2025-10-01 Nr. AB-15409-3-61-3-05934-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-622-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05934-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6; 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. M.), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – ir pareiškėjas, Direkcija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. SD-129-8954 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. spalio 6 d. skundą iš esmės.

2. Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos 2023 m. kovo 3 d. atlikto papildomo tyrimo akto išvadomis, kad įvykis, kai 2020 m. (duomenys neskelbtini) dingo Direkcijos darbuotojas V. M. (toliau – ir V. M., Direkcijos darbuotojas), kuris, kaip vėliau paaiškėjo, paskendo, pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Direkcijos teigimu, įvykis, kurio metu žuvo Direkcijos darbuotojas, įvyko ne darbo metu ir todėl neturi būti pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Pareiškėjas paaiškino, kad Direkcijos darbuotojas dingo jau pasibaigus darbo laikui, Direkcijoje nustatytas darbo laikas nuo 7.00 val. iki 19.00 val., o V. M. dingo ne anksčiau nei 19.30 val., nes iki nurodyto laiko jo pasigesta nebuvo. Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, kad Direkcijos darbuotojas dingo pasibaigus darbo laikui, patvirtina ir tai, jog jis buvo rastas nevilkintis darbo drabužių, buvo persirengęs savo asmeniniais, poilsiui skirtais rūbais, o aplinkybės, kad jis buvo rastas avintis darbiniais batais, jo striukės kišenėje buvo rasta radijo stotelė Midland, neįrodo, jog V. M. į vandenį įkrito ir nuskendo darbo metu. Pareiškėjas nurodė, kad laive ant atviro denio yra šlapia, todėl tikėtina, jog Direkcijos darbuotojas dėvėjo darbinę avalynę ir ne darbo metu.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Upeivio-motoristo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijų, patvirtintų Direkcijos generalinio direktoriaus 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 4S-179 (toliau – ir Instrukcijos), 7.2 punkte numatyta, jog dirbti galima tik dėvint tvarkingus darbo rūbus ir avalynę, o pagal 18 punktą darbuotojas privalo apsivilkti tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo rūbus, užsagstyti visas sagas, patikrinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį, 24 punkte įsakmiai nustatyta, kad darbuotojas darbo metu privalo dėvėti darbo drabužius, reikalingas asmenines apsaugos priemones; Instrukcijų 60 punktas nustato, kad baigus darbą darbuotojas nusivelka darbo rūbus, apžiūri, ar jie tvarkingi ir švarūs ir padeda juos į jiems skirtą vietą. Pareiškėjas teigė, kad upeivis-motoristas V. M. (toliau – ir V. M.) matė V. M. apie 17.00 val. dirbantį ir vilkintį gelbėjimo liemenę, taigi 2020 m. (duomenys neskelbtini) Direkcijos darbuotojas darbo metu dėvėjo darbo rūbus bei apsaugines priemones (įskaitant gelbėjimosi liemenę), tačiau baigęs darbą nusiėmė gelbėjimosi liemenę, persirengė savo asmeniniais rūbais ir niekam nepranešęs išvyko iš laivo, pažeisdamas Direkcijos vidaus tvarkas, ir neaiškiomis aplinkybėmis nuskendo, taigi, radus Direkcijos darbuotojo kūną su jo asmeniniais, o ne darbo rūbais, be gelbėjimo liemenės, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrįsta laikyti, kad asmuo dingo ir atsidūrė vandenyje (nuskendo) jau ne darbo metu ir neatlikdamas darbo funkcijų.

4. Pareiškėjas nurodė, kad V. M. buvo pasirašytinai instruktuotas dėl darbo saugos ir sveikatos instrukcijų, supažindintas su reikalavimais, jog darbo metu privalėjo dėvėti darbo drabužius ir naudotis jam skirtomis apsaugos priemonėmis, kad už nurodytų Direkcijos saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymą atsakė pats asmeniškai, todėl pats V. M. laikytinas atsakingu už nelaimingo įvykio atsitikimą, nes galbūt nesilaikė privalomų Direkcijoje nustatytų saugos ir sveikatos instrukcijų ir kitų lokalinių teisės aktų reikalavimų bei galimai tinkamai nesinaudojo jam Direkcijos suteiktomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13994-20 dėl V. M. nelaimingo atsitikimo darbe 2023 m. balandžio 3 d. buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl Sprendimą dėl papildomo tyrimo pagrindus tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, toks Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

6. Pareiškėjas nesutiko, kad pažeidė papildomo tyrimo akto 10 punkte nurodytų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nes Direkcija yra atlikusi profesinės rizikos vertinimą nesavaeigėje žemsiurbėje „Nemunas-11“, yra įvertinta darbuotojų kritimo į vandenį rizika, todėl išvada, kad nebuvo įvertinti visi fiziniai rizikos veiksniai upeivio-motoristo darbo vietoje (galima nukritimo į vandenį rizika), yra nepagrįsta.

7. Pareiškėjo vertinimu, jis saugą ir sveikatą darbe vidine kontrole užtikrino visiškai, todėl jokiais savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų bei Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-535/V-1192 (toliau – ir Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai), 6 punkto reikalavimų, dėl to Sprendimas dėl papildomo tyrimo ir jį lydintys dokumentai dėl jų nepakankamo, nemotyvavimo yra neteisėti ir naikintini, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.

8. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad įvykiai darbe tiriami vadovaujantis DSSĮ, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), įtvirtintomis teisės normomis, o Inspekcija vykdo nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją pagal Inspekcijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (toliau – ir Inspekcijos nuostatai).

10. Inspekcija nurodė, kad atliktų tyrimų (pirminio ir papildomo) metu nustatė, jog įvykio, kai 2020 m. (duomenys neskelbtini) dingo Direkcijos darbuotojas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, paskendo (kūnas buvo rastas tik 2022 m. gegužės 14 d.), priežastinis ryšys su darbu yra toks, kad darbuotojas dingo tą dieną, kai jis buvo darbe ir darbuotoją paskutinį kartą matė kiti darbuotojai, su kuriais jis dirbo jo darbo vietoje, vėliau po darbo ar kitą dieną V. M. daugiau niekas nematė. Inspekcija pažymėjo, kad 2020 m. (duomenys neskelbtini) V. M. dirbo darbą, kuris buvo tiesiogiai susijęs su rizika įkristi į vandenį, todėl neigti, jog V. M. žūtis, t. y. įkritimas į vandenį ir nuskendimas, galėjo turėti priežastinį ryšį su jo 2020 m. (duomenys neskelbtini) vykdytomis darbinėmis funkcijomis, nėra faktinio pagrindo, kokiomis aplinkybėmis V. M. įkrito į vandenį ir nuskendo Inspekcijos atliktų tyrimų metu nustatyta nebuvo, nes niekas iš kartu su V. M. tą dieną dirbusių darbuotojų to nematė ir nebuvo kitų liudytojų.

11. Inspekcija nurodė, kad atvejai, kai įvykiai darbe nepripažįstami nelaimingais atsitikimais darbe, yra griežtai reglamentuoti DSSĮ 44 straipsnio 4 dalyje, Nuostatų 55 punkte ir Metodinių rekomendacijų 16 punkte, o Inspekcija visapusiškai vertino ar pagal nustatytas įvykio faktines aplinkybes galima taikyti minėtas nuostatas, tačiau tokių faktinių įrodymų nenustatė ir teisinio pagrindo nepripažinti įvykio nelaimingu atsitikimu darbe neįžvelgė.

12. Inspekcija pažymėjo, kad darbo laiko sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 111 straipsnyje, t. y. darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad V. M. dingo ne anksčiau nei 19.30 val. netikslūs, nes po 19.30 val. jo buvo pasigesta, o kada jis dingo, t. y. įkrito į vandenį, nustatyta nebuvo, tai galėjo įvykti bet kurio metu nuo 17.00 val. kai jį paskutinį kartą matė V. M., iki tada kai jo pasigedo ir pradėjo ieškoti žemsiurbės „Nemunas-11“ kapitonas K. K. (toliau – ir K. K.), todėl teigti, kad V. M. dingo jau pasibaigus darbo laikui, t. y. po 19.00 val., nėra faktinio pagrindo, kaip ir nėra teisinio pagrindo šiam įvykiui taikyti Metodinių nurodymų 16 punktą, pagal kurį įvykis, kuris įvyksta jau po darbo valandų, vertintinas kaip neturintis priežastinio ryšio su darbu ir todėl toks įvykis turėtų būti nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe.

13. Inspekcija nurodė, kad reikalavimų vidaus teisės aktuose nustatymas nereiškia, jog darbuotojai visada besąlygiškai jų laikosi, juo labiau jei saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė nėra pakankama. Inspekcija pažymėjo, kad nėra aiškaus atsakymo, kodėl V. M. vandenyje atsidūrė su asmeniniais rūbais, tačiau ir ši aplinkybė neįrodo fakto, jog darbuotojas į vandenį įkrito jau po darbo valandų, nes jis galėjo persirengti ir anksčiau, pvz., norėdamas greičiau, pasibaigus darbo laikui, patekti į krantą ir taip apsirengęs tęsė darbą, o darbo rūbų nebuvimas ant V. M. kūno nepatvirtina, kad darbuotojas į vandenį įkrito ne darbo metu ir todėl įvykis nepripažintinas nelaimingu atsitikimu darbe, tuo labiau, kad dalį asmens apsaugos priemonių V. M. dėvėjo (darbinius batus) ir striukės kišenėje turėjo radijo stotelę Midland.

14. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog V. M. darbo metu dėvėjo gelbėjimosi liemenę, remiasi pirminio tyrimo surinkta medžiaga – tik V. M. parodymais, kuriuos jis davė pirminio įvykio darbe tyrimo metu, tačiau kitokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Inspekcijos teigimu, papildomo tyrimo metu, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, paaiškėjo, kad V. M. nelaimingo atsitikimo darbe dieną dirbo be gelbėjimosi liemenės, o ikiteisminis tyrimas, kai buvo atliktas papildomas tyrimas, dar nebuvo pasibaigęs, todėl ikiteisminio tyrimo medžiaga į papildomo tyrimo bylą nebuvo įtraukta.

Inspekcija pažymėjo, kad žemsiurbės kapitonas K. K. paaiškinimuose nurodė, kad žuvusiajam upeiviui-motoristui V. M. 2020 m. (duomenys neskelbtini) buvo nurodęs atlikti ant pontonų esančių vamzdžių tarpinių varžymą, darbuotojas turėjo vaikščioti po pontonus, kurie plaukioja ant vandens, pagrindas, kuriuo darbuotojui reikėjo vaikščioti, nebuvo stabilus, todėl pavojus įkristi į vandenį ir nuskęsti buvo labai didelis. Inspekcija nurodė, kad upeivio-motoristo darbas, kokį įvykio dieną dirbo V. M., buvo susijęs pavojumi įkristi į vandenį ir nuskęsti, o rizikos veiksnys (pavojus) įkristi į vandenį ir nuskęsti, dirbant žemsiurbėje „Nemunas-11“ upeivio-motoristo darbo vietoje, kaip paaiškėjo įvykio tyrimo metu, nėra identifikuotas, t. y. nenustatytas, ir nėra įvertinta rizika ir nenumatytos rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės, todėl Inspekcija, atlikusi įvykio darbe tyrimą, nurodė, kad darbdaviui būtina peržiūrėti profesinės rizikos vertinimą, t. y. atkreipti dėmesį į šį rizikos veiksnį (pavojų) ir peržiūrėti šios rizikos šalinimo ir mažinimo priemones, kad darbuotojai po pontonus nevaikščiotų be gelbėjimosi liemenių.

Inspekcija, tirdama įvykį pastebėjo ir atkreipė darbdavio dėmesį į tam tikrus saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės trūkumus Direkcijoje, kurie galbūt lėmė nelaimingą atsitikimą darbe ir į ką darbdaviui reikia atkreipti dėmesį, kad panašūs įvykiai nepasikartotų ateityje. Inspekcija pažymėjo, kad įvykio tyrimo metu nustatyta, jog darbuotojas, kuris įkrito į vandenį ir nuskendo, darbo metu po pontonus vaikščiojo be gelbėjimosi liemenės, todėl įvardintos nelaimingo atsitikimo priežastys yra skirtos darbdaviui atkreipti dėmesį į pažeidžiamus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir atitinkamai patikslinti prevencines priemones, visų pirma, organizacines, kad darbuotojai negalėtų vaikščioti po pontonus be gelbėjimosi liemenių.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 16. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad įvykį darbe ištyrė ir 2022 m. rugsėjo 6 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas) surašė Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo aplinkybės: 2020 m. (duomenys neskelbtini) žemsiurbė, kurios įgulą pagal 2020 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį sudarė pirmos pamainos trys įgulos nariai: kapitonas-pamaininis mechanikas ir du upeiviai-motoristai, kurie nuo 7.00 val. ryto iki 19.00 val. vakaro vykdė jiems paskirtas užduotis žemsiurbėje.

Žemsiurbės pirmos pamainos įgulos nariai pradėjo darbus 2020 m. balandžio 7 d. ir pagal darbo laiko grafiką darbai turėjo užtrukti iki 2020 m. balandžio 12 d. Žemsiurbė vykdė dugno valymo-gilinimo darbus Nemuno upėje, Kaniūkų seklumoje, Jurbarko rajone, Skirsnemunės seniūnijoje. Žemsiurbė dirbo kartu su pagalbiniais vilkikais „Gediminas“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Žuvintas“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių užduotis yra perstatyti žemsiurbės inkarus, pontonus su vamzdžiais ar atlikti kitus veiksmus, kai žemsiurbė, atlikusi vieno ruožo valymą, perstatoma į kitą ruožą.

Žemsiurbės kapitonas-pamaininis mechanikas K. K. paaiškinime nurodė, kad įvykio dieną, kuomet dingo Direkcijos darbuotojas, jam buvo nurodęs atlikti ant pontonų esančių vamzdžių tarpinių varžymą visai darbo dienai, o paskutinį kartą upeivį-motoristą matė kai buvo perstatomi pontonai, darbo vietoje apie 15.30 val., dirbantį ant pontonų galinėje aikštelėje. Antras upeivis-motoristas V. M. vėliau dingusį upeivį-motoristą matė, kai apie 17.00 val. pontonais jis ėjo į žemsiurbę. V. M. parodymais tuo metu V. M. vilkėjo gelbėjimo liemenę, o po 17.00 val. daugiau V.

M. niekas iš įgulos narių nematė. Darbai buvo baigti 19.00 val. Po darbo vilkike „Gediminas“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), žemsiurbės kapitonas-pamaininis mechanikas K. K., vakarieniaudamas su vilkiko „Gediminas“ kapitonu vartojo alkoholį, apie 19.30–19.50 val. žemsiurbės kapitonas-pamaininis mechanikas K. K. pasigedo vieno iš žemsiurbės įgulos narių V. M., kai atėjo į vilkiką „Žuvintas“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paklausė antrą upeivį-motoristą V. M. apie vėliau dingusi upeivį-motoristą V. M..

Upeivis-motoristas V. M. nuo 17.00 val. nusileido į mašinų skyrių su kapitonu ir iki darbo pabaigos 19.00 val. dirbo mašinų skyriuje, todėl nieko nematė. Ieškant dingusio Direkcijos darbuotojo buvo apžiūrėtos žemsiurbės ir pagalbinio vilkiko buitinės ir techninės patalpos. Apžiūrint vilkiką „Žuvintas“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dingusio įgulos nario V. M. kajutę ir daiktus, buvo pastebėta, kad jo darbo drabužiai yra palikti jo kajutėje, apie tai informuota Direkcijos administracija. Apie 20.10 val. kapitonas-pamaininis mechanikas bendruoju pagalbos numeriu 112 kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą dėl dingusio įgulos nario, į įvykio vietą buvo atvykę policijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai.

Direkcijos darbuotojai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai aplink žemsiurbę ir Nemuno pakrančių ruože valtimis vykdė dingusio įgulos nario paieškas, V. M. nebuvo rastas. 2022 m. gegužės 14 d. buvo rastas V. M. kūnas Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini), teritorijoje prie Nemuno, pagal įvykio vietos apžiūros protokolą – apie 2 m atstumu nuo vandens, kūnas buvo su mėlynos spalvos striuke, galimai rudos spalvos megztiniu, mėlynos spalvos kelnėmis, juodos spalvos kojinėmis, margais darbo batais, rūbai buvo dalinai suirę, ant batų šono buvo užrašas „wear“, kulno srityje buvo užrašas „Evolution“, batai su raišteliais, striukė su oranžinės spalvos pamušalu, ant striukės kairės rankovės ir dešinės apatinės kišenės užrašai „Pesso Collection“, striukės kairės pusės viršutinėje kišenėje buvo radijo stotelė Midland, dešinės pusės viršutinėje kišenėje buvo juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas, ant V.

M. kūno gelbėjimo liemenės nebuvo. Inspekcijos pareigūnas nustatė tokius faktinius duomenis: Vidaus vandenų transporto priemonė nesavaeigė, žemsiurbė „Nemuno-11“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus ID (duomenys neskelbtini)), yra įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre nuo 1997 m. lapkričio 26 d., laivo savininkui išduotas vidaus vandenų transporto priemonės bilietas Nr. 47, laivo savininkas yra Direkcija, laivo paskirtis – dugno valymo darbai, plaukiojimo rajonas – Lietuvos Respublikos vidaus vandenys, leidžiama dirbti esant bangos aukščiui iki 1,2 m, minimali įgula – 3 žmonės. Kasmetinė žemsiurbės „Nemuno-11“, reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2020 m. vasario 19 d., laivas pripažintas tinkamos techninės būklės. Įvykio dieną žemsiurbės „Nemuno-11“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įgulą sudarė pirmos pamainos trys darbuotojai: kapitonas-pamaininis mechanikas, turintis antrosios grupės kapitono-mechaniko vidaus vandenų transporto specialisto diplomą, galiojantį iki 2024 m. (duomenys neskelbtini) upeivis-motoristas V. M., turintis pirmosios grupės kapitono-mechaniko vidaus vandenų transporto specialisto diplomą, galiojantį iki 2021 m. birželio 10 d. ir upeivis-motoristas, turintis vidaus vandenų transporto specialisto upeivio-motoristo kvalifikacijos liudijimą, galiojantį iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) Darbo sutartis Nr. 1P-15 su V.

M. sudaryta 2019 m. balandžio 4 d., jis 2020 m. kovo 13 d. instruktuotas pagal aštuoniolika saugos ir sveikatos instrukcijų, įskaitant upeivio-motoristo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 59, upeivio, vykdančio inkaravimo ir švartavimo darbus, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 72, dugno gilinimo darbų darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 75, patvirtinta Direkcijos direktoriaus 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 4S–179. V. M. supažindintas su upeivio-motoristo pareigybiniais nuostatais, patvirtintais Direkcijos direktoriaus 2013 m. sausio 30 d.

įsakymu Nr. 4S-24 (2014 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 4S-169 redakcija). V. M. sveikata patikrinta 2019 m. gegužės 16 d. – išvada, kad dirbti gali, kito patikrinimo data – 2020 m. gegužės 16 d. V. M. 2019 m. gegužės 30 d. supažindintas su nesavaeigės žemsiurbės „Nemunas-11“ technologine kortele. V. M. asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje be kitų apsaugos priemonių yra 2019 m. birželio 1 d. išduota gelbėjimo liemenė (tinkamumo terminas 48 mėn.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus pažymoje nurodyta, kad V.

M. mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), lavone sužalojimų nerasta, lavono šlapime etilo alkoholio nerasta. Pagal 2020 m. vasario 18 d. gelbėjimo priemonių išbandymo aktą Nr. 2020-03-M nesavaeigėje žemsiurbėje turi būti 4 gelbėjimo liemenės. Apžiūros metu nesavaeigėje žemsiurbėje „Nemunas-11“ buvo keturios gelbėjimo liemenės, įvykio metu trims darbuotojams gelbėjimo liemenių pakako. Profesinės rizikos vertinimas nesavaeigėje žemsiurbėje „Nemunas-11“ atliktas, Profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 3. 2009 m. birželio 8 d.

Profesinės rizikos vertinime nevertinta darbuotojų skendimo rizika, nenumatytos rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės. Oro sąlygos: debesuotumas – 20–30 proc. (2–3 balai); matomumas – 8 balai (labai geras matomumas); debesų aukštis – 6 balai (1 000–1 500 m); atmosferos slėgis – 1 015 hPa; oro temperatūra – 11 C; vėjo greitis – 3,4–5,4 m/s (3 balai); vėjo kryptis – 1 247–146 SE; vandens temperatūra – 10,7 C; srovės greitis – 0,3 m/s; vandens tankis – 1 000 kg/m3 (gėlas vanduo); vandens lygis - +205 cm (Smalininkų VMS) Klasifikacija.

Nelaimingo atsitikimo priežastys: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, neįvertinti visi fiziniai rizikos veiksniai upeivio-motoristo darbo vietoje (nevertinta galimo nukritimo į vandenį rizika), nesudarytas priemonių planas rizikai mažinti ir (ar) šalinti.

18. Teismas nurodė, kad 2022 m. spalio 6 d. pareiškėjas pateikė skundą dėl Akto, kuriame nesutiko, jog įvykis, kurio metu žuvo Direkcijos darbuotojas yra nelaimingas atsitikimas darbe, taip pat nesutiko, kad galbūt nelaimingo atsitikimo priežastis lėmė: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas; jog buvo neįvertinti visi fiziniai rizikos veiksniai upeivio-motoristo darbo vietoje (nevertinta galimo nukritimo į vandenį rizika), nesudarytas priemonių planas rizikai mažinti ir (ar) šalinti.

19. Teismas nustatė, kad Inspekcijos Darbuotojų saugos ir Sveikatos skyriaus 2023 m. kovo 3 d. papildomo tyrimo akte (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas), nurodyta, jog Inspekcija, vykdydama Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. EV-251, atliko papildomą tyrimą dėl įvykio darbe, kurio metu 2020 m. (duomenys neskelbtini) Direkcijai žemsiurbe „Nemunas-11“ Nemuno upėje ties (duomenys neskelbtini) Skirsnemunės sen. Jurbarko raj. vykdant sąnašų valymo darbus nuskendo Direkcijos darbuotojas. Papildomo tyrimo akto 4 punkte išdėstytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės; be Akte nurodytų aplinkybių papildomai nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus pažymoje nurodyta, kad V. M. mirties priežastis (duomenys neskelbtini), lavone sužalojimų nerasta, lavono šlapime etilo alkoholio nerasta. Pagal 2020 m. vasario 18 d. gelbėjimo priemonių išbandymo aktą Nr. 2020-03-M nesavaeigėje žemsiurbėje turi būti keturios gelbėjimo liemenės, apžiūros metu nesavaeigėje žemsiurbėje „Nemunas-11“ buvo keturios gelbėjimo liemenės, įvykio metu trims darbuotojams gelbėjimo liemenių pakako. Profesinės rizikos vertinimas nesavaeigėje žemsiurbėje „Nemunas-11“ atliktas, Profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr.3. 2009 m. birželio 8 d. Profesinės rizikos vertinime nevertinta darbuotojų skendimo rizika, nenumatytos rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės. Inspekcija, įvertinusi papildomo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nelaimingo atsitikimo priežastys (Papildomo tyrimo akto 10 punktas) yra tai, kad Direkcijoje upeivio-motoristo darbo vietoje neįvertinti visi fiziniai rizikos veiksniai (nevertinta galimo kritimo į vandenį rizika), nesudarytas priemonių planas rizikai mažinti ir (ar) šalinti. Atlikdamas darbus ant pontonų upeivis-motoristas V. M. nevilkėjo gelbėjimo liemenės, o darbdaviui atstovaujantis asmuo nekontroliavo, kad darbuotojas tinkamai naudotų asmenines apsaugos priemones; pažeistas DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 6 punktas ir Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. Al-331, (toliau – ir Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai) 7.8 punktas.

20. Teismas nurodė, kad Inspekcija 2023 m. balandžio 12 d. išvadoje, atsižvelgdama į tai, jog atlikto pirminio tyrimo bei papildomo tyrimo įforminimo trūkumų nenustatyta, Papildomo tyrimo akte pateiktos papildytos įvykio darbe aplinkybės ir naujai išdėstytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, siūlė: 1) pripažinti, kad įvykio darbe, įvykusio 2020 m. (duomenys neskelbtini) kurio metu žuvo Direkcijos darbuotojas, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) laikyti Papildomo tyrimo aktą ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi. Inspekcija ginčijamu Sprendimu, atsižvelgusi į Papildomo tyrimo aktą ir 2023 m. balandžio 12 d. išvadą, vadovaudamasi Metodinių nurodymų 46 punktu, nusprendė: 1) pripažinti, kad įvykio darbe, įvykusio 2020 m. (duomenys neskelbtini) kurio metu žuvo Direkcijos darbuotojas V. M., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) laikyti Papildomo tyrimo aktą, 2022 m. rugsėjo 6 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 (Aktą) bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Sprendimu, kuriuo iš esmės paliktas galioti Aktas su Papildomo tyrimo akto išvadomis, kreipėsi į teismą su skundu, ginčydamas Inspekcijos Sprendimą, kuriuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) Direkcijoje įvykęs įvykis, kurio metu žuvo Direkcijos darbuotojas V. M., pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe ir pareiškėjas pripažintas pažeidusiu DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalį, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 6 punktą, Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7.8 punktą.

21. Teismas aptarė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias DK, DSSĮ, VAĮ, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 22 d.), Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų (redakcija, galiojusi 2018 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d.), Nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. rugsėjo 12 d.), Metodinių nurodymų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktų teisėtumo ir sprendė, kad byloje iš esmės yra keliamas ginčas dėl teisiškai reikšmingas teisines pasekmes sukeliančio 2022 m. rugsėjo 6 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 (Aktas), papildyto Papildomo tyrimo akto, 10-ojo punkto „Nelaimingo atsitikimo priežastys“, kuris grindžiamas 4-ajame punkte nurodytomis nelaimingo atsitikimo faktinėmis aplinkybėmis ir, pareiškėjo vertinimu, įvykis neturi būti pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

22. Teismas pažymėjo, kad atvejai, kai įvykiai darbe nepripažįstami nelaimingais atsitikimais darbe yra griežtai reglamentuoti DSSĮ 44 straipsnio 4 dalyje, taip pat Nuostatų 55 punkte ir Metodinių rekomendacijų 16 punkte ir nė viena Metodinių rekomendacijų 16 punkte nurodytų aplinkybių, kuomet įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, nebuvo nustatyta ir įrodyta.

23. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog Direkcijos darbuotojas upeivis-motoristas V. M. 2020 m. (duomenys neskelbtini) dirbo ant pontonų, kurie plaukioja vandenyje. Direkcijos darbuotojo upeivio-motoristo V. M. darbo laikas nuo 7.00 val. iki 19.00 val. Iš Direkcijos darbuotųjų paaiškinimų matyti, kad V. M. paskutinį kartą buvo matytas apie 17.00 val. (likus dviem valandoms iki darbo laiko pabaigos) dirbantis ant pontonų: K. K. paaiškinimuose nurodė, kad V. M. paskutinį kartą matė 15.30 val. ant pontonų galinės aikštelės, nurodė, kad buvo perstatomi pontonai, o apie 19.30–19.50 val. patikrinęs ar į laivą iš pamainos grįžo visi upeiviai-motoristai, pasigedo V. M.. V. M. paaiškinimuose nurodė, kad pas jį atėjęs apie 19.30 val. K. K. paklausė, ar jis matė V. M. po pamainos, jis jo po pamainos nematė. V. M. nurodė, kad paskutinį kartą V. M. matė apie 17.00 val., einantį link žemsiurbės, tačiau jo grįžtančio į laivą jis nurodė nematęs; D. B. nurodė, kad V. M. paskutinį kartą matė 15.30 val. dirbantį ant pontonų. Kitas Direkcijos darbuotojas E. G. paaiškinimuose taip pat nurodė, kad paskutinį kartą V. M. matė 15.30 val. dirbantį ant pontonų. Byloje nėra duomenų, kad Direkcijos darbuotojai dingusį darbuotoją matė po 17 val. (darbo pabaiga 19.00 val.), o apie 19.30–19.50 val. Direkcijos darbuotojo pasigedo žemsiurbės kapitonas-pamaininis mechanikas K. K.. Kadangi dingęs Direkcijos darbuotojas dingimo dieną paskutinį kartą buvo matytas ant pontonų, Direkcijos darbuotojai, policijos pareigūnai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai ieškojo dingusio Direkcijos darbuotojo aplink žemsiurbę ir Nemuno pakrančių ruože, paieška 2020 m. (duomenys neskelbtini) nebuvo sėkminga, o Dingusio darbuotojo kūnas rastas praėjus dviem metams po jo dingimo (2022 m. gegužės 14 d.), 2 m atstumu nuo Nemuno.

24. Teismas, įvertinęs Inspekcijos nustatytas aplinkybes, kurios nėra paneigtos, pritarė Inspekcijos išvadai, kad įvykis, kuomet nuskendo Direkcijos darbuotojas, įvyko darbo laiku, t. y. nuo 17.00 val. iki 19.00 val., darbo vietoje (t. y. V. M. esant ant pontonų), atliekant darbdavio jam pavestą darbo funkciją ir esant darbdavio žinioje. Teismas vertino, kad vien tai, jog darbdavys nepakankamai vykdė kontrolę ir netgi mažiausiai dvi valandas niekas ir niekaip rizikos sąlygomis dirbančio darbuotojo ne(pa)stebėjo, o jo pasigedo tik praėjus pusvalandžiui po darbo laiko pabaigos, neduoda pagrindo išvadai, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo laiku ar neatliekant darbines funkcijas ir nelaikytinas nelaimingu atsitikimu darbe.

25. Teismas sprendė, kad tai, jog Direkcijos darbuotojas po dvejų metų rastas dėvintis asmeninius rūbus, avintis darbo batus, su darbdavio jam išduota radijo stotele ar, kad buvo rastas be gelbėjimosi liemenės, nesudaro pagrindo išvadai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo metu, nes nėra ginčo, jog darbuotojas dirbo ant pontonų, ir, kad paskutinį kartą jis buvo matytas dirbantis ant pontonų, t. y., darbo vietoje, ir darbo laiku. Teismas vertino, kad tikėtina, jog V. M. galėjo dirbti ant pontonų dėvėdamas asmeninius rūbus, darbdavio jam išduotus batus ir turėdamas radijo stotelę, byloje nėra duomenų, kad Direkcijos darbuotojai radijo stotelių būtų nenaudoję darbo tikslais, nes įprastai asmeniniais tikslais tokių trumpais atstumais veikiančių priemonių asmenys nenaudoja, o vien tai, kad formaliai pareiškėjo vidaus dokumentai neatspindi šios priemonės priskyrimo konkrečiai prie darbo priemonių ar konkrečiam darbuotojui, neduoda pagrindo išvadai, jog įvykis nelaikytinas nelaimingu atsitikimu darbe. Todėl teismas sprendė, kad aplinkybė, jog žuvusio Direkcijos darbuotojo striukės kišenėje buvo rasta radijo stotelė, yra tik viena iš aplinkybių, kuri leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, kad Direkcijos darbuotojas žūties akimirką buvo savo darbo vietoje (ant pontonų). Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginys, jog darbuotojai darbo metu privalo dėvėti darbo drabužius ir laikytis visų vidaus teisės aktų, nesudaro pagrindo išvadai, kad V. M. dingimo dieną darbo metu nedėvėjo asmeninių drabužių ar neatliko darbinių funkcijų, juolab, jog, kaip nustatyta, darbo vietoje darbdavio kontrolė nebuvo pakankama; darbdavio įgaliotas asmuo iš esmės nekontroliavo darbuotojo darbo metu mažiausiai dvi valandas (pagal ikiteisminiame tyrime duotus įgulos kapitono K. K. parodymus nuo 15.30 val., kada paskutinį kartą matė) ir žuvusio Direkcijos darbuotojo pasigedo praėjus vos pusvalandžiui po pamainos pabaigos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginys, jog dingusio darbuotojo niekas nepasigedo iki 19.30 val., nepaneigia Inspekcijos išvados, kad Direkcijos darbuotojas dingo darbo vietoje, nes byloje nėra duomenų, kad Direkcijos darbuotojai ar kiti asmenys būtų matę dingusį Direkcijos darbuotoją po darbo valandų.

26. Teismas, įvertinęs Metodinių nurodymų 14 punkto nuostatas, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Inspekcijos tyrimas neatitinka visapusiško, išsamaus ir objektyvaus tyrimo reikalavimų, kadangi tyrimas atliktas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, tuo tikslu netgi atlikus papildomą tyrimą ir patikslinus tiek įvykio aplinkybes, tiek nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, o pareiškėjas su skundu teismui nei nurodė, nei pateikė naujų ir Inspekcijos netirtų ar nevertintų įrodymų, kurie galėtų lemti kitokias įvykio aplinkybes ir / ar jo priežastis.

27. Teismas, pasisakydamas dėl nelaimingo įvykio priežasčių nurodė, kad Profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 3 yra profesinės rizikos vertinimo dokumentas, kuriame nurodyti rizikos veiksniai (pavojai) upeiviui-motoristui, atliekančiam darbą žemsiurbėje „Nemunas-11“. Profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 3 3 punkte nustatyti Fizikiniai veiksniai, vienas iš jų – 3.6 papunktis: kritimas, paslydimas, griuvimas esant nelygiam, slidžiam, šlapiam pagrindui (nešvarios, slidžios grindys, išmėtyti daiktai. Lauke sniegas, ledas, lapai), – dėl ko galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, kaulų ir raumenų sistemos sužalojimai, o 3.10 papunktyje buvo nustatytas profesinės rizikos veiksnys – kritimo iš aukščio pavojus. Teismas nurodė, kad upeivio-motoristo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 59 buvo numatyti profesinės rizikos veiksnys – galimas kritimas į vandenį, kritimo iš aukščio galimybė – galimos sunkios, net mirtinos traumos; dirbant aukštyje naudoti apsauginį diržą, esant galimybei įrengti apsauginius atitvarus, o mažinti šią riziką numatyta šalmu, lynais ir (ar) diržu bei kitomis asmeninės apsaugos priemonėmis, priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio; Direkcijos darbuotojui V. M. buvo numatytos šios asmeninės apsaugos priemonės: apsauginis kostiumas (2 vnt.: apsaugantis nuo cheminių poveikių ir apsaugantis nuo vandens), pirštinės, batai (3 poros: su apsaugine nosele neslidžiu padu, guminiai, vasariniai batai su apsaugine nosele neslidžiu padu), jurinukė (su ir be rankovių), galvos apdangalas, gelbėjimosi liemenė, pašiltinta striukė, apsauginiai akiniai ir ausinės, šalmas, kritimų prevencijos įranga (apsauginis diržas su lynu).

28. Teismas, įvertinęs Direkcijos dokumentus, kuriuose yra aptartos profesinės rizikos upeivio-motoristo darbo vietoje, nepritarė Inspekcijai, kad Direkcija nebuvo numačiusi kritimo į vandenį rizikos, tačiau pritarė Inspekcijai, jog kaip šios rizikos mažinimo ir (ar) šalinimo priemonės gelbėjimosi liemenės Direkcija nebuvo numačiusi, o vertindamas, ar Direkcija ne tik numatė upeivio-motoristo darbo vietoje kylančias profesines rizikas, bet ir atliko nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją, sprendė, kad ji nebuvo atlikta tinkamai ir pakankamai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teigimas, jog nelaimingą atsitikimą darbe lėmė tik nukentėjusiojo neatsargumas, o darbdavys nieko negalėjo padaryti, kad toks įvykis neįvyktų, yra neteisingas prevencine prasme ir vertino jį kaip mėginimą išvengti teisės aktais nustatytos darbdavio atsakomybės ir (ar) pasekmių.

29. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas pripažįsta, jog dirbant ant pontonų reikėtų dėvėti gelbėjimosi liemenes, buvo jų įsigijęs pakankamai, tačiau gelbėjimosi liemenių, kaip kritimo į vandenį rizikos veiksnio mažinimo priemonės, nebuvo numatęs ir tinkamai atlikęs jų dėvėjimo kontrolės. Teismas atkreipė dėmesį, kad dingęs Direkcijos darbuotojas ant pontonų galinės aikštelės dirbo vienas, šią išvadą galima daryti iš Direkcijos darbuotojų paaiškinimų, darbdavio įgaliotam asmeniui neįsitikinus, ar jis dėvi apsaugos priemones, mažinančias rizikas, kylančias jo darbo vietoje; nepaisant to, kad kontrolę ar darbuotojai dėvi apsaugos priemones, turėtų atlikti įgulos vadas, byloje apie V. M. gelbėjimosi liemenės dėvėjimą ir (ar) nedėvėjimą remiamasi tik iš Direkcijos darbuotojų paaiškinimų. Teismas pažymėjo, kad Direkcijos darbuotojai, matę ant pontonų dirbantį V. M. apie 15.30 val., negalėjo įvardinti, ar jis dėvėjo gelbėjimosi liemenę; V. M. pirminio tyrimo metu teigė, kad apie 17.00 val. V. M. dėvėjo gelbėjimosi liemenę, tačiau ikiteisminio tyrimo tyrėjui nurodė, kad V. M. nedėvėjo gelbėjimosi liemenės, nes laive jos nedėvėdavo, tad šio liudytojo kintančių parodymų pagrindu teismas nelaikė nustatyta pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad žuvusysis darbo metu dėvėjo gelbėjimosi liemenę ir ją nusiėmė baigęs darbą, patvirtinimu, be to, aplinkybė, kad V. M. nedėvėjo gelbėjimosi liemenės, nesudaro pagrindo išvadai, jog nelaimingą atsitikimą darbe lėmė išimtinai tik nukentėjusiojo neatsargumas, kadangi darbdavys gelbėjimosi liemenių dėvėjimo kontrolės neatliko.

30. Teismas konstatavo, kad priemonių suteikimas, tačiau neaiškus (ar reikia dėvėti gelbėjimosi liemenę ir kokiais atvejais ją dėvėti) vidaus tvarkų nustatymas, sudaro pagrindą pritarti Inspekcijos išvadai, kad pareiškėjas nesudarė pakankamų priemonių plano galimam kritimui į vandenį rizikos veiksnio sumažinimui ar pašalinimui (darbuotojui dirbant ant pontonų dėvėti gelbėjimosi liemenę); darbdavio vaidmuo užtikrinant saugias ir darbuotojų sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas yra esminis, nes nuo jo pareigų, nustatytų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdymo ar nevykdymo priklauso, ar darbuotojai dirba saugiai, ar patenka į tokias situacijas, kurios gali pasibaigti jų žūtimi ar sunkiomis traumomis.

31. Teismas sprendė, kad ištyrus įvykį ir nurodžius nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo Direkcijos darbuotojas, priežastis (saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės Direkcijoje nepakankamumas), pagrįstai nurodyta, jog darbdavys, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, neužtikrino, kad, upeiviui-motoristui dirbant ant pontonų, būtų tinkamai kontroliuojamas darbo procesas, neužtikrino, kad darbuotojai dėvėtų gelbėjimosi liemenes, be to darbuotojas buvo paliktas vienas kelioms valandoms iki darbo pabaigos, neįsitikinus ar jis dėvi gelbėjimosi liemenę; darbuotojams, dirbantiems ant pontonų, nebuvo nustatytas reikalavimas dėvėti gelbėjimosi liemenes, kad jie įkritę į vandenį nenuskęstų.

32. Teismas konstatavo, kad Inspekcijos pareigūnas įvykio darbe tyrimą bei papildomą tyrimą atliko išsamiai pagal jam suteiktą kompetenciją, vadovaudamasis DSĮĮ, Nuostatų bei Metodinių nurodymų reikalavimais, tinkamai įvertino pareiškėjo, kaip nukentėjusiojo asmens darbdavio, veiksmus nustatytų teisės aktų pažeidimų aspektu; pagrįstai buvo nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – pareiškėjo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, atitinkamai įvardinant teisės aktų pažeidimus. Teismas vertino, kad Inspekcijos teritorinis skyrius tinkamai ištyrė ir įvertino visas faktines aplinkybes Aktu, papildomai įvertino jas ir papildomo tyrimo metu, o Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Sprendimu, atlikus papildomą tyrimą, išsamiai ir detaliai išanalizavo pareiškėjo skunde nurodytus argumentus bei motyvuotai pagrindė padarytas išvadas dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo, jo sudėtinių dalių.

33. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors teismas nepritaria Inspekcijos išvadai, jog Direkcija nenumatė kritimo į vandenį rizikos, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą, o netenkinus pareiškėjo skundo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog apskundimo tvarkos Sprendime nenurodymas būtų lėmęs nelaimingo atsitikimo tyrimo (papildomo tyrimo) išvadas ir rezultatą.

III. 34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepakankamai motyvavo savo sprendimą, pakartoja su ginču susijusias faktines aplinkybes, išvardija kokie dokumentai buvo surašyti vykdant nelaimingo atsitikimo tyrimą ir tvirtina, jog jo skundas buvo pagrįstas ir turėjo būti patenkintas, nes Sprendimas nedera su VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais reikalavimais individuliam administraciniam aktui, kadangi atsakovas išsamiai neanalizavo pareiškėjo lokalinių dokumentų, t. y. pareiškėjo darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kitų dokumentų, susijusių su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymusi darbo metu, su kuriais pareiškėjo darbuotojai yra supažindinti pasirašytinai, taip pat tik paviršutiniškai, nesigilindamas į pareiškėjo atliktą profesinės rizikos vertinimą nesavaeigėje žemsiurbėje „Nemunas-11“ sprendė, kad nurodytame profesinės rizikos vertinime pareiškėjas neatliko vertinimo, kuriuo būtų įvertinta kritimo į vandenį rizika, dėl ko nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas pažeidė DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų bei Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 6 punkto reikalavimus, t. y. atsakovas nevykdė Metodinių nurodymų 14 punkte nustatytų reikalavimų, nesilaikė Metodinių nurodymų 34 punkte numatyto reikalavimo patikrinti, ar pagrįstai įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, ar nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, ar N-1 formos akte nurodyti pažeidimai ir neįvykdyti teisės aktų reikalavimai susiję su nelaimingu atsitikimu darbe. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas tyrimo dokumentus surašė objektyviai ir visapusiškai neištyręs visų įvykio aplinkybių, pareiškėjo pateiktus įrodymus vertino tik deklaratyviai ir nevisapusiškai.

36. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo išvada, jog V. M. mirė įvykio dieną apie 17 val., t. y. darbo metu, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, yra deklaratyvi, nes įvykio dieną žemsiurbės pontonais buvo galimybė pateikti į krantą (tai patvirtina kapitono-pamaininio mechaniko K. K. paaiškinimai), todėl yra tikimybė, jog V. M. nusprendė savavališkai palikti nakvynės vietą po darbo, tačiau apie tai nustatyta tvarka neinformavo pamainos kapitono, o kadangi darbo laikas buvo pasibaigęs, savo saugumu turėjo pasirūpinti pats V. M., tačiau to nepadarė, t. y. galbūt nedėvėjo gelbėjimo liemenės bei kitų apsaugos priemonių, kurios jam buvo suteiktos pareiškėjo.

37. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad darbo metu 2020 m. (duomenys neskelbtini) V. M. dėvėjo darbo rūbus bei apsaugines priemones (įskaitant gelbėjimosi liemenę), ką patvirtina Akto 4 punkte nurodyti liudytojų parodymai, tačiau baigęs darbą persirengė asmeniniais rūbais (ką ir turėjo padaryti pagal Instrukcijų 60 punktą), galimai nusiėmė liemenę, todėl radus V. M. kūną su jo asmeniniais, o ne darbo rūbais ir be gelbėjimo liemenės, darytina pagrįsta išvada, kad asmuo dingo ir atsidūrė vandenyje (nuskendo) jau ne darbo metu ir ne atlikdamas darbo funkcijas. Atsakovas deklaratyviai nurodė, kad įvykis įvyko darbo metu, nenurodė tai pagrindžiančių objektyvių duomenų, taigi atsakovo išvada, jog V. M. mirė darbo metu, neatitinka Metodinių nurodymų 14.1 punkto bei 34.1 punkto reikalavimų.

38. Pareiškėjas nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog jis yra atlikęs profesinės rizikos vertinimą nesavaeigėje žemsiurbėje „Nemunas-11“ ir profesinės rizikos vertinime yra įvertinta darbuotojų kritimo į vandenį (bei skendimo) rizika, todėl atsakovo išvada, jog nebuvo įvertinti visi fiziniai rizikos veiksniai upeivio motoristo darbo vietoje (nevertinta galima nukritimo į vandenį rizika, skendimo rizika), dėl ko nustatyta, kad buvo pažeisti DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų bei Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 6 punkto reikalavimai, yra nepagrįsta ir padaryta objektyviai neįvertinus pareiškėjo lokalinių teisės aktų, atsakovas turėjo nustatyti, jog pareiškėjas nepažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimų.

39. Pareiškėjas pažymi, kad atlikęs fizinio veiksnio – galimo kritimo į vandenį rizikos vertinimą, jis pagrįstai turėjo teisę jį nurodyti Instrukcijoje bei joje numatyti šio fizinio veiksnio rizikai šalinti / mažinti priemones, kas ir matyti iš Instrukcijos 10.12 punkto, o priemonės (įskaitant ir gelbėjimosi liemenę) buvo suteiktos V. M.. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, tinkamai nesusipažinęs su pareiškėjo lokaliniais dokumentais, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatliko kritimo į vandenį rizikos vertinimo upeivio motoristo darbo vietoje bei nenumatė nurodyto fizinio veiksnio rizikai šalinti / mažinti priemonių ir toks neargumentuotas atsakovo sprendimas nedera su Metodinių nurodymų 14.7 ir 14.12 punktų nuostatomis.

40. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad atlikdamas darbus ant pontonų V. M. nevilkėjo gelbėjimo liemenės bei, jog darbdaviui (pareiškėjui) atstovaujantis asmuo nekontroliavo, kad darbuotojas tinkamai naudotų asmenines apsaugos priemones. Sprendžiant ar atlikdamas darbus V. M. vilkėjo gelbėjimo liemenę, nėra pagrindo nesivadovauti pirminiais liudytojų paaiškinimais, o pats V. M. pagal jo įgytą išsilavinimą suprato darbų saugą laivuose, gelbėjimosi priemonių panaudojimą bei reikalavimus ir buvo pats asmeniškai atsakingas už saugos ir sveikatos instrukcijų laikymąsi, tinkamą asmeninių apsaugos priemonių naudojimąsi, taigi ir už gelbėjimosi liemenės naudojimąsi, kuri jam buvo suteikta, tačiau galimai pats nesilaikė saugos ir sveikatos instrukcijų. Pareiškėjo teigimu, net atsakovui laikant, kad V. M. mirė darbo metu, vykdydamas darbines funkcijas, konstatuotina, jog V. M. buvo pasirašytinai instruktuotas dėl darbo saugos ir sveikatos instrukcijų, supažindintas su reikalavimais, todėl pareiškėjas nėra atsakingas už tariamai V. M. darbe patirtą nelaimingą atsitikimą, o dėl to atsakingas pats V. M., kuris laikytinas atsakingu už nelaimingo įvykio atsitikimą, nes galimai nesilaikė privalomų reikalavimų ir galbūt tinkamai nesinaudojo jam suteiktomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

41. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas nėra aiškus ir motyvuotas, neatsakyta į pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, teismo sprendime padarytos išvados prieštarauja vienos kitoms ir dėl to teismo sprendimas neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad V. M. mirė darbo metu ir jo mirtis buvo nelaimingas atsitikimas darbe, teigia, kad ši išvada pagrįsta prielaidomis. Pareiškėjas remiasi aplinkybėmis, išdėstytomis skunde, kad V. M. mirė jau po darbo valandų ir pažymi, jog teismas jų visiškai netyrė ir nevertino, argumentuotai neatsakė kodėl V. M. mirties negalima laikyti nelaimingu atsitikimu ne darbe, nors akivaizdu, kad įvykis įvyko ne darbo metu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad įrodė, jog savo veikloje nenaudoja teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų radijo stotelių, tačiau nepaisant to, teismas pripažino, kad tokios stotelės yra pareiškėjo turtas.

42. Pareiškėjo teigimu, jis įrodė, kad upeivio-motoristo darbo vietoje buvo įvertintas fizinis rizikos veiksnys – galimo kritimo į vandenį rizika, sudarytas priemonių planas rizikai mažinti ir / ar šalinti, taip pat, jog atlikdamas darbus ant pontonų V. M. vilkėjo gelbėjimo liemenę, darbdaviui atstovaujantis asmuo kontroliavo, kad darbuotojas tinkamai naudotų asmenines apsaugos priemones, o teismas sutiko, kad Sprendime dėl papildomo tyrimo ir jį lydinčiuose dokumentuose yra neteisingai nurodyta, jog pareiškėjo upeivio-motoristo darbo vietoje neįvertinti visi fiziniai rizikos veiksniai (nevertinta galimo kritimo į vandenį rizika), nesudarytas priemonių planas rizikai mažinti ir / ar šalinti, nes rizika vertinta buvo.

43. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai palaikė atsakovo poziciją ir nesutinka su teismo išvada, jog nors kritimo į vandenį rizikos vertinimas buvo atliktas, tačiau neva nebuvo išduota gelbėjimosi liemenė, kas reiškia, kad nelaimingų atsitikimų darbe prevencija buvo atlikta netinkamai ir nepakankamai. Pareiškėjas teigia, kad V. M. darbo metu vilkėjo gelbėjimosi liemenę, darbdavio kontrolė buvo pakankama, tačiau dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė, deklaratyviai nurodė, kad kontrolė buvo nepakankama.

44. Pareiškėjas nurodo, kad teismui sprendimu nustačius, jog Sprendime dėl papildomo tyrimo ir jį lydinčiuose dokumentuose yra neteisingai nurodyta išvada, kad pareiškėjas nevertino visų fizinių rizikos veiksnių (nevertinta galimo kritimo į vandenį rizika), Sprendimas dėl papildomo tyrimo ir jį lydintys dokumentai negali būti palikti galioti, nes Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimų, prieštarauja gero administravimo principui, nes yra paliekamas galioti administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes su klaidingais motyvais, faktinėmis aplinkybėmis, teisiniu pagrindimu, kurie neatitinka realybės.

45. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

46. Atsakovas nurodo, kad inspektoriai, tirdami įvykį darbe, kai 2020 m. (duomenys neskelbtini) dingo Direkcijos darbuotojas V. M., kuris, kaip vėliau paaiškėjo, paskendo, visapusiškai vertino ar pagal nustatytas įvykio faktines aplinkybes galima taikyti DSSĮ 44 straipsnio 4 dalyje, Nuostatų 55 punkte ar Metodinių rekomendacijų 16 punkte įvardintas nuostatas ir tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas faktiniais įrodymais pagristas pagrindas taikyti nurodytas teisines nuostatas, būtų teisinis pagrindas įvykio nepripažinti nelaimingu atsitikimu darbe;

šiuo atveju tokių faktinių įrodymų nenustatyta ir teisinio pagrindo nepripažinti įvykio nelaimingu atsitikimu darbe nėra. Atsakovo vertinimu, įvykio laikas, kaip esminis aspektas, detaliai išanalizuotas Inspekcijos atliktų įvykio tyrimų (tiek pirminio, tiek papildomo) metu, taip pat visapusiškai ir išsamiai išnagrinėtas teisminio proceso metu. Atsakovas teigia, kad vien dėl faktinės aplinkybės, jog V. M. kūnas rastas be darbo drabužių, daryti išvadą, kad darbuotojas į vandenį įkrito ir nuskendo po darbo ir todėl įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, nėra pagrindo, o faktinė aplinkybė, kad V.

M. kūnas rastas be gelbėjimosi liemenės, Inspekcijos tyrimo metu tinkamai išnagrinėta bei įvertinta kaip lėmusi nelaimingą atsitikimą darbe. Inspekcija pažymi, kad siekiant įvykio darbe tyrimo pagrindinio tikslo – nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimo, inspektoriai, atlikę įvykio darbe tyrimą, nurodė, jog darbdaviui būtina peržiūrėti profesinės rizikos vertinimą, t. y. atkreipti dėmesį į šį rizikos veiksnį (pavojų) ir peržiūrėti šios rizikos šalinimo ir mažinimo priemones, kad nebūtų taip, jog darbuotojai po pontonus vaikšto be gelbėjimosi liemenių; akivaizdu, kad profesinės rizikos vertinimo kortelėje identifikuotas pats aktualiausias rizikos veiksnys (pavojus) su kuriuo susiduria upeivis-motoristas.

Atsakovas pažymi, kad įvykio tyrimo metu nustatyta, jog darbuotojas, kuris įkrito į vandenį ir nuskendo, darbo metu po pontonus darbo metu vaikščiojo be gelbėjimosi liemenės, todėl tyrimo įvardintos nelaimingo atsitikimo priežastys yra skirtos darbdaviui atkreipti dėmesį į pažeidžiamus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir atitinkamai patikslinti prevencines priemones, visų pirma organizacines, kad darbuotojai negalėtų vaikščioti po pontonus be gelbėjimosi liemenių. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai išnagrinėjo įvykio darbe faktines aplinkybes bei Inspekcijos padarytas išvadas, teisiškai argumentuotai konstatavo, kad pagrįstai buvo nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, o priimtas teismo sprendimas, jog nelaimingo atsitikimo darbe įvykis po papildomo tyrimo ištirtas tinkamai, yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

48. Pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių peržengiamos apeliacinio skundo ribos, nenustatyta, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

49. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas nevykdė Metodinių nurodymų 14 punkte nustatytų reikalavimų, nesilaikė Metodinių nurodymų 34 punkte numatyto reikalavimo patikrinti, ar pagrįstai įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, ar nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, ar N-1 formos akte nurodyti pažeidimai ir neįvykdyti teisės aktų reikalavimai susiję su nelaimingu atsitikimu darbe, kad atsakovas tyrimo dokumentus surašė objektyviai ir visapusiškai neištyręs visų įvykio aplinkybių, pareiškėjo pateiktus įrodymus vertino tik deklaratyviai ir nevisapusiškai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas netinkamai ir nepakankamai motyvuotas, nepagrįstumo:

49.1. Metodinių nurodymų 14 punkte nustatyta, kad šių „Metodinių nurodymų 9–11 punktuose nurodytą įvykį darbe tiriantis subjektas (toliau – tyrėjas) kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į galimybes bei tyrimo apimties, palyginti su tikėtinais rezultatais, pagrįstumą, turi: „14.1. nustatyti, ar įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar vykdant darbo funkcijas, pareigas ar darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat dirbant tarnybinių komandiruočių metu, vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje; 14.2. nustatyti, ar nėra pakeitimų įvykio darbe vietoje.

Jeigu pakeitimų yra, būtina sužinoti, kas joje pakeista ir gauti iš įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens dokumentus ir/ar paaiškinimus, susijusius su įvykio vietos pakeitimu; 14.3. jei įmanoma, apžiūrėti ir nufotografuoti įvykio darbe vietą, darbuotoją sužalojusią darbo priemonę, įvykio metu naudotas kolektyvines ir/ar asmenines apsaugos priemones, esant būtinumui, įvykio vietą nufilmuoti, sudaryti tyrimui atlikti reikalingą grafinę medžiagą; 14.4. gauti iš įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens tyrimui atlikti reikalingus duomenis, taip pat įmonės vadovo, jo įgalioto asmens, įvykio liudininkų rašytinius paaiškinimus apie įvykio darbe aplinkybes ir priežastis; 14.5. esant galimybei, gauti nukentėjusiojo rašytinį paaiškinimą, susijusį su įvykiu darbe; 14.6. nustatyti darbo priemonių būklę įvykio metu, duomenis apie šių priemonių priežiūrą iki įvykio darbe; 14.7. išnagrinėti, ar įvykio vietoje buvo įrengtos tinkamos kolektyvinės apsaugos priemonės, ar darbuotojas buvo aprūpintas tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (jei tai susiję su įvykio priežastimis); 14.8.

įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius; 14.9. įvertinti nukentėjusiojo ir kitų asmenų, susijusių su tiriamu įvykiu darbe, profesinį pasirengimą; 14.10. įvertinti, ar nukentėjusysis ir kiti asmenys, susiję su tiriamu įvykiu darbe, nustatyta tvarka apmokyti ir instruktuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (dirbti darbą, kurį atliekant buvo sužalotas darbuotojas); 14.11. išnagrinėti darbo proceso technologiją nustatančius dokumentus; 14.12. išanalizuoti profesinės rizikos vertinimo duomenis ir įgyvendintas priemones darbuotojų saugai užtikrinti įvykio darbe vietoje; 14.13. atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, išnagrinėti specialistų, ekspertizės aktų duomenis; 14.14. jei įmanoma, gauti iš teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo medicinos įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų: 14.14.1. duomenis apie nukentėjusio darbuotojo pakenkimo sveikatai sunkumą ar mirties priežastį bei sužalojimų pobūdį; 14.14.2. duomenis apie alkoholio kiekį (promilėmis), narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų kiekį nukentėjusio dėl įvykio darbe darbuotojo kraujyje ir / arba biologinėse terpėse; 14.14.3.

įvykio darbe, įvykusio dėl eismo įvykio, geležinkelių transporto eismo įvykio, taip pat dėl jūrų laivo, vidaus vandenų transporto priemonės, civilinio orlaivio avarijos ar incidento, dėl smurto arba galimai vykdant nusikalstamą veiką atveju – atitinkamų institucijų nustatytas faktines įvykio aplinkybes, išvadas, nutarimus ar sprendimus. 14.15. surinkti kitą, susijusią su nukentėjusiuoju ir įvykiu medžiagą, vadovaujantis šių Metodinių nurodymų rekomendaciniu 3 priedu“.

49.2. Remiantis Metodinių nurodymų 34 punktu Inspekcijos „teritorinio skyriaus inspektorius ar specialistas, nagrinėdamas N-1 arba N-2 formos aktą, vadovaudamasis Nuostatais ir Metodiniais nurodymais, patikrina: 34.1. ar pagrįstai įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą ar iš darbo; 34.2. ar nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo priežastys; 34.3. ar N-1 formos akte nurodyti pažeidimai ir neįvykdyti teisės aktų reikalavimai susiję su nelaimingu atsitikimu darbe; 34.4. ar N-1 arba N-2 formos aktas užpildytas vadovaujantis Metodinių nurodymų 1 ar 2 priede nustatyta tvarka“.

49.3. Šios Nutarties 17, 19 ir 20 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas vykdė anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo reikalavimus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytai išvadai, kad Inspekcijos tyrimas atliktas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai. Pareiškėjas teisme nepateikė naujų, Inspekcijos netirtų ar nevertintų įrodymų, kurie galėtų lemti kitokias įvykio aplinkybes ir / ar jo priežastis.

49.3. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

49.4. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė reikšmingas byloje tirtas aplinkybes bei atliko jų vertintą laikydamasis įrodinėjimą reglamentuojančios teisės reikalavimų, taikydamas teisę tinkamai kvalifikavo teisinius santykius, t. y. motyvavo sprendimą laikydamasis ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

49.5. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Upeivio-motoristo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 59 buvo numatyti profesinės rizikos veiksnys – galimas kritimas į vandenį, kritimo iš aukščio galimybė – galimos sunkios, net mirtinos traumos; dirbant aukštyje naudoti apsauginį diržą, esant galimybei įrengti apsauginius atitvarus, o mažinti šią riziką numatyta šalmu, lynais ir (ar) diržu bei kitomis asmeninės apsaugos priemonėmis, priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio. Direkcijos darbuotojui V. M. buvo numatytos šios asmeninės apsaugos priemonės: apsauginis kostiumas (2 vnt.: apsaugantis nuo cheminių poveikių ir apsaugantis nuo vandens), pirštinės, batai (3 poros: su apsaugine nosele neslidžiu padu, guminiai, vasariniai batai su apsaugine nosele neslidžiu padu), jurinukė (su ir be rankovių), galvos apdangalas, gelbėjimosi liemenė, pašiltinta striukė, apsauginiai akiniai ir ausinės, šalmas, kritimų prevencijos įranga (apsauginis diržas su lynu).

49.6. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Direkcijos dokumentus, kuriuose yra aptartos profesinės rizikos upeivio-motoristo darbo vietoje, pagrįstai pripažino, kad Inspekcija be pagrindo nurodė, jog Direkcija nebuvo numačiusi kritimo į vandenį rizikos. Tačiau tai, jog kaip šios rizikos mažinimo ir (ar) šalinimo priemonės gelbėjimosi liemenės Direkcija nebuvo numačiusi, Inspekcija konstatavo pagrįstai. Vertinant, ar Direkcija ne tik numatė upeivio-motoristo darbo vietoje kylančias profesines rizikas, bet ir atliko nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją, pagrįstai nuspręsta, kad ji tinkamai ir pakankamai nebuvo atlikta. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą kritiškai vertinti pareiškėjo argumentus, jog nelaimingą atsitikimą darbe lėmė tik nukentėjusiojo neatsargumas, o darbdavys nieko negalėjo padaryti, kad toks įvykis neįvyktų. Paminėtų vertinimų kontekste pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 44 punkte, konstatuotina, kad pareiškėjas byloje skundžia Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. SD-129-8954, kurio antru punktu nuspręsta laikyti Papildomo tyrimo aktą, 2022 m. rugsėjo 6 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi. Šiame Nutarties punkte nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados iš dalies koreguoja tyrimo metu priimtų dokumentų turinį ir į jas privalu atsižvelgti visiems suinteresuotiems asmenims, remiantis ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, tačiau tai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą atsakovo sprendimą.

50. Pasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad neturi teisinio pagrindo vertinimams, jog ginčijamas atsakovo Sprendimas nedera su VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais reikalavimais individuliam administraciniam aktui. Minėta, kad ginčijamu sprendimu Papildomo tyrimo aktas, 2022 m. rugsėjo 6 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas Nr. 1 bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinkta medžiaga yra visuma dokumentų, patvirtinančių išvadas dėl tiriamo bei nustatyto fakto ir jo teisinio įvertinimo. Pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pateikti argumentai dėl atsakovo padarytų išvadų nepagrįstumo ir neteisėtumo teismo tinkamai įvertinti ir pagrįstai atmesti. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų kitaip vertinti faktinės situacijos, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, todėl nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

51. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis