2018-12-18 Nr. AB-23713-3-61-3-02371-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-859-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02371-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

Teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) prašymą dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. I-3822-815/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02371-2018-7) pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-825(00869) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui A. A., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės 7 daliai, 7 straipsnio 2 daliai, 46 straipsniui ir 48 straipsnio 1 daliai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-3822-815/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02371-2018-7), 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendime pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka, todėl įsiteisėjo 2018 m. spalio 3 d.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (toliau – ir Prašymas). Prašyme nurodyta atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma – 1 573,00 Eur už šias teisines paslaugas: susipažinimą su bylos medžiaga (5 val.), skundo dėl Sprendimo parengimą (15 val.), paaiškinimus dėl Sprendimo prieštaravimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – ir Konvencija) (5 val.), pasirengimą teismo posėdžiui (1 val.), atstovavimą teismo posėdyje (2 val.). Su Prašymu pateikta 2018 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. MPAA/2018/07 (toliau – ir Sąskaita) ir banko sąskaitos išrašas, pagal kurį pareiškėjas Sąskaitą apmokėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nurodė, kad nesutinka su Prašymu ir vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, prašė mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo A. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Migracijos departamento 702,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas, įvertinęs aktualių teisės aktų nuostatas bei suformuotą administracinių teismų praktiką, konstatavo, kad proceso šaliai suteikta teisė gauti tik pagrįstų ir racionalių išlaidų, susijusių su konkrečios bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Atsižvelgęs į Prašymą ir jo priedus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė 1 573,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už šias teisines paslaugas: susipažinimą su bylos medžiaga (5 val.), skundo dėl Sprendimo parengimą (15 val.), paaiškinimus dėl Sprendimo prieštaravimo Konvencijai (5 val.), pasirengimą teismo posėdžiui (1 val.), atstovavimą teismo posėdyje (2 val.).

Susipažinimą su bylos medžiaga teismas nelaikė atskira teisine paslauga ir įskaičiavo ją į bendras skundo teismui parengimo išlaidas. Atsižvelgęs į Rekomendacijų 8.1 punktą, teismas nurodė, jog už skundo teismui parengimą taikytinas 2,5 koeficientas, tad maksimali suma už skundo parengimą sudaro 2 238,00 Eur, tačiau pažymėjo, kad byla nebuvo sudėtinga, byloje spręstas klausimas nėra naujas, nereikalauja specialių žinių, todėl minėtą maksimalią sumą sumažino 50 proc. t. y. iki 1 119 Eur.

Pasisakydamas dėl paaiškinimų dėl Sprendimo prieštaravimo Konvencijai, teismas nurodė, kad, remiantis Rekomendacijų 8.16 punktu, apskaičiuojant išlaidų atlyginimą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas koeficientas yra 0,4, todėl už minėtus paaiškinimus maksimali priteistina suma yra 358,08 Eur, tačiau, atsižvelgęs į prieš tai nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumas ir kt.), nurodytą sumą sumažino 50 proc., t. y. iki 197,04 Eur.

Pasisakydamas dėl pasirengimo teismo posėdžiui ir atstovavimo jame (teismo posėdyje), teismas nurodė, kad posėdis truko nuo 10 val. 9 min. iki 11 val. 38 min., t. y. pagal Rekomendacijų 9 punktą – 1 val. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už nurodytą teisinę paslaugą ir už 1 val. pasirengimą teismo posėdžiui taikytinas koeficientas 0,1. Teismas konstatavo, kad už kiekvieną iš minėtų 2 teisinių paslaugų, kiekvienai iš jų taikant nurodytą koeficientą, maksimali priteistina turėtų išlaidų suma yra 89,52 Eur, iš viso – 179,04 Eur, tačiau atsižvelgiant į nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumas ir kt.), nurodytą sumą sumažino 50 proc., t. y. iki 89,52 Eur.

Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo 2 reikalavimus, o įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendime iš esmės patenkintas pirmasis reikalavimas, t. y. panaikintas Sprendimas, kita skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Teismas konstatavo, kad buvo patenkinta 50 proc. pareiškėjo reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjui priteistiną 1405,56 Eur (1 119,00 Eur + 197,04 Eur + 89,52 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą sumažino 50 proc. ir vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjo Prašymą tenkino iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 702,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Atsakovas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas.

Dėl skundo parengimo pareiškėjas nurodė iš viso patyręs 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl, atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai nustato maksimalią Rekomendacijose nustatytą sumą tik už skundo parengimą (2 238 Eur), kai pareiškėjas faktiškai nurodo, jog visos jo patirtos išlaidos yra tik 1 573 Eur.

Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog prašyme nėra nurodytas pareiškėjo advokato valandinis įkainis, jis nustatomas pareiškėjo patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą padalinus iš bendros advokato nurodytų valandų sumos (1 573 Eur / 28 val.). Nustatyta, kad pareiškėjo advokato valandinį įkainį sudaro apie 56 Eur. Taigi, suma už skundo parengimą – 840 Eur. Atitinkamai, kaip nurodyta teismo nutartyje ir Migracijos departamento atsiliepime į pareiškėjo prašymą, byloje sprendžiami klausimai nebuvo išskirtiniai, reikalavimams pagrįsti nebuvo būtina remtis specialiomis žiniomis, todėl teismas pagrįstai sumą už skundo parengimą sumažino 50 proc. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 50 proc. sumažinus pareiškėjo faktiškai patirtas išlaidas (840 Eur) už skundo parengimą, jos sudaro 420 Eur, o ne 1 119,00 Eur, kaip nurodė teismas.

Dėl paaiškinimų dėl Sprendimo prieštaravimo Konvencijai nurodo, kad pagal jau aukščiau nustatytą pareiškėjo advokato valandinį įkainį, suma už paaiškinimų parengimą sudaro ne 358,08 Eur, kaip nurodo teismas, bet 280 Eur (56 Eur x 5 val.). Atsižvelgiant į tai, 50 proc. sumažinus pareiškėjo faktiškai patirtas išlaidas (280 Eur) už paaiškinimų paruošimą, jos sudaro 140 Eur, o ne 358,08 Eur, kaip nurodė teismas.

Dėl atstovavimo ir pasirengimo teismo posėdžiui atsakovas nurodo, kad taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi, kurioje už atstovavimą teisme ir pasirengimą teismo posėdžiui priteistina suma iš viso yra 179,04 Eur, tačiau atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą, suma mažinama 50 proc. iki 89,52 Eur. Kaip jau nustatyta, valandinis pareiškėjo atstovo įkainis yra 56 Eur, todėl už 2 teisines paslaugas, kurios truko po 1 valandą priteistina suma iš viso yra 112 Eur ir atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą, kaip teismas ir nurodė, suma mažintina 50 proc. iki 56 Eur.

Pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui suformulavo 2 reikalavimus, o teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendime patenkino tik pirmąjį pareiškėjo reikalavimą, t. y. panaikino ginčijamą sprendimą, o antrąjį (kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą) atmetė, kaip nepagrįstą, taigi patenkinta buvo tik 50 proc. pareiškėjo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina 616 Eur (420 Eur + 140 Eur + 56 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma mažintina 50 proc. ir pareiškėjo skundas tenkintas tik iš dalies, pareiškėjui turėtų būti priteisiama 313 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant byla pirmosios instancijos, teisme.

Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo Migracijos departamento atskirąjį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo A. A. prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas už jam suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 str. 1 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas ir Sprendimas panaikintas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kuriai pritaria atsakovas, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas tik 50 proc.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundo dalykas yra pareiškėjo suformuluotas reikalavimas, kuriuo siekiama, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama asmens teisė ar įstatymo saugomas interesas. Būtent skundo dalykas apibrėžia, kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš konkretaus atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar byloje taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją – tai savarankiškas procesinis prašymas, kurio tenkinimas priklauso tik nuo pagrįstos teismo abejonės, kad įstatymo ar kito teisės akto normos, kurios turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nepagrįstai vertino kaip savarankišką skundo reikalavimą ir padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu nebuvo patenkintas visiškai, o pareiškėjas neįgijo teisės į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris reiškia, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-571-575/2018).

Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, todėl, atsižvelgiant į bylos pobūdį, pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai sumažintos 50 proc.

Dėl Rekomendacijų nuostatų taikymo teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su atsakovu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė minėtą teisės aktą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį skaičiavo pagal maksimalią sumą, kurią galima priteisti už atitinkamą teisinę paslaugą. Toks skaičiavimas yra ydingas ir neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, jog priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį reikia skaičiuoti nuo faktiškai patirtų išlaidų, o ne nuo maksimalių sumų, kurias galima priteisti už atitinkamą teisinę paslaugą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo nurodytu teisinių paslaugų įkainių skaičiavimu, skaičiuojant pagal valandas, t. y., jog visą sumą, kurią pareiškėjas išleido teisinių paslaugų apmokėjimui nagrinėjamoje byloje, reikia padalinti iš visų valandų skaičiaus, kurias pareiškėjo atstovas nurodo prašyme (1573 Eur / 28 val.), tokiu būdu matyti, kad už valandą teisinių paslaugų pareiškėjas sumokėjo apie 56,18 Eur.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už susipažinimą su byla (5 val.), kadangi susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai susipažinimą su bylos medžiaga nelaikė atskira teisine paslauga ir išlaidas už ją įskaičiavo į bendras skundo teismui parengimo išlaidas. Minėtos paslaugos truko 20 val. Taigi, priteistina suma, mažinant ją dėl nagrinėjamos bylos pobūdžio, yra 561,8 Eur (1123,60 Eur (20 val. x 56,18 Eur) x 0,5 (50 proc.)). Dėl paaiškinimų dėl Sprendimo prieštaravimo Konvencijai teisėjų kolegija nurodo, kad suma už paaiškinimų parengimą sudaro 140,45 Eur (280,90 Eur (5 val. x 56,18 Eur) x 0,5 (50 proc.)). Dėl atstovavimo ir pasirengimo teismo posėdžiui teisėjų kolegija nurodo, kad už šias teisines paslaugas priteistina suma yra 56,18 (56,18 Eur x 2 val.) x 0,5 (50 proc.). Taigi, pareiškėjui priteistina suma už bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, yra 758,43 (561,8 Eur + 140,45 Eur + 56,18 Eur). Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atsižvelgti į non reformatio in peius (lot. – draudimas bloginti skundą padavusio asmens padėtį), draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su teisinių paslaugų suteikimu pareiškėjui, ir netinkamai aiškino bei taikė ginčui aktualias proceso teisės normas, tačiau pareiškėjas nepateikė atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo bloginti atsakovo padėties.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovo Migracijos departamento atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė