2025-10-07 Nr. CB-5611-2-58-3-00138-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3457

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00138-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 23 d. paduotu ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys atsakovui P. V. C. dėl įpareigojimo atkurti kultūros paveldo objektą arba atlyginti šiam objektui padarytą žalą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai nukrypo nuo kasacinio ir administracinio teismų praktikos dėl kultūros paveldo objekto savininko sužinojimo apie šio objekto teisinį statusą momentą, nepagrįstai jį susiedami išimtinai su kultūros paveldo objekto statuso (ne)nurodymu pirkimo–pardavimo sutartyje. Dvaro sodybos teisinis statusas buvo išviešintas Valstybės žiniose, sodyba įregistruota Kultūros vertybių registre. Nors atsakovas ir teigia, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu jis nežinojo apie perkamo turto teisinį statusą, tačiau, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, jis turėjo apie tai žinoti per nepertraukiamą 12 metų turto valdymo laikotarpį. Atsakovas, nesilaikydamas pareigos veikti aktyviai, pasidomėti apie tam tikras aplinkybes, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), ir tai yra jo civilinės atsakomybės sąlyga. Nekilnojamojo turto registre atsakovas iki šiol nurodytas sodybos savininku, o šie duomenys laikytini teisingais tol, kol nenuginčyti ir (ar) nepatikslinti įstatyme nustatyta tvarka.

2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, įvykus restitucijai ir atsakovo nebelaikant sodybos savininku ir valdytoju, jam negali būti priskiriama pareiga atkurti iki sugadinimo buvusią jos būklę, prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 29 straipsniui, pagal kurį žalą padarę asmenys (o ne vien savininkai ar valdytojai), turi atkurti iki sužalojimo buvusią turto būklę arba atlyginti nuostolius. Šiuo atveju žala sodybai padaryta per daugiau kaip 12 metų atsakovo nepertraukiamą jos valdymą, todėl, pripažinus pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, turi būti sprendžiamas per jos galiojimo laikotarpį atsiradusių žalos turtui padarinių klausimas ir atsakovas privalo atlyginti turtui padarytą žalą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų teismų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė