2023-07-26 Nr. AB-13807-3-61-3-06718-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-439-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06718-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IKI Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IKI Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „IKI Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 1S-76 (2023) (toliau – ir Nutarimas) ir priimti nutartį, kuria Tarybos pareigūnų veiksmai, kuriais uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ tyrimo medžiaga buvo panaudota Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) tyrimų tikslais, būtų pripažinti neteisėtais; 2) įpareigoti Tarnybą sunaikinti visą iš Bendrovės surinktą ir nukopijuotą medžiagą, kuri buvo surinkta 2023 m. balandžio 18 d. netikėto patikrinimo metu atliekant tyrimą, pradėtą Tarybos 2023 m. balandžio 11 d. nutarimo „Dėl kasdienio vartojimo prekių pardavimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“ Nr. 1S-60 (2023) pagrindu ir Bendrovės darbuotojų „Teams“ susirašinėjimus, kuriuos Bendrovė perdavė Tarybai 2023 m. balandžio 26 d.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Tarybai analizuoti tyrimo metu iš Bendrovės paimtą medžiagą, užtikrinant tokio teismo nustatytino draudimo įgyvendinimą Bendrovės pasirinktam antstoliui užantspauduojant iš Bendrovės paimtą medžiagą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Taryba 2022 m. spalio 25 d. pradėjo tyrimą dėl galbūt UAB „Maxima LT“ veiksmais padaryto Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio pažeidimo. Tyrimo metu buvo vertinama, ar UAB „Maxima LT“ sieja jai tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjų taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims. Taryba UAB „Maxima LT“ tyrimo metu surinko informaciją, kurios pagrindu 2023 m. balandžio 11 d. nusprendė inicijuoti dar du naujus tyrimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 13 d. išdavė Tarybai leidimą įeiti ir atlikti patikrinimą UAB „IKI Lietuva“ teritorijoje, naudojamose patalpose ir transporto priemonėse. Tarnyba, vykdydama tyrimą, atliko netikėtą patikrinimą Bendrovės patalpose. Šio patikrinimo metu buvo surinkta ir nukopijuota Bendrovės darbuotojų kompiuteriuose bei serveryje esanti didelės apimties informacija, taip pat, padarytos popierinių dokumentų kopijos. Tarybos nurodymu buvo perduoti ir Bendrovės darbuotojų susirašinėjimai per „Teams“ platformą.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tvirtina, kad Taryba paėmė iš Bendrovės medžiagą, su kuria susipažinus Tarybos pareigūnams, bus padaryta didelė žala Bendrovei. Surinkta informacija taps žinoma Tarybos pareigūnams, o susipažinimo su ja procesas nebegalės būti grąžintas į situaciją, buvusią iki šios informacijos susipažinimo. Pareiškėjo manymu, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti Tarybai analizuoti tyrimo metu iš Bendrovės paimtą medžiagą, antstoliui ją užantspaudavus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Tarybos nutarimą ir įpareigoti Tarybą sunaikinti paimtą medžiagą, o kitą skundo dalį atsisakė priimti. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti taikoma, nes jos nepritaikius, Tarybos pareigūnams susipažinus su paimta medžiaga, ji taps žinoma, o susipažinimo procesas nebegalės būti grąžintas į situaciją, buvusią iki susipažinimo. Jeigu pareiškėjo skundas bus patenkintas, būtų pripažinta, kad Taryba paimtą medžiagą surinko neteisėtai ir pažeidė Bendrovės teises, o toks pažeidimas savaime sukeltų žalą Bendrovei, o skundo patenkinimo atveju, pašalinti šį pažeidimą būtų neįmanoma.

Teismas, be kita ko, nustatė, jog Taryba Nutarimu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Teismas išaiškino, jog pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Tarybos sprendimu arba jeigu Taryba nepriėmė nutarimo per 10 dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo nesustabdo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise apskųsti Nutarimą, skunde nurodė faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių nesutinka su Nutarimu ir prašo jį panaikinti. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių, todėl jį pripažino pagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Tarybos pareigūnams susipažinus su iš Bendrovės paimta medžiaga, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad Tarybos funkcijų vykdymas savaime nelemia didelės žalos ūkio subjektui, kurio atžvilgiu Taryba atlieka tyrimą, o taip pat ir tai, kad ūkio subjektui daroma žala yra neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma. Pareiškėjas turi pateikti teismui objektyvius su tuo susijusius duomenis, tačiau tokių duomenų pareiškėjas nepateikė. Teismas vertino, kad pareiškėjo paaiškinimai apie tai, kad pareigūnams taps žinoma iš Bendrovės paimta medžiaga, o susipažinimo procesas nebegalės būti grąžintas į situaciją, buvusią iki susipažinimo, negali lemti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Be to, nagrinėjamu atveju turi būti vertinama ir tai, ar prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išaiškino, kad Tarybos viena iš pagrindinių funkcijų yra tirti ir nagrinėti pažeidimus. Vykdydama šią ir kitas savo funkcijas, Taryba turi teisę paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą turi įrodomosios reikšmės. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas nutarė, kad nėra pagrindų taikyti pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas UAB „IKI Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjas nurodo, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi nurodytos sąlygos. Kadangi teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad skundas yra pagrįstas, Bendrovė skundo pagrįstumo neįrodinėjo, tačiau pasisakė dėl tyrimo metu Tarybos pareigūnais atliktų veiksmų įtakos ateityje kilsiančiai neatitaisomai žalai Bendrovei.

Pareiškėjas teigia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtinai turi būti paremtos vien tik didelės žalos atsiradimu, tačiau jos gali būti taikomos ir tuo atveju, jeigu nėra galimybės kitu būdu sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, ir jeigu yra pakankamai svarių įrodymų, patvirtinančių skundžiamo akto neteisėtumą. Pareiškėjo vertinimu, kartu su skundu pateiktos objektyviai pakankamos aplinkybės, kad būtų pripažinta, jog yra būtina sureguliuoti kilusią padėtį ir išlaikyti Bendrovės teises. Skundžiamos nutarties išvados, kuriomis Tarybos teisė atlikti pažeidimų tyrimus yra suabsoliutinamos, yra nepagrįstos ir sudarančios sąlygas kilti žalai.

Bendrovė patiria nepataisomą žalą dėl Tarybos pareigūnų veiksmų, t. y., iš Bendrovės paimta medžiaga yra jos nuosavybė, kurią saugo Konvencijos 8 straipsnio nuostatos, užtikrinančios teisę į susirašinėjimo slaptumą. Pagal tarptautinės teisės aktus ir teismų praktiką, bet koks disponavimas iš Bendrovės neteisėtai paimta medžiaga, kuriai būdingas konfidencialumas, savaime sukelia Bendrovei žalą. Tai, kad skundžiama nutartimi nebuvo nustatyta materiali Bendrovei sukelta žala, nesudaro prielaidų atmesti Bendrovės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsakovas Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Taryba nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad yra pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Taryba pažymi, jog šiuo atveju nebuvo nustatyta (pripažinta), kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo skundo dalis iš esmės atitinka skundui keliamus reikalavimus, todėl priimama, o dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Nagrinėjamu atveju jokių įrodymų nebuvo pateikta, o teismas tiesiog nusprendė, kad skundas atitinka ABTĮ reikalavimus.

Taryba pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, šio procesinio veiksmo stadijoje iš esmės siekia, kad būtų pripažintas Tarybos nutarimo neteisėtumas. Be to, nėra būtinybės sureguliuoti kilusią padėtį ir tvirtinti, kad Bendrovė patiria nepataisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Teismas pagrįstai nurodė, kad Tarybos funkcijų vykdymas pats savaime nelemia didelės žalos ūkio subjektui, kurio atžvilgiu Taryba atlieka tyrimą.

Taryba, apžvelgusi ginčui aktualią teismų praktiką, pažymėjo, kad iš įstatymų leidėjo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad tokio pobūdžio veiksmai, kaip tyrimo pradėjimas ir tyrimo veiksmų vykdymas nesukelia tokių materialinių teisinių pasekmių ūkio subjektams, kad jie apskritai būtų ginčo administraciniame teisme objektu. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad tokie veiksmai gali daryti didelę ir (ar) neatitaisomą žalą. Pareiškėjas nepaaiškino ir nepagrindė, kaip Konkurencijos įstatyme numatytų funkcijų vykdymas, susijęs su informacijos, įskaitant ir konfidencialios, rinkimu ir analizavimu, sukelia didelę ar neatitaisomą žalą. Be to, paaškėjus, kad tam tikra įgaliotų pareigūnų surinkta medžiaga nėra reikalinga tyrimui, ji gali būti grąžinta pareiškėjui. Pareiškėjas nedetalizavo kokia yra informacija, kuriai yra būdingas konfidencialumas ir kuria disponuoja Taryba.

Taryba pažymėjo, kad analogiškus argumentus yra atmetęs ir Bendrasis Teismas, nagrinėdamas skundą dėl Europos Komisijos veiksmų renkant informaciją. Teismas nurodė, kad Europos Komisijos pareigūnai yra saistomi konfidencialumo pareigos, tretiesiems asmenims atskleidžiama tik nekonfidenciali informacija, o tyrimui nereikalinga informacija gali būti grąžinta subjektui arba sunaikinta, todėl nėra pagrindo stabdyti Europos Komisijos reikalavimo pateikti informaciją vykdymo.

Taryba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundu ginčija Nutarimą, kuris buvo priimtas dėl Tarybos pareigūnų veiksmų perduodant vieno tyrimo metu gautus įrodymus, kuriais remiantis Taryba pradėjo atskirą pažeidimo tyrimą. Skundžiamas Nutarimas, nėra nutarimas, kuriuo pradėtas tyrimas ir kurį vykdydami Tarybos įgalioti pareigūnai gavo informaciją iš pareiškėjo. Pareiškėjas neskundžia Tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmų ir sprendimų renkant iš jo informaciją, nors prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės reikalauja uždrausti analizuoti būtent šią informaciją. Tarybos vertinimu, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su skundžiamu Nutarimu ir jame ginčijamais Tarybos ir (ar) jos darbuotojų veiksmais, todėl ir dėl šios priežasties ji neturėtų būti taikoma. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas bei pareiškėjo prašymo šioje proceso stadijoje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y., prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo piremonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y., kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu prašė panaikinti Tarybos nutarimą ir įpareigoti Tarybą atlikti veiksmus. Pareiškėjas, be kita ko, prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą atlikti veiksmus, t. y., uždrausti Tarybai analizuoti tyrimo metu iš Bendrovės paimtą medžiagą, ją užantspauduojant, iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Pareiškėjas tvirtina, kad informacija, kuria disponuoja Taryba (Tarybos pareigūnai) yra konfidenciali, todėl Tarybos pareigūnams analizuojant šią informaciją, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateiktą skundą ir su juo susijusią medžiagą, nesutinka su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarybos funkcijų vykdymas (tyrimų atlikimas) savaime negali lemti didelės žalos ūkio subjektui, kurio atžvilgiu Taryba atlieka tyrimą, o taip pat ir tai, kad ūkio subjektams daroma žala yra neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma. Šiuo atveju yra reikšmingas Konkurencijos įstatymo 21 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas Tarybai (jos darbuotojams) saugoti sužinotas ūkio subjektų komercines paslaptis. Šis įstatymu nustatytas imperatyvas reiškia prezumpciją, kad Taryba (Tarybos darbuotojai) ūkio subjektų komercinių paslapčių tretiesiems asmenims neatskleidžia. Pareiškėjas, teigdamas priešingai, turėtų pateikti teismui objektyvius su tuo susijusius duomenis, tačiau tokių nagrinėjamu atveju pateikta nėra.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad nagrinėjamu atveju turi būti vertinama ir tai, ar prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Tarybos prieigos prie tyrimo medžiagos apribojimas, nors ir laikinas, būtų iš esmės susijęs su Tarybos veiksmų atliekant tyrimą apribojimu. Tirti ir nagrinėti pažeidimus yra viena iš pagrindinių Tarybos funkcijų, įtvirtintų Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Vykdydama šią ir kitas savo funkcijas, Taryba turi teisę paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą turi įrodomosios reikšmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Tarybos, kaip institucijos, vykdančios Konkurencijos įstatymo kontrolę, tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-355/2003). Dėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo Taryba, kaip valstybės institucija, užtikrinanti ūkio subjektų ir vartotojų apsaugą nuo konkurenciją ribojančių ir (ar) vartotojų interesus pažeidžiančių veiksmų, nors ir laikinai, tačiau negalėtų vykdyti visų jai priskirtų įgaliojimų atliekant tyrimą, taip būtų sudaromos prielaidos pažeisti viešąjį interesą, kad tyrimas būtų vykdomas operatyviai.

Todėl pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nagrinėjamu atveju nenurodė tokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų susijęs su konkretaus pareiškėjo skundo reikalavimo užtikrinimu. Kai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesisieja su byloje pareiškėjo reikalaujamomis jo pažeistų teisių gynimo konkrečiomis priemonėmis, reikalavimo užtikrinimas nėra adekvatus ir proporcingas, neatitinka šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso, nes be pakankamo pagrindo suvaržo atsakovo galimybes atlikti veiksmus atsakovui teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-130-492/2020).

Pareiškėjui nenurodžius jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tiesiogiai susijusios su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu, pareiškėjo teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos arba jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IKI Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė