1c2e747c-e7ac-4787-92c2-acb87fa2021c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-870/2020 Teisminio proceso Nr. 01-4-00021-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.3; (S) 1.2.23.1.2; 2.4.6.4.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei, gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui, nuteistajam D.

P. (D. P.), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. P. (D. P.) gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės apribojimo 2 (dvejiems) metams bausme, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir per bausmės laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti Å¡imtÄ valandų sveikatos priežiÅ«ros ar globos ir rÅ«pybos įstaigose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais priežiÅ«ros reikalingais asmenimis; - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės apribojimo 2 (dvejiems) metams bausme, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir per bausmės laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti Å¡imtÄ valandų sveikatos priežiÅ«ros ar globos ir rÅ«pybos įstaigose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais priežiÅ«ros reikalingais asmenimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė D. P. paskirta – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir per bausmės laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti Å¡imtÄ valandų sveikatos priežiÅ«ros ar globos ir rÅ«pybos įstaigose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais priežiÅ«ros reikalingais asmenimis.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. D. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai siuntėsi labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir tokiu bÅ«du gabeno jÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , t. y., pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais Å¡ių veikų padarymo metu) 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad į „II ir III sÄ raÅ¡us įtrauktas medžiagas gaminti, importuoti, eksportuoti, verstis jų didmenine ir mažmenine prekyba turi teisę tik juridiniai asmenys, turintys Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ atitinkamos rÅ«Å¡ies licencijÄ verstis veikla, susijusia su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra I sÄ raÅ¡o medžiagų, ir II, III sÄ rašų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, arba licencijÄ verstis veikla, susijusia su III sÄ raÅ¡o psichotropinėmis medžiagomis“, 2019 m. gegužės 29 d. internetiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė psichotropines medžiagas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d.

įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais Å¡ių veikų padarymo metu) patvirtintÄ Narkotinių ir psichotropinių medžiagų III-iÄ jį sÄ raÅ¡Ä â€“ 300 tablečių psichotropinės medžiagos – modafinilio, kuriose yra 60 g (60000 mg) gryno modafinilio, sumokėdamas už jas virtualia valiuta, atitinkančia 187,80 JAV dolerių ir nurodydamas atsiųsti savo vardu ir gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, po to pardavėjui iÅ¡siuntus minėtas 300 tablečių modafinilio bei paÅ¡to (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant jas kaip registruotÄ paÅ¡to siuntÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ SingapÅ«ro nurodytu vardu ir adresu, jis tokiu bÅ«du neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), 2019 m. birželio 15 d. iÅ¡ SingapÅ«ro į Lietuvos RespublikÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , tai yra Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postÄ ir AB „Lietuvos paÅ¡tas“ Vilniaus paÅ¡to skirstymo departamentÄ , esančius (duomenys neskelbtini), siuntėsi 300 tablečių psichotropinės medžiagos – modafinilio, kuriose yra 60 g (60000 mg) gryno modafinilio ir tokiu bÅ«du, neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2019 m. birželio 15 d. iÅ¡ SingapÅ«ro į Lietuvos RespublikÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , tai yra Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postÄ ir AB „Lietuvos paÅ¡tas“ Vilniaus paÅ¡to skirstymo departamentÄ , esančius (duomenys neskelbtini), gabeno (siuntėsi) 300 tablečių psichotropinės medžiagos psichotropinės medžiagos – modafinilio, kuriose yra 60 g (60000 mg) gryno modafinilio.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistojo D. P. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo iÅ¡teisinti D. P. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nesant jo veiksmuose Å¡ių nusikalstamų veikų sudėties arba nuosprendį pakeisti ir perkvalifikuoti BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ veikÄ pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, atitinkamai paskiriant Å¡velnesnę bausmę ir/arba atitinkamÄ poveikio priemonę. 2.1.

Apelianto teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pirmosios instancijos teismui netinkamai ir neteisingai iÅ¡nagrinėjus bylos aplinkybes, nepaÅ¡alinus visų byloje kilusių abejonių, nenustačius subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių ir D. P. nuteisus tik už objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, nuosprendyje neatsakius į baigiamojoje kalboje iÅ¡dėstytus argumentus. Be to, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja nekaltumo prezumpcijos principui, teismas nesivadovavo bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kuris įpareigoja objektyviai nepaÅ¡alinamas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiančiu, esant abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis.

Remdamasis nacionaline ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika gynėjas pažymi, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. 2.2. Apeliaciniame skunde, nesutikdamas su D. P. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, gynėjas teigia, kad byloje nenustatyti visi bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl nuteistasis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba jo padaryta veika perkvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. 2.2.1.

Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad rastose ir paimtose tabletėse gryno modafinilio kiekis yra 60 g. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 11-1290 (19), kiekybinio modafinilio tyrimo atlikti nebuvo galima, nes neturima modafinilio pamatinės medžiagos, kuri reikalinga tokiam tyrimui atlikti, tikėtinas kiekis nustatytas tik remiantis ant tirti pateiktų modafinilio tablečių pakuočių nurodytos informacijos apie veikliosios medžiagos kiekį vienoje tabletėje.

Be to, byloje nebuvo identifikuotas ir užklaustas nei vaistų gamintojas, nei platintojas, neiÅ¡siaiÅ¡kintas veikliosios medžiagos autentiÅ¡kumas. NeaiÅ¡ku, kaip buvo nustatyta, kad tabletėse yra modafinilio, jeigu tyrimas atliktas neturint pamatinės medžiagos, o vien remiantis pakuotėje pateikta informacija negalima besÄ lygiÅ¡kai konstatuoti draudžiamos medžiagos kiekio. Be to, skunde pažymima, kad teisiamajame posėdyje Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė R. G. paaiÅ¡kino, jog rinka yra perpildyta įvairių vaistų falsifikatais.

R. G. taip pat paaiÅ¡kino, kad modafinilis buvo įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä todėl, kad rinkoje atsirado daug klastočių, taip pat neatsirado įmonė, kuri užsiimtų Å¡io preparato registravimu bei importu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti, kad internete užsakyta medžiaga yra tikrai kokybiÅ¡ka ir atitinkanti visus kiekybinius bei kokybinius parametrus. Gynėjo teigimu, ginčytinÄ parduotos ir siųstos prekės kokybę patvirtina ir tai, kad 2019 m. liepos 2 d. prekių sulaikymo protokole muitinėje dirbanti specialistė sulaikytÄ prekę įvertino 360 Eur, o 2019 m. liepos 1 d. elektroniniame laiÅ¡ke D.

P. nurodė prekės kainÄ buvus 165 Eur. Taigi, byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad D. P. siųstose tabletėse buvo draudžiamas veikliosios medžiagos modafinilio kiekis. 2.2.2. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad kaltininkas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tik tuo atveju, kai nustatoma jo tiesioginė tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, jog veikia neteisėtai, suvokia savo veiksmų pavojingumÄ , jų galimas sukelti pasekmes, ir sÄ moningai to siekia. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiÅ¡kintis, ar D.

P. suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ , juo labiau, kad modafinilis nėra draudžiamas vaistinis preparatas daugelyje valstybių. Be to, Å¡i medžiaga į draudžiamų preparatų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta tik 2016 m. Gynėjas skunde nurodo, kad D. P. nuosekliai parodė apie visas modafinilio siuntimosi aplinkybes, pažymi, kad tai buvo pirmas ir vienintelis kartas, kuomet jis užsisakė modafinilio tablečių. PrieÅ¡ užsisakydamas modafinilį D. P. jokios informacijos apie jo statusÄ Lietuvoje, „Google“ narÅ¡yklėje nerado, iÅ¡ perskaitytų mokslinių publikacijų suvokė, kad modafinilio tabletės yra psichotropinis vaistas, skirtas iÅ¡vengti mieguistumo, tačiau negalvojo, kad jų siuntimasis ir apyvarta Lietuvoje yra kažkaip ribojama, ar modafinilio tabletės apskritai yra parduodamos Lietuvoje pagal gydytojo paskirtÄ receptÄ jis nesidomėjo.

Taip pat skunde nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu teismo iniciatyva buvo iÅ¡reikalauta D. P. gydymo istorija iÅ¡ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro, kurioje užfiksuotos D. P. nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis ir siuntėsi modafinilio. Be to, D. P. parodė, kad gyvenant ir dirbant Nyderlandų Karalystėje, jam gydytojas skyrė vartoti modafinilį, o Lietuvos Respublikoje gydytojas jam skyrė medikamentÄ , kurio veikimas panaÅ¡us į modafinilio. Å ias aplinkybes patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro gydytojas – psichiatras K.

K. 2.2.3. Byloje nėra duomenų, kad D. P. bÅ«tų radęs informacijÄ , jog įgyjamos tabletės Lietuvos Respublikoje yra uždraustos ir/ar įtrauktos į narkotinių medžiagų sÄ raÅ¡Ä , kadangi Å¡i informacija yra sunkiai atrandama. Taip pat nuteistasis užsakė minėtas medžiagas pristatyti savo gyvenamosios vietos adresu, muitinės deklaracijoje jis nieko neslėpdamas nurodė, kÄ siunčiasi. Gynėjo teigimu, visos Å¡ios teismo nustatytos aplinkybės, kurių skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas neįvertino, paneigia nuteistojo suvokimÄ dėl savo veiksmų neteisėtumo, t. y. patvirtina, kad nuteistasis užsisakydamas ir parsisiųsdamas 300 vnt. modafinilio tablečių, nesuvokė savo veiksmų neteisėtumo, nes nesuprato ir nežinojo, kad tai yra draudžiama bei nusikalstama.

Tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo veiksmuose nėra nusikalstamų veikų subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tikslÄ , kuriuo nuteistasis siuntėsi tabletes, pažymi, kad D. P. iÅ¡imtinai siekė to paties tikslo, kaip ir Å¡iuo metu vartodamas jam gydytojo paskirtus vaistus, t. y. pagerinti savo sveikatos bÅ«klę. Be to, D. P. įsigijo ne grynai narkotines ar psichotropines medžiagas, o vaistinį preparatÄ , savo sudėtyje galimai turintį psichotropinės medžiagos, kurį jis pagal gydytojo paskyrimÄ vartojo ir anksčiau, gyvendamas užsienyje. 2.3.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su D. P. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Gynėjo teigimu, jo veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, nes nėra pagrindo minėto vaistinio preparato atsisiuntimo traktuoti kaip atitinkančio BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – kontrabandos nusikaltimo. Gynėjas pažymi, kad BK 199 straipsnio 4 dalyje nustatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaryta tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, jog jis įgyja, siunčia ir neteisėtai (neturėdamas leidimo) per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabena uždraustas psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad D. P. bÅ«tų veikęs tiesiogine tyčia, t. y. apeliantas nežinojo, kad per valstybės sienÄ gabena draudžiamas psichotropines medžiagas, kurių gabenimui yra reikalingas atitinkamas leidimas. Be to, siųsdamasis vaistinį preparatÄ D. P. nurodė visÄ praÅ¡omÄ informacijÄ , 2019 m. liepos 1 d. elektroniniame laiÅ¡ke deklaruodamas visÄ informacijÄ apie siuntinio turinį. Gynėjo teigimu, tai patvirtina, kad D. P. nesuvokė, jog daro nusikalstamÄ veikÄ .

Nesant subjektyviųjų BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, vien objektyviųjų nusikalstoms veikos požymių pripažinti D. P. kaltu, padarius Å¡iÄ veikÄ , neužtenka.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo D. P. gynėjo R. Rinkevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Nuteistojo D. P. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino D. P. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį, nesant jo veiksmuose būtinųjų šių nusikaltimų sudėčių požymių.

5. Sprendžiant, ar asmens padarytoje veikoje yra baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai, teismas vadovaujasi byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK nuostatas, teismas asmens kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 6. BK 260 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijÄ motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji Å¡ios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia Å¡ios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslÄ Å¡ias medžiagas platinti.

Nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – šiuo atveju yra itin svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 2 d. Vilniaus teritorinės muitinės paÅ¡to poste, rentgenu patikrinus paÅ¡to siuntÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ SingapÅ«ro, buvo rasta 300 tablečių „Modafinil“. Siuntos siuntėjas buvo nurodytas – (duomenys neskelbtini), o gavėjas – „D. P. (duomenys neskelbtini)“. Ä®tariant, kad tabletės gali bÅ«ti psichotropinės medžiagos, siunta buvo sulaikyta (t. 1, b. l. 15, 16). Taigi byloje nustatyta, kad D. P. siuntėsi psichotropinę medžiagÄ â€“ modafinilį paÅ¡tu iÅ¡ užsienio valstybės. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų siuntimu pripažįstamas tokių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas; dažniausiai tokios medžiagos siunčiamos paÅ¡tu, bagažu ir pan., o siuntėjas Å¡ių medžiagų perkėlimo procese paprastai nedalyvauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485/2014 ir kt.).

8. Siekiant nustatyti, ar tyrimui pateikiamas objektas (medžiaga) yra narkotinė/psichotropinė medžiaga Vilniaus teritorinė muitinė 2019 m. liepos 3 d. raÅ¡tu Nr. (14.38/58)-2V-11135 kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrÄ dėl specialisto iÅ¡vados pateikimo, (t. 1, b. l. 18). 2019 m. liepos 26 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1290(19) nustatyta, kad lizdinėse pakuotėse su užraÅ¡u „(duomenys neskelbtini)“ tirti pateiktose tabletėse yra psichotropinės medžiagos – modafinilio, kurio kiekybinio tyrimo LTEC atlikti negalima, nes neturima modafinilio pamatinės medžiagos, kuri reikalinga tokiam tyrimui atlikti.

Tačiau tirti pateiktos modafinilio tabletės yra nepažeistose gamyklinėse lizdinėse pakuotėse su nurodytu gamintoju ir veikliosios medžiagos kiekiu vienoje tabletėje. Lapeliuose nurodoma, kad vienoje modafinilio tabletėje yra 200 mg (0,20 g) modafinilio, taigi tikėtina, kad iš viso tirti pateiktose 300 tablečių yra 60 g (60000 mg) gryno modafinilio (t. 1, b. l. 19–21). Teisiamajame posėdyje ekspertas A. L. paaiškino, kad tikslaus modafinilio kiekio nustatyti negalima, kadangi ekspertizės centras neturi pamatinės medžiagos, reikalingos tokiam tyrimui atlikti, todėl dėl konkrečios grynos medžiagos kiekio išvada duodama tik remiantis pagal užrašus ant gamyklinių pakuočių.

Ekspertas nurodė, jog tikėtina, kad tyrimui pateiktose tabletėse yra 60 000 mg (60 g) modafinilio, tačiau negali to nei paneigti, nei patvirtinti (t. 2, b. l. 78).

9. Kaip matyti iÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų D. P. parodymų, taip pat ir jo paaiÅ¡kinimų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, jis pripažino, kad internetu užsisakė savo vardu ir gyvenamosios vietos adresu minėtas modafinilio tabletes, tačiau tvirtino, jog nežinojo, kad tokie jo veiksmai yra neteisėti. D. P. teismui paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu, kai rašė baigiamÄ jį magistrinį darbÄ , siekdamas, jog nenukentėtų ir mokslai, ir laiku įvykdytų jam paskirtas užduotis įmonėje, kurioje siekė įsidarbinti, jis nutarė pabandyti užsisakyti modafinilio tablečių.

Norėdamas padėti iÅ¡laikyti budrumÄ , darbingumÄ , pradėjo smulkiau domėtis modafiniliu, turėdamas tikslÄ galbÅ«t ir pačiam jo įsigyti ir iÅ¡bandyti. Taip pat žinojo, kad Å¡is preparatas Nyderlandų Karalystėje parduodamas vaistinėse su receptu, kad juo prekiaujama ir Kanadoje. IÅ¡ pradžių norėjo užsisakyti 180 tablečių, kadangi iÅ¡ surinktos informacijos suprato, jog paprastai modafinilio tabletes reikia vartoti pusę metų. Tinklapyje buvo nurodyta, kad atsiskaitant kriptovaliuta už tÄ pačiÄ kainÄ papildomai pridedama 45 procentai daugiau modafinilio tablečių, todėl jis užsisakė iÅ¡ viso 300 tablečių.

Laukdamas siuntos, gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ Lietuvos paÅ¡to, kuriame buvo nurodyta, jog turi deklaruoti siuntÄ iÅ¡ SingapÅ«ro, kurios numerį ir gavo užsakęs modafinilio tabletes iÅ¡ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bei pateikti užsakymÄ patvirtinančius dokumentus. Kadangi iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ jis jokio užsakymÄ patvirtinančio dokumento gavęs nebuvo, o tinklapis jau buvo uždarytas, jis pateikė laiÅ¡ke nurodytu elektroniniu paÅ¡tu atsiskaitymÄ už tabletes kriptovaliuta patvirtinantį dokumentÄ bei su užsakymu susijusiÄ informacijÄ .

Taip pat pagal paÅ¡to nurodymus internetinėje nuorodoje (duomenys neskelbtini) užpildė laisvos formos siuntos deklaracijÄ . D. P. tvirtinimu, prieÅ¡ užsisakant modafinilio, jokios informacijos apie jo statusÄ Lietuvoje, „Google“ narÅ¡yklėje jis nerado, iÅ¡ perskaitytų mokslinių publikacijų suvokė, kad modafininlio tabletės yra psichotropinis vaistas, skirtas iÅ¡vengti mieguistumo, tačiau nežinojo, kad jų siuntimasis ir apyvarta Lietuvos Respublikoje yra ribojama, taip pat nesidomėjo, ar modafinilio tabletės yra parduodamos Lietuvos Respublikoje pagal gydytojo receptÄ .

10. Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad D. P. skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, interneto svetainėje, užsisakė tabletes su psichotropine medžiaga – modafiniliu ir savo vardu nurodė jas atsiųsti paÅ¡tu į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, modafinilis yra įraÅ¡ytas į III sÄ raÅ¡Ä , kurį sudaro psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams.

Šį sÄ raÅ¡Ä sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiÅ«ros tikslams, kurie dėl žalingų padarinių, kai Å¡iomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės 1998 m. sausio 8 d. įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, asmuo pagal galiojantį receptÄ sveikatos priežiÅ«ros ar veterinarijos tikslams turi teisę įsigyti vaistinėse į II ir III sÄ raÅ¡us įtrauktų paruoÅ¡tos formos medžiagų.

Todėl tokių medžiagų, leidžiamų vartoti sveikatos priežiÅ«ros tikslams, įsigijimas bÅ«tų teisėtas tik tuo atveju, jeigu tokia veikla bÅ«tų vykdoma laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. jei Å¡ios medžiagos bÅ«tų įgyjamos vaistinėse, pagal galiojantį receptÄ ir pan. Byloje nustatyta, kad D. P., neturėdamas gydytojo paskyrimo bei recepto, siuntėsi tablečių, turinčių psichotropinių medžiagų, dėl to Å¡ios medžiagos (modafinilis) tapo nelegalios apyvartos dalyku.

Tuo metu, kai D. P. užsisakė medžiagÄ , modafinilis Lietuvos Respublikoje jau buvo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas psichotropine medžiaga, nustatyti jo kiekiai, ir laikomas nusikalstamų veikų, numatytų BK 259–260 straipsniuose, dalyku, todėl norint juo disponuoti teisėtai turėjo bÅ«ti gautas ir atitinkamas leidimas. Å iuo atveju D. P. tokio leidimo neturėjo, todėl užsisakė ir siuntėsi modafinilį neteisėtai.

11. Gynybos versijÄ , kad D. P. nesuvokė, jog neteisėtai internetu įsigijo ir siuntėsi psichotropinę medžiagÄ , paneigia byloje esančių duomenų visuma ir nustatytos aplinkybės. IÅ¡ paties D. P. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad jis internete ieÅ¡kojo informacijos apie modafinilį, kaip padedančiÄ susikaupti priemonę, skaitė įvairius atsiliepimus apie jų poveikį ir naudÄ sveikatos bÅ«klei. Nors D. P. tvirtino, kad nerado internete informacijos apie tai, kad modafinilis yra draudžiama medžiaga Lietuvos Respublikoje, tačiau tuo metu jau buvo priimtas ir galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 29 d.

įsakymas Nr. V-868 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo papildytas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų III sÄ raÅ¡as „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos IV sÄ raÅ¡as, įraÅ¡ant į jį 451 punktu modafinilį. Å is teisės aktas D.

P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo vieÅ¡ai paskelbtas ir lengvai pasiekiamas internetu (Lietuvos Respublikos teisės aktų registro tinklalapyje ir kt.). Be to, interneto narÅ¡yklėje atliekant paieÅ¡kÄ dėl modafinilio Lietuvos Respublikoje pateikiami ir vieÅ¡i teismų sprendimai baudžiamosios bylose dėl disponavimo modafiniliu teisėtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. P., suaugęs, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis kompiuteriu, prieÅ¡ tai intensyviai rinkęs informacijÄ apie modafinilį, neabejotinai suprato, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia laisvÄ modafinilio apyvartÄ .

Tokiu bÅ«du, įvertinus D. P. turėtas galimybes bei jo asmenines savybes, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad siųsdamasis modafinilio tablečių jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir norėjo taip veikti. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir gynybos nurodyta aplinkybė, kad D. P. gyvenant ir dirbant Nyderlandų Karalystėje, jam gydytojo buvo paskirtas modafinilis, o Lietuvos Respublikoje buvo paskirtas panaÅ¡aus poveikio vaistinis preparatas.

12. Sprendžiant dėl tinkamo padarytos nusikalstamos kvalifikavimo, Å¡iuo atveju lemiamÄ reikÅ¡mę turi tabletėse buvusios psichotropinės medžiagos – modafinilio kiekio nustatymas. Nusikalstamoms veikoms, susijusioms su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bÅ«dingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos, kurių kiekis ir rÅ«Å¡is nustatomi tik atliekant specialių žinių reikalaujančius tyrimus.

13. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, kvalifikuodamas D. P. nusikalstamÄ veikÄ , rėmėsi specialisto iÅ¡vadoje nurodomu tikėtinu modafinilio kiekiu tabletėse ir pripažino, kad D. P. disponavo 60 g modafinilio, t. y. tokiu kiekiu, kuris virÅ¡ija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų III-ojo sÄ raÅ¡e numatyto labai didelį Å¡ios psichotropinės medžiagos kiekį (18 g). Neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu pagal savo pavojingumÄ priskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).

Kaip jau minėta, kvalifikuojant veikÄ pagal Å¡iÄ dalį nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – Å¡iuo atveju yra itin svarbus. Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes nustatant modafinilio kiekį buvo remiamasi tik užraÅ¡u ant gamyklinės pakuotės. Remiantis teismų praktika bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nusikalstamos veikos dalykas turi bÅ«ti įrodytas. Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ nusikalstamos veikos dalykas turi bÅ«ti apraÅ¡omas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veikÄ kaltininkas padarė.

Kadangi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra viena esminių aplinkybių, pagal kuriÄ diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, todėl dalyko kiekybinė iÅ¡raiÅ¡ka nurodoma ir motyvuojama nepaliekant neaiÅ¡kumų, kaip kvalifikuotina veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-976/2018). Taigi bÅ«tina tiksliai nustatyti, kokiu tiksliai kiekiu psichotropinės medžiagos disponavo D. P., kadangi Å¡iuo atveju tai yra esminė aplinkybė, nustatanti baudžiamosios atsakomybės sunkumÄ .

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad ne iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybės, o iÅ¡ trečiosios Å¡alies – SingapÅ«ro atsiųstose tabletėse buvęs veikliosios medžiagos – modafinilio kiekis atitinka ant gamyklinių pakuočių nurodytÄ kiekį. Juo labiau, kad kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, jau 2019 m. liepos mėn. tinklapis „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ kurio D. P. siuntėsi modafinilio tabletes buvo uždarytas (t. 1, b. l. 17).

Be to, kaip matyti iš teisiamajame posėdyje liudytoja apklaustos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovės, narkotikų skyriaus vedėjos R. G. paaiškinimų, Lietuvos Respublikoje modafinilis kaip vaistinis preparatas nėra įregistruotas, jis skirtas narkolepsijos gydymui, tačiau juo labai piktnaudžiauja studentai, jis naudojamas ne pagal paskirtį. Kitose valstybėse (JAV) modafinilis vartojamas labai plačiai, yra paplitęs nelegaliose parduotuvėse ir falsifikuojamas – vaistuose gali būti įdėta modafinilio, bet ne tiek medžiagos, kiek turi būti (t. 2, b. l. 89–90).

Taigi, nors specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , kad tikėtina, jog D. P. siųstose tabletėse, remiantis nurodyta informacija ant nepažeistų gamyklinių pakuočių, buvo 60 g modafinilio, tikslus Å¡ios medžiagos kiekis nustatytas nebuvo. Teismų praktikoje dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo nurodoma, kad specialisto iÅ¡vados ir ekspertizės aktai įrodinėjant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, Nr. 2K-1-719/2020).

Be to, remiantis teismų praktika, svarbu byloje konstatuoti, kad pats kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad disponuoja labai dideliu draudžiamos medžiagos kiekiu. IÅ¡ paties D. P. parodymų nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad jis suprato, jog savo reikmėms siunčiasi labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos modafinilio. Kaip jis pats parodė, pagal rastas vartojimo rekomendacijas ketino įsigyti 180 modafinilio tablečių pusmečiui, tačiau pagal internetinės prekybos siÅ«lomÄ akcijÄ , už tÄ pačiÄ sumÄ galėjo įsigyti didesnį kiekį modafinilio tablečių, kÄ ir padarė.

Be to, D. P. Å¡ias tabletes siuntėsi pirmÄ kartÄ , prieÅ¡ tai jų matęs nebuvo, todėl negalėjo įvertinti nei pačių tablečių, nei jų pakuočių dydžio ir tuo pačiu bent apytiksliai suvokti grynosios medžiagos kiekį jose.

15. Byloje kilus pagrįstų abejonių dėl siųstos grynosios medžiagos kiekio (ne miltelių ar tablečių kiekio), nesant galimybės byloje objektyviais, neginčytinais įrodymais – specialisto išvada, ekspertizės aktu ar kitais BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais nustatyti tikslų kiekį, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-976/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodymų visumos pagrindu nesant galimybės nustatyti modafinilio grynos (veikliosios) medžiagos tikslaus kiekio, turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu.

Å io principo taikymas bylos teisminiame nagrinėjime iÅ¡ esmės reiÅ¡kia BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų kokybinio reikalavimo taikymÄ vertinamiems bylos duomenims. Å is kokybinis reikalavimas nustato atitinkamÄ patikimumo standartÄ , kurį nuosprendį priimantis teismas laiko pakankamu įrodomuoju pagrindu pagrindžiant teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį. Vadovaujantis in dubio pro reo principu (visas abejones ir neaiÅ¡kumus, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo metu, aiÅ¡kinant nuteistojo naudai), D.

P. gali atsakyti tik už neteisėtÄ disponavimÄ nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – modafiniliu savo reikmėms, už kÄ baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį 16. Tais atvejais, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos siunčiamos per valstybės sienÄ , nusikalstama veika kvalifikuojama kaip idealioji sutaptis su BK 199 straipsnio 4 dalyje nusikalstama veika.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama ir su nuteistajam D. P. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 4 dalyje, nenustačius jo tiesioginės tyčios įvykdyti kontrabandÄ . Gynėjo teigimu, D. P. veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas.

17. BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos iÅ¡vengdamas arba neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno Å¡aunamuosius ginklus, Å¡audmenis, sprogmenis, sprogstamÄ sias, radioaktyviÄ sias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingÄ sias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibÅ«dinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sienÄ .

Teismų praktikoje gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sienÄ . Tai gali bÅ«ti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paÅ¡tu, neÅ¡imas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan. BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaryta tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas suvokia, jog jis per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabena uždraustas psichotropines medžiagas (kaip Å¡iuo atveju), ir nori taip veikti.

18. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. P. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį nuteistas už psichotropinės medžiagos – modafinilio neteisėtÄ , iÅ¡vengiant muitinės kontrolės, gabenimÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Uždraustų medžiagų neteisėtas gabenimas per valstybės sienÄ pasireiÅ¡kė tuo, kad D. P. savo vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, pagal užsakymÄ interneto svetainėje, jas atsisiuntė iÅ¡ SingapÅ«ro. Atlikdamas mokėjimÄ už modafinilio tabletes D.

P. matė, jog mokėjimo gavėjas yra užsienio valstybėje registruota įmonė, todėl suprato, kad užsakytos tabletės bus atsiųstos paÅ¡tu iÅ¡ užsienio valstybės. Bylos duomenys patvirtina, kad D. P. atliko veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sienÄ nebÅ«tų įvykęs: surado interneto svetainę, iÅ¡ nenustatytų asmenų savo vardu užsisakė tabletes su psichotropine medžiaga – modafiniliu, nurodė jos pristatymo adresÄ , sumokėjo už Å¡iÄ medžiagÄ ir tokiu bÅ«du jÄ atsisiuntė.

D. P. gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuteistasis nežinojo, jog užsakytos modafinilio tabletės yra psichotropinė medžiaga, tačiau Å¡ie gynybos argumentai yra paneigti konkrečiais bylos duomenimis. IÅ¡ byloje esančių D. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje matyti, kad tabletes su psichotropine medžiaga modafiniliu jis užsisakė ir iÅ¡ užsienio valstybės parsisiuntė sÄ moningai, t. y. nuteistasis veikė tyčia.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nustatyta faktinė aplinkybė – psichotropinės medžiagos atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos sienÄ â€“ atitinka BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytÄ objektyvųjį veikos požymį. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad D. P. veiksmai atitinka ANK 71 straipsnyje numatyto nusižengimo požymius. Å iame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimÄ be gydytojo paskyrimo.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti D. P. parodymais apie tai, kad vaistus, priskiriamus psichotropinėms medžiagoms jis ketino vartoti gydymosi tikslais, tokie jo parodymai atitinka kitus byloje iÅ¡tirtus įrodymus ir yra teisingi. Tačiau nagrinėjamoje byloje D. P. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne tik dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga, bet ir dėl jos siuntimo per valstybės sienÄ . Todėl jo baudžiamosios atsakomybės už kontrabandÄ neÅ¡alina tai, kad tokių preparatų vartojimas be gydytojo paskyrimo galėtų užtraukti atsakomybę pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės 20. Atsižvelgiant į tai, kad D. P. padaryta nusikalstama veika iÅ¡ BK 260 straipsnio 3 dalies apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu perkvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmė skiriama iÅ¡ naujo. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo D. P. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jam už neteisėtÄ disponavimÄ psichotropine medžiaga, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalis nuostatas, paskirtoji bausmė negali bÅ«ti vertinama kaip per griežta.

Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijoje numatytos bausmės rÅ«Å¡ys: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areÅ¡tas. Atsižvelgiant į D. P. padarytos veikos pavojingumÄ , asmenybę bei įvertinus visas bausmės paskyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, jam skirtinas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir per bausmės laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti Å¡imtÄ valandų sveikatos priežiÅ«ros ar globos ir rÅ«pybos įstaigose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais priežiÅ«ros reikalingais asmenimis.

21. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį D. P. paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 ir 2 punktais bendrinama apėmimo būdu su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti.

Perkvalifikuoti D. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies į 259 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir per bausmės laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 (Å¡imtÄ ) valandų sveikatos priežiÅ«ros ar globos ir rÅ«pybos įstaigose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais priežiÅ«ros reikalingais asmenimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 ir 2 punktais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį D. P. paskirtÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir per bausmės laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 (Å¡imtÄ ) valandų sveikatos priežiÅ«ros ar globos ir rÅ«pybos įstaigose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais priežiÅ«ros reikalingais asmenimis.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Teisėjai Virginija Liudvinavičienė Ernestas Rimšelis Algimantas Valantinas