A-552-221-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -221/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00116-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl patikrinimo akto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir atsakovas, Inspekcijos Klaipėdos skyrius) 2012 m. kovo 14 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-480; 2) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą su teigiama išvada; 3) iš atsakovo priteisti 1 100 litų bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas nurodė, kad parengtas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) detalusis planas buvo pateiktas atsakovui patikrinimui, tačiau 2012 m. kovo 14 d. gautas patikrinimo aktas, kurio išvada buvo neigiama. Patikrinimo akte nurodyta, kad detaliojo plano susisiekimo sistemos sprendiniai prieštarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Gargždų miesto generalinio plano, Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikaliojo plano schemos) sprendiniams, kuriuose pro planuojamą teritoriją numatyta įrengti C2 kategorijos gatvę. Pareiškėjo teigimu, šis sprendinys nebegali būti pilnai įgyvendintas, nes jis jau yra pakeistas parengtais detaliaisiais planais. Nurodė, kad specialiojo plano - Gargždų miesto bendrojo plano dalies transporto ir vertikaliojo plano schemos sprendinių tikslinimas - suprojektuotos C2 kategorijos gatvės atkarpoje tarp taškų A ir B parengtas detalusis planas Nr. 4, atliktas neatsižvelgus į specialiojo plano sprendinius ir tokiu būdu užkirto kelią specialiuoju planu suprojektuotos C2 kategorijos gatvės įsiliejimui į krašto kelią Nr. 228 Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai. Atkarpoje C ir D bei G ir F parengtas detalusis planas ir ūkininko ūkio sodybos parinkimo projektas, kurie parengto neatsižvelgus į specialiojo plano sprendinius ir patekimą į šiuos sklypus numatė esamų 6 metrų pločio privažiavimo keliu, suformuotu pagal Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Atkarpoje D ir E parengtas ir patvirtintas detalusis planas, kuris pakoregavo specialiojo plano nebeįgyvendinamus sprendinius ir į suplanuotas teritorijas numatė patekti iš to paties žemėtvarkos projektu suprojektuoto ir esamo 6 metrų pločio vietinės reikšmės kelio. Atkarpoje tarp taškų B ir C specialiuoju planu suprojektuota gatvė yra visiškai nereikalinga, nes prie sklypų yra esamas ir naudojamas 6 metrų pločio privažiavimo kelias yra suformuotas minėtu žemėtvarkos projektu. Teigė, jog šioje atkarpoje yra pilnai išspręstas susisiekimas, todėl įrengti specialiuoju planu numatomą dar vieną gatvę būtų netikslinga, juo labiau, kad jai įrengti savivaldybė iš savininkų turėtų paimti žemę visuomenės poreikiams ir už tai atlyginti rinkos kaina.

Pabrėžė, kad atsakovas, tikrindamas detalųjį planą, nenustatė jokių procedūrinių bei detaliojo plano sprendinių neatitikimo Teritorijų planavimo įstatymui ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, o nustatyti trūkumai yra neesminiai, nelemiantys detaliojo plano sprendinių ir planavimo procedūrų rezultatų.

Atsakovas Inspekcijos Klaipėdos skyrius atsiliepime (b. l. 68-71) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad 2012 m. kovo 14 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-480 dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano, padaryta neigiama išvada yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėjo, kad detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje galioja teritorijų planavimo dokumentas – specialusis planas „Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikaliojo plano schemos) korektūra, reg. Nr. 003552000515“, kuris nėra pakeistas ar panaikintas, todėl būtina juo vadovautis. Nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius 2011 m. vasario 18 d. pareiškėjui išdavė Planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, kuriose buvo nurodytas vienas iš reikalavimų – vadovautis specialiuoju planu „Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikaliojo plano schemos) korektūra, reg. Nr. 003552000515“, todėl pareiškėjas privalėjo vadovautis specialiojo plano sprendiniais. Pažymėjo, jog pagal Teritorijų planavimo dokumentų tvarkos aprašo 8.5 punktą buvo patikrinta, ar dokumento rengimo sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir pagal Aprašo 14.2 punktą dokumentų patikrinimo akte pagrįstai įrašyta neigiama išvada, kadangi dokumento sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu (b. l. 88-93) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis Įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas neabejotinai patenka į valstybinės teritorijų planavimo priežiūros sąvoką. Vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1 – 200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas; bylai aktuali redakcija nuo 2007 m. gruodžio 23 d.) 12 punktu, kuris numato, kad priežiūros institucija, patikrinusi teritorijų planavimo dokumentus, surašo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą (forma pridėta prie Aprašo atitinka skundžiamą Patikrinimo aktą). Patikrinimo akte įrašoma neigiama išvada, kai teritorijų planavimo procedūros ir dokumento sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų (neatlikti privalomi planavimo proceso etapai, stadijos ar procedūros, lemiančios Dokumento sprendinius, Dokumento sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, suklastoti ar teisės aktų reikalavimų neatitinka planavimo procedūrų dokumentai) (Aprašo 14.2 punktas). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamame Patikrinimo akte surašytos motyvuotos pastabos teritorijų planavimo dokumentui – detaliojo plano susisiekimo sistemos sprendiniai prieštarauja Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikalinio planavimo schemos) korektūros, patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T11-110, sprendiniams, kuriuose pro planuojamą teritoriją numatyta įrengti C2 kategorijos gatvę - ir pasiūlymas planavimo organizatoriui, ištaisius detalųjį planą ir atlikus privalomas svarstymo ir derinimo procedūras, pateikti tikrinti pakartotinai.

Remdamasis rašytine bylos medžiaga – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, teismas nustatė, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,0800 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta – žemės ūkio. 2010 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. AV-1772 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius sudarė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį su pareiškėju dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (įsakymo 1.2 punktas). Kaip matyti iš 2011 m. sausio 5 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. Ar. 9-1 teisių perėmėjas įsipareigojo vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais organizuoti detaliojo plano rengimą, siekdamas, kad detalusis planas būtų parengtas, viešai apsvarstytas, suderintas, patikrintas ir patvirtintas <...> (2.2.1 punktas), parengti susisiekimo sistemos (privažiavimo kelio nuo pagrindinio kelio iki planuojamos teritorijos) sprendinį – atskirą brėžinį – schemą, suderinant su gretimų žemėnaudų savininkais, nurodant parametrus, jei reikalinga įrengimo būdus, terminus. Susisiekimo sistema rengiama kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto, specialiojo infrastruktūros plano sprendinių pagrindu ir viešai svarstoma kartu su detaliojo plano sprendiniais (3.1 punktas). Teisių perėmėjas (pareiškėjas) įsipareigojo įvertinti Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikalinio planavimo schemos) korektūrą Nr. 003552000515 (3.9 punktas).

Byloje nustatyta, kad 2011 m. vasario 18 d. Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausioji architektė patvirtino planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti, pagal kurį detaliojo plano (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), rengimo tikslas – detalizuojant bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose numatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, sklypą padalyti į sklypus, pakeisti dalies jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Tą pačią dieną patvirtintos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 2011.AR.10-8, kuriose nurodyta, jog planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, inter alia specialiojo plano - Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikalinio planavimo schemos) korektūra, reg. Nr. 003552000515.

Nurodė, kad parengto žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad teritorijoje galioja Klaipėdos rajono bendrasis planas, patvirtintas Savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111, pagal kurį planuojamas sklypas patenka į kitos paskirties žemę, į bendrojo tvarkymo gyvenvietes – ekstensyvaus (kompaktiško) užstatymo zoną. Teritorijoje taip pat galioja ir specialiojo plano Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikalinio planavimo schemos) korektūra, reg. Nr. 003552000515 sprendiniai. Minėtu detaliuoju planu numatyta žemės sklypą padalinti į 5 sklypus, daliai jų (1-3) numatyta pakeisti žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, numatomas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, vienas sklypas išskiriamas inžinerinės infrastruktūros bei numatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, vienas sklypas suformuotas pagal ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimo projektą paliekamas žemės ūkio paskirties. Aiškinamojo rašto konkretizuotuose sprendiniuose nurodyta, jog planuojamoje teritorijoje galioja specialusis planas „Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikaliojo plano schemos) korektūra“, pagal kurį planuojamos teritorijose rytinėje dalyje numatyta įrengti C2 kategorijos gatvę, tačiau šie sprendiniai nebegali būti įgyvendinti, nes yra pakeisti parengtais ar rengiamais detaliaisiais planais.

Teismas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T11-750 patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepciją ir nustatė, kad planavimo organizatoriai, planuojantys teritorijas, patenkančias į Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikalinio planavimo) schemą, iki bus patvirtintas naujas Gargždų miesto bendrasis planas, turi vadovautis susisiekimo sistemos schema. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Laugalių k., Klaipėdos r., detalusis planas apsvarstytas Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2012 m. sausio 18 d. posėdyje ir nutarta derinti žemės sklypo detalųjį planą, tačiau jis nėra patvirtintas kompetentingos institucijos.

Atkreipė dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis nustato, jog detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Detaliojo plano patikrinimas valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje yra paskutinis etapas prieš patvirtinimą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45.3, 48 punktas). Byloje nustatyta, kad atsakovas, patikrinęs parengtą detalųjį planą, surašė Patikrinimo aktą, pateikdamas neigiamą išvadą.

Teismas pabrėžė, jog planuojamoje teritorijoje galioja specialusis planas „Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikaliojo plano schemos) korektūra“, pagal kurį planuojamos teritorijos rytinėje dalyje numatyta įrengti C2 kategorijos gatvę. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovo teigimu ir susisiekimo sistemos schemoje nurodyta, jog minėtas sprendimas negali būti įgyvendintas, nes yra pakeistas parengtais ar rengiamais detaliaisiais planais. Pagal susisiekimo sistemos schemą matyti, kad suprojektuotos C2 kategorijos gatvės (pažymėta avietinės spalvos linija) atkarpoje tarp taškų A ir B yra parengtas detalusis planas Nr.

4. Akivaizdu, jog į specialiojo plano sprendinius rengiant detalųjį planą nebuvo atsižvelgta, nes pravažiavimo kelias nurodytas kitoje vietoje (pažymėtas pilkos spalvos linija). Atkarpoje C ir D bei G ir F parengtas detalusis planas ir ūkininko ūkio sodybos parinkimo projektas, kuriais neatsižvelgta į specialiojo plano sprendinius ir patekimą į šiuos sklypus numatė esamu 6 m pločio pravažiavimo keliu, suformuotu pagal Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pagal detalųjį planą siūlant įrengti D kategorijos gatvę.

Atkarpoje D ir E šiuo metu yra rengiami detalieji planai, kurie koreguoja specialiojo plano nebeįgyvendinamus sprendinius ir į planuojamas teritorijas numatoma patekti iš 6 metrų pločio vietinės reikšmės kelio. Atsižvelgiant į šią situaciją bei Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame išspręstas susisiekimo klausimas teritorijoje, yra koreguojami ir specialiojo plano sprendiniai detaliojo plano rengimo metu, atsisakant C2 kategorijos gatvės per planuojamą teritoriją. Teismo vertinimu, tokie detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai prieštarauja specialiojo plano - Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikalinio planavimo schemos) korektūra, reg.

Nr. 003552000515 - sprendiniams, kadangi detaliuoju planu yra ne tik neatsižvelgiama į specialiojo plano sprendinius, numatančius patekimą į planuojamas teritorijas, tačiau detaliuoju planu yra koreguojami specialiojo plano sprendiniai, kas akivaizdžiai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Nurodė, kad pareiškėjo atstovas pripažino, jog detaliuoju planu buvo koreguojami specialiojo plano sprendiniai, kurie jų nuomone, yra akivaizdžiai neįgyvendinami, nes koreguojami detaliuoju planu. Teismas padarė išvadą, jog reikalavimas rengiant detalųjį planą vadovautis specialiojo plano sprendiniais pareiškėjui buvo aiškiai nurodytas tiek planavimo sąlygose, tiek detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje (3.9 punktas), tačiau iš parengtos susisiekimo sistemos schemos akivaizdžiai matyti, jog reikalavimo nebuvo laikytasi.

Nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija.

Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Nagrinėjamu atveju detaliojo plano sprendiniai neatitinka specialiojo plano - Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikalinio planavimo schemos) korektūra, reg. Nr. 003552000515, sprendiniams, kuriuose pro planuojamą teritoriją numatyta įrengti C2 kategorijos gatvę, todėl akivaizdu, jog detaliojo plano sprendiniai (pakeisti susisiekimo komunikacijas) gali būti patvirtinti tik pakeitus specialiojo plano sprendinius, atitinkančius pareiškėjo lūkesčius, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi savivaldybės taryba. Byloje nenustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybė yra parengusi specialiojo plano - Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikalinio planavimo schemos) korektūra, reg. Nr. 003552000515, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T11-110, sprendinių pakeitimą, vadinasi specialusis planas yra galiojantis ir rengiant detaliuosius planus būtina vadovautis specialiojo plano sprendiniais.

Teismas vertino, kad atsakovas, kaip valstybinės teritorijų planavimo priežiūros subjektas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrino pareiškėjo parengto detaliojo plano sprendinių atitikimą Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams ir nustatęs faktą, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja specialiojo plano sprendiniams, teisėtai ir pagrįstai tai konstatavo Patikrinimo akte (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis). Teismas padarė išvadą, kad nustačiusi detaliojo plano tvirtinimui trukdančias aplinkybes, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija visiškai pagrįstai neigiamai įvertino detaliojo plano sprendinius, teisingai nurodė trūkumus ir pasiūlė pareiškėjui juos ištaisyti, todėl panaikinti 2012 m. kovo 14 d. Patikrinimo aktą Nr. TP1-480 ir įpareigoti atsakovą išduoti Patikrinimo aktą su teigiama išvada nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas M. Ž. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 95-98), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad ginčas kilo detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje. Apelianto nuomone, ginčas tarp šalių kilo ne tvirtinimo, o tikrinimo stadijoje, todėl teismas ginčui spręsti turėjo taikyti teisės normas, reglamentuojančias detaliojo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioje institucijoje tvarką. Tokia tvarka numatyta Aprašo 3, 11, 14, 14.1 ir 14.2 punktuose. Šios teisės normos patvirtina, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvada gali būti neigiama tik tuo atveju, jei neatlikti privalomi planavimo proceso etapai, stadijos ar procedūros, lemiančios dokumento sprendinius, dokumento sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, suklastoti ar teisės aktų reikalavimų neatitinka planavimo procedūrų dokumentai. Tiek atsakovas, tiek teismas nenustatė, kad neatlikti privalomi planavimo proceso etapai, stadijos ar procedūros.

2. Nesutinka su teismo išvada, kad detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai prieštarauja specialiojo plano - Gargždų miesto bendrojo plano dalies sprendiniams ir Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Analizuojant Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas, matyti, kad specialieji planai, kaip ir bendrieji planai numato planavimo procedūras teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos kryptims, prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti, o detalieji planai konkretizuoja (tikslina) specialiojo plano abstrakčius sprendinius.

Specialusis planas „Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikaliojo plano schemos) korektūra“ preliminariai (schematiškai) numatė gatvę, nustatė, kad tai turėtų būti C2 kategorijos gatvė su atitinkamais reikalavimais gatvės ir jos raudonųjų linijų pločiui, tačiau konkrečios vietos (nėra nustatytos koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje) nenumatė ir tai paliko spręsti detaliojo teritorijų planavimo metu konkretizuojant šios gatvės vietą taip, kad nebūtų pažeisti teisės aktai ir trečiųjų asmenų teisėti interesai.

Rengiant detalųjį planą, akivaizdžiai matėsi, kad C2 kategorijos gatvės kryptis eina per privačių asmenų sklypus ir neatitinka Gargždų žemės reformos žemėtvarkinio projekto, kuriuo buvo suformuoti privačių asmenų žemės sklypai ir privažiavimai prie jų, be to jame nebuvo numatyta, kad iš privačių asmenų bus paimama žemės visuomenės poreikiams, t. y. gatvės tiesimui, todėl akivaizdu, kad ši gatvė per privačių asmenų sklypus negali eiti ir ji turi būti formuojama laisvoje valstybinėje žemėje paliktais pravažiavimais tarp sklypų, kad nebūtų pažeisti privačių asmenų teisėti interesai.

Iki šiol taip ir buvo daroma, t. y. specialiuoju planu numatyta C2 gatvės kryptis buvo tikslinama, rengiant tiek detaliuosius, tiek kitus žemėtvarkinius projektus, juose numatant ir konkrečiai nustatant būsimos gatvės dislokacijos vietą taip, kad ji eitų tarp privačių asmenų sklypų ir nenutruktų. Taip atsirado detaliųjų planų ir ūkininko ūkio sodybos parinkimo projektų sprendiniai, kurie lyg ir pakeitė specialiojo plano sprendinius, tačiau realiai juos patikslino kompleksiškai atsižvelgiant tiek į šios gatvės įrengimo lėšas, tiek į privačių asmenų interesus.

Kai buvo rengiamas ginčo detalusis planas, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T11-750 patvirtino jo koncepciją ir kartu nustatė, kad planavimo organizatoriai, planuojantys teritorijas, patenkančias į Gargždų miesto bendrojo plano dalies schemą, iki bus patvirtintas naujas Gargždų miesto bendrasis planas, turi vadovautis susisiekimo sistemos schema. Ši schema nėra nuginčyta ir yra patvirtinta kompetentingos institucijos (savivaldybės tarybos). Tokiu būdu rengiant detalųjį planą buvo vadovautasi tiek specialiuoju planu, tiek jo sprendinių tikslinimu (ne keitimu), nustatytu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos.

3. Tiek atsakovas, tiek teismas neatsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus teritorijų planavimo tikslus (suderinti fizinių asmenų, visuomenės ir valstybės interesus ). Ginčo detaliuoju planu buvo įgyvendintas tiek šis, tiek kiti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti tikslai ir tikslinant specialiojo plano sprendinius subalansuotai išspręsta tiek C2 kategorijos gatvės tolimesnis įgyvendinimas (kuris bus ateityje numatytas ir bendrojo plano sprendiniuose), tiek privačių asmenų teisėti interesai. Teismas nepasisakė dėl to, kaip apeliantas ir kiti kaimynai turėtų patekti į savo sklypus, jei detaliuoju planu suprojektuoti C2 gatvę per pareiškėjo sklypą taip, kaip schematiškai nubrėžta specialiame plane. Priimtu sprendimu teismas neišsprendė ginčo iš esmės, situaciją vertino itin formaliai ir liko neaišku, kaip toliau vystyti planuojamas teritorijas, kai į jas nebus patekimo, be to, nesilaikė ir Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 2 dalies reikalavimų.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 85-90) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją. Papildomai pažymi, kad remiantis Įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, planavimo organizatoriaus, t. y. apelianto suplanuoti Detaliojo plano sprendiniai (pakeisti susisiekimo komunikacijas) gali būti patvirtinti tik šiuos ginčo planus tvirtinusiai institucijai pakeitus specialiojo plano sprendinius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą tikrintinas ginčijamo administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 89 straipsnis).

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą prieš teikiant tvirtinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3d. įsakymu Nr. D1-239, 48 punktas nustato, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumentas tikrinamas Aprašo nustatyta tvarka.

Aprašo 14.2. punkte inter alia nustatyta, kad neigiama išvada priimama, kai Dokumento sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju patikrinimo akte surašomos motyvuotos pastabos Dokumentui ir pasiūlymas planavimo organizatoriui, ištaisius Dokumentą bei atlikus privalomas svarstymo ir derinimo procedūras, pateikti tikrinti pakartotinai.

Byloje nustatyta, jog atsakovas priėmė neigiamą išvadą, kadangi nustatė, jog detaliojo plano susisiekimo sistemos sprendiniai prieštarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Gargždų miesto generalinio plano, Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikaliojo plano schemos) sprendiniams, kuriuose pro planuojamą teritoriją numatyta įrengti C2 kategorijos gatvę.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas pagrįstai priėmė neigiamą išvadą. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatyme pateiktais specialiojo ir detaliojo planavimo apibrėžimais, jis teigia, kad detalieji planai neprieštarauja specialiojo plano abstraktiems sprendiniams, o juos detalizuoja. Pareiškėjo teigimu, ginčo teritorijoje galiojantis Specialusis planas tik preliminariai (schematiškai) numatė gatvę, tačiau konkrečios vietos jai nenumatė ir paliko spręsti detaliojo planavimo metu konkretizuojant šios gatvės vietą taip, kad nebūtų pažeisti teisės aktai ir trečiųjų asmenų teisėti interesai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti ir prieštarauja teritorijų planavimo teisiniam reglamentavimui. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, kad planuojamoje teritorijoje galioja specialusis planas „Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikaliojo plano schemos) korektūra“, pagal kurį planuojamos teritorijos rytinėje dalyje numatyta įrengti C2 kategorijos gatvę.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, jog Specialusis planas (projektas) – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. Infrastruktūra to paties straipsnio 7 dalyje apibrėžiama, kaip įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad ginčo teritorijoje esanti C2 kategorijos gatvė, kaip infrastruktūros objektas yra nustatoma specialiajame plane (šiuo atveju buvo nustatyta „Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikaliojo plano schemos) korektūroje“). Apelianto teiginiai, kad specialusis planas tik preliminariai numatė gatvę, nenustatydamas konkrečios jos vietos, nepagrįsti ir prieštarauja teisiniam reglamentavimui bei byloje surinktiems duomenims.

Pabrėžtina, jog Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju vien detaliajame plane negalėjo būti tikslinama C2 gatvės kryptis ir padėtis, kartu turėjo būti rengiami ir specialiojo plano pakeitimai. Atsakydama į apelianto argumentus, kad iki šiol specialiuoju planu numatyta gatvės C2 kryptis buvo tikslinama rengiant detaliuosius planus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju byla yra nagrinėjama tik dėl atsakovo sprendimo susijusio su ginčo teritorijos detaliuoju planu. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog kitais detaliaisiais planais buvo pakoreguota gatvės C2 kryptis neturi reikšmės, kadangi pareiškėjas yra įpareigotas vadovautis būtent specialiojo plano sprendiniais, o ne kitų žemės sklypų detaliaisiais planais.

Apeliantas teigia, jog atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytus teritorijų planavimo tikslus, 3 straipsnio 2 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę į nuosavybę, be to neišsprendė ginčo iš esmės, kadangi nenurodė, kaip pareiškėjas turės patekti į ginčo sklypą.

Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teritorijų planavimas – tai fizinių, juridinių asmenų veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą – racionalų teritorijos panaudojimą specifiniu būdu – nustatant ar formuojant tam tikrų teritorijų juridinį statusą, kuris išreiškiamas įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose, kuriuose raštu ir grafiškai užfiksuojamos žinios apie teritoriją, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką (žr. pvz. 2005 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4–247/2005;. 2006 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4–1039/2006; 2006 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–86/2007; 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1968/2008; 2008 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822–1678/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, jog teritorijų planavimas – viešosios teisės sritis (žr. pvz. 2009 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-383/2009; 2009 m. balandžio 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009). Vienas iš viešosios teisės bruožų – jos imperatyvumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai gali būti įgyvendinti, o fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesai dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų suderinti tik griežtai laikantis teritorijų planavimo teisinio reglamentavimo. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo teritorijos detaliojo plano sprendiniai prieštarauja specialiojo plano sprendiniams, atsakovas pagrįstai priėmė neigiamą išvadą dėl detaliojo plano, tokiu būdu užtikrindamas detaliojo planavimo tikslų įgyvendinimą.

Apeliantas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-773/2007 teigia, jog formalus detaliojo plano sprendinių prieštaravimo specialiajam planui konstatavimas nebūtų teisės ir teisingumo įgyvendinimas. Be to nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neišsprendė ginčo iš esmės, kadangi liko neaišku, kaip toliau vystyti ir planuoti ginčo teritoriją, teigia, kad atsakovas pažeidė asmenų lygybės principą, kadangi neturėjo pastabų detaliesiems planams, kurie iš esmės padarė specialiojo plano sprendinius atkarpoje AE nebeįgyvendinamus.

Atsakydama į šį apelianto argumentą, Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo. Taip pat pabrėžtina, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.(ABTĮ 3 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje spręstas tik klausimas dėl ginčijamo atsakovo 2012 m. kovo 14 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-480 teisėtumo. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo esminius pareiškėjo reikalavimus, įvertino ginčijamo teisės akto teisėtumą ir išsprendė šalių ginčą iš esmės. Nagrinėjamoje byloje nespręstinas klausimas dėl to, kaip toliau vystyti ir planuoti ginčo teritoriją, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai nevertintini.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė išsamiai ištyręs bylos aplinkybes ir esančius įrodymus, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius