1c1221c0-c2d6-45e6-92f4-e8fcfcd864ba · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

                                                                                         Administracinė

byla Nr. I-1498-189/2010

                                                                                         Proceso

Nr. 3-61-3-00669-2010-7

                                                                                        Procesinio

sprendimo kategorija 30

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 22 d.

Vilnius

          Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Dzedulionio, Broniaus JanuÅ¡kos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Daivai Aranauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Linui Mažonui, Studijų kokybės vertinimo centro atstovėms: J. K., I. K., R. Ž., Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , bei aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo Apeliacinės komisijos atstovei Olgai Pasevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. B. skundÄ atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo –

Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , bei aukÅ¡tojo

mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo Apeliacinė komisija (toliau – Komisija)) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

          pareiškėjas

I. B. patikslintu skundu (t. I, b.l. 22–25) prašė: 1) patenkinti skundÄ ir panaikinti Komisijos 2010-02-22 posėdžio protokolÄ Nr. AK-2010-03, kuriuo nutarta nepatenkinti I. B. 2010 m. vasario 5 d. apeliacijos ir palikti galioti Studijų kokybės vertinimo centro 2010-01-26 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“; 2) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2010-01-26 pažymÄ (iÅ¡vadÄ ) „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ Nr. (duomenys

neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovÄ pateikti naujÄ Ä¯vertinimÄ dėl I. B. kvalifikacijos vertinimo pagal Lisabonos konvencijos

VI.4 str. nustatytus vertinimo kriterijus ir išvadas ir I. B. sutarties dėl mokslo sudarymo metu galiojusias teisės normas.

          PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad atsakovas 2010-01-26 pažymoje dėl kvalifikacijos įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad, vadovaujantis Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukÅ¡tÄ jį mokslÄ bei aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (toliau – Nuostatai) 14.2 punktu, pareiÅ¡kėjo (apelianto) kvalifikacija vertinama kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas, su sÄ lyga, kad kvalifikacijos turėtojas iÅ¡laikys teisės kvalifikacinį egzaminÄ pagal Užsienyje įgytos aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijos papildomo vertinimo programÄ (01S1-UP) Studijų kokybės vertinimo centre. Nesutikdamas su tuo, pareiÅ¡kėjas 2010-02-05 pateikė skundÄ Komisijai, kuri 2010-02-22 posėdžio protokolu Nr. AK-2010-03 nutarė nepatenkinti I. B. 2010 m. vasario 5 d. apeliacijos ir palikti galioti Studijų kokybės vertinimo centro 2010-01-26 sprendimÄ . Nagrinėdama apeliacinį skundÄ , Komisija neanalizavo ir nepasisakė dėl pagrindinių apeliacijos argumentų. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas 2004-07-22 sutartį dėl studijų su Tarptautiniu universitetu Maskvoje pareiÅ¡kėjas konsultavosi su atsakovu dėl minėto universiteto diplomo pripažinimo Lietuvoje ir jam buvo paaiÅ¡kinta, kad Lietuvoje, remiantis UNESCO Kvalifikacijų, susijusių su aukÅ¡tuoju mokslu, pripažinimo Europos regione konvencija (toliau – Lisabonos konvencija), minėti diplomai pripažįstami be iÅ¡lygų. Atsakovas atgaline tvarka pritaikė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu teisės aktus, kurie įsigaliojo po ginčo santykių atsiradimo. Tai yra neteisėta, nes pagal bendrÄ taisyklę teisės aktai atgal negalioja. Atsakovas, priimdamas skundžiamÄ aktÄ , pažeidė Lisabonos konvencijos VI.4 str. nuostatas, nes vadovavosi visai kitokiais vertinimo kriterijais, nei nustatyta Å¡iame straipsnyje, o tai yra neteisėta. Atsakovo vertinimai dėl pareiÅ¡kėjo kvalifikacijos pripažinimo nepagrįsti ir nemotyvuoti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad mokėsi pagal numatytÄ programÄ ir intensyvumÄ .

          Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir atsiliepime (t. I, 43 - 49) nurodė, kad pareiÅ¡kėjo faktinė kontaktinio darbo valandinė apimtis (264 val.) Rusijos Federacijoje, kur vertinamos kvalifikacijos suteikėjas – Tarptautinis universitetas Maskvoje - turi tos Å¡alies kompetentingų institucijų suteiktÄ teisę vykdyti studijas, sudaro 47 proc. Lietuvoje vykdomų universitetinių pirmosios pakopos bakalauro studijų kontaktinio darbo apimčiai nustatyto minimumo, t. y. nuo Å¡io minimumo skiriasi

53 proc. PareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ dalį egzaminų ir įskaitų iÅ¡laikė pagal nepatikimÄ pasiekimų vertinimo sistemÄ : jis sistemingai per vienÄ dienÄ laikydavo daugiau negu vienÄ egzaminÄ ar įskaitÄ , dauguma egzaminų ar įskaitų iÅ¡laikyti nedarant nei vienos dienos pertraukos tarp iÅ¡ eilės buvusių atsiskaitymų. Vadovaujantis protingumo principu akivaizdu, kad tarp atsiskaitymų turi bÅ«ti atitinkamas didesnis laiko tarpas. KokybiÅ¡kos aukÅ¡tojo mokslo studijos yra neįmanomos, kai atsiskaitymai vyksta taip dažnai, kaip nagrinėjamu atveju, tai sÄ lygoja pagrįstas abejones dėl objektyvaus žinių ir gebėjimų vertinimo bei pačios studijų kokybės. PareiÅ¡kėjo kvalifikacija įvertinta kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas, jeigu kvalifikacijos turėtojas iÅ¡laikys teisės kvalifikacinį egzaminÄ pagal Å¡io egzamino programÄ Studijų kokybės vertinimo centre.

Nuostatų 14 punkto 3 papunktis suteikia atsakovui teisę įvertinti kvalifikacijÄ kaip nelygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, tačiau pareiÅ¡kėjo atžvilgiu toks sprendimas priimtas nebuvo. Vadovaujantis Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 straipsniu, kiekviena Å¡alis pripažins aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje Å¡alyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos Å¡alyje, kurioje siekiama pripažinimo.

Å ios konvencijos VI skyriaus 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvienos valstybės diskrecija užsienio mokslo institucijų suteiktų aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijų pripažinimÄ savo teritorijoje sÄ lygoti specifiniais nacionaliniais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje Lisabonos konvencijos įgyvendinimo klausimus reguliuoja Nuostatai. Juose nustatytas užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimas ir akademinis pripažinimas Lietuvos Respublikoje. Å is teisės aktas nėra skirtas reglamentuoti studijų procesui, todėl jo galiojimas nėra ir negali bÅ«ti susijęs su pareiÅ¡kėjo studijų procesu.

PareiÅ¡kėjas į Studijų kokybės vertinimo centrÄ dėl kvalifikacijos vertinimo kreipėsi jau įsigaliojus Nuostatams, sprendimas dėl jo kvalifikacijos įvertinimo priimtas taip pat galiojant Nuostatams, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas šį teisės aktÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikė retrospektyviai. PareiÅ¡kėjo faktinė kontaktinio mokymo valandinė apimtis yra tik 264 val. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo studijų faktinė trukmė - 5 studijų metai, jo faktinė kontaktinio mokymo apimtis, palyginta su universitetinių pirmosios pakopos bakalauro studijų programoms tenkančiu minimumu - 560 val.

Lietuvos Respublikos administraciniai teismai suformavo praktikÄ , pagal kuriÄ nepakankama kontaktinio mokymo apimtis konstatuota esminiu skirtumu - nepakankama studijų apimtimi (trukme). PareiÅ¡kėjo įgytos kvalifikacijos mokymo (studijų) apimties (trukmės) reikalavimai iÅ¡ esmės skiriasi nuo Lietuvos Respublikoje nustatytų reikalavimų. Kompetentingos valstybės institucijos negali besÄ lygiÅ¡kai pripažinti kvalifikacijos, kuri pagal jai įgyti keltus reikalavimus (faktinei kontaktinio mokymo darbo apimčiai bei žinių ir gebėjimų tikrinimui) iÅ¡ esmės skiriasi nuo Lietuvoje teikiamos kvalifikacijos baigus universitetines pagrindines studijas.

          Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su skundu nesutiko (t. II b.l. 148).

          Skundas netenkintinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Studijų kokybės vertinimo centro 2010-01-26 pažymos dėl kvalifikacijos įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nuspręsta pareiÅ¡kėjo I. B. kvalifikacijÄ vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas, jeigu kvalifikacijos turėtojas iÅ¡laikys teisės kvalifikacinį egzaminÄ pagal Å¡io egzamino programÄ (01S1-UP) Studijų kokybės vertinimo centre, ir Komisijos 2010-02-22 posėdžio protokole Nr. AK-2010-03 priimto sprendimo netenkinti pareiÅ¡kėjo apeliacijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

          Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas I. B. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mokslo Tarptautiniame universitete Maskvoje pasirašė 2004-07-22 (t. I, b.l. 13-16). Tarptautinio universiteto Maskvoje baigimo diplomÄ , kuriame nurodyta, kad I. B. suteiktas teisės mokslo krypties teisės mokslo bakalauro laipsnis, pareiÅ¡kėjas gavo 2009-05-20 dienÄ (t. I, b.l. 53-57). 2009-07-24 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Studijų kokybės vertinimo centrÄ su paraiÅ¡ka dėl užsienyje įgytos aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijos vertinimo (t. I, b. l. 51).

          Studijų kokybės vertinimo centras, atlikęs I. B. užsienyje įgyto aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijos vertinimÄ , 2010-01-26 pažymoje dėl kvalifikacijos įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tarp pareiÅ¡kėjo kvalifikacijos ir atitinkamos Lietuvos Respublikoje teikiamos aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijos nustatytas esminis skirtumas: tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos faktinės kontaktinio darbo apimties bei pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nusprendė I. B. kvalifikacijÄ vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas, jeigu kvalifikacijos turėtojas iÅ¡laikys teisės kvalifikacinį egzaminÄ pagal Å¡io egzamino programÄ (01S1-UP) studijų kokybės vertinimo centre (t. I, b.l. 26-27).

          PareiÅ¡kėjas Studijų kokybės vertinimo centro sprendimÄ apskundė Komisijai ikiteismine ginčų

nagrinėjimo tvarka, kuri 2010-02-22 protokolu Nr. AK-2010-03 nutarė netenkinti I. B. apeliacijos ir paliko galioti Studijų kokybės

vertinimo centro 2010-01-26 sprendimÄ (t. I, b.l. 28-31).

          Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 straipsnis nustato, kad atsižvelgiant į tai, jog pripažinimo sprendimas grindžiamas aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacija, liudijančia žinias ir įgÅ«džius, kiekviena Å¡alis pripažins aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje Å¡alyje, jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos Å¡alyje, kurioje siekiama pripažinimo. Todėl, sprendžiant užsienyje įgytos aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo klausimÄ , bÅ«tina atlikti siekiamos pripažinti ir pripažinimo Å¡alyje suteikiamos kvalifikacijos palyginamÄ jį įvertinimÄ . Pagal Lisabonos konvencijos I skyriaus 1 straipsnį įvertinimas (institucijų ar programų) - bÅ«das nustatyti aukÅ¡tojo mokslo programos ar institucijos mokymo kokybę. Institucijos mokymo kokybė neabejotinai priklauso ne tik nuo aukÅ¡tojo mokslo programos apimties ir turinio, bet ir nuo mokymo proceso organizavimo. Neatsiejama mokymo proceso organizavimo dalis - studijų pasiekimų vertinimas. Taip užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas apibrėžiamas ir Nuostatų 5 punkte: užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas - Å¡ių Nuostatų nustatyta tvarka vykdomas užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymas, taip pat užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje. Tokio teisės normų aiÅ¡kinimo laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (nutartys administracinėse bylose Nr. A(12)-802/2003, Nr. A(11)-1002/2004).

          Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl to, kad atsakovas netinkamai atliko jo užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimÄ . I. B. laikosi pozicijos, kad įvertinimas atliktas pažeidžiant Lisabonos konvencijos VI skyriaus 4 straipsnyje nustatytus vertinimo kriterijus ir taikant netinkamus teisės aktus.

          Teismas, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, kad atsakovas ir Komisija privalėjo vadovautis Lisabonos konvencijos nuostatomis, o ne Nuostatais ir kitais taikytais teisės aktais, kurie priimti po pareiÅ¡kėjo 2004-07-22 pasiraÅ¡ytos sutarties dėl studijų Tarptautiniame universitete Maskvoje, pažymi, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepagrįstai painioja du skirtingus procesus: pirma, jo studijų procesÄ , kuris vyko užsienyje ir kurio Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentavo, ir antra, jo studijų kokybės vertinimo (pripažinimo) procesÄ , kuris atliekamas vadovaujantis bÅ«tent Lietuvos Respublikos teisės aktais, ir tik tada, kai asmuo baigia studijų procesÄ . Nuostatai nėra skirti reglamentuoti studijų procesÄ â€“ jie reguliuoja užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimÄ ir akademinį pripažinimÄ Lietuvos Respublikoje (Nuostatų 1 punktas). Remiantis iÅ¡dėstytu, akivaizdu, kad Nuostatų galiojimas nėra ir negali bÅ«ti susijęs su pareiÅ¡kėjo studijų procesu. Å iuo aspektu pažymėtina, kad I.

B. į Studijų kokybės vertinimo centrÄ dėl kvalifikacijos vertinimo kreipėsi jau įsigaliojus Nuostatams, t. y. 2009-07-24, sprendimas dėl jo kvalifikacijos priimtas taip pat galiojant Nuostatams (2010-01-26), todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad Studijų kokybės vertinimo centras šį teisės aktÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikė retrospektyviai. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl retrospektyvaus teisės aktų taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

          Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie Lisabonos konvencijos VI skyriaus 4 straipsnio nuostatų taikymÄ teismas visų pirma pažymi, kad Å¡ios konvencijos IV skyriaus 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvienos valstybės diskrecija užsienio mokslo institucijų suteiktų aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijų pripažinimÄ savo teritorijoje sÄ lygoti specifiniais nacionaliniais teisės aktais. Vadovaujantis Lisabonos konvencijos ratifikavimo įstatymo 2 str. 3 dalimi, Lisabonos konvencijos įgyvendinimo tvarkÄ buvo pavesta parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Tuo vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nuostatus.

          Bylos medžiaga patvirtina, jog vadovaudamasis Nuostatų 11 punktu, Studijų kokybės vertinimo centras iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo apie pareiÅ¡kėjo I. B. kvalifikacijÄ turimÄ informacijÄ ir nustatė esminius skirtumus tarp pareiÅ¡kėjo kvalifikacijos mokymosi (studijų) faktinės kontaktinio darbo apimties ir pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje. Nustatytų aplinkybių kontekste, akivaizdu, kad Studijų kokybės vertinimo centras pagrįstai ir teisėtai priėmė vienÄ iÅ¡ Nuostatų 14 punkte įtvirtintų sprendimų dėl kvalifikacijos įvertinimo rÅ«Å¡ių ir I. B. užsienyje įgytÄ kvalifikacijÄ Ä¯vertino kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas, jeigu kvalifikacijos turėtojas iÅ¡laikys kvalifikacinį egzaminÄ pagal Å¡io egzamino programÄ Studijų kokybės vertinimo centre.

          Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, objektyviai, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus bei teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad Studijų kokybės vertinimo centro 2010-01-26 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ikiteismine tvarka ginÄÄ iÅ¡nagrinėjusios Komisijos 2010-02-22 protokole Nr. AK-2010-03 pateiktos iÅ¡vados pažeidžia Lisabonos konvencijos VI skyriaus 4 straipsnio nuostatas ir yra priimtos netinkamai (retrospektyviai) taikant teisės aktus. Nustatęs, kad Studijų kokybės vertinimo centro pažymoje ir Komisijos protokole

suformuluoti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, teismas pareiÅ¡kėjo I. B. skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.

1 p., 127 str., teismas

n u s p r e n d ė :

          atmesti pareiÅ¡kėjo I. B. skundÄ kaip nepagrįstÄ .

          Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                              Gintaras

Dzedulionis

                                                                                                                          Bronius

Januška

                                                                                                                          Veslava

Ruskan