Legislator Case Law & Legislation
1c0efc95-3d99-48ca-bcb2-fa3317ce6535 AI generated

1c0efc95-3d99-48ca-bcb2-fa3317ce6535 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 1c0efc95-3d99-48ca-bcb2-fa3317ce6535
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. ATP-681-135/2014Teisminio proceso Nr.: 4-18-3-00639-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 11 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato virÅ¡ininko ir Ž.

Legislator headnote

AI generated

1c0efc95-3d99-48ca-bcb2-fa3317ce6535 · Å iaulių apygardos teismas: Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba Å¡velnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. ATP-681-135/2014Teisminio proceso Nr.: 4-18-3-00639-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 11 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato virÅ¡ininko ir Ž.

U. apeliacinius skundus dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimo, kuriuo Ž. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. 1000 litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, n u s t a t ė : JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimu Ž. U. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. spalio 19 d., 22.15 val. (duomenys neskelbtini) kaime vairavo transporto priemonę – automobilį ,,A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,88 promilės (±5%) girtumo laipsnis.

Tokiais savo veiksmais Ž. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus bei padarė administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 126 str. 1 d.Apeliaciniu skundu Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato virÅ¡ininkas praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo Ž. U. paskirti nuobaudÄ ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose.

Teigia, kad sprendžiant Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. taikymo klausimÄ , teismas iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ taikyti minėto straipsnio nuostatas, nenurodė. Institucijos teigimu, Ž. U. padarytas pažeidimas yra labai pavojingas, todėl už jį turi bÅ«ti baudžiama adekvačiai. Kitu atveju, apelianto nuomone, nebus pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai ir bus kuriama nebaudžiamumo už neteisėtas veikas iliuzija. Teigia, kad pažeidėjas, prieÅ¡ sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas kilti pasekmes jam, jo artimųjų ratui, Å¡eimos turtinei padėčiai.

Apeliaciniu skundu Ž. U. praÅ¡o pakeisti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimÄ ir, taikant ATPK 301 str., neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti žymiai trumpesniam laikui. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino buvus bÅ«tinÄ jį reikalingumÄ atitinkančias aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant jo atsakomybės klausimÄ , nevertino jo apsvaigimo tikrinimo aplinkybių, dėl ko paskyrė per griežtÄ nuobaudÄ . Teigia, kad suraÅ¡ant jam administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir teismo posėdyje jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir dėl padaryto pažeidimo nuoÅ¡irdžiai gailėjausi, teismui paaiÅ¡kino, kad įvykio vakarÄ savo namuose su kolegomis medžiotojais aptarinėjo bendrus reikalus, kai atvykęs dar vienas draugas pranešė, kad jų medžioklės plotuose girdėjo šūvius, todėl įtarė brakonieriaujant ir skubiai vyko patikrinti, o tik iÅ¡važiavus iÅ¡ namų buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų ir patikrintas alkotesteriu, jokie kitokie jo apsvaigimo testai nebuvo atliekami.

Pažymi, kad jo vairavimo stažas daugiau kaip 20 metų ir per tÄ laikÄ nei karto nebuvo baustas už vairavimÄ esant neblaiviam, yra Å«kininkas, vairuoja kasdien ir įvairiÄ technikÄ , todėl nėra linkęs rizikuoti ir sėsti prie vairo apsvaigęs. Tvirtina, kad įvykio vakarÄ iÅ¡gėrė nedidelį kiekį alaus ir jokio apsvaigimo nejautė, o leistinÄ normÄ virÅ¡ijančios promilės galėjo bÅ«ti nustatytos dėl to, kad buvo praėjęs labai trumpas laiko tarpas po alaus iÅ¡gėrimo, prieÅ¡ tikrinant pasakė, kad iÅ¡gėrė alaus, bet jo neklausė, kada gėrė ar rÅ«kė ir pan., nors pagal alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudojimo instrukcijÄ atliekant blaivumo testo procedÅ«rÄ bÅ«tina įsitikinti, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerÅ«kė bent dvi minutes.Nurodo, kad yra medžiotojas ir visi medžiotojai yra įpareigoti stebėti medžioklės plotus, reaguoti į signalus apie brakonieriavimÄ , fiksuoti visus įmanomus įrodymus, pvz.

įtartinų automobilių valstybinius numerius ir perduoti informacijÄ policijai, todėl iÅ¡girdęs apie šūvius jų medžioklės plotuose, nedelsdamas sėdo į savo visureigį ir važiavo patikrinti. Ž. U. nuomone, teismas pagrįstai pripažino esant pagrindui taikyti jam ATPK 301 str., tačiau nepagrįstai nepripažino, kad jo situacijoje buvo bÅ«tinojo reikalingumo požymių, kas yra pagrindas atleisti nuo atsakomybės ar bent vertinti kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ATPK 17 str., 31 str. 1 d, 5 p.).

Tikina teismÄ , kad administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti jam taikant ATPK 301 str. 1 d. nuostatas ir paskyrus Å¡velnesnes nuobaudas, nei skyrė pirmosios instancijos teismas, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba taikant dar trumpesniam laikui. Nurodo, kad teisės vairuoti netekimas tokiam ilgam laikui pakenks jo Å«kio veiklai - Å«kyje darbai su transporto priemonėmis yra nuolatiniai, nei sustabdyti, nei atidėti nėra galimybių. Atsižvelgdamas į teismų formuojamÄ praktikÄ (pvz.

Šiaulių apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-12-282/2011, ATP-307-300/2011. ATP-236-116/2012, ATP-132-282/2012, Nr. ATP-143-300/2012 ir kt) mano, kad yra vertas, jog jam būtų taikomos atsakomybę švelninančios įstatymo nuostatos ir neskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas arba jis skirtas žymiai trumpesniam laikui, nes pažeidimas atsitiktinis, padarytas dėl tiesiog nepalankiai jo atžvilgiu susiklosčiusių aplinkybių.Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas tenkintinas.

Ž. U. apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamu nutarimu Ž. U. nubaustas už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ . Ginčo dėl Å¡io pažeidimo nėra ir nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimÄ . Tačiau Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato atstovo ir Ž. U. apeliaciniuose skunduose keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba Å¡velnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ ir ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet bÅ«tent teisingo sprendimo priėmimÄ .

Kaip ne kartÄ konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Ž.

U. padarė Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ vairavo transporto priemonę, bÅ«damas lengvo girtumo laipsnio (nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,88 promilės), tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka iÅ¡vengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio pasekmių. Tai, kad Ž. U. prisipažino padaręs pažeidimÄ , dėl jo nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra tik jo atsakomybę Å¡velninanti aplinkybė, kuri reikÅ¡minga parenkant administracinę nuobaudÄ neperžengiant sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribų.

To, kad Ž. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, darbinė veikla tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimų, turi Å¡eÅ¡ias transporto priemones, turėdamas 20 metų vairuotojo staÅ¾Ä pirmÄ kartÄ traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimÄ iÅ¡gėrus, padeda rÅ«pintis didelių specialiųjų poreikių turinčiu Å¡eimos nariu, jo girtumo laipsnis nežymiai virÅ¡ijo nustatytÄ minimumÄ , nepakanka, jog bÅ«tų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas ir skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ .

Sutiktina su policijos atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad vairuotojas, dar prieÅ¡ sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Å iuo atveju buvo padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai.Pažeidėjas Ž. U. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo veika buvo padaryta esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms, taip pat pažeidėjas kelia jo neblaivumo nustatymo duomenų patikimumo klausimÄ .ATPK 17 str. yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas Å¡iame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klėje, tai yra siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.

Tam, kad bÅ«tinasis reikalingumas bÅ«tų teisėtas, jis turi atitikti penkias bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygas. Å ios sÄ lygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai;

2) gręsiantis pavojus turi būti realus;

3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus;

4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis;

5) padarytoji žala turi bÅ«ti mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010).Ž. U. teigia, kad važiuoti automobiliu po to, kai iÅ¡gėrė alaus, jis privalėjo dėl to, kad gavo informacijÄ , jog miÅ¡ko plotuose, kuriuose medžioja, gali bÅ«ti brakonieriaujama. Teismo posėdyje Ž. U. paaiÅ¡kino, jog sekmadienį pas jį buvo draugai, su kuriais aptarinėjo medžioklės reikalus, jie gurkÅ¡nojo alų, tada atvažiavo dviračiu draugas, kuris nurodė, kad medžioklės plotuose girdėjo šūvius, jie nutarė pažiÅ«rėti, važiavo jo visureigiu, dar neiÅ¡važiavus iÅ¡ kaimo, sustabdė policininkai, užuodę alkoholio kvapÄ jie liepė pÅ«sti į alkotesterį.

Teismui tvirtino, kad apie galimai girdėtus šūvius nepranešė nei gamtos apsaugos agentÅ«rai, nei bÅ«relio vadovui, nes pagal jų bÅ«relio vidaus taisykles patys pirmiausia turi patikrinti (30 b. l.). Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nebuvo visų sÄ lygų, kurios bÅ«tinos, jog bÅ«tinasis reikalingumas bÅ«tų teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog pažeidėjo nurodyta aplinkybė – siekis nustatyti, ar nėra brakonieriaujama medžioklės plotuose, nepateisina padaryto pažeidimo, kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitÄ veikimo variantÄ , nesusijusį su administracinės teisės pažeidimu, pavyzdžiui leisti vairuoti automobilį asmeniui, kuris nebuvo vartojęs alaus, o jei tokio nebuvo, apie galimÄ pažeidimÄ praneÅ¡ti atitinkamoms institucijoms, kadangi įstatymų normos nenumato, kad norint praneÅ¡ti apie galimÄ pažeidimÄ , bÅ«tina turėti, kokius nors įgaliojimus.

Ž. U. apeliaciniame skunde kelia abejones ir dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, teigdamas, jog alkotesterio parodymai buvo gauti nesilaikant alkotesterio naudojimo instrukcijos, t.y. neįsitikimus, ar tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių ir nerÅ«kė bent dvi minutes. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad jie sustabdę Ž. U. vairuojamÄ automobilį, pirmiausia su juo pabendravo ir kalbant pajuto, jog nuo jo sklinda alkoholio kvapas (4, 5 b. l.).

Ž. U. teismui parodė, jog alų baigė gerti prieÅ¡ pat sėdant važiuoti automobiliu (30 b. l.), t.y., jis neneigė prieÅ¡ važiavimÄ vartojęs alkoholį ir tÄ patvirtino teismo posėdžio metu. Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pats Ž. U. policijos pareigÅ«nų neinformavo, jog yra gėręs gėrimų, kurie gali turėti įtakos matavimui, mažiau kaip prieÅ¡ 15-20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo, o paaiÅ¡kinime patvirtino, jog vairavo iÅ¡gėręs. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nesutikdamas su alkoholio matuoklio parodymais, pažeidėjas savo iniciatyva galėjo kreipėsi į medicinos įstaigÄ dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo, o to Ž.

U. nedarė. Susipažinęs su bylos duomenis, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys leidžia spręsti, jog po Ž. U. alaus iÅ¡gėrimo buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas, todėl Ž. U. neblaivumas buvo patikrintas laikantis nustatytų reikalavimų. Pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus draudžiama vairuoti neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad kiekvienas transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio, vairuotojas, prieÅ¡ pradedant vairuoti transporto priemonę, turi įvertinti savo bÅ«klę, atsižvelgdamas į sveikatÄ , savijautÄ , situacijÄ , kad nepažeistų Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas už jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymÄ .Tad, atsižvelgiant į paminėtÄ ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Ž. U. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas ir skyrė pernelyg Å¡velniÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ , kuri yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų, todėl yra neteisinga.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. taikymo ir Ž. U. už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., paskirta nuobauda didinama. Ž. U. apeliacinis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 p., 6 p., n u t a r ė: Ž. U. apeliacinio skundo netenkinti.Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato virÅ¡ininko apeliacinį skundÄ tenkinti ir pakeisti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimÄ - panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ATPK 301 str., Ž.

U. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams ir paskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama.           Teisėjas                                                                                                Bronius Zalaga