Legislator Case Law & Legislation
1c2ad934-9f86-4d2d-a1b7-eccab8b795ff AI generated

1c2ad934-9f86-4d2d-a1b7-eccab8b795ff · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number 1c2ad934-9f86-4d2d-a1b7-eccab8b795ff
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-172-718/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47986-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Vidai Kaubrytei, kaltinamajam E. P., nukentėjusiajai V.

Legislator headnote

AI generated

1c2ad934-9f86-4d2d-a1b7-eccab8b795ff · Klaipėdos apylinkės teismas: iÅ¡ karto norėdavo daiktus rinktis ir iÅ¡eiti. Lengviausia, gyvenant pas kažkÄ , vos kas nutiko, krautis daiktus ir iÅ¡eiti, užuot problemÄ sprendus. Vaikas pirmojo konflikto metu buvo pas jo tėvus. Antro konflikto metu vaikas miegojo. Jis V. atsiprašė. Bendrauja dabar tik dėl vaiko. 2016 m. konflikto metu peilio įrėmęs Z. nebuvo, bet peilį turėjo pasiėmęs. Nežino, ar tikėjo V., kad jis gali nužudyti. Ji verkė, buvo iÅ¡sigandusi jo veiksmų. Kai grįžo iÅ¡ policijos, vaikai miegojo su V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-172-718/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47986-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Vidai Kaubrytei, kaltinamajam E. P., nukentėjusiajai V.

Z., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1983-07-21 TelÅ¡iuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos skyriaus vadovu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis E. P. muÅ¡damas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį: E. P. 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 23:00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, du kartus kumščiu smogė savo sugyventinei V. Z. į kairįjį skruostÄ , du kartus kumščiu smogė į krÅ«tinės sritį, po vienÄ kartÄ kumščiu smogė į deÅ¡inę ir kairę rankas, tuo padarydamas V. Z. poodines kraujosruvas rankose, krÅ«tyse, krÅ«tinės kairiame Å¡one, odos nubrozdinimÄ kairės alkÅ«nės sÄ nario srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Be to, jis terorizavo žmogų grasindamas nužudyti ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti : E. P. laikotarpiu nuo 2016-09-23 23.00 val. iki 2016-09-24 03.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose (duomenys neskelbtini), neiÅ¡leido V. Z. iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, ne mažiau kaip keturiolika kartų grasino jai iÅ¡pjauti ir iÅ¡durti akį, grasindamas peiliu ir liepdamas jai rinktis deÅ¡inę, kairiÄ jÄ ar abi akis jai iÅ¡durti, iÅ¡pjauti ir sakydamas jai:

„Ar nori tapti invalide? BÅ«si ne Å¡okėja, o invalidė“, „Ar nori gauti į snukį?“, „Papjausiu, nusmeigsiu, tik peilis tokiai storai per mažas, nedaeis iki Å¡irdies“, „KuriÄ veido pusę nori, kad iÅ¡pjaučiau iki kaulų?“, „Ar ausį nupjauti? Einu pasiimti peilį. Jeigu iÅ¡eisi, gyva, sveika nebÅ«si“, tokiu bÅ«du grasindamas nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, terorizavo V. Z..

Be to, jis smurtaudamas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį: E. P. 2018 m. spalio 5 d., apie 00.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka suėmęs už kairiojo peties savo sugyventinei V. Z. jÄ stÅ«mė, gnybė ne mažiau keturis kartus į nugarÄ ir du kartus gnybė į deÅ¡inės kojos vidinę dalį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡inės Å¡launies vidurinio trečdalio bei apatinio trečdalio vidiniuose pavirÅ¡iuose, kairės Å¡launies vidurinio bei apatinio trečdalio iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Be to, jis grasino nužudyti žmogų ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas: E. P. 2018 m. spalio 5 d., apie 06:00 val., namuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, prispaudęs gulinčiÄ lovoje V. Z. ir plėšdamas nuo jos užklotÄ , pagrasino sakydamas: "Jei dar kartÄ iÅ¡kviesi policijos pareigÅ«nus, neprieisi prie durų, nes bÅ«si nužudyta, bus iÅ¡pjautos akys, pakasiu miÅ¡ke“, tokiu bÅ«du E. P. grasino savo sugyventinei V. Z. jÄ nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, parodė, kad V. Z. yra jo vaiko mama, jie yra nesusituokę, gyveno apie 7 m. kartu. 2016 m., datos tiksliai neprisimena, jis nupirko bilietus į spektaklį, V. pasiÅ«lė nueiti, buvo truputį apsipykę ir ji nesutiko eiti. Jis įsižeidė ir trenkė V. Z.. Kiek smÅ«gių sudavė-nežino. Sudavė smÅ«gius į krÅ«tinę, veidÄ , rankas. Buvo iÅ¡gėręs butelį alaus. PareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pripažįsta. TÄ patį vakarÄ tiesiog buvo grasinimai, nieko jis V. nesiruošė padaryti.

Jis neleido jai iÅ¡eiti iÅ¡ namų, nes ji norėdavo krautis daiktus ir bėgti lauk. Tiesiog pasakė, kad niekur naktį nelakstys, ji prieÅ¡inosi, o jis neleido jai iÅ¡eiti. Sakė tokius žodžius, kokie yra kaltinime, grasino peiliu, peilį buvo pasiėmęs. Tikslių žodžių neprisimena, bet galėjo bÅ«ti tokie žodžiai. Ä®siutęs buvo, tačiau neketino V. nužudyti. Nežino, ar V. galėjo pagalvoti, kad grÄ sinimus jis įvykdys. Mano, kad ji iÅ¡sigando. Viskas prasidėjo nuo to, kad jie apsistumdė, V. perbrėžė jam veidÄ .

Nežino, kuris pradėjo, bet susistumdymo metu buvo perbrėžtas jo veidas. Gal V. netyčia perbrėžė. Pripažįsta ir antrÄ jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl terorizavimo. 2018 m. spalio mėn. V. grįžo iÅ¡ mokytojų dienos, nesakė, kad buvo iÅ¡važiavusi. Jis jos paklausė, ji atsakė, kad neprivalo atsiskaitinėti. Tada dar parašė SMS žinutę jos bendradarbis, kurį jis matė gamtoje, ir jis supyko. Prasidėjo konfliktas, kurio metu V. norėjo iÅ¡eiti susikrovusi daiktus. Buvo naktis, jis pasakė „niekur neik, iÅ¡simiegok, rytoj galėsi iÅ¡eiti“.

Tada jis V. nemušė, gnybė jai ir tada ji iÅ¡kvietė policijÄ . Policija jį iÅ¡sivežė, 5 val. jis buvo uždarytas. Buvo iÅ¡gėręs 1 butelį alaus, po 5 val. grįžo į namus, neigia buvęs girtas. Jis gnybė V., pats nežino, kodėl taip elgėsi. Pyktį sukėlė, kad V. nepranešė, kad grįš vėliau, o jos bendradarbis rašė: „kur tu esi, kada ateisi?“. Grįžęs iÅ¡ komisariato V. paklausė, kam tÄ policijÄ kvietė ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko vėl policija pasibeldė, paklausė V., ar ir vėl iÅ¡kvietė, ji atsakė, kad taip.

Kol jis buvo policijoje, ji iÅ¡sikraustė, jai gal laiko daugiau reikėjo, todėl antrÄ kartÄ kvietė policijÄ . Dabar su V. kartu nebegyvena. Grįžęs iÅ¡ policijos sakė V., kad nori atgauti savo telefonÄ , kurį jai nupirko, bet ji neatidavė, dėl to tÄ užklotÄ jis nuplėšė. Apie akių iÅ¡pjovimÄ nieko nesakė, apie nužudymÄ gal kažkÄ ir sakė, dabar jau neprisimena. Pripažįsta, kad pasakė tuos žodžius, kurie yra kaltinime. Yra gavęs ir jis ne kartÄ per veidÄ ir perbrėžtas veidas buvo, yra pasakęs - jei dar kartÄ perbrėš, jis trenks atgal.

V. iÅ¡ karto norėdavo daiktus rinktis ir iÅ¡eiti. Lengviausia, gyvenant pas kažkÄ , vos kas nutiko, krautis daiktus ir iÅ¡eiti, užuot problemÄ sprendus. Vaikas pirmojo konflikto metu buvo pas jo tėvus. Antro konflikto metu vaikas miegojo. Jis V. atsiprašė. Bendrauja dabar tik dėl vaiko. 2016 m. konflikto metu peilio įrėmęs Z. nebuvo, bet peilį turėjo pasiėmęs. Nežino, ar tikėjo V., kad jis gali nužudyti. Ji verkė, buvo iÅ¡sigandusi jo veiksmų. Kai grįžo iÅ¡ policijos, vaikai miegojo su V.

Z.. Vyresnioji prabudo, prašė nusiraminti, mažasis vaikas miegojo. Gali bÅ«ti, kad V. tikėjo, kad jis nužudys, tačiau vaikai buvo namuose, jis tikrai nieko nebÅ«tų daręs. Jis patraukė užklotÄ , norėdamas pažiÅ«rėti, ar V. turi tÄ telefonÄ , ji pasakė, kad neturi ir neduos, norėdamas, kad nenubustų mažasis vaikas, jis nuėjo miegoti. Po 10-15 min. atvažiavo policija. Tikrai tada nebuvo girtas, grįždamas iÅ¡ policijos nevartojo alkoholio. Mano, kad alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams.

Kadangi kaltinamasis dėl pareikštų kaltinimų visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina šie įrodymai. Nukentėjusioji V. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-09-23, apie 17:15 val., ji su savo drauge M. J. dviese išėjo pažiūrėti spektaklio. Savo sugyventinį E. P. apie tai buvo informavusi, sakė, kad spektaklis truks maždaug apie 2 valandas ir po jo ji iš karto grįš namo.

Tačiau spektaklis užtruko, ir ji į namus (duomenys neskelbtini), grįžo tik apie 21.30 val. E. P. iÅ¡ karto iÅ¡ jos atėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir užrakino duris bei atėmė raktus, kad neiÅ¡kviestų jam policijos, kadangi prieÅ¡ savaitę policija buvo kviesta, tačiau Å¡iuo metu jau neprisimena, dėl ko bÅ«tent. TÄ vakarÄ vaikų namuose nebuvo, jie buvo dviese. E. P. jÄ pradėjo įžeidinėti įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, prie jos kabinėtis, visÄ vakarÄ vartojo alkoholį. 2016-09-23, apie 23 val., ji nuėjusi atsigulė į lovÄ , jis atėjo ir norėjo grubiais veiksmais su ja lytiÅ¡kai santykiauti, tačiau ji iÅ¡sisuko, pradėjo bėgti, jis jÄ pagavo, įvyko apsistumdymas ir netyčia nagais jam perbrėžė kairįjį skruostÄ .

E. P. įniršęs pasakė, jog tai ji pati pirma prieÅ¡ jį rankÄ pakėlė, tuomet jis kumščiu smogė jai du kartus į kairįjį skruostÄ , po to du kartus kumščiu smogė į krÅ«tinės sritį, po vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į abi rankas. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau tuo metu ji neturėjo jokios galimybės iÅ¡sikviesti policijos pareigÅ«nų, nes kaip jau minėjo, E. P. buvo iÅ¡ jos atėmęs telefonÄ bei raktus, o daugiau namuose nieko nebuvo. Tuomet ji pasakė E. P., kad nori eiti miegoti, tačiau jis neleido, sakė, kad bus su juo, o jis toliau vartojo alkoholinius gėrimus, o miegoti nuėjo tik apie 04.00 val.

Jis liepė eiti į virtuvę, sėdėti ir klausytis jo monologo, kurie skambėjo kaip grasinimai. Jis stovėjo tarpduryje, vartojo alkoholinius gėrimus ir neleido jai iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės ir iÅ¡ buto. Kai ji tik papraÅ¡ydavo, kad jÄ iÅ¡leistų, jis pasiimdavo peilį į rankas ir jį atkiÅ¡davo, sakydamas "eik". Rankose jis buvo pasiėmęs didelį, maždaug 30 cm vienÄ virtuvinį peilį. Ji visko smulkiai nebeprisimena, kadangi viskas vyko prieÅ¡ dvejus metus, tačiau atsimena, kad jis grasino jai iÅ¡pjauti akis, nudurti peiliu, įžeidinėjo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, rankose laikydamas peilį jÄ gÄ sdino, kad iÅ¡ virtuvės ji tikrai neiÅ¡eis.

Kai buvo daromas garso įraÅ¡as, t. y. 2016-09-24 laikotarpyje nuo 02.30 val. iki 03.30 val., E. P. buvo peilį įrėmęs jai į kaklÄ , į krÅ«tinės sritį, ir kai ji atsistodavo, norėdama iÅ¡eiti, jis peilį atkiÅ¡davo į jos pusę ir sakydavo "eik". Peiliu jos E. P. nesužalojo, tiesiog ji labai iÅ¡sigando ir tÄ naktį ji tikrai galvojo, kad jis gali savo grasinimus įvykdyti, ir manė, kad iÅ¡ tikrųjų jis gali jai iÅ¡pjauti akis ir sužaloti peiliu, kadangi tÄ naktį jis elgėsi tikrai neadekvačiai, ji jo tikrai bijojo.

Visas grasinimas vyko nuo 2016-09-23 21.30 val. iki 2016-09-24 maždaug iki 03.30 val. Grasinti ir necenzÅ«riniais žodžiais jÄ Ä¯Å¾eidinėti jis pradėjo iÅ¡ karto, kai tik ji grįžo iÅ¡ spektaklio namo, grasino apie 6 valandas. 2016 m. rugsėjo 23 - 24 d. grasinimai iÅ¡ E. P. lÅ«pų buvo patys pirmieji, iki to įvykio E. P. nebuvo grasinęs, jis tik gÄ sdindavo, kai jie susipykdavo, kad jis pats iššoks per langÄ . Tačiau laikotarpyje nuo 2016-09-24 iki 2018-10-05 grasinimų jos atžvilgiu iÅ¡ E. P. buvo ne vienas.

Jie pasikartodavo maždaug kas dvi savaites. Bijodavo sulaukti savaitgalių, nes savaitgaliais jis atsipalaiduodavo, pavartodavo alkoholio, tada pradėdavo elgtis neadekvačiai, kabinėtis prie jos dėl įvairių smulkmenų, įvairių buitinių dalykų. Kildavo konfliktas, ir jis tiek įnirÅ¡davo, kad imdavo grasinti jai panaÅ¡iai, kaip ir 2016-09-24 darytame garso įraÅ¡e, kad ji liks invalide arba jÄ nužudys, kad nenustebtų, jei ant galvos einant užkris plyta. Sakydavo, kad visi galvos, jog tai paprasčiausias nelaimingas atsitikimas, o iÅ¡ tikrųjų tai bus jo darbas.

Tikslių datų, kada jis grasino laikotarpyje nuo 2016-09-24 iki 2018-10-05, ji neprisimena, tačiau grasinimai vykdavo maždaug kas 2 savaites. Ji bijodavo, galvojo, kad jo grasinimai yra realÅ«s ir jis gali juos įvykdyti. KitÄ rytÄ , t.y. 2016-09-24, ji išėjo į darbÄ , savo draugei M. J. papasakojo, kad sugyventinis E. P. jÄ sumušė. Ji patarė nuvykti pas teismo medicinos ekspertus. Kodėl tuo metu ji nesikreipė į policijÄ , negali paaiÅ¡kinti. TurbÅ«t buvo paveikta E. P., bijojo, kad iÅ¡kvietus policijÄ jai bÅ«tų dar blogiau. 2016-09-27 apie 10 val. ji nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, kur jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

GautÄ specialisto iÅ¡vadÄ ji davė saugoti savo draugei M., kadangi bijojo, jog namuose E. jÄ surastų, suplėšytų ir iÅ¡mestų, o ji jokių įrodymų nebeturėtų. Kiek jai yra žinoma, M. J. pateikė specialisto iÅ¡vados kopijÄ . Pageidauja, kad dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, padarytos 2016-09-24, bÅ«tų taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas jos sugyventinio E. P. atžvilgiu, kadangi jai tuomet buvo sukeltas fizinis skausmas. Parodė, kad ji kiekvienÄ ketvirtadienį lankosi moterų krizių centre.

Dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja, 2018-10-04 buvo mokytojų dienos minėjimas, tad ji pranešė (duomenys neskelbtini), kad į užsiėmimus neatvyks, o E. P. neinformavo, galvojo, kad grįš iki 20 val., ir jis pagalvos, kad ji buvo moterų krizių centre. E. P. tiesos sakyti, kad buvo mokytojų dienos minėjime, nenorėjo, kadangi jis jos niekur neiÅ¡leidžia, riboja jos laisvę motyvuodamas tuo, kad ji yra Å¡eimos žmogus ir turi bÅ«ti namuose su Å¡eima. Kadangi mokytojų dienos minėjimas užtruko, į namus ji grįžo apie 21.30 val., taip pat į jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ tuo metu bendradarbis parašė SMS žinutę ir E. P. jÄ perskaitė ir dėl jos dar labiau supyko, pradėjo sakyti, jog tai jos meilužis.

Žodinio konflikto metu 2018-10-05, apie 00.00 val., jiems besiaiÅ¡kinant santykius, jis jÄ viena ranka suėmęs už kairiojo peties pastÅ«mė, dėl pastÅ«mimo ji nenugriuvo, tačiau pajuto fizinį skausmÄ . Tuomet ji nuėjo miegoti pas vaikus į kambarį, E. P. atėjo ir atsigulė Å¡alia jos ir gnybė jai į nugarÄ ne mažiau 4 kartus ir du kartus į deÅ¡inės kojos vidinę dalį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, iÅ¡ karto ant kojos atsirado kraujosruva. Kadangi jis tÄ vakarÄ buvo atėmęs iÅ¡ jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , ji nutaikiusi progÄ paėmė savo dukros R. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir tyliai kalbėdama iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus.

E. P., kai kvietė policijos pareigÅ«nus, tuo metu kambaryje nebuvo. Jos sÅ«nus V. P., kai jai buvo sukeltas fizinis skausmas, miegojo ir nieko nematė bei negirdėjo, tačiau dukra R. viskÄ matė ir galėtų apie tai paliudyti. Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai, ir E. P. buvo iÅ¡vežtas į policijos komisariatÄ . E. P. tÄ vakarÄ buvo neblaivus, jis prieÅ¡ policijos pareigÅ«nus buvo nusiteikęs agresyviai, jam buvo uždėti antrankiai. Kai E. P. buvo iÅ¡vežtas į policijos komisariatÄ , ji su dukra R. pradėjo krautis daiktus, buvo suplanavusi iÅ¡ pačio ryto iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), iÅ¡sikraustyti.

Dar tÄ patį vakarÄ parašė savo draugei M. J. ir paklausė, ar galėtų padėti iÅ¡sikraustyti. M. J. atsakė, kad taip, ir ji su dukra užmigo. 2018-10-05, apie 06:00 val., jos sugyventinis grįžo į namus. Ji tuo metu su vaikais miegojo vienoje lovoje. Sugrįžęs sugyventinis atėjo pas jÄ Ä¯ lovÄ , užsisėdo visu svoriu jai ant kojų, reikalavo jos atiduoti jo automobilio raktus, jos mobilaus ryÅ¡io telefonÄ bei buto raktus. Ir pasakė, kad už tai, kad ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, dabar pamatys, kas bus.

Tuo metu atsibudo jos dukra ir pradėjo praÅ¡yti Eugenijaus kad liautųsi, tačiau sugyventinis toliau rėkė ant jos, grasino, kad jei dar kartÄ iÅ¡kvies policijos pareigÅ«nus, ji iki durų nenueis, bus nužudyta, jai bus iÅ¡pjautos akys, kad jÄ pakas miÅ¡ke. Neradęs pas jÄ Â jos telefono, jis nulipo nuo kojų ir išėjo ieÅ¡koti savo daiktų. Jos mobilaus ryÅ¡io telefonas buvo pas dukrÄ , kadangi manė, kad jis gali prieÅ¡ jÄ smurtauti ar su ja susidoroti, todėl dukrÄ buvo įspėjusi, kad jei E. prieÅ¡ jÄ smurtaus ar grasins, kad kviestų pagalbÄ .

Tada jos dukra parašė jos pažįstamai M. J. žinutę ir paprašė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. E. P. neįtarė, kad jos iÅ¡sikvietė pagalbÄ . Atvykus policijos pareigÅ«nams, jis neigė grasinęs. Policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kinus visas įvykio aplinkybes, jos sugyventinį iÅ¡sivežė į policijos komisariatÄ (1 t., b.l. 29-30, 33-34, 37-38, 41-42, 45-47). Nepilnametė liudytoja R. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai yra 13 metų, ji gyvena Klaipėdoje. Jos mama labai kenčia, patiria fizinį ir psichologinį smurtÄ nuo patėvio A.

Su juo jos mama turi bendrÄ vaikÄ . Ä®vykio dienÄ (2018-10-05) mama grįžo vėlai iÅ¡ darbo, patėvis tuo metu sėdėjo virtuvėje, ji buvo kambaryje. Vėliau ji atėjo į virtuvę, kai iÅ¡girdo, kad mama pradėjo Å¡aukti ir verkti. Broliukas V. taip pat pradėjo verkti. Mama jai pasakė eiti į kambarį, o jie su patėviu pradėjo pyktis. Tuomet mama jai pasakė, kad krautųsi daiktus, nes jie iÅ¡vyksta. Mama padavė jai didelį krepšį, ji susikrovė savo daiktus, mama taip pat krovėsi daiktus.

Patėvis atėmė iÅ¡ mamos telefonÄ , jis perskaitė telefone buvusias žinutes, perskaitė, kad mamai parašė kitas vyras ir pagalvojo, kad su juo buvo išėjusi, o iÅ¡ tikro mama buvo su darbo kolektyvu. Patėvis užsipuolė mamÄ . Jis suprato, kad darbo kolega mamai parašė: „Labas“. Mama prašė patėvio atiduoti telefonÄ , jis sakė, kad neduos, nes nupirko telefonÄ ir jis yra jo. Vėliau patėvis su mama pradėjo virtuvėje kalbėtis. Patėvis uždarė duris, Å¡nekėjo apie 15 min., tuomet ji iÅ¡girdo dūžius.

Priėjo, pasakė, kad atidarytų duris, patėvis sakė, kad nori pašnekėti, o mama “isterikuoja“. Paskui kažkuris, mama arba patėvis, atidarė duris. A. (E.) buvo išgėręs. Kai jis būna išgėręs, jis visada negražių dalykų pasako. Jos su mama susirinko batus, aprengė V., jis pradėjo verkti, davė jam pieštukų, kad papieštų ir uždarė kambario duris. Mama pasakė, kad kai ji pasakys, ji įrašytų pokalbį. Kai jie išeidinėjo, patėvis jų neišleido, tada jie pasiliko.

Mama pasakė jai, kad palauks iki rytojaus, kai patėvis iÅ¡eis į darbÄ , tada galės iÅ¡sivežti daiktus. Mama sakė, kad iÅ¡sinuomojo butukÄ . Kai jie liko, patėvis klausė, kodėl mama susirado meilužį. Mama ir ji patėviui sakė, kad nusiramintų, nes jos juk liko, niekur neišėjo. Jos daiktų neiÅ¡sikrovė, nuėjo miegoti. Miegojo jos kambaryje, mama visÄ naktį miegojo su ja. Patėvis visÄ naktį su telefonu vaikščiojo į jų kambarį. Atėjęs jis pasakydavo vyrų vardus ir klausdavo, kas jie tokie.

PrieÅ¡ paskutinį kartÄ atėjęs, kai mama piktai paprašė, kad jis iÅ¡eitų, tada patėvis skaudžiai įgnybė mamai, mama susinervinus trenkė patėviui per rankÄ . Tada ji piktai patėvio taip pat paprašė, kad iÅ¡eitų ir rankomis bandė juos atskirti. Kai patėvis atėjo paskutinį kartÄ , mama pasiėmė jos telefonÄ ir po antklode paskambino policijai. Policijos pareigÅ«nai jį iÅ¡sivežė, sakė, kad jo dvi dienas nebus. Jos nuėjo iÅ¡sikelti nuotraukas, vėliau nuėjo miegoti.

Po kelių valandų grįžo patėvis, sakė, kad mama paleistuvė, kekšė, kad nužudys, nepamatys dienos Å¡viesos ir pan., tuos žodžius ji pati girdėjo. Mama po antklode rašė draugei žinutę, kad ji iÅ¡kviestų policijÄ . Patėvis pradžioje nenorėjo įleisti pareigÅ«nų, tada mama pradėjo Å¡aukti, kad neatidaro durų. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡sivežė patėvį ir sakė, kad iki 15.00 val. jo neiÅ¡leis. Ryte mama jai sakė neiti į mokyklÄ , jos susikrovė daiktus ir išėjo.

TÄ vakarÄ mama grįžo namo tarp 20.00 - 20.30 val. Miegoti jos nuėjo apie 01.00 val. Miegojo kartu: ji, jos mama ir brolis. Mama dėjo per rankÄ patėviui, kad jis daugiau nebegnaibytų. Ji matė, kad patėvis kažkÄ iÅ¡ skardinės pylėsi į stiklinę, todėl mano, kad jis buvo neblaivus. Jis buvo supykęs, susierzinęs, labai daug keikėsi, vienu momentu verkė, vaikščiojo paskui mamÄ . Mama labai daug verkė, visÄ laikÄ labai ramiai stengėsi kalbėti, bet kelis kartus, kai norėjo iÅ¡eiti, suÅ¡ukdavo, kad patėvis baigtų.

Mama sakė, kad jai skauda, kai patėvis įgnybė (parodo, į kuriÄ vietÄ Ä¯gnybė). Ji pati nematė, jog dar kur nors bÅ«tų įgnybęs, bet girdėjo, kad mama policininkams pasakojo. Ji jaudinosi dėl mamos, bijojo, kad patėvis gali kažkÄ mamai padaryti. Buvo, kad patėvis bandė pasmaugti mamÄ , tai buvo prieÅ¡ 1-2 metus, mama iÅ¡ kambario Å¡aukėsi pagalbos, ji atėjo, patėvis nustojo. Kai patėvis ryte grįžo iÅ¡ policijos, jis sakė atiduoti maÅ¡inos raktus, klausė, kur yra telefonas.

Kai pirmÄ kartÄ jį sulaikė, policijos pareigÅ«nai paėmė iÅ¡ jo automobilio raktus, juos padavė jai. Kai grįžo patėvis, jis buvo lyg nusiraminęs, bet iÅ¡ vidaus matėsi, kad labai piktas. Buvo apie 6.00 val., ji paprašė, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ jų kambario. Vėliau jis nuėjo į savo kambarį, Å¡iek tiek pagulėjo, tada vėl atėjo, prašė telefono ir automobilio raktų, išėjo, vėl atėjo, taip kelis kartus. Patėvis ieÅ¡kojo automobilio raktų, apieÅ¡kojo striukių kiÅ¡enes, mamos rankinukÄ .

Patėvis rankose turėjo tik telefonÄ . Mama buvo apsisprendusi iÅ¡vykti, stengėsi jÄ su broliu raminti, bet viduje matėsi, kad bijojo. Patėvis yra jos mamai grasinęs, jie iÅ¡važiuodavo, bet vis tiek sugrįždavo. Jie kiekvienÄ dienÄ pykdavosi, bet vienÄ kartÄ per metus labai rimtai susipykdavo. Ji lankėsi pas psichologÄ , buvo pastatas prie jÅ«ros, lyg buvo moterų krizių centras. Jos ten važiuodavo ketvirtadieniais. Jai mama pasiÅ«lė ten nuvažiuoti. Dažniausiai kalbėdavosi apie patėvį, apie mokyklÄ .

Ten pravažinėjo visus metus (1 t., b.l. 62-64). Liudytoja M. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra V. Z. draugė, jos pažįstamos apie 10 metų. Iki 2016 metų jos bendraudavo dažnai, su ja susitikdavo. 2016-09-24 ji kartu su V. Z. buvo išėjusios į spektaklį, ir kai V. Z. grįžo namo, jos sugyventinis E. P. jÄ buvo stipriai sumušęs. Nuo to karto jų bendravimas su V. buvo nutrÅ«kęs, kadangi, kiek ji suprato, sugyventinis uždraudė su ja bendrauti. 2016-09-27 V. kreipėsi į teismo medicinos ekspertus dėl apžiÅ«ros.

GautÄ specialisto iÅ¡vadÄ V. davė jai, kad saugotų jÄ savo namuose kaip įrodymÄ , tad Å¡iandien pateikia specialisto iÅ¡vados kopijÄ prie apklausos. 2018-10-05, apie 06.02 val., į savo telefonÄ , kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ji gavo praneÅ¡imus į "Mesenger" programėlę, kuriais V. prašė jos, kad iÅ¡kviestų policijos pareigÅ«nus, kad jÄ sugyventinis muÅ¡a. Ar iÅ¡ V. telefono rašė ji, ar kažkas kitas, nežino ir Å¡ito V. nepaklausė, kadangi buvo įsitikinusi, jog raÅ¡o pati V.

Visus susiraÅ¡inėjimus taip pat pridės prie apklausos. V. Z. nurodė savo namų adresÄ , ir ji nieko nelaukusi iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. 2018-10-05 ji pas V. buvo nuvykusi. V. iÅ¡ E. P. buto (duomenys neskelbtini), iÅ¡sikraustė, sakė, jog yra nebeįmanoma su juo gyventi. Anot V. Z., jos sugyventinis galimai turi kažkokių psichologinių bėdų, yra per daug pavydus, prie visko kabinėjasi, jeigu užtrunka ilgiau parduotuvėje - jai skambina telefonu. Tikslių smÅ«gių ir jų skaičiaus, suduotų 2018-10-05 V.

Z., nežino, bet jei neklysta, V. Z. sakė, kad jai smogė į kairįjį petį ir gnybė į kojas ar kojÄ . Taip pat V. pasakojo, kad E. buvo užsilipęs ant jos gulinčios lovoje ir grasino, kad jÄ užmuÅ¡, nužudys. Smurtas artimoje aplinkoje prieÅ¡ jos draugę V. Z. vyksta ne pirmÄ kartÄ (t. 1, b.l. 67-70). 2018-10-05 tarnybinis praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad V. Z. paaiÅ¡kino, kad jos sugyventinis E. P., grįžęs iÅ¡ policijos komisariato, pradėjo jai grasinti, kad užmuÅ¡, nupjaus galvÄ , pakas miÅ¡ke.

Grasindamas rankose nieko neturėjo, smurto nenaudojo. Moteris blaivi, vyrui nustatytas 0,29 promilių girtumas (t. 1, b.l. 6-9). 2018-10-05 tarnybinis praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad smurtÄ patyrusi V. Z. paaiÅ¡kino, kad grįžus namo, sugyventinis V. P. perskaitė jos telefone esančias žinutes bei susinervinęs pastÅ«mė jÄ Ä¯ kairį petį, po to kelis kartus įžnybė į Å¡launis bei nugarÄ , taip sukeldamas fizinį skausmÄ (t. 1, b.l. 10-13). 2018-10-08 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad M.

J. pateikė prie bylos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ bei susiraÅ¡inėjimo per Mesenger programėlę su V. Z. duomenis (t. 1, b.l. 71-72). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, remiantis V. Z. apžiÅ«ra bei specialistui nurodomų įvykio aplinkybių duomenimis, pateikta iÅ¡vada, kad V. Z. nustatyta: poodinės kraujosruvos rankose, krÅ«tyse, krÅ«tinės kairiame Å¡one, odos nubrozdinimas kairės alkÅ«nės sÄ nario srityje, pagal makroskopinį vaizdÄ , padaryta kietu buku daiktu (daiktais) 2-5 parų laikotarpiu iki apžiÅ«ros 2016-09-27 10.15 val.

Sužalojimas kiekvienas atskirai ir visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 73-74). Duomenys iÅ¡ mobilaus telefono apie susiraÅ¡inėjimÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad asmuo, įvardintas kaip V., klausia, ar gali padėti kraustytis, po to praÅ¡o kviesti policijÄ adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad muÅ¡a (t. 1, b.l. 75-77). 2018-11-02 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. Z. prie bylos pateikė CD laikmenÄ su garso įraÅ¡ais (t. 1, b.l. 78-79). 2018-10-11 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad V.

Z. pateikė prie bylos CD laikmenÄ su garso įraÅ¡u iÅ¡ 2016-09-24 įvykio (t. 1, b.l. 80-81). 2018-10-18 apžiÅ«ros protokolas, kuriuo apžiÅ«rėta V. Z. 2018-10-11 pateikta CD laikmena su 2016-09-23- 2016-09-24 įvykio garso įraÅ¡u. Ä®raÅ¡o trukmė 57 minutės 42 sekundės. Jame užfiksuota, kaip vyriÅ¡kas balsas liepia garsiau kalbėti moteriai, kad geriau girdėtųsi, liepia sėstis, nurodo, kad ji niekur neis. Girdimas moters verkimas, praÅ¡o baigti. VyriÅ¡kas balsas klausia: "Nori invalide tapti? BÅ«si ne Å¡okėja, o invalidė".

Taip pat vyriÅ¡kas balsas aiÅ¡kina, kad jis dabar geria ir savęs neprognozuoja, klausia "Nori gauti į snukį? Dėk man, gausi atgal", "AÅ¡ papjausiu tave už tokius žodžius (necenzÅ«rinis žodis)", "Ir už tai, kad tu meluoji,(necenzÅ«rinis žodis) nusmeigsiu tuoj tave. Čia tik per mažas peilis tokiai storai nusmeigt. Iki Å¡irdies nedaeis. PrieÅ¡ iššokdamas per langÄ , žinok, padarysiu (nesuprantamas žodis). Nepadės nei plastinės operacijos. Tikrai nepadės, V. Be akies, pavyzdžiui, norės koks nors vyras moters? Klausiu, norės be akies? Ar kairę, ar deÅ¡inę geriau palikt sveikÄ ? Nu ko čia bliauni (necenzÅ«rinis žodis)? AÅ¡ nueisiu nusižudyt (necenzÅ«rinis žodis).

O ko čia bliauni?", "AÅ¡ noriu, kad tu dabar mirtum, ir aÅ¡ mirsiu už 20 minučių", "Arba leidžiu pasirinkti. IÅ¡pjausiu akį, pavyzdžiui, ir tada aÅ¡ mirsiu." "Ko čia bliauni? Vis tiek gyvensi viena akim", "KokiÄ tau akį, kairę ar deÅ¡inę, kuriÄ nori?", "Nei vienÄ ? Tai aÅ¡ pasirinksiu deÅ¡inę". "Noriu, kad iÅ¡sidurtum akį, susipjaustytum veidÄ ir galėtum gyventi". "AiÅ¡ku, kad žinojai, kad akį iÅ¡pjausiu? IÅ¡pjaunam akį ir aÅ¡ einu Å¡okt per langÄ , bus paprasčiau", "Akį, kuriÄ nori?", "KuriÄ veido pusę nori, kad iÅ¡pjaučiau?", "Iki kaulų", "Ausį nupjauti? Reikia, einu pasiimti peilį".

Moteris praÅ¡o baigti, verkia. Vyras :"Tu jeigu iÅ¡eisi gyva, sveika nebÅ«si", "Su viena akim neisi linksmintis. Å ita tavo deÅ¡inė, tos nedėsim, Å¡itÄ dėsim", " Tai kuriÄ akį, V.? Aj nei vienos. Tai abidvi?", "Žodis nei vienos reiÅ¡kia abidvi. Tai kuriÄ : kairę ar deÅ¡inę? Kad mano laidotuvės bÅ«tų be tavęs. Tai kuriÄ akį? IÅ¡skaičiuojam? Tai kairė, deÅ¡inė liks sveika, gerai?", "Kairę, deÅ¡inę ar abi? Ko tu dabar verki?" Moteris klausia, ko jis Å¡vaistosi su tuo peiliu, verkia, praÅ¡o padėti peilį.

Klausia, ko jis nori. VyriÅ¡kis atsako: "IÅ¡durt akį", "Duok iÅ¡dursiu akį ir iššoksiu per langÄ ", "Tada abiÅ¡dursiu, nes aÅ¡ vis tiek mirsiu, tai kad tau irgi nebÅ«tų gyvenimo. Nu ko čia verki?" (t. 1, b.l. 82-89). 2018-11-22 kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriuo apžiÅ«rėta CD laikmena, pateikta prie policijos pareigÅ«nų 2018-10-05 tarnybinio praneÅ¡imo iÅ¡ įvykio vietos. Jame užfiksuota, kaip policijos pareigÅ«nai atvyksta į įvykio vietÄ antrÄ kartÄ . E. P. atsako, kad nieko nežino, kad kÄ tik grįžo 6 val. ryto, kad visÄ naktį buvo policijoje.

V. Z. sako, kad E. P. muÅ¡asi, kad atsisėdęs ant lovos grasina jai, kad galvas nupjaus, moteris verkia, sako, kad atsigulęs ant lovos sakė, kad jÄ užmuÅ¡. E. P. neigia grasinęs, aiÅ¡kina, kad jis įgnybė sugyventinei, nes jam nepatiko žinutė jos telefone. Moteris aiÅ¡kina pareigÅ«nams, kad grįžęs iÅ¡ policijos sugyventinis atėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos ir pasakė, kad dabar jÄ užmuÅ¡, kad nupjaus galvÄ , kad neliks gyva, iÅ¡pjaus akis (t. 1, b.l. 91-92). 2018-11-22 kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriuo apžiÅ«rėtas policijos pareigÅ«nų 2018-10-05 01.02 val.

įvykio vietoje darytas vaizdo įraÅ¡as. Jame užfiksuota, kaip atvykusiems policijos pareigÅ«nams moters sako, kad jos neiÅ¡leidžia, matyti, kad moteris iÅ¡sigandusi, kalba drebančiu balsu. Moteris pareigÅ«nui aiÅ¡kina, kad sugyventinis jÄ stÅ«mė į kairį petį, gnybė jai į kojas, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ . Ji aiÅ¡kina, kad ji V. Z., kad grįžęs namo sugyventinis ėmė tikrinti jos telefonÄ , jam nepatiko kažkokios žinutės, ir jis jÄ stÅ«mė trenkdamas į kairį petį, po to sugnaibė jos kojų Å¡launis, gnaibė nugarÄ , ji tuo metu su vaikais gulėjo lovoje, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Moteris sako, kad toks atvejis ne pirmas, tačiau ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo. Patikrinus V. Z. blaivumÄ , nustatoma 00 promilių. E. P. atsisako tikrintis alkotesteriu. IÅ¡vedamas policijos pareigÅ«nų E. P. sako, kad kol jis bus policijoje, kad V. iÅ¡sikraustytų iÅ¡ jo namų (t. 1, b.l. 94-95). 2018-11-22 kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriuo apžiÅ«rėta CD laikmena su garso įraÅ¡ais, pateiktais V. Z. pagal 2018-11-02 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ . IÅ¡klausius garso įraÅ¡us, girdima, kaip vyriÅ¡kis (E. P.) klausinėja V. dėl jos telefone kiekvieno esančio numerio.

VaikiÅ¡kas balsas daug kartų praÅ¡o atiduoti telefonÄ mamai, o vyriÅ¡kas balsas klausia, kokį telefonÄ atiduoti, ar perlaužtÄ per pusę. Vaikas ima verkti. Moteris ir vaikas (V. Z. ir R. Z.) praÅ¡o kad jiems leistų miegoti, kadangi jau 1.00 val. nakties. Tačiau E. P. nenustoja, tikrina V. Z. telefonÄ , kaltina jÄ neiÅ¡tikimybe, kad jį apgaudinėja, susitikinėja su kitais vyrais, kad jam pasakė, kad Å¡iandien lankysis moterų krizių centre, o dalyvavo mokytojų dienos minėjime. Garso įraÅ¡o metu jokių grasinimų neiÅ¡sako, tiesiog priekaiÅ¡taudamas, tikrindamas telefonų numerius ir klausinėdamas neleidžia V.

Z. ir vaikams miegoti (t. 1, b.l. 97-98). Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorės D. P. 2018-10-22 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad V. Z. lankosi Centre dėl smurto šeimoje, kurį patiria ji ir jos dukra, nuo 2016-09-22. V. Z. dalyvauja grupinėje psichoterapijoje. V. Z. dukrai buvo teikiama psichologinė pagalba nuo 2016-10-20 iki 2017-02-09 (t. 1, b.l. 111). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje remiantis V.

Z. apžiūra bei ekspertui nurodomų bylos aplinkybių duomenimis, pateikta išvada, kad V. Z. buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies vidurinio trečdalio bei apatinio trečdalio vidiniuose paviršiuose, kairės šlaunies vidurinio bei apatinio trečdalio išoriniuose paviršiuose. Poodinės kraujosruvos padarytos paveikus nurodytas kojų vietas kietais bukais daiktais, galimai sumušant, atsitrenkiant, įgnybiant ar pan. Sužalojimai padaryti keturių trauminių poveikių pasekoje.

ApžiÅ«ros metu stebėta poodinių kraujosruvų spalva leidžia teigti, kad sužalojimai padaryti maždaug prieÅ¡ 4-6 paras iki objektyvios apžiÅ«ros, galimai 2018-10-05 paros pirmoje pusėje. V. Z. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b.l. 115).  IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ policijos duomenų registro apie praneÅ¡imus, iÅ¡ kurio matyti, kad 2018-10-05 06.17 val. policijai praneÅ¡ta, kad draugė V. Z. prieÅ¡ kelias minutes parašė pranešėjai iÅ¡ tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kad iÅ¡kviestų policijÄ , nes vyras smurtauja. 2 mažamečiai namuose.

Anksčiau buvo stipriai sumušęs. Pranešęs asmuo M. J. (t. 1, b.l. 128-131). Išrašas iš policijos duomenų registro apie pranešimus, iš kurio matyti, kad 2018-10-05 00.51 val. policijoje gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras mušė rankomis, namuose du vaikai, GMP nereikia. Pranešėja V. Z. (t. 1, b.l. 133-135). 2018-10-05 pristatyto asmens kortelės išrašas, iš kurio matyti, kad 2018-10-05 01.46 val. E. P. nustatytas 0,89 promilių girtumas (t. 1, b.l. 168). 2018-10-05 pristatyto asmens kortelės išrašas, iš kurio matyti, kad 2018-10-05 07.22 val. nustatytas 0,29 promilių girtumas (t. 1, b.l. 170).

Byloje įrodyta, kad kaltinamasis E. P. 2016m. rugsėjo 23 d. apie 23 val. muÅ¡damas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį – sugyventinę V. Z.. Kaltinamasis kaltu prisipažino, parodė, kad sudavė nukentėjusiajai smÅ«gius į krÅ«tinę, veidÄ , rankas. Buvo iÅ¡gėręs butelį alaus. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, apžiÅ«ros protokolai, specialisto iÅ¡vada ir kiti bylos duomenys.

Nukentėjusiosios parodymus visiÅ¡kai patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuoti V. Z. kÅ«no sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes (1 t., b.l. 73-74). Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad E. P. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nustatyta, kad E. P. ir V. Z. kartu gyveno nuo apie 7 metus, vedė bendrÄ Å«kį, juos siejo bendra buitis, jie turi bendrÄ vaikÄ . Kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno bendrai neįregistravę santuokos, t. y. jie buvo sugyventiniai, nusikalstamos veikos padarymo metu juos siejo Å¡eiminiai santykiai, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nustatyta, kad E. P. terorizavo žmogų grasindamas nužudyti ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, tai yra nuo 2016-09-23 23.00 val. iki 2016-09-24 03.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose (duomenys neskelbtini), neiÅ¡leido V. Z. iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, daugybę kartų grasino jai iÅ¡pjauti ir iÅ¡durti akį, grasindamas peiliu ir liepdamas jai rinktis deÅ¡inę, kairiÄ jÄ ar abi akis jai iÅ¡durti, iÅ¡pjauti ir sakydamas jai:

„Ar nori tapti invalide? BÅ«si ne Å¡okėja, o invalidė“, „Ar nori gauti į snukį?“, „Papjausiu, nusmeigsiu, tik peilis tokiai storai per mažas, nedaeis iki Å¡irdies“, „KuriÄ veido pusę nori, kad iÅ¡pjaučiau iki kaulų?“, „Ar ausį nupjauti? Einu pasiimti peilį. Jeigu iÅ¡eisi, gyva, sveika nebÅ«si“, tokiu bÅ«du grasindamas nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, terorizavo V. Z..

Žmogaus terorizavimas gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia. Grasinimas turi bÅ«ti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Nukentėjusysis turi suprasti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamojo E. P. nukentėjusiajai pasakyti žodžiai ir veiksmai- daugybę kartų pasakyti grasinimai jai iÅ¡pjauti ir iÅ¡durti akį, grasinimas peiliu ir liepimas jai rinktis deÅ¡inę, kairiÄ jÄ ar abi akis jai iÅ¡durti, iÅ¡pjauti, sakymas jai:

„Ar nori tapti invalide? BÅ«si ne Å¡okėja, o invalidė“, „Ar nori gauti į snukį?“, „Papjausiu, nusmeigsiu, tik peilis tokiai storai per mažas, nedaeis iki Å¡irdies“, „KuriÄ veido pusę nori, kad iÅ¡pjaučiau iki kaulų?“, „Ar ausį nupjauti? Einu pasiimti peilį. Jeigu iÅ¡eisi, gyva, sveika nebÅ«si“, sudaro pagrindÄ manyti, kad E. P. ruošėsi Å¡iuos grasinimus įvykdyti, t.y. nužudyti ir sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. P. ir ėmėsi veiksmų tai realizuoti- sakydamas grasinančius žodžius laikė rankose peilį.

Nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji suprato tai, kaip realų grasinimÄ , suvokė tuos veiksmus kaip bauginančius. Kaltinamasis nurodė, kad neketino įvykdyti savo grasinimų, iÅ¡ pykčio tokius žodžius vartojo, kad nukentėjusioji vėlai grįžo iÅ¡ spektaklio. Kaltinamasis Å¡iuos veiksmus atliko keletÄ valandų. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už asmens terorizavimÄ suponuoja bÅ«tinumÄ konstatuoti atitinkamÄ tyčiÄ , t.y. savo veiksmų suvokimÄ kaip kryptingÄ bauginimÄ ir norÄ kelti kitam žmogui baimę ir nesaugumo jausmÄ .

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ buvus bÅ«tent tokiam kaltinamojo tyčios kryptingumui. E. P. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies nusikaltimo požymius. Be to, E. P. 2018 m. spalio 5 d., apie 00.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį -sugyventinę V. Z.. Kaltinamasis kaltu prisipažino, parodė, kad gnybė nukentėjusiajai į nugarÄ ir kojas. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiosios V.

Z., liudytojų R. Z., M. J. parodymai, apžiÅ«ros protokolai, specialisto iÅ¡vada ir kiti bylos duomenys. Nukentėjusiajai V. Z. padarytų sužalojimų mastÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada. IÅ¡ visumos įrodymų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis suvokė, jog smurtaudamas gali sužaloti nukentėjusiÄ jÄ , tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai padaryto kÅ«no sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad E. P. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. BK 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai.

Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Pagal teismų praktikÄ grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Kaltinamasis E. P. kaltės neneigia, pripažino, kad 2018 m. spalio 5 d., apie 06:00 val., namuose (duomenys neskelbtini), prispaudęs gulinčiÄ lovoje V. Z. ir plėšdamas nuo jos užklotÄ , pagrasino sakydamas jai : "Jei dar kartÄ iÅ¡kviesi policijos pareigÅ«nus, neprieisi prie durų, nes bÅ«si nužudyta, bus iÅ¡pjautos akys, pakasiu miÅ¡ke“. Susipažinus su paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos R. Z. parodymais, darytina iÅ¡vada, kad E. P. grasinimas buvo efektyvus, sudarė pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog grasinimai V.

Z. nužudyti, iÅ¡pjauti akis ir ir užkasti miÅ¡ke yra realÅ«s. Nukentėjusioji tokį grasinimÄ suvokė kaip realiÄ grėsmę savo gyvybei. Be to, nukentėjusioji V. Z. patvirtino, kad smurtas jos atžvilgiu buvo naudojamas ir anksčiau, E. P. ir anksčiau mušė ir grasino jÄ užmuÅ¡ti, iÅ¡durti akis, ankščiau naudojo peilį. Pažymėtina, kad grasindamas V. Z. kaltinamasis bÅ«tent tokių padarinių ir norėjo, aiÅ¡kiai suvokdamas savo elgesio bauginamÄ jį pobÅ«dį. Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiÄ jÄ (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, panašūs į grasinimÄ , bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Kvalifikuojant veikÄ dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ pagal BK 145 straipsnio 1dalį bÅ«tina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčiÄ â€“ kad jis suvokia, jog grasinimÄ kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ iÅ¡sako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo bÅ«senos nori. Å ia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai.

Nusikaltimo sudėtis formali, t. y. grasinimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiÅ¡kimo. Kvalifikuojant veikÄ dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčiÄ â€“ kad kaltininkas suvokia, jog grasinimÄ kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ iÅ¡sako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo bÅ«senos nori. Teismo nuomone kaltinamojo grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiosios psichinę bÅ«senÄ , nukentėjusiosios baimė buvo pagrįsta objektyviu pagrindu.

Tai buvo suplanuotas kaltinamojo žingsnis, kuriuo buvo siekiama įbauginti nukentėjusiÄ jÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad E. P. padarė veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikaltimus padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Tai, kad įvykių metu jis buvo neblaivus, iÅ¡ dalies patvirtino pats kaltinamasis duodamas parodymus teisme, tai nustatyta nukentėjusiosios parodymais.

Kaltinamojo girtumas taip pat nustatytas alkotesterio parodymais. Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į kaltės formÄ ir rūšį. Kaltinamasis E. P. padarė tris nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Jis anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad už padarytus nesunkius nusikaltimus kaltinamajam gali bÅ«ti skiriamos BK 140 straipsnio 2 dalies, 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, artimos bausmių vidurkiui. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu bendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du.

Toks bausmių bendrinimo bÅ«das taikomas todėl, kad nusikalstamos veikos nesiskiria pavojingumu (padaryti nesunkÅ«s nusikaltimai ir apysunkis), Å¡ių veikų ta pati kaltės forma. Prie griežčiausios pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės pridedama dalis bausmių ( po 3 mėn.), paskirtų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį. Tokia bausmių dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumÄ ir priskiriamos toms pačioms nusikalstamų veikų kategorijoms.

V. B. kodekso 641 straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, dirba, prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiosios atsiprašė, taip pat į tai, kad kaltinamasis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, paskiriant pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos E. P. elgesiui.

Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, pradėjus bausmės vykdymÄ panaikintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a: E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. rugsėjo 23 d. veika) ir paskirti laisvės apribojimÄ vieneriems (1) metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ( 2016 m. rugsėjo 23 d.-24 d. veika) ir paskirti laisvės atėmimÄ vieneriems (1) metams. E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ( 2018 m. spalio 5d. veika) ir paskirti laisvės apribojimÄ 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ( 2018 m. spalio 5d. veika) ir paskirti laisvės apribojimÄ 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant,– prie griežčiausios pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes, ir paskirti E. P. subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ vieneriems (1) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir E. P. bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimÄ vieneriems (1) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ E. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus bausmės vykdymÄ panaikinti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Laimutė Venckuvienė