2025-04-09 Nr. AB-6533-3-61-3-01023-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-499-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01023-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. C. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 25S52625 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos skundo – skundžiamo Sprendimo – teisėtumo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi, be kita ko, atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji prašė laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą (nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų atimta pareiškėjos teisė į gynybą, galimybė teikti paaiškinimus, dalyvauti posėdyje; ji negalėtų naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, be to, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, pareiškėjai kilmės valstybėje kyla grėsmė jos teisėms ir laisvėms).

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju neįrodė, jog, nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja realiai yra išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos, o pareiškėjos nurodyti argumentai vertintini kaip susiję su tikėtinais Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) veiksmais bei nesudaro pagrindo šioje stadijoje konstatuoti, jog pareiškėja patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo užsieniečiams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-939 (toliau – ir Aprašas), 13 punktas nustato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama tik užsieniečiui esant Lietuvos Respublikoje, įskaitant pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas, ir jam (užsieniečiui) asmeniškai dalyvaujant, išskyrus, kai antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama įvykdžius sprendimą išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos, pareiškėja negalės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą.

Teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

III. Pareiškėja pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo – skundžiamo Sprendimo – teisėtumo.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turi nustatyti, ar pareiškėja prima facie (iš pirmo žvilgsnio) tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą, ar pareiškėjos reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Pareiškėja nurodo savo prieglobsčio prašymą grindžianti tuo, kad ji bijo grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl nesaugios politinės situacijos, represijų dėl dalyvavimo protestuose, taip pat dėl buvusio sutuoktinio persekiojimo ir ryšių su teisėsaugos institucijomis, vykdžiusiomis persekiojimą jos atžvilgiu, bei pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių skundo reikalavimo nepagrįstumo požymių (tokių nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas).

Pareiškėja nurodo siekianti gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ji yra prieglobsčio prašytoja, todėl, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja gali patirti persekiojimo grėsmę, ir tokiu būdu jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios tikimybės pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė. Pareiškėja pažymi, kad, išsiuntus ją į kilmės valstybę, ji nebeatitiktų sąlygų, kurioms esant suteikimas pabėgėlio statusas, t. y. neatitiktų nuostatos būti už savo kilmės valstybės ribų.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad prieglobsčio prašytojo teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimų dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėja bus išsiųsta iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

Pareiškėja nurodo, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdžius Sprendimo vykdymą, būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas, t. y. pareiškėjai nebus padaryta neatitaisoma žala, kartu užtikrinant ir atsakovo interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka ir priimtas Sprendimas: nesuteikti A. C. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti A. C. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti A. C. atvykti į Lietuvos Respubliką aštuoniolika mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl A. C. draudimo atvykti ir apsigyventi aštuoniolika mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pavesti VSAT vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo atsakovo Sprendimo vykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjos argumentus bei bylos medžiagą, neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju įrodė, jog, nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja realiai yra išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pareiškėjos prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip susiję su tikėtinais VSAT veiksmais bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėja patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas (Įstatymo 71 str. 1 d. 4 p., Aprašo 13 p.) nustato, kad tais atvejais, kai antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama įvykdžius sprendimą išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę, toks pagalbos teikimas nesiejamas su privalomu užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos, pareiškėja negalės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 1 d.), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutarties dalį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. C. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis