1c195570-855d-4fc2-9f64-f48886cff55c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-835-516/2016Teismo proceso Nr. 2-55-3-01845-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.7. (S)                                                                  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 1 d. Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio,              teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G.

L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2366-656/2016 pagal ieÅ¡kovės G. L. ieÅ¡kinį atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir teisės gauti draudimo iÅ¡mokÄ , trečiasis asmuo valstybės įmonė ,,Indelių ir investicijų draudimas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė  Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorių pripažinimÄ negaliojančiais kaip sudarytų suklydus bei dėl apgaulės, aiÅ¡kinimo ir taikymo.

IeÅ¡kovė G. L., kuri yra ir po bylos iÅ¡kėlimo mirusio ieÅ¡kovo P. L. teisių perėmėja, prašė teismo pripažinti negaliojančiomis P. L. su atsakove likviduojama akcine bendrove banku Snoras (toliau – LAB bankas Snoras) 2010 m. gruodžio 22 d. sudarytÄ su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį dėl 50 000 Lt sertifikato įsigijimo, ieÅ¡kovo P. L. 2011 m. rugsėjo 14 d. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110914V990008 dėl 80 000 Lt obligacijų įsigijimo ir ieÅ¡kovės G.

L. 2011 m. balandžio 15 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110415V990005 dėl 34 000 Lt obligacijų įsigijimo; taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitas, esančias LAB banke Snoras. IeÅ¡kovė nurodė, kad su mirusiu sutuoktiniu yra neprofesionalÅ«s investuotojai, veikiantys iÅ¡imtinai namų Å«kio poreikių tenkinimo interesais, senyvo amžiaus, turintys aukÅ¡tÄ jį medicinos bei inžinerinį iÅ¡silavinimÄ , bet neturintys teisės ir ekonomikos žinių.

Taip pat nurodė, kad kaupdami pensijas bei pardavę nekilnojamÄ jį turtÄ pingines lėšas nuolatos laikė banko indėliuose pas atsakovę. Teigia, kad turėjo aiÅ¡kų tikslÄ saugiai investuoti pinigus, tačiau atsakovės darbuotojai vietoje indėlių pasiÅ«lė sudaryti indėlių sertifikato ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, tvirtino, kad Å¡i investicija yra pilnai apsaugota valstybės, apdrausta. Pažymėjo, kad nė viename Banko pateiktame dokumente neužsiminta, jog obligacijos ir indėlių sertifikatai neapdrausti indėlių draudimu, atsakovės darbuotojai neiÅ¡aiÅ¡kino obligacijos ir indėlių sertifikatų sÄ vokų reikÅ¡mės. Teigia, kad buvo suklaidinti dėl esminių sandorio aplinkybių, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.90, 1.91 straipsnių pagrindu.

Mano, kad jos ir mirusio sutuoktinio sumokėtos sumos turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos į banko sÄ skaitas pas atsakovę ir Å¡ioms lėšoms turi bÅ«ti taikomas indėlių draudimas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ (toliau – IÄ®IDÄ®).Atsakovė LAB bankas Snoras prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo ilgametę patirtį terminuotų indėlių sutarčių sudaryme ir neįrodė, jog įprastinėmis sÄ lygomis negalėtų atskirti terminuoto indėlio sutarties nuo vertybinių popierių įsigijimo sutarties.

Teigia, kad ieÅ¡kovei ir jo sutuoktiniui buvo iÅ¡ anksto pateikta visa bÅ«tina informacija, jie raÅ¡tu patvirtino, jog jÄ gavo. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, raÅ¡tiÅ¡kai atsisakė pateikti duomenis apie savo investavimo patirtį ir patvirtino, jog supranta, kad atsakovė neturėdama žinių apie jos finansinę padėtį ir patirtį, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės jai yra tinkamos, tuo tarpu P. L. pateikė duomenis apie savo investavimo patirtį, todėl, pasak jos, atmestinas argumentas, kad Bankas nesurinko informacijos apie ieÅ¡kovus.

Pažymėjo, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje buvo nurodyta, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – VÄ® ,,Indėlių ir investicijų draudimas“), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visi banko įsipareigojimai, įskaitant ir obligacijas, yra apdrausti, nes nė vienoje Sutartyje nenurodyta, jog vertybiniai popieriai (obligacijos) yra draudžiami indėlių draudimu, ieÅ¡kovai patys suklydo, susipažindami ne su visa pateikta informacija.

Obligacijų emisijų Baziniuose prospektuose konkrečiai nurodyta, kad investuotojai, įsigydami obligacijas, prisiima rizikÄ , jog bankas nustatytais terminais ir sÄ lygomis gali neatsiskaityti su investuotojais, t. y. emitento nemokumo rizikÄ . Pažymėjo, kad Indėlio sertifikatų reklaminėse skrajutėse taip pat buvo nurodyta, jog indėlio sertifikatas nėra apdraustas indėlių draudimu. Teigia, kad ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui esminiais sandorio elementais buvo mokamų palÅ«kanų dydis, todėl indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms obligacijoms taikymas ar netaikymas negali bÅ«ti pripažintas esminiu ginčijamų sandorių elementu.

Mano, kad praÅ¡oma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieÅ¡tarauja restitucijÄ reglamentuojančioms teisės normoms, jų negalima pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento, todėl sandoriai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais nuo sprendimo priėmimo. Teigia, kad Å¡iuo atveju piniginėms lėšoms draudiminė apsauga nebus taikoma, nes lėšos nebuvo banko sÄ skaitose draudiminio įvykio metu ir nepagrįstai sukurtų turtines prievoles trečiajam asmeniui. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui iÅ¡aiÅ¡kinus, jog Banko iÅ¡leistiems indėlių sertifikatams taikoma draudiminė apsauga ir trečiajam asmeniui iÅ¡mokėjus indėlių draudimo iÅ¡mokas indėlių sertifikatų turėtojams nėra pagrindo ir dalyko ginčui dėl indėlių sertifikatų, todėl yra pagrindas ieÅ¡kinio dalį dėl indėlių sertifikatų palikti nenagrinėtÄ .Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė ieÅ¡kinio dalį dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmesti, nes ieÅ¡kovų valios trÅ«kumai neįrodyti.

IeÅ¡kinio dalį dėl indėlių sertifikatų palikti nenagrinėtÄ , nes kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad indėlių sertifikatų turėtojams taikoma draudiminė apsauga, ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta draudimo suma. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vertindamas reikalavimo pripažinti negaliojančiomis obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pagrįstumÄ , pažymėjo nagrinėjamu atveju aktualiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl IÄ®IDÄ® taikymo asmenims, įsigijusiems atsakovės indėlių sertifikatus ir obligacijas, o bÅ«tent tai, jog indėlių sertifikatams taikoma indėlių garantijų sistema, obligacijoms – ne; kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris nėra naujas ar neįprastas; kad Bankas, platindamas obligacijas, netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRÄ®) 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius, o Programos prospekto ir emisijos galutinių sÄ lygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligacijÄ atskleidimu neprofesionaliam investuotojui; kad obligacijų įsigijimo sutartyje vartojama formuluotė ,,banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® ,,Indėlių ir investicijų draudimas““, nors ir nebÅ«dama klaidinga, neatitinka aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015; 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016).

Ä®vertinęs minėtus iÅ¡aiÅ¡kinimus teismas konstatavo, kad obligacijų draudžiamumo aspektas ieÅ¡kovei nebuvo pakankamai aiÅ¡kiai atskleistas, tačiau pažymėjo, jog tai nebuvo esminė aplinkybė, lėmusi ieÅ¡kovės apsisprendimÄ sudaryti ar ne sandorį. Pažymėjo, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek jos sutuoktinis turėjo didelę investavimo į banko indėlius patirtį, investicijų formÄ Ä¯ ginčo obligacijas pakeitė siekdami gauti didesnes palÅ«kanas, todėl konstatavo, jog jie turėjo suvokti sudaromų ginčijamų sandorių esmę, suprasti skirtumus tarp terminuotojo indėlio sutarties ir vertybinio popieriaus, t. y.

Indėlio sertifikato ir Obligacijos įsigijimo sutarties, matė akivaizdžius terminuotojo indėlio ir Indėlio sertifikato bei Obligacijų įsigijimo sutarties skirtumus, t. y. jų forma (apipavidalinimas), apimtis, turinys ir pan. Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai, atlikti ieÅ¡kovams priimant sprendimus dėl obligacijų pirkimo, nepakankami konstatuoti, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis buvo suklaidinti dėl sandorių esmės.    Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, siekdama, jog ginčo sandoriai bÅ«tų pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu privalėjo įrodyti, kad ji ir P. L. sudarydami ginčo sandorius turėjo klaidingas prielaidas apie egzistavusias esmines sandorio faktines aplinkybes; kad atsakovė savo veiksmais darė įtakÄ , jog jie nesuvoktų esminių sudaromų ginčijamų sandorių aplinkybių; kad nebÅ«tų sudarę ginčijamų sandorių, jeigu bÅ«tų žinoję, jog vertybinis popierius – Indėlio sertifikatas ir Obligacijos, nėra draudžiamos indėlių draudimu; kad ginčijamų sandorių sudarymÄ lėmė iÅ¡imtinai atsakovės veiksmai nuslepiant esminę informacijÄ bei pateikiant tik atsakovei naudingÄ informacijÄ .

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė nė vienos iÅ¡ paminėtų aplinkybių, todėl atmetė kaip nepagrįstÄ reikalavimÄ pripažinti sandorius negaliojančius CK 1.91 straipsnio pagrindu.    Pasisakydamas dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties galiojimo teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė prašė ne tik pripažinti Å¡iÄ sutartį negaliojančia, bet ir pripažinti, kad indėlių sertifikatams taikomas indėlių draudimas ir grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus į jos banko sÄ skaitÄ .

Teismas nustatė, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ trečiasis asmuo iÅ¡mokėjo indėlių draudimo iÅ¡mokas už indėlio sertifikatÄ â€“ pervedė 15 139,59 Eur mokėjimo agentui AB SEB bankui. Todėl sprendė, kad materialinis ieÅ¡kinio reikalavimas Å¡ioje dalyje patenkintas visiÅ¡kai, todėl Å¡i ieÅ¡kinio dalis atmestina. Konstatavo, kad ieÅ¡kinio atmetimÄ nulemia ne tai, jog atsakovė suklaidino ar apgavo ieÅ¡kovę, o tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl apyvartumo požymio nebuvimo atsakovės iÅ¡leistų indėlių sertifikatai neatitinka Å¡io vertybinio popieriaus požymių ir indėlių sertifikatams taikomas indėlių draudimas.

Pažymėjo, kad neįrodyta, jog P. L. nebuvo supažindintas su ApraÅ¡u, kuriame aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai atskleista, kad ginčijamiems sandoriams ir įsigytiems Indėlio sertifikatams netaikoma draudimo apsauga pagal indėlių draudimo įstatymÄ .   Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovę ir trečiÄ jį asmenį advokatai atstovavo ne vienoje panaÅ¡ioje byloje, teisiniai argumentai jose kartojosi ir nėra individualiai parengti Å¡iai bylai, ginčo kilimÄ lėmė klaidinantis atsakovės elgesys, todėl jų praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumas sumažino ir nutarė priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 150 Eur, trečiajam asmeniui – 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

  III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė G. L. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties dalį, kuria ieÅ¡kinys dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmestas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:     Teismas suklydo vertindamas byloje esančius ir esminę reikÅ¡mę turinčius įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovų asmeninėmis savybėmis, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jie laikytini vidutiniais vartotojais.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai yra fiziniai asmenys veikę išimtinai tik savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimo interesais. Taip pat neįvertino aplinkybių, kad jie neturėjo darbinės patirties finansų rinkos srityje bei praktinės investavimo patirties, neturi tam reikiamo išsilavinimo, o įsigyjant obligacijas buvo sulaukę pensinio amžiaus, ieškovei buvo 76 m., P. L. – 81 m. Jie niekada neturėjo tikslo investuoti, todėl nesidomėjo, kuo skiriasi banko siūlomi produktai.

Teismas ignoravo tai, kad jie nebuvo susipažinę su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis, kuriose pateikta informacija apie finansinės priemonės esmę ir jai bÅ«dingÄ rizikÄ . Neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė Obligacijų sutartį sudarė tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, todėl ji neturėjo pakankamai laiko įsigilinti į sudaromos sutarties sÄ lygas, apsvarstyti investavimo rizikÄ , tokiu bÅ«du Bankas pasinaudojo jos amžiumi ir patirties stoka. Nevertino faktinės aplinkybės, kad ieÅ¡kovai yra neprofesionalÅ«s finansų paslaugų vartotojai, kurių tikslas buvo saugiai laikyti santaupas banke, kurios bÅ«tų apdraustos indėlių ir investicijų draudimu.

Investavimo tikslas neatitiko senyvo amžiaus, ligoto žmogaus poreikių, jie siekė užtikrinti asmeninių poreikių patenkinimÄ , užsitikrinti saugų visų gyvenimo santaupų laikymÄ / taupymÄ Banke su pačia mažiausia rizika. Dėl keletu procentų didesnių palÅ«kanų jie niekada nebÅ«tų rizikavę visomis savo gyvenimo santaupomis sudarydami Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, kurioms nėra taikomas indėlių ir investicijų draudimas.   Teismas nepasisakė ir nevertino kitų bylai esminiais laikytinų įrodymų, kurie patvirtina Banko darbuotojų netinkamus veiksmus.

Teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktÄ D. Å . finansų maklerio konsultacinę licencijÄ , jos turėjimas neįrodo fakto, jog ieÅ¡kovei, atsižvelgiant į jos amžių, asmenybę ir investavimo patirties neturėjimÄ buvo suteikta tinkama ir iÅ¡sami informacija apie Obligacijų ir kitų finansinių produktų skirtumus bei galimÄ rizikÄ . Abejotina ar D. Å ., bÅ«dama Privačios bankininkystės departamento direktore, dalyvavo aiÅ¡kinant kokį sandorį siÅ«loma sudaryti. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovai nebuvo Å¡ių sutarčių sudarymo iniciatoriais, o atvykus į BankÄ kitais reikalais buvo įkalbėti sudaryti Å¡ias sutartis.

Ignoravo aplinkę, kad Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1267/2013 liudytoja apklausta buvusi Banko darbuotoja patvirtino, kad ji pati buvo įsitikinusi, jog obligacijų sutarčių pagrindu investuoti pinigai yra saugÅ«s, apdrausti, tai patvirtina faktÄ , kad Bankas savo darbuotojų tinkamai nesupažindino su įstatymų nuostatomis ir klientams teikė melagingÄ informacijÄ . Atsakovė ieÅ¡kovų atžvilgiu taikė agresyviÄ obligacijų pardavimo politikÄ , sÄ moningai neatskleidė teisingos ir objektyvios informacijos siekdama ginčijamų sutarčių sudarymo, teikė klaidinančiÄ reklamÄ .

Atsakovė LAB bankas Snoras praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:      Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji neatitiko vidutinio vartotojo standartų, nes panaÅ¡iose bylose suformuota teismų praktika, kad vertinant klientų veiksmus sudarant obligacijų ir / ar indėlių sertifikatų sutartis valinį aspektÄ yra taikomi ne specialių žinių turėtojo, o neprofesionalaus investuotojo bendrųjų pareigų kriterijai.

Neprofesionalaus investuotojo statusas neeliminuoja jo bendrųjų pareigų, tokių kaip pareigos atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, konsultuotis dėl jų sÄ lygų, domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei kt.  Apeliantė nepagrįstai nesutinka, kad neprofesionalus investuotojas gali bÅ«ti prilygintas vidutiniam vartotojui investavimo rinkoje. AnalogiÅ¡kose bylose vidutinio vartotojo sÄ voka yra taikoma apibÅ«dinant neprofesionalų investuotojÄ jam priimant sprendimus dėl investavimo į nesudėtingas finansines priemones, kurioms yra priskiriamos taip pat ir obligacijos.    Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad tai, jog sudarant ginčo sandorius ji ir jos sutuoktinis buvo pensininkai turi svarbiÄ reikÅ¡mę vertinant, ar galima juos priskirti vidutiniam vartotojui.

Apeliacinės instancijos teismas analogiÅ¡koje byloje konstatavo, kad asmens amžius ir socialinė padėtis neturi bÅ«ti nepagrįstai suabsoliutinamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-29-330/2016). Todėl Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė neturėjo pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties suvokti pagrindinių ginčo sandorių sÄ lygų bei savo veiksmų galimų padarinių ir sudarydama ginčo sandorius suklydo ir / ar buvo apgauta.

Tai, kad apeliantė neįsigilino į sudaromos sutarties sÄ lygas, nepriklausomai nuo jos amžiaus ir iÅ¡silavinimo, fizinės sveikatos, nereiÅ¡kia suklydimo dėl sandorio esmės, o tik patvirtina jos nepakankamÄ atidumÄ ir rÅ«pestingumÄ . Apeliantė nenurodė, dėl kokių priežasčių negalėjo įžvelgti skirtumo tarp terminuoto indėlio sutarties ir ginčijamų sandorių, kuriuos sudarant turėjo bÅ«ti sudaroma Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis. Tai, kad apeliantė praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po pirmosios obligacijų sutarties sudarymo sudarė ir antrÄ sutartį, įrodo, kad ji atitiko jos lÅ«kesčius, sÄ lygos buvo suprantamos ir priimtinos.

Apeliantė neįrodė, kad ji negavo visų sutartyje nurodytų dokumentų.  Teismas pagrįstai konstatavo, kad draudiminės apsaugos aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lėmusi apsisprendimÄ sudaryti ginčo sandorius, nes sandorio esminiai elementai buvo obligacijų iÅ¡pirkimo terminas, galimybė parduoti jas anksčiau iÅ¡pirkimo laiko, iÅ¡saugant didžiÄ jÄ dalį priskaičiuotų palÅ«kanų, mokamų palÅ«kanų dydis.   Apeliantė neįrodė, kad atsakovė jÄ tyčia suklaidino, nei kad nuslėpė svarbias ginčijamų sandorių aplinkybes.

Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė aiÅ¡kiai ir suprantamai nesuteikė visos reikalingos informacijos, kurios pagrindu apeliantė galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ , priimti pagrįstus investicinius sprendimus.  Obligacijų sutarčių atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas nei indėlių draudimas, nei įsipareigojimų investuotojams draudimas, nes Å¡io draudimo taikymui nėra sÄ lygų. Apeliantė ir jos sutuoktinis savo noru perdavė atsakovės nuosavybėn pinigines lėšas mainais už įgyjamas obligacijas.

Atsakovė yra perduotų piniginių lėšų savininkė, o ne jų saugotoja.  Trečiasis asmuo VÄ® ,,Indėlių ir investicijų draudimas” praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .  Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:   Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas neobjektyviai ir aplaidžiai įvertino jos asmenines savybes, turinčias įtakos obligacijų sutarčiai pripažinti negaliojančia dėl esminio suklydimo.

Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieÅ¡kovai turėjo didelę patirtį laikant lėšas Banke pagal terminuoto indėlio sutartis, jie turėjo suprasti skirtumus tarp indėlio ir vertybinių popierių įsigijimo sutarčių, bylos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė klydo sudarydama ginčo sutartis. Sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui turėjo kilti klausimas, kodėl už Å¡ios sutarties sudarymÄ yra mokamos ženkliai didesnės palÅ«kanos nei sudarant banko indėlio sutartį.  IeÅ¡kovai pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad visos sutarčių sÄ lygos su jais aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ jÄ pasiraÅ¡ant bei patvirtino, jog sutinka su sutarčių sÄ lygomis ir jos iÅ¡reiÅ¡kiÄ jų valiÄ .

Byloje nėra įrodymų, kad jie bÅ«tų skubinami pasiraÅ¡yti sutartis, jie turėjo neribotÄ galimybę susipažinti su sutarčių sÄ lygomis, kreiptis į teisininkus papildomos konsultacijos.   Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis derėjosi ir ketino sudaryti iÅ¡imtinai tik indėlio sutartį, iÅ¡ apeliantės nurodytų aplinkybių matyti, jog jiems itin didelę reikÅ¡mę turėjo siÅ«lomų palÅ«kanų dydis, todėl jie ir pasirinko rizikingesnį, bet pelningesnį variantÄ .Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl byla nagrinėjama apeliantės G. L. skunde apibrėžtose ribose.             Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pradinis ieÅ¡kovas P. L. ir ieÅ¡kovė G. L. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 4 d. iki 2011 m. sausio 5 d. su atsakove sudarė (pratęsė) 45 terminuotų indėlių sutartis (t. 1, b. l. 22-23).   P. L. su Banku 2010 m. gruodžio 22 d. pasirašė su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kuriÄ jis įgijo iÅ¡ Banko 50 000 Lt vertės su infliacija susietÄ indėlio sertifikatÄ su 5 proc. minimalia metine palÅ«kanų norma, o Bankas įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 27 d. iÅ¡ indėlio sertifikato savininko jį iÅ¡pirkti ir sumokėti palÅ«kanas (t. 1, b. l. 24-26).   IeÅ¡kovė G.

L. ir Bankas 2011 m. balandžio 15 d. sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsigijo iÅ¡ Banko 340 vnt. obligacijų, kurios viena nominalioji vertė – 100 Lt, metinė palÅ«kanų norma – 4 proc., Bankas įsipareigojo Å¡ias obligacijas iÅ¡pirkti 2012 m. balandžio 27 d. (t. 1, b. l. 27). Pradinis ieÅ¡kovas P. L. ir atsakovė 2011 m. rugsėjo 14 d. analogiÅ¡komis sÄ lygomis pasirašė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ jis įsigijo 800 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų, metinė palÅ«kanų norma – 4,5 proc., iÅ¡pirkimo data – 2012 m. spalio 4 d. (t. 1, b. l. 30).

Tiek ieÅ¡kovė G. L., tiek P. L. pasirašė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis (t. 1., b. l. 25, 28).  Trečiasis asmuo VÄ® ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ 2015 m. gruodžio 30 d. pažymoje apie draudimo iÅ¡mokÄ už BAB banko Snoras indėlio sertifikatÄ nurodė, kad ieÅ¡kovui P. L. yra paskaičiuota indėlių draudimo iÅ¡moka už BAB banko Snoras turėtÄ indėlio sertifikatÄ â€“ 15 139,59 Eur, draudimo iÅ¡moka pervesta į AB SEB bankÄ (t. 2, b. l. 79).  Teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi, įvertinęs tai, kad 2015 m. birželio 30 d. mirė ieÅ¡kovas P. L., o jo palikimÄ priėmė testamentinė įpėdinė mirusiojo sutuoktinė G.

L., pradinį ieÅ¡kovÄ P. L. pakeitė jo teisių perėmėja G. L. (t. 2, b. l. 54-61, 105).   Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi ieÅ¡kinys atmestas. Apeliantė savo skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančiomis Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis. Nutarties dalis, kuria atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančiu Indėlio sertifikatÄ , nėra skundžiama, todėl toliau teisėjų kolegija nagrinės skundo argumentus Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių kontekste.

Taigi nesutikdama su minėta teismo nutarties dalimi apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus bei faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ji ir jos miręs sutuoktinis laikytini vidutiniais vartotojais, kuriems turėjo bÅ«ti žinomos ir suprantamos sudaromų sandorių aplinkybės; nevertino bylai esminių įrodymų, patvirtinančių netinkamus Banko darbuotojų veiksmus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra CK 1.90, 1.91 straipsniuose numatytų sÄ lygų pripažinti Å¡iuos sandorius negaliojančiais.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiomis obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu Kaip minėta, ieÅ¡kovė ginčija obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis nurodydama, kad jos sudarytos Bankui suklaidinus ir apgavus jÄ bei jos sutuoktinį dėl esminių sudaromų sandorių sÄ lygų, todėl apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, apibrėžiančias esminio suklydimo ir suklaidinimo dėl sudaromo sandorio esmės, kaip sandorio negaliojimÄ lemiančio teisinio pagrindo, kvalifikavimo požymius, sudarant finansinių priemonių įgijimo sandorius.

Vienas iÅ¡ sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikÅ¡mę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminę reikÅ¡mę, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 1.90 straipsnio taikymÄ , nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebÅ«tų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiÅ¡kiamas reikalavimas sudarytÄ sandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015; kt.).CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose ir aptartoje teismų praktikoje suformuluoti kriterijai, reikÅ¡mingi sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl esminio suklydimo, suklaidinimo.

Pagal Å¡iuos kriterijus vertinamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, atskleidžiančios, ar sandoris iÅ¡ tikrųjų buvo sudarytas dėl ginčijančios sandorį Å¡alies (ieÅ¡kovų) esminio suklydimo ar prieÅ¡ingos sandorio Å¡alies tyčinio suklaidinimo (t. y. apgaulės).Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimÄ , suvokdamas galimų padarinių rizikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-381/2013).

Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimÄ nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia bÅ«tina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, investuotojas galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014). Dauguma finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimų įtvirtinta 2004 m. balandžio 21 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (angl. MiFID) įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – FPRÄ®) ir jo įgyvendinamuosiuose nacionalinės teisės aktuose.FPRÄ® 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kuriÄ finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (ar) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobÅ«džio informacijÄ apie įmonės veiklÄ ir siÅ«lomas paslaugas, bÅ«tų teisinga, aiÅ¡ki ir neklaidinanti.

To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informacijÄ investuotojui, kuri reikalauja aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kuria remdamiesi jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad FPRÄ® 22 straipsnio prasme reikiama suteikti informacija turėtų bÅ«ti suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, t. y.

Å¡iuo atveju neprofesionaliems investuotojams. Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi bÅ«ti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Tinkamas finansinių produktų informacijos atskleidimas neprofesionaliesiems investuotojams lemia tinkamÄ produkto pasirinkimÄ atsižvelgiant į rizikÄ , asmeninius poreikius ir kitus aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė teigia, kad Bankas nesuteikė visos sandorių sudarymui reikÅ¡mingos informacijos, t. y. nuslėpė aplinkybę, kad obligacijoms netaikomas indėlių ir investicijų draudimas, netgi Banko darbuotojai nebuvo tinkamai informuoti apie sudaromų sandorių draudiminę apsaugÄ .

Å iems argumentams įvertinti bÅ«tina ne tik nustatyti sandorių sudarymo aplinkybes, atskirai aptarti motyvus, paskatinusius ieÅ¡kovę ir jos sutuoktinį sudaryti bÅ«tent Å¡ios rÅ«Å¡ies sandorius, bet ir individualizuoti kiekvienam iÅ¡ jų esmines sudaromų sandorių sÄ lygas, siekiant nustatyti konkretaus ieÅ¡kovo galimo suklydimo (suklaidinimo) faktÄ .    IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tiek paradinis ieÅ¡kovas P. L., tiek apeliantė, įgydami ginčo obligacijų, pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, kurių 1.22 punkte patvirtino, kad yra susipažinę su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka ir kad buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų padarinius, o sutarties sÄ lygos atitinka jų valiÄ (t. 1, b. l. 27, 30).

TÄ pačiÄ dienÄ kai buvo sudaryta obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis apeliantė su banku sudarė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį pagal banko parengtas standartines sÄ lygas. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieÅ¡kovė savo paraÅ¡u patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ ir kitus Å¡ioje dalyje nurodytus dokumentus, įskaitant ir veiksmų, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukÄ , analogiÅ¡kÄ sutartį 2010 m. gruodžio 22 d. pasirašė ir P. L. (t. 1, b. l. 25-26, 28-29).

Apibendrinto finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡yme yra atskleidžiama su obligacijų įsigijimu susijusi rizika, įskaitant ir banko, kaip emitento, nemokumo rizikÄ . Tačiau Å¡ios aplinkybės banko, kaip finansų tarpininko, veiksmų tinkamumo FPRÄ® 22 straipsnio prasme teisiniam įvertinimui yra nereikÅ¡mingos. Kasacinis teismas pripažino, kad programos prospekto ir emisijos galutinių sÄ lygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligacijÄ atskleidimu neprofesionaliam investuotojui.

Tokį vertinimÄ kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „<...> banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“. Vis dėlto tokie banko neteisėti veiksmai, atlikti ieÅ¡kovei priimant sprendimÄ dėl investavimo, t. y. obligacijų pirkimo, nepakankami konstatuoti, kad ieÅ¡kovė buvo suklaidinta dėl sudaryto sandorio esmės. Kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Jos reikÅ¡mingos tiek, kiek leidžia įvertinti, ar konkretaus ieÅ¡kovo asmeninės savybės leidžia jį prilyginti vidutiniam vartotojui. Skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ji ir jos miręs sutuoktinis laikytini vidutiniais vartotojais, nes nė vienas iÅ¡ jų neturi ekonominio iÅ¡silavinimo, sudarant sandorius buvo senyvo amžiaus, o jų tikslas buvo saugiai laikyti savo santaupas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, iki sudarant ginčo sandorius ieÅ¡kovė su sutuoktiniu lėšas banke laikė pagal sudarytas terminuotųjų indėlių sutartis, nuo 2002 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 22 d. apeliantė buvo jų sudariusi (ar pratęsusi) net 19 (t. 1, b. l. 23), P. L. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 4 d. iki 2011 m. sausio 5 d. – 26 (t. 1, b. l. 22), sudarant ginčo sandorius ieÅ¡kovė buvo 78 metų amžiaus, P. L.

– 83 metų, tiek ieÅ¡kovė, tiek jos sutuoktinis turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , ieÅ¡kovė yra baigusi medicinos studijas, P. L. įgijęs inžinieriaus-mechaniko specialybę (t. 2, b. l. 62-63). Taigi nepriklausomai nuo to, kad jų profesija ir iÅ¡silavinimas su finansų rinkomis nėra susiję, tačiau įvertinus tai, kad iki Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių sudarymo Å¡alys turėjo banko indėlių sutarčių sudarymo patirties, abu turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , gyvenimiÅ¡kos patirties, laikytina, kad jie visiÅ¡kai atitinka vidutinio vartotojo standartÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens amžius, aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu neturėjo jokios investavimo patirties, asmeninės savybės nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes asmuo, bÅ«damas veiksnaus amžiaus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sÄ lygose ir atitinkamų įstatymų normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016).

Taip pat paminėtina ir tai, kad pasiraÅ¡ydama kliento aptarnavimo sutartį, apeliantė atsisakė atskleisti bankui informacijÄ apie save (t. 1, b. l. 62-63). Tokios informacijos nepateikimo padariniai jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinti. Neturėdamas visos reikiamos informacijos bankas negalėjo individualizuoti Å¡ios ieÅ¡kovės kaip klientės investavimo poreikių. Tuo tarpu pradinio ieÅ¡kovo P. L. anketoje nurodyti duomenys, kad jis siekė investuoti saugiai ir jam priimtinas mažas rizikos laipsnis, neleidžia daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, nes kaip ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas obligacija, kaip vertybinis popierius, vertinama kaip vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015), todėl jiems turėjo bÅ«ti suprantama, kad ji netampa indėliu ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.

Kaip minėta, ieÅ¡kovė bei jos sutuoktinis sandorio sudarymo metu buvo 78 bei 83 metų amžiaus, tačiau byloje nėra duomenų, kad sandorio sudarymo metu jie buvo neveiksnÅ«s ar kad jiems buvo apribotas veiksnumas, taip pat – kad dėl senyvo amžiaus ir su juo susijusių pokyčių jų gebėjimas kritiÅ¡kai mÄ styti, priimti sprendimus, bÅ«tų susilpnėjęs. Tai reiÅ¡kia, kad nors ir bÅ«dami senyvo amžiaus, jie galėjo prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sÄ lygose ir atitinkamų įstatymų normose.

Ä® bylÄ pateikti duomenys neleidžia teigti, kad ieÅ¡kovė, kaip vidutinis vartotojas, galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, o jeigu tai įvyko, tÄ lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet ieÅ¡kovės nepakankamas atidumas ir rÅ«pestingumas. Nepakankamas apdairumas ir rÅ«pestingumas nėra suklydimÄ kvalifikuojančios aplinkybės.Be to, nors obligacijų draudžiamumo aspektas pradiniam ieÅ¡kovui bei apeliantei ir nebuvo atskleistas pakankamai aiÅ¡kiai, negalima ignoruoti Å¡ioje byloje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, patvirtinančių, jog Å¡is aspektas nebuvo jiems esminis, lemiantis apsisprendimÄ sudaryti ginčo sutartį ar jos nesudaryti.

Sandoriai sudaryti laisva valia, o jų sudarymo skubotumas ir neįsigilinimas į visÄ reikiamÄ informacijÄ , nepriklausomai nuo ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio amžiaus ir iÅ¡silavinimo, fizinės sveikatos, reiÅ¡kia nepakankamÄ atidumÄ ir rÅ«pestingumÄ , bet dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sandorio esmės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje patvirtino, kad banko darbuotoja nurodė, jog už obligacijas mokamos 4, 4,5 proc. metinės palÅ«kanos, kai pagal prieÅ¡ tai pasiraÅ¡ytÄ terminuoto indėlio sutartį buvo mokamos 2,9 proc. palÅ«kanos.

Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad jų valia buvo gauti didesnę finansinę grÄ Å¾Ä palÅ«kanų forma. Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga pripažintina ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovei 2011 m. balandžio 15 d. sudarius vienÄ iÅ¡ ginčo sutarčių, vėliau jos sutuoktinis taip pat pasirinko sudaryti ne terminuotojo indėlio, o obligacijų pirkimo sutartį. Tarp obligacijų pirkimo sutarčių sudarymo yra net penkių mėnesių skirtumas, per kurį sutuoktiniai, jeigu bÅ«tų domėjęsi pasirinktu investiciniu produktu, turėjo visas galimybes tiek susipažinti su paminėtais, nors ir didelės apimties, banko pateiktais dokumentais (Prospektas, Galutinės sÄ lygos), tiek ir iÅ¡siaiÅ¡kinti obligacijų, kaip vertybinių popierių, draudžiamumo aspektÄ .Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad bankas, ieÅ¡kovams atvykus į jo patalpas, bÅ«tų skubinęs, spaudęs ieÅ¡kovus greičiau sudaryti sutartis ir nesudaręs sÄ lygų susipažinti su visais dokumentais.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovams niekas netrukdė įsigilinti į pateiktÄ informacijÄ , apsvarstyti visas rizikas, o ta aplinkybė, kad jie patys savo noru jos neskaitė arba sudarė sutartis net neapsvarstę Å¡io investavimo bÅ«do, kaip jau nurodyta pirmiau, patvirtina tik jų pačių didelį nerÅ«pestingumÄ , nesudarantį pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais pagal CK 1.90 ar 1.91 straipsnius. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje vertindamas galimÄ ieÅ¡kovų suklydimÄ ar suklaidinimÄ , jo esmingumÄ pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė keliamiems klausimams įvertinti reikÅ¡mingas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovų suklydimas nevertintinas kaip esminis, o tyčinių Banko veiksmų, kuriais ieÅ¡kovai buvo suklaidinti, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovai nesuklydo ir nebuvo suklaidinti dėl sudaromų sandorių esminių sÄ lygų, laisvu savo apsisprendimu sudarė obligacijų įsigijimo sutartis ir suvokė jomis prisiimamÄ rizikÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo IeÅ¡kovės atskirasis skundas atmestas, todėl vertinamas tik atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovės klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė LAB bankas Snoras pateikė įrodymus, kad dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 245,29 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad atsakovės atstovai atstovavo ne vienoje panaÅ¡ioje byloje, atsiliepimuose į apeliacinius skundus iÅ¡ esmės atkartojama atsiliepimuose į ieÅ¡kinius iÅ¡dėstyta pozicija, mano, jog egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti atsakovės turėtų iÅ¡laidų dydį, kad bylÄ pralaimėjusiai ieÅ¡kovei nebÅ«tų perkelta atsakovės nepagrįsto iÅ¡laidavimo kompensavimo naÅ¡ta (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.)). Taikant CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas taisykles spręstina, kad atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Laikytina, kad Å¡i suma yra pagrįsta ir realiai atitinka atsakovės už suteiktas atstovavimo paslaugas patirtas iÅ¡laidas.

   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .    Priteisti atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui Snoras (j. a. k. 112025973) iÅ¡ ieÅ¡kovės G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

              Teisėjai                                                    Rasa Gudžiūnienė                                                                  Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                                 Gintaras Pečiulis