2020-01-22 Nr. AB-1400-3-61-3-00031-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2405-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00031-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. liepos 23 d. jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, parazitai, trūko gryno oro, dėl ant langų esančių grotų nebuvo įmanoma jų išvalyti, dėl paukščių išmatų tvyrojo tvaikas, iš unitazo skylės lįsdavo žiurkės. Unitazas toje pačioje patalpoje, todėl pareigūnai, įskaitant moteris, galėjo stebėti, kaip pareiškėjas atlieka gamtinius reikalus, unitazas nebuvo tinkamai atitvertas nuo valgymui skirto stalo, tebuvo 1 metro aukščio atitvaras 1 metro atstumu.

3. Pareiškėjas teigė, kad pirmąjį mėnesį, kol buvo suimtas, jis parašė skundą Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau Lukiškių TI-K administracija pradėjo jam grasinti nuobaudomis, t. y. kameros tvarkymu be eilės, perkėlimu į kitas kameras, apsipirkimo parduotuvėje apribojimu. Jau pirmąjį sulaikymo mėnesį jis dėl nusiskundimų buvo kilnojamas į kitas kameras septynis kartus, iš jų – tris kartus buvo patalpintas į kameras, esančias rūsyje, kuriame ypatingai drėgna ir šalta. Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo pilna blusų ir kitų parazitų. Dėl pastato konstrukcijose ir santechnikoje esančio asbesto teko kvėpuoti šia nuodinga medžiaga, o pasivaikščioti lauke buvo leidžiama tik 1 val. per parą.

4. Pareiškėjo teigimu, kalint nežmoniškomis sąlygomis paūmėjo jo psichinė liga, ištrupėjo dantys, susilpnėjo rega, nukrito svoris. Pareiškėjas nurodė, kad kol nebuvo nuteistas ir buvo suimtas, jam Lukiškių TI-K administracija nurodė, kad jis negali būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o gali gauti tik pirminę pagalbą. Dėl to, kad jam laiku nebuvo suteikta medicininė pagalba, o Lukiškių TI-K administracija nenagrinėjo jo skundų ir nesiekė pašalinti nurodytų pažeidimų, pareiškėjas pasijuto pažemintas ir paniekintas, tapo visišku ligoniu, nedarbingu, dėl suluošintos sveikatos išsiskyrė su žmona.

5. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

7. Lukiškių TI-K teigimu, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal turimus resursus. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punktu, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.

8. Atsakovo atstovas manė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Šiuo atveju nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš atsakovo 1 912 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele, taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2016 m. liepos 22 d. (256 paras). Nustatęs, kad pareiškėjas 17 parų kalėjo vienas, teismas sprendė, kad neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu pareiškėjas kalėjo 239 paras. Dėl priežiūros posto pareigūnų vykdomo suimtųjų ir nuteistųjų stebėjimo per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįvardijo konkrečių faktų, susijusių su pareigūnų netinkamu elgesiu, taigi, teismas su tuo susijusias pareiškėjo pretenzijas laikė neįrodytomis. Teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl likusių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.

III. 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribas, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės privačiai pasinaudoti tualetu pažeidimą, pagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų dėl parazitų ir kitų kenkėjų buvimo kamerose, tačiau sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl pablogėjusios jo sveikatos, taip pat dėl medicininės pagalbos nesuteikimo jam turint suimtojo statusą.

IV. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusią skundo dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 14,40 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

14. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes, sprendė, jog pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais Lukiškių TI-K buvo pažeistas 239 dienas. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė.

15. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad atsakovo atstovas užtikrino pareiškėjui medicininės pagalbos teikimą, tinkamai ir nedelsdamas rūpinosi medicinos paslaugų teikimu pareiškėjui pagal jo prašymus ir periodiškai atliko tyrimus ir sveikatos patikrinimus.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai dėl jo darbingumo sumažėjimo neįrodo Lukiškių TI-K atliktų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2017 m. kovo 24 d. nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, o nuo 2017 m. gruodžio 11 d. – 20 proc. darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo psichinės ligos nustatytos ir asmens sveikatos istorijoje pirmą kartą užfiksuotos dar 2015 m. spalio 27 d. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, juolab, kad teismas atsakovo neteisėtus veiksmus nustatė tik dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pareiškėjas niekaip neargumentavo, kaip privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniais mazgais galėjo lemti pareiškėjo psichikos sutrikimus, juolab, kad tokie sutrikimai, kaip minėta, užfiksuoti pareiškėjo kalinimo pradžioje.

V. 17. Pareiškėjas R. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą – priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodo, kad 239 paros yra labai ilgas laiko tarpas, kalinimo įstaigos administracijai buvo žinoma, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros patalpos atskirti tik sienelėmis, galbūt pažeidžia kalinčiųjų asmenų privatumą, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių pažeidimams pašalinti. Toks sąmoningas neveikimas prilygsta kankinimui ir žiauriam elgesiui ir turėtų būti trakuojamas kaip siekis elgtis žiauriai ir nežmoniškai.

19. Nesutikdamas su teismo išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, pareiškėjas pabrėžia, jog kalint Lukiškių TI-K jo sveikata taip stipriai pablogėjo, kad 2017 m. gruodžio 20 d. jam buvo nustatytas didesnis netekto darbingumo lygis nei iki tol. Pareiškėjas teigia, kad jo ligos paūmėjimas išimtinai susijęs su patirtais neigiamais dvasiniais išgyvenimais Lukiškių TI-K. Tai, kad liga diagnozuota 2015 m., nepaneigia fakto, kad liga po patirtų neigiamų išgyvenimų tik dar labiau paūmėjo. Žmogaus, kurio psichika yra jautri, kuriam jau diagnozuota psichinė liga, sveikatai bet kokie dirgikliai turi esminės įtakos. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam net 239 paras nuolat teko jausti diskomfortą atliekant gamtinius reikalus, jis jautėsi nevisavertis, nuolat jautė gėdą, baimę būti pamatytam.

20. Pareiškėjas pažymi, kad jis teismui nurodė, jog su nusiskundimais į Lukiškių TI-K jau kreipėsi pirmąjį sulaikymo mėnesį, ir Lukiškių TI-K jam dėl to pradėjo grasinti nuobaudomis. Teismas turėjo atsižvelgti į faktą, kad jau pirmąjį mėnesį net septynis kartus be jokios priežasties pareiškėjas buvo kilnojamas iš vienos kameros į kitą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad skundą teismui jis pateikė tik išėjęs į laisvę, nes tik tuomet turėjo tokią galimybę.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

22. Atsakovas detalizuoja valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir cituoja su tuo susijusią teismų praktiką, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl asmens pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo, teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nepagrįsta jokiais objektyviais kriterijais, teismas neindividualizavo neigiamų pasekmių pareiškėjui, jo išgyvenimų ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teigia, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir mano, jog pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankamas ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti Vilniaus PN apeliacinį skundą.

24. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia samprotavimais, jo nusiskundimai abstraktūs, nekonkretūs, neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2016 m. liepos 22 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir nustatęs 239 paras trukusį privatumo naudojantis tualetu pažeidimą priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, jog būnant Lukiškių TI-K jo sveikata stipriai pablogėjo, o faktas, kad psichine liga jis sirgo dar iki suėmimo, nepaneigia to, kad liga paūmėjo dėl prastų kalinimo sąlygų. Taip pat pareiškėjas pakartoja nusiskundimus dėl jo kilnojimo iš vienos kameros į kitą ir dėl Lukiškių TI-K administracijos grasinimo nuobaudomis dėl teiktų nusiskundimų kalinimo sąlygomis.

28. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pareiškėjui priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, kad teismas nemotyvavo, kodėl pažeistai pareiškėjo teisei apginti nepakanka teisės pripažinimo, neindividualizavo subjektyvių pareiškėjo neigiamų išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp nustatytų pažeidimų ir žalos.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Pirmiausia pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, pakartoja jo pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl jo kilnojimo iš vienos kameros į kitą ir dėl Lukiškių TI-K administracijos grasinimo nuobaudomis dėl teiktų nusiskundimų kalinimo sąlygomis, tačiau nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjas nedetalizavo aptariamų nusiskundimų, nekonkretizavo aplinkybių, kada, kokie pareigūnai jam grasino ar neleido pateikti skundų ar prašymų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat nenurodė jokių individualaus pobūdžio duomenų dėl jo periodiško perkėlimo į kitas patalpas. Taigi šios aplinkybės pripažįstamos subjektyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

32. Nagrinėjamoje byloje visos būtinosios sąlygos, kurioms esant pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, pagrįstai nustatytos tik konstatuojant pareiškėjo teisės į privatumą, naudojantis tualetu, pažeidimą.

33. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vertinant nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo kalinimo įstaigose, be kita ko, atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sąlygos privatumui ir ši vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje G. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05). Šis teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje V. ir kt. prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimą, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme turėjo pagrindą konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai.

34. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui 239 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėjas dėl netinkamų jo laikymo sąlygų patyrė neturtinę žalą.

36. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pabrėžia, jog neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

37. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

38. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjui nuo 2017 m. kovo 24 d. nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, o nuo 2017 m. gruodžio 11 d. – 20 proc. darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (I t., b. l. 4, 197, 198). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš jo kalinimo sąlygų nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. liepos 23 d. Pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis, pareiškėjas 2016 m. liepos 23 d. buvo paleistas į laisvę (I t., b. l. 11). Taigi, 25 proc. darbingumo lygis buvo nustatytas praėjus 8 mėnesiams po pareiškėjo išleidimo iš Lukiškių TI-K, o sumažėjęs, t. y. 20 proc. darbingumo lygis – daugiau nei 1 metams ir 3 mėnesiams po pareiškėjo išleidimo iš Lukiškių TI-K. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo darbingumo lygio sumažėjimas nuo 25 iki 20 proc. buvo sąlygotas netinkamų jo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų, taip pat įrodymai dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo (atitinkamai 25 ir 20 proc.) nepagrindžia pareiškėjo teiginių, kad dėl kalinimo sąlygų pablogėjo jo sveikatos būklė. Kiti byloje pateikti duomenys taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo psichinės ligos buvo nustatytos ir asmens sveikatos istorijoje pirmą kartą užfiksuotos dar 2015 m. spalio 27 d., t. y. pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K pradžioje, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K. Duomenų, kad pareiškėjo liga paūmėjo dėl jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, byloje taip pat nėra.

39. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo psichine liga, galėjo lemti intensyvesnius, palyginus su sveikais asmenimis, jo išgyvenimus dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo. Šiuo aspektu aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. EŽTT yra nurodęs, jog sergančio asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis iš esmės gali prilygti elgesiui, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis, kadangi nuo įvairių sveikatos sutrikimų kenčiantys nuteistieji stipriau išgyvena sunkumus, kuriuos sukelia nepriimtinos kalinimo sąlygos ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (žr., pvz., EŽTT 2004 m. vasario 10 d. sprendimą byloje Naumenko prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 42023/98, 2001 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Price prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 33394/96, 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Ilhan prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 22277/93). Be to, EŽTT yra pažymėjęs, kad nuteistieji, kurie kenčia nuo psichikos sutrikimų, linkę stipriau išgyventi menkinimo ir bejėgiškumo jausmus, tokiu būdu nagrinėjant šiuos Konvencijos pažeidimo atvejus, reikalingas didesnis atidumas. Kartais tokiu atveju pati pareiškėjo psichologinė būklė gali lemti, kad jis jaučiasi pažeidžiamesnis nei kiti nuteistieji ir jo kančia, skausmas ir baimė gali būti stipresni dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų (žr., pvz., EŽTT 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Slawomir Musial prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 28300/06).

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju priteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgtina į jo sveikatos būklę ginčui aktualiu metu, t. y. kad pareiškėjui yra diagnozuota psichinė liga ir tai gali sudaryti pagrindą spręsti, kad dėl pareiškėjo psichologinės būklės jis galėjo jautriau reaguoti į konstatuotus neteisėtus veiksmus.

41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (239 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, taip pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat atsižvelgusi į pareiškėjo sveikatos būklę ginčui aktualiu metu, į tai, jog pareiškėjas dėl jam diagnozuotos psichinės ligos galėjo intensyviau išgyventi neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata ar kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenurodė ir byloje nenustatyta tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent jo nurodyto dydžio neturtinė žala.

42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino faktines aplinkybes byloje, todėl neteisingai įvertino pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 1 200 Eur, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui R. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė