1c18b358-e10b-4d87-8624-89ead35528bf · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-6875-243/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01501-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.1; 28.2; 28.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 19 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, dalyvaujant pareiškėjui V. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.

G. patikslintÄ skundÄ atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2018 m. liepos 3 d. sprendimų Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2556-12013 ir Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2555-12010 panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. G. patikslintu skundu teismo praÅ¡o panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimus Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2556-12013 ir Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2555-12010, kuriais atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Nurodo, jog 2017 m. gruodžio 12 d. praÅ¡ymais kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Klaipėdos skyrių, praÅ¡ydamas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėse bylose apskundžiant Lietuvos advokatÅ«ros Advokatų garbės teismo (toliau – Advokatų garbės teismas) 2017 m. gegužės 8 d. sprendimÄ Nr. GT-871 ir Lietuvos advokatÅ«ros Advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba) 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme.

Tarnyba praÅ¡ymų netenkino Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu dėl atstovavimo bylose neperspektyvumo. Teigia, jog Tarnyba negalėjo nuspręsti apie nagrinėjamų bylų neperspektyvumÄ , nes neturėjo skundų, nutarčių ir kitų dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galėjusi padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ . Nurodo, jog iÅ¡ advokatų sÄ raÅ¡o yra iÅ¡brauktas dėl nesumokėtų advokatÅ«ros bendriems reikalams mokesčių.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl neįgalumo jis negali save tinkamai atstovauti, todėl atsakovės argumentas, kad jis, bÅ«damas teisininku, gali tai padaryti yra nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o patikslintÄ skundÄ patenkinti. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 32-33). Nurodo, jog 2017 m. gruodžio 12 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gauti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ apskundžiant Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimÄ ir Advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ .

Nurodo, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimais buvo atsisakęs pareiÅ¡kėjui teikti antrinę teisinę pagalbÄ , tačiau Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2059-609/2018 panaikino Å¡iuos sprendimus. Atsakovės teigimu, Tarnybos Klaipėdos skyrius, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, 2018 m. liepos 3 d. sprendimais atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbÄ Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 ir 5 punktuose numatytais pagrindais, nes atstovavimas neperspektyvus, pareiÅ¡kėjas yra buvęs advokatas, galintis gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba.

Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo ieškinius atmetė kaip nepagrįstus, todėl teisinės pagalbos teikimas būtų buvęs neperspektyvus, nes pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimų Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2556-12013 ir Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2555-12010 (toliau – skundžiami sprendimai, Sprendimai), kuriais atsisakyta pareiškėjui V.

G. teikti antrinę teisinę pagalbÄ , teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPÄ®), kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sÄ lygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbÄ , taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia.

Net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama, įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimÄ (VGTPÄ® 9 straipsnis), sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡tyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .

Atlikti tokį vertinimÄ yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2017 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017). Antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra iÅ¡vardinti VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalyje.

Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalį, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:

1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;

2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus; <...> 5) pareiÅ¡kėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į TarnybÄ , praÅ¡ydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėse bylose jo interesų atstovavimui ir procesinių dokumentų rengimui, ginčijant Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimÄ , kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda – siÅ«lymas panaikinti sprendimÄ pareiÅ¡kėjÄ pripažinti advokatu ir Advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ iÅ¡braukti jį iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o (b. l. 34-38, 61-65).

PareiÅ¡kėjui 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimais buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ atsisakyta. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 28 d sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2059-609/2018 panaikino atsakovės sprendimus (b. l. 12-20). Tarnybos Klaipėdos skyrius skundžiamais 2018 m. liepos 3 d. sprendimais, vadovaudamasi VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 5 punktais, pareiÅ¡kėjui atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbÄ . Sprendimuose nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2252-640/2018 pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinius atmetė kaip nepagrįstus ir kad pareiÅ¡kėjas nuo 1995 metų buvo praktikuojantis advokatas, teikęs teisines paslaugos, yra susipažinęs su teisės aktais ir žino kaip parengti įstatymo reikalavimus atitinkančius teismo dokumentus (b. l. 6-7).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, siekiant užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , numatyta, kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia, ir kad pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimÄ suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013, 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1729-575/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobÅ«džio. VertinimÄ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti, įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų faktinių duomenų visumÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPÄ® taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiÅ¡kinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina iÅ¡spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ) praÅ¡yme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sÄ lygoms, kurios yra teisiÅ¡kai bÅ«tinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas.

Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Remiantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2016 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2482-575/2016).

Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamų sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo jų priėmimo metu ir antrinės teisinės pagalbos aktualumo Å¡iuo metu, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetencijÄ nagrinėti vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumÄ , buvusį jų priėmimo metu, t. y. vykdyti vieÅ¡ojo administravimo subjektų kontrolę. Administracinio teismo kompetencijos nagrinėti vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumÄ , buvusį jų priėmimo metu, negali paneigti vėlesnis administracinių sprendimų panaikinimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3449-602/2017 ir kt.).

Administraciniams teismams priskirtos nagrinėti dvejopo pobÅ«džio bylos, tai bylos, kuriose teismas priima sprendimÄ dėl reikalavimo esmės (pvz., žalos atlyginimo bylos) ir bylos, kuriose teismas nepriima sprendimo dėl reikalavimo esmės, o tik patikrina vieÅ¡ojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumÄ . Pirmuoju atveju teismas vykdo subjektinių teisių gynimÄ (angl. recours subjectif), antruoju atveju teismas užtikrina objektyvios teisinės tvarkos apsaugÄ (angl. recours objectif). Nagrinėjamoje byloje teismas vykdo kontrolinio pobÅ«džio (angl. a review) funkcijÄ , kuri nustato galimybę patikrinti vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktų teisėtumÄ pagal ABTÄ® 3 straipsnyje administraciniam teismui suteiktus įgaliojimus.

Ä®vertinus tai, jog skundžiami sprendimai Å¡iuo metu yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir galiojantys, teismas, vykdydamas kontrolinio pobÅ«džio funkcijas, privalo Å¡ioje byloje vertinti tokių sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ net ir tuo atveju, jei tokie Sprendimai prarado aktualumÄ . Skundžiamuose sprendimuose nurodyti trys antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, numatyti Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 5 punktuose, tačiau faktinės aplinkybės nurodytos tik dėl 2 ir 5 punktų, nurodant atstovavimo neperspektyvumÄ dėl to, kad pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinys yra iÅ¡nagrinėtas ir atmestas kaip nepagrįstas ir tai, kad jis buvęs advokatas, todėl valstybės teisinė pagalba jam gali bÅ«ti neteikiama.

Atsakovė nurodė skundžiamuose sprendimuose teisinį pagrindÄ , numatytÄ Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte, kai antrinės teisinės pagalbos neteikiama, esant akivaizdžiai nepagrįstiems reikalavimams, tačiau nenurodė faktinių aplinkybių ir jų nevertino. Toks pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, todėl nurodytu pagrindu sprendimai pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinius dėl Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo ir Advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstus.

PareiÅ¡kėjas šį sprendimÄ turėjo teisę apskųsti per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Tarnybos Klaipėdos skyrius sprendimus priėmė 2018 m. liepos 3 d., t. y. tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas turėjo teisę paduoti apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimo. PareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį teismas priėmė ir nagrinėjo. Tai, kad teismas atmetė pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį negali bÅ«ti vertinama kaip atstovavimo neperspektyvumas. PareiÅ¡kėjui suteikus antrinę teisinę pagalbÄ , padedant jam rinkti ir teikti įrodymus civilinėje byloje, atstovaujant jį nagrinėjant bylÄ teisme, tikėtina, kad jis galėjo kitaip įgyvendinti savo procesines teises.

Atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobÅ«džio. Atsakovei skundžiamuose sprendimuose nurodžius priimtÄ pareiÅ¡kėjui nepalankų teismo sprendimÄ civilinėje byloje, kurioje jis prašė jam suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , ir nenurodžius kitokių vertinamų aplinkybių, tokie atsakovės sprendimai vertintini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimÄ (bylÄ ), galėjo nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar reikalavimas apginti materialiÄ jÄ teisę yra pagrįstas, o ne Tarnyba priimdama skundžiamus sprendimus po teismo sprendimo priėmimo.

Pagal LITEKO duomenis V. G. dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimo padavė apeliacinį skundÄ . Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi jam nustatė 14 dienų terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti, jis padavė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atskirÄ jį skundÄ atsisakė priimti ir nutarė skundÄ grÄ Å¾inti. V. G. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 340 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis gali bÅ«ti apskųsti ir peržiÅ«rėti kasacine tvarka. CPK nenumato ribojimo V. G. kasacine tvarka apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties. Spręstina, jog civilinė byla procesine prasme nėra baigta nagrinėti ir naujais Tarnybos sprendimais pareiÅ¡kėjui, atitinkant įstatymų nustatytus reikalavimus, galėtų bÅ«tų suteikta antrinė teisinė pagalba skundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį kasacine tvarka.

Vertinant šias aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjo ginčas dėl Advokatų garbės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo ir Advokatų tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo panaikinimo neprarado aktualumo ir perspektyvumo. Tarnybos skundžiamuose sprendimuose vienas iš antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų nurodytas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 5 punktas, nurodant, kad pareiškėjas nuo 1995 metų buvo praktikuojantis advokatas, teikė teisines paslaugas, yra susipažinęs su teisės aktais ir žino kaip parengti įstatymo reikalavimus atitinkančius teismo dokumentus.

Pagal VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 5 dalį, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiÅ¡kėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas yra 30 procentų darbingas, todėl jo galimybės yra ribotos savarankiÅ¡kai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ nesinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba. (b. l. 88-89). Ä®statyme nėra numatyta, kad tokiam asmeniui gali bÅ«ti neteikiama antrinė teisinė pagalba.

PareiÅ¡kėjo buvusi profesinė patirtis esant tokio lygio neįgalumui negali bÅ«ti sutapatinama su besÄ lygiÅ¡ka galimybe pačiam sau teikti tinkamas teisines paslaugas. Civilinėje byloje pareiÅ¡kėjo atlikti kai kurie procesiniai veiksmai, teismui leidžia bÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ padaryti. Teismo vertinimu, atsisakymas suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ Å¡iuo pagrindu taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes visos aplinkybės neįvertintos objektyviai ir tai prieÅ¡tarauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatoms.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad skundžiami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimai Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2556-12013 ir Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2555-12010 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl panaikintini (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai ). Skundas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti pareiÅ¡kėjo V. G. patikslintÄ skundÄ , panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimus Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2556-12013 ir Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-2555-12010, kuriais V. G. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ . Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė