2022-03-09 Nr. AB-5739-3-61-3-04164-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1411-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04164-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. B. H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. B. H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja S. B. H. H. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2021 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 21S31859 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 6K-1329 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad Departamentui pateikė Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), ieško saugumo ir apsaugos, nes į savo kilmės šalį negali grįžti dėl (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdomų žiaurių nusikaltimų ir genocido. Pajutusi realią grėsmę savo gyvybei, bijodama kankinimų ir persekiojimo dėl savo religinių įsitikinimų, pareiškėja atvyko į Lietuvą. Atsakovas priėmė Sprendimą pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvą. Pareiškėja dėl Sprendimo pateikė skundą ikiteismine tvarka, tačiau Komisija jos skundą atmetė.

3. Pareiškėja nesutiko su Komisijos argumentais, jog nėra pagrindo jai suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nes Sprendime pateikta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu.

4. Pareiškėja nurodė, kad Prašymą grindė tuo, jog priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, kurią persekioja ir siekia išnaikinti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja akcentavo, kad yra moteris, (duomenys neskelbtini), todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos paramos prieglobsčio biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus, moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau atsakovas į minėtus reikalavimus neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad informacija apie kilmės valstybę patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini) , juos žudė, kankino, vertė priimti islamą, moterys ir merginos buvo parduodamos vergų turguose bei laikomos seksualinėje nelaisvėje. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) moterų padėtis (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra pasikeitusi: nėra priimti įstatymai, reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris, moterys ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė (duomenys neskelbtini) Vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečių teisių, tačiau atsakovas šią informaciją ignoravo.

6. Pareiškėja nesutiko su atsakovo argumentu, jog grėsmes nėra, kadangi yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini) aktyvumas ir strateginis pajėgumas. Pareiškėja pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko, ką pripažįsta ir pats atsakovas. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės jai, kaip (duomenys neskelbtini) moteriai, (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėja teigė, kad yra priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei net pagal du kriterijus (moteris, (duomenys neskelbtini)), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama ir jos papildomai įrodinėti nereikia. Ji nurodė, kad Prašymas buvo atmestas nepagrįstai, nes jos sveikatai ir gyvybei gresia realus pavojus, todėl jai turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

8. Pareiškėja pažymėjo, kad Komisija nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, susijusių su jos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik nurodė, kad sprendimai yra teisėti, nes pareiškėja neturėjo teisės kirsti Lietuvos Respublikos sieną ir neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Ji atkreipė dėmesį, kad vien sienos kirtimas neturėtų sukelti maksimalių sankcijų, kadangi pareiškėja taip pasielgė siekdama pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

9. Apibendrindama pareiškėja nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių Prašymo atmetimą, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas.

10. Teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra nesaugu dėl bendros situacijos, tačiau ji pati individualios grėsmės savo atžvilgiu nėra patyrusi. Pareiškėja nori likti gyventi Lietuvoje arba išvykti pas savo vyrą į (duomenys neskelbtini).

11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų.

13. Atsakovas teigė, kad pareiškėja Prašymą grindė tuo, jog kilmės valstybėje jaučiasi nesaugi dėl vyraujančios grėsmės (duomenys neskelbtini) ir siekia vykti pas gimines, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra jokios ateities, nes ten ja niekas nesirūpina, todėl jaučiasi nesaugiai. Anot atsakovo, atlikto tyrimo metu, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsakovas nurodė, kad įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjos pasakojimą, taip pat atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos baimė grįžti laikyta nepagrįsta, kadangi pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

14. Tyrimo metu nenustatyta ir realios bei individualios grėsmės pareiškėjai kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės ar pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuota, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos nuomone, kad Komisija nepagrįstai atsisakė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remdamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu nurodė, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjantis Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga.

16. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjos teiginius, kad pareiškėja įrodė jai kylančią individualią grėsmę. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas surinko su pareiškėjos individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją bei įvertino, jog pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini), kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidusi (duomenys neskelbtini), todėl jai žinomi vietiniai papročiai ir kultūra.

Pareiškėjos gyvenamoji vietovė (duomenys neskelbtini) nėra riziką didinantis veiksnys, kadangi remiantis (duomenys neskelbtini) EPPB ataskaita, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėja nėra išsituokusi ar našlė, t. y. ji nepriklauso kategorijai vienišų moterų, kurių padėtis (duomenys neskelbtini) visuomenėje yra ypač sudėtinga (dėl visuomenės smerkimo ar ekonominių sunkumų).

Tikėtina, jog ji turėjo vyriško palaikymo tinklą, kuris jai padėjo ir suorganizavo kelionę į Europą. Pareiškėjai finansiškai padėjo (duomenys neskelbtini) gyvenantys giminaičiai. Apklausos metu pareiškėja nenurodė kitų priežasčių, išskyrus priklausymą (duomenys neskelbtini), dėl kurių ji gali patirti persekiojimą, taip pat nebuvo pastebėta jokių užuominų, kurios pagrįstų tikimybę, kad pareiškėja ateityje galėtų patirti netinkamą elgesį dėl savo lyties. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta.

Atsakovas pažymėjo, kad įvertinus visas nustatytas aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini) smurto, kaip ir aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad pareiškėja Prašymą dėl jai kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje iš esmės grindė tik subjektyvia nuomone ir nepateikė objektyvių įrodymų dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą.

17. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra (toliau - JTPA) parengtame Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove (toliau – JTPA vadovas) nurodo, jog pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. JTPA vadove aiškinama, jog apie visiškai pagrįstos baimės pagrįstumą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai, t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą.

18. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju jokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėjos nurodoma persekiojimo baimė yra objektyvi, nebuvo nustatyta. Atsakovas manė, kad Departamentas tinkamai įvertino pareiškėjos pasakojimo aplinkybes informacijos apie kilmės valstybę kontekste. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atsakovas nurodė, kad nepaisant to, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės narė, Departamentas nenustatė, o pareiškėja neįrodė individualių su jos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika.

19. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjos Prašymą, Departamentas surinko bei įvertino visą aktualią bei su jos individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją, ją cituoja. Taip pat atsakovas pastebėjo, jog Tarptautinė Migracijos organizacija (duomenys neskelbtini) įgyvendina savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, kuria (duomenys neskelbtini) piliečių. Realią pagalbą grįžtantieji ir viduje perkelti asmenys gauna iš Europos valstybių, pavyzdžiui, Norvegijos pabėgėlių tarnybos ir kt. organizacijų, asmenims teikiama teisinė pagalba ir konsultacijos bei kita pagalba. Grįžtantys į (duomenys neskelbtini) gali pasinaudoti valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis.

20. Atsakydamas į pareiškėjos skundo teiginius, kuriais ji nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria buvo išsiųsta iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, nesudarius jai galimybės pačiai išvykti, nurodo, kad pareiškėjos Prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Paaiškina, jog į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik tuomet, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog Prašymo pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjos pagrindinis tikslas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis išvykti. Vadovaujantis Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojo įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 33 punkto bei Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, esant pagrindui manyti, jog pareiškėja gali pasislėpti, terminas savanoriškai išvykti nebuvo suteiktas ir nuspręstą ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

21. Atsakovas pažymėjo, kad draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjos S. B. H. H. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) pilietei S. B. H. H. (S. B. H. H.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; pakeitė Departamento Sprendimo 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) pilietei S. B. H. H. (S. B. H. H.) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, likusią pareiškėjos skundo dalį atmesdamas.

23. Remdamasis proceso dalyvių paaiškinimais ir administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad:

23.1. 2021 m. liepos 5 d. pareiškėja Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardoje pateikė Prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini) ir pabėgo į Lietuvą dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

23.2. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 14 d., metu pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) . Kilmės šalyje gyveno vyro namuose, kartu su jo psichikos liga sergančia seserimi. Mano, kad nei ji pati, nei vyro sesuo (duomenys neskelbtini) neturi ateities, todėl nusprendė atvykti į Lietuvos Respubliką, kad jomis būtų pasirūpinta, būtų suteiktas leidimas gyventi ir pareiškėja galėtų nuvykti į (duomenys neskelbtini) susitikti su savo vyru, su kuriuo ji susižadėjusi jau 15 metų. Pareiškėja teigė turinti dokumentą, patvirtinantį, kad tarp jų (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tradicinė-religinė santuoka, tačiau realiai pora tebėra sužadėtiniai, jungtuvės vyko vyrui nedalyvaujant. Pareiškėja teigė, kad visa vyro šeima taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), todėl vyras kvietė atvykti ir ją, tačiau jos prašymas buvo atmestas, nes ji nemoka (duomenys neskelbtini) kalbos ir negali jos išmokti, kadangi yra neraštinga. Pareiškėja akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) jaučiasi nesaugiai, nes yra neraštinga, neturi jokių perspektyvų, nėra kas ją aprūpintų ir apsaugotų, nes visi artimieji giminaičiai gyvena (duomenys neskelbtini). Paklausta, ar yra patyrusi fizinį smurtą, išskyrė vienintelį atvejį, kuomet (duomenys neskelbtini) ir teko bėgti į kitą miestą. Pareiškėja negalėjo nurodyti kiek kainavo kelionė, kadangi viskuo pasirūpino uošviai. Pareiškėja teigė, kad išgirdusi apie galimybę patekti į (duomenys neskelbtini), nuvyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) lėktuvu atskrido į (duomenys neskelbtini), iš ten iki (duomenys neskelbtini) -Lietuvos sienos atvyko mašina ir pėsčiomis bei kartu su kitais arabais nelegaliai kirto sieną.

23.3. Departamentas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Departamentas Sprendimą motyvavo tuo, kad tyrimo metu nenustatyta prieglobsčio prašytojai realios ir individualios grėsmės tikimybės, taigi konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

23.4. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, pateikė skundą, kuriame nurodė, kad prieglobstis jai nebuvo suteiktas nepagrįstai, Departamentui neįvykdžius pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjos Prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinkus visos aktualios, naujausios ir susijusios informacijos apie kilmės valstybę, todėl prašė panaikinti Sprendimą kaip neišsamų ir nepagrįstą, turintį esminių Prašymo tyrimo trūkumų.

23.5. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą Komisija 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 6K-1329 jį atmetė kaip nepagrįstą. Komisija nurodė, kad, Departamentas prieš priimdamas Sprendimą ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko aktualią informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę. Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė, todėl Sprendimo nėra pagrindo naikinti.

24. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas pažymėjo, kad apklausų metu pareiškėja teigė, jog iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl šalyje vyraujančios grėsmės (duomenys neskelbtini) asmenims ir noro nuvykti į (duomenys neskelbtini) susitikti su giminaičiais, tačiau Departamentas nurodė, jog noras gyventi kitoje valstybėje nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo ir nėra pagrindas pabėgėlio statuso suteikimui. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Taigi buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos gyvenamojoje vietovėje smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, konstatuota, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

25. Teismo vertinimu, Departamentas surinko išsamią informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę, įvertino pareiškėjos paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, kad pareiškėjai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjos subjektyvios prielaidos, jog jai, kaip (duomenys neskelbtini) asmeniui, kilmės valstybėje yra nesaugu, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, todėl negali paneigti atsakovo padarytos išvados.

26. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, analizavo atskirose (duomenys neskelbtini) teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę. Remdamasis EPPB (duomenys neskelbtini) parengtomis gairėmis atsakovas nurodė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas (duomenys neskelbtini) smurto lygis: (duomenys neskelbtini) nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Taip pat pažymėjo, kad nors (duomenys neskelbtini) smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis, tačiau vien buvimo šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

27. Teismas pažymėjo, kad Sprendime buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini). Nors EPPB (duomenys neskelbtini) priskiria prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau atsakovo surinkta informacija patvirtina, kad net ir patenkant į šią grupę ne visi asmenys susiduria su padidinta rizika patirti (duomenys neskelbtini) smurtą. Atsakovas nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kurioje veikia (duomenys neskelbtini). Tos pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išaiškinęs, kad vien aplinkybė, jog asmuo yra (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jis gali būti diskriminuojamas ar jam gali grėsti persekiojimas bei pavojus dėl (duomenys neskelbtini) smurto. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama kokioje teritorijoje prieglobsčio prašytojas, išpažįstantis (duomenys neskelbtini) gyveno (2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

28. Teismas nustatė, kad paskutinė pareiškėjos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kurios (duomenys neskelbtini) nevaldo. Remiantis kilmės valstybės informacija, nuo (duomenys neskelbtini) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Be to, Tarptautinė Migracijos Organizacija (duomenys neskelbtini) įgyvendina savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, kuria (duomenys neskelbtini) pasinaudojo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) piliečių. Realią pagalbą grįžtantieji ir viduje perskelti asmenys gauna iš Europos valstybių, pavyzdžiui Norvegijos pabėgėlių tarnybos ir kitų organizacijų. Asmenims teikiamos teisinės konsultacijos ir kita pagalba. Grįžtantys į (duomenys neskelbtini) gali pasinaudoti valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis.

29. Teismas, įvertinęs, jog Departamentas nerado, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ar diskriminuojami, taip pat atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja gyvena teritorijoje, kurioje (duomenys neskelbtini) smurtas, remiantis (duomenys neskelbtini) EPPB duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, sprendė, kad pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti teismo nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai Sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso.

30. Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog, anot pareiškėjos, (duomenys neskelbtini) ji neturi ateities, darbo, nėra kas ja pasirūpintų, nėra saugu gyventi, pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą taip pat savaime nesudaro teisinio pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pažymėtina, jog ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų), todėl nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo, kaip ir bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje, nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų..

31. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjai Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas sprendė, kad pareiškėja be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nei Departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjos pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestas. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjai. Teismas darė išvadą, kad nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindas vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėja neįvardijo kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjai gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

32. Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tai, jog Departamentas įvertinęs pareiškėjos asmenines savybes ir jos santykį su bendra žinoma kilmės valstybės informacija nerado, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu ji dėl išpažįstamos religijos, tautybės, rasės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra persekiojama ar diskriminuojama, taip pat atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja gyvena teritorijoje, kurioje (duomenys neskelbtini) smurtas, remiantis EPPB duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti, teismo vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl sprendė, kad Departamentas pagrįstai Sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

33. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo teiginiai dėl to, kad Komisija jos skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, neatitinka Tvarkos aprašo 222 punkte įtvirtintos bendros taisyklės, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus.

34. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad pareiškėja įrodė jai kylančią individualią grėsmę, taip pat į tai, kad atsakovas neatsižvelgė, jog ji yra moteris, išpažįsta (duomenys neskelbtini), todėl remiantis ESTT praktika jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai, pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus, moterys ir (duomenys neskelbtini) priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei, teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja Prašymą grindė ne baime kilmės valstybėje susidurti su tam tikromis grėsmėmis ar persekiojimu, o bendra situacija kilmės valstybėje ir siekiu vykti pas giminaičius, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Sprendime išvardintos EPPB išskiriamos moterų grupės, galinčios susidurti su padidinta persekiojimo rizika, šioms grupėms priklausančių moterų padėtis, įvertinta (duomenys neskelbtini) padėtis, (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijos ir aktyvumas. Teismas nurodė, kad pareiškėja nėra viešas ar žinomas asmuo, ji nėra išsituokusi ar našlė, t. y. nepriklauso kategorijai vienišų moterų, kurių padėtis (duomenys neskelbtini) visuomenėje yra ypač sudėtinga dėl visuomenės smerkimo ar ekonominių sunkumų. Teismas manė, kad tikėtina, jog pareiškėjai finansiškai padėjo (duomenys neskelbtini) gyvenantys jos giminaičiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) , visą gyvenimą praleidusi (duomenys neskelbtini) , todėl jai žinomi vietiniai papročiai ir kultūra. Remiantis EPPB ataskaita, žmogaus teisių pažeidimai prieš moteris (duomenys neskelbtini) apima išprievartavimą, smurtą šeimoje, moterų lytinių organų žalojimą, garbės žudymą, laikinas santuokas, seksualinę prievartą ir diskriminaciją. Teismas pažymėjo, jog apklausos metu pareiškėjos buvo klausiama, ar pastaruoju metu dėl (duomenys neskelbtini) ji susidūrė prievarta, tačiau ji atsakė, kad su panašaus pobūdžio veiksmais nesusidūrė. Taip pat pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai nurodė, kad nei pareiškėja, nei tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindžia pareiškėjai kylančios individualios grėsmės.

35. Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad Komisija nepasisakė dėl pareiškėjos motyvų, susijusių su jos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, teismas pažymėjo, kad iš visumos aplinkybių matyti, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas, todėl yra tikimybė, jog pareiškėja gali pasislėpti arba išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį, taigi pagrįstai nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

36. Teismas taip pat vertino Sprendimo dalies, kuria nutarta pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo, teisėtumą ir pagrįstumą. Nors, teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pareiškėja gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į Tvarkoje nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją būtų proporcinga skirti pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Teismas vertino, kad pareiškėjos situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė.

37. Teismas taip pat vertino Sprendimo dalies, kuria nutarta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir atsižvelgęs į SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį ir tai, kad Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką keistina, mažinant draudimo atvykti laikotarpį iki 2 (dvejų) metų, darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

38. Teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, darė išvadą, kad jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

39. Teismas sprendė, kad atitinkamai keistina ir Komisijos sprendimo dalis, kuria pareiškėjos skundas dėl Sprendimo 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas.

40. Teismas likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįsta. Teismas konstatavo, kad netenkinus kitų pareiškėjos skunde nurodytų reikalavimų, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

III. 41. Pareiškėja S. B. H. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja norėtų būti tiesiogiai išklausyta.

42. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad jos prašymas dėl prieglobsčio prašymo buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai.

43. Pareiškėja nesutiktina su teismo argumentais, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

44. Pareiškėja akcentuoja, kad dėl (duomenys neskelbtini) negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą.

45. Pareiškėja pažymi, kilmės šalies informacija patvirtina, kad pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Atsakovas nepaneigė šios grėsmės. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad grėsmes nėra, nes yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vertinimu, (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko, ką pripažįsta ir pats atsakovas. (duomenys neskelbtini).

46. Anot pareiškėjos, Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EASO) pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) veikla (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo. (duomenys neskelbtini).

47. Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) moteriai (duomenys neskelbtini) .

48. Pažymėtina, kad pareiškėja yra moteris ir (duomenys neskelbtini), todėl pagal ESTT praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Šiuo atveju, pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos grupei net pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini)), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia.

49. Pareiškėjas pabrėžia, kad nors EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, tačiau EPPB yra akcentavusi, kad „nurodymai nėra privalomi. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus iš tam tikros kilmės šalies, valstybės narės raginamos atsižvelgti į bendrą analizę ir rekomendacijas. Tačiau jie jiems nėra privalomi. Be to, bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą“.

50. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad EPPB ataskaitoje naudoti apibendrinti duomenys yra (duomenys neskelbtini) metų senumo, taigi, laikytina, kad nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini) . Todėl atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjai kylančios grėsmės patirti (duomenys neskelbtini) smurtą, turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informacija iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjo galimybes apsisaugoti, ypač, kai ji yra iš (duomenys neskelbtini), kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini).

51. Anot pareiškėjos, kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini). Dėl nuolatinių bombardavimų (duomenys neskelbtini) smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo yra nesaugu, todėl vyksta didelė gyventojų migracija.

52. Pareiškėja nurodo, kad akivaizdu, jog jos išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., Prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies.

53. Pareiškėja teigia, kad Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

54. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

55. Pareiškėjos vertinimu, panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

56. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

57. Atsakovas savo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

57.1. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, užsienietės deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

57.2. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Vertinant pareiškėjos individualias savybes ir tai, kad jos kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

57.3. Atsakovas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra saugu, tačiau jokių individualių persekiojimą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė ir savo pasakojime neindividualizavo, kokia konkrečiai grėsmė jai kyla. Atsižvelgdamas į pareiškėjos pasakojimą, Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini) , nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini) . Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Atsakovas pažymi, kad jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėja skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jos skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

57.4. Atsakovas mano, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad Departamentas neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėja priklauso net dviem pažeidžiamoms grupėms: yra (duomenys neskelbtini) ir yra moteris, yra nepagrįsti. Nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjos individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Remdamasis (duomenys neskelbtini) Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA, ankstesnis pavadinimas EPPB) gairėse pateikta informacija, atsakovas pabrėžia, kad nepaisant to, kad prieglobsčio prašytoja yra (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašymas vertintinas individualiai, turėtų būti atsižvelgiama į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, įvairių veiksmų kaupimąsi, kadangi vien tik tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojimas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys ((duomenys neskelbtini) šios teritorijos nevaldo). Atsakovas pažymi, kad vertinant pareiškėjos galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, buvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėja iki šiol saugiai gyveno kilmės valstybėje, nepatiriant grasinimų ar persekiojimo, taip pat ji nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio informacija apie padėtį kilmės valstybėje.

Įvertinus pareiškėjos individualias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini) smurto. Atsakovas akcentavo, kad nors, remiantis ESPA pateikiamais duomenimis, pareiškėja kaip (duomenys neskelbtini) moteris priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau ESPA taip pat nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti (duomenys neskelbtini) smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija).

Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas ESPA ataskaitoje minimas pažeidimas. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini) moteris. Be to, apklausos metu pareiškėja nenurodė kitų priežasčių, išskyrus priklausymo (duomenys neskelbtini), dėl kurių ji gali patirti persekiojimą. Visos apklausos metu nebuvo pastebėta jokių užuominų, kurios pagrįstų tikimybę, kad pareiškėja ateityje galėtų patirti netinkamą elgesį dėl savo lyties.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatuota, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę.

57.5. Pasisakydamas dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų susijusių su tuo, kad Departamentas vadovavosi (duomenys neskelbtini) senumo ESPA ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio ir nevertino naujausios ir aktualios informacijos, atsakovas nurodo, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.

57.6. Dėl Departamento surinktos informacijos patikimumo ir aktualumo, atsakovas pažymi, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl EPPB įsteigimo nuostatas vienas iš EPPB tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas (analogiškos nuostatos yra nustatytos ir 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/2303 dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010). Taigi, ESPA (duomenys neskelbtini) gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje (tiek apie (duomenys neskelbtini) padėtį, tiek apie bendrą saugumo padėtį) yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Pareiškėja skunde nepateikė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame Sprendime, išvadas, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

57.7. Nesutikdamas su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais dėl išsiuntimo į kilmės valstybė ir uždraudimo atvykti, atsakovas iš esmės pakartoja argumentus pateiktus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 58. Byloje nagrinėjamas ginčas, kuris kilo dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjai S. B. H. H. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

59. Prieš pereidama prie ginčo esmės, teisėjų kolegija pasisako dėl pareiškėjos prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant tikrinant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose; pareiškėja apklausta Departamentui nagrinėjant jos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo; Sprendimo pagrįstumas patikrintas nagrinėjant klausimą Komisijoje – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje; byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjai ir jos įgaliotam atstovui; pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių išskirtinių argumentų, kodėl byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka; tokių aplinkybių, kaip jau buvo minėta, nenustatė ir šią bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

60. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sprendime Departamentas pagrįstai nurodė išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

61. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjai galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

62. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).‏‏‎

63. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

64. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

65. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

66. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

67. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

68. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

69. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

70. Byloje nustatyta, jog pareiškėja prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad yra iš (duomenys neskelbtini) ir pabėgo į Lietuvą dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 14 d. apklausos metu pareiškėja nurodė, kad kilmės šalyje gyveno vyro namuose, kartu su jo psichikos liga sergančia seserimi. Pareiškėja manė, kad nei ji pati, nei vyro sesuo (duomenys neskelbtini) neturi ateities, todėl nusprendė atvykti į Lietuvos Respubliką, kad jomis būtų pasirūpinta, būtų suteiktas leidimas gyventi ir pareiškėja galėtų nuvykti į (duomenys neskelbtini) susitikti su savo vyru, su kuriuo ji susižadėjusi jau 15 metų. Pareiškėja teigė, kad visa vyro šeima taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), todėl vyras kvietė atvykti ir ją, tačiau jos prašymas buvo atmestas, nes ji nemoka vokiečių kalbos ir negali jos išmokti, kadangi yra neraštinga. Pareiškėja akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) jaučiasi nesaugiai, nes yra neraštinga, neturi jokių perspektyvų, nėra kas ją aprūpintų ir apsaugotų, nes visi artimieji giminaičiai gyvena (duomenys neskelbtini). Paklausta, ar yra patyrusi fizinį smurtą, išskyrė vienintelį atvejį, kuomet (duomenys neskelbtini) ir teko bėgti į kitą miestą. Kiek kainavo kelionė pareiškėja nežino, nes viskuo pasirūpino uošviai.

71. Departamentas, vertindamas pareiškėjos Prašymo motyvus, remdamasis EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaita ir kitais šaltiniais, nustatė, kad prieglobsčio prašytojos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu rizika didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytoja neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai Sprendimu nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nenustatyta ir realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai tikimybės, nenustatyta, kad pareiškėjai grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas. Departamentas vertino, ar atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju nėra grėsmės pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl (duomenys neskelbtini) smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Departamentas pažymėjo, kad individualų vertinimą, ar pareiškėjai yra pakankama tikimybė patirti persekiojimą, turėtų būti atsižvelgta į rizikos aplinkybes, tokias kaip: kilmės sritis, konservatyvi aplinka, pareiškėjo matomumas, tradicinių lyčių vaidmenų suvokimas šeimoje ir kt. Be to, Departamentas atsižvelgė, kad prieglobsčio prašytoja nėra išsituokusi ar našlė, t. y. ji nepriklauso kategorijai viešų moterų, kurių padėtis (duomenys neskelbtini) visuomenėje yra ypač sudėtinga (dėl visuomenės smerkimo ir ekonominių sunkumų).

Be to, ji turėjo vyriško palaikymo tinklą, kuris jai padėjo ir suorganizavo kelionę į Europą. Tikėtina, kad pareiškėjai finansiškai padėjo (duomenys neskelbtini) gyvenantys giminaičiai. Departamentas konstatavo, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidusi (duomenys neskelbtini), todėl pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Departamentas nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl konstatuota, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

72. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

73. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Departamento surinkta informacija apie pareiškėjos asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad EPPB (duomenys neskelbtini) gairių rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

74. Įvertinus Departamento Sprendimo turinį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija (pvz., (duomenys neskelbtini) Respublikos įstatymais, tarptautinių organizacijų ir atskirų valstybių institucijų surinktais duomenimis) ir pareiškėjos situaciją įvertino individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjos kilmės valstybę buvo pakankami tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį ir atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų. Be to, pareiškėja nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių duomenų, kurie paneigtų Departamento padarytas išvadas.

75. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėja išsiųsta į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

76. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. B. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius