1c2ef80a-694d-4dff-9ddf-93dca16bc3ce · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Artūras RidikasPranešėjas Artūras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-719/2016Teisėja Silvija Jakštienė             Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00486-2014-0             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 15 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant: prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,nukentėjusiojo E. R. atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,nuteistajam D.

L.,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis Å¡ios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir D.

L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis Å¡i bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,nustatė:D. L. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. liepos 30 d., apie 14 val. (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė nukentėjusiajam E. B. kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , po ko liepė jam eiti į garaÅ¾Ä ir ten metaliniu vamzdžiu sudavė nukentėjusiajam du kartus į kairę kojÄ ir taip padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės ausies kauÅ¡elyje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimÄ kairiame antakyje, kairės čiurnos iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatÄ .Taip pat D.

L. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 5 d., apie 8 val., aiÅ¡kindamasis, ar nukentėjusysis E. R. pavogė jo auksinę grandinėlę ir piniginę, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ savo tariamÄ teisę ir panaudojo psichinę ir fizinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį E. R. – nukentėjusiojo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) sudavė nukentėjusiajam E. R. vienÄ smÅ«gį kumščiu į kairį skruostÄ ir du smÅ«gius į deÅ¡inį skruostÄ , po to liepė nukentėjusiajam E. R. važiuoti kartu iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nusivežė jį į kito asmens kiemÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡lipusiam iÅ¡ automobilio nukentėjusiajam sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į deÅ¡inį skruostÄ , taip padarė nukentėjusiajam E. R. deÅ¡inio skruosto minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ ir tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ nusivežė nukentėjusįjį į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur grasino uždaryti nukentėjusįjį į rÅ«sį, nukapoti jam rankas ir kojas, sulaužyti arba užmuÅ¡ti, jeigu per 24 valandas neatsiras jo piniginė ir auksinė grandinėlė.Apeliaciniu skundu nuteistasis D.

L. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Jis cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnį, skundžiamÄ nuosprendį, dėsto teismų praktikÄ dėl įrodymų vertinimo, pateikia savÄ jį byloje esančių įrodymų vertinimÄ ir teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas. Ginčydamas savo kaltę dėl nukentėjusiojo E. B. sužalojimo apeliantas teigia, kad jis niekada neprisipažino, jog sužalojo nukentėjusįjį E. B., o pats nukentėjusysis jam sakė, jog susižalojo krisdamas nuo laiptų, tokius jo parodymus patvirtino liudytojas I.

B., tačiau pripažindamas jį kaltu dėl nukentėjusiojo E. B. sužalojimo apylinkės teismas rėmėsi iÅ¡imtinai nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtino kita bylos medžiaga. Jis buvo nuteistas už tai, kad nukentėjusįjį jis sužalojo vienu smÅ«giu į veidÄ ir dviem smÅ«giais į kojÄ , tačiau tokia savo veika jis negalėjo padaryti visų nukentėjusiajam E. B. nustatytų sužalojimų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apylinkės teisme nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta kokiu bÅ«du buvo padaryti visi nukentėjusiojo E. B. sužalojimai, todėl apylinkės teismas nepagrįstai atmetė tai, kad nukentėjusysis E. B. galėjo susižaloti griÅ«damas nuo laiptų.

Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai vienais liudytojo V. S. parodymais patikėjo ir rėmėsi jais, o kitais – ne, teismas nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiojo E. B. ir liudytojo V. S. parodymų, savo motyvų dėl to apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir nepagrįstai iškilusias abejones vertino jo nenaudai. Todėl apeliantas mano, kad apylinkės teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, nenuoseklius nukentėjusiojo E. B. parodymus nepagrįstai vertino kaip teisingus ir jais rėmėsi, liudytojo V.

S. parodymų nevertino ir atmetė juos, neatsižvelgė į liudytojo I. B. parodymus, netinkamai ištyrė įrodymus ir padarė nepagrįstas bei neteisingas išvadas dėl jo kaltės sužalojus nukentėjusįjį E. B.. Neigdamas savo kaltę dėl savavaldžiavimo nuteistasis D. L. teigia, kad liudytojas S. V. ikiteisminio tyrimo metu kerštaudamas apkalbėjo jį, o apylinkės teisme davė teisingus parodymus tvirtindamas, kad nematė nukentėjusiajam E. R. suduotų smūgių, todėl apylinkės teismas negalėjo remtis šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Taip pat liudytojas E. T. parodė, kad jis nukentėjusiajam E. R. suduotų smÅ«gių nematė, o apie suduotus smÅ«gius jam pasakė liudytojas S. V., kuris tÄ dien buvo neblaivus ir kuris apylinkės teisme paneigė apie tai pasakojęs liudytojui E. T.. Liudytoja V. R. yra nukentėjusiojo mama ir paties įvykio nematė, apie patį įvykį jai pasakojo sÅ«nus, kurį ji sutiko praėjus pakankamam laiko tarpui po jų (apelianto ir nukentėjusiojo) iÅ¡siskyrimo. Tikint nukentėjusiojo E. R. parodymais po to, kai nuteistasis jį neva sužalojo, jis dar 6 valandas (nuo 8 iki 14 val.) bendravo su žmonėmis, gėrė alkoholinius gėrimus pas jį (nuteistÄ jį) namuose, su liudytoju I.

B. ėjo iki parduotuvės ir tuo metu nesiskundė jokiais skausmais, jo veide nebuvo jokių sužalojimų, o į gydymo įstaigÄ jis buvo pristatytas tik vakare. KÄ nukentėjusysis E. R. veikė po to, kai išėjo iÅ¡ jo (apelianto) namų, nėra aiÅ¡ku. Byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad nukentėjusįjį E. R. sužalojo bÅ«tent jis (apeliantas). Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad jis prieÅ¡ nukentėjusįjį E. R. naudojo psichinį smurtÄ . Atvirkščiai, liudytojai I.

B. ir S. L. nurodė, kad jis su nukentėjusiuoju kalbėjo geranoriÅ¡kai, susėdę kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir jis siÅ«lė gražiuoju grÄ Å¾inti iÅ¡ jo pavogtus daiktus, nes prieÅ¡ingu atveju apie vagystę ir savo įtarimus bÅ«tų pranešęs policijai, bet pavogtiems daiktams ir dokumentams atsiradus jis į policijÄ nebesikreipė. Be to apeliantas mano, kad nukentėjusiojo E. R. parodymai negali bÅ«ti objektyvÅ«s ir patikimi, nes galimai jis pavogė piniginę ir auksinius papuoÅ¡alus, todėl siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės ir padarytos žalos atlyginimo (pavogti pinigai nebuvo grÄ Å¾inti) apkaltino jį (apeliantÄ ) sužalojimu.

Atsižvelgdamas į tai apeliantas mano, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nukentėjusiųjų parodymus, neatsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes, įrodymus vertino atsietai ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, todėl skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas ir priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Å i nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).BPK 20 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimÄ , kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju iÅ¡imtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla.Å ioje byloje iÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas nuteistÄ jį D. L. kaltu apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir iÅ¡vardijo jo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų konstatavimui reikÅ¡mės turinčius įrodymus, juos iÅ¡analizavo, atliko objektyvų jų vertinimÄ ir argumentavo savo sprendimÄ .

Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu. BylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumÄ . Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiÅ¡kiai, konkrečiai ir suprantamai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja.

Nukentėjusiojo E. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodasÅ iame epizode nuteistasis D. L. savo kaltę iÅ¡ esmės neigia tikindamas, kad jis nukentėjusiojo E. B. nemušė, o pastarasis susižaloti galėjo krisdamas nuo laiptų pas liudytojÄ V. S. arba skubėdamas pas tÄ patį liudytojÄ ieÅ¡koti jo automobilio raktų. Tačiau tokia nuteistojo D. L. pozicija apeliacinės instancijos teismo neįtikino.Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados matyti, jog visi nukentėjusiojo sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įvykio metu, Å¡ie sužalojimai negalėjo gautis nukentėjusiajam pačiam griÅ«nant.

Å ie byloje esantys objektyvÅ«s duomenys iÅ¡ esmės paneigia nuteistojo D. L. prielaidÄ , jog nukentėjusysis E. B. galėjo susižaloti pats, griÅ«damas nuo laiptų ar skubėdamas pas liudytojÄ V. S. (1 t., 17 b. l.).Be to, nukentėjusysis E. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu jį sumušė nuteistasis D. L., pakankamai smulkiai papasakojo jo sužalojimo aplinkybes – iÅ¡ pradžių nuteistasis rankos kumščiu sudavė jam į veidÄ , o po to nuėjus kartu į garaÅ¾Ä metaliniu strypu sudavė du kartus per kairės kojos blauzdÄ (1 t., 8, 29–30 b. l.).

Tokius savo parodymus nukentėjusysis patvirtino apylinkės teisme (2 t., 83–84 b. l.). Vertinant nukentėjusiojo parodymus pažymėtina, kad nukentėjusysis ir nuteistasis iki įvykio pažinojo vienas kitÄ . Byloje nėra, o ir apeliaciniame skunde nuteistasis D. L. nepateikė jokių daugiau ar mažiau pagrįstų ir įtikinamų duomenų, kad nukentėjusysis iki įvykio bÅ«tų pykęs ant nuteistojo ir bÅ«tų buvęs suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti jį kaltinant padarius nusikaltimÄ .

Atvirkščiai, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis E. B. gyveno pas nuteistÄ jį, padėdavo jam dirbti Å«kio darbus, nuteistais mokėjo jam pinigus. Nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys – specialisto iÅ¡vada ir kt., todėl netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo.PrieÅ¡ingai, nei nukentėjusiojo, nuteistojo D.

L. parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems, taip pat ir jo apeliaciniame skunde nurodytų kaip jį teisinančių liudytojų V. S. ir I. B. parodymams. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. L. tvirtino, kad ieÅ¡kodamas savo automobilio raktų jis savo lauko virtuvėje matė gulinti nukentėjusįjį E. B., kuris jam pasakė, kad jam skauda kojÄ , kuriÄ jis susižalojo nukritęs nuo laiptų pas liudytojÄ V. S. (Å¡ioje dalyje nuteistojo parodymai prieÅ¡tarauja jo paties apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytai pozicijai, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti vėliau skubėdamas pas liudytojÄ V.

S. ieÅ¡koti jo automobilio raktų). Taip pat nuteistasis D. L. parodė, kad tÄ kart nukentėjusysis jo automobilio raktelį surado pas liudytojÄ V. S., pas kurį daržinėje jis (nukentėjusysis) iÅ¡vakarėse miegojo (1 t., 66 b. l.). Tokius savo parodymus nuteistasis D. L. patvirtino vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme (1 t., 86 b. l.; 2 t., 96 b. l.). Tačiau apylinkės teisme apklaustas liudytojas V. S. paneigė nuteistojo D. L. parodymus tvirtindamas, kad nukentėjusysis E. B. jokių raktų pas jį ieÅ¡koti nebuvo atėjęs, daržine jis nesinaudoja, pas ji yra tik sukiužęs nenaudojamas tvartelis, kuriame nukentėjusysis E. B. niekad nemiegojo – jis yra miegojęs tik pas jį namuose (2 t., 95 b. l.).

Liudytojas I. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat iÅ¡ esmės paneigė nuteistojo D. L. parodymus tvirtindamas, kad įvykio dienÄ nukentėjusysis E. B. vaikščiojo skubiu žingsniu, nes tikint nuteistojo D. L. parodymais apie skaudančiÄ ir tuo metu jau po nakvynės pas liudytojÄ V. S. lūžusiÄ nukentėjusiojo kojÄ , nukentėjusiajam E. B. vaikščioti skubiu žingsniu bÅ«tų buvę pakankamai sudėtinga (1 t., 33, 34 b. l.). Vertinant Å¡ių proceso dalyvių parodymus labai svarbu yra tai, kad abu Å¡ie liudytojai pažįsta nuteistÄ jį D.

L., liudytojas I. B. įvykio ir tyrimo metu buvo iÅ¡ dalies priklausomas nuo nuteistojo D. L., nes pastarasis jam kartais duodavo darbo ir mokėjo atlyginimÄ , o liudytojas V. S. iÅ¡ viso Å¡iame procese atsirado tik paties nuteistojo D. L. iniciatyva (2 t., 85, 95 b. l.). Tokie nuteistojo D. L. parodymai, o taip pat jį teisinantys ir kitiems įrodymams prieÅ¡taraujantys minėti liudytojų I. B. ir V. S. parodymai iÅ¡ esmės vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir noras palengvinti nuteistojo D. L. teisinę padėtį.

Todėl tikėti nenuosekliais, vienas kitam, o taip pat ir kitiems byloje esantiems duomenims prieÅ¡taraujančiais nuteistojo D. L. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu liudytojo I. B. duotais parodymais ir apylinkės teisme liudytojo V. S. duotais parodymais nėra jokio pagrindo.Paminėtų įvykio aplinkybių ir bylos įrodymų vertinimas leidžia apeliacinį skundÄ nagrinėjančio teismo teisėjų kolegijai sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad įvykio metu nuteistasis D. L. sužalojo nukentėjusįjį E. B. ir padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje taip, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.Savavaldžiavimo epizodasNuteistasis D.

L. savo kaltę Å¡iame epizode iÅ¡ esmės neigia tvirtindamas, kad liudytojas S. V. ikiteisminio tyrimo metu kerÅ¡taudamas apkalbėjo jį, o apylinkės teisme davė teisingus parodymus tvirtindamas, kad nematė nukentėjusiajam E. R. suduotų smÅ«gių; liudytojas E. T. nukentėjusiajam E. R. suduotų smÅ«gių taip pat nematė; liudytoja V. R. yra nukentėjusiojo mama ir paties įvykio nematė; liudytojai I. B. ir S. L. nurodė, kad jis su nukentėjusiuoju E. R. kalbėjo geranoriÅ¡kai, susėdę kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir jis siÅ«lė gražiuoju grÄ Å¾inti iÅ¡ jo pavogtus daiktus; nukentėjusysis E. R. po to, kai nuteistasis jį neva sužalojo, jis dar 6 valandas (nuo 8 iki 14 val.) bendravo su žmonėmis, gėrė alkoholinius gėrimus pas jį (nuteistÄ jį) namuose, su liudytoju I.

B. ėjo iki parduotuvės ir tuo metu nesiskundė jokiais skausmais, jo veide nebuvo jokių sužalojimų, o į gydymo įstaigÄ jis buvo pristatytas tik vakare. Todėl nuteistasis mano, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Tačiau su tokia nuteistojo D. L. versija taip pat negalima sutikti. Nuteistasis D. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę Å¡iame epizode neigė (1 t., 75–76, 86 b. l.). Liudytojas I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dalyvavo nuteistojo D.

L. ir nukentėjusiojo E. R. pokalbyje dėl dingusių apelianto daiktų, nuteistasis D. L. fizinio smurto prieÅ¡ E. R. nevartojo, vėliau jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus pas D. L. (1 t., 54 b. l.). Vėlesnės apklausos metu liudytojas I. B. patvirtino savo ankstesnius parodymus ir papildė, kad aiÅ¡kinantis daiktų dingimo aplinkybes kartu su nuteistuoju ir nukentėjusiuoju buvo užvažiavę pas liudytojÄ E. T. (1 t., 58 b. l.). Liudytojas E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dienÄ pas jį buvo atvažiavę nuteistasis D.

L., liudytojas I. B. ir nukentėjusysis E. R., tačiau smūgių sudavimo nukentėjusiajam jis nematė, apie tai jam pasakė liudytojas S. V. (1 t., 60 b. l.). Liudytoja S. L. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės parodė, kad nematė, kad būdamas pas juos namuose nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas ir nežino jo sužalojimo aplinkybių ( 1 t., 62 b. l.). Tokius savo parodymus minėti proceso dalyviai iš dalies patvirtino apylinkės teisme (2 t., 63–64, 84, 96–98 b. l.). Tačiau šių proceso dalyvių parodymai nėra nuoseklūs. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I.

B. parodė, kad įvykio dienÄ sutikęs nuteistÄ jį papasakojo jam apie galimas nuteistojo daiktų dingimo aplinkybes ir tik po to nuteistasis nutarė važiuoti pas nukentėjusįjį E. R.. Tačiau nuteistasis D. L. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad įvykio dienÄ jis susiruošė važiuoti pas nukentėjusįjį E. R. ir tada pas jį atėjo liudytojas I. B.. Apylinkės teisme nuteistasis D. L. tvirtino, kad jau važiuodamas pas savo mamÄ kaime sutiko liudytojÄ I. B. ir po to jie kartu nuvažiavo pas nukentėjusįjį (1 t., 54, 75–76 b. l.; 2 t., 97 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. B. tvirtino, kad įvykio dienÄ jis buvo blaivus, tačiau liudytojas E. T. nurodė, kad pas jį atvykę nuteistasis D. L. ir liudytojas I. B. buvo neblaivÅ«s arba pagiringi ir nurodė požymius, pagal kuriuos jis sprendė apie pas jį atvykusių asmenų bÅ«klę (1 t., 54, 60 b. l.). Liudytojas S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė kaip nuteistasis D. L. sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidÄ , tačiau apylinkės teisme iÅ¡ esmės neigė matęs smÅ«gių sudavimÄ nukentėjusiajam (1 t., 61 b. l.; 2 t., 84–85 b. l.).

Pažymėtina, kad liudytojas E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog apie smÅ«gių sudavimÄ nukentėjusiajam jam pasakė liudytojas S. V. (1 t., 60 b. l.), tačiau apylinkės teisme nurodė, kad tai jis liudytojui S. V. pasakė apie tai (2 t., 85 b. l.). Vertinant minėtų proceso dalyvių parodymus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytoja S. L. yra nuteistojo žmona ir be jokių abejonių yra suinteresuota bylos baigtimi. Liudytojai S. V., E. T. ir I. B. taip pat yra nuteistojo D. L. draugai, anksčiau jie kartu buvo padarę nusikalstamas veikas ir nuteisti, liudytojas I.

B. įvykio ir tyrimo metu buvo iÅ¡ dalies priklausomas nuo nuteistojo D. L., nes pastarasis jam kartais duodavo darbo ir mokėjo atlyginimÄ . Matyti, kad nuteistasis D. L. ir jo apeliaciniame skunde minimi bei jį teisinantys liudytojai S. V., E. T., I. B. ir S. L. davė nenuoseklius ir prieÅ¡taraujančius tarpusavyje bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisiamojo posėdžio metu patikrintiems įrodymams prieÅ¡taraujančius parodymus, juos derindami prie byloje esančių duomenų, bet nenurodydami jokių nuteistajam D.

L. nepalankių aplinkybių, todėl minėtų proceso dalyvių parodymai gali bÅ«ti vertinami tik kaip nuteistojo D. L. pasirinkta gynybinė pozicija ir noras palengvinti nuteistojo teisinę padėtį. Tikėti tokiais minėtų proceso dalyvių parodymais bei remtis jais teismui nėra jokio pagrindo.Tuo tarpu nukentėjusysis E. R. visÄ laikÄ nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu jį sumušė nuteistasis D. L., kad pastarasis reikalavo grÄ Å¾inti jo dingusius daiktus, kaltino jį Å¡ių daiktų vagyste.

Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad po jo sužalojimo jis iškarto nėjo į namus ir kartu su nuteistuoju D. L. vartojo alkoholį todėl, kad nuteistasis liepė jam gerti kartu ir jis bijojo nuteistojo (1 t., 48–50 b. l.). Tokius savo parodymus nukentėjusysis E. R. patvirtino akistatos metu ir apylinkės teisme (1 t., 55–57 b. l.; 2 t., 60–62 b. l.). Nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtino liudytoja V. R. (1 t., 59 b. l.; 2 t., 62–63 b. l.). Tai, kad nukentėjusysis E. R. buvo sužalotas įvykio metu, patvirtina ir specialisto išvados (1 t., 41, 46 b. l.).

Vertinant nukentėjusiojo E. R. ir liudytojos V. R. parodymus pažymėtina, kad nukentėjusysis, liudytoja ir nuteistasis iki įvykio pažinojo vienas kitÄ . Nukentėjusysis su nuteistuoju sueidavo, po įvykio kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o liudytoja V. R. su nuteistuoju nebendraudavo, tačiau anksčiau yra buvę klasiokais. Byloje nėra, o ir apeliaciniame skunde nuteistasis D. L. nepateikė jokių daugiau ar mažiau pagrįstų ir įtikinamų duomenų, kad nukentėjusysis su liudytoja iki įvykio bÅ«tų pykę ant nuteistojo ir bÅ«tų buvę suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti jį kaltinant padarius nusikaltimÄ .

Nukentėjusiojo E. R., liudytojos V. R. parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina objektyvūs bylos duomenys – specialisto išvados ir kt., todėl netikėti minėtais nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais bei jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo. Pirmiau paminėtų, o taip pat ir kitų byloje esančių įrodymų visumos vertinimas apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai tvirtinti, kad įvykio metu nuteistasis D.

L. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ savo tariamÄ teisę ir panaudojo psichinę bei fizinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį E. R., taip savavaldžiaudamas nuteistasis D. L. padarė BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje taip pat nėra jokio pagrindo.Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines tinkamam bausmės individualizavimui reikÅ¡mės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistojo D.

L. asmenybę, kitas svarbias aplinkybes ir paskyrė apeliantui bausmę. Skirdamas bausmę, o taip pat subendrindamas jÄ su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme apylinkės teismas BK reikalavimų nepažeidė.Atsižvelgdamas į visas Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės normų taikymu ir pritardamas skundžiamo nuosprendžio motyvams konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas sprendimas, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bei panaÅ¡iose bylose, jis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų.

Apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino nuteistÄ jį D. L. kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas ir paskyrė jam teisingÄ bausmę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, keliamos versijos ir prielaidos apylinkės teismo iÅ¡vadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia ir negali eliminuoti nuteistojo D. L. atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktunutaria:Nuteistojo D.

L. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             ArtÅ«ras RidikasTeisėjai             Sigitas Bagdonavičius             Evaldas Vanagas