1c307b4d-af50-484f-bfef-c299a04333fc · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-202-530/2019 Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00054-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; (S) 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, išteisintajam K.

R. (K. R.), iÅ¡teisintojo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. (K. R., toliau – K. R.), kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikta galioti K. R. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. K. R. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o bÅ«tent tuo, kad laikotarpyje nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2017 metų rugpjūčio 19 d., artimoje aplinkoje naudodamas psichinę prievartÄ bei grasindamas padaryti pavojingÄ sveikatai veikÄ , sistemingai baugino nukentėjusiÄ jÄ K. R. (toliau – K. R.), o bÅ«tent: laikotarpyje nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2016 metų lapkričio mėnesio pradžios, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje grasino sutuoktinei K.

R. susidorojimu, sakydamas grasinančius žodžius „aÅ¡ tau nupjausiu galvÄ ir man nieko už tai nebus, pagulėsiu ligoninėje ir viskas“, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2017 metų rugpjūčio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, K. R. papraÅ¡ytas iÅ¡eiti iÅ¡ buto, rodydamas pirÅ¡tu į virtuvės langÄ , naudodamas psichinę prievartÄ , baugino buvusiÄ sutuoktinę K. R. iÅ¡sakydamas grasinančius žodžius „mes visi iÅ¡ čia iÅ¡eisime tik pro langÄ â€œ, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ 2017 metų rugpjūčio 19 d., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiosios laiptinės, naudodamas psichinę prievartÄ baugino buvusiÄ sutuoktinę K.

R. iÅ¡sakydamas grasinančius žodžius „aÅ¡ tau ramiai gyventi neduosiu“, taip artimoje aplinkoje sistemingai naudodamas psichinę prievartÄ , baugino nukentėjusiÄ jÄ K. R., kas buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai K. R. manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.

2. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu konstatavo, kad K. R. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį jį iÅ¡teisino (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorė Oksana Gabrilaitienė (toliau – prokurorė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – K. R. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Jos vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant K.

R. tęsti darbÄ ar bÅ«ti registruotam darbo biržoje, nuo 21 val. iki 6 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos, rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos sutikimo. 3.1. Prokurorės teigimu, nukentėjusioji K. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius parodymus, nurodydama, kad buvęs sutuoktinis K. R. jÄ sistemingai baugino, naudodamas psichinę prievartÄ , iÅ¡sakydamas žodžius „aÅ¡ tau nupjausiu galvÄ man nieko už tai nebus, pagulėsiu ligoninėje ir viskas“, „mes visi iÅ¡ čia iÅ¡eisime tik pro langÄ â€œ ir pan.

Toks iÅ¡teisintojo elgesys jai sukėlė diskomfortÄ , nerimÄ ir baimę ne tik dėl savęs, bet ir dėl mažametės dukters saugumo. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymima, kad K. R. diagnozuotas Å«mimis poliforminis psichozinis sutrikimas su Å¡izofrenijos simptomais, jis yra gydytas Marių psichiatrinėje ligoninėje, todėl nukentėjusioji pagrįstai manė, kad K. R. grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Po jos atžvilgiu iÅ¡sakytų grasinimų nukentėjusioji, pasak prokurorės, bijojo pasilikti viena su juo bute, todėl K.

R. susitikimai su jų mažamete dukra pradėjo vykti lauke. Prokurorė pažymi, kad, nukentėjusiosios teigimu, K. R. Marių ligoninėje buvo paskirtas medikamentinis gydymas, tačiau jis savavališkai jį nutraukė. 3.2. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad nors liudytojai H. ir L. R. nebuvo tiesioginiai K. R. atžvilgiu išsakytų grasinimų liudytojai, tačiau teisiamojo posėdžio jie patvirtino, kad K. R. po K. R. išsakytų grasinimų jautė baimę, jai buvo sukeltas nesaugumo jausmas. Pasak H.

R., po K. R. grasinimų, dukters praÅ¡ymu jis pradėjo iÅ¡ Å¡alies stebėti dukters ir iÅ¡teisintojo susitikimus, bijojo dėl dukters ir anÅ«kės saugumo, bijojo, kad K. R. gali joms kÄ nors blogo padaryti. Atkreipiamas teismo dėmesys ir į tai, kad po K. R. grasinimų, L. R. pradėjo nakvoti K. R. bute, nes bijojo dėl dukters ir anÅ«kės saugumo. 3.3. Pasak prokurorės, K. R., L. R. ir H. R. parodymais neginčytinai įrodyta, kad K. R., naudodamas psichinę prievartÄ , sistemingai baugino savo buvusiÄ sutuoktinę K.

R., tai buvo nuolatinis nukentėjusiosios bauginimo procesas ir baimės sukėlimas jai. K. R., prokurorės įsitikinimu, pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti, jog grasinimai jos atžvilgiu bus įgyvendinti.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintasis K. R. ir jo gynėja advokatė V. Smolenskienė, nesutikdami su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės O. Gabrilaitienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių, tame tarpe ir prokuroro, pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Nors prokurorė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigdama, kad K. R. buvo nepagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ bei atlikęs įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai K.

R. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino, Å¡iam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Sprendžiant iÅ¡teisintojo kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. PrieÅ¡ingai nei teigiama prokurorės apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek nukentėjusiosios, tiek ir iÅ¡teisintojo parodymus, ir jų visumoje pagrįstai sprendė, jog K.

R. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Abejoti tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu teisinio pagrindo nėra.

8. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ , arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ . BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rÅ«Å¡ių veikos:

1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ ;

2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartÄ . Å ioje byloje aktuali antroji veikos rÅ«Å¡is – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartÄ . 8.1. Bauginimas gali reikÅ¡tis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatÄ , sunaikinti ar sugadinti turtÄ ; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimÄ , įtampÄ , nesaugumo jausmÄ . Bauginimu gali bÅ«ti pripažįstami įvairaus pobÅ«džio veiksmai – įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiÅ¡ki veiksmai – gÄ sdinantys telefono skambučiai, triukÅ¡mo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimÄ ir pan.

Å ių bauginamojo pobÅ«džio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylu skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018). 8.2.

Baudžiamajai atsakomybei pagal minimÄ požymį bÅ«tinas ir bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobÅ«džio veiksmų, padarytų per tam tikrÄ , nelabai ilgÄ laiko tarpÄ ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumÄ . Negali bÅ«ti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrÄ laiko tarpÄ , kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiÅ«riu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį.

Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylu skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-341/2010, 2K-90-689/2018).

9. Atsižvelgiant į komentuojamos nusikalstamos veikos požymių analizę, neabejotina, jog tokio pobÅ«džio nusikaltimuose ypatinga reikÅ¡mė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei. Tik tinkamai įvertinus Å¡iuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusių asmenų atžvilgiu, sukėlė jiems įtampÄ , stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nors apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K.

R. patvirtino, jog jos atžvilgiu K. R. iÅ¡sakytus žodžius – „aÅ¡ tau nupjausiu galvÄ ir man nieko už tai nebus, pagulėsiu ligoninėje ir viskas“, „mes visi iÅ¡ čia iÅ¡eisime tik pro langÄ â€œ, „aÅ¡ tau ramiai gyventi neduosiu“, ji vertino kaip realų grasinimÄ , turintį bauginamÄ jį pobÅ«dį, jog tokiais savo veiksmais K. R. jÄ siekė įbauginti, ji realiai bijojo iÅ¡teisintojo, dėl tokio jo elgesio bijojo likti viena su juo namuose ir pan., tačiau vertinant K.

R. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, atsižvelgiant į tai, kad K. R. savo kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nepripažįsta, teigia niekada neturėjęs motyvo bauginti nukentėjusiÄ jÄ , pasitikėti vien tik K. R. parodymais ir vien tik jų pagrindu pripažinti K. R. kaltu jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, teisinio pagrindo nėra.

10. Motyvuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu atmetant ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus, paminėtina, kad, bylos duomenimis, K. R. ir K. R. pakankamai ilgÄ laikÄ gyveno santuokoje, tačiau jų santykiai po skyrybų, be kita ko, įvykusių (duomenys neskelbtini), tapo įtempti, barniai ir nesutarimai, susiję su K. R. ir K. R. mažametės dukters priežiÅ«ra, jos lankymu ir auklėjimu, tarp jų tęsiasi iki Å¡iol. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste itin svarbu ir tai, kad į teisėsaugos institucijas dėl galimai neteisėtų K.

R. veiksmų, bylos duomenimis, K. R. kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 25 d. (kai tuo tarpu pirmasis K. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos epizodas, sprendžiant iÅ¡ K. R. pareikÅ¡tų kaltinimų, buvo įvykdytas dar 2016 metų rugpjūčio mėnesį) po to, kai K. R., K. R. teigimu, pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vaikų teisės apsaugos tarnybÄ , teigdamas, jog K. R. riboja jo, kaip tėvo, teisę matytis su vaiku. Atsižvelgiant į tokius iÅ¡ esmės prieÅ¡iÅ¡kus K. R. ir K. R. tarpusavio santykius, jų kontekste sprendžiant K.

R. ir K. R. parodymų patikimumo klausimÄ , svarbu paminėti, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokioje situacijoje, kai nesutaria santuokoje gyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi ypač įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ bei turėti ne visai teisėtų motyvų. Konfliktinėse situacijose susijaudinę artimais giminystės ryÅ¡iais susiję asmenys (sutuoktiniai, sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ir pan.) ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaiÅ¡tams iÅ¡reikÅ¡ti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui iÅ¡spręsti, jų motyvuoti bei pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylu skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2013, 2K-71/2012).

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje vertinant prokurorės apeliacinio skundo argumentus, jų pagrįstumÄ ir objektyvumÄ , atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors K. R. tvirtina, jog K. R. jai 2016 metų rugpjūčio mėnesį iÅ¡sakyti žodžiai „aÅ¡ tau nupjausiu galvÄ ir man nieko už tai nebus, pagulėsiu ligoninėje ir viskas“, paveikė jÄ emociÅ¡kai, įbaugino, tačiau, nepaisydama Å¡ios aplinkybės, su K. R. ji iÅ¡siskyrė tik (duomenys neskelbtini), iki tol su K.

R. ne tik gyvenusi, bet ir auginusi judviejų mažametę dukrÄ , kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iems jos atžvilgiu iÅ¡sakytiems teiginiams aktualiu metu K. R. ypatingo dėmesio neskyrė, jokio grasinamojo pobÅ«džio juose neįžvelgė, į teisėsaugos institucijas dėl galimo jų bauginamojo pobÅ«džio nesikreipė, apie juos praneÅ¡dama tik po skyrybų su K. R., vykstant intensyviems jos ir iÅ¡teisintojo ginčams dėl dukros priežiÅ«ros ir lankymo. Å ių aplinkybių egzistavimas leidžia pagrįstai abejoti ne tik K.

R. teiginiais dėl jos atžvilgiu K. R. atliktų veiksmų, bet ir jos versija, jog iÅ¡teisintojo veiksmai jai kėlė nerimÄ , baimę ir pan., kÄ bÅ«tina nustatyti sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį klausimÄ . Å ios iÅ¡vados kontekste vis tik pažymėtina, kad grasinimai BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos inkriminavimui turi bÅ«ti realÅ«s – turi bÅ«ti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali bÅ«ti įgyvendinti.

Vertinant grasinimų realumÄ , reikÅ¡mės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Tuo tarpu tiek aukščiau aptartos, tiek ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados buvus bÅ«tent tokiam K. R. tyčios kryptingumui ir nesuteikia pagrindo K. R. galimai iÅ¡sakytas frazes, laikyti realiais grasinimais BK 145 straipsnio 2 dalies prasme.

12. AnalogiÅ¡kai vertintini ir kiti du K. R. inkriminuojami epizodai, be kita ko, K. R. teigimu, atlikti lygiai po vienerių metų nuo pirmojo (2016 m. rugpjÅ«tis). Pasak K. R., teigiant, jog „mes visi iÅ¡ čia iÅ¡eisime tik pro langÄ â€œ, K. R. agresyvumas pasireiÅ¡kė kalbėjimo tonu ir rankos mostu į lango pusę, tačiau po Å¡io įvykio K. R., net ir teigdama, jog Å¡ie K. R. žodžiai jÄ Ä¯baugino, į teisėsaugos institucijas vėlgi nesikreipė, jokių veiksmų jo atžvilgiu nesiėmė, nors ir žinojo, jog su Å¡iuo asmeniu ji turės susitikti dėl teismo nustatytos jo bendravimo su vaiku tvarkos.

Trečiuoju atveju K. R. agresyvumas, sakant, jog Å¡is neleis K. R. ramiai gyventi, pasak K. R., pasireiÅ¡kė jo sudrebėjimu ir susiraukimu (kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neatitinka tipiÅ¡kos agresijos požymių), iÅ¡ ko ji suprato, jog iÅ¡teisintasis jai gali padaryti kokiÄ nors žalÄ . Tai, įvertinus pačios K. R. teiginius, jog K. R. niekada nėra naudojęs smurto jos atžvilgiu, vėlgi kelia pagrįstų abejonių K. R. keliama įvykių versija. Juo labiau, jog sprendžiant iÅ¡ byloje esančių iÅ¡teisintojo medicininių dokumentų, jo neadekvatus elgesys (kiek jis susijęs su jam nustatytais susirgimais) nepasižymėjo agresyvumu, prieÅ¡ingai – stacionarizavus jį į Ūmių psichozių skyrių jo elgesys labiau pasireiÅ¡kė iÅ¡gÄ sčiu, sustingimu (1 t., b. l. 67-68, 92-96), kÄ teisiamojo posėdžio metu pabrėžė ir pats K.

R..

13. Nors K. R. parodymus apie jos baimę ir iÅ¡gÄ stį, kurį galimai sukėlė K. R. inkriminuojamų veiksmų atlikimas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojais apklausti K. R. tėvai H. R. bei L. R., tačiau, nei vienas Å¡ių asmenų tiesiogiai K. R. inkriminuojamų veiksmų atlikimo nematė, o įvertinus dar ir tai, kad jie yra K. R. tėvai, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių K. R. inkriminuojamų veiksmų atlikimÄ , H. R. ir L. R. nurodant tik tam tikras bendro pobÅ«džio aplinkybes, kurioms esant jų dukra bijojo K. R., pagrįstai teigti, jog L. R. ir H. R. parodymai yra susiję konkrečiai su nagrinėjamu atveju K. R. inkriminuojamų veiksmų atlikimu (2016 metų rugpjÅ«tį ir 2017 metų rugpjÅ«tį), prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniu skundu tai teigia prokurorė, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Ir vis tik, net ir tikint K. R. pateikta įvykių versija, teigti, jog K. R. inkriminuojami veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, teisinio pagrindo nėra. Remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, K. R. inkriminuojama nusikalstama veika apima tris epizodus, galimai įvykdytus laikotarpiu nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2017 m. rugpjūčio 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad du iš jų pagal K. R. pareikštus kaltinimus buvo įvykdyti 2017 metų rugpjūčio mėnesį ir vienas – 2016 metų rugpjūčio mėnesį, manyti, jog K.

R. inkriminuojamiems veiksmams yra bÅ«dingas sistemingumas, bÅ«tinas asmens baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kilti, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Minėta, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis „sistemingumas“ objektyviai reikalauja bent trijų bauginančio pobÅ«džio veiksmų, padarytų per tam tikrÄ , nelabai ilgÄ laiko tarpÄ ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumÄ . Nagrinėjamu atveju K. R. yra inkriminuojami trys bauginančio pobÅ«džio veiksmai, tačiau, sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, jie buvo atlikti per pakankamai ilgÄ laikotarpį – 1 (vienerius) metus, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bendro sumanymo įbauginti K.

R. (tikint jos pateikta įvykių versija) K. R. neturėjo (tam reikalingi intensyvesni veiksmai) ir leidžia pagrįstai spręsti apie sistemingumo nebuvimÄ iÅ¡teisintojo veiksmuose. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir vieningai Å¡iuo klausimu formuojamoje teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-689/2018). Tuo tarpu nenustačius bent vieno kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymio jo veiksmuose, spręsti jo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , galimybės nėra, kadangi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nenustačius K. R. veiksmų sistemingumo, būtino BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos inkriminavimui, kitų komentuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė esminės reikšmės neturi.

15. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį prokurorės apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

16. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu K. R. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo iÅ¡teisintas, tačiau nuosprendžio rezoliucine dalimi jam taikoma kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, Å¡is nuosprendžio netikslumas iÅ¡taisytinas, panaikinant K. R. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinį skundÄ atmesti. Patikslinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, panaikinant K. R. (K. R.) taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Giedrius Endriukaitis Danutė Giačaitė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis