2025-10-29 Nr. AB-17829-3-61-3-03759-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2640-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03759-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 25S137253 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjo paskutinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kilmės valstybė) ir (duomenys neskelbtini) pilietis – Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nors pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas savo Kilmės valstybėje yra persekiojamas dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas norėdamas grįžti į Kilmės valstybę bus suimtas. Kilmės valstybė sufabrikuodama bylas siekė sužlugdyti pareiškėją ir jam gali grėsti baisūs kankinimai.

2.2. Pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jį persekioja ir kaltina tuo, ko jis nėra padaręs. Pareiškėjas yra kaltinamas ekstremizmu. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), o nurodyti atsakovo motyvai dėl šių argumentų nėra pagrįsti. Atsakovas neįvertino arba netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus. Pareiškėjas pateikė didelį kiekį papildomų duomenų ir dokumentų, kurie, jo manymu, nebuvo tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjui yra reikalinga apsauga dėl jo politinių pažiūrų ir nepagrįsto persekiojimo, nes grįžus į Kilmės valstybę su juo bus susidorota ir / ar jis bus persekiojamas arba pasodintas į kalėjimą.

2.3. (Duomenys neskelbtini)yra nuolat ir sistemingai pažeidžiamos žmogaus teisės, vyrauja itin plataus masto politinių mažumų diskriminacija, ribojant šių asmenų teisę į darbą ir mokslą, todėl pareiškėjo baimė būti persekiojamam savo Kilmės valstybėje yra pagrįsta.

2.4. Sprendimas yra nepagrįstas, nes jame nenurodyti konkretūs pareiškėjo paskesnio prašymo motyvai, o Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas paskesniame prašyme nepateikė naujų esminių motyvų, kurie nebūtų buvę išnagrinėti priimant Migracijos departamento Sprendimą neatitinka faktinių aplinkybių. Migracijos departamentas pateikė tik teisinį Sprendimo priėmimo pagrindą. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kuo remdamasis Migracijos departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjas nepateikė naujų esminių motyvų, kurie nebūtų išnagrinėti anksčiau. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų dėl individualaus administracinio akto motyvavimo, kas sudaro pagrindą jį panaikinti.

2.5. Apklausos metu buvo užduoti pasikartojantys klausimai, kuriais visiškai nebuvo įsigilinta į susidariusią pareiškėjo situaciją. Nebuvo apklausti liudytojai ir neįvertinta pateikta medžiaga.

2.6. Atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekdamas neįleisti pareiškėjo į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį.

3. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. spalio 24 d. pateikė pirmąjį prieglobsčio prašymą Lietuvoje. Pareiškėjui gresia persekiojimas (duomenys neskelbtini) dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas iki skundžiamo Sprendimo nesuteikdavo pareiškėjui prieglobsčio Lietuvoje iš esmės dėl dviejų priežasčių: pirma, pareiškėjo negalima išsiųsti į (duomenys neskelbtini) dėl gresiančio persekiojimo, bet galima išsiųsti į (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas turi antrą pilietybę; antra, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamento Sprendime pasikeitė viena pati svarbiausia aplinkybė, dėl kurios iš esmės ir vyksta ginčas. Migracijos departamentas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (toliau – ir VSD), kuris, remdamasis nežinia kokiais duomenimis, informavo Migracijos departamentą, jog pareiškėjui negresia persekiojimas (duomenys neskelbtini). Pagal VSD duomenis, pareiškėjas buvo išteisintas ir pašalintas iš Interpolo paieškos. Taip pat VSD pažymėjo, jog neturi informacijos apie iškeltas ar tebevykstančias baudžiamąsias bylas, teistumą ar taikomas ribojančias teisines priemones pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjui nėra žinoma, kas pateikė tokius duomenis VSD, t. y. koks VSD informacijos šaltinis. Nežinant informacijos šaltinio negalima spręsti apie tokių duomenų patikimumą. Vienintelė reali galimybė gauti tokius duomenis – tiesiogiai kreiptis į nepatikimas ir represijas taikančias (duomenys neskelbtini) institucijas ir iš jų gauti tam tikrą informaciją apie pareiškėją. Dėl šios priežasties neaišku, kodėl Lietuvos institucijos turėtų pasitikėti (duomenys neskelbtini) institucijomis, kurios vykdo politinį persekiojimą. Be to, valstybės institucijom yra draudžiama kreiptis į kilmės valstybes, kol vyksta prieglobsčio prašymo nagrinėjimas.

4. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad net jeigu jis iš tikrųjų yra išteisintas, tai nepanaikina tikimybės, kad ateityje jis nepatirs persekiojimo ar nebus apkaltintas kitais sunkiais nusikaltimais, (duomenys neskelbtini). Būtent tokiais sufabrikuotais kaltinimais ir buvo apkaltintas pareiškėjas. Be to, šį faktą (iškelta baudžiamoji byla) Migracijos departamentas pripažino, kaip patiriamą persekiojimą, dėl ko pareiškėjas nebūdavo išsiunčiamas į (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, jog bet kokiu atveju, net jei nauji duomenys apie išteisinimą būtų laikomi patikimais, jie tik patvirtina pareiškėjo nuoseklius teiginius nuo 2019 metų apie sufabrikuotus jam kaltinimus. Tai rodo, kad pareiškėjas yra patikimas, nemelavo ir yra (duomenys neskelbtini) saugumo institucijų žinioje, dėl ko jam ir kyla persekiojimo pavojus. Per visą nagrinėjimo procesą (nuo 2019 m.) pareiškėjas pateikė daug raštų iš (duomenys neskelbtini) ir kitų nevyriausybinių organizacijų, kurie išreiškė jam palaikymą. Migracijos departamento Sprendime šie raštai aprašomi, tačiau pateikiami taip, tarsi jie tarpusavyje prieštarautų, todėl neaišku, koks yra pareiškėjo vaidmuo (duomenys neskelbtini), o Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini). Toks vertinimas yra spekuliatyvus ir rodo Migracijos departamento šališkumą pareiškėjo atžvilgiu.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą.

7. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

7.1. Sprendimas priimtas vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 105.4 punktu, skubos tvarka išnagrinėjus pareiškėjo ketvirtą paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Savo prašymą pareiškėjas grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini)

7.2. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

7.3. Remiantis minėtu sprendimu, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nenustatyta priežasčių, dėl kurių pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas galėtų būti laikomas persekiojimu 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) prasme, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje suformuluota pozicija, kuria remiantis, su (duomenys neskelbtini) susijusiais nusikaltimais (duomenys neskelbtini) kaltinami asmenys rizikuoja patirti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnį pažeidžiantį elgesį, todėl konstatuota, kad pareiškėjas negali būti grąžintas į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi antrą pilietybę (duomenys neskelbtini), minėtu 2020 m. liepos 20 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-97 buvo nuspręsta išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini). Iki ketvirto paskesnio prašymo suteikti prieglobstį pateikimo, sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) nebuvo įvykdytas dėl (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo nebendradarbiavimo.

7.4. Nagrinėjant ketvirtą paskesnį pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nustatyta, kad baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. gegužės mėnesio yra pasibaigęs, t. y. 2020 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-97 nustatyta aplinkybė, sąlygojanti pareiškėjo negrąžinimą į (duomenys neskelbtini), yra išnykusi. Atsižvelgiant į tai, remiantis Tvarkos aprašo 105.4 punktu, nesuteikus asmeniui prieglobsčio, klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos išspręstas iš naujo – atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo išsiuntimas į (duomenys neskelbtini) negali būti įvykdytas, įvertinus nustatytas pasikeitusias aplinkybes, jog baudžiamasis persekiojimas pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) yra pasibaigęs, nuspręsta pripažinti 2020 m. liepos 20 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/6-5)12PR-97 rezoliucinės dalies 3–6 punktus dėl pareiškėjo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) netekusiais galios ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

7.5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė ta pačia priežastimi, kuri Migracijos departamento jau buvo vertinta nagrinėjant ankstesnius jo prieglobsčio prašymus – (duomenys neskelbtini). Šiuo klausimu pažymėta, kad, nagrinėjant ankstesnius pareiškėjo prašymus suteikti prieglobstį, jo pateikti duomenys buvo įvertinti kaip nenuoseklūs, prieštaringi ir nepatikimi. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, kurie prieštaravo tiek tyrimo metu nustatytiems faktams, tiek buvo nenuoseklūs paties pareiškėjo pasakojimo kontekste.

7.6. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

7.7. Nors ketvirtą paskesnį prieglobsčio prašymą pareiškėjas iš esmės grindė aplinkybėmis (duomenys neskelbtini), kurios buvo nagrinėtos jo ankstesnių prieglobsčio prašymų nagrinėjimo metu, jis pateikė ir naujus rašytinius įrodymus apie tas aplinkybes. Vertinant šiuos pareiškėjo pateiktus įrodymus, visų pirma pažymėta, kad jie taip pat yra prieštaraujantys tarpusavyje: (duomenys neskelbtini).

7.8. Tyrimo metu buvo detaliai įvertinti pareiškėjo pateikti įrodymai ir konstatuota, kad ketvirto paskesnio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė naujų patikimų aplinkybių apie savo sąsajas su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios leistų paneigti anksčiau padarytas ir pripažintas išvadas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad jis (duomenys neskelbtini), išsakytas tiek pirmo, tiek ketvirto paskesnio prieglobsčio prašymų nagrinėjimų metu, laikytinas klaidinančiu. Atitinkamai, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, neabejotina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

7.9. Tiek ketvirto paskesnio prašymo nagrinėjimo metu, tiek nagrinėjant ankstesnius pareiškėjo prieglobsčio prašymus, jis taip pat ne kartą teigė Migracijos departamentui, kad (duomenys neskelbtini).

7.10. 2025 m. balandžio 2 d. buvo gautas Valstybės saugumo departamento raštas, kuriame nurodoma, kad 2021 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) vykusio teismo metu pareiškėjo šeima buvo išteisinta. Remiantis teismo sprendimu, 2021 m. gegužės 20 d. pareiškėjas ir kiti jo šeimos nariai buvo pašalinti iš Interpolo paieškos. VSD taip pat nurodė neturintis informacijos, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui yra iškelta arba tebevyksta baudžiamoji byla, yra neišnykęs teistumas arba šiuo metu taikomos kito pobūdžio ribojančios teisinės priemonės. Remiantis VSD pateiktais duomenimis, pareiškėjas kartu su šeima buvo išteisintas teismo metu 2021 m. gegužės mėnesį, taip pat nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų vykdomi kiti baudžiamieji tyrimai.

7.11. Kartu su pirmu paskesniu prašymu suteikti prieglobstį, pateiktu 2021 m. birželio 22 d. (t. y. po 2021 m. gegužės mėnesio), pareiškėjas buvo nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) yra atstovaujamas advokato bei teikė Migracijos departamentui su savo baudžiamuoju persekiojimu susijusius procesinius dokumentus, įskaitant prokuroro sprendimą panaikinti kaltinimus jo broliui – t. y. pareiškėjas gaudavo informaciją apie baudžiamosios bylos eigą ir turėjo galimybę susipažinti su bylos procesiniais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, mažai tikėtina, kad 2021 m. gegužės mėnesį paskelbus išteisinamąjį nuosprendį bei nutarimą ištrinti jo duomenis iš Interpolo paieškos, pareiškėjui būtų nežinomos šios aplinkybės apie įvykusį teismą ir paskelbtą nuosprendį. Tačiau pats pareiškėjas nei pirmo paskesnio prieglobsčio prašymo, nei visų kitų paskesnių prašymų nagrinėjimo metu nenurodė Migracijos departamentui informacijos apie (duomenys neskelbtini) vykusį teismą ir byloje priimtą išteisinamąjį nuosprendį.

7.12. Ketvirto paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu yra nustatytos šios tyrimui aktualios aplinkybės: (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės buvo įvertintos atlikto tyrimo metu ir atitinkamai konstatuota, kad nebuvo nustatyta visiškai pagrįstos baimės pareiškėjui patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų kriterijų ir jam nesuteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

7.13. Pasisakydamas dėl papildomos apsaugos suteikimo Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) pareiškėjui grėstų persekiojimas (bet kokie veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą), todėl konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Tyrimo metu taip pat buvo įvertinta grėsmė patirti rimtą žalą beatodairiško smurto metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta joks ginkluotas konfliktas, o (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta itin žemu lygiu, beatodairiško smurto veiksmams esant lokalizuotiems (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, situacija pareiškėjo Kilmės valstybėse neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų.

7.14. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) klausimas šiuo metu negali būti išspręstas kadangi (duomenys neskelbtini) nesutinka priimti pareiškėjo pagal readmisijos procedūrą, taip pat nesutinka išduoti jam grįžimo dokumento, kol jis pats savanoriškai nesikreips dėl dokumento gavimo. Pareiškėjas vengia vykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą ir nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijomis siekiant gauti grįžimo dokumentą.

7.15. Išnagrinėjus pirmą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį 2020 m. liepos 20 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-97 buvo nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, tačiau dėl (duomenys neskelbtini) būti grąžintas į (duomenys neskelbtini), kadangi rizikuoja patirti EŽTK 3 straipsnį pažeidžiantį elgesį. Nagrinėjant ketvirtą paskesnį pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nustatyta, kad baudžiamasis persekiojimas pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. gegužės mėnesio yra pasibaigęs, t. y. 2020 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-97 nustatyta aplinkybė, sąlygojanti pareiškėjo negrąžinimą į (duomenys neskelbtini), yra išnykusi. Tyrimo metu iš naujo įvertinus pareiškėjo individualią situaciją ir jo nurodytas priežastis, dėl kurių jis prašė prieglobsčio, taip pat nustatyta, kad jo baimė patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) nelaikytina visiškai pagrįsta, kadangi nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių grėsmę pareiškėjui patirti persekiojimą Kilmės valstybėje. Tyrimo metu taip pat nenustatyta grėsmės pareiškėjui patirti mirties bausmę, žiaurų arba nežmonišką elgesį ar baudimą, arba rimtą žalą dėl beatodairiško smurto ginkluoto konflikto metu.

7.16. Pareiškėjas nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje bei neturi Lietuvos Respublikoje šeimos narių, kaip jie apibrėžiami Įstatymo 2 straipsnio 26 punkte. Pareiškėjas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir taip pat neturi galiojančių dokumentų arba atitinkamos svarbos individualių aplinkybių, suteikiančių teisę likti, gyventi arba dirbti Lietuvos Respublikoje. Nenustatyta jokių duomenų apie pareiškėjo turimus arba turėtus darbo santykius, mokėtus mokesčius arba kitokią vykdytą ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai, nenustatyta ir jokio ekonominio pareiškėjo ryšio su Lietuvos Respublika. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas siekė asmeniniais tikslais sąmoningai klaidinti Migracijos departamentą, slėpti svarbią informaciją apie save arba teikti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, vilkino jo atžvilgiu vykdomas procedūras, nebendradarbiavo jo atžvilgiu priimtų sprendimų vykdymo klausimais, taip pat du kartus buvo neteisėtai pasišalinęs iš Lietuvos Respublikos ir grąžintas į ją pagal Dublino III reglamentą. Be to, tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas kelia rimtą grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei.

7.17. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas neturi šeiminių, ekonominių, svarbių socialinių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Atitinkamai, vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 38.3 papunkčiu, pareiškėjui nustatytinas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Šis draudimo atvykti laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

7.18. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei, ir tai, kad jis ir ateityje gali siekti pasilikti kitoje Šengeno erdvės valstybėje, kadangi du kartus jau buvo pasišalinęs į ją, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, o šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, užsieniečio duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.

7.19. Migracijos departamento vertinimu, Sprendime buvo išsamiai išdėstytos su Sprendimo priėmimu susijusios faktinės aplinkybės, jos susietos su teisės normomis ir pagrindžiančios Sprendimo motyvus.

8. Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSD atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė šiuos argumentus:

9.1. Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

9.2. VSD 2023 m. kovo 27 d. raštu Nr. 19-215S „Dėl informacijos apie I. K.“ (toliau – Raštas Nr. 1) Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD 2025 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 19-313KF „Dėl informacijos apie I. K. pateikimo“ (toliau – Raštas Nr. 2) Migracijos departamentui taip pat pateikė informaciją apie pareiškėją. Atitinkamai, Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos ir tuo pagrindu, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

9.3. VSD duomenimis, 2021 m. gegužės mėnesį Kilmės valstybėje vykusio teismo metu pareiškėjo šeima buvo išteisinta. Remiantis minėtu teismo sprendimu, 2021 m. gegužės 20 d. pareiškėjas ir kiti šeimos nariai buvo pašalinti iš Interpolo duomenų bazės. Taip pat, VSD duomenimis, nėra informacijos, kad Kilmės valstybėje pareiškėjui būtų iškelta arba tebevyktų baudžiamoji byla, būtų neišnykęs teistumas ar šiuo metu būtų taikomos bet kokios kito pobūdžio ribojančios teisinės priemonės. Tad pareiškėjo skundo argumentai, jog Kilmės valstybėje jam kyla grėsmė ar gali grėsti baisūs kankinimai, negali būti laikomi pagrįstais. Dėl pareiškėjo keliamos grėsmės VSD Migracijos departamentui išvadas teikia jau ne pirmą kartą. VSD 2020 m. liepos 1 d. raštu Nr. 19-529S „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. K.“ (toliau – Raštas Nr. 3) nurodė, kad pareiškėjas yra įtrauktas į Interpolo ieškomų asmenų duomenų bazę, kaip I. K., (duomenys neskelbtini). Remiantis Interpolo informacija, (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėjas kėlė rimtą grėsmę valstybės saugumui. VSD 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. 18-7386 „Dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo“ Migracijos departamentui patikslino, jog Rašte Nr. 3 pateikta informacija yra nepakitusi, išskyrus tai, kad pareiškėjas yra išbrauktas iš Interpolo ieškomų asmenų duomenų bazės. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas vertintinas ir kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Tai patvirtina skundžiamo Sprendimo 27–28 puslapiuose nurodyta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentui teikta informacija.

9.4. Pareiškėjui jau ne pirmą kartą nusprendžiama nesuteikti prieglobsčio ir ne pirmą kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi palieka Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti prieglobsčio galioti (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2503-525/2023).

9.5. Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti Sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas įgyti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ir naudotis šio statuso teikiamomis privilegijomis negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

9.6. VSD Rašte Nr. 2 teiktą informaciją patvirtina VSD turima ir Migracijos departamentui teikta įslaptinta informacija, kuri detalizuoja, sukonkretina ir papildo pateiktus viešus duomenis. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai, administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, įvertinus pareiškėjo veiksmus ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

II. 10. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė šias aplinkybes:

11.1. Pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas).

11.2. Migracijos departamentas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-97 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir 2020 m. liepos 20 d. sprendimas) atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

11.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi eA-administracinėje byloje Nr. eA-3078-442/2020 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

11.4. Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas Nr. 1).

11.5. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21S41716 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą.

11.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu Nr. 1, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, po to į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2285-968/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

11.7. Pareiškėjas 2022 m. birželio 2 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas Nr. 2).

11.8. Migracijos departamentas 2022 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 22S91439 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą.

11.9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu Nr. 2, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, po to į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3928-525/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

11.10. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas Nr. 3).

11.11. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 23S43041 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3) atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą.

11.12. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu Nr. 3, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, po to į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2503-525/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

11.13. Pareiškėjas 2024 m. spalio 8 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas Nr. 4). Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė aplinkybes, (duomenys neskelbtini).

11.14. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 24S242383 nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti asmenį į užsienio valstybę.

11.15. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; pripažinti 2020 m. liepos 20 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/6-5)12PR-97 rezoliucinės dalies 3-6 punktus netekusiais galios; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) nuo šio sprendimo priėmimo dienos; pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VSAT) vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) nuo šio sprendimo priėmimo dienos; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

12. Teismas nustatė, kad kartu su Prašymu Nr. 4 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie nebuvo teikti kartu su ankstesniais jo prašymais. (Duomenys neskelbtini).

13. Teismas nurodė, kad I. K. Migracijos departamentui pateikti rašytiniai įrodymai, vaizdo įrašas, nuotraukos, Sprendime detaliai aptarti ir įvertinti.

14. Teismas išanalizavęs į bylą pateiktų anksčiau nurodytų raštų turinį, sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad raštai negali būti laikomi patikimais pareiškėjo narystės (duomenys neskelbtini) įrodymais. Raštuose daugiausia pabrėžiama bendro pobūdžio (su pareiškėju tiesiogiai nesusieta) informacija apie (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas jo narystę (duomenys neskelbtini) patvirtinančių įrodymų nepateikė.

15. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Sprendimu nėra siunčiamas į (duomenys neskelbtini), sprendė, kad argumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) paskelbta paieška, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, vertinant ginčo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su formaliai vykdyta apklausa (pasikartojantys klausimai, neįsigilinant į situaciją), teismas pažymėjo, kad buvo nagrinėjamas jau ne pirmas, o penktas pareiškėjo prašymas, grindžiamas iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, tik, kaip minėta, pateikiant daugiau rašytinių dokumentų, apklausa gali būti ir trumpesnė, nei tai būtų pirminė apklausa. Bet ir šiuo atveju, apklausa truko kiek daugiau nei valandą, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti visus norimus paaiškinimus, papildomus įrodymus, todėl teismo vertinimu, vykdant apklausą esminių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti ginčo Sprendimą, nenustatyta.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad vertinant ankstesnius pareiškėjo prieglobsčio prašymus, VSD taip pat atliko vertinimą ir 2020 m. liepos 1 d. raštu Nr. 19-529S „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. K.“ nurodė, kad pareiškėjas yra įtrauktas į Interpolo ieškomų asmenų duomenų bazę. Pareiškėjo sąsajas su (duomenys neskelbtini) patvirtino ir kita VSD turima įslaptinta informacija. Dėl minėtų aplinkybių VSD darė išvadą, jog yra rimtas pagrindas abejoti, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatose pabėgėliams keliamus reikalavimus. VSD vertinimu, pareiškėjas kėlė rimtą grėsmę valstybės saugumui. VSD 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. 18-7386 „Dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo“ Migracijos departamentui patikslino, jog anksčiau pateikta informacija apie pareiškėją yra nepakitusi, išskyrus tai, kad pareiškėjas yra išbrauktas iš Interpolo ieškomų asmenų duomenų bazės.

18. VSD 2025 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 19-313KF informavo Migracijos departamentą, kad VSD yra atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir pateikęs išvadas raštais 2020 m. liepos 1 d. Nr. 19-529S, 2021 m. liepos 29 d. Nr. 18-7386, 2023 m. kovo 27 d. Nr. 19- 215S bei Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS). Nurodė, kad VSD duomenimis, 2021 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) vykusio teismo metu pareiškėjo šeima buvo išteisinta. Remiantis minėtu teismo sprendimu 2021 m. gegužės 20 d. I. K. ir kiti šeimos nariai buvo pašalinti iš Interpolo duomenų bazės. VSD neturi informacijos, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui yra iškelta arba tebevyksta baudžiamoji byla.

19. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje VSD pateikta informacija nėra spėjimai ir įtarimai, priešingai, ji yra paremta nustatytais faktais. Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją ir susiklosčiusių egzistencinių išorinių grėsmių Lietuvos valstybingumui kontekstą, sutiktina, jog surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas naudotis jam suteikto pabėgėlio statuso teikiamomis privilegijomis Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas nenustatė pagrindų abejoti VSD atliktu vertinimu. Pareiškėjo pateiktų kitų asmenų, organizacijų rašytinių liudijimų apie pareiškėjo asmenybę, veiklą negalima laikyti įrodymu, paneigiančiu VSD nustatytus faktus, nes minėtus raštus pasirašę asmenys objektyviai galėjo net ir nežinoti apie pareiškėjo neviešai atliekamus veiksmus.

20. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pakankamai pagrįstas objektyviais duomenimis. Migracijos departamentas rėmėsi ne vien VSD informacija, bet atliko ir savo vertinimą. Migracijos departamentas darė teisingą išvadą, kad pareiškėjas kelią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Informacija, sudaranti valstybės paslaptį, su kuria teismas susipažino, šią išvadą tik papildomai pagrindė. Atsižvelgiant į tai, spręsti, kad kaip nors buvo pažeista pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą, nėra pagrindo.

21. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė subjektyvaus pobūdžio, objektyviais duomenimis nepagrįstus teiginius apie galimą grėsmę Kilmės valstybėje. Remiantis byloje surinktais duomenimis, nėra pagrindo spręsti apie rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Bylos duomenys patvirtino, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie Kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Teismas sutiko su Sprendime išdėstytais argumentais, kad pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, todėl atsakovas Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

22. Teismas pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, Sprendime nustatyta, jog pareiškėjas nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje bei neturi Lietuvos Respublikoje šeimos narių, kaip jie apibrėžiami Įstatymo 2 straipsnio 26 straipsnyje. Pareiškėjas neturi galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę likti, gyventi arba dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi kitų svarbių socialinių arba teisinių ryšių su Lietuvos Respublika. Nenustatyta jokių duomenų apie pareiškėjo turimus arba turėtus darbo santykius, mokėtus mokesčius arba kitokią vykdytą ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai, nenustatyta ir jokio ekonominio pareiškėjo ryšio su Lietuvos Respublika. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas siekė asmeniniais tikslais sąmoningai klaidinti Migracijos departamentą, slėpti svarbią informaciją apie save arba teikti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, vilkino jo atžvilgiu vykdomas procedūras, nebendradarbiavo jo atžvilgiu priimtų sprendimų vykdymo klausimais, taip pat du kartus buvo neteisėtai pasišalinęs iš Lietuvos Respublikos ir grąžintas į ją pagal Dublino III reglamentą. Šias Migracijos departamento nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

23. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini).

24. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes (be kita ko, VSD išvadą dėl pareiškėjo), taip pat tai, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatymo reikalavimų ir kelis kartus neteisėtai buvo pasišalinęs iš Lietuvos Respublikos ir vėl grąžintas pagal Dublino III reglamentą, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei nusprendė įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Toks Migracijos departamento sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, tinkamai motyvuotu, priimtu išsamiai išanalizavus pareiškėjo individualią situaciją.

III. 25. Pareiškėjas I. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir grąžinti klausimą dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo. Netenkinus pirmojo prašymo – panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir grąžinti pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas išsamiai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjas mano, kad teismas turėtų vadovautis Regionų administracinio teismo sprendimais administracinėse bylose Nr. eI2-3696-931/2025 ir Nr. eI2-16583-816/2024, kuriuose aiškiai nurodyta, kad atsakovo priimti sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą ar Šengeno zoną yra nepagrįsti. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą apklausti liudytojus.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą.

28. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

28.1. Sprendime yra aptarti pareiškėjo visi anksčiau pateikti prieglobsčio prašymai ir jų motyvai, iš kurių aiškiai matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių naujų esminių motyvų ir naujų aktualių aplinkybių, kurios keistų prieš tai priimtų sprendimų dėl jo prieglobsčio prašymų, išvadas ir vertinimą.

28.2. Iš pareiškėjo apklausų transkripcijų matyti, kad jam buvo užduodami patikslinamieji klausimai, pareiškėjo apklausos buvo išsamios, detalios, apklausų pabaigoje pareiškėjo buvo klausiama, ar jis turi ką prie savo pasakojimo pridurti, patikslinti. Pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių negalėjo pateikti apklausos metu, todėl jo apeliaciniame skunde nurodoma pozicija, vertinama kaip deklaratyvi.

28.3. Sprendime ir teismo sprendime yra įvertinti visi pareiškėjo pateikti įrodymai ir nustatyta, kad jie yra prieštaraujantys tarpusavyje.

28.4. Migracijos departamentas neturi pagrindo kvestionuoti VSD teikiamas išvadas. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar informacijos, kuri leistų suabejoti VSD pateiktais duomenimis ar juos paneigtų. Be to, byloje yra pateiktas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasas, galiojantis nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d., kuriame yra užfiksuoti (duomenys neskelbtini) kas patvirtina VSD pateiktą informaciją.

28.5. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma Regionų administracinio teismo praktika (bylos Nr. eI2-3696-931/2025 ir Nr. eI2-16583-816/2024) nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, nes abiejuose nurodomose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl asmenims pritaikyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į SIS perspėjimo tuo pagrindu, kad jiems buvo panaikinti / neišduoti leidimai laikinai gyventi, todėl nurodytomis bylomis nėra pagrindo vadovautis.

28.6. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta pakankamai duomenų, kurie leidžią daryti išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.

28.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30. VSD nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes jame nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar galėtų patvirtinti teismo išvadų neteisingumą. Teismas pagrįstai įvertino, kad VSD raštuose pateikta informacija yra paremta nustatytais faktais. VSD įsitikinimu, Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Migracijos departamento Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Migracijos departamentas Sprendime išsamiai įvertino grėsmes valstybės saugumui, atsižvelgė į esamą geopolitinę situaciją, atliko individualų pareiškėjo vertinimą ir nurodė argumentus, kodėl pareiškėjui negali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), todėl Migracijos departamento Sprendimo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą); Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (15/6-5)12PR-97 rezoliucinės dalies 3-6 punktai pripažinti netekusiais galios; nuspręsta išsiųsti I. K. iš Lietuvos Respublikos į Kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) nuo šio Sprendimo priėmimo dienos; pavesta VSAT vykdyti I. K. išsiuntimą į Kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) nuo šio Sprendimo priėmimo dienos; uždrausta I. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausta atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde yra suformulavęs ir reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėjas neatitinka prieglobsčio suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 86–87 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, išklausė pareiškėją ir tinkamai įvertino jo paaiškinimus, argumentus, pateiktus įrodymus, visapusiškai įvertino padėtį pareiškėjo Kilmės valstybėje bei pagrįstai nenustatė grėsmės pareiškėjui patirti persekiojimo veiksmus, kaip jie suprantami prieglobsčio teisės kontekste.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, mano, kad teismas tinkamai neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių.

34. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą apklausti liudytojus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-753-415/2021). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1609-261/2020).

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas posėdžio metu nutarė pareiškėjo prašymą dėl liudytojų apklausos atmesti įvertinęs tai, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo procesinį prašymą.

37. Nagrinėjamu atveju prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindė tuo, kad priklauso TIAP, kuri Kilmės valstybėje yra uždrausta ir dėl to jam gresia persekiojimas.

38. Pabėgėlio statuso suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

39. Papildomos apsaugos suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 87 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 p.); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).

40. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017 ir kt.).

41. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. eA-1081-602/2025 išaiškino, kad paskesnis prašymas gali būti grindžiamas tiek nauja informacija arba naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios atsirado priėmus sprendimą dėl ankstesnio prašymo, tiek nauja informacija arba naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias pirmą kartą pateikė prašytojas. Taigi nagrinėjant paskesnį prieglobsčio prašymą nauja informacija ar duomenys apima informaciją ir faktines aplinkybes, atsiradusias po to, kai buvo galutinai užbaigta ankstesnio tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra, bei informaciją ir faktines aplinkybes, kurios egzistavo dar prieš užbaigiant procedūrą, tačiau kurių prašytojas nenurodė.

43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog įslaptinta informacija administracinėje byloje vertintina kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis neįtvirtina absoliutaus draudimo valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančius duomenis naudoti kaip įrodytus administracinėje byloje (žr., pvz., 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1291-662/2023). Tačiau naudojant neišslaptintus duomenis kaip įrodymus administracinėje byloje, būtina atsižvelgti į tai, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4143-442/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4548-502/2018).

45. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, įskaitant naują informaciją, kuria buvo grindžiamas ketvirtas paskesnis prieglobsčio prašymas, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas Sprendime pasisakė, objektyviai ir pakankamai detaliai įvertino pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl baimės būti persekiojamam Kilmės valstybėje ir pagrįstai nusprendė, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, neįrodo ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjui Kilmės valstybėje kyla reali persekiojimo grėsmė. Aplinkybė, jog atsakovas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas netinkamai vertino ar iš viso nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

46. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai yra prieštaraujantys vienas kitam, pvz.: (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu, yra atmestini.

47. Papildomai akcentuotina, kad įslaptinta informacija šioje administracinėje byloje įvertinta kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais, todėl nenukrypta nuo nustatytų įrodymų įvertinimo taisyklių. Migracijos departamento Sprendimas, kaip ir pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra grindžiami vien pareiškėjui nežinoma valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, pareiškėjui žinomi esminiai motyvai, kuriais remiantis priimtas administracinis sprendimas, pareiškėjas dalyvavo teismo procese ir turėjo galimybę užduoti klausimus atsakovo atstovams. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeisti rungimosi ir proceso šalių lygybės principai, pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

48. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog atsakovas pakankamai detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo ketvirtą paskesnį prašymą suteikti prieglobstį ir įvertino tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis ir įrodymus, todėl pagrįstai pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie tai, jog jis gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nepripažintas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą.

49. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės Kilmės valstybėje. Atsakovas nenustatė individualios grėsmės pareiškėjui grįžti į Kilmės valstybę. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie Kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

51. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu bei remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, taip pat paisant jau suformuotos administracinės jurisprudencijos analogiško pobūdžio bylose, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nustatydamas draudimą atvykti ir įvesdamas perspėjimą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas – nustatytas draudimas atvykti ir įvestas perspėjimas į SIS buvo pagrįstas pareiškėjų individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečių asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius.

52. Pabrėžtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytose administracinėse bylose Nr. eI2-3696-931/2025 ir Nr. eI2-16583-816/2024 pateikti išaiškinimai negali būti reikšmingi nagrinėjamu atveju, kadangi vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės bei proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

54. Galutinis procesinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl netenkinamas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė