2021-07-21 Nr. AB-14769-3-61-3-01836-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-468-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01836-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų fizinių asmenų grupės (uždarosios akcinės bendrovės „Transaibė“ darbuotojų), atstovaujamų grupės atstovo S. F. (S. F.), atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal fizinių asmenų grupės (uždarosios akcinės bendrovės „Transaibė“ darbuotojų), atstovaujamų grupės atstovo S. F. (S. F.), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai fizinių asmenų grupė (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Transaibė“ darbuotojai), atstovaujami grupės atstovo S. F. (toliau – ir pareiškėjai), kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gegužės 20 d. sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo kiekvieno iš grupės asmenų: V. P., S. L., V. P., V. P., V. T., A. V., O. S., V. B., Y. N., O. L., S. M., A. K., V. S., V. K., O. R., V. Z., M. K., A. N., R. K., A. A., D. T., O. S., O. S., V. P., H. S., S. S., I. L., Y. T., D. G., V. K., Y. S., Y. M., V. H., I. Z., U. S., K. L., S. T., V. B., U. Y., I. S., A. S., A. I., S. P., S. P., A. P., S. S., G. V., A. B., S. B., V. P., I. K., I. L., D. A., A. M., V. M., S. H., S. F. atžvilgiu (toliau – ir Sprendimai); bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis išnagrinėtų, ar grupės skunde nurodytais motyvais Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto „a“ papunktyje įtvirtintas leidimų laikinai gyventi panaikinimo reglamentavimas ir pagrindai (nustatytas nelegalaus darbo atvejis) pagal teisės normos reguliavimo turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės 7 punktui, 31 straipsnio 4– 5 dalims ir 48 straipsnio 1 daliai, t. y. neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės principui, proporcingumo principui, teisingumo principui, teisės į darbą konstituciniam principui, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintai principinei nuostatai, kad teisinė priemonė (sankcija) gali būti taikoma tik kaltam dėl teisės pažeidimo asmeniui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų fizinių asmenų grupės (UAB „Transaibė“ darbuotojų), atstovaujamų grupės atstovo S. F., skundą, ir, nutarčiai įsiteisėjus, nusprendė grąžinti pareiškėjų atstovui S. F. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą 2021 m. birželio 1 d. sumokėtą 144,00 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grupės skundo formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatyti reikalavimai. Grupės skundas gali būti paduodamas, jeigu: 1) skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) keliamas bendras grupės narių reikalavimas; 3) grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai; 4) bent vienas grupės narys pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kai ši procedūra yra privaloma pagal įstatymus; <...> (ABTĮ 1262 str.).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Transaibė“ darbuotojai (kaip grupė asmenų) kreipėsi į teismą su skundu, jį pavadindami fizinių asmenų grupės skundu. Teismo vertinimu, pateiktas skundas negali būti vertinamas kaip grupės asmenų skundas, nes juo yra skundžiami atskiri (skirtingi) atsakovo priimti sprendimai, nors pagal ABTĮ nuostatas grupės asmenų skunde turi būti keliamas bendras grupės narių reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjai prašo panaikinti kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu atskirai priimtą sprendimą, t. y. nekelia bendro grupės narių reikalavimo, todėl grupės skundas atsisakytinas priimti nesant vienos iš grupės skundo padavimo sąlygų, numatytų ABTĮ 1262 straipsnio 2 punkte.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalies pagrindu bei pažymėjo, kad pareiškėjai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, gali paduoti teismui individualius skundus.

III. Fizinių asmenų grupė (UAB „Transaibė“ darbuotojai), atstovaujama grupės atstovo S. F., atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų grupės skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, o grupės skundas turėtų būti priimtas nagrinėti teisme. Pareiškėjai, vadovaudamiesi ABTĮ 1262 straipsnio nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad grupės skundo paskirtis – siekis užtikrinti didelių grupių, susidedančių iš asmenų, kuriuos vienija teisinis ir faktinis pagrindas byloje, interesų gynimą, kai jų skundus nagrinėti individualiai būtų neekonomiška ir neefektyvu.

Pareiškėjai pažymi, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjų grupės skundas grindžiamas tapačiomis (analogiškomis) aplinkybėmis ir faktais, bei visi pareiškėjai siekia vieno ir tapataus dalyko (reikšdami bendrą reikalavimą): 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto „a“ papunkčio atitikties Konstitucijai; 2) panaikinti atsakovo priimtus Sprendimus, kurie taip pat yra absoliučiai identiški.

Pareiškėjų teigimu, pirmuoju grupės skundo reikalavimu yra keliamas bendras prašymas, kurio išsprendimas tiesiogiai įtakotų šios administracinės bylos baigtį ir atitinkamai pareiškėjų teisinę padėtį. Aplinkybė, kad antruoju grupės skundo reikalavimu prašoma panaikinti atsakovo Sprendimus, kurie formaliai yra atskiri, pareiškėjų nuomone, savo esme nekeičia fakto, kad pareiškėjus jungia tapačios faktinės bylos aplinkybės, tapatus suinteresuotumas bylos baigtimi, tapatus siekis ir tikslas bei savo esme tapatus pareikštas prašymas, t. y. iš išdėstyto matyti, kad grupės skundu buvo išpildytas reikalavimas pareikšti bendrą grupės narių reikalavimą.

Pareiškėjai teigia, kad formaliais motyvais, t. y. jog formaliai yra skundžiami atskiri atsakovo sprendimai, pareiškėjams neturėtų būti ir negali būti ribojama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, bei pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, todėl pirmosios instancijos teismas paneigė konstitucinį teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą.

Pareiškėjų nuomone, teismas itin formaliai įvertino grupės skundo priėmimo nagrinėti teisme galimybes, nevertindamas grupės skundo teisės instituto paskirties ir tikslų, netinkamai vertindamas aplinkybę, kad yra pareikšti bendri reikalavimai, taip pat nevertindamas aplinkybės, kad grupės skundą pareiškė užsieniečiai, kuriems dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, dėl atsakovo leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir todėl jų privalėjimo palikti šalį bei dėl brangaus bylinėjimosi yra itin apribotos galimybės siekti teisminės gynybos, todėl pareiškėjams buvo iš esmės apribota galimybė kreiptis į teismą, o to pareiškėjai dėl nurodytų priežasčių pavieniui nepadarys. Pareiškėjai pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs ir išnagrinėjęs keleto pareiškėjų skundą dėl Migracijos departamento priimtų keleto sprendimų, kuriais panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei priėmęs atitinkamus sprendimus, analogiška praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020).

Pareiškėjai pabrėžia, kad skundžiami atsakovo Sprendimai, kuriais pareiškėjams panaikini leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo priimti dėl to, kad pas trečiąjį suinteresuotą asmenį UAB „Transaibė“ buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, t. y. pareiškėjai grupės skundo faktinį pagrindą taip pat nurodo tą patį, kuris juos bendrai jungia ir vienija, be to, visi pareiškėjai dirba UAB „Transaibė“, o byloje yra bendras atsakovas, todėl grupės pareiškėjų pareikštas reikalavimas dėl bylos faktinių aplinkybių netgi iš dalies negalėtų būti tenkintinas arba netenkintinas, t. y. išnagrinėjus administracinę bylą pareikštas reikalavimas gali būti tik arba pilnai tenkintinas arba pilnai netenkintinas. Kadangi pareiškėjų yra ypač didelis kiekis (57 asmenys, nemokantys ir nesuprantantys lietuvių kalbos), pareiškėjų nuomone, šiuo atveju grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręstų pareiškėjų ginčą su atsakovu.

Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad terminas skundžiamiems sprendimams apskųsti baigėsi 2021 m. birželio 3 d., t. y. terminas individualiems skundams pateikti jau yra pasibaigęs.

Pareiškėjų nuomone, šiuo atveju sąlygą grupės skunde pareikšti bendrą grupės narių reikalavimą išpildo. Pareiškėjai akcentuoja, kad jeigu pareikštas grupės skundas negali būti nagrinėjamas pagal grupės skundui taikomas specialias teisės normų nuostatas, tai šis skundas turėtų būti priimtas nagrinėti ir nagrinėjamas kaip įprastas skundas pagal bendrąsias ABTĮ nustatytas taisykles, jei reikia, pritaikius trūkumų šalinimo institutą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų grupės skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjų grupės skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad jame nesuformuluotas bendras grupės reikalavimas (ABTĮ 1262 str. 2 p.).

Reikalavimai grupės skundui ir grupės skundo nagrinėjimo taisyklės nustatytos ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiajame1 skirsnyje „Grupės skundas“. Grupės skundą šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę paduoti fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė (ABTĮ 1261 str. 1 d.). Grupės skundo bylą teismas nagrinėja pagal šiame skirsnyje nustatytas taisykles. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės grupės skundo bylai taikomos tiek, kiek grupės skundo nagrinėjimo taisyklių nenustatyta šiame skirsnyje (ABTĮ 1261 str. 2 d.). ABTĮ 1263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grupės skundo formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatyti reikalavimai. ABTĮ 1263 straipsnis nustato ir specialius reikalavimus, taikomus grupės skundo formai ir turiniui.

ABTĮ 1262 straipsnyje „Grupės skundo padavimo teismui prielaidos ir sąlygos“ nustatyta, kad grupės skundas gali būti paduodamas, jeigu: 1) skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) keliamas bendras grupės narių reikalavimas; 3) grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai; 4) bent vienas grupės narys pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kai ši procedūra yra privaloma pagal įstatymus; 5) grupė turi grupės atstovą; 6) reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu pareiškusių savo valią būti grupės nariais ir paduoti teismui grupės skundą; 7) grupė turi grupės advokatą.

Teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti grupės skundą, jeigu nėra bent vienos iš grupės skundo padavimo prielaidų ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 1262 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose (ABTĮ 1265 str. 6 d.).

Taigi, nustačius, kad pateiktas grupės skundas neatitinka ABTĮ 1262 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų grupės skundo padavimo teismui prielaidų ir sąlygų, yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti grupės skundą. Pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo (asmenys) realizuoja laikydamiesi ABTĮ nustatytos tvarkos, tačiau paprastai nėra vertinamas skundo faktinis ir materialinis teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, kaip fizinių asmenų grupė, kreipėsi į administracinį teismą su grupės skundu, prašydami panaikinti pareiškėjų atžvilgiu priimtus Migracijos departamento sprendimus (iš viso 57 sprendimus), kuriais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto „a“ papunkčiu, pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad pareiškėjų darbdavio vadovas buvo nubaustas administracine tvarka už Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio „Nelegalus darbas“ 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą bei atsižvelgdama į ankščiau aptartas ABTĮ nuostatas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjų pateiktas skundas negali būti laikomas grupės skundu, nes šiuo skundu yra skundžiami atskiri (skirtingi) atsakovo priimti Sprendimai. Vien tai, kad Migracijos departamento Sprendimų priėmimą lėmė tos pačios faktinės aplinkybės, Sprendimai priimti vadovaujantis tomis pačiomis teisės aktų normomis, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjų grupės skundą galima nagrinėti remiantis ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiojo1 skirsnio „Grupės skundas“ nuostatomis, nes, kaip matyti, grupės skunde turi būti keliams bendras grupės narių reikalavimas.

Pasisakant dėl pareiškėjų argumento, kad byloje yra reiškiamas bendras visų pareiškėjų reikalavimas – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto „a“ papunkčio nuostatų atitikimo Konstitucijai, pažymėtina, kad tai yra šių subjektų procesinio teisinio pobūdžio prašymas, kuris, kaip procesinė priemonė, gali padėti išspręsti byloje kilusį ginčą, o tuo pačiu apginti proceso dalyvių subjektines teises. Taigi, reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl norminio akto ištyrimo negali būti vertinamas kaip bendras pareiškėjų reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas individualioje byloje, kadangi tai yra procesinio teisinio pobūdžio prašymas. Atitinkamai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai byloje nepareiškė bendro grupės asmenų reikalavimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareikštas grupės skundas negali būti nagrinėjamas pagal grupės skundui taikomas specialias teisės normų nuostatas, turėjo šį skundą priimti nagrinėti kaip pareikštą pagal bendrąsias ABTĮ nustatytas taisykles bei nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį ir kt.). Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjai pasirinko savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, paduodami teismui grupės skundą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų skundo priėmimo klausimą sprendė, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis grupės skundo priėmimą. Priešingas aiškinimas šioje byloje reikštų, kad ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra beprasmis.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad ir Vilniaus apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr. eI2-1650-1047/2020), ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. eA-3884-822/2020 ir Nr. eA-2450-624/2021), yra išnagrinėję grupės asmenų skundus dėl analogiškų Migracijos departamento sprendimų panaikinti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei priėmę sprendimus, t. y. akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjų grupės skundą, paneigė jų teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų nurodomose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eA-3884-822/2020 ir Nr. eA-2450-624/2021 nebuvo reiškiamas grupės skundas, bet buvo reiškiami atskiri pareiškėjų reikalavimai, t. y., nagrinėjant minėtas bylas, ABTĮ antros dalies antrojo skyriaus trečiojo1 skirsnio nuostatos dėl grupės skundo nebuvo taikomos, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjų nurodytas administracines bylas.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjams ribojama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į teismą bendra tvarka, t. y. pareiškėjai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, gali paduoti teismui individualius skundus. Pirmosios instancijos teismui priėmus nagrinėti pareiškėjų individualius skundus, vienarūšės administracinės individualios bylos galėtų būti nagrinėjamos modelinio teismo proceso tvarka (ABTĮ antros dalies antrojo skyriaus ketvirtasis skirsnis „Modelinis teismo procesas“), tokiu būdu užtikrinant vienodą faktinių aplinkybių vertinimą vienarūšėse administracinėse bylose. Todėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jų teisę į gynybą, atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų grupės skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų fizinių asmenų grupės (uždarosios akcinės bendrovės „Transaibė“ darbuotojų), atstovaujamų grupės atstovo S. F. (S. F.), atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis