadovavo VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), VIIVĮ 2 straipsnio 191 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, kuris yra naikintinas.

11. Konstatavęs, kad Registrų centras, vadovaujantis VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nuo 2019 m. sausio 1 d. LVPA turėjo teikti duomenis neatlygintinai, teismas tenkino ir antrąjį pareiškėjo reikalavimą – įpareigojo atsakovą grąžinti pareiškėjui 252 559,44 Eur nepagrįstai sumokėtus už Registrų centro teiktus registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

III. 12. Atsakovas Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti VAAT 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

13. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, teismas neobjektyviai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, neįsigilino į ginčo esmę, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką.

13.2. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad, remiantis VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Agentūrai duomenys neatlygintinai turėjo būti teikiami ne nuo Registrų centro sprendimo priėmimo momento, bet nuo 2019 m. sausio 1 d. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimas buvo priimtas konkretaus subjekto, t. y. ESFA, atžvilgiu, LVAT įvertinus konkrečiai su ESFA susijusias reikšmingas aplinkybes. Be to, LVAT minėtoje administracinėje byloje nesprendė klausimo dėl ESFA iki 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo priėmimo sumokėtų lėšų grąžinimo ir LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime nėra jokių įpareigojimų Registrų centrui grąžinti ESFA sumokėtas lėšas. LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu tik panaikino Registrų centro sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta ESFA teikti registro duomenis neatlygintinai, ir įpareigojo Registrų centrą priimti naują sprendimą.

13.3. Teismo pozicija, kad Agentūros ir Registrų centro teisiniuose santykiuose, įvykusiuose nuo 2019 m. sausio 1 d., turi būti remiamasi LVAT gerokai vėliau (2021 m. gegužės 26 d.) priimtu sprendimu, neatitinka nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų, nei konstitucinės teisinės valstybės principo (lex retro non agit). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Registrų centro argumentus, jog LVAT tik 2021 m. gegužės 26 d. suformavo kriterijus dėl viešųjų įstaigų priskyrimo valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pagal VIIVĮ 2 straipsnio 19¹ dalį, todėl yra akivaizdu, jog teisiniai santykiai, įvykę praeityje, negali būti grindžiami LVAT išaiškinimu, kuris yra nukreiptas į ateitį. LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime nenurodyta, jog ESFA duomenys neatlygintinai turėjo būti teikiami nuo 2019 m. sausio 1 d. Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia nepagrįstą teismo išvadą, jog LVAT analogiškoje byloje iš esmės konstatavo, kad Registrų centrui pareiga teikti atitinkamus duomenis valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms atsirado nuo 2019 m. sausio 1 d., dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo.

13.4. Neaiškumai, vertinant viešųjų įstaigų teisę gauti registrų duomenis neatlygintinai, galėjo susiklostyti dėl to, kad net ir įsigaliojus VIIVĮ pakeitimui, kuriuo nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo praplėstas subjektų, turinčių teisę gauti registro duomenis neatlygintinai, sąrašas, pati sąvoka, detalizuojanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, apibrėžimą įsigaliojo gerokai vėliau – tik 2019 m. rugpjūčio 1 d., priėmus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII- 2280. Taigi, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. VIIVĮ iš viso nebuvo įtvirtintos sąvokos, kas turėtų būti laikoma valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, todėl Registrų centras negalėjo savo nuožiūra interpretuoti VIIVĮ nuostatų. Teismas, nevertindamas šios aplinkybės, padarė visiškai nepagrįstas išvadas, jog Registrų centro pareiga teikti duomenis neatlygintinai kilo dar iki LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo priėmimo.

13.5. Teismas, netinkamai taikydamas teisės aktus ir LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime pateiktus išaiškinimus, neatsižvelgė į šalių sutarties laisvės principą, kuris nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, todėl tai irgi lėmė neteisėto Sprendimo priėmimą. Iki 2021 m. lapkričio 29 d. priimto sprendimo duomenys Agentūrai buvo teisėtai bei pagrįstai teikiami atlygintinai, vadovaujantis tarp Registrų centro ir Agentūros sudarytų sutarčių pagrindu, o Agentūra atitinkamai buvo įsipareigojusi už naudojimąsi duomenimis sumokėti nustatytą atlyginimą. Registrų centro 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas teikti duomenis Agentūrai neatlygintinai buvo priimtas atsižvelgiant į visumą tokiam sprendimui priimti reikšmingų ir tinkamam teisės taikymui svarbių aplinkybių.

13.6. Agentūros sumokėtos lėšos gautos teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis tiek šalių sutartyse sulygtomis sąlygomis, tiek VIIVĮ nuostatomis, kurios iki minėto LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo niekada nebuvo išaiškintos taip, kad būtų galima viešąsias įstaigas prilyginti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, turinčioms teisę gauti registrų duomenis neatlygintinai. Teismo sprendimo nepagrįstumą įrodo ir aplinkybė (kurios teismas neanalizavo), jog piniginių lėšų grąžinimas nebūtų tikslingas ir sukeltų papildomą administracinę naštą visiems šiame procese dalyvaujantiems subjektams. Agentūros vykdoma viešojo administravimo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto bei valstybės piniginių fondų, Agentūros prašomų grąžinti lėšų grąžinimas būtų tik formalus veiksmas, nes Agentūrai būtų grąžintos valstybės biudžeto lėšos ir ta pati lėšų suma iš valstybės biudžeto vėl turėtų būti skirta Registrų centrui – registro tvarkytojo sąnaudoms padengti.

13.7. Teismas nepagrįstai nevertino Registrų centro nurodytos aplinkybės, kad kompetentingos institucijos teikdamos nuomonę Agentūros sumokėtų lėšų grąžinimo klausimo neanalizavo ir dėl jo nepasisakė. Teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsakingos už valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą, nuomonę, pateiktą nagrinėjant klausimą dėl lėšų grąžinimo analogiškoje situacijoje, t. y. dėl lėšų grąžinimo ESFA (Finansų ministerijos 2021 m. liepos 26 d. raštas Nr. ((2.35Mr-03)-5K-2111789)-6K-2104543 „Dėl lėšų grąžinimo Europos socialinio fondo agentūrai“).

13.8. Teismas neanalizavo aplinkybės, jog dėl atlygintino duomenų teikimo iki Registrų centro 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo priėmimo nei valstybei, nei pačiai Agentūrai žala nebuvo padaryta, nes buvo taikoma tik skirtinga atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarka. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįsigilino į susiklosčiusią situaciją, nesiekė išsiaiškinti visų reikšmingų aplinkybių, netyrė faktų visumos, nesivadovavo sisteminiu teisės aktų aiškinimu, priimtas sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

14. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad VAAT nagrinėjama to paties pobūdžio administracinė byla Nr. eI2-2834-566/2022 pagal ESFA skundą dėl Registrų centro 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. S-153614 (1.10 E) panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti nepagrįstai gautas lėšas. VAAT toje byloje 2022 m. birželio 1 d. priėmė nutartį kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija), ar byla pagal ESFA skundą teisminga bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį prašymą, 2022 m. liepos 21 d. priėmė nutartį teismingumo byloje Nr. T-36/2022, kuria nutarė, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Atsakovas prašo atsižvelgti į šią Specialiosios teisėjų kolegijos nutartį, kurioje pateikti išaiškinimai aktualūs ir šios administracinės bylos kontekste, įvertinant administracinės bylos Nr. eA-3302-968/2022 teismingumo klausimą.

15. Pareiškėjas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o VAAT 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

15.1. Įsigaliojus VIIVĮ pakeitimui Agentūra įgijo teisę iš Registrų centro neatlygintinai gauti duomenis, reikalingus jai teisės aktais priskirtų funkcijų vykdymui. Teisė gauti registro duomenis atsirado nuo 2019 m. sausio 1 d., ką patvirtino tiek LVAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime, taip pat ir VAAT 2022 m. birželio 2 d. sprendime. Pareiga teikti registro duomenis neatlygintinai Registrų centrui atsirado nuo 2019 m. sausio 1 d., o vėlesni teismų sprendimai tik patvirtino šį faktą, bet nesukūrė naujos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės. Šiuo atveju Registrų centrui taikytinas principas, jog iš ne teisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), t. y. primesdamas kitai šaliai sudaryti įstatymams prieštaraujančią sutartį, Registrų centras neturi teisės perkelti su tokiu savo neteisėtu veikimu susijusių pasekmių kitai šaliai, kuriai buvo būtina gauti registro duomenis savo funkcijų vykdymui iš šiuos duomenis tvarkančio valstybės vardu veikiančio vienintelio tiekėjo.

15.2. Agentūra registro duomenis gaudavo ne pagal dispozityvumo principą sudarytas komercines sutartis, bet pagal vienos šalies (Registrų centro) parengtas sąlygas, kurioms Agentūra negalėjo daryti įtakos (laisvai derėtis), nes Registrų centras, veikdamas valstybės vardu, sudarinėjo sutartis jam deleguotų (pavestų) teisių ir pareigų apimtyje, tik ignoravo aplinkybę, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. iš viešojo administravimo subjektų, kuriems teisės aktai paveda vykdyti funkcijas, kurioms vykdyti yra reikalingi registro duomenis, reikalauti sutartimi nustatyto atlygio Registrų centras neturėjo teisės, o savo patirtų sąnaudų kompensavimą turėjo kompensuotis iš Registrų centrui skiriamų valstybės biudžeto lėšų kaip tą nustato VIIVĮ 29 straipsnio 4 dalis.

15.3. Agentūra Registrų centro nurodomo Finansų ministerijos rašto nėra gavusi, tačiau neneigia, jog žino apie šio rašto egzistavimą. Agentūra prašyme VAAT yra pateikusi ir kitų institucijų raštus, kurie Registrų centrui jau yra nepalankūs. Nepagrįstai Registrų centrui sumokėtų lėšų tinkamumo klausimą pagal kompetenciją vertina CPVA (priėmė sprendimą, jog nepagrįstai išmokėtos lėšos turi būti grąžintos). Todėl Registrų centro argumentai dėl Finansų ministerijos rašto nagrinėjamu atveju vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Jeigu teismas manytų jog Finansų ministerijos pozicija yra svarbi, tokiu atveju Agentūra prašo Finansų ministeriją įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu tam, kad ši institucija galėtų pateikti motyvuotą poziciją pagal kompetenciją.

16. Pareiškėjas pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – Finansų ministerijos 2022 m. liepos 26 d. raštą Nr. (24.69Mr)-6K-2204585 „Dėl išlaidų, apmokamų techninės paramos lėšomis, tinkamumo“, kurį jis teigia gavęs po to, kai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir kuris paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl Finansų ministerijos 2021 m. liepos 26 d. rašto Nr. (2.35Mr-03)-5K-2111789)-6K-2104543 „Dėl lėšų grąžinimo Europos socialinio fondo agentūrai“.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su Registrų centro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir pritaria Agentūros atsiliepime dėstomiems argumentams bei juos palaiko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. S-3701 (1.4 E) „Dėl lėšų grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Registrų centrą grąžinti pareiškėjui (Agentūrai) 252 559,44 Eur.

19. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. R4-3657 „Dėl duomenų teikimo neatlygintinai ir ES fondų techninės paramos bei valstybės biudžeto lėšų naudojimo“ kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas sugrąžinti sumokėtą 252 559,44 Eur sumą, šalims atskirai susitariant dėl lėšų grąžinimo terminų. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad registrų ir valstybės informacinės sistemos duomenys pareiškėjui turėtų būti perduodami neatlygintinai jo viešojo administravimo funkcijoms atlikti nuo 2019 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo VIIVĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 38 straipsnio 2 dalies pakeitimai. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Registrų centrui už duomenų teikimą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. yra sumokėjęs 252 559,44 Eur. Registrų centras ginčijamu 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. S-3701 (1.4 E) „Dėl lėšų grąžinimo“ minėto prašymo netenkino bei nurodė, kad prašomas sugrąžinti lėšas Registrų centras gavo pagrįstai ir teisėtai, laikantis VIIVĮ 29 straipsnio reikalavimų ir tarpusavio prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, pagal kuriuos pareiškėjas privalėjo už naudojimąsi duomenimis sumokėti nustatyto dydžio atlyginimą.

20. Specialioji teisėjų kolegija 2022 m. liepos 21 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-36/2022 sprendė teismingumo klausimą byloje, kurioje pareiškėjas Europos socialinio fondo agentūra ginčijo atsakovo Registrų centro atsisakymą grąžinti pareiškėjui pinigines lėšas, pastarojo sumokėtas kaip atlyginimą už naudojimąsi viešo registro duomenimis pagal sutartį, bei įpareigoti atsakovą šias lėšas grąžinti pareiškėjui. Specialioji teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad „Pareiškėjo reikalavimas grindžiamas išskirtinai tuo, kad, pareiškėjo manymu, VĮ Registrų centras yra įgijęs turtą (pinigines lėšas) iš pareiškėjo be teisinio pagrindo. Taigi sprendžiant pareiškėjo inicijuojamą ginčą, turės būti nustatoma, ar nuo 2019 m. sausio 1 d. iki ginčo išsprendimo teisme pareiškėjo sumokėtą atlyginimą už viešo registro duomenų teikimą pagal sutartį galima laikyti kaip be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas ir ar atsakovui kyla prievolė šias lėšas grąžinti pareiškėjui. Ginčai dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo kyla iš privatinių teisinių santykių, todėl atsakyti į klausimą, ar yra teisinės sąlygos išreikalauti turtą (sumokėtas pinigines lėšas) iš atsakovo pagal nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančias civilinės teisės normas, turi bendrosios kompetencijos teismas (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.). Atsižvelgiant į reiškiamų reikalavimų pobūdį ir esmę bei pareiškėjo pasirinktą savo turtinių interesų gynimo būdą, keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme“.

21. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos ginčo dalyką ir pagrindą, pažymi, kad šiuo atveju taip pat turės būti nustatoma, ar pareiškėjo Agentūros nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. sumokėtą atlyginimą už viešo registro duomenų teikimą pagal sutartį galima laikyti kaip be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas ir ar atsakovui Registrų centrui kyla prievolė šias lėšas grąžinti pareiškėjui. Todėl, atsižvelgdama į minėtą Specialiosios teisėjų kolegijos nutartį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas šioje byloje kelia ginčą, kuris turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 25 str.).

22. Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios, be kita ko, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas yra pagrindas atsisakyti skundą priimti arba skundą priėmus bei jį išnagrinėjus tokį teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo kompetenciją, t. y. priskirtinumo teismams taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui (ABTĮ 22 str. 1 d., 69 str. 1 d. 2 p., CPK 26, 29 str.). Bylą perdavus nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėjo pateiktas prašymas pridėti papildomus įrodymus šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius