Legislator Case Law & Legislation
1c16dca9-bdb3-48ea-8a83-756fe86e9ad2 AI generated

1c16dca9-bdb3-48ea-8a83-756fe86e9ad2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 1c16dca9-bdb3-48ea-8a83-756fe86e9ad2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus AB bankas SNORAS atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas AB bankas SNORAS kreditorinis reikalavimas, civilinėje byloje Nr. B2-1203-343/2009 UAB „Šilna“ bankroto byloje.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Šilna” bankroto bylÄ .

Legislator headnote

AI generated

1c16dca9-bdb3-48ea-8a83-756fe86e9ad2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nesant ginčo Å¡alies praÅ¡ymo, teismas negali taikyti ieÅ¡kinio senaties, todėl tokiu atveju nereikia nustatinėti ieÅ¡kinio senaties termino pradžios ir pabaigos bei spręsti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ .2. UAB „Šilna“ po apelianto jai 2008 m. gruodžio 23 d. siųsto raÅ¡to Nr. M-00120/08 dėl sutarčių nutraukimo, kuriame buvo nurodyti visi UAB „Šilna“ pradelsti įsiskolinimai 2008 m. gruodžio 23 d. datai, kreipėsi į apeliantÄ su praÅ¡ymu nenutraukti kredito sutarčių ir pažadėjo pradelstus įsiskolinimus padengti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2-462/2010                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 126.5 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus AB bankas SNORAS atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas AB bankas SNORAS kreditorinis reikalavimas, civilinėje byloje Nr. B2-1203-343/2009 UAB „Šilna“ bankroto byloje.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Šilna” bankroto bylÄ .

Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtino UAB „Šilna” kreditorių sÄ raÅ¡Ä , tarp jų patvirtino AB bankas SNORAS 2125871,94 Lt kreditorinį reikalavimÄ . Teismas nurodė, kad AB bankas SNORAS pateikė teismui tvirtinti 2217744,32 Lt kreditorinį reikalavimÄ , kurį sudaro 2075036,46 Lt negrÄ Å¾into kredito ir sutartinių palÅ«kanų už naudojimÄ si kreditu sumos ir 142701,86 Lt delspinigiai. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patenkinta reikalavimo dalis dėl AB banko SNORAS įtraukimo į kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 2075036,46 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu.

Teismo posėdyje spręstinas klausimas dėl praÅ¡omų į kreditorinio reikalavimo sumÄ Ä¯traukti delspinigių dydžio pagrįstumo. Kreditorius delspinigių sumÄ apskaičiavo taikydamas 0,05% dydį už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , be to, delspinigius, iÅ¡skyrus delspinigius už vėlavimÄ grÄ Å¾inti kredito sumÄ pagal kredito sutartį Nr. 031-82202-000, paskaičiavo už ilgesnį nei 6 mėnesių senaties terminas laikotarpį. Kreditorius nurodė, jog senaties termino skaičiavimas nutrÅ«ko jam kreipusis į teismÄ dėl įtraukimo į bankroto bylÄ trečiuoju asmeniu.

Teismas nurodė, kad kreditorius nepateikė jokių įrodymų, jog jis buvo kreipęsis į teismÄ dėl netesybų priteisimo. Kadangi sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra vertinamas atsakovo mokumas, tačiau nenagrinėjami į teismÄ besikreipiančio asmens kreditorinių reikalavimų atsakovo atžvilgiu ir konkrečių Å¡ių reikalavimų sudedamųjų dalių dydžių pagrįstumo klausimai, kreipimasis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar praÅ¡ymas įtraukti asmenį į šį procesÄ trečiuoju asmeniu negali bÅ«ti vertinamas kaip reikalavimo priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ pareiÅ¡kimas teismine tvarka, o kartu ir senaties termino tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti nutraukimas.

Atsižvelgiant į teismo pareigÄ bankroto procese, siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , bÅ«ti aktyviam, nepagrįstu laikytinas ir kreditoriaus atstovo argumentas, kad senatis negali bÅ«ti taikoma, kadangi to nepraÅ¡o bankrutuojančios bendrovės atstovai. Dėl nurodytų priežasčių kreditoriaus atstovo argumentas, jog netesybos turi bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį nei CK 1.125 str. 5 d. 1 p. įtvirtintas ieÅ¡kinio senaties laikotarpį, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, remiantis CK 6.73 str. 2 d., aiÅ¡kiai per dideles netesybas teismas gali mažinti iki sumos, kuri visiÅ¡kai padengtų kreditoriaus nuostolius.

Teismų praktikoje įprastais laikytini 0,02% delspinigiai už kiekvienÄ pradelsimo vykdyti piniginę prievolę dienÄ . Kreditorius nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog kreditoriaus patirti nuostoliai nagrinėjamoje situacijoje virÅ¡ija įprastus, todėl, atsižvelgiant į vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismo pareigÄ užtikrinti vienodÄ visų kreditorių interesų apsaugÄ , į kreditorinio reikalavimo sumÄ Ä¯trauktina netesybų suma mažintina iki 50835,48 Lt, apskaičiuotų taikant 0,02% delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ dydį už ne ilgesnį nei ieÅ¡kinio senaties terminui lygų 6 mėnesių laikotarpį.Atskiruoju skundu AB bankas SNORAS praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. AtskirÄ jį skundÄ apeliantas grindžia Å¡iais motyvais:1.

Nesant ginčo Å¡alies praÅ¡ymo, teismas negali taikyti ieÅ¡kinio senaties, todėl tokiu atveju nereikia nustatinėti ieÅ¡kinio senaties termino pradžios ir pabaigos bei spręsti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ .2. UAB „Šilna“ po apelianto jai 2008 m. gruodžio 23 d. siųsto raÅ¡to Nr. M-00120/08 dėl sutarčių nutraukimo, kuriame buvo nurodyti visi UAB „Šilna“ pradelsti įsiskolinimai 2008 m. gruodžio 23 d. datai, kreipėsi į apeliantÄ su praÅ¡ymu nenutraukti kredito sutarčių ir pažadėjo pradelstus įsiskolinimus padengti.

Tai yra pagrindas nutraukti ieÅ¡kinio senaties eigÄ kreditoriaus reikalavimams ir juos pradėti skaičiuoti iÅ¡ naujo tik nuo 2009 m. sausio 6 d.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teismų praktikoje įprastais laikytini 0,02 proc. delspinigiai už kiekvienÄ pradelsimo vykdyti piniginę prievolę dienÄ . Ä®statymuose iÅ¡dėstyti kriterijai, kuriais remiantis teismas gali sumažinti netesybų dydį. Netesybas galima mažinti iki tos sumos, kuri visiÅ¡kai padengtų kreditoriaus nuostolius. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad patirti nuostoliai nagrinėjamoje situacijoje virÅ¡ija įprastus.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas BUAB „Šilna“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir nurodo, kad:1.

IeÅ¡kinio senaties termino nutrÅ«kimas ir vėlesnis atsinaujinimas buvo priežastimi, dėl kurios administratorius suklydo, nereikÅ¡damas reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį apelianto reikalavimui už ilgesnį nei ieÅ¡kinio senaties laikotarpį.2. Apelianto praÅ¡omos netesybos yra didelės, todėl teismas pagrįstai svarstė jų dydžio mažinimo klausimÄ . Teismui yra suteikta teisė vertinti visų reikalavimų netesybų dydį ex officio, nes bankroto bylose yra svarbus vieÅ¡ojo intereso gynimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliantas skundžia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė senatį ir sumažino delspinigių dydį.Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai.

Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , jeigu iÅ¡ byloje esančių duomenų gali padaryti iÅ¡vadÄ , kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti iÅ¡vadÄ dėl kreditoriaus pareikÅ¡to finansinio reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių iÅ¡aiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai iÅ¡spręstų nagrinėjamÄ klausimÄ .

Taigi, bankroto bylų nagrinėjimo specifika lemia tai, kad teismas neturi pareigos tvirtinti administratoriaus pateiktus kreditorių pareikštus reikalavimus, remdamasis tik administratoriaus ir kreditorių pateiktais įrodymais, bet privalo būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti teisingam bylos išsprendimui reikšmingus įrodymus. Kadangi bankroto procesas susijęs su viešu interesu, o šiame procese teismas turi būti aktyvus, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo be šalių prašymo taikyti ieškinio senaties.Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas 2008 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. M-00120/08 (t. 2, b.l. 139) UAB „Šilna“ informavo, kad nesumokėjus pradelsto įsiskolinimo bus nutrauktos kredito sutartys.

UAB „Šilna“ 2009 m. sausio 5 d. raÅ¡tu apeliantui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame prašė nenutraukti kredito sutarčių ir nurodė, kad padengs įsiskolinimÄ bankui (t. 2, b.l. 141). Kolegijos nuomone, minėtas raÅ¡tas neįrodo, jog UAB „Šilna“ sutiko mokėti apeliantui delspinigius, todėl negalima teigti, kad nuo 2009 m. sausio 5 d. ieÅ¡kinio senatis nutrÅ«ko. Apeliantas delspinigius paskaičiavo už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Tačiau CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo yra taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pirmosios instancijos teismas delspinigius paskaičiuodamas tik už 6 mėnesius, teisingai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas.Kaip jau minėta, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigių dydį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, įvertinti visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui spręsti bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Å kotijos firma „Forthmill Limited“ v.

UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v.

UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3-3-401/2008).Nagrinėjamu atveju apeliantas delspinigių sumÄ apskaičiavo taikydamas 0,05 proc. dydį už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ . Teisėjų kolegija sutinka apelianto argumentu, kad įstatymuose iÅ¡dėstyti kriterijai, pagal kuriuos teismas gali mažinti netesybų dydį, ir teismų praktikos suformuotos taisyklės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiÅ¡kia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Tačiau ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiÅ«ra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsniu) ir ar iÅ¡ esmės teise naudojosi protingai.

Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino delspinigių dydį iki 0,02 proc., nes toks jų dydis atitinka aukščiau nurodytus principus ir atsižvelgiama į vieÅ¡Ä jį interesÄ ir teismo pareigÄ užtikrinti visų kreditorių interesų apsaugÄ .Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, teisingai aiÅ¡kino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai, visapusiÅ¡kai ir pilnutinai iÅ¡tyrė įrodymus, turinčius reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                              Alė Bukavinienė                                                                          Marytė Mitkuvienė                                                                          Vigintas ViÅ¡inskis