2022-03-16 Nr. AB-6210-3-62-3-02788-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-20-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02788-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1891-261/2021 pagal pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja I. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2019 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. R2-1907 „Dėl prašymo ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą ir Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemas“ (toliau – ir Raštas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21R-779(AG-724/03-2019) (toliau – ir LAGK Sprendimas).

Pareiškėja nurodė, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos buvusio savininko K. R. turėtą žemę Rukeliškių kaime, pagal dabartinį administracinį suskirstymą esantį Meškeriotojų ir Svajonių gatvių sankirtoje, Vilniuje. Pareiškėja, 1996 m. gegužės 31 d. pateikusi prašymą, pageidavo, kad nuosavybės teisės jai būtų atkurtos natūra turėtoje vietoje. Tačiau tai negali būti padaryta, nes žemė, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją.

Pareiškėja paaiškino, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001 m. gegužės 31 d. atliko buvusio savininko K. R. turėtos žemės kartografavimą ir nustatė, kad jam priklausęs žemės plotas nebuvo priskirtas valstybinės reikšmės miškui – tai patvirtina 2001 m. Vilniaus miesto savivaldybės želdynų akcinės bendrovės „Vilniaus zunda“ Valakupių girininkijos miškų grupių planas M1:10 000.

Pareiškėjos teigimu, ji 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į su prašymu (toliau – ir Prašymas) į Tarnybą nurodydama, kad žemės plotas, patenkantis į buvusio savininko K. R. turėtą žemės plotą ties Meškeriotojų ir Svajonių gatvių sankirta, neatitinka miško sąvokos, nes nurodytame medžių plote medžių skalsumas yra mažesnis kaip 0,3. Šiame žemės plote invazinės medžių rūšys, medžiai įveisti žmogaus, nėra miško medžiai. Pareiškėjos pateikti duomenys – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „NTVALDA“ 2019 m. gegužės 29 d. parengta miško paskirties sklypo Meškeriotojų g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančio į K. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas, situacijos su naudmenomis schema ir 2019 m. gegužės 31 d. specialisto išvada patvirtina, kad ginčo žemės plotas neatitinka miško sąvokos ir gali būti grąžintas pareiškėjai. Pareiškėja prašė ištaisyti valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidą ir patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Atsakovas skundžiamame Rašte nurodė, kad neturi teisinio pagrindo siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų ginčo teritoriją, kuri atitinka miškui keliamus reikalavimus.

Pareiškėjos įsitikinimu, dalis ginčo teritorijos nėra miškas. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsnio nuostatas mišku nelaikomas žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas mažesnis kaip 0,3. Ginčo teritorija užima tik dalį Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo – 1 055 kv. m. Šiame plote auga tik invazinės, žmogaus sodintos medžių rūšys ir medžiai, kurių skalsumas apie 0,2. Tarnyba, 2019 m. rugsėjo 12 d. atlikusi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenų patikrinimą vietoje, Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksaciniame sklype nustatė, kad ginčo teritorijoje iš 1 055 kv. m ploto, kurį atribojo UAB „NTVALDA“, o 2019 m. gegužės 31 d. įvertino miškų inžinierius K. P., 170 kv. m sudaro miško aikštelė, iš visų pusių apsupta medyno, o likusią 885 kv. m teritoriją užima medynas, kurio skalsumas 0,6. Pareiškėja pažymėjo, kad minėtoje teritorijoje miškas buvo veisiamas tikslingai, nes apie 30 proc. medyno sudaro kultūrinės kilmės medžiai.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, gavęs jos Prašymą tikslinti valstybinės reikšmės miškų schemą, privalėjo atlikti sklypinę miškų inventorizaciją, vadovaudamasis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) įtvirtintu miškotvarkos darbų reglamentavimu. Pareiškėja nurodė, jog skirtingo skalsumo medynai turi būti skirstomi į skirtingus taksacinius sklypus. Kaip matyti iš 2005–2006 m. nuotraukos, 8 taksacinio sklypo dalyje (ginčo teritorijoje) pasodinti jauni medeliai, kurių amžius ir skalsumas dvigubai skiriasi nuo likusioje 8 taksacinio sklypo dalyje esančio medyno. Instrukcijos 1 priedo 1.26 punkte nurodyta, kad medyno taksaciniai rodikliai nulemia kvartalo dalies atskyrimą nuo kitų dalių. Ginčo teritorijoje medžių skalsumas, aukštis, skersmuo žymiai skiriasi nuo kitos taksacinio sklypo dalies, todėl ginčo teritorija, priešingai negu teigiama skundžiamame Rašte, nepagrįstai įtraukta į 8 taksacinį sklypą.

Pareiškėjos manymu, skundžiamas Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Jame aprašytos aplinkybės ir pridėti duomenys apie visą Vilniaus miesto Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinį sklypą, tačiau pareiškėja teigė, jog tik 0,1055 ha dalis šio sklypo neatitinka miško sąvokos. Pareiškėjos nuomone, atsakovas patikrinimo metu netinkamai taikė Instrukciją, į Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinį miško sklypą nepagrįstai įtraukė teritoriją, kurioje medyno taksaciniai rodikliai dvigubai skiriasi nuo likusios taksacinio sklypo dalies medyno taksacinių rodiklių. Patikrinimo metu atsakovas turėjo vertinti pareiškėjos prašyme nurodytą 0,1055 ha teritoriją.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, jog ginčo teritorija patenka į Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinį sklypą. Ginčo teritorijoje esantis miško žemės plotas Miškų kadastre registruotas pagal 2002 m. inventorizacijos duomenis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Nagrinėjama teritorija miško žemės plotui buvo priskirta ir 1986 m. miškų inventorizacijos metu. Ginčo teritorija patenka į miško žemės plotą, kurį sudaro 0,3855 ha žemės plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus 2016 m. rugpjūčio 1 d. kadastrinius matavimus žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 44/2069382.

Atsakovas nurodė, kad gavus pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 14 d. Prašymą, kuriuo buvo prašoma ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą bei patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą 1 055 kv. m teritorijoje, esančioje Svajonių g. ir Meškeriotojų g. sankirtoje, Vilniuje, buvo atliktas Miškų kadastro duomenų patikrinimas vietoje ginčo taksaciniame sklype ir nustatyta, kad šiame taksaciniame sklype 0,5 ha plote auga mišrios kilmės, įvairiaamžis, apie 0,6 skalsumo, su 0,017 ha ploto intarpu (miško aikštė) medynas. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad ginčo teritorijoje iš 1 055 kv. m ploto, kurį atribojo UAB „NTVALDA“, o 2019 m. gegužės 31 d. įvertino miškų inžinierius K. P., 170 kv. m sudaro miško aikštė, iš visų pusių apsupta medyno, o likusią 885 kv. m teritoriją užima medynas, kurio skalsumas 0,6. Minėtoje teritorijoje miškas buvo veisiamas tikslingai, nes apie 30 proc. medyno sudaro kultūrinės kilmės medžiai. Vadovaujantis archyviniais bei Tarnybos nustatytais faktiniais duomenimis, darytina išvada, kad tiek ginčo taksacinis sklypas, tiek jo dalis, patenkanti į ginčo teritoriją, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Atsakovas teigė, kad aplinkybė, jog ginčo teritorijoje yra miško aikštė ir retesnė augmenija, pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 18 punktuose apibrėžtą miško ir miško žemės sąvokas nėra teisinis pagrindas siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Pareiškėjos nurodomas klaidos taisymo pagrindas bei jos apimtis paneigia, jog ginčo atveju buvo padaryta klaida ir kad ji gali būti taisoma Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 13.2 punkte nurodyta tvarka. Ginčo sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Nagrinėjama teritorija priklauso miško masyvui, išbraukti šio sklypo iš valstybinės reikšmės miškų plotų Tarnyba neturi teisinio pagrindo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Tarnybai gavus pareiškėjos Prašymą Tarnybos pareigūnai, atlikę patikrinimą vietoje, 2019 m. rugsėjo 12 d. surašė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1443 (toliau – ir Aktas), kuriame nurodė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksaciniame sklype 0,5 ha plote auga mišrios kilmės, įvairiaamžis, apie 0,6 skalsumo, su 0,017 ha ploto intarpu (miško aikštė), medynas, kuris atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimo metu buvo nustatyti 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo nauji taksaciniai rodikliai, nurodyti Taksacinėje kortelėje (Akto Nr. 4 priedas), kurie patvirtina, jog 0,5 ha plote auga 4 pušys (P) – 55 metų amžiaus, 2 (P) pušys 22 metų amžiaus, 1 eglė (E) – 22 metų amžiaus, 3 kiti minkštieji lapuočiai (Km) – 50 metų amžiaus, 1 blinkė (B1) – 30 metų amžiaus, klevas (K) – 25 metų amžiaus, bendras skalsumas 0,6, yra intarpas 0,017 ha miško aikštelė. Pareiškėjos pateikto Vilniaus miesto savivaldybės miškų Valakupių girininkijos 2000 m., patikslinto 2005 m., taksoraščio duomenys, jog dabartinėje 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo 0,5 ha ploto teritorijoje, anksčiau patekusioje į sklypą Nr. 58, augo 6 pušys (P) – 10 metų amžiaus, 3 uosiai (U) – 40 metų amžiaus, 1 eglė (E) – 10 metų amžiaus, pušis (P) – 40 metų amžiaus, bendras medyno skalsumas 0,7. Patikrinimo metu medyno skalsumas sumažėjo iki 0,6. Tačiau, teismo vertinimu, tai nebuvo prielaida patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, nes dabartinė 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo 0,5 ha ploto teritorija atitiko Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtus miško sąvokos kriterijus. Teismas atkreipė dėmesį, jog ir 2001 m. Vilniaus miesto savivaldybės želdynų bendrovės „Vilniaus Zunda“ Valakupių girininkijos miškų žemėlapio grafiniai duomenys leidžia konstatuoti, jog ir anksčiau ginčo teritorija, nors ir nebuvo apaugusi mišku, pateko į miško ribas.

Teismas nurodė, kad Taksacinių duomenų išrašas (Akto Nr. 1 priedas), patikrinimo metu Taksacinėje kortelėje (Akto Nr. 4 priedas) nurodyti duomenys ir Vilniaus miesto savivaldybės miškų Valakupių girininkijos taksoraščio 2000 m., patikslinto 2005 m., duomenys patvirtina, jog ginčo teritorijos dalyje medyno sudėtis ir amžius natūraliai per daugybę metų keitėsi. Kaip matyti iš pateiktų Miškų kadastro tekstinių ir grafinių duomenų, ginčo žemės dalyje 0,38 ha buvo inventorizuota miško žemė, kurioje medyno rūšinė sudėtis, skalsumas nevienodas. Lyginant 2019 m. patikrinimo metu nustatytus taksacinius duomenis su 2000 ir 2005 m. taksaciniais duomenimis apie medžių rūšis, amžių ir skalsumą, akivaizdu, jog 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo 0,5 ha ploto teritorijoje 2000 ir 2005 m. jau augo medžiai, kurių amžius nuo 10 iki 40 metų. Lyginant 2000 m. (patikslinti 2005 m.) ir 2019 m. taksoraščių kokybinius ir kiekybinius rodiklius, jie jokių abejonių dėl medžių amžiaus ar kitų rodiklių teisingumo nekelia, priešingai – minėtų taksoraščių duomenys yra nuoseklūs, medžių amžius ir kiekis realus ir tikėtinas. Nurodyti taksaciniai ginčo sklypo rodikliai neprieštaravo taksoraščio ištraukai, pateiktai prie Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. gegužės 28 d. pažymos Nr. 115875 apie tekstinius Miškų kadastro duomenis, kurioje atsispindėjo ginčo sklypo nuosekli charakteristika, patvirtinanti apie natūralius medyno ir miško žemės pokyčius. Akivaizdu, jog Vilniaus miesto savivaldybės miškų Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo 0,5 ha ploto teritorija per atitinkamą laikotarpį natūraliai keitėsi ir pagal nustatytus minėtus Taksoraščių kokybinius ir kiekybinius rodiklius bei atitiko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse numatytą miško ir miško žemės sąvokų apibrėžimą, nes ginčo žemės plotas buvo apaugęs mišku ir užimtas miško žemės.

Teismas nurodė, kad patikrinimo metu ginčo teritorijoje esantis miškas ir miško aikštelė pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ginčo teritorija neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Ginčo teritorijoje esantis miško žemės plotas Miškų kadastre registruotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 ir priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams pagal 2002 m. inventorizacijos duomenis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. birželio 12 d. išrašas, Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. birželio 12 d. pažyma Nr. 98342 apie tekstinius Miškų kadastro duomenis ir 2019 m. birželio 12 d. pažyma Nr. 98343 apie grafinius Miškų kadastro duomenis, miškų žemėlapio fragmentas patvirtina, jog ginčo teritorija pateko į miško žemės 0,3855 ha plotą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksaciniame 0,50 ha ploto sklype. Teismas pažymėjo, kad miško aikštelė patenka į Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžtą miško žemės sąvoką ir laikytina miško žeme.

Teismas nurodė, kad nesivadovavo specialisto išvada ir specialisto Š. B. teismo posėdyje pateiktu paaiškinimu, jog atliekant miško inventorizaciją Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo 0,5 ha ploto teritorijoje buvo privalu šiaurinę ir pietinę sklypo dalis vertinti atskirai. Teismas pažymėjo, jog specialistas Š. B., pateikęs 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadą, ginčo teritoriją įvertino pagal miško inventorizacijai keliamus reikalavimus, tačiau nurodytu atveju nebuvo atliekama miško inventorizacija ir šiai procedūrai atlikti Instrukcijos reikalavimai nebuvo taikomi.

Tarnybos specialistai, atlikę patikrinimą, ištraukoje iš Miškų kadastro (Akto Nr. 2 priede) grafiškai pažymėjo 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo dalis, kuriose esanti teritorija atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, ir kuriose neatitiko minėtų reikalavimų. Miškų kadastro žemėlapio ištraukoje buvo pažymėta Nr. 8-3 ginčo teritorijos 1 055 kv. m dalyje įsiterpusi 170 kv. m miško aikštelė, kurioje augantys pavieniai medžiai nesudarė 0,3 medyno skalsumo, likusioje 885 kv. m ginčo teritorijos dalyje augo skirtingo amžiaus ir dydžio medžiai, kurių skalsumas sudarė 0,6. Tarnybos specialistai teismo posėdyje paliudijo, kad ginčo teritorijos dalyje medyno rūšinė sudėtis ir skalsumas buvo nevienodas, buvo nustatyta įsiterpusi miško aikštelė; buvo vertinamas vientisas 1 kvartalo 8 taksacinis sklypas, sklypo teritorija atitiko miško ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Teismas, įvertinęs Instrukcijos 1 priedo 1.26 punkte ir 4 priedo 3 punkte nurodytą reglamentavimą, darė išvadą, kad atsakovo specialistai, atlikę ginčo teritorijos patikrinimą, neturėjo teisinių prielaidų ir teisinio pagrindo 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo teritoriją siūlyti skaldyti į mažesnio ploto sklypus ir vertinti kitaip nei nurodyta Akto išvadose, todėl pareiškėjos argumentai, jog ginčo teritorijos 0,1055 kv. m ploto dalis nepagrįstai įtraukta į 1 kvartalo 8 taksacinį sklypą pagal taksacinius rodiklius, nepagrįsti. Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėtų liudytojų nuosekliais paaiškinimais ir Akto išvadomis, o specialisto Š. B. paaiškinimai ir specialisto išvada, teismo vertinimu, nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo abejoti, jog ginčo teritorija atitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateikta UAB „NTVALDA“ 2019 m. gegužės 29 d. parengta miško paskirties sklypo Meškeriotojų g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos su naudmenomis schema ir Specialisto išvada nepaneigia atsakovo specialistų Akte nustatytos faktinės aplinkybės, jog Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinio 0,50 ha sklypo teritorijos 0,38 ha dalyje prie Meškeriotojų ir Svajonių gatvių sankirtos, į 1055 kv. m ginčo teritoriją yra įsiterpusi 0,017 ha žemės ploto miško aikštelė, kuri patenka į minėto 0,38 ha ploto miško žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksaciniame 0,50 ha sklype UAB „NTVALDA“ pažymėtos naudmenos ir Specialisto išvadoje nurodyta sklypo charakteristika, jog ginčo 1 055 kv. m sklypas neapaugęs mišku, nepaneigia vertinimo, jog ginčo teritorija atitinka miško žemei keliamus reikalavimus.

Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypas Miškų kadastre registruotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 ir priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams pagal 2002 m. inventorizacijos duomenis. Iki tol pagal 1986 m. ir 2001 m. inventorizacijos duomenis ginčo teritorija buvo užimta miško žeme. Tarnybos 2019 m. birželio 12 d. pažymos Nr. 98342 apie tekstinius Miškų kadastro duomenis, taksoraščio ištrauka apie 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo medžių rūšis, amžių, medyno sudėtį, medynų tūrį, kilmę, taip pat miškų žemėlapio 2019 m. birželio 12 d. fragmentas Nr. 98343 apie miško žemės ribas patvirtina, jog ginčo žemės plotas (0,1055 kv. m) buvo užimtas miško žemės ir pateko į 0,3855 ha miško žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Miškų kadastro ir Akto duomenys leidžia neabejotinai konstatuoti, jog pareiškėjos prašymas ištaisyti sklypinės miškų inventorizacijos klaidą ir patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą išbraukiant šią teritorijos dalį iš valstybinės reikšmės miškų plotų buvo nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinio 0,50 ha sklypo teritorijos 0,38 ha dalis buvo užimta miško žeme ir miško žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip miško žemės sklypas. Teismas nurodė, kad Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

III. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jos skunde išdėstytus reikalavimus.

Pareiškėja teigė, jog bylos medžiaga nepatvirtina teismo išvados, kad pagal 1986 m. ir 2001 m. inventorizacijos duomenis ginčo teritorija buvo užimta miško žeme. 1986 m. ir 2001 m. kartografinė medžiaga patvirtina, kad miškas ginčo teritorijoje nebuvo inventorizuotas. Pareiškėja pateikė 1995–2006 m. ginčo teritorijos ortofotonuotraukas, kurios patvirtina, kad iki 2006 m. jai grąžintinoje žemėje medžių nebuvo. Teismas jų nevertino. Vėliau kaimynai pasodino medžius 0,10 ha teritorijoje, tačiau iki šiol šių medžių skalsumas yra mažesnis kaip 0,3. Teismas be jokio pagrindo nurodė, kad miškas ginčo ploto dalyje galimai ankščiau egzistavo, bet buvo sunykęs ar sunaikintas.

Pareiškėjos nuomone, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nenurodęs, kodėl atmeta ortofotonuotraukas ir specialisto Š. B. paaiškinimus apie miško nebuvimą ginčo teritorijoje.

Ji nesutiko su teismo argumentu, kad ginčo atveju nebuvo atliekama miško inventorizacija. Patikrinimo aktas parengtas pagal Instrukciją. Instrukcijos 1 punkte nurodyta, kad ji reglamentuoja miškotvarkos darbų vykdymą. Viena iš miškotvarkos darbų rūšių – sklypinė miškų inventorizacija. Atsižvelgiant į inventorizacijos rezultatus tikslinamos valstybinės reikšmės miškų schemos. Darytina išvada, kad esant prašymui tikslinti valstybinės reikšmės miškų schemą, atsakovas privalo atlikti sklypinę miškų inventorizaciją. Tai ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju, Raštas priimtas faktiškai atlikus ginčo teritorijos inventorizaciją. Instrukcija nenumato tokios procedūros, kaip teritorijos patikrinimas. Nors Patikrinimo akto Priede Nr. 1 nurodyta, kad taksaciniame sklype medžių skalsumas yra nevienodas, nurodytas tik vienas skalsumas – 0,6, ir neaišku, kur medyno skalsumas yra kitoks. Esant nevienodam medžių skalsumui turėtų būti konkretizuotos taksacinio sklypo vietos, kuriose skiriasi medžių skalsumas.

Taip pat pareiškėja nesutiko su teismo išvada, kad Tarnybos specialistai neturėjo teisinio pagrindo 1 kvartalo 8 taksacinį sklypą siūlyti skaidyti į mažesnio ploto sklypus. Skirtingo medžių skalsumo plotai turėjo būti išskirti į atskirus taksacinius sklypus. Skalsumas yra vienas iš pagrindinių medyno taksacinių rodiklių, atsižvelgiant į kurį vyksta medyno suskirstymas į taksacinius sklypus.

Pareiškėjos įsitikinimu, teismas nepateikė argumentų, kodėl atmetė pareiškėjos argumentus, jog nagrinėjamojoje teritorijoje medžių skalsumas, aukštis, skersmuo žymiai skiriasi nuo kitos taksacinio sklypo dalies, todėl ginčo teritorija nepagrįstai įtraukta į 8 taksacinį sklypą.

Pareiškėja nurodė, jog ginčo teritorija į taksacinius sklypus išskirta netinkamai, nes tame pačiame taksaciniame sklype inventorizuoti skirtingo amžiaus ir skalsumo medžiai. Todėl skundžiamo sprendimo argumentas, kad taksacinio sklypo negalima skaidyti dėl pradėtų ūkinių priemonių, prieštarauja taksacinio sklypo sąvokos turiniui. Skundžiamo sprendimo argumentas, kad 0,5 ha ploto taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, yra neadekvatus pareiškėjos prašymui įvertinti 0,1055 ha ploto sklypo dalį. Valstybinė sklypinė inventorizacija buvo atlikta netinkamai. Pareiškėjos Prašymo esmė – atskirti miško sąvokos neatitinkantį plotą (ginčo teritoriją) nuo medyno, kurio amžius, sudėtis, skalsumas atitinka miško sąvoką.

Internetinio tinklalapio geoportal.lt žemėlapiai rodo ginčo teritorijos raidą nuo 1995 m. ir patvirtina pareiškėjos teiginius apie tai, kad Lietuvoje prasidėjus žemės reformai ginčo teritorijoje medžių nebuvo, vėliau jie be jokio teisinio pagrindo buvo pasodinti, tačiau iki šiol jų skalsumas nesiekia Lietuvos Respublikos miškų įstatyme reglamentuoto skalsumo ribos (0,3). Skundžiamame Rašte aiškiai nurodyta, kad miškas buvo veisiamas. Teisės aktai draudžia savavališkai sodinti medžius valstybinėje žemėje, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjos argumentų dėl miško nebuvimo ginčo teritorijoje.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, be Tarnybos atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Specialisto Š. B. teismui pateikta išvada turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi Š. B. dalyvavo atliekant patikrinimą 2008 m. ir laikėsi priešingos nuomonės nei teismui pateiktoje išvadoje. Be to, specialistas Š. B., pateikęs 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadą, ginčo teritoriją įvertino pagal miško inventorizacijai keliamus reikalavimus, tačiau nurodytu atveju nebuvo atliekama miško inventorizacija ir šiai procedūrai atlikti Instrukcijos reikalavimai nebuvo taikomi. Miškų inžinierių K. P. ir Š. B. išvados yra nepagrįstos. Remiantis archyviniais bei Tarnybos nustatytais faktiniais duomenimis darytina išvada, kad tiek Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinis sklypas, tiek jo dalis, patenkanti į ginčo teritoriją, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja klaidos taisymo teisiniu pagrindu siekia pakeisti sklypinės inventorizacijos duomenis ir tokiu būdu patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant teritorijos dalį iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Klaidos taisymas yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13 punkte. Šio Tvarkos aprašo 13.2 punkte nustatyta, kad schema tikslinama ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

Teismas nurodė, kad pareiškėja ginčija esminius schemos rodiklius ir įrodinėja, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schema 1 055 kv. m teritorijos dalyje neatitinka Miškų įstatymo nuostatų, nustatančių mišką apibrėžiančius kriterijus. Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, atsakovas neturėjo pagrindo pradėti klaidos taisymo procedūros pagal pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymą, kadangi akivaizdžios, nekeliančios abejonių, klaidos nėra, o yra ginčijami schemos rodikliai. Nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo atsisakymą, išdėstytą 2019 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. R2-1907 „Dėl prašymo ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą ir Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemas“, teisėtu ir pagrįstu. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti įrodymų, susijusių su schemos rengimo procedūra, Miškų kadastre registruotų inventorizacijos duomenų ar tikrinti žemės sklypo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre duomenų, nes tai nepatenka į šios bylos ginčo dalyką.

V. Pareiškėja I. P. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1891-261/2021, kuris grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Pareiškėjas pažymi, jog sprendžiant administracinę bylą taikytas Tvarkos aprašas, kuris nustato valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarką. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti. Turint omenyje, kad atkuriant nuosavybės teises, pareiškėjai grąžintinas žemės plotas šiuo metu patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, pareiškėja negalėjo pasirinkti kito savo teisių gynimo būdo, o tik tokį, koks numatytas Tvarkos apraše – prašant tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Schemų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (atsakovas). Todėl pareiškėja pateikė Valstybinei miškų tarnybai savo turimus įrodymus ir argumentus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos neatitikimo faktinei situacijai ir prašė ištaisyti valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidą. Pareiškėja sutinka su teismo argumentu, kad faktiškai ji ginčija valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rodiklius, tačiau teismo išvada, kad atsakovas neturėjo pagrindo pradėti klaidos taisymo procedūros pagal pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymą, kadangi akivaizdžios, nekeliančios abejonių, klaidos nėra, neatitinka Tvarkos apraše nurodytų schemos tikslinimo procedūrų.

Pareiškėjos nuomone, Tvarkos aprašas yra specialioji teisės norma palyginus su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, todėl klaidos sąvoka turi būti suprantama atsižvelgiant būtent į Tvarkos aprašo tikslus ir taikymo sritį. Tvarkos aprašas reglamentuoja valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidos, o ne bet kokios rašymo, skaičiavimo ir pan. techninės klaidos ištaisymo procedūrą. Valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidų taisymas priskirtas miškotvarkos specialistų, turinčių specialių žinių ir patirties sklypinės miškų inventorizacijos srityje, kompetencijai. Savo ruožtu techninei klaidai, kaip ji suprantama VAĮ, ištaisyti, specialių žinių nereikia.

Prašydama ištaisyti valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidą, pareiškėja surinko įrodymus, kad jai grąžintina teritorija neatitinka miško sąvokos – medžių skalsumas joje mažesnis kaip 0,3, teritorijoje auga invaziniai, žmonių sodinti medžiai. Ši klaida nėra ir negali būti akivaizdi, jos taisymas reikalauja specialių žinių, išsilavinimo miškininkystės srityje, todėl priklauso atsakovo kompetencijai. Skirtingai negu nurodė teismas, valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidos, kurių taisymas reglamentuojamas Tvarkos apraše, nėra tapačios skaičiavimo, rašymo, akivaizdžioms klaidoms, kurių taisymą reglamentuoja VAĮ.

Teismas vienareikšmiškai netinkamai aiškino Tvarkos aprašo 13.2 punktą, kuris numato, kad schema tikslinama ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas. Teismas prilygino Tvarkos apraše nurodytas klaidas rašymo, skaičiavimo techninėms klaidoms. Įstatymo leidėjas nepriskiria valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidų prie rašymo, skaičiavimo ar kitų techninių klaidų. Tvarkos aprašas yra speciali teisės norma, skirta klaidoms, padarytoms inventorizuojant valstybinės reikšmės miškus, taisyti. Pareiškėja siekia įrodyti, kad jai grąžintinas plotas neatitinka miško sąvokos, ji gali apginti savo pažeistas teises tik rašant prašymą atsakovui dėl valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidos ištaisymo. Atsakovas turi pareiškėjos prašymą nagrinėti pasitelkiant specialias žinias miškininkystės srityje, vadovaujantis Instrukcija, įvertinti medžių skalsumą, kilmę, augavietę ir motyvuotai atsakyti pareiškėjai. Pareiškėja nesutiko su atsakovo atsakymo motyvais ir pateikė teisinius nesutikimo argumentus teismui. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-4195-492/2019 buvo ginčijamas Valstybinės miškų tarnybos atsisakymas ištaisyti valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidą. Šioje byloje teismas pripažino tinkamu pareiškėjo būdą ginčyti schemos rodiklius. Todėl teismo išvada, kad Miškų kadastre registruotų inventorizacijos duomenų vertinimas nepatenka į šios bylos ginčo dalyką, yra klaidinga.

Teismas nevertino pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo Instrukcijos taikymo, netinkamo pareiškėjos kviesto liudyti specialisto miškininko parodymų vertinimo. Teismas pripažino netinkamu patį pareiškėjos teisių gynimo būdą – ginčijant Raštą. Pareiškėjos manymu, kito būdo ginčyti atsakovo atsisakymą taisyti valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas teisės normos nenumato. Teismui nusprendus priešingai, administracinėje byloje procesas turi būti atnaujintas dėl padaryto esminio materialinės teisės normos pažeidimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Nagrinėjamu atveju pareiškėja I. P. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1891-261/2021 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016).

Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su proceso atnaujinimo pagrindais, nustatytais ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas, ją taikant, 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus, 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018, ;2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020).

Savo prašyme atnaujinti procesą pareiškėja akcentuoja, kad teismas netinkamai aiškino Tvarkos aprašo 13.2 punktą, kuris numato, jog schema tikslinama ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas. Pareiškėjos nurodomos vastybinės sklypinės inventorizacijos klaidos nėra akivaizdžios, todėl šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi VAĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis administracinio sprendimo klaidų ištaisymo procedūrą.

VAĮ 35 straipsnyje (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) įtvirtinta klaidų ištaisymo procedūra. Administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti (VAĮ 35 str. 1 d.). Tuo tarpu specialiajame teisės akte - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos apraše, kuris nustato valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarką ir už tai atsakingas institucijas, yra numatyta Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo procedūra (Tvarkos aprašo III skyrius).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nurodęs, jog klaidos turinys Tvarkos apraše nėra nurodytas, taip pat klaidos apibrėžimo nėra ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ar kitame specialiame teisės akte, todėl aiškinant klaidos sąvoką būtina remtis bendrąja teisės norma, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu, kuriame nurodoma, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Taigi, remiantis minėtu administracinės procedūros taisytinos klaidos apibrėžimu, darytina išvada, jog Tvarkos aprašo 13.2 punkte nurodyta schemos rengimo klaida turėtų būti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizaciją, ar schemos rengimo vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių schemos rodiklių (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1007-261/2015)

Šiuo atveju teismai nustatė, kad miško aikštelė patenka į Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžtą miško žemės sąvoką ir laikytina miško žeme, o pareiškėja įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nepateikė. Pareiškėja, siekdama ištaisyti jos teigimu egzistuojančią valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidą ir patikslinti valstybinės reikšmės plotų schemą, privalėjo tai padaryti vadovaudamasi Tvarkos aprašo nuostatomis. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4195-492/2019, kurioje teismas, vertindamas pareiškėjų reikalavimą patikslinti taksacinio miško žemės sklypo ribą, taip pat vadovavosi Tvarkos aprašo nuostatomis bei nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Rašte išdėstyto atsisakymo (neigiamo sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo, turėjo įvertinti, ar buvo Tvarkos aprašo 13 punkte numatyti schemos tikslinimo pagrindai, tarp jų ir atvejai, kai atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ar miško žemės sklypų kadastrinius matavimus, jų metu nustatomi valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų pokyčiai (13.1.); kai ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas, nustatyta tvarka patikslinami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (13.2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų akivaizdų pažeidimą, galėjusį nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, nepripažintini pagrįstais.

Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėja iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014), t. y. kad dar kartą byla būtų išnagrinėta apeliacine tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė egzistuojant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. P. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1891-261/2021 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1891-261/2021 pagal pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė