2019-10-29 Nr. AB-20804-3-62-3-00393-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1820-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00393-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. vasario 1 d. buvo laikomas Alytaus PN 20 būryje. Paaiškino, kad pirmus tris mėnesius buvo laikomas Alytaus PN drausmės grupėje, ketvirtame miegamajame, kuris neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. sienos buvo nudažytos vandeniniais dažais, todėl tepdavo patalynę. Akcentavo, kad minėta patalpa neatitiko 3,6 kv. m laisvo ploto reikalavimo, nes miegamajame buvo 10 kalinamųjų. Pažymėjo, kad Alytaus PN 20 būrys įrengtas pusrūsyje. Be to, ketvirtame miegamajame neįrengta ventiliacija, nes ventiliacinė anga išvesta į pareigūnų stebėjimo postą Nr. 9. Taip pat už lango buvo siena, todėl saulės šviesa į miegamąjį nepatekdavo. Pažymėjo, kad laikotarpį, kurį buvo laikomas 20 būrio trečiame miegamajame, taip pat nebuvo užtikrinami higienos normų reikalavimai. Nurodė, kad neužteko gyvenamojo ploto, nes buvo laikoma 10 asmenų. Paaiškino, kad sanitarinio mazgo bei baldų plotas negali būti įskaičiuojamas į bendrą gyvenamosios patalpos plotą. Minėtose patalpose nebuvo užtikrinama tinkama dirbtinė dieninė bei naktinė apšvieta, todėl (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas. Paaiškino, kad ant langų esančios grotos trukdė išsivėdinti patalpas natūraliu būdu. Teigė, jog dėl sumažėjusių galimybių skambinti į laisvę, nutrūko socialiniai ryšiai ir dėl to išsiskyrė su žmona. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė socialinių ryšių sumažėjimą, sveikatos pablogėjimą, nepatogumus, depresiją ir orumo pažeminimą.

3. Alytaus PN, atstovaudami Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundo dalį dėl laikomo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. palikti nenagrinėtą.

4. Alytaus PN nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrį, 4 miegamąjį, kurio plotas 30,37 kv. m, jame įrengtos aštuonios miegamosios vietos, o esant visoms vietoms užimtoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,94 kv. m. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 24 d., pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrį, 6 miegamąjį, kurio plotas 30,31 kv. m, jame įrengtos aštuonios miegamosios vietos, esant visoms vietoms užimtoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,78 kv. m.

Pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Paaiškino, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Alytaus PN administraciją nesikreipė. Ginčo laikotarpiu 20 būrys nebuvo tikrintas, tačiau Alytaus PN užtikrina tinkamą temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, dirbtinę apšvietą. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose.

Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus, nors ir ant langų yra vidinės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti miegamuosius. Paaiškino, kad 20 būrio 3, 4 ir 6 miegamuosiuose tualetai atskirti siena, juose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Pažymėjo, jog 20 būrys yra pirmame aukšte, o ne cokoliniame aukšte. Akcentavo, kad 20 būrio sienos nudažytos aliejiniais dažais, kurie netepa nuteistųjų rūbų ar patalynės, o vandeniniai dažai sienų dažymui nenaudojami.

Nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN laisvės atėmimo bausmės metu 4 kartus yra baustas už narkotikų vartojimą ir 1 kartą už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą. Alytaus PN pabrėžė, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Alytaus PN teigė, kad pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas prašomos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas, taigi pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas.

6. Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1092-505/2017 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, dėl neturtinės žalos, kildinamos iš teisinį reglamentavimą pažeidžiančių kalinimo sąlygų 20 būrio 4 miegamajame laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. (per mažo gyvenamojo ploto, ventiliacijos nebuvimo, drėgmės, netinkamos apšvietos ir pan.) atlyginimo. Pareiškėjo skundas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu atmestas kaip nepagrįstas ir yra įsiteisėjęs. Teismas bylą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų 20 būrio 4 miegamajame laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., atlyginimo nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. sausio 4 d. buvo paskirtas į 20 būrio 3 miegamąjį, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 24 d. – į 20 būrio 6 miegamąjį. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje pretenzijų dėl kalinimo sąlygų 20 būrio 6 miegamajame nekėlė, todėl teismas vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas 20 būrio 3 miegamajame laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. sausio 4 d.

7. Teismas taip pat nustatė, kad 20 būrio 3 miegamojo gyvenamasis plotas 31,56 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde tvirtino, kad šioje gyvenamojoje patalpoje kalėjo 10 nuteistųjų. Teismo posėdyje nurodė, kad iki 2016 m. liepos pradžios (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių apsilankymo) ginčo patalpoje buvo 12 nuteistųjų, tačiau po savaitės nuo atlikto patikrinimo visi pažeidimai buvo pašalinti, nuteistųjų skaičius patalpoje sumažintas iki 10. Šias aplinkybes pareiškėjas grindė tuo, kad atsakovės atstovo pateiktoje lentelėje matyti, jog 2016 m. rugsėjo 14 d. jis buvo paskirtas į 20 būrio 3 miegamojo 9 lovą. Teismas vertino, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys apie įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių 20 būrio 3 miegamajame nesutapo su pareiškėjo tvirtinimu, kad ginčo laikotarpiu šioje gyvenamojoje patalpoje buvo 10 gyvenamųjų vietų, tačiau, atlikus aritmetinius skaičiavimus pagal atsakovo atstovo pateiktą įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo patalpoje, vienam nuteistajam teko 3,94 kv. m gyvenamojo ploto, pagal pareiškėjo nurodytus duomenis – 3,16 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas darė išvadą, kad pagal abiejų ginčo šalių pateiktus duomenis, vertinamuoju laikotarpiu gyvenamojo ploto norma 20 būrio 3 miegamajame nebuvo pažeista. Šią aplinkybę patvirtino ir pareiškėjas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad po Seimo kontrolierių apsilankymo 2016 m. liepos pradžioje gyvenamojo ploto normos pažeidimas buvo pašalintas, todėl teismas nepripažino, kad atsakovas veikė neteisėtai.

8. Teismas taip pat nustatė, kad gyvenamųjų patalpų langai iš vidaus turi grotas, juos galima nežymiai atidaryti. Įvertinęs tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vidinės grotos ant langų gali būti įrengiamos tik kamerose, o 20 būrio 3 miegamasis pagal Alytaus PN pateiktus duomenis nėra kamerų tipo patalpa, atsižvelgęs į ginčo gyvenamosios patalpos plotą (31,56 kv. m), joje įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių (8 (10) miegamosios vietos) bei tai, kad atidaroma lango dalis yra santykinai nedidelė – langas atsiveria tik 15 cm, teismas sprendė, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta tinkama galimybė išvėdinti ginčo gyvenamąją patalpą per langus.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teigė, kad Alytaus PN nebuvo užtikrinta tinkama dirbtinė apšvieta, todėl jam (duomenys neskelbtini). Alytaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose dirbtinė apšvieta buvo 200 lx ir daugiau, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamosios patalpos apšvietos buvo nepaneigti. Teismas akcentavo, kad ginčo patalpų sanitariniai mazgai įrengti atskiroje patalpoje su durimis, šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas, reikalavimo sanitariniame mazge įrengti užraktą galiojantys teisės aktai nenustato, todėl teismas nenustatė pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo.

Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas turėjo teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu ne ilgiau nei 15 minučių. Be to, pareiškėjas šia teise naudojosi visą ginčo laikotarpį, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl telefoninių pokalbių ribojimo yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimo atvejų, t. y. kada jis buvo susitaręs su žmona dėl pokalbio telefonu, kada ir koks pareigūnas jam neleido kalbėtis, tyčiojosi iš jo ir t. t. Į bylą nepateikta pareiškėjo skundų dėl netinkamo skambinimo telefonu laiko, neleidimo paskambinti sutuoktinei, taip pat nepateikti duomenys apie santuokos nutraukimą, todėl teismas nenustatė neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų dėl pareiškėjo telefoninių pokalbių ribojimo.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu yra kreipęsis į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl (duomenys neskelbtini) ir pan., 2017 m. vasario mėn. pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 21 d. išrašyti (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini)sutriko dėl netinkamos apšvietos ginčo patalpoje. Teismas pažymėjo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (netinkamos dirbtinės apšvietos ir ventiliacijos) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį (netinkama dirbtinė apšvieta ir ventiliacija), jų trukmę (7,5 mėn.), atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam buvo suteikta reglamentuota judėjimo laisvė, todėl neturėjo nuolat būti ginčo patalpose, nesant įrodymų, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų ir kad pareiškėjas dėl netinkamos apšvietos ir ventiliacijos reiškė pretenzijas atsakovo atstovui, o šis į jas nereagavo, darė išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais. Teismas nurodė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikė pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

11. Pareiškėjas nurodo, jog pageidauja, kad byla būtų išnagrinėta pagal galiojančius teisės aktus ir aktualią teismų praktiką. Teigia, kad pateikia skyrybų dokumentus kaip įrodymus, jog dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų patyrė socialinių ryšių nutraukimą.

12. Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palinkti nepakeistą.

13. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Alytaus PN paaiškina, kad pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Akcentuoja, kad nenustačius ir neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą galintys lemti veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Alytaus PN paaiškina, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. sausio 4 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, tinkamos higienos normas atitinkančios sąlygos, neužtikrinti tinkami socialiniai ryšiai, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs Alytaus PN nežymius neteisėtus veiksmus (neveikimą), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad dėl netinkamos dirbtinės apšvietos ir ventiliacijos ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų patyrė socialinių ryšių nutraukimą ir prašo, kad byla būtų išnagrinėta pagal galiojančius teisės aktus ir aktualią teismų praktiką.

17. Primintina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pabrėžtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

19. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Dėl pareiškėjo pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo, kuriuo nutraukta pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka bendru sutikimu, pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės niekaip nepagrindė, kodėl būtent ginčui aktualus jo įkalinimo laikotarpis nulėmė santuokos nutraukimą, juo labiau, kad santuoka yra nutraukta bendru sutarimu.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pabrėžia, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-629/2019). Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-876-629/2019).

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodo tik itin apibendrintą argumentą, kad dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų jis patyrė socialinių ryšių nutraukimą ir prašo apeliacinės instancijos teismo, kad byla būtų išnagrinėta pagal galiojančius teisės aktus ir aktualią teismų praktiką, tačiau niekaip nesusieja minėto teiginio ir prašymo su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis šiais klausimais, padarytomis išvadomis, nenurodo jokios teismų praktikos, kuri, jo nuomone, turėjo, tačiau nebuvo taikoma. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenimis pagrįstai nustatyta, jog 20 būrio 3 miegamajame langas atsiveria tik 15 cm, todėl teisingai konstatuota, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta tinkama galimybė išvėdinti ginčo gyvenamąją patalpą per langus, taip pat atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumento dėl netinkamos gyvenamosios patalpos apšvietos, todėl teismas pagrįstai jį vertino pareiškėjo naudai.

23. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad asmens kalinimas pataisos namuose per se (savaime) neimplikuoja, kad visais atvejais sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo būdo bus apsiribojama teisės pažeidimu kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

24. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

25. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), paaiškindamas ir apibendrindamas pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, vienam asmeniui tenkančio minimalaus kameros ploto skaičiavimo metodikos, be kita ko, atsižvelgęs į savo praktiką, nurodė ir tai, jog paprastai tik trumpas, atsitiktinis ir nedidelis (nežymus) reikalaujamos minimalios asmeninės erdvės sumažinimas gali paneigti griežtą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją. Pavyzdžiui, 2012 m. sausio 17 d. sprendime byloje Fetisov ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 43710/07, 6023/08, 11248/08, 27668/08, 31242/08 ir 52133/08) (134–138 p.), kai kalinys buvo laikomas maždaug 2 kv. m plote 19 dienų (žr. toliau 2012 m. spalio 23 d. sprendimo byloje Dmitriy Rozhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 4265/06), 52-53 p.) arba 2013 m. spalio 17 d. sprendime byloje Vladimir Belyayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 9967/06) (33–36 p.), kai kalinys buvo laikomas 2,95 kv. m plote 10 dienų, o vėliau ne iš eilės 2,65 kv. m plote 2 dienas ir 2,97 kv. m plote 26 dienas, taip pat 2013 m. balandžio 9 d. sprendime byloje Kurkowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 36228/06) (66-67 p.), kai pareiškėjas buvo laikomas maždaug 2,1 kv. m plote 4 dienas ir vėliau 2,6 kv. m plote dar 4 dienas EŽTT nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

26. Nors nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad ginčo laikotarpiu 7,5 mėn. pareiškėjui gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta tinkama dirbtinė apšvieta ir ventiliacija per langus, pagrįstai įvertina, kad pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam buvo suteikta reglamentuota judėjimo laisvė, jis neturėjo nuolat būti ginčo patalpose. Kitų pareiškėjo teisių pažeidimų šioje byloje nenustatyta ir pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti argumentų.

27. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas ir šios konkrečios bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių (šios nutarties 22, 26 punktai) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik pakankamai nežymių nepatogumų ir teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju darytina pagrįsta išvada, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui negali būti priteistinas.

28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų teisingų išvadų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Dalia Višinskienė