1c26e1cd-cb1e-4d67-b189-e240b26e7c11 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-495/2018Teisminio proceso Nr.1-28-1-00495-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.1.2.8.; 1.2.26.2.; 2.3.4.7.2.; 2.4.; 2.4.6.4.3.,2.4.6.4.4.,2.4.6.5.2.                                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNU O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Lino Žukausko, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Ingai Jurgaitienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistiesiems G.

G., D. G., A. G., gynėjams advokatams Elenai Žilėnienei, Irinai BeleÅ¡kienei, Eugenijui Karažinui, nukentėjusiesiems J. P., M. R.,nukentėjusiojo M. R. atstovui advokatui Edgarui Gaučiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Liutauro Rudzevičiaus, nukentėjusiojo M. R. ir jo atstovo advokato Edgaro Gaučio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant jį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 paras be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. G. paskirta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .D.

G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant jį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 paras be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. G. 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 paras be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A.

G. 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .G. G., D. G., A. G. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ iÅ¡teisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .IÅ¡ G. G., D. G. ir A. G. solidariai nukentėjusiajam M. R. priteista 1400 Euruž advokato suteiktas teisines paslaugas.             Nukentėjusiojo M. R. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys atmestas.

             Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Civilinio ieÅ¡kovo AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :1. G. G., D. G., A. G. nuteisti už tai, kad jie 2014-12-21 apie 1.00 val. vieÅ¡oje vietoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodami aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , dėl chuliganiÅ¡kų paskatų bendrais veiksmais sukėlė muÅ¡tynes:

G. G., sutrikdydamas visuomeninę rimtį ir tvarkÄ , tyčia golfo lazda sudavė smÅ«gius į kojas A. K., o pastarajam parkritus sudavė nukentėjusiajam nenustatytÄ skaičių kartų į nugarÄ , rankas, kojas, taip sukeldamas A. K. fizinį skausmÄ . Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje D. G. golfo lazda, rankomis ir kojomis sudavė smÅ«gius J. P., taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmÄ , o A. G. sudavė kumščiais ir alkÅ«ne nenustatytam asmeniui smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, sukeldamas fizinį skausmÄ .2.

Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintos aplinkybės - „G. G., D. G. ir A. G. metu tyčia golfo lazdomis apgadino I. Å . priklausantį automobilį Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini), įlenkdami bagažinės dangtį, apibraižydami variklio dangtį, deÅ¡inės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės galines dureles, kairės pusės galines dureles, deÅ¡inės pusės galinį sparnÄ , tuo padarydami 474, 13 Eurų turtinę žalÄ ir J. P. priklausantį automobilį Volvo S80, v/n (duomenys neskelbtini), įlenkdami kairės pusės priekinį sparnÄ , tuo padarydami 70 eurų turtinę žalÄ , tokiu bÅ«du pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarkÄ â€œ.3.

Be to, G. G., D. G., A. G. buvo kaltinami tuo, kad jie, 2014-12-21 apie 1.00 val. vieÅ¡oje vietoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodami aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , dėl chuliganiÅ¡kų paskatų bendrais veiksmais sukėlė muÅ¡tynes: G. G., D. G. ir A. G. tyčia golfo lazdomis sudavė nukentėjusiajam M. R. daugybinius smÅ«gius į galvÄ , kÅ«nÄ , rankas, kojas, tuo padarydami muÅ¡tinę žaizdÄ galvos deÅ¡inėje pusėje su deÅ¡inio momenkaulio atviru bei įspaustiniu lūžimu, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡iniame žaste prie alkÅ«nės sÄ nario su žastikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.4.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras L. Rudzevičius apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti:4.1. Ä® nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį įtraukti dalį kaltinimo pagal BK 284 straipsnio1 dalį „G. G., D. G. ir A. G. tyčia golfo lazdomis apgadino I. Å . priklausantį automobilį VOLVO XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlenkdami bagažinės dangtį, apibraižydami variklio dangtį, deÅ¡inės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės galines dureles, deÅ¡inės pusės galinį sparnÄ , tuo padarant 474,13 eurų turtinę žalÄ .

Taip pat J. P. priklausantį automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlenkdami kairės pusės priekinį sparnÄ , tuo padarant 70 eurų turtinę žalÄ â€œ.4.2. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria G. G., D. G. ir A. G. iÅ¡teisinti pagal BK 135 straipsnio2 dalies 8 punktÄ , pripažinti kaltais pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir paskirti jiems 3 metus laisvės atėmimo.4.3. G. G., D. G., A. G. pripažintiem kaltais pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti 45 paras areÅ¡to.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes apėmimo bÅ«du subendrinti ir paskirti jiems galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.4.4. Nukentėjusiojo M. R. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ G. G., D. G., A. G. solidariai M. R. 10000 eurų neturinei žalai atlyginti.4.5. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ G. G., D. G., A. G. solidariai priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasai 212,23 eurų turtinei žalai atlyginti.4.6.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ G. G., D. G. ir A. G. solidariai priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 179,54 eurų turtinei žalai atlyginti.4.7. AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ G. G., D. G. ir A. G. solidariai priteisti AB „(duomenys neskelbtini)“ 474,13 eurų turtinei žalai atlyginti.4.8. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.5. Apeliantas nurodo, jog byloje neginčijamai nustatyta, jog įvykio vakarÄ G.

G., D. G. ir A. G. turėjo golfo lazdas. Tai patvirtina iÅ¡ dalies pačių nuteistųjų, liudytojų parodymai, specialistų iÅ¡vados, apžiÅ«rų protokolai.5.1. Vertinant liudytojų R. V., R. Å ., K. G., E. K., A. G., nukentėjusiųjų M. R., I. Å ., A. K., J. P. parodymus, akivaizdžiai matyti, kad nei liudytojai, nei nukentėjusieji nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Kiekvienas iÅ¡ jų aiÅ¡kina įvykio aplinkybes taip, kaip tuo metu jas matė, kaip suprato, patyrė. Nors jų parodymai, kai kuriose detalėse skiriasi, tačiau tai nėra esminės aplinkybės, be to, tai natÅ«ralu, nes buvo tamsus metas, veikė iÅ¡gÄ stis, susijaudinimas, skausmas, todėl dėl kai kurių detalių gali sÄ Å¾iningai klysti.

Kita vertus, pagrindinės aplinkybės, kad buvo vaikinai (nustatyta viso 5), kad vaikinai turėjo lazdas (nustatyta, kad trys vaikinai turėjo golfo lazdas), kad buvo suduoti smūgiai golfo lazdomis ir padaryti sveikatos sužalojimai (specialisto išvados, apžiūros protokolai), viena ar kita forma yra nurodytos visų paminėtų asmenų parodymuose, jos nekelia jokių abejonių. Nukentėjusysis M. R., be kita ko, nurodė, kad buvo du smūgiai, po kurių net sulūžo dvi golfo lazdos, po to nukentėjusysis dar gavo smūgius golfo lazda, kuri jau buvo trečia.

Å ie nukentėjusiojo parodymai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis.5.2. Byloje taip pat nustatyta, kad vykstant į įvykio vietÄ , tarp nuteistųjų buvo iÅ¡ankstinis susitarimas vartoti fizinį smurtÄ , jie važiavo pasiėmę golfo lazdas, nuvykę ėjo tiesiai prie stovinčių asmenų ir iÅ¡ karto pradėjo muÅ¡tynes. G. G., D. G. ir A. G. suvokė bendrai dalyvaujantys konflikte su kitais asmenimis – I. Å ., A. K., J. P. ir M. R., matė vienas kito smurtinius veiksmus, jiems pritarė, kas neabejotinai patvirtina, kad jie veikė bendrininkų grupe.

Kadangi keli asmenys veikė kartu, tiesiogiai dalyvavo smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusįjį, jie visi yra vykdytojai ir atsako už kilusius padarinius. Teisiamajame posėdyje specialistas V. K. parodė, kad M. R. kaukolės skliauto sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas golfo lazda. Galvos lūžis įspaustinis, padarytas nuo smÅ«gio, o ne nuo atsitrenkimo į plokščiÄ pavirÅ¡ių. Taigi, neabejotina, kad bÅ«tent smÅ«gis į galvos sritį M. R. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis buvo patirta galvos trauma, kuri įvyko dėl nuteistųjų smÅ«gių sudavimo į galvÄ .

Tarp nuteistųjų atliktų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tokie padariniai buvo tyčinių, stiprių smÅ«gių rezultatas ir Å¡ie padariniai buvo dėsningi. 5.3. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad tarp nuteistųjų veiksmų ir atsiradusių žalingų padarinių bÅ«tų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris bÅ«tų turėjęs įtakos sveikatos sutrikdymui. G. G., A. G. ir D. G., bÅ«dami pilnamečiai, suvokdami savo smÅ«gio jėgÄ ir smÅ«giuodami į pavojingÄ kÅ«no dalį - galvÄ , suvokė, jog kelia pavojų M.

R. sveikatai. Pirmos instancijos teismas neįvertino, jog paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji, padarydami nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. smogdami nukentėjusiajam suvokė, jog kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad jį gali sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo. Byloje nustatyta, kad smurtinio pobÅ«džio veiksmai buvo atliekami vienas po kito, akivaizdu, jog nuteistieji vienas kito veiksmams pritarė ir juos papildė.

Nustatyta, kad tik trys asmenys - G. G., A. G. ir D. G., turėjo golfo lazdas ir jomis sudavinėjo smÅ«gius nukentėjusiesiems. Nukentėjusiojo M. R. nurodyta aplinkybė, kad jam smÅ«gius sudavė ne vienas asmuo, buvo suduota ne vienas smÅ«gis, o daugiau, tik patvirtina aplinkybes, kad tik nuteistieji - G. G., A. G. ir D. G., turėdami golfo lazdas, veikdami bendrai, sudavė smÅ«gius M. R., todėl jie visi kartu ir turi atsakyti pagal atsiradusius padarinius. 5.4. Vertinant pačių nuteistųjų parodymus - D. G. nurodė, kad jis turėjo lazdÄ ir ta lazda sudavė J.

P.. G. G. iÅ¡ pradžių neigė, kad turėjo lazdas, tačiau vėliau nurodė, kad turėjo pas save namuose lazdas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. G. golfo lazda, kuria sudavė, sulinko ir jis jÄ numetė, bet buvo surasta kita lazda, buvo nustatyta, kad Å¡i lazda tikrai ta lazda, kuri buvo naudojama muÅ¡tynėse automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad M. R. padaryti sužalojimai bÅ«tent su golfo lazda. Specialistas teisme, apžiÅ«rėjęs pateiktÄ golfo lazdÄ , patvirtino, kad tokia lazda galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai.

Specialistas taip pat parodė, kad pagal ūgį - didesnis ar mažesnis asmuo, gali padaryti tokius sužalojimus. Kadangi lazda yra ilgesnė, suduoti smūgį į viršugalvį galėjo bet kokio ūgio žmogus. Be to, specialistas atmetė galimybę, kad nukentėjusysis galėjo būti anksčiau susižalojęs.5.5. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmos instancijos teismas, visos paminėtos aplinkybės įrodo, kad G. G., A. G. ir D. G. dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį M.

R.. Jų veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .5.6. Prokuroras skunde nurodo, jog prieÅ¡ingai nei deklaratyviai (nenurodant konkrečių BPK normų pažeidimų) teigiama skundžiamame nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai atlikdami procesinius veiksmus su E. K. ir A. G., nepažeidė jokių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų. Teismo posėdžio metu liudytojai K. M. nei vienas proceso dalyvis neturėjo jokių priekaiÅ¡tų. Visi ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai suraÅ¡yti laikantis BPK normų reikalavimų. 5.7.

Be kita ko, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad G. G., D. G. ir A. G. tyčia golfo lazdomis apgadino I. Š. priklausantį automobilį VOLVO XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat J. P. priklausantį automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2014-12-21 apie 1.00 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), G.

G., D. G. ir A. G. turėjo golfo lazdas, veikdami kaip bendrininkai jas panaudojo ir jomis apgadino automobilius Volvo XC 90 ir Volvo S80. Å iÄ aplinkybę patvirtina apžiÅ«ros protokolai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai. 5.8. Skiriant bausmes, apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad BK 135 straipsnio 2 dalies8 punkte numatyta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is - terminuotas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

Buvo padarytas baigtas tyčinis nusikaltimas, sunkiai sutrikdyta jauno asmens sveikata, kuris negalėjo tam tikrÄ laikÄ dirbti. Nusikaltimas padarytas iÅ¡ anksto susitarus, su pavojingu įrankiu - golfo lazda. Nenustatyta kaltininkų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu pastarųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe bei apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos Å¡iai veikai padaryti. Nuteistieji nurodė, kad jie vartojo alkoholį picerijoje, po to pas G.

G. namuose. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytÄ bausmę - laisvės atėmimÄ , jos dydį parenkant artimÄ minimumui. Kaltininkams taikyti BK 75 straipsnio, 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas pagrindų nėra.5.9. Apelianto manymu, nepagrįstai pirmos instancijos teismas G. G., D. G. ir A. G. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 2 dalyje, skyrė laisvės apribojimÄ . Atsižvelgiant į visas Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į nuteistųjų asmenybes, apelianto nuomone, tikslinga už Å¡iÄ padarytÄ veikÄ jiems skirti areÅ¡to bausmę.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-68-788/2015).5.10. Nukentėjusysis M. R. pateikė byloje 30000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas, deÅ¡inio momenkaulio įspaustinis lūžis, deÅ¡inės momeninės srities muÅ¡tinė žaizda. Sužalojimai kvalifikuoti, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės skliauto atviro bei įspaustinio lūžio.

Pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti bendrais G. G., D. G. ir A. G. veiksmais. Akivaizdu, kad kaltininkų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam M. R. buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, M. R. civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ G. G., D. G., A. G. solidariai nukentėjusiajam priteista 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti.5.11.

Baudžiamojoje byloje 212,23 eurų civilinį ieškinį pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Ieškinys pareikštas dėl patirtos turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajam M. R. gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrįstas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas, todėl ieškinys turėtų būti tenkintas pilnai ir prašoma suma priteisiama solidariai iš G. G., D. G. ir A. G..5.12. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 179,54 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

PateiktÄ ieÅ¡kinį grindė pažyma apie M. R. iÅ¡mokėtas pinigines lėšas, kuomet M. R. buvo nedarbingas. Pateiktas ieÅ¡kinys pagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti tenkintas pilnai ir praÅ¡oma suma solidariai priteista iÅ¡ G. G., D. G. ir A. G..5.

13. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 474,13 eurų civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų, susijusių su automobilio Volvo XC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimu. Žalos dydis buvo pagrįstas dokumentais, patvirtinančiais automobilio remonto išlaidas. Pateiktas ieškinys pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas pilnai ir prašoma suma solidariai priteista iš G. G., D. G. ir A. G..6. Nukentėjusysis M. R. ir jo atstovas advokatas E. Gaučias apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria G.

G., D. G. ir A. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ iÅ¡teisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį - pripažinti G. G., D. G. ir A. G. kaltais pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir juos nuteisti. Tenkinti nukentėjusiojo M. R. civilinį ieÅ¡kinį pilnai - solidariai iÅ¡ G. G., D. G. ir A. G. 30 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti nukentėjusiajam iÅ¡ G. G., D. G. ir A. G. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.6.1. Apeliantai nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra surinkta jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji D.

G., G. G., A. G. sunkiai sutrikdė M. R. sveikatÄ . Liudytojų - R. V., R. Å . (J.), K. G., E. K., A. G., nukentėjusiųjų - M. R., I. Å ., A. K., J. P., kurie betarpiÅ¡kai ir tiesiogiai dalyvavo nusikalstamos veikos padarymo metu, duoti parodymai laikytini tiesioginiais įrodymais Å¡ioje baudžiamojoje byloje, patvirtinančiais kaltinamųjų padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam. Tai, kad liudytojai ar nukentėjusieji dėl nusikalstamos veikos padarymo metu susiklosčiusių faktinių aplinkybių - tamsaus paros meto ir blogo aikÅ¡telės apÅ¡vietimo (prasto matomumo), žaibiÅ¡kai įvykdytos nusikalstamos veikos, neįsidėmėjo konkrečių kaltinamųjų golfo lazdomis suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam M.

R., negali bÅ«ti pagrindas teismui pripažinti, jog byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Be to, apeliantai pažymi, jog nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-359/2013).6.2. Liudytojų R. V., R. Å . (J.), K. G., nukentėjusiųjų –M. R., I. Å ., A. K., J. P. duoti parodymai teismo posėdžiu metu buvo nuoseklÅ«s, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo vietÄ , apÅ¡vietimÄ , nusikalstamos veikos trukmę bei kitas aplinkybes, jie tiksliai ir ta pačia seka (vienodai) nurodė visas faktines aplinkybes, susijusias su kaltinamųjų padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu nukentėjusiajam M.

R.. Patys kaltinamieji pripažino, jog 2014 m. gruodžio 21 d. muÅ¡tynių metu visi aktyviai, bÅ«dami neblaivÅ«s, smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiuosius. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nuteisti kaltinamuosius tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, t. y. už vieÅ¡oje vietoje, golfo lazdomis, rankomis ir kojomis, panaudotÄ fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius A. K. ir J. P., o tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje už padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ prieÅ¡ M.

R. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ - priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl vertintinas kaip alogiÅ¡kas.6.3. Teismas tik fragmentiÅ¡kai vertino byloje esančius įrodymus. Vertinant visų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , kaltinamųjų parodymus ir kitus įrodymus visumoje, nekyla jokių abejonių, jog kaltinamieji G. G., D. G. ir A. G. vieÅ¡ojoje vietoje dėl menkavertės priežasties, veikdami bendrininkų grupe, panaudojo prieÅ¡ automobilių aikÅ¡telėje buvusius asmenis fizinį smurtÄ .

Nors kaltinamųjų daroma nusikalstama veika truko trumpÄ laikÄ , tiek liudytojai, tiek nukentėjusieji savo parodymuose nurodė, kad konfliktÄ dėl menkavertės priežasties pradėjo bÅ«tent G. G., D. G. ir A. G.. Visi kaltinamieji buvo aktyvÅ«s nusikalstamos veikos bendravykdytojai ir dėl to visi turi atsakyti už kilusias pasekmes.6.4. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) bei teismo medicinos eksperto V. K. paaiÅ¡kinimų, kad kaukolės skliauto sužalojimas galėjo taip pat bÅ«ti padarytas golfo lazda. 6.5.

Apeliantai nesutinka ir su teismo išvada, jog D. G. byloje davė išsamius parodymus, jų nekeitė, kadangi ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių. D. G. apklausų metu iš esmės keitė savo parodymus bei teikė skirtingas įvykio versijas.6.6. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neanalizavo liudytojų, nukentėjusiųjų bei pačių kaltinamųjų duotų parodymų, jų tarpusavio ryšio, esamų prieštaravimų bei sutapimų, ko pasėkoje buvo netinkamai nustatytos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas.6.7.

Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų E. K., A. G. pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, ir savo iÅ¡vadas grindė Å¡ių liudytojų teisme duotais pakeistais parodymais.6.8. Teismas, vertindamas liudytojų E. K. ir A. G. parodymus kaip prieÅ¡taringus, padarė dvi absoliučiai viena kitai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas, t.y. kad Å¡ių asmenų parodymai yra netinkami dėl jų prieÅ¡taringumo, grindžiant kaltinamųjų padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam M.

R., tačiau jie pripažįstami tinkamais, nustatinėjant faktines aplinkybes, susijusias su kaltinamojo A. G. iÅ¡teisinimu. Teismas, vertindamas E. K. ir A. G. parodymų pakeitimÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad kaltinamieji, vengdami baudžiamosios atsakomybės, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios siekė suklaidinti teismÄ , padaryti poveikį liudytojams, pateikti savo iÅ¡galvotÄ versijÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Neįvertino, kad kaltinamieji G. G., D. G. ir A. G. darė poveikį liudytojai Ž.

Z. dėl melagingų parodymų davimo. 6.9. VisiÅ¡kai nepagrįstai teismas kaip prieÅ¡taringus įvertino liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir jais nesivadovavo, priimdamas nuosprendį.6.10. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nenustatinėjo bendrininkavimo požymio, padarant sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam M. R., nors pripažinus G. G., D. G. ir A. G. kaltais dėl padaryto vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bendrininkavimo požymis buvo inkriminuotas.6.11. Apeliantų manymu, nepagrįstai atmestas ir nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M.

R. civilinis ieškinys dėl 30 000,00 Eur neturinės žalos atlyginimo.

7. Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis M. R. ir jo atstovas advokatas Edgaras Gaučius prašė apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.8. Prokuroro ir nukentėjusiojo M. R. ir jo atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

9. Dėl nukentėjusiojo M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.9.1. Apeliantai praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria G. G., D. G. ir A. G. iÅ¡teisinti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡samiai ir nenuosekliai vertindamas byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , padarė prieÅ¡taringas, bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas. 9.2.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nulėmusios iÅ¡vadų, neatitinkančių faktinių bylos aplinkybių, konstatavimÄ ir neteisingo procesinio sprendimo priėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡teisino G. G., D. G. ir A. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).9.3.

PrieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina G. G., D. G. ir A. G. kaltę dėl nukentėjusiojo M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Byloje yra surinkta pakankamai tiek tiesioginių (prieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje), tiek ir netiesioginių įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistieji įvykdė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.10.

G. G., D. G. ir A. G. viso proceso metu neigė įvykdę BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ ir jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tačiau jų kaltę patvirtina iÅ¡ dalies jų pačių parodymai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei byloje surinkti ir iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai.10.1. Apklausiamas kaltinamuoju D. G. parodė, kad 2014 12 20 jis skambino merginai vardu R., po Å¡io skambučio, į G. G. telefonÄ 4-5 kartus skambino nepažįstamas vaikinas (kaip dabar žino J. P.), grasindamas jam.

Vieno iÅ¡ tų pokalbių metu, jie nutarė susitikti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius. Tuo metu jis kartu su A. G. buvo pas G. G. namuose. IÅ¡eidamas iÅ¡ G. G. buto, jis pamatė dėžėje sudėtas golfo lazdas ir vienÄ iÅ¡ jų pasiėmė. Ä® susitikimÄ jie važiavo penkiese „Opel“ markės automobiliu, kurį vairavo G. pažįstama mergina. Pakeliui jiems telefonu tas pats skambinėjęs asmuo pranešė, kad jie jau atvykę į sutartÄ vietÄ . (duomenys neskelbtini), netoli bibliotekos, jie visi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo (duomenys neskelbtini) link, kur jų jau laukė 5-10 jaunuolių kompanija.

Jiems susitikus, jis (D. G.) iÅ¡ karto nuėjo link J. P., kadangi jį vienintelį iÅ¡ matymo pažinojo ir suprato, kad, bÅ«tent, jis, jam grasindamas, skambinėjo. Tik priėjęs prie J. P., gavo smÅ«gį lazda per kojas, kuriÄ jis sugriebė ir iÅ¡metė. Tuomet J. P. bandė nuo jo pabėgti, tačiau jis turėta golfo lazda trenkė pastarajam per nugarÄ , kuri nuo smÅ«gio sulinko ar sulūžo, todėl jÄ numetė. Po to bandė vytis J. P., tačiau jis pabėgo. MuÅ¡tynės truko apie pusę minutės, kitų muÅ¡tynių veiksmų jis nematė.10.1.2.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2015 01 14 apklausiamas įtariamuoju pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, D. G. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2014 12 20 vakare, kažkuriam iÅ¡ jų kompanijos penkių vaikinų, keletÄ kartu skambino, kaip vėliau sužinojo, J. P., kurį pažįsta iÅ¡ matymo, keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiais, grasino, provokavo susitikti. Jiems atsisakius susitikti, J. P. vėl paskambinęs pareiÅ¡kė, kad už penkiolikos minučių bus (duomenys neskelbtini), restorano aikÅ¡telėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri jie turi susitikti.

Po 10-15 minučių, J. P. pakartotinai paskambino ir pasakė, kad jau laukia jų nurodytoje vietoje. Tuomet jų kompanija nutarė vykti į sutartÄ vietÄ , į kuriÄ juos penkis nuvežė jam nepažįstama mergina, papraÅ¡yta jo draugų. Susitiko jie aikÅ¡telėje, Å¡alia restorano, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Eidami link automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, pamatė du automobilius, prie kurių stovėjo penkių-septynių vaikinų kompanija. Jie patys (D. G. kompanija) jokių lazdų ar įrankių neturėjo, tačiau jų laukę vaikinai turėjo rankose lazdas.

Ä® jų klausimÄ â€žkas skambino?“, ten buvęs iÅ¡ matymo pažįstamas J. P. patvirtino skambinęs ir iÅ¡ karto ten buvę vaikinai pradėjo muÅ¡tynes, puolė juos su lazdomis. MuÅ¡tynių metu jis (D. G.) vienam nepažįstamam vaikinui iÅ¡ rankų iÅ¡mušė golfo lazdÄ . Jis pats J. P. jokių smÅ«gių nesudavė. MuÅ¡tynių metu buvo sunku pamatyti kas, kiek ir kuo sudavė smÅ«gius. Be to, įtariamasis parodė, kad muÅ¡tynių metu, vienas iÅ¡ dviejų netoliese stovėjusių Volvo markės automobilių iÅ¡važiavo.

MuÅ¡tynės truko apie dvi minutes, po ko J. P. su savo draugais pabėgo. Ä®vykio metu jam (D. G.) buvo suduotas smÅ«gis golfo lazda į kojÄ , tačiau sudavusio jam smÅ«gį vaikino neatpažintų. Po įvykio jam skambino J. P. ir grasino atkerÅ¡yti (t. 2, b.l. 156). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Å¡ių parodymų nepatvirtino, paaiÅ¡kindamas, kad pirmosios apklausos metu buvo sutrikęs, todėl davė netikslius parodymus.10.1.3. Ikiteisminio tyrimo metu 2015 09 29 apklausiamas įtariamuoju pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, D.

G. kaltu taip pat neprisipažino, paaiÅ¡kino, kad įvykio vakarÄ kartu su A. G., A. G., G. G. bei pastarojo draugu gėrė alkoholinius gėrimus. IÅ¡gertuvių metu jis nutarė paskambinti merginai, vardu R., su kuria buvo susipažinęs darbovietės vakarėlyje prieÅ¡ mėnesį. Skambino iÅ¡ G. G. telefono, pakvietė jÄ Ä¯ svečius. Kiek kartų skambino, neprisimena. Vėliau į G. G. telefonÄ keletÄ kartų skambino nepažįstamas vaikinas, grasino jam, kvietė susitikti, nurodė vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telę.

Jie penkiese važiavo į sutartÄ vietÄ Å½. vairuojamu „Opel“ automobiliu. IÅ¡eidami iÅ¡ buto jie visi pasiėmė golfo lazdas. Ä® automobilį įsėdo rankose laikydami lazdas, paimtas savigynai, kadangi skambinęs asmuo jiems grasino. AikÅ¡telėje, kurioje jie susitiko, buvo tamsu, tačiau matė prie dviejų automobilių stovinčius apie penkis vaikinus, iÅ¡ kurių pažinojo J. P.. BÅ«tent prie jo priėjęs, iÅ¡ karto jis ir gavo smÅ«gį lazda į kojÄ ; lazdÄ jis sugriebęs, iÅ¡traukė iÅ¡ Justo rankų ir numetė ant žemės. J. bandė pabėgti, tačiau jis (D.

G.) spėjo jam suduoti turėta golfo lazda per nugarÄ , nuo smÅ«gio lazda sulūžo, todėl jis jÄ numetė ant žemės. Po to, jis J. vijosi, matė, kad jo draugai vaikosi J. draugus. Kadangi viskas įvyko labai greitai, tai negali pasakyti, kas iÅ¡ jo (D. G.) draugų kam ir kiek sudavė smÅ«gių. Nematė, kuris iÅ¡ jų sudavė M. R. smÅ«gį į galvÄ . Tos pačios apklausos metu, D. G. teigė, kad muÅ¡tynių vietoje kartu su juo ir A. G. galėjo bÅ«ti ir trečias asmuo, tačiau kas jis neatsimena.

MuÅ¡tynių metu galėjo bÅ«ti apgadinti ir ten stovėję automobiliai (t. 2, b.l. 169-171). D. G. duotus parodymus 2016 01 27 patvirtino vietoje (t. 2, b.l. 172-177). Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. G. iÅ¡ esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiÅ¡kindamas, kad nematė kuo jam sudavė J. P. į kojÄ , jo rankose jokių daiktų nematė, buvo tamsu. J. P. jis vijosi link „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos. Nežino, ar kiti kartu buvę jo draugai sudavė M. R. smÅ«gius.10.1.4. 2016 03 25 apklausiamas įtariamuoju pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio1 dalį, D.

G. kaltę pripažino tik dėl lazda suduoto vieno smÅ«gio J. P. į nugarÄ , kitus kaltinimus neigė bei patvirtino anksčiau duotus parodymus (t. 2, b.l.180-181).10.2. Apklausiamas kaltinamuoju A. G. parodė, kad 2014 12 20 kartu su D. G. vakarojo pas G. G. ir girdėjo kaip telefonu D. konfliktuoja su jam nepažįstamu vaikinu, kuris pastarajam skambino ne vienÄ kartÄ , kvietė susitikti. Ä® susitikimo vietÄ juos vežė jam nepažįstama mergina. IÅ¡eidamas iÅ¡ buto jokių lazdų nematė, taip pat neprisimena, kad kuris iÅ¡ jo draugų bÅ«tų su savimi paėmę kokias nors lazdas.

Jam nepažįstamos merginos vairuojamu automobiliu nuvažiavo iki bibliotekos aikštelės, (duomenys neskelbtini), iš ten iki (duomenys neskelbtini) nuėjo pėsčiomis. Buvo tamsu, kiek konkrečiai asmenų jų laukė neįsidėmėjo, galėjo būti 5-10 asmenų. Jiems priėjus prie laukusių vaikinų, iš karto prasidėjo muštynės. Jis susikibo su vienu iš ten buvusių, kumščiavosi, abu buvo nukritę ant žemės. Kitų muštynių veiksmų nematė. Jokių lazdų ar kitų įrankių taip pat nematė.

Po muÅ¡tynių grįžo tuo pačiu automobiliu.10.3. Apklausiamas kaltinamuoju G. G. parodė, kad 2014 žiemÄ , datos neprisimena, pas jį namuose, vakarojo kartu su A. G., D. G., A. G., E. K., kai D. G. paskambino jam (G. G.) nepažįstamai merginai. Po Å¡io skambučio, pradėjo skambinti nepažįstami vaikinai, aiÅ¡kinosi santykius dėl merginos. Paskui jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje. Ä®vykio vietoje jis prisimena, kad buvo A. K. (jį pažinojo iÅ¡ mokyklos), kuriam jis (G.

G.) ir trenkė. Po to jis nuėjo prie Å¡alia stovėjusių Volvo markės automobilių, kur viename iÅ¡ jų sėdėjo merginos ir jų paklausė, ar su Å¡iais vaikinais jos atvažiavo kartu. Merginos tai paneigė ir iÅ¡ karto iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės. Jis pats lazdos neturėjo, tačiau jam kažkas sudavė smÅ«gį į kojÄ kažkokiu daiktu. Jis vėliau sužinojo, kad D. G. į įvykio vietÄ buvo pasiėmęs lazdÄ , tačiau tÄ naktį važiuojant automobiliu nei pas vienÄ iÅ¡ jo draugų lazdų nematė. 10.3.1.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2015 09 28 apklausiamas įtariamuoju pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, G. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 02 20 vakarėlio, vykusio jo namuose, metu kartu su D., iÅ¡ jo (G. G.) telefono skambino D. pažįstamai merginai. Vėliau į jo telefonÄ pradėjo skambinėti tos merginos vaikinas, provokavo konfliktÄ , kvietė susitikti (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje, (duomenys neskelbtini).

Po ko, jie nutarė nuvažiuoti į nurodytÄ vietÄ , kur automobiliu juos vežė jo draugė Ž. Ž.. Nuvykę į vietÄ , pamatė stovinčius du automobilius, prie kurių stovėjo, kaip jam pasirodė, septyni vaikinai, iÅ¡ kurių pažinojo tik A.. AikÅ¡telėje buvo tamsu, kitų asmenų nepažinojo. Susitikus jiems, iÅ¡ karto kilo muÅ¡tynės. Jis pats vienÄ kartÄ kumščiu sudavė, tačiau nežino nei kuriam iÅ¡ ten buvusių, nei į kuriÄ kÅ«no vietÄ . Jis taip pat gavo vienÄ smÅ«gį į kojÄ .

Jis su draugais jokių lazdų neturėjo, jų laukusių vaikinų rankose taip pat nematė jokių daiktų. Muštynės truko labai trumpai. Be to, G. G. parodė, kad su D. G. ir A. G. tarpusavyje parodymų nederino (t. 3, b.l. 45-47).10.3.2. 2015 09 29 apklausiamas įtariamuoju G. G., papildydamas 2015 09 28 duotus parodymus, paaiškino, jog jo nuomojamame bute, kuriame jis gyveno įvykio metu, iki jam apsigyvenant, buvo paliktos golfo lazdos, konkretaus jų skaičiaus neatsimena. Įvykio naktį, išeidamas iš buto nematė, kad kuris nors iš jo draugų būtų paėmę tas lazdas. (duomenys neskelbtini) aikštelėje nei vienas iš vaikinų rankose lazdų neturėjo.

Vėliau po įvykio pamatė, kad jo bute nėra golfo lazdų (t. 3, b.l. 48-49). 2016 02 03 parodymų patikrinimo vietoje metu G. G. tvirtino nematęs kas, kiek ir kam smÅ«gių sudavė. Jis pats kumščiu sudavė kažkuriam iÅ¡ vaikinų, tačiau konkrečiai kam nežino. Taip pat nežino, kas M. R. sudavė golfo lazda į galvÄ (t. 3, b.l. 53-58). Teisiamojo posėdžio metu G. G. iÅ¡ dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiÅ¡kindamas, kad jis pats kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį A.

K..11. Nukentėjusysis M. R. parodė, kad įvykio vakarÄ , J. P. praÅ¡ymu, vyko į (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telę, (duomenys neskelbtini), kur J. ir jo draugus kvietė pasikalbėti nepažįstami vaikinai, iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius dėl panelės. Ä® nurodytÄ vietÄ jie (J. P., R. P., A. K., K. G.) atvyko pirmi, kitu automobiliu atvažiavo I. ir R.. Vėliau jis, kalbėdamas telefonu, pamatė link jų artėjančiÄ vaikinų grupę, kurie rankose laikė lazdas, o tik priėję, puolė lazdomis muÅ¡ti jo draugus.

Paskui jie pasisuko link jo (M. R.), stovėjusio automobilio priekyje ir sudavė eilę smÅ«gių lazdomis. Jis bandė gintis, bet jam buvo suduoti smÅ«giai į alkÅ«nę, kojas, po to – keli smÅ«giai į galvÄ . Pirmas smÅ«gis buvo golfo lazda, po kurio lūžo lazdos galas. Ä® vienÄ rankÄ jam buvo suduota apie tris smÅ«gius, keletas smÅ«gių į kojas, į deÅ¡inę galvos pusę – vienas ar du smÅ«giai, nuo kurių susvirduliavo, tačiau pavyko iÅ¡silaikyti ant kojų. Visi smÅ«giai buvo suduoti lazdomis.

Jis bandė pabėgti, bėgo link vidurinės mokyklos, pasiekęs degalinę kvietėsi pagalbÄ , veidas buvo kruvinas. Jį sumuÅ¡usių asmenų neįsidėmėjo, buvo tamsu, be to, muÅ¡tynių metu buvo labai iÅ¡sigandęs. Teisme buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo M. R. duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Apklaustas iÅ¡ karto po įvykio, 2014 12 22, M. R. parodė, kad buvo muÅ¡amas lazdomis ne mažiau kaip penkių asmenų, galėtų atpažinti tik vienÄ jų (t. 1, b.l. 46). 2015 02 12 M.

R. papildė savo parodymus, paaiÅ¡kindamas, jog juos užpuolę vaikinai mušė ir J., A., o paskui tie patys asmenys pribėgo prie jo ir sudavė smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, taip pat ir į galvÄ , tačiau jų neįsidėmėjo, kadangi rankomis dengėsi galvÄ , veidÄ , buvo tamsu (t. 1, b.l. 47). Papildomai apklaustas 2015 09 14, M. R. analogiÅ¡kai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, patikslino, jog jų kompanijÄ užpuolę visi vaikinai rankose turėjo lazdas. Nei vieno iÅ¡ jų neatpažino.

Jis matė, kad iÅ¡ pradžių buvo suduoti smÅ«giai jo draugams, kurie nuo smÅ«gių iÅ¡silakstė. Tada užpuolikai prisiartino prie jo ir jam sudavė smÅ«gius. Pirmas smÅ«gis, prieÅ¡ jį stovinčių asmenų, jam buvo suduotas golfo lazda į deÅ¡inę alkÅ«nę, nuo Å¡io smÅ«gio lūžo lazda, tuoj pat gavo antrÄ smÅ«gį į deÅ¡inę rankÄ , tada lūžo antra lazda. Å ie smÅ«giai sekė vienas po kito. Trečias smÅ«gis – taip pat į deÅ¡inę kojÄ . Bandė iÅ¡sisukti nuo smÅ«gių ir tada gavo smÅ«gį lazda į galvÄ , suprato, kad tai buvo smÅ«gis iÅ¡ nugaros.

Po suduotų smÅ«gių pavyko iÅ¡silaikyti ant kojų ir pabėgti, iÅ¡ galvos stipriai bėgo kraujas, matėsi atviros žaizdos rankoje. (duomenys neskelbtini) ligoninėje iÅ¡ karto buvo nustatytas kaukolės lūžis (t.1, b.l. 57-59). Å iuos parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 60-66). Teisme nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.12. Nukentėjusysis I. Å . teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad juos užpuolę vaikinai rankose turėjo lazdas, jis pats gavo vienÄ smÅ«gį į kairę rankÄ , tačiau kas sudavė neįsidėmėjo, po Å¡io smÅ«gio jis pabėgo.

Kaip buvo muÅ¡ami jo draugai nematė. M. R. suduotų smÅ«gių taip pat nematė. AikÅ¡telėje buvo tamsu, labai prastas apÅ¡vietimas. Teisme I. Å . patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 95-97, 100-109).13. Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad įvykio vakarÄ J. P. merginai R. V. nekartÄ skambino nepažįstamas vaikinas, su kuriuo vėliau telefonu kalbėjo ir J. P.. Po Å¡ių pokalbių J. susitarė su juo susitikti (duomenys neskelbtini), kur nutarė nuvažiuoti visa jų kompanija.

Automobilį vairavo R. V., pakeliui jie paėmė M. R.. Sutartoje vietoje, aikÅ¡telėje, pamatė link jų ateinančiÄ grupę vaikinų, kurie rankose nešėsi blizgančias lazdas. Priėję prie jų, pastarieji pradėjo mosikuotis lazdomis, juos muÅ¡ti. Jis pats gavo smÅ«gius lazda į kojas, nukrito ant žemės, tada sekė smÅ«giai lazda į Å¡onus, smÅ«gių buvo daugiau nei du, galiausiai jam pavyko atsistoti ir pabėgti, jį vijosi vienas iÅ¡ užpuolusių vaikinų. Po įvykio su draugais muÅ¡tynių vietoje rado vienÄ golfo lazdÄ , kuriÄ perdavė policijai.

Iki įvykio iÅ¡ juos muÅ¡usių vaikinų pažinojo tik G. G.. TÄ pačiÄ naktį matė M. R. sužalota galva ligoninėje. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 114-115) ir be kita ko parodė, jog prieÅ¡ muÅ¡tynes pamatė link jų besiartinančių jaunuolių grupę su blizgančiomis lazdomis rankose, o muÅ¡tynių metu jam buvo suduoti daugybiniai smÅ«giai lazdomis. Papildomai apklaustas liudytoju jis davė analogiÅ¡kus parodymus, paaiÅ¡kindamas, jog dauguma juos užpuolusių vaikinų rankose turėjo lazdas.

Jis supratęs, kad prasideda muÅ¡tynės, bandė pabėgti, tačiau gavo smÅ«gį lazda į deÅ¡inę kojÄ , nukrito, po to sekė eilė smÅ«gių į nugarÄ , sprandÄ , nuo kurių jis dengėsi rankomis, todėl nematė kas ir kiek smÅ«gių jam sudavė, tačiau suprato, kad buvo muÅ¡amas ne vieno asmens, kadangi kai kurie smÅ«giai buvo suduoti tuo pačiu metu. Vėliau su R., I. ir K. aikÅ¡telėje, kur vyko muÅ¡tynės, rado ir paėmė vienÄ golfo lazdÄ . Ligoninėje tÄ naktį jis buvo apžiÅ«rėtas medikų, ten sužinojo, kad sužalotas M.

R. iÅ¡vežtas į (duomenys neskelbtini). Kas konkrečiai sudavė smÅ«gius M. jis nematė (t. 1, b.l. 118-120). Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus A. K. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l.122-131).14. Nukentėjusysis J. P. parodė, kad įvykio vakarÄ R. V., Å¡iuo metu jo sutuoktinei P., skambino nepažįstamas vyriÅ¡kis, todėl jis pats nutarė su juo pasikalbėti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti kokiu tikslu jis skambina. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje, į kuriÄ R. vairuojamu automobiliu nuvažiavo jis kartu su A.

K., K. G., pakeliui pasiėmė M. R.. PastarÄ jį paprašė važiuoti kartu todėl, kad jis buvo blaivus ir manė, kad galės padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti su nepažįstamaisiais. Kartu su jais kitu automobiliu atvažiavo I. Å . ir R.. Nuvažiavus į sutartÄ vietÄ , merginos liko automobilyje, o jie visi iÅ¡lipę iÅ¡ automobilių, laukė atvažiuojančiųjų. Iki jiems atvažiuojant, jis (J. P.) skambino ir teiravosi kada jie atvažiuos. Netrukus jie pamatė Å¡iek tiek toliau nuo jų sustojusį automobilį, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo vaikinų kompanija, tarp kurių buvo jo pažįstamas D.

G., ateinančiųjų rankose matė blizgančius daiktus. Priėję jie (D. G. su draugais) pradėjo muÅ¡tynes, D. G. jam sudavė lazda per nugarÄ , taip pat gavo smÅ«gius per rankÄ . Kas ir kiek smÅ«gių sudavė jo draugams nematė, kadangi pabėgo iÅ¡ tos vietos. MuÅ¡tynių metu buvo apgadintas jo automobilis. Teisme buvo perskaityti J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis be kita ko parodė, kad link jų ateinančių vaikinų rankose matė metalines lazdas, blizgančiais kotais.

Jam sudavė lazda smÅ«gius D., kurį gali atpažinti bei kitas, jam nepažįstamas, vaikinas, kurio neįsidėmėjo. Kas konkrečiai ir kiek smÅ«gių sudavė kitiems, kartu su juo buvusiems draugams, nematė, kadangi pats stengėsi apsiginti nuo užpuolusiųjų (t. 1, b.l. 132). J. P. pagal nuotraukÄ atpažino D. G., kaip asmenį įvykio naktį lazda sudavusį jam ne mažiau penkių smÅ«gių į nugarÄ ir rankas (t. 1, b.l.133-136). Papildomai apklaustas J. P. davė analogiÅ¡kus parodymus, patikslindamas, kad jį mušė lazda tik D.

G.. Ä®vykio naktį, po muÅ¡tynių, jis matė stipriai sužalotÄ M. R., kurį jis lydėjo į ligoninę (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l.139-141). Parodymų patikrinimo vietoje metu J. P. patvirtino savo parodymus (t. 1, b.l. 145-149). Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis J. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiÅ¡kino, kad po muÅ¡tynių tÄ pačiÄ naktį, M. R. jam sakė, kad jį lazdomis mušė ne vienas žmogus, tarp jų buvo ir vaikinas, apsirengęs žydra striuke.

Taip pat tvirtino, kad jį patį mušė du asmenys, kaip buvo parodęs ir pirminiuose savo parodymuose.15. Liudytoja R. V. (P.) teisme parodė, kad iki įvykio iÅ¡ kaltinamųjų pažinojo D. G., su kuriuo susipažino darbovietės vakarėlyje. Ä®vykio vakarÄ , jai esant su draugais A. K. sodyboje, skambino keletÄ kartų nepažįstamas vyriÅ¡kis, su kuriuo ji kalbėjo labai trumpai. Jos draugas J. P. tai pamatęs, pats nutarė su tuo nepažįstamuoju pasikalbėti, iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl tas vyriÅ¡kis jai skambina.

Ji matė, kad J. kalbėjo telefonu, po to pasakė, kad reikia važiuoti su jais susitikti. Visa jų draugų kompanija – K. G., A. K., R. J., I. Å . – nutarė kartu važiuoti su J.. R. vairavo „Volvo XC90“, o ji – „Volvo“ automobilius. Pakeliui jie pasiėmė M. R. ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telę, (duomenys neskelbtini). Jos su R. sėdėjo automobilyje Volvo XC90, o vaikinai, iÅ¡lipę iÅ¡ abiejų automobilių, laukė ateinančiųjų lauke. Ji matė ateinančiÄ grupę vaikinų, kai kurie iÅ¡ jų rankose turėjo metalines lazdas.

G. G. buvo apsivilkęs žydos spalvos striukę, D. G. – rudos spalvos striukę. Priėję vaikinai iÅ¡ karto pradėjo muÅ¡tynes, kurios vyko viduryje tarp automobilių. Ji matė kaip D. sudavė keletÄ smÅ«gių lazda J. P.. Matė tÄ momentÄ , kai M. R., susiėmęs už galvos, pritÅ«pė, buvo kruvinas, tačiau, kuris iÅ¡ ten buvusių nepastebėjo. Po to G. atidarė automobilio, kuriame jos sėdėjo dureles ir mosikuodamas rankoje lazda, paklausė, ar čia yra jų draugai. Ji iÅ¡sigandusi tai paneigė, ir jos su R. iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės. Å iek tiek nuo muÅ¡tynių vietos, jos į automobilį paėmė, iÅ¡ įvykio pabėgusius I.

Å ., K. G., J. P.. Po to, ieÅ¡kojo M. R., kurį rado degalinėje. Jis buvo kruvinas, su juo liko J.. O jie visi iÅ¡važiavo ieÅ¡koti A. K., kurį rado (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje, kur ieÅ¡kodami per muÅ¡tynes pamesto I. Å . laikrodžio, rado vienÄ nesulūžusiÄ lazdÄ ir keletÄ sulūžusių lazdų, kurias paėmė kaip įkalčius ir nuvežė jas į policijÄ . TÄ pačiÄ naktį buvo apklausti policijoje. Be to, liudytoja patvirtino, kad be D. G., lazdÄ matė A. G. rankose, taip pat ir G.

G. rankose, kai šis buvo atidaręs automobilio, kuriame jos sėdėjo, dureles. Ji taip pat girdėjo į automobilius suduodamų smūgių garsus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja R. V. (P.) iš esmės patvirtino teismo posėdyje (BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti parodymai) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 46-48), kuriuose, be kita ko, ji parodė, kad atbėgančių vaikinų rankose matė blizgančias lazdas; pribėgę pradėjo mušti lazdomis J. ir jo draugus; ji atpažino D.

G. ir A. G. (t. 2, b.l. 33-36; 41-44); matė kaip golfo lazda D. sudavė 5-6 smÅ«gius į nugarÄ J. P.; automobilio dureles, rankose laikydamas lazdÄ , atidarė G. G. (iki įvykio jo nepažinojo), o ne D. R., kaip klaidingai buvo nurodžiusi pavardę ikiteisminio tyrimo metu. BÅ«tent G. G. ji atpažino ir pagal nuotraukÄ (t. 2, b.l. 55-58) ir teisme. Ji matė A. G. ir G. G. rankose lazdas, kurie mojavo jomis, tačiau kam konkrečiai jie sudavė smÅ«gius nematė. Girdėjo garsus suduodamų smÅ«gių į automobilio galinę dalį.

Ji nematė, kuris iÅ¡ D. G. draugų lazda sudavė M. R. į galvÄ , tačiau matė jį po įvykio sužalota kraujuojančia galva.

16. Liudytoja R. Å . (J.) teisme davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus liudytojai R. V. (P.), be kita ko paaiÅ¡kindama, kad užpuolusių vaikinų neįsidėmėjo, nei vieno iÅ¡ jų neatpažino, matė jų rankose metalines lazdas, tačiau jų konkrečių smÅ«gių nematė. Po muÅ¡tynių matė M. R. sužalota galva. MuÅ¡tynių metu, bÅ«dama automobilyje, girdėjo suduodamo į automobilio galÄ smÅ«gio garsÄ . IÅ¡ karto po įvykio policijoje tyrėjams parodė ženklų įlenkimÄ ant automobilio keleivio durelių; viena lazda, įvykio vietoje rasta tÄ pačiÄ naktį, buvo perduota policijai.

17. Liudytojas K. G. teisme parodė, kad įvykio naktį jis su savo draugais, Å¡ioje byloje nukentėjusiaisiais, buvo kartu, su jais važiavo į (duomenys neskelbtini) esančiÄ (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telę, kur susitiko su nepažįstamų vaikinų kompanija. Tuo metu, kai pamatė nuo kultÅ«ros namų atbėgančius vaikinus, iÅ¡sigando, bėgo į labiau apÅ¡viestÄ vietÄ . Vienas iÅ¡ juos užpuolusių buvo G.. Pabėgęs iÅ¡ muÅ¡tynių vietos, vėliau susitiko su J. P., kartu buvo ligoninėje, kur buvo muÅ¡tynėse sužalota galva M.

R.; matė, kad po įvykio automobilio „Volvo XC90“, kuriuo atvažiavo jo draugai, šonas buvo įlenktas. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuos jis patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, 2015 01 08 liudytojas K. G. be kita ko parodė, kad įvykio naktį, stovėdamas kartu su draugais (J. P., A. K., I. Š., M. R.) automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) (tuo metu R. ir R. sėdėjo automobilyje) pamatė link jų besiartinančių vaikinų grupę, kurie rankose nešėsi metalines lazdas, kažkurie iš jų turėjo golfo lazdas.

Jis supratęs, kad kils muÅ¡tynės ir jie bus užpulti, pabėgo. Nubėgdamas matė, kad jo draugai Å¡ių vaikinų buvo užpulti, tačiau kiek ir kuris iÅ¡ užpuolusių sudavė smÅ«gių neįsidėmėjo, buvo tamsu, jų neatpažintų. Po įvykio matė M. R. sužalota galva; apžiÅ«rėję automobilius Volvo markės, su kuriais atvažiavo, pastebėjo, kad apdaužyti jų kėbulai. Be to, matė ir jiems įtarimÄ sukėlusį Opel markės automobilį, stovėjusį netoli muÅ¡tynių vietos, jo valstybinius numerius užfiksavo J.

P. ir perdavė policijai (t. 2, b.l. 68). 2015 09 09 papildomai apklausiamas K. G. parodė, kad juos užpuolusių vaikinų galėjo bÅ«ti apie penkis. Patvirtino, kad juos užpuolusieji rankose turėjo lazdas, vienÄ iÅ¡ jų rado muÅ¡tynių vietoje. Atrodo, kad tarp užpuolusiųjų buvo jam iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo, vadinamas (duomenys neskelbtini) „G“, kuris yra nedidelio Å«gio (t. 2, b.l. 71-72). Liudytojas atpažino pagal nuotraukÄ A. G., kaip vienÄ iÅ¡ asmenų, įvykio naktį sumuÅ¡usių jo draugus (t. 2, b.l.73-75).18.

Liudytoja Ž. Ž. parodė, kad įvykio naktį automobiliu „Opel Astra“ vežė G. G., A. G. ir D. G., K. ir A. iki kultÅ«ros namų, (duomenys neskelbtini). Jai buvo pasakyta, kad pastariesiems reikia pasikalbėti su kažkokiais vaikinais. Ji juos nuvežė iki kultÅ«ros namų, kur vaikinai iÅ¡lipę nuėjo link (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telės, o ji liko laukti automobilyje. Nematė, ar jie kÄ nors turėjo rankose. Jai besėdint automobilyje, prie jos Volvo visureigiu privažiavo J. P. ir paklausė, ar ji į aikÅ¡telę atvežė D..

Tačiau ji tai paneigė, pasakė, kad jo nepažįsta. Tada J. P. nufotografavo jos automobilį ir iÅ¡važiavo. Kiek automobilyje buvo asmenų nematė. Girdėjo triukÅ¡mÄ , sklindantį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telės, tačiau nevažiavo pažiÅ«rėti kas ten vyksta. Po to (duomenys neskelbtini), važinėdama naktį automobiliu, rado G. G. ir A., kuriuos parvežė namo. Po įvykio gavusi Å¡aukimÄ Ä¯ policijÄ , klausė G. G. dėl kokios priežasties ji yra kviečiama, tačiau jis pasakė, kad vėliau jai pasakys kÄ reikia sakyti, kaip ten buvo įvykio naktį.

Be to, A. G. ir D. G. jai sakė, kad jei rodys policijoje nuotraukas, juos atpažinti. Policijoje jos klausė ar minėti asmenys dalyvavo. Teisme liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiÅ¡kindama, kad įtakos jos parodymams niekas nedarė. 2015 01 27 apklausta liudytoja Ž. Ž. parodė, jog pažįstamo vaikino, vardu D., praÅ¡ymu 2014 12 21 naktį ji nuvažiavo (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, kur sutiko savo pažįstamÄ D. su draugais, kurie paprašė juos nuvežti iki (duomenys neskelbtini) bibliotekos.

Jai sutikus, į jos automobilį įsėdo D., kitas nedidelio Å«gio vaikinas ir trys jai iÅ¡ matymo matyti vaikinai, kuriuos galėtų atpažinti ir nuvežė iki bibliotekos. Apie tÄ naktį įvykusias muÅ¡tynes ji sužinojo tik iÅ¡ spaudos (t. 2, b.l. 76). Liudytoja atpažino D. G., A. G. (t. 2, b.l. 77-87), kaip asmenis, kuriuos įvykio naktį vežė iki (duomenys neskelbtini) bibliotekos. 2015 09 23 apklausiama liudytoja Ž. Ž. teigė, kad įvykio naktį nurodytu adresu važiavo G. G. praÅ¡ymu, kur buvo užėjusi į G. butÄ .

Šiuo metu G. gyvena kartu su ja. Bute be G., buvo ir D. G., A. G. ir jo brolis bei A., kurio pavardės nežino. D. pasakė, kad juos reikės pavežti iki kultūros namų, kur nori pasikalbėti su kažkokiais vaikinais dėl merginos. Juos visus nuvežė iki aikštelės, esančios prie Kultūros namų, (duomenys neskelbtini). Jie visi išlipo iš automobilio ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) aikštelės, o ji liko sėdėti automobilyje, girdėjo iš aikštelės riksmus, tačiau kas ten vyko nematė.

Vėliau privažiavęs J. P. (kuris nufotografavo jos automobilio valstybinius numerius) su kitu jai nepažįstamu vaikinu, klausė, ar ji atvežė D. ir su juo buvusius kitus vaikinus. Ji tai paneigė ir iÅ¡ tos vietos iÅ¡važiavo. TÄ pačiÄ naktį jai G. ir A. sakė, kad jie susimušė, tačiau nepaaiÅ¡kino su kuo. Vėliau G. sakė, kad jai pasakys, kÄ reikia kalbėti policijoje. D. ir A. jai liepė policijoje atpažinti tik juos du, sakyti, kad kitų ji, neva, nepažįsta, buvo tamsu, todėl nieko nematė.

BÅ«tent taip policijoje apklausos metu ji ir pasakė. Maždaug po mėnesio D. jai sakė, kad viskas baigėsi, patikino, kad ji gali bÅ«ti rami (t. 2, b.l. 88-90). Liudytoja atpažino A. G., kaip asmenį, kartu su G. G. ir kitais jos nurodytais asmenimis, įvykio naktį važiavusį jos automobiliu (t. 2, b.l.95-98).19. Liudytojas E. K. teisme parodė, kad įvykio vakarÄ buvo pas G. G. namuose, girdėjo kaip kartu su jais buvęs D. G. su kažkuo konfliktavo telefonu. Po konflikto G. G. mergina juos nuvežė iki (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini), kur įvyko muÅ¡tynės. Nuėjus į aikÅ¡telę jis pamatė, jog D. rankose turi lazdÄ , sakė, jog lazda reikalinga savigynai.

AikÅ¡telėje susitikus su nepažįstamu asmenų kompanija, prasidėjo konfliktas, muÅ¡tynės. Jis matė kaip D. vienam iÅ¡ ten buvusiųjų trenkė lazda per kojas, taip pat G. trenkė į nugarÄ . KÄ rankose turėjo G., jis nematė, kadangi buvo tamsu. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuos jis teisme tvirtino iÅ¡ dalies. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, 2015 11 25, E. K. apie 2014 12 21 įvykius parodė, kad pas G.

G. namuose taip pat buvo A. G., A. G. ir D. G.. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Girdėjo D. konfliktÄ telefonu dėl kažkokios panelės. Po to, buvo nutarta važiuoti pasiaiÅ¡kinti. Ä® susitikimÄ juos automobiliu vežė Ž.. Sėsdamas į automobilį, D. rankose matė golfo lazdÄ . Nuvykus į (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telę, jis pamatė, kad ir A. G. bei G. G. rankose laiko lazdas. Pastarieji sakė, kad lazdos reikalingos pagÄ sdinti jų laukusius vaikinus. Lazdas jie greičiausiai paėmė iÅ¡ G. buto.

Susitikimo pradžioje D. G. pradėjo konfliktuoti su tuo vaikinu, kaip suprato, su kuriuo ginčijosi telefonu. Prasidėjo muÅ¡tynės, tačiau jis konkrečių suduotų smÅ«gių nematė, buvo tamsu. Be to, įvykiai seni, todėl visko neprisimena. MuÅ¡tynės buvo abipusės, vyko labai trumpai. Jis matė, kai vienas iÅ¡ jų laukusių vaikinų bėgo iÅ¡ aikÅ¡telės į kitÄ gavės pusę, kur nukrito ant Å¡aligatvio, o prie jo pribėgę D., G. ir A. puolė jį muÅ¡ti, sudavė keletÄ smÅ«gių kumščiais į kojÄ , nugarÄ .

Matė tam pačiam vaikinui ir lazda suduotus smÅ«gius per kojas, tačiau, kuris sudavė smÅ«gius neįsidėmėjo. Jis (E. K.) priėjęs atitraukė G. G. nuo ant žemės gulinčio vaikino, liepė jiems liautis muÅ¡ti, tada jie pasiÅ¡alino, o sumuÅ¡tas vaikinas liko gulėti. Po to jis išėjo namo. Jis nematė aikÅ¡telėje sumuÅ¡to vaikino, kuriam lazda bÅ«tų sužalota galva (t.2, b.l. 103-105). Teisme iÅ¡ dalies keisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas E. K. tvirtino, jog matė tik D. rankose lazdÄ , kitų – nematė.

Vėliau aikÅ¡telėje ir G. G. rankose matė lazdÄ ar pagalį, tačiau kÄ Å¡is su juo darė, nematė. A. G. rankose jokio daikto nematė. Parodymų patikrinimo vietoje metu E. K. patvirtino matęs D., A. ir G. rankose golfo lazdas (t. 2, b.l. 109-115), tačiau teisme teigė, kad tik D. turėjo lazdÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus liudytojo parodymuose, buvo apklaustas E. K., kur taip pat tik iÅ¡ dalies tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiÅ¡kindamas, jog apklausos protokoluose neteisingai yra užfiksuoti jo parodymai apie lazdų skaičių, matė tik D. rankose golfo lazdÄ , kuria vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų trenkė per kojas.

Matė G. G. rankose kažkokį daiktÄ , bet kas tai buvo nesuprato. Nugriuvusiam vaikinui G. G. kumščiu trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ . Vaikino sužalota galva nematė. Ikiteisminio tyrimo metu, įtakotas tyrėjos, davė neteisingus parodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, liudytojas E. K. patvirtino, jog parodymų patikrinimo vietoje metu laisva valia davė parodymus apie tai, jog visi trys (G. G., D. G., A. G.) turėjo golfo lazdas.20. Liudytojas A. G. parodė, kad įvykio vakarÄ , po D.

G. konflikto telefonu su nepažįstamu vyriÅ¡kiu, jis su draugais (G. G., A. G., D. G., E. K.), Ž. vairuojamu automobiliu važiavo susitikti su nepapažįstamais asmenimis į (duomenys neskelbtini), prie kultÅ«ros namų esančiÄ aikÅ¡telę. Susitikimo vietoje iÅ¡ karto prasidėjo susitumdymas, muÅ¡tynės. Jis matė, kad golfo lazdas rankose laikė D. G., G. G., tačiau ar A. G. turėjo rankoje lazdÄ nematė. D. sudavė smÅ«gį į kojÄ lazda kažkuriam iÅ¡ ten buvusių vaikinų; G. trenkė kažkuriam į Å¡onÄ , buvo tamsu, todėl kas konkrečiai ir į kurias kÅ«no vietas sudavė nematė.

Teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu). Apklausiamas 2015 11 27 įtariamuoju, A. G., be kita ko, parodė, kad važiuojant į susitikimÄ , iÅ¡ G. G. namų D., G. ir A. pasiėmė golfo lazdas. Jis su E. K. lazdų neėmė. Nei vieno iÅ¡ aikÅ¡telėje jų laukusių vaikinų nepažinojo. Priėjus prie jų, po trumpo pokalbio tarp D. ir kito vaikino, kaip suprato, su pastaruoju konfliktavusio telefonu, prasidėjo muÅ¡tynės, kas, kiek ir į kurias kÅ«no vietas sudavė smÅ«gius, buvo sunku įžiÅ«rėti.

Kas trenkė M. R. lazda į galvÄ taip pat nematė. Golfo lazdomis mojavo D., G. ir A.. Matė, kad kažkuriam iÅ¡ nepažįstamųjų D. golfo lazda sudavė per kojas, po to matė, kaip G. G. vienam iÅ¡ vaikinų, pabėgusiam link gatvės, sudavė lazda į Å¡onÄ ; jie tarpusavyje susikibo, o jis (A. G.) kartu su E. K. G. nuo to nepažįstamo vaikino atitraukė (t. 2, b.l. 128-129). 2016 01 27 A. G. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 132-139). Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas A.

G. iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškindamas, kad G. G. namuose iki įvykio yra matęs golfo lazdas. To momento kaip D. ir G. iš buto paėmė golfo lazdas jis nematė, tačiau jų rankose lazdas pamatė, nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) aikštelę. A. G. rankose tikrai nematė golfo lazdos, ikiteisminio tyrimo metu teigė priešingai dėl tyrėjos jam daromo psichologinio spaudimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant pašalinti prieštaravimus liudytojo parodymuose, buvo apklaustas A.

G., kur taip pat tik iÅ¡ dalies tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad matė tik D. ir G. rankose lazdas, kuriomis jie sudavė keletÄ smÅ«gių aikÅ¡telėje jų laukusiems nepažįstamiems vaikinams, tuo pačiu neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad visų trijų kaltinamųjų rankose įvykio naktį matė lazdas, kadangi A. G. lazdos tikrai neturėjo.

21. Teisme liudytoja apklausta tyrėja K. M., atlikusi byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus, parodė, kad liudytojų E. K. ir A. G. parodymus surašė pagal jų žodinį pasakojimÄ , apklausos protokole užfiksuota tai, kÄ jie pasakojo apklausų metu. Jie perskaitė, pasirašė apklausos protokolus, jokio psichologinio spaudimo nebuvo daroma. Duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.22. Teisme liudytojas A. K., (duomenys neskelbtini) PK tyrėjas, atlikęs pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus parodė, kad po įvykio apklausė liudytojus, nukentėjusįjį, buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta.

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu buvo rasta viena nesulūžusi golfo lazda, kuri buvo paimta ir pridėta prie apžiÅ«ros protokolo. Viena iÅ¡ apklausiamų tÄ naktį merginų parodė, kad įvykio vietoje matė golfo lazdÄ , kuriÄ jis ir paėmė iÅ¡ įvykio vietos. Neprisimena, kad po įvykio apklausiami asmenys į policijÄ bÅ«tų atnešę lazdÄ . Tiriamo įvykio metu nustatyta, kad lazdomis buvo sužaloti žmonės, apgadinti du Volvo markės automobiliai.

23. Įvykio naktį – 2014 12 21 – buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), kurioje, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, dalyvavo ir vienas iš nukentėjusiųjų I. Š.. Įvykio vieta apžiūrėta tamsiu paros metu, lyjant, esant dirbtiniam apšvietimui. Šalia apžiūrimos automobilių stovėjimo aikštelės, ant žolės rasta ir paimta sidabrinės spalvos, juoda rankena metalinė golfo lazda „Wilson“.

ApžiÅ«rėtas automobilis „Volvo CX90“, v/n (duomenys neskelbtini), ant kurio deÅ¡inės pusės galinio sparno nustatyti įlenkimai. ApžiÅ«rint automobilį „VolvoS80“, v/n (duomenys neskelbtini) ant jo priekinio kairės pusės sparno taip pat nustatyti įlenkimai (t. 1, b.l. 15-20).24. 2015 11 19 atlikus biologinį tyrimÄ , ant golfo lazdos, paimtos 2014 12 21 įvykio vietoje, nerasta žmogaus kraujo; atlikus DNR tyrimÄ , DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b.l. 27-28).

25. IÅ¡ 2015 03 18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. R., tiriamo 2014 12 21 įvykio metu, buvo padaryta muÅ¡tinė žaizda galvos deÅ¡inėje pusėje su deÅ¡inio momenkaulio atviru bei įspaustiniu lūžimi, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡iniame žaste su žastikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžimu, paveikus kietu buku, ribotu ar bukabriauniu daiktu. Sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės skliauto atviro bei įspaustinio lūžio (t. 1, b.l. 91).26. 2015 09 18 atlikus papildomÄ tyrimÄ , Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta ir tai, kad nurodyti sužalojimai M. R. galėjo bÅ«ti padaryti vienu metu, dviem trauminiais poveikiais, vienos rÅ«Å¡ies daiktais (galimai vienu daiktu); sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti golfo lazda (t. 1, b.l. 94).27. Teismo posėdyje buvo apžiÅ«rėta golfo lazda, pridėta prie baudžiamosios bylos kaip daiktas, turintis reikÅ¡mės bylai.

28. Apklausiamas teisme teismo medicinos ekspertas V. K., atlikęs medicininį tyrimÄ iÅ¡ M. R. medicininių dokumentų, paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam M. R. kaukolės skliauto sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas byloje pateikta golfo lazda. Nustatytas galvos įspaustinis lūžis padarytas nuo suduoto smÅ«gio, mažai tikėtina, kad jis galėjo bÅ«ti padarytas nukritus ir atsitrenkus į žemę (plokščiÄ pavirÅ¡ių). Patyręs tokius sužalojimus asmuo galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, judėti; tokio pobÅ«džio galvoje žaizda turėjo stipriai kraujuoti. Kitas sužalojimas – alkÅ«nės lūžimas taip pat padarytas tos pačios rÅ«Å¡ies daiktu.

29. Ä®vertinusi byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, iÅ¡teisindamas D. G., A. G. ir G. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ dėl M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . 29.1. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, prieÅ¡ingai, įrodymus vertino selektyviai, teikė vieniems įrodymams pirmumÄ prieÅ¡ kitus.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas to paties įvykio faktines aplinkybes, tų pačių asmenų parodymus vertino skirtingai, prieÅ¡taraudamas nuosprendyje savo padarytoms iÅ¡vadoms. Vertindamas įrodymus dėl kaltinamiesiems inkriminuotos veikos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus vertino kaip prieÅ¡taringus, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, tuo tarpu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kaltinamieji nuteisti pagal šį BK straipsnį) tų pačių asmenų – nukentėjusiųjų A.

K., I. Å ., J. P., liudytojų E. K., A. G. parodymus vertino kaip patikimus, kaltinančius įrodymus.29.1.2. Be to, skundžiamame nuosprendyje padarytos dvi viena kitai prieÅ¡taraujančios iÅ¡vados - pirmiausia, apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, jog byloje neįrodytas kaltinamųjų dalyvavimas nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padaryme (nuosprendžio 11 lapas); po to – nėra surinkta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji padarė šį jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ (nuosprendžio 12 lapas) ir iÅ¡teisino juos, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai, sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.29.1.3.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais;

įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015). Esminis įstatymo reikalavimas yra tas, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-P-89/2014, 2K-63-697/2017, 2K-76-1073/2018 ir kt.).30.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai kaltinamųjų parodymus vertino kaip patikimus ir juos teisinančius įrodymus, konstatuodamas, jog jų parodymai yra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s viso proceso metu. PrieÅ¡ingai, analizuojant kaltinamųjų parodymų turinį, akivaizdÅ«s esminiai prieÅ¡taravimai.30.1. Kaltinamasis D. G. teisme teigė, kad iÅ¡važiuodamas į susitikimÄ su J. P. ir jo draugais, iÅ¡ G. G. buto pasiėmė vienÄ golfo lazdÄ , kuria sudavė J. P. vienÄ smÅ«gį, prieÅ¡ tai nuo J.

P. pats gavo smÅ«gį lazda. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas pirmÄ kartÄ po įvykio 2015 01 14, D. G. tvirtino, kad jis su draugais iÅ¡ viso jokių lazdų neturėjo, o prieÅ¡ingai J. P. su draugais jų laukė su lazdomis ir iÅ¡ karto juos užpuolė (t. 2, b.l. 156). 2015 09 29 papildomai apklausiamas D. G. parodė, kad iÅ¡eidami iÅ¡ buto, jie visi pasiėmė golfo lazdas savigynai, muÅ¡tynių metu jis sudavė vienÄ smÅ«gį J. P. į nugarÄ , lazda sulūžo (t. 2, b.l. 169-171).

Å iuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 172-177). Teisme D. G. iÅ¡ dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo parodymus, paneigdamas, kad jie trise turėjo lazdas. Tuo tarpu kaltinamasis G. G. teisme parodė, jog apie įvykio naktį D. G. turėtÄ lazdÄ jis sužinojo tik po įvykio, tačiau tÄ naktį nei pas vienÄ iÅ¡ draugų jokių lazdų nematė ir pats jos neturėjo. MuÅ¡tynių metu jis vienÄ kartÄ kumščiu sudavė A. K. (jį pažinojo iÅ¡ mokyklos). Ikiteisminio tyrimo metu G.

G. pirmoje apklausoje taip pat teigė, kad jis su draugais jokių lazdų neturėjo, sudavė vienam iÅ¡ nepažįstamų asmenų kumščiu, tačiau konkretaus asmens nenurodė (t. 3, b.l. 45-47). Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. G. pripažino faktÄ , kad jo bute buvo golfo lazdos, tačiau nematė, kad kuris nors iÅ¡ jo draugų prieÅ¡ muÅ¡tynes jas bÅ«tų paėmę, tačiau, po muÅ¡tynių matė, kad tų golfo lazdų namuose nėra (t. 3, b.l. 48-49). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apžiÅ«rint įvykio vietoje rastÄ ir paimtÄ golfo lazdÄ , kaltinamasis G.

G. pripažino, kad „tai – lazda iÅ¡ namų“, tuo pačiu neigė, kad tokios lazdos jis muÅ¡tynių metu neturėjo (t. 5, b.l. 85). Kaltinamasis A. G. teisme teigė neprisimenantis, ar kuris iÅ¡ jo draugų, iÅ¡eidami iÅ¡ buto pasiėmė lazdÄ , įvykio vietoje jis pats jokių lazdų nematė ir jos neturėjo. MuÅ¡tynių metu buvo susikibęs su vienu iÅ¡ nukentėjusiųjų, tačiau jo neįsidėmėjo.30.1.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ kaltinamojo D. G. parodymų nustatytas tik vienas objektyvus faktas, kurį pripažino ikiteisminio tyrimo metu (2015 09 29) ir pats D.

G., jog jis pats, G. G. ir A. G. metu turėjo golfo lazdas. Kitos visų kaltinamųjų parodymuose nurodytos aplinkybės neatitinka objektyvių bylos duomenų. Kaltinamųjų A. G. ir G. G. parodymai apie tai, kad įvykio vietoje jie jokių lazdų nematė, patys jų neturėjo, tuo labiau jomis ir jokių smūgių nesudavė, vertinami kaip jų pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Be kita ko, visiškai nelogiškas ir prieštaringas paties G. G. pripažinimas teisme, kad įvykio vietoje paimta golfo lazda yra iš jo namų bei tuo pačiu neigimas, kad muštynių metu jos neturėjo, nežino kaip ji nusikaltimo vietoje atsirado, nors po įvykio namuose golfo lazdų nebuvo.

Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, ir kaltinamasis D. G., teisme nors ir pripažindamas turėjęs su savimi golfo lazdÄ , ir pripažindamas ja sudavęs smÅ«gius tik J. P. į kojÄ , taip pat akivaizdžiai siekia iÅ¡vengti atsakomybės už M. R. padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ .30.1.3. Byloje objektyviai nustatytas faktas, kad kaltinamieji D. G., A. G. ir G. G., 2014 12 21 naktį muÅ¡tynių metu turėjo golfo lazdas. Tai patvirtina ir liudytojų E. K. ir A. G. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas - t. 2, b.l. 142-144) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.30.1.4.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ , kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, Å¡iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253-2013, 2K-79-489/2017 ir kt.). Tokie parodymai gali bÅ«ti nurodomi ir analizuojami bei vertinami apkaltinamajame nuosprendyje, tačiau jais nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik tais atvejais, kai jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, o įrodymų visumos pakanka padaryti iÅ¡vadai apie nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Tokiais atvejais Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbus teismo vidinį įsitikinimÄ formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2009, 2K–113/2011, 2K–9/2013). 2K-26-696/2016). 30.1.5. Taigi, teisėjų kolegija liudytojų E. K., A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertina kaip patikimus, atitinkančius kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus. Svarbu pažymėti, kad minėti liudytojai patys betarpiÅ¡kai dalyvavo muÅ¡tynėse, kartu su kaltinamaisiais vyko į nusikaltimo vietÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. patvirtino, kad, bÅ«tent, G. G., D. G., A. G. muÅ¡tynių metu turėjo lazdas, jomis mosikavosi, buvo tamsu, todėl konkrečių jų suduotų smÅ«gių nematė (t. 2, b.l. 103-105, 109-115). Tačiau apklausiamas tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, liudytojas E. K. iÅ¡ dalies pakeitė parodymus, tvirtindamas, jog tik D. G. muÅ¡tynių metu turėjo golfo lazdÄ , kuria vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų sudavė vienÄ smÅ«gį per kojas.

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad važiuojant į susitikimÄ su nukentėjusiaisiais visi trys kaltinamieji iÅ¡ G. G. buto pasiėmė golfo lazdas, tačiau muÅ¡tynių vietoje nematė kas, kiek ir į kurias kÅ«no vietas sudavė smÅ«gius. Teisme A. G. (apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos) iÅ¡ dalies pakeitė ikiteisminio tyrimo parodymus, teigdamas, kad muÅ¡tynių metu matė D. G. ir G. G. rankose lazdas, tačiau A. G. lazdos neturėjo. Matė tik D. vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų lazda suduotÄ smÅ«gį į kojas.

Teisme liudytojai teigė, kad tokio turinio parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė dėl jiems tyrėjos daryto psichologinio spaudimo. Byloje liudytoja apklausta tyrėja K. M. kategoriškai paneigė šias aplinkybes, tvirtindama, jog šių asmenų parodymai buvo apklausų protokoluose užrašyti iš jų žodžių. Objektyviai tai paneigiančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas tyrėjos liudytojos K. M. parodymus įvertino kaip nepatikimus, prieštaringus dėl gynėjo dalyvavimo.

IÅ¡ liudytojo E. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atliekant šį procesinį veiksmÄ dalyvavo advokatas (t. 2, b.l. 106, 109-115), kÄ teisme ir patvirtino liudytoja apklausta tyrėja. Tikrinant liudytojo parodymus vietoje, E. K. patvirtino, jog matė D., A. ir G. rankose golfo lazdas, todėl abejoti liudytojos parodymais, kurie patvirtinti kitais objektyviais bylos duomenimis, nėra jokio pagrindo. Be kita ko, liudytojo A. G. atžvilgiu taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jam buvo pateiktas įtarimas dėl M.

R. sunkaus sveikatos sutrikdymo, kurį jo atžvilgiu nutraukus, A. G. analogiÅ¡kai parodė, kad, bÅ«tent, D. G., G. G. ir A. G. įvykio naktį iÅ¡ G. namų pasiėmė golfo lazdas (t. 2, b.l. 149). Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu Å¡ie liudytojai iÅ¡ dalies pakeitė parodymus, siekdami padėti suÅ¡velninti kaltinamųjų teisinę padėtį. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ suponuoja ir liudytojos Ž. Ž. (G. G. tuometinės draugės, Å¡iuo metu žmonos t. 6, b.l. 58), vežusios automobiliu į įvykio vietÄ kaltinamuosius bei liudytojus E. K. ir A.

G., parodymai, iÅ¡ kurių turinio akivaizdžiai matyti, jog tarp įtariamųjų buvo derinami parodymai, be to, buvo jai pačiai nurodoma kokius asmenis policijoje atpažinti, kokias aplinkybes nurodyti („buvo tamsu, nieko nematė“), kÄ , ji ir darė. Pirmoje apklausoje ji nurodė visiÅ¡kai kitÄ asmenį, vardu D. (ne G. G.), neva kurio praÅ¡ymu buvo nuvykusi prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio buvo vykstama į nusikaltimo vietÄ . Vėliau, nurodė ir kitÄ asmenį, kaltinamojo A.

G. brolį, kaip neva kartu su kaltinamaisiais vykusį į nusikaltimo vietÄ , nutylėdama apie E. K.. Ä®vertinant tai, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo E. K., A. G. ikiteisminio tyrimo parodymais, kur jie nurodė matę, kad visi trys kaltinamieji į įvykio vietÄ atsivežė iÅ¡ G. G. buto paimtas golfo lazdas. Å ių liudytojų parodymai, kaip minėta, iÅ¡ dalies atitinka pačių kaltinamųjų parodymus (D. G. – teisme pripažino paėmęs iÅ¡ G. G. buto golfo lazdÄ ; G. G. – teisme atpažino golfo lazdÄ , rastÄ Ä¯vykio vietoje, kaip paimtÄ iÅ¡ jo buto).30.1.6.

Nukentėjusiojo M. R. parodymai taip pat patvirtina faktÄ , kad kaltinamieji į susitikimÄ atėjo neÅ¡ini lazdomis, kuriomis jam ir jo draugams (J. P., A. K.) sudavė smÅ«gius. PrieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, jo parodymai buvo nuoseklÅ«s, vieni kitus papildantys viso proceso metu. Nors M. R. juos užpuolusių asmenų neatpažino, paaiÅ¡kindamas, kad buvo tamsu, jis buvo iÅ¡sigandęs, tačiau byloje objektyviai nustatyta, kad, bÅ«tent, kaltinamieji, o ne kiti asmenys atvažiavo į iÅ¡ anksto sutartÄ vietÄ susitikti su J.

P. ir jo draugais, tarp kurių buvo ir M. R.. Jis gi nuosekliai viso proceso metu tvirtino ir apie jam suduotus smÅ«gius – pirmi smÅ«giai lazda į alkÅ«nę, kojas, po to – į galvos deÅ¡inę pusę. Tai, kad kaltinamieji turėjo ne vienÄ lazdÄ , patvirtina ir nukentėjusiojo M. R. nuoseklÅ«s parodymai apie jam suduotų smÅ«gių sekÄ - nuo pirmo smÅ«gio jam į deÅ¡inę alkÅ«nę, lūžo lazda, tuoj pat sekė antras smÅ«gis į deÅ¡inę rankÄ lazda, kuri taip pat lūžo; trečias smÅ«gis lazda - į deÅ¡inę kojÄ ; po to – smÅ«gis lazda iÅ¡ nugaros į deÅ¡inę galvos pusę.

Tai, kad buvo naudojama ne viena lazda patvirtina ir liudytojų R. V., R. J., K. G. parodymai, kad po įvykio, muÅ¡tynių vietoje jie rado vienÄ nesulūžusiÄ ir keletÄ sulūžusių lazdų, kurias paėmė kaip įkalčius ir nuvežė į policijÄ . Å iame kontekste svarbu pažymėti, kad pagal bylos medžiagÄ , įvykio vietoje buvo rasta ir paimta viena golfo lazda (t.1, b.l. 15-18). Teisme apklaustas liudytoju (duomenys neskelbtini) PK tyrėjas A. K., atlikęs pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, patvirtino vietoje radęs vienÄ nesulūžusiÄ golfo lazdÄ , tačiau, tuo pačiu teigė neprisimenantis, ar įvykio naktį apklausiami liudytojai iÅ¡ įvykio vietos atnešė daugiau lazdų, tai yra nepaneigė aplinkybės, kad į policijos įstaigÄ liudytojų buvo pristatytos ir kitos lazdos, kuriomis buvo muÅ¡amas M.

R.. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad tyrimo metu prie bylos pridėta tik viena golfo lazda, savaime nepaneigia liudytojų R. V., R. J., K. G. parodymų apie įvykio vietoje rastas lazdas ir tuo pačiu patvirtina, jog M. R. buvo suduoti smÅ«giai ne viena lazda. Tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo nekvalifikuotai pradėtas ikiteisminis tyrimas, vienareikÅ¡miai liudija ir 2015 05 12 ikiteisminio tyrimo perdavimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) PK Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai, prokuroro raÅ¡te konstatuojant, kad nebuvo atlikti visi bÅ«tini ikiteisminio tyrimo veiksmai, neiÅ¡spręsti klausimai dėl proceso prievartos priemonių ir kt., taip pat buvo siÅ«loma spręsti klausimÄ dėl tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų atsakomybės (t. 1, b.l. 12).

Kita vertus, netinkama pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų kokybė, savaime nepaneigia byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų ir apeliacinės instancijos teisme patikrintų įrodymų visumos, patvirtinančios kaltinamųjų kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo.30.1.7. Kaip minėta, nukentėjusiojo M. R. parodymus patvirtina ir kitų asmenų Å¡ioje byloje pripažintų nukentėjusiaisiais parodymai -I. Å . matė, kad juos užpuolę vaikinai rankose turėjo lazdas, pats gavo vienÄ smÅ«gį į kairę rankÄ ir pabėgo;

A. K., - grupė vaikinų, artėdami link jų, rankose nešėsi blizgančias lazdas, kuriomis ir sudavė jiems smÅ«gius; jis gavo lazda smÅ«gį į kojas, į nugarÄ , Å¡onus, iÅ¡ užpuolusiųjų pažinojo G. G.; J. P. taip pat patvirtino, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ateinančiųjų rankose matė metalines lazdas blizgančiais kotais; iÅ¡ jų atpažino D. G., kuris jam sudavė lazda per nugarÄ , rankÄ . Kas ir kiek smÅ«gių sudavė M. R. ir kitiems draugams nematė.30.1.8.

Liudytojos R. V. (P.), R. J. (Å .), kartu su nukentėjusiaisiais atvažiavusios į įvykio vietÄ ir betarpiÅ¡kai mačiusios muÅ¡tynes iÅ¡ automobilio salono, taip pat patvirtino, jog prie jų draugų priėjusi vaikinų grupė rankose turėjo metalines lazdas. R. V. matė kaip jos pažįstamas D. G. sudavė lazda smÅ«gius J. P.; matė kaip M. R., po gauto smÅ«gio, susiėmęs rankomis už galvos, pritÅ«pė, iÅ¡ galvos stipriai kraujavo; G. G. muÅ¡tynių metu buvo atidaręs jų automobilio dureles ir rankoje mosikuodamas lazdÄ , jų klausė, ar tai yra jų draugai (liudytoja teisme objektyviai paaiÅ¡kino dėl klaidos nurodant kito asmens pavardę atpažinimo pagal nuotraukÄ metu), liudytoja ikiteisminio tyrimo metu atpažino ir A.

G., kuris taip pat rankose turėjo lazdÄ , ja mosikavo, tačiau jo suduotų konkrečių smÅ«gių nematė. Po muÅ¡tynių liudytoja R. J. matė M. R. sužalota kraujuojančia galva. Å ių liudytojų parodymus patvirtina ir betarpiÅ¡kai įvykyje dalyvavusio liudytojo K. G. parodymai, jog jis atpažino vienÄ iÅ¡ jų kompanijÄ užpuolusių, jam iÅ¡ matymo pažįstamų asmenų A. G., pravarde „G.“, nurodė jo iÅ¡skirtinį požymį – nedidelį Å«gį. Jis patvirtino, jog juos užpuolę vaikinai rankose nešėsi metalines lazdas, bÅ«tent, tai pamatęs, jis ir pabėgo iÅ¡ įvykio vietos. 30.1.9.

Aukščiau aptarti asmenų parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, esminėse aplinkybėse sutampantys, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Juos patvirtina ir specialisto išvada nukentėjusiajam M. R. nustatyti įvykio metu padaryti sužalojimai - muštinė žaizda galvos dešinėje pusėje su dešinio momenkaulio atviru bei įspaustiniu lūžimu, muštinė žaizda dešiniame žaste su žastikaulio išorinio krumplio lūžimu, paveikus kietu buku, ribotu ar bukabriauniu daiktu, kurie galėjo būti padaryti vienu metu, dviem trauminiais poveikiais golfo lazda.

Teismo medicinos ekspertas V. K. patvirtino, kad nukentėjusiajam M. R. kaukolės skliauto sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas byloje pateikta golfo lazda. Nustatytas galvos įspaustinis lūžis padarytas nuo suduoto smÅ«gio, mažai tikėtina, kad jis galėjo bÅ«ti padarytas nukritus ir atsitrenkus į žemę (plokščiÄ pavirÅ¡ių). Patyręs tokius sužalojimus asmuo galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, judėti; tokio pobÅ«džio galvoje žaizda turėjo stipriai kraujuoti. Kitas sužalojimas – alkÅ«nės lūžimas taip pat padarytas tos pačios rÅ«Å¡ies daiktu.30.2.

Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nenustačius konkrečiai kuris iÅ¡ kaltinamųjų sudavė smÅ«gius lazda nukentėjusiajam M. R. į galvÄ , negalima konstatuoti, jog jie dalyvavo nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padaryme. Tokios teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, neatitinkančios baudžiamojo įstatymo nuostatų bei formuojamos teismų praktikos. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino įrodymų visumos bendrininkavimo aspektu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam M.

R., nors tuo pačiu pripažino, kad G. G., D. G., A. G. bendrais veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sukėlė muÅ¡tynes ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. 30.2.1. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibÅ«dinančias bendrininkavimÄ ir bendrininkų rÅ«Å¡is, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).

BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Teismų praktika taip pat patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smÅ«gius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smÅ«gių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi bÅ«ti traukiami pagal tÄ patį BK straipsnį, dalį ar punktÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2012).

Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. 30.2.2.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykstant į įvykio vietÄ , tarp G. G., D. G. ir A. G. buvo iÅ¡ankstinis sutarimas naudoti fizinį smurtÄ , jie važiavo tam pasirengę – iÅ¡ G. namų pasiėmę golfo lazdas, nuvykę, iÅ¡ karto ėjo link nukentėjusiųjų, rankose laikydami lazdas, iÅ¡ karto po D. G. ir J. P. trumpo pokalbio, D. G., kartu su kitais dviem kaltinamaisiais, pradėjo muÅ¡tynes, lazdomis puolė nukentėjusiuosius, sudavė jiems smÅ«gius, jie matė vienas kito smurtinius veiksmus, jiems pritarė, kas akivaizdžiai patvirtina, kad jie veikė bendrininkų grupe, todėl bendrai ir atsako už kilusius padarinius.

Tarp jų atliktų veiksmų ir kilusių padarinių (M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys. Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiajam M. R. padaryto galvos sužalojimo, bÅ«tų įsiterpę kitų asmenų veiksmai ar kokie kiti veiksniai, nulėmę pastarojo sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å iame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad ne tik nukentėjusieji ir jų liudytojai, bet ir patys kaltinamieji bei kartu su jais buvę liudytojai patvirtino aplinkybę, kad kilus muÅ¡tynėms, prasidėjo sumaiÅ¡tis, buvo tamsu, todėl, kolegija sprendžia, kad dėl susidariusios situacijos, tamsaus paros meto, neapÅ¡viestos įvykio vietos (patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas) buvo sunku pamatyti konkrečių asmenų suduodamus smÅ«gius.30.2.3.             Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados, kad nenustačius kiekvieno iÅ¡ konflikte dalyvavusio asmens lazda suduotų smÅ«gių M.

R. į galvÄ , kiekvieno jų tyčios, nebuvo galimybės baudžiamojon atsakomybėn patraukti nuteistųjų pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kolegijos vertinamu, yra nepagrįstos. Nepriklausomai nuo to, kuris iÅ¡ kaltinamųjų ir kiek smÅ«gių sudavė M. R., byloje nustatyta, kad jie veikė bendrai, suvokė, kad veikia visi kartu, numatė atsirasiančius (bet kokio pavojingumo) padarinius ir jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Svarbiausias aspektas yra tas, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl bendrai jam suduotų smÅ«gių lazda į galvos sritį, todėl kiekvieno smurtavusio asmens smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimo nustatymas, nagrinėjamu atveju, nėra reikÅ¡mingas kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus.

Be to, pažymėtina, kad kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra buvo veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkai galimybę atsirasti įvairiems jų pavojingos veikos padariniams (Å¡iuo atveju nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.30.2.4.

IÅ¡tirtų įrodymų visuma, leidžia daryti iÅ¡vadÄ ir apie kaltinamųjų chuliganiÅ¡kas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013).

Byloje nustatyta, kad įvykio vakarÄ kaltinamasis D. G. iÅ¡ G. G. telefono, ne kartÄ skambino liudytojai R. V. (t. 4, b.l. 72-74), apie kÄ sužinojęs jos draugas J. P., supyko ir nutarė iÅ¡siaiÅ¡kinti skambučių priežastį. Tarp jų vyko žodiniai konfliktai telefonu, po to, buvo susitarta susitikti ir pasiaiÅ¡kinti vietoje, į kuriÄ D. G. ir kiti kaltinamieji nuvyko, kaip jau minėta, turėdami iÅ¡ankstinį susitarimÄ naudoti fizinį smurtÄ (kÄ liudija kartu atsivežtos golfo lazdos) ir vieÅ¡oje vietoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, dėl menkavertės dingsties sukėlė muÅ¡tynes, kurių metu sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius lazdomis nukentėjusiajam M.

R. ir į galvos sritį, tokiais veiksmais padarydami galvos sužalojimus, dėl kurių buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi, kaltinamųjų nusikalstami veiksmai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, jų kaltė įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma, todėl naikinamas išteisinamasis nuosprendis ir jų atžvilgiu priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

31. Dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo.31.1. G. G., D. G. ir A. G. Å¡ioje byloje buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad jie, vieÅ¡oje vietoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, įžūliais veiksmais demonstruodami aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , dėl chuliganiÅ¡kų paskatų bendras veiksmais sukėlė muÅ¡tynes, kurių metu tyčia golfo lazdomis apgadino I.

Å . priklausantį automobilį Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini), įlenkdami bagažinės dangtį, apibraižydami variklio dangtį, deÅ¡inės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės galines dureles, kairės pusės galines dureles, deÅ¡inės pusės galinį sparnÄ , tuo padarydami 474, 13 Eurų turtinę žalÄ ir J. P. priklausantį automobilį Volvo S80, v/n (duomenys neskelbtini), įlenkdami kairės pusės priekinį sparnÄ , tuo padarydami 70 eurų turtinę žalÄ , tokiu bÅ«du pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarkÄ .31.2.

Skundžiamu nuosprendžiu Å¡ios aplinkybės iÅ¡ kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paÅ¡alintos, nes, kaip nurodyta nuosprendyje, „neįrodyta kaltinamiesiems inkriminuota veika, nenustatyta kas konkrečiai apgadino automobilius“.31.3. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o skundžiamÄ apygardos teismo nuosprendį Å¡ioje dalyje pakeisti ir nustatyti, kaip ir buvo nurodyta kaltinime, kad nuteistieji pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, be tų nusikalstamų veiksmų, už kuriuos buvo nuteisti, taip pat tyčia golfo lazdomis apgadino I.

Š. ir J. P. priklausančius automobilius.31.4. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai pašalino iš kaltinimo inkriminuotas aplinkybes, kad G. G., D. G. ir A. G., bendrais veiksmais, tyčia golfo lazdomis apgadino I. Š. priklausantį automobilį VOLVO XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat J. P. priklausantį automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 31.5. Sutiktina su prokuroru, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Šioje dalyje teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitinkančių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2014 12 21 apie 1.00 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), G. G., D. G. ir A. G. turėjo golfo lazdas, veikdami bendrai, jas panaudojo ir jomis apgadino automobilius Volvo XC 90 ir Volvo S80.

Å iÄ aplinkybę patvirtina apžiÅ«ros protokolai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai. 31.6. Byloje nustatytas faktas, kad nusikaltimo vietoje G. G., D. G. ir A. G. turėjo golfo lazdas (iÅ¡vados iÅ¡dėstytos Å¡io nuosprendžio 30 punkte, todėl jos nekartojamos).31.7. IÅ¡ nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų seka, jog įvykio naktį, į iÅ¡ anksto sutartÄ vietÄ â€“ kaltinime nurodytÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nukentėjusieji ir kartu su jais buvę liudytojai atvyko dviem Volvo markės automobiliais.

Būtent, I. Š. priklausančiu automobiliu Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. J. (Š.), atvažiavo jie dviese. J. P. priklausančiu automobiliu Volvo S80, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. V. (P.), be jų, kartu atvyko ir M. R., A. K., K. G.. Abu automobiliai buvo pastatyti automobilių stovėjimo aikštelėje, vienas šalia kito (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolai t. 1, b.l. 63-66; 107-108; 125-126; 148-149). Atvykę vaikinai (nukentėjusieji M.

R., I. Å ., J. P., A. K.) iÅ¡lipo iÅ¡ automobilių ir stovėdami Å¡alia, laukė atvykstančių Å¡ioje byloje nuteistųjų, tuo tarpu liudytoja R. V. (P.) iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio Volvo S80, v/n (duomenys neskelbtini), ir atsisėdo į automobilio Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini) priekinę keleivio sėdynę, kur už vairo sėdėjo R. J. (Å .). Liudytojos viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino mačiusios kaip jų draugus užpuolę vaikinai mosikavosi metalinėmis blizgančiomis lazdomis, bÅ«damos automobilio salone, girdėjo suduodamų į automobilio kėbulÄ smÅ«gių garsus, tarp jų ir smÅ«gių į automobilio galinę dalį garsus.

IÅ¡ karto po įvykio R. J. (Å .) policijos pareigÅ«nams parodė ženklų įlenkimÄ ant automobilio keleivio durelių. Be kita ko, liudytojos parodė ir tai, kad po to, kai nuteistasis G. G., mosuodamas rankoje lazda, atidaręs priekines keleivio dureles, paklausė, ar tai yra jų draugai, jos iÅ¡sigandusios grėsmingos situacijos, iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡važiavo. Å ie liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, vieni kitus papildantys, juos gi patvirtina ir kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai.

Liudytojų parodymus apie tai, kad jos girdėjo į automobilio galinę dalį suduodamų smūgių garsus, patvirtina ir apžiūros protokole užfiksuotas Volvo XC 90, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio sparno įlenkimas. Be to, apžiūros metu nustatytas ir automobilio Volvo S80, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinio sparno įlenkimas(t. 1, b.l. 15-20). Beje, aplinkybę, kad muštynių metu nuteistieji apgadino automobilius lazdomis, iš dalies patvirtina ir pačių nuteistųjų parodymai, vertinant juos kitų ištirtų įrodymų kontekste.

Tai yra, nuteistieji pripažino automobilių aikÅ¡telėje matę du stovinčius automobilius, Å¡alia kurių jų ir laukė asmenys, byloje pripažinti nukentėjusiaisiais. Viename iÅ¡ automobilių sėdėjo dvi merginos, kurių G. G., ar tai jų vaikinai (kÄ beje pripažino ir pats G. G.). Byloje nustatyta, kad G. G. atidarė, bÅ«tent, automobilio Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini), deÅ¡inės pusės priekines dureles. Liudytojų parodymai patvirtina, kad tuo metu vyko muÅ¡tynės Å¡alia abiejų automobilių (nuteistieji mosikavosi lazdomis, suduodami smÅ«gius, nukentėjusieji gynėsi, bandė nuo suduodamų smÅ«gių apsiginti).

Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad muÅ¡tynių eigoje, nuteistieji bendrais veiksmais ir padarė kaltinime nurodytus automobilių apgadinimus. Be to, tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir apgadinimų pobÅ«dis (automobilio Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo liudytojos ir girdėjo smÅ«gių garsus į galinę automobilio dalį, - įlenktas bagažinės dangtis, apibraižytas deÅ¡inės pusės galinis sparnas, galinės durelės ir kt.). Kita vertus, pažymėtina, kad apžiÅ«ros protokole nėra užfiksuoti visi automobilio Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų, automobilio savininkas I.

Å . apie įvykį policijai pranešė tÄ pačiÄ naktį - 2014 12 21, netrukus, 2014 12 30, praÅ¡yme dėl žalos atlyginimo pateiktame draudimo įmonei, nurodė automobilio kėbulo apgadinimus; transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte nustatyti ir užfiksuoti automobilio apgadinimai atitinka kaltinime nurodytus apgadinimus(t. 1, b.l. 158-160). Todėl kolegijos vertinimu, byloje pilnai įrodyta, kad nuteistųjų bendrais, chuliganiÅ¡kais veiksmais, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jie apgadino nukentėjusiesiems I.

Š. ir J. P. priklausančius automobilius. 31.8. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiųjų Volvo markės automobiliai galėjo būti apgadinti kitų asmenų, kitoje vietoje ar kitomis aplinkybėmis. Nors nuteistieji neigė įvykio naktį apgadinę lazdomis nukentėjusiųjų automobilius, tačiau šie jų parodymai paneigti aukščiau aptartų įrodymų visuma. Priešingai nei teigia nuteistieji, byloje nustatyta, kad visi trys nuteistieji įvykio naktį turėdami rankose lazdas, iš chuliganiškų paskatų sukėlė muštynes ir ne tik sudavė smūgius lazdomis nukentėjusiesiems, bet ir apgadino I.

Å . ir J. P. priklausančius automobilius.31.9. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, jog nenustačius, kuris iÅ¡ kaltinamųjų galėjo atlikti Å¡iuos kaltinime nurodytus veiksmus, tuo pačiu nenustačius konkretaus asmens tyčios apgadinti automobilius, nėra pagrindo jų ir pripažinti kaltais dėl Å¡ių jiems inkriminuotų veiksmų. 31.10. Kaip nustatyta Å¡io nuosprendžio dalyje dėl M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo, nuteistieji veikė bendrai, vieÅ¡oje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , muÅ¡tynes sukėlė dėl menkavertės dingsties, panaudodami su savimi turėtas lazdas sudavė smÅ«gius ne tik nukentėjusiesiems, bet ir apgadino Å¡alia stovėjusius jų automobilius.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog nuteistųjų tyčia buvo nukreipta į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (tai, beje apygardos teismas nustatė vertindamas kitus jiems inkriminuotus veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, (Å¡ioje dalyje nuosprendis neskundžiamas)), o ne į asmens turtÄ (tyčiÄ apgadinti automobilius, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje). Nuteistieji veikė kaip bendravykdytojai, todėl ir atsako bendrai pagal kilusius padarinius. Byloje nustatytomis aplinkybėmis nuteistųjų padaryta veika atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir dėl automobilių apgadinimo.

Todėl teisėjų kolegija nustato, kad 2014 12 21 vykusių muÅ¡tynių metu, be nusikalstamų veiksmų, už kuriuos jie yra nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, G. G., D. G. ir A. G. muÅ¡tynių metu tyčia golfo lazdomis apgadino I. Å . priklausantį automobilį VOLVO XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlenkdami bagažinės dangtį, apibraižydami variklio dangtį, deÅ¡inės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės galines dureles, deÅ¡inės pusės galinį sparnÄ , tuo padarydami 474,13 eurų turtinę žalÄ .

Taip pat apgadino J. P. priklausantį automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlenkdami kairės pusės priekinį sparnÄ , tuo padarydami 70 eurų turtinę žalÄ .

32. Dėl bausmės.32.1. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o kaltinamiesiems pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ skirti Å¡io įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę - laisvės atėmimÄ , artimÄ minimumui. Nurodo, kad kaltininkams taikyti BK 75 straipsnio, 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas pagrindų nėra.32.1.1. BK 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvenimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. KitokiÄ bausmę teismas gali paskirti tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-432-2014, 2K-69-942/2016, 2K-239-303/2016 ir kt.). Skiriant bausmę turi bÅ«ti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-6/2013, 2K-391/2013 ir kt.). Konkretus teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iÅ¡, pavyzdžiui, kaltininko pozicijų, bet ir atsižvelgiant į nubaudimo adekvatumÄ padarytai veikai, ja pažeistoms ir įstatymų saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2010, 2K-351-222/2015).

             32.1.2. G. G., D. G., A. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį įstatymas numato griežtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ nuo dvejų iki dvylikos metų. Nusikalstamais veiksmais buvo sukelti sunkÅ«s padariniai – sužalota nukentėjusiojo galva, panaudojant metalines lazdas. Byloje nenustatyta kaltininkų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nustatytos dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos Å¡iai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Å i sunkinanti atsakomybę aplinkybė nustatyta iÅ¡ pačių kaltinamųjų, liudytojų E. K., A. G., Ž. Ž. parodymų (prieÅ¡ nusikaltimÄ jie vartojo alkoholinius gėrimus, Ž. Ž. buvo pakviesta nuvežti juos į susitikimo su nukentėjusiaisiais vietÄ , kadangi jie patys negalėjo vairuoti automobilio dėl girtumo).

Sutiktina su prokuroru, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Kaltinamieji neprisipažino padarę nusikaltimÄ , neatlygino žalos, nėra ir kitų minėtame įstatyme numatytų privalomų sÄ lygų bausmės Å¡velninimui. Kita vertus, nesant nustatytų sÄ lygų BK 62 straipsnio taikymui, spręstina dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.32.1.3. Pagal teismų praktikÄ , teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles.

Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas.

Taigi Å¡i nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. PrieÅ¡ingai, pagrindinės taisyklės yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).32.1.4.

Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmę pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.

Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).32.1.5. Nagrinėjamu atveju, be Å¡io nuosprendžio 32.1.2 punkte įvertintų aplinkybių, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad G. G., D. G., A. G. anksčiau neteisti (t. 2, b.l. 182; t. 3, b.l. 27; 64), bausti administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus (t. 3, b.l. 65-73; 28-31; t. 2, b.l. 183-186), dirba (t. 3, b.l. 194; 161; t. 5, b.l. 1-2), G.

G. vedęs, augina mažametį vaikÄ (t. 6, b.l. 58), į narkologinę ar kitų priklausomybių ligų bei psichiatrinę įskaitas neįraÅ¡yti. Byloje nėra duomenų, kad jie po Å¡io jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo (2014 12 21), bÅ«tų padarę naujus nusikaltimus, ar kitus teisės pažeidimus. Nenustatyta ir kitų objektyvių duomenų, leidžiančių juos charakterizuoti neigiamai.32.1.6. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis negu galimas rÅ«Å¡inis tokios veikos pavojingumas (prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – M.

R. sunkiai sužalotas, nuteistiesiems suduodant ne daugiau kaip du smÅ«gius į galvÄ , patirtas sužalojimas nors ir sukėlė ilgalaikius padarinius, tačiau jie nėra nepataisomi), todėl sprendžia, kad kaltinamieji nėra tokie pavojingi, kad juos reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminį teigiamÄ poveikį G. G., D. G., A. G. elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui, įpareigojimas per teismo nustatytÄ laikÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .

Bausmės tikslai bus pasiekti, nukentėjusiojo bei civilinių ieÅ¡kovų interesai apginti, o teisingumas įgyvendintas, pritaikius Å¡ioje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamiesiems paskyrus Å¡velnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ su nusikalstamÄ veikÄ atitinkančiais įpareigojimais. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro atsižvelgdama ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryÅ¡kiausia forma – įkalinimu, bet ir tikra ar tariama socialine pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpÄ laikÄ nusikaltusį jaunÄ Å¾mogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų.

Siekiant daryti teigiamÄ Ä¯takÄ jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t.y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).32.1.7. Be kita ko, prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o G. G., D. G. ir A. G. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje paskirti areÅ¡to bausmę, motyvuodamas tuo, kad apygardos teismas už Å¡ios veikos padarymÄ jiems nepagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę.

Apelianto nuomone, atsižvelgiant į visas Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į nuteistųjų asmenybes, tikslinga už Å¡iÄ padarytÄ veikÄ jiems skirti areÅ¡to bausmę.32.1.8. Nėra pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. Kaip nustatyta, nuteistieji teisiami pirmÄ kartÄ . Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių pirmÄ kartÄ teisiamiems asmenims skirti bausmę, susijusiÄ su laisvės atėmimu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė ir paskyrė teisingÄ bausmę, kurios nėra pagrindo pripažinti per Å¡velnia.

33. Dėl civilinių ieÅ¡kinių.33.1. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo M. R. pareikÅ¡tÄ 30 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti ir solidariai priteisti iÅ¡ nuteistųjų 10 000 eurų nukentėjusiojo naudai.33.2. Nukentėjusysis M. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o jo pareikÅ¡tÄ byloje ieÅ¡kinį patenkinti pilnai ir iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteisti 30 000 eurų jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.33.2.1. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vienÄ iÅ¡ svarbiausių žmogaus vertybių sveikatÄ , yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kuriÄ turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultÅ«rines vertybes, kuria savo gerovę, o iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015). 33.2.2.

Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , esminis ir lemiamas kriterijus - dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobÅ«džio, kitų aplinkybių, apibÅ«dinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., bÅ«damas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumÄ , suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.

ReikÅ¡mingas kriterijus – žalÄ padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors Å¡ios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimÄ , kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumÄ , tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalÄ (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. NusikaltimÄ padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikÅ¡mės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi bÅ«ti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma bÅ«tina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens interesų turi bÅ«ti protinga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-300-222/2017).33.2.3.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji bendrais veiksmais tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų M. R. sunkiai sutrikdė sveikatÄ , suduodami smÅ«gius metalinėmis lazdomis į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ . Nukentėjusiajam konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas, deÅ¡inio momenkaulio įspaustinis lūžis, deÅ¡inės momeninės srities muÅ¡tinė žaizda. Sužalojimai kvalifikuoti, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės skliauto atviro bei įspaustinio lūžio.

Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas ligoninėje, buvo laikinai nedarbingas beveik du mėnesius (t. 2, b.l. 23), neteko galimybės rÅ«pintis ir teikti finansinę paramÄ Å¡eimai, dviem mažamečiams vaikams (t. 1, b.l. 75-76). Jis neabejotinai patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus – sukrėtimÄ ir pažeminimÄ vieÅ¡oje vietoje, baimę, jog gali netekti gyvybės dėl metalinėmis lazdomis suduotų smÅ«gių į galvÄ . Net ir praėjus ilgam laiko tarpui po patirtų sužalojimų, jaučia liekamuosius reiÅ¡kinius, - vargina galvos skausmas, sutrikęs miegas, pablogėjęs regėjimas (t.5, b.l. 51), gydymas yra tęsiamas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir M. R. priteistinas neturtinės žalos dydis 15 000 Eur. Be kita ko, atsižvelgiama ir į nuteistųjų jaunÄ , darbingÄ amžių bei iÅ¡ nuteistųjų priteistinus ligonių kasos ir socialinio draudimo fondo valdybos pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas atlygintinas 15 000 eurų neturtinės žalos dydis, priteisiant solidariai jį iÅ¡ trijų nuteistųjų, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nepažeidžia ir materialiosios teisės normų (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).33.3.

Baudžiamojoje byloje 212,23 eurų civilinis ieškinys, pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos (t. 1, b.l. 176-177), tenkintinas. Ieškinys pagrįstai pareikštas dėl patirtos turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajam M. R. gydymo paslaugas. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad M. R. buvo gydomos (duomenys neskelbtini) ligoninėje bei (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o gydymo išlaidas sudaro 212,23 eurų (t. 1, b.l. 178), todėl ši suma solidariai priteistina iš G. G., D. G. ir A. G. (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).33.4.

Tenkintinas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktas 179,54 eurų civilinis ieškinys (t. 2, b.l. 6-7). Kaip matyti iš pateiktų dokumentų dėl 2014 12 21 patirtų sužalojimų M. R. buvo laikinai nedarbingas nuo 2014 12 21 iki 2015 02 13 (t. 2, b.l. 8-23), jam buvo mokamos ligos pašalpos, todėl patirta turtinė žala solidariai išieškotina iš kaltų asmenų (CK 6.290 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis).33.5. Byloje iš dalies tenkinamas ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 474,13 eurų civilinis ieškinys dėl patirtų išlaidų, susijusių su automobilio Volvo XC, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimu (t. 1, b.l. 154). Nustatyta, kad 2014 12 21 nusikalstamais chuliganiškais veiksmais nuteistieji apgadino nukentėjusiajam I. Š. priklausantį automobilį Volvo XC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Padarytos žalos dydis pagrįstas dokumentais, patvirtinančiais patirtas automobilio remonto išlaidas, kurias nukentėjusiajam atlyginimo draudimo bendrovė (t. 156-167), todėl patirta turtinė žala solidariai išieškotina iš kaltų asmenų (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Atmetama pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl 5 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ atsakingų už žalÄ asmenų. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Tuo tarpu reikalaujamos priteisti palÅ«kanos CK 6.210 straipsnio pagrindu, nėra tiesiogiai nusikaltimu padaryta žala, todėl ir nėra pagrindo jų priteisti iÅ¡ nuteistųjų.34.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.34.1. Nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teisme pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistųjų priteisti 1 000 eurų nukentėjusiojo M. R. patirtų iÅ¡laidų, susijusių su advokato darbo apmokėjimu. PraÅ¡ymas pagrįstas sÄ skaitomis už suteiktas paslaugas, kurias sudaro 800 eurų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (t. 6, b.l. 105-107) bei 200 eurų už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, todėl praÅ¡ymas tenkintinas ir nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ nuteistųjų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).34.2.

Kita vertus, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, skundžiamu nuosprendžiu buvo priteista iÅ¡ nuteistųjų 1400 eurų nukentėjusiajam M. R. advokato iÅ¡laidoms apmokėti. Tačiau tai buvo padaryta pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu D. G., G. G. ir A. G. buvo iÅ¡teisinti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ dėl M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo priteisti nukentėjusiajam ir jo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su advokato darbo apmokėjimu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir minėtų asmenų atžvilgiu priima naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį bei įvertinant byloje pateiktus nukentėjusiojo atstovavimÄ pagrindžiančius dokumentus (t. 3, b.l. 69-73; t. 4, b.l.173, 193-197; t. 5, b.l. 78-81), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiojo M.

R. naudai ir 1400 eurų jo turėtų advokato iÅ¡laidų už jo atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme (BPK 106 straipsnio 2 dalis).             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3, 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:              Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti.             Nustatyti pagal BK 284 straipsnio 1 dalies kaltinimÄ , kad „nuteistieji G.

G., D. G. ir A. G. metu tyčia golfo lazdomis apgadino I. Å . priklausantį automobilį Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini), įlenkdami bagažinės dangtį, apibraižydami variklio dangtį, deÅ¡inės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės galines dureles, kairės pusės galines dureles, deÅ¡inės pusės galinį sparnÄ , tuo padarydami 474, 13 eurų turtinę žalÄ ir J. P. priklausantį automobilį Volvo S80, v/n (duomenys neskelbtini), įlenkdami kairės pusės priekinį sparnÄ , tuo padarydami 70 eurų turtinę žalÄ , tokiu bÅ«du pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarkÄ â€œ.

             Panaikinti nuosprendžio dalį, G. G., D. G. ir A. G. iÅ¡teisinti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .             G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam dvejus metus laisvės apribojimo, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per pirmuosius bausmės vykdymo metus atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2017 03 20 dienos nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir G.

G. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę dvejus metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per pirmuosius bausmės vykdymo metus atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

             D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam dvejus metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per pirmuosius bausmės vykdymo metus atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2017 03 20 dienos nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir D.

G. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę dvejus metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per pirmuosius bausmės vykdymo metus atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

             A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam dvejus metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per pirmuosius bausmės vykdymo metus atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2017 03 20 dienos nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir A.

G. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę dvejus metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per pirmuosius bausmės vykdymo metus atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

             Nukentėjusiojo M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš G. G., D. G., A. G. 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų M. R. neturtinei žalai atlyginti.             Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš G. G., D. G., A. G. 212, 23 (du šimtus dvylika eurų 23 cnt.) Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.             Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iÅ¡ G. G., D. G., A. G. 179,54 (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt devynis eurus 54 cnt.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui turtinei žalai atlyginti.             AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti solidariai iÅ¡ G. G., D. G., A. G. 474, 13 (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus 13 cnt.) AB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.             Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ G.

G., D. G., A. G. solidariai priteista 1400 eurų M. R. turėtų advokato iÅ¡laidų.              IÅ¡ieÅ¡koti solidariai iÅ¡ G. G., D. G., A. G. 2 400 (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus) M. R. naudai, advokato paslaugoms apmokėti.             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                                         Algimantas Valantinas                                                                                                         Linas Žukauskas