2025-04-02 Nr. AB-5799-3-61-3-00957-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-452-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00957-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. C. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. C. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 25S55222 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Sprendimo teisėtumo.

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio 1 dalimi, nėra automatiškai sustabdomas. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš jo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pavojaus jam kilmės šalyje klausimas. Išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, dar bylos teisme nagrinėjimo metu yra ne tik reali rizika, kad gali būti padaryta neatitaisoma žala jo teisėms bei laisvėms, bet ir teismui priėmus jam teigiamą sprendimą – panaikinus atsakovo Sprendimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį, tokio sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, t. y. asmenį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo atgal į Lietuvą, net ir priėmus teigiamą sprendimą nagrinėjamoje byloje nagrinėti jo prieglobsčio prašymą, negrąžins.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką šių nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu.

Teismas nustatė, kad skundžiamu Sprendimu, be kita ko, nuspręsta: nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini); išsiuntimo vykdymą pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT).

Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog pareiškėjui pagal sutartį teisinę pagalbą teikia advokatė, kuri pareiškėjo vardu pateikė teismui skundą, todėl, teismo vertinimu, teigti, jog pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo teisių ir interesų, ar bus pažeisti bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai, nėra pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, kad LVAT yra konstatavęs, jog pareiškėjo išvykimo iš šalies atveju jo interesus teismo proceso metu gali atstovauti jo pasirinktas advokatas.

Teismas akcentavo, kad pagal ABTĮ 13 straipsnio 7 dalį proceso dalyvių, <...> dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), todėl, esant pareiškėjo pageidavimui, jis galės ir pats asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu.

Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas pradėjo pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį procedūras, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad VSAT ėmėsi aktyvių veiksmų, vykdydama pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodė nei vieno argumento ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog netaikius pareiškėjo nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjo teisėms ar interesams.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Sprendimo teisėtumo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti teisę į gynybą, jis negalėtų duoti paaiškinimų / prieštaravimų, negalėtų dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, be to, pareiškėjui nesant Lietuvoje, jis negalės naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjas pažymi, kad jam atstovauja ne jo pasirinktas privatus advokatas, o valstybės garantuojamą pagalbą teikiantys advokatai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo teisės nebūtų pažeistos, ir tokia teismo išvada prieštarauja LVAT formuojamai praktikai. LVAT yra išaiškinęs, kad tinkamo proceso principas reikalauja, jog sprendimas būtų priimtas, teismui išklausius abi ginčo puses.

Pareiškėjas pabrėžia, kad, atlikus preliminarų reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nėra akivaizdžių skundo reikalavimo nepagrįstumo požymių (tokių nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas).

Pareiškėjas nurodo, kad išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas gali patirti persekiojimo grėsmę, ir tokiu būdu jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. negalima be abejonių teigti, jog pareiškėjo teiginiai, kad, jei sprendimo dalis dėl išsiuntimo būtų įvykdyta, kilmės valstybėje jis galėtų patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, yra nepagrįsti. Kartu, teismui priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą – panaikinus Sprendimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tokio Sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, t. y., asmenį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo atgal į Lietuvą, net ir priėmus teigiamą sprendimą nagrinėjamoje byloje, nagrinėti jo prieglobsčio prašymą, negrąžins.

Pareiškėjo teigimu, pagal Įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atvykę į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, kurie yra prieglobsčio prašytojai, įgyja teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o, pagal šio straipsnio 3 dalį, teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais. Įstatymo 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės skubos tvarka, taigi nagrinėjamu atveju Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, asmeniui nėra nustatytas savanoriškas terminas išvykti, Sprendime VSAT pavesta vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, todėl, nesustabdžius šio Sprendimo vykdymo, pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė argumentų, kodėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės laikytinas nepagrįstu.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas turi teisę jungtis prie elektroninės bylos nuotoliu, tokiu būdu išsaugodamas savo teisę būti išklausytam ir turėdamas galimybę išsakyti savo argumentus. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos negavimo pažymėjo, kad vien ši aplinkybė neįrodo, jog pareiškėjui bus padaryta didelė ir neatitaisoma žala.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo atveju nėra pagrindo vertinti, jog kilmės valstybėje jam gali grėsti kankinimai ar kilti netinkamo elgesio grėsmė. Tai, kad pareiškėjo šalyje vyksta karas, nereiškia, jog jis kilmės valstybėje susidurs su kankinimais ar netinkamu elgesiu.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjo įvardytos priežastys yra asmeninio pobūdžio, ir yra išsprendžiamos kitomis – ne reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, pareiškėjas iš esmės nepateikia jokių argumentų, kurie atskleistų, jog skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 25S55222 vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl jo teisėtumo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas tikėtinai nepagrindė prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumo ir neįrodė, kad, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas, atskirajame skunde laikydamasis pozicijos, kad jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turėjo būti patenkintas, teigia, jog būtina sustabdyti Sprendimo vykdymą, kadangi iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti teisę į gynybą; atlikus preliminarų reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nėra akivaizdžių skundo reikalavimo nepagrįstumo požymių; asmeniui nėra nustatytas savanoriškas terminas išvykti, Sprendime VSAT pavesta vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos; išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas gali patirti persekiojimo grėsmę, ir tokiu būdu jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; teismui priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą, tokio sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pripažinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-1047/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-968/2023). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas, o šio straipsnio 275 dalis nustato, kad teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal Įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atvykę į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, kurie yra prieglobsčio prašytojai, įgyja teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o, pagal šio straipsnio 3 dalį, teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Teisė likti teritorijoje prieglobsčio procedūros metu yra bendroji taisyklė, numatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje, tokiomis aplinkybėmis valstybės narės privalo užtikrinti, kad egzistuotų visiška veiksminga galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo atmetamas tarptautinės apsaugos prašymas, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, pagal kurį, be kita ko, reikalaujama, kad būtų sustabdytas bet koks sprendimo grąžinti poveikis laikotarpiu, kuris nustatytas tokiam skundui pateikti, o jeigu toks skundas jau paduotas, tol, kol jis bus išnagrinėtas (žr. ESTT didžiosios kolegijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Gnandi, C-181/16, EU:C:2018:465).

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės skubos tvarka, taigi nagrinėjamu atveju Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) pavesti VSAT vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sprendimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo dar nėra įsiteisėjęs, motyvai, kuriais pareiškėjas grindė prieglobsčio prašymą, dar nėra įvertinti teismo, konstatuoja, kad, neišnagrinėjus pareiškėjo skundo dėl Sprendimo panaikinimo iš esmės, nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjo teiginiai, kad, jei Sprendimas būtų įvykdytas, kilmės valstybėje jis patirtų persekiojimą, būtų pažeistos jo teisės ir laisvės, būtų apsunkintas arba neįmanomas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas, yra nepagrįsti. Šioje byloje yra pateikti duomenys, kuriais grindžiama prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, šių duomenų pagrindu išlieka tikimybė vertinti, kad, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT yra išaiškinęs, kad tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas, teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., LVAT 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-237-789/2025, 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-324-822/2025). LVAT taip pat yra konstatavęs, kad pareiškėją, kuris naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba ir kuris yra išreiškęs norą dalyvauti bylos nagrinėjime teismo posėdyje ir siekia, jog jo interesus atstovautų profesionalus teisininkas, išsiuntus iš Lietuvos, jis faktiškai negalės efektyviai įgyvendinti vienos iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties (Įstatymo prasme), ir tokia teisė pareiškėjui užtikrinama, taikius prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., LVAT 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-324-822/2025).

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjui nėra nustatytas savanoriškas terminas išvykti, Migracijos departamento Sprendime VSAT pavesta vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, taigi išsiuntimas iš šalies yra realus, išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, jam kils realios pasekmės, kurios darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. C. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo P. C. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 25S55222 galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė