1c0b69d3-cc69-4706-b685-e577c616105b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU           2017 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo L&M International trading LTD atstovams advokatui Tadui KelpÅ¡ui ir advokato padėjėjui Eimantui Å imuliui, atsakovo akcinės bendrovės SEB banko atstovui advokatui Mariui BrasiÅ«nui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L&M International trading LTD ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui dėl nuosavybės teisės į pastato dalį pripažinimo.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas L&M International trading LTD kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs (el. b. 2 t., b. l. 1-8; 4 t., b. l. 11-12), praÅ¡o pripažinti kad negyvenamosios gamybinės patalpos, esančios Pramonės g. 141, Vilnius, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui ir atsakovui, nustatant, kad ieÅ¡kovui priklauso 188/10000 (140,56 kv. m.) ar kitokia teismo nustatyta patalpų dalis. IeÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovas 2006 m. gegužės-birželio mėnesiais su savo dukterine įmone AB „VINGRIAI", kaip generaliniu rangovu, sudarė statybos rangos sutartį.

Pagal sutartį AB „VINGRIAI" įsipareigojo savo nuomos pagrindu valdomose ir gamybai naudojamose negyvenamosiose gamybos patalpose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje - Patalpų pietinėje dalyje - pastatyti antro aukšto patalpas, jas moderniai įrengti ir pritaikyti biuro veiklai, jas įteisinti įstatymų nustatyta tvarka ir perduoti ieškovui, o ieškovas įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti pagal generalinio rangovo pateiktus patirtas išlaidas statybos ir projektavimo darbams pagrindžiančius dokumentus.

Pagal sutartį, 2006 m. antroje pusėje, gavus tuometinės patalpų savininkės UAB „Pramonės pastatų valdymas" sutikimÄ , kÄ Ä¯rodo teismui teikiami Č. K., ėjusio UAB „Pramonės pastatų valdymas" vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 12 d. iki 2011 m. gegužės 4 d. paaiÅ¡kinimai, pietinėje patalpų dalyje buvo vykdomos statybos: nugriautos antrame aukÅ¡te buvusios mažo ploto fragmentiÅ¡kos menkavertės patalpos, vietoje nugriautų patalpų, o taip pat ir tuščioje vietoje, iÅ¡lietos antro aukÅ¡to grindys, įrengta nauja laiptų aikÅ¡telė (vietoje patalpų, pirmo aukÅ¡to plane pažymėtų indeksu 1-33), pastatytas naujas balkonas su stogu, antrame aukÅ¡te pastatytos naujos, iki tol neegzistavusios, patalpos.

Naujai pastatytas antro aukÅ¡to patalpas generalinis rangovas įrengė pagal ieÅ¡kovo poreikius (pritaikė jas biuro veiklai). Pagal ieÅ¡kovo užsakymÄ naujai pastatytose antro aukÅ¡to patalpose rangovas įvedė biuro veiklai reikalingas komunikacijas (internetÄ , elektrÄ , vandentiekį, kanalizacijÄ , vėdinimo ir kondicionavimo sistemas), sudėjo triukÅ¡mÄ slopinančius langus bei duris. Naujai antrame aukÅ¡te pastatytų bei pirmo aukÅ¡to patalpų siena (iÅ¡ gamybos cecho pusės) buvo uždengta metaline apdaila, po kuria iÅ¡vedžiota ir paslėpta elektros instaliacija bei kitos komunikacijos.

Tai, kad šiuo metu patalpose yra pastatytos naujos patalpų antro aukšto plane nepažymėtos patalpos, o buvusios fragmentiškos patalpos yra nugriautos, įrodo kartu su ieškiniu teismui pateiktas 2016 m. gegužės 6 d. antstolio Rimanto Vižainiškio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Už rangovo AB „VINGRIAI" pagal sutartį patalpose atliktus statybos darbus ieškovas visiškai atsiskaitė pagal rangovo ieškovui pateiktus rangovo statybinių medžiagų bei statybos darbų įsigijimui patirtas išlaidas patvirtinančius pirkimo dokumentus.

Pagal ieÅ¡kovo užsakymÄ 2006 m. patalpose atlikus statybos darbus, buvo pastatytos visiÅ¡kai naujos antro aukÅ¡to biuro patalpos ir įrengtas iki tol nebuvęs balkonas su stogu, dėl ko žymiai padidėjo bendras patalpų plotas. Nors ieÅ¡kovas statybas savo valdomoje ir naudojamoje patalpų dalyje vykdė su UAB „Pramonės pastatų valdymas", kuri statybų vykdymo metu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota kaip patalpų savininkė, žinia ir sutikimu, tačiau vykdytos statybos nebuvo įteisintos bei ieÅ¡kovo daiktinės teisės į naujai pastatytas patalpas iki Å¡iol neįregistruotos.

Pagal sutartį už statybos darbams reikalingų sutikimų (leidimų) gavimÄ bei statybų užbaigimo procedÅ«rų organizavimÄ buvo atsakingas generalinis rangovas AB „VINGRIAI", tačiau Å¡ių pareigų tinkamai įvykdyti rangovas negalėjo, kadangi 2007 m. pradžioje UAB „Pramonės pastatų valdymas" nuosavybės teisę į patalpas perleido AB „SEB lizingas", kuri (jos teisių perėmėja AB SEB bankas) iki Å¡iol yra registruota Nekilnojamojo turto registre kaip vienintelė patalpų savininkė.

Kita vertus, pažymėtina, jog nuosavybės teisės į ieÅ¡kovo naujai pasistatytas patalpas taip pat neįregistravo nei buvusi patalpų savininkė UAB „Pramonės pastatų valdymas", nei esama savininkė AB SEB bankas. IeÅ¡kovas pažymi, jog naujai pasistatytas patalpas ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai valdo ir savo reikmėms naudoja nepertraukiamai nuo 2006 m. iki Å¡iol. Jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su ieÅ¡kovo valdoma patalpų dalimi, nei iÅ¡ UAB „Pramonės pastatų valdymas", nei iÅ¡ AB „SEB lizingas" (ar jo teisių perėmėjo AB SEB banko) ieÅ¡kovas nei raÅ¡tu, nei žodžiu per visÄ nurodytÄ laikotarpį nėra gavęs. Tuo metu AB „SEB lizingas" (jo teisių perėmėjas AB SEB bankas), kuri kaip patalpų savininkė Nekilnojamojo turto registre yra registruota nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki Å¡iol, niekada faktiÅ¡kai patalpų nevaldė ir jomis nesinaudojo.

Kaip matyti iÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridėtos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o kopijos, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. Patalpos buvo areÅ¡tuotos kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog areÅ¡tuotų Patalpų saugotoju nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki areÅ¡to panaikinimo buvo paskirta AB „VINGRIAI". CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagaminant naujÄ daiktÄ .

Laikytina, jog 2006 m. ieÅ¡kovas pagal susitarimÄ su patalpų savininke UAB „Pramonės pastatų valdymas" ir su jos sutikimu savo faktiÅ¡kai valdomoje ir naudojamoje patalpų dalyje pasistatęs naujas patalpas, pagamino naujÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ CK 4.47 straipsnio 4 punkto prasme ir, atitinkamai, minėtos CK nuostatos pagrindu į savo pagamintÄ naujÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ - naujai patalpų antrame aukÅ¡te pasistatytas patalpas - įgijo nuosavybės teisę. Tai, kad UAB „Pramonės pastatų valdymas" 2007 m. pirkimo-pardavimo sutartimi patalpas pardavė AB „SEB lizingas" negali daryti ir nedaro jokios įtakos ieÅ¡kovo teisių į patalpas apimčiai.

Teisėje galioja bendrasis principas, jog niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Tai reiškia, jog UAB "Pramonės pastatų valdymas", nebūdama naujai ieškovo pasistatytų patalpų savininke, negalėjo perleisti jokių teisių į minėtas patalpas atsakovui AB „SEB lizingas". Aplinkybė, jog šiuo metu vienintele Patalpų savininke Nekilnojamojo turto registre yra registruota AB „SEB lizingas" šiuo aspektu taip pat nėra teisiškai reikšminga. Minėtos ieškovo pasistatytos patalpos negali funkcionuoti ir būti naudojamos atskirai nuo likusios patalpų dalies ir dėl to negali būti laikomos atskiru nekilnojamojo turto objektu.

Dėl to, ieÅ¡kovas Å¡iuo ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo pripažinti, jog ieÅ¡kovas tapo patalpų bendraturčiu, t. y. patalpos ieÅ¡kovui priklauso dalinės nuosavybės teise. IeÅ¡kovas 2016-09-27 teismui pateikė pagal 2016-09-12 atliktus kadastrinius matavimus sudarytus naujus patalpų planus, iÅ¡ kurių matyti, kad patalpų pietinėje dalyje esančių antro aukÅ¡to biuro patalpų plotas – 528,22 kv. m., o pagal 2003-10-08 atliktus kadastrinius matavimus antro aukÅ¡to patalpų plotas siekė 387,66 kv. m., todėl manytina, kad ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė į 188/10000 dalį (140,56 kv. m./7 442,59 kv. m.).Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir jo patikslinimÄ (el. b. 3 t., b. l. 1-13; 4 t., b. l. 75-78) nurodė, kad visi bylos duomenys aiÅ¡kiai liudija, kad bankui sudarant patalpų lizingo ir pirkimo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir / ar AB „Vingriai“ ir / ar UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nebuvo sudaryti jokie susitarimai dėl patalpų rekonstrukcijos / pertvarkymo, nuosavybės teisių ieÅ¡kovui sukÅ«rimo.

IeÅ¡kovas apskritai neturėjo jokių teisių naudotis, valdyti patalpas. TÄ patvirtina atsakovo, AB „Vingriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ patvirtinimai, pateikti su Patalpų lizingo ir Pirkimo sutartimis, kuriose aiÅ¡kiai nurodoma, kad jokie tretieji asmenys, iÅ¡skyrus AB „Vingiriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“, neturi jokių valdymo, naudojimo, disponavimo teisių į patalpas. Pirkimo sutarties 4.2 p. buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad patalpos priklauso UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir yra iÅ¡nuomotos AB „Vingiriai“.

Jokių kitų patalpų suvaržymų, apribojimų, trečiųjų asmenų teisių į patalpas nėra. Pirkimo sutartyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad visos nuosavybės teisės į patalpas pereina vieninteliam patalpų įgijėjui, t. y. atsakovui; Patalpų lizingo sutarties pakeitimu Nr. 1 UAB „Pramonės pastatų valdymas“ pakartotinai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtino, kad perleidžiamos ginčo patalpos nėra įkeistos, iÅ¡nuomotos (iÅ¡skyrus nuomÄ pagal Nuomos sutartį), neperduotos naudoti panaudos pagrindais ir kitaip nėra apsunkintos trečiųjų asmenų teisėmis.

Nė vienoje iÅ¡ minėtų sutarčių nebuvo minima, kad perleidžiama yra tik dalis nuosavybės teisių į ginčo patalpas, ar kad Å¡ios patalpos tariamai yra perleidžiamos keliems įgijėjams. Pažymėtina, kad tokį patvirtinimÄ davė ne tik UAB „Pramonės pastatų valdymas“, bet ir Č. K., kuris sutarčių pasiraÅ¡ymo metu buvo ir AB „Vingiriai“ vadovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2014 yra iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir pasisakęs dėl AB „Vingriai“ atliktų darbų, įskaitant ir ieÅ¡kovo nurodomo antro aukÅ¡to įrengimo darbų, teisinio vertinimo.

Teismas konstatavo, kad AB „Vingriai“ atlikti patalpų pertvarkymo darbai, medžiagų pirkimai, betonavimo, stogo, sienų ir kiti remonto darbai yra AB „Vingriai“ atlikti darbai susiję su patalpų pritaikymu savo veiklai vykdyti bei patalpų remonto darbų atlikimas pagal nuomos sutartį, siekiant iÅ¡laikyti tinkamÄ patalpų bÅ«klę. Buvo aiÅ¡kiai konstatuota, jog AB „Vingriai“ darbus atliko savo naudai, taip pat kad darbai buvo atlikti neturint UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ar banko leidimo.

Kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti nagrinėjami pakartotinai Å¡ioje byloje. Cituojamoje byloje dalyvavo ir ieÅ¡kovas, tačiau nereiÅ¡kė jokių pretenzijų ar reikalavimų į ginčo patalpų dalį. IeÅ¡kovas beveik 10 metų nereiÅ¡kė atsakovui jokių pretenzijų dėl patalpų, nereikalavo Å¡ių patalpų įregistruoti jo vardu, nevedė jokių derybų su atsakovu, o dėl tariamos nuosavybės įgijimo kreipėsi tiesiai į teismÄ .

IeÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi teisėtai – ieÅ¡kovas ne tik nepateikė savininko sutikimo atlikti patalpų pertvarkymo/rekonstrukcijos darbus, tačiau taip pat nepateikė techninio projekto, statybÄ leidžiančio dokumento ir kt. privalomų statybÄ leidžiančių dokumentų. IeÅ¡kovas teigia, kad nuosavybės teisę į dalį patalpų ieÅ¡kovas įgijo CK 4.47 str. 4 d. pagrindu – pagaminant naujÄ daiktÄ . Tačiau tam, kad ieÅ¡kovas galėtų teisėtai sukurti naujÄ daiktÄ ar jo dalį, turėjo atitikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. nustatytus reikalavimus statytojui: turėti savininko leidimÄ , įstatymų nustatyta tvarka parengtÄ techninį projektÄ , kompetentingų institucijų iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

IeÅ¡kovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių susitarimų ar sutarčių su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir / ar AB „Vingriai“ ir / ar Banku, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, jog iÅ¡ tiesų buvo sudarytas susitarimas dėl ieÅ¡kovo nuosavybės sukÅ«rimo. Atsakovas nuo 2009 m. siekė atgauti faktinį patalpų valdymÄ , reikalavo, kad UAB „Pramonės pastatų valdymas“, AB „Vingriai“ atlaisvintų patalpas, buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo bei kitomis priemonėmis gynė savo nuosavybę nuo neteisėto trečiųjų asmenų valdymo.

IeÅ¡kovo nurodomos patalpos negali bÅ«ti ir nėra savarankiÅ¡ku nuosavybės objektu. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovas patalpomis naudojosi slapta ir to neiÅ¡vieÅ¡ino, neturi teisėtai sudarytų nuomos ar kitokio pobÅ«džio sutarčių, bankui priklausančiomis patalpomis naudojosi ir naudojasi prieÅ¡ banko valiÄ , sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovas patalpomis naudojasi neteisėtai ir yra nesÄ Å¾iningas valdytojas. Atsakovas, įgijęs ginčo patalpas asmeninės nuosavybės teise ir neturėdamas net pagrindo manyti, kad kas nors kitas gali turėti kokių nors teisių į jas, minėtomis patalpomis leido naudotis iÅ¡imtinai tik Å¡ioms įmonėms:

UAB „Pramonės pastatų valdymas“ – pagal Patalpų lizingo sutarties sÄ lygas iki kol lizingo objektas, t. y. patalpos, bus visiÅ¡kai iÅ¡pirktos; AB „Vingriai“ – pagal paliktos galioti po Patalpų lizingo sutarties sudarymo Nuomos sutarties sÄ lygas (tik dabar subnuomos pagrindais) iki baigsis Patalpų lizingo sutartis. Tai, kad bankas yra vienintelis ir teisėtas patalpų savininkas buvo konstatuota ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria teismas tenkino banko ieÅ¡kinį dėl UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „Vingriai“ iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-12 nutartis c .b.

Nr. 2A-526-302/2016). Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-03-27 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-222/2006 ir nurodė, kad tarp objekto savininko ir trečiojo asmens gali bÅ«ti sudaromas susitarimas, kad rekonstrukcijos bÅ«du sukurtas antraeilis daiktas atitektų trečiajam asmeniui, teismas taip pat pažymėjo ir tai kad: „asmeniui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo priestatÄ pripažinimo, be kitų aplinkybių, turi bÅ«ti tiriama, ar priestatas gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku nuosavybės teisių objektu; jeigu priestatÄ su namu sieja funkcinis ryÅ¡ys (neturi atskiro įėjimo, negali turėti atskiros nuo gyvenamojo namo Å¡ildymo sistemos, vandentiekio, elektros tinklų ir kt.), jis negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku nuosavybės objektu ir tampa pagrindinio daikto dalimi (CK 4.15 straipsnis), nebent tarp namo savininko (visų bendraturčių) ir priestato statytojo buvo susitarimas, kad tokiu bÅ«du atsiras jų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.72 straipsnis, 4.73 straipsnio 2 dalis)“.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pripažįsta ieÅ¡kinyje, kad ieÅ¡kovo pasistatytos patalpos negali funkcionuoti ir bÅ«ti naudojamos atskirai nuo likusios patalpų dalies ir dėl to negali bÅ«ti laikomos atskiru nekilnojamojo turto objektu. Nėra ginčo dėl to, kad antrojo aukÅ¡to patalpos negali bÅ«ti laikomos savarankiÅ¡ku nekilnojamojo turto objektu. Tai reiÅ¡kia, jas iÅ¡tiko ginčo patalpų (kaip pagrindinio daikto) likimas – jos perėjo atsakovo nuosavybėn (CK 4.14 str.). Dar daugiau, su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi į bylÄ pateikta Rangos sutartis nėra minima nei Patalpų lizingo sutartyje, nei Nuomos sutartyje, nei Pirkimo sutartyje, nei jokiame kitame į Å¡iÄ bylÄ pateiktame dokumente, taip pat apie jÄ nebuvo kalbama ir kitose bylose.

Ä® bylÄ nėra pateikta jokių susiraÅ¡inėjimų ar kitokios komunikacijos dėl Å¡ios Rangos sutarties egzistavimo. Patys rangos darbai pagal Å¡iÄ Rangos sutartį iÅ¡vieÅ¡inti niekada nebuvo, suformuoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre taip pat nebuvo. Vienintelis dokumentas, kuris liudija, esÄ 2006 m. galėjo bÅ«ti tartasi dėl kažkokių patalpų pagerinimų, yra bÅ«tent ieÅ¡kovo į bylÄ pateikta Rangos sutarties kopija. IeÅ¡kovas teigia, esÄ Rangos sutarties kopijÄ gavo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-20 nutartimi Å¡ioje byloje iÅ¡duotÄ liudijimÄ iÅ¡sireikalauti minėtÄ dokumentÄ iÅ¡ AB „Vingriai“.

Tačiau visa AB „Vingriai“ priklausanti dokumentacija nėra ir nebuvo perduota BAB „Vingriai“ bankroto administratoriui, ir Å¡iuo metu, labiausiai tikėtina, vis dar yra ieÅ¡kovo neteisėtai valdomose patalpose. Bankrutuojančios AB „Vingriai“ bankroto administratoriui jokie AB „Vingriai“ dokumentai iki Å¡iol nėra perduoti. Todėl kyla klausimas, kaip Rangos sutarties kopijÄ galėjo gauti ieÅ¡kovas ir kodėl ieÅ¡kovas jÄ gavo, o BAB „Vingriai“ bankroto administratorius – ne.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi liudijimas buvo iÅ¡duotas gauti Rangos sutarties originalÄ , ieÅ¡kovo atstovas nurodo, kad gauta buvo tik Rangos sutarties kopija. Pažymėtina, kad ant Å¡ios kopijos nėra jokių bankroto administratoriaus žymų ar parašų, kad kopija yra autentiÅ¡ka. Visos paminėtos aplinkybės, ieÅ¡kovo ir bankrutuojančios AB „Vingriai“ korporacinės sÄ sajos, sudaro pagrindÄ teigti, kad minėta Rangos sutartis buvo parengta atgaline data. IeÅ¡kovo į bylÄ pateikti iÅ¡ anksto parengti Č.

K. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės. IeÅ¡kovo pateikti bankiniai pavedimai nepatvirtina ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo. IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu pateikė bankinius pavedimus, tačiau Å¡ie dokumentai yra neinformatyvÅ«s, kadangi iÅ¡ jų negalima nuspręsti, kokiu tikslu buvo daromi pavedimai ir už kÄ mokama. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovas buvo AB „Vingriai“ motininė bendrovė, yra labai tikėtina, kad minėtos lėšos pervestos veiklai finansuoti ir laikytinos paskolomis.

Kaip minėta, Patalpų lizingo sutartis buvo nutraukta dar 2009-10-05. Tačiau iki pat Å¡ios dienos faktinio patalpų valdymo atsakovas negali atgauti dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Taip yra todėl, kad buvę UAB „Pramonės pastatų valdymas“, AB „Vingriai“ vadovai ir akcininkai, taip pat ieÅ¡kovas bei tretieji asmenys po 2009 m. sutarčių nutraukimo ėmėsi visų priemonių tam, kad ginčo patalpų atsakovas neatgautų. Å io ginčo esmė yra ne užtikrinti ieÅ¡kovo tariamÄ teisę į ginčo patalpų dalį, bet kiek įmanoma kuo ilgiau iÅ¡laikyti savo žinioje visas ginčo patalpas kartu su visa ten esančia, bankui ir bankrutuojančiai AB „Vingriai“ priklausančia įranga, kuri Å¡iuo metu yra nemokamai naudojama be banko sutikimo, taip jÄ nudėvint ir darant tiesioginę žalÄ bankui, o patalpas ir įrangÄ naudojantiems asmenims iÅ¡ to gaunant pajamas.

IeÅ¡kovas beveik 10 metų nereiÅ¡kė bankui jokių pretenzijų ar reikalavimų, patalpų dalimi naudojosi slaptai ir nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir net 4 nepagrįstus praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir klaidindamas teismÄ siekia, bet kokiomis priemonės užsitikrinti tolimesnį neteisėtÄ dalies patalpų naudojimÄ . Atsakovas mano, kad dėl tokių nesÄ Å¾iningų bei neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovui reiÅ¡kiant vienÄ po kito akivaizdžiai nepagrįstus ieÅ¡kinius, ieÅ¡kovui turi bÅ«ti paskirta maksimali, t. y. 5 792 EUR (CPK 95 str.) bauda už akivaizdų piktnaudžiavimÄ savo teisėmis.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti visiÅ¡kai pagal patikslintÄ 2016-10-04 pareiÅ¡kimÄ .

Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2007 metų gegužę ieÅ¡kovas visiÅ¡kai įrengė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius, antrame aukÅ¡te, kurios buvo skirtos biuro veiklai. Pats ieÅ¡kovas tose patalpose veiklos nevykdė. Nuo patalpų sukÅ«rimo, jos perduotos AB „Vingriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“. IeÅ¡kovas vertėsi prekyba, pirkdavo gaminamas prekes ir iÅ¡ AB „Vingriai“. Pastatytų ginčo patalpų vertė apie 430 tÅ«kstančių dolerių, tačiau jokių darbų perdavimo-priėmimo aktų, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, rangovui AB „Vingriai“ atlikus statybos darbus, tarp ieÅ¡kovo, kaip užsakovo, ir AB „Vingriai“, kaip rangovo, pasiraÅ¡yta nebuvo.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Papildomai nurodė, kad byloje nėra pateikta atliktų rangos darbų perdavimo-priėmimo aktų, kurie patvirtintų, jog buvo sukurta nuosavybė, kuri turi bÅ«ti teisiÅ¡kai įforminta. Nėra pateikta jokių susitarimų su UAB „Pramonės pastatų valdymas“, kaip buvusiu pastato savininku, kad bus sukurta nuosavybė, pastatant nekilnojamÄ jį turtÄ . Taip pat byloje nėra pateikta ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, pasiraÅ¡ytų tarp AB „Vingriai“ ir ieÅ¡kovo dėl atsiskaitymų pagal rangos sutartį.

Be to, abejotina ir pati į bylÄ pateikta Rangos sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir AB „Vingriai“ kuri nėra patvirtinta BAB „Vingriai“ bankroto administratoriaus, o iÅ¡reikalauta, kai rangovui BAB „Vingriai“ jau iÅ¡kelta bankroto byla. Byloje nėra ir statybos projektų, leidimų, kurie reikalingi nuosavybės sukÅ«rimui. PasiraÅ¡ant 2007-03-26 pirkimo-pardavimo sutartį, tarp UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir UAB „SEB VB lizingas“, kurio teises yra perėmęs atsakovas AB SEB bankas, patalpų savininkas UAB „Pramonės pastatų valdymas“ patvirtino, kad jokie tretieji asmenys neturi teisių į patalpas.

Ä® bylÄ pateikti ieÅ¡kovo atlikti bankiniai pavedimai AB „Vingriai“ nepatvirtina fakto, kad buvo mokama pagal rangos sutartį, įrengiant patalpas. IeÅ¡kovas, bÅ«damas UAB „Vingriai“ akcininku galėjo finansuoti veiklÄ , grÄ Å¾inti skolÄ , apmokėti už produkcijÄ ir pan. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-269-241/2016 vertino analogiÅ¡kus įrodymus (UAB „Vingriai“ , kaip pirkėjui, iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pateiktas ir Å¡ioje byloje) ir sprendė, kad AB „Vingriai“ tokiu bÅ«du pagerino sau kaip nuomininkui skirtas patalpas.

Jokių nuosavybės teisių į šias patalpas L&M International trading LTD, dalyvavęs minėtoje civilinėje byloje, neįrodinėjo.Liudytojas Č. K., dirbęs iki 2014 metų vidurio AB „Vingriai“ direktoriumi bei UAB ‚Pramonės pastatų valdymas“ direktoriumi, 2017-01-20 teismo posėdžio metu parodė, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2005 metų vidurio vyko rekonstrukcija. UAB ‚Pramonės pastatų valdymas“ užsiėmė patalpų pirkimu ir nuoma, o AB „Vingriai“ buvo gamybos įmonė, gamino stakles ir detales.

AB „Vingriai“ tuo metu kėlėsi į rekonstruojamas patalpas, kurie ir vykdė rekonstrukcijÄ , o jÄ finansavo AB „Vingriai“ akcininkas - L&M International trading LTD. Rekonstruojamose patalpose veiklÄ vykdė AB „Vingriai“. L&M International trading LTD turėjo savo vadovo (Shaia Kopelianski) kabinetÄ patalpose, nors jokios kitos veiklos minėtame pastate nevykdė. L&M International trading LTD buvo stambus AB „Vingriai“ gaminamos produkcijos užsakovas. Užsakymai bÅ«davo nuo 0,5 mln. iki 3 mln. dolerių vertės per metus.

Visos L&M International trading LTD piniginės lėšos cirkuliavo per AB SEB banke atidarytÄ banko sÄ skaitÄ . Neatsimena, ar ieÅ¡kovas L&M International trading LTD ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ buvo sudarę susitarimÄ dėl patalpų sukÅ«rimo nuosavybės teise.IeÅ¡kinys atmestinas.Å alių paaiÅ¡kinimais bei raÅ¡ytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad nuo 2006-05-02 UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teise priklausė gamybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 13-15).

Minėtos patalpos 2007-03-16 atgręžtinio Finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-030182 ir 2007-03-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (el. b. 3 t., b. l. 38-49, 57-73) buvo perleistos UAB „SEB VB lizingas“ (vėliau pervadinta į UAB „SEB lizingas“, po to pertvarkyta į AB „SEB lizingas“, kurios teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė AB SEB bankas, el. b. t. 1, b. l. 57-78). Tarp pastato savininko UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „Vingriai“ buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis (el. b. 3 t., b. l. 14-21), kuri, kaip nurodė iškviestas liudytojas Č.

K., vykdė gamybinę veiklÄ nuomojamose patalpose. Bankui ir UAB „Pramonės pastatų valdymui“ sudarius nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, patalpas ir toliau valdė UAB „Pramonės pastatų valdymas“. Patalpų įgijėjas ir veiklos finansuotojas – lizingo bendrovė, 2009-10-05 nutraukė Patalpų lizingo sutartis ir pareikalavo grÄ Å¾inti patalpas, UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų. 2009-10-08 ir 2009-11-08 buvo sudaryti UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir UAB „SEB lizingas“ susitarimai dėl turto atlaisvinimo tvarkos (el. b. 3 t., b. l. 22-24).

Patalpų nuomininkas AB „Vingriai“ geruoju iš patalpų neišsikėlė, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-12 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016 buvo tenkintas AB SEB banko ieškinys dėl AB „Vingriai“ priverstinio iškeldinimo iš patalpų (LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Ieškovas L&M International trading LTD, kuris buvo akcininkas AB „Vingriai“ (el. b. 1 t., b. l. 7-12) pateikė kartu su ieškiniu Č. K. (kuris, kaip paliudijo teismo posėdžio metu, buvo AB „Vingriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ vadovas bei AB „Vingriai“ akcininkas -el. b. 1 t., b. l. 16 ) rašytinius paaiškinimus, jog ieškovas L&M International trading LTD, būdamas AB „Vingriai“ akcininkas, su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ (patalpų savininko) sutikimu, savo lėšomis vykdė statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbus savo valdomojoje ir naudojamojoje patalpų dalyje (el. b. 1 t., b. l. 23).

Statybos darbų ginčo patalpų, esančių Pramonės g. 141, Vilnius, antrame aukÅ¡te, atlikimo faktÄ grindžia į bylÄ pateiktu 2016-05-06 antstolio Rimanto VižainiÅ¡kio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (el. bylos popierinis priedas – b. l. 2), pateikta 2006-05-22 Statybos rangos sutartimi (el. b. 2 t., b. l. 29-30), sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir AB „Vingriai“, kuria remiantis AB „Vingriai“, kaip rangovas, pirko statybai reikalingas medžiagas, sudarinėjo sutartis, priėmė atliktus darbus (el. b. 1 t., b. l. 88-184), o ieÅ¡kovas (užsakovas) atsiskaitė su rangovu AB „Vingriai“, atlikdamas tarptautinius mokėjimo nurodymus (el. b. 1 t., b. l. 186-189; 6 t., b. l. 111-123).

Kadangi iÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu į bylÄ pateiktų 2003-10-08 atliktų kadastrinius antro aukÅ¡to matavimų matyti, kad antro aukÅ¡to patalpų plotas siekė 387,66 kv. m., o pagal 2016-09-12 atliktus kadastrinius matavimus antro aukÅ¡to patalpų plotas sudaro 528,22 kv. m. (elektroninės bylos popierinis priedas – patalpų planų kopijos; el. b. 1 t., b. l. 30-37), ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti jam nuosavybės teisę į 188/10000 (140,56 kv. m.) pastato dalis.Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio bei ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalį pripažinimo CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, jog nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagaminant naujÄ daiktÄ .

Pritartina ieÅ¡kovo dėstomai pozicijai, kad nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti įgyjama tame tarpe ir statybos procese pastatant naujÄ statinį ar pastato rekonstrukcijos rezultate padidinant rekonstruojamo turto vertę. Visgi, teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad daikto pagaminimas bÅ«tų teisėtas (CK 4.47 str. 4 p.), jo pagaminimo procesas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dai gali bÅ«ti įvairÅ«s, tačiau jie negali prieÅ¡tarauti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems reikalavimams, inter alia (be kita ko) teisėtumo, sÄ Å¾iningumo principams.

Ä®statymų leidėjas, paisydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų, turi nustatyti nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dus ir pagrindus. Tai suponuoja nuosavybės įgijimo teisėtumo reikalavimÄ (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai iÅ¡vardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nurodytų savarankiÅ¡kų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtÄ naujÄ daiktÄ , turi bÅ«ti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų.

Pirmiausia daiktas turi bÅ«ti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Taigi, kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybÄ pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tÄ procesÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007;).CK 4.103 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2006 m. spalio 17 d.) buvo nurodyti atvejai, kada asmenys neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti: kai statyba vykdoma be leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba turėdami neteisėtai iÅ¡duotÄ leidimÄ , arba Å¡iurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus.

Vėlesnėse CK 4.103 straipsnio redakcijos nuostatose akcentuojama, kad civilinius teisinius padarinius sukelia savavaliÅ¡ka ar nesavavaliÅ¡ka, bet kitaip neteisėta statinio statyba. Taip įstatymų leidėjas atskyrė savavaliÅ¡kÄ statybÄ , kuri vykdoma be leidimo, neteisėtai iÅ¡duoto ar teismo panaikinto leidimo pagrindu, nuo neteisėtos statybos, kuri vykdoma turint leidimÄ , bet nukrypstant nuo projektinių sprendinių esminių parametrų, t. y. keičiant statinio vietÄ , aukÅ¡tį, užstatymo tankį ir kita.

Å ių iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste, teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas įrodinėdamas savo ieÅ¡kinį bei grįsdamas savo argumentus, kad ginčo patalpų antrame aukÅ¡te pastatė naujas, iki tol neegzistavusias patalpas, bei tokiu bÅ«du įgijo į jas nuosavybės teises, jokių statybÄ leidžiančių dokumentų (leidimas vykdyti statybÄ , statinio rekonstravimÄ , statinio remontÄ , techninis projektas ir pan., remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis) į bylÄ nepateikė, kas teismo vertinta, jog daiktas buvo sukurtas nesilaikant teisės normų reikalavimų, vykdant statybos procesÄ .

SavavaliÅ¡kai, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pastatytas statinys negali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali bÅ«ti ir nuosavybės teisės objektu, taigi nuosavybės teisė į tokį objektÄ CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali bÅ«ti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).Vertinant kitų byloje ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų – 2006-05-22 Statybos rangos sutarties, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų pirkėjui (rangovui) AB „Vingriai“ 2006 metais bei AB „Vingriai“ AB SEB banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovas atliko tarptautinius mokėjimus AB „Vingriai“ 2006 metais – aktualumÄ , ieÅ¡kovui įrodinėjant statybos procese sukÅ«rus naujas patalpas ginčo pastato antrame aukÅ¡te, teismas pažymi, kad minėti įrodymai objektyviai nepagrindžia, jog ieÅ¡kovas, kaip statytojas, 2006-2007 metais sukÅ«rė naujas patalpas, kurios gali bÅ«ti pripažintos nuosavybės teisių objektu.

Liudytojas Č. K., kuris patalpų rekonstrukcijų metu buvo AB „Vingriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ vadovas, teisme 2017-01-06 teismo posėdžio metu paliudijo, kad ginčo pastato didelė rekonstrukcija buvo vykdoma AB „Vingriai“ iniciatyva, skirta jos veiklos vykdymui, kuri tuo metu ir kraustėsi į ginčo patalpas, o rekonstrukcijos darbus finansavo AB „Vingriai“ akcininkas ieÅ¡kovas L&M International trading LTD. Tačiau byloje nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių susitarimų ar sutarčių, jog 2006 metais, pradėjus vykdyti rekonstrukcijos (statybos) darbus UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teise priklausančiame pastate, buvo sudarytas ieÅ¡kovo ir pastato savininko UAB „Pramonės pastatų valdymas“ susitarimas dėl ieÅ¡kovo nuosavybės sukÅ«rimo statybos bÅ«du, juolab kad ieÅ¡kovas tuo metu neturėjo jokių daiktinių teisių į pastatÄ , jo nesiejo jokie sutartiniai santykiai su pastato savininku UAB „Pramonės pastatų valdymas“ (pvz. nuomos, panaudos ir kt.).

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tarp objekto savininko ir trečiojo asmens gali bÅ«ti sudaromas susitarimas, kad rekonstrukcijos bÅ«du sukurtas antraeilis daiktas (Å¡iuo atveju naujos patalpos pastato dalyje) atiteks trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-03-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-222/2006), tačiau duomenų apie tokio susitarimo sudarymÄ Ä¯ bylÄ nepateikta. Tai, kad nebuvo tokio pobÅ«džio susitarimo patvirtina ir 2007-03-26 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir UAB „SEB VB lizingas“ nuostatos (4.2 p.,- el. b. 3 t., b. l. 38-49), patalpų savininkui patvirtinus, jog nėra jokių trečiųjų asmenų, kurie galėtų reikÅ¡ti savo teises ir/ar pretenzijas į patalpÄ (jos dalį).

Pardavėjas, t. y. UAB „Pramonės pastatų valdymas“, yra vienintelis teisėtas patalpos, kurios plotas 7 749,56 kv. m., savininkas. Ä® bylÄ pateiktas Č. K. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas (el. b. 1 t., b. l. 23), jog su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sutikimu ieÅ¡kovas vykdė statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbus nelaikytinas tinkamu įrodymu minėtoms aplinkybėms pagrįsti, kadangi neatitinka raÅ¡ytiniams įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 177 str., 192 str. 8 d.), Å¡iuos subjektyvius paaiÅ¡kinimus suraÅ¡ius prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimui.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuo 2006-05-02 pastatas, kuriame, anot ieÅ¡kovo, buvo atlikti statybos darbai, nuosavybės teise priklausė UAB „Pramonės pastatų valdymas“ (el. b. 1 t., b. l. 13-15), o AB „Vingriai“, atlikdami rekonstrukcijos darbus, nuo 2005-09-06 nuomojosi dalį patalpų pastate (el. b. 1 t., b. l. 13-15; 3 t. b. l. 14-21).

Nors į bylÄ pateikti AB „Vingriai“ sÄ skaitos, esančios AB SEB banke, iÅ¡raÅ¡ai (el. b. 1 t., b. l. 186-189; 6 t., b. l. 111-123) ir patvirtina ieÅ¡kovo lėšų pervedimÄ AB „Vingriai“ 2006 metais, tačiau tai nesuponuoja teismo vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad visos ieÅ¡kovo pervestos lėšos buvo skirtos AB „Vingriai“, kaip rangovui, vykdant ieÅ¡kovo (užsakovo, statytojo) pareigas. Å ias iÅ¡vadas sustiprina ir tai, kad byloje nėra pateikta atliktų rangos darbų perdavimo-priėmimo aktų, nėra pateiktų ir rangovo (AB „Vingriai“) ieÅ¡kovui, kaip užsakovui, iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų darbų apmokėjimui, kurie aktualÅ«s rangos sutartinių santykių įforminimui ir darbų apmokėjimui (CK 6.681 str., 6.655 str., 6.694 str.).

Tiek bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, tiek specialiosios rangos nuostatos numato, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytÄ kainÄ po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sÄ lyga, kad darbai atlikti tinkamai (CK 6.655 str. 1 d., 6.694 str.). Dar daugiau, į bylÄ pateiktos AB „Vingriai“, kaip pirkėjui, iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, AB „Vingriai“ vardu pasiraÅ¡yti atliktų darbų aktai (el. b. 1 t., b. l. 88-184) taip pat neleidžia pagrįstai vertinti, kokiame objekte ir apskritai, kokie darbai buvo atliekami, ieÅ¡kovui įrodinėjant patalpų pastatymÄ ginčo objekte – (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Kita vertus, neatmetama tikimybė, kad byloje AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais grindžiamos ieÅ¡kovo pervestos lėšos AB „Vingriai“ buvo pervedamos ne tik kaip rangovui, bet ir kaip dukterinei įmonei (el. b. 1 t., b. l. 7-12), finansuojant jos veiklÄ , taip pat kaip prekių tiekėjai, kadangi liudytojas Č. K. patvirtino, jog ieÅ¡kovas buvo stambus AB „Vingriai“ gaminamos produkcijos užsakovas, o užsakymų vertė per metus siekdavo nuo 0,5 ml. iki 3 ml. Tad įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , kuriais yra grindžiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, teigti, kad ieÅ¡kovas, veikdamas kaip teisėtas statytojas, sukÅ«rė nuosavybės teisių objektÄ , nėra objektyvaus pagrindo.

Å ias teismo iÅ¡vadas patvirtina ir aukÅ¡tesnių instancijų teismų konstatuotos aplinkybės, vertinant AB „Vingriai“ veiksmus, apmokant įvairaus pobÅ«džio PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, patvirtinančias medžiagų pirkimÄ , betonavimÄ , stogo, sienų ir kitus remonto darbus, jog AB „Vingriai“ tokiu bÅ«du atliko patalpų pertvarkymÄ , pritaikant patalpas savo, kaip patalpų nuomininko, veiklai vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-2-05 sprendimas Nr. 2A-1485/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-12 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-487/2014). Dar daugiau, aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų kontekste, pažymėtina, kad ginčai dėl minėtų patalpų tarp AB SEB banko, kaip patalpų savininko, įgijusio nuosavybės teises 2007 metais pagal Pirkimo-pardavimo sutartį (el. b. 3 t., b. l. 38-56), finansuojant UAB „Pramonės pastatų valdymas“ veiklÄ , sudarant atgręžtinio Finansinio lizingo sutartį (el. b. 3 t., b. l. 57-73) ir AB „Vingriai“, UAB „Pramonės pastatų valdymas“, L&M International Trading LTD vyksta ilgus metus (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, atsiliepimo argumentai), kai 2009-10-05 buvo nutraukta Patalpų lizingo sutartis ir papraÅ¡yta patalpas atlaisvinti ir jas perduoti savininkui lizingo bendrovei, kurios teises vėliau perėmė AB SEB bankas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-12 įsiteisėjusia nutartimi c. b. Nr. 2A-526-302/2016 buvo konstatuota, kad bankui nutraukus sudarytÄ lizingo sutartį, nutrÅ«ko tarp UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „Vingriai“ sudaryta nuomos sutartis, todėl tiek UAB „Pramonės pastatų valdymas“, tiek AB „Vingriai“ kilo pareiga atlaisvinti patalpas ir jas perduoti bankui. Kaip matyti iÅ¡ tarp Å¡alių buvusių ginčų ir jų pagrindu užvestų civilinių bylų duomenų, ieÅ¡kovas L&M International Trading LTD nė karto nekėlė klausimo dėl nuosavybės ginčo patalpose įgijimo pastatant naujas patalpas (pastato dalį), nors, kaip pats teigia, dar 2007 metais gegužę užbaigė rekonstrukcijos darbus patalpose.

Dar daugiau, į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais įrodinėdamas savo, kaip patalpų statytojo, vykdytas pareigas, sukuriant pietinėje pastato dalyje antro aukÅ¡to patalpas, finansuojant statybas ženklia pinigų suma (el. b. 1 t., b. l. 186-189; 6 t., b. l. 111-123), ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti nuosavybę tik į dalį, t. y. 140,56 kv. m. ploto antro aukÅ¡to patalpų, kas taip pat leidžia abejoti buvus realiam siekiui įgyti nuosavybės teises į statybos bÅ«du sukurtÄ objektÄ â€“ antro aukÅ¡to pastato patalpas.Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas konstatuoja, kad į bylÄ ieÅ¡kovo pateikti įrodymai bei iÅ¡dėstyti motyvai nepagrindžia ieÅ¡kovo teisėtai įgytos nuosavybės teisės į pastato dalį, jÄ pastačius.

IeÅ¡kovas neįrodė buvus teisėtu patalpų statytoju, siejant statybos faktÄ tik su sudaryta Rangos sutartimi bei rangovui (dukterinei įmonei) į banko sÄ skaitÄ pervestų lėšų, kurių paskirtis neįrodyta, pervedimu. Nesant pateikto patalpų savininko sutikimo dėl naujo objekto patalpose sukÅ«rimo nuosavybės teise bei statybos procesÄ legalizuojančių dokumentų, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovu, kad jis įgijo nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93). Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmetamas, ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos.Atsakovas patyrė 3 324,83 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str., el. b. 5 t., b. l. 43-45).

Atmetant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovo atžvilgiu, turi bÅ«ti atlyginamos atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Minėtos iÅ¡laidos, atsakovo atstovui suraÅ¡ius du atsiliepimus į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, dalyvavus keturiuose teismo posėdžiuose (2016-10-05, 2016-11-21, 2017-01-06 ir 2017-01-20), kurių bendra trukmė sudaro 2 val. 12 min., atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija, rekomendacijų 8.2 p., 8.19 p.) juolab kad byloje kilęs ginčas bei suraÅ¡yti procesiniai dokumentai reikalavo bylos duomenų iÅ¡samios analizės, didelių advokato laiko sÄ naudų, procesinių dokumentų suraÅ¡ymas nebuvo Å¡abloninis, o iÅ¡samus, iÅ¡dėstytos aplinkybės pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais.Kadangi ieÅ¡kovas patikslino savo reikalavimÄ , sumažindamas savo reikalavimus ir praÅ¡ydamas pripažinti nuosavybės teisę į 188/10000 pastato dalis (el. b. 4 t., b. l. 11-12), ieÅ¡kovui grÄ Å¾intinas permokėtas žyminis mokestis, kurį sudaro 458,00 Eur, kadangi už reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ mokėtinas 372,00 Eur žyminis mokestis, o ieÅ¡kovas yra sumokėjęs 830,00 Eur žyminis mokestis (el. b. 1 t., b. l. 46, 56) (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Kadangi procesinių dokumentų iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3 Eur), iÅ¡ ieÅ¡kovo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus, byloje Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartimi bei 2016-12-09 nutartimi c. b.

Nr. e2S-2253-345/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-02 nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.). Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ieÅ¡kovui skyrimo Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė paskirti maksimaliÄ baudÄ ieÅ¡kovui, pareiÅ¡kus nepagrįstÄ ieÅ¡kinį teismui.CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

Tačiau ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymÄ . Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali bÅ«ti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas pateikdamas ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo, 10 metų nereiÅ¡kęs pretenzijų, siekia kiek įmanoma ilgiau iÅ¡laikyti savo žinioje ginčo patalpas kartu su visa esančia įranga, o ne užtikrinti ieÅ¡kovo tariamÄ teisę į patalpas.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kinio padavimas, kad ir ginant tariamas subjektines teises po ilgo laiko, įprastai nereiÅ¡kia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima pažeistų teisių gynimo bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimÄ Å¡ia teise, turi bÅ«ti nustatytas aiÅ¡kiai nepagrįstas Å¡ios teisės įgyvendinimas. Å iuo atveju vien tik aplinkybė, kad ieÅ¡kinys pripažintas nepagrįstu, nereiÅ¡kia, jog jį ieÅ¡kovas padavė kitu tikslu nei siekdamas apginti savo interesus. (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas tikslino savo reikalavimÄ , remiantis teismo nustatytais nurodymais, teikė papildomus įrodymus ieÅ¡kiniui pagrįsti, taip pat teikė savo nuomonę dėl galimo įrodymų vertinimo, tad Å¡ių teisių ir pareigų įgyvendinimas ir vykdymas savaime negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu procesu. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kovo sÄ moningo siekio piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, neturint tikslo ginti savo teisėtų interesų, todėl bauda ieÅ¡kovui neskirtina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 150, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L&M International trading LTD, kodas 639341, buveinės adresas Coastal Building, Wickhams Cay II, Road Town, Tortola, Britų Mergelių salos, atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui, kodas 112021238, 3 324,83 Eur (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis eurus, 83 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Ä®siteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 ir 2016-12-09 nutartimis civilinėje byloje Nr. e2S-2253-345/2016 taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.           GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui L&M International trading LTD, kodas 639341, buveinės adresas Coastal Building, Wickhams Cay II, Road Town, Tortola, Britų Mergelių salos, 458,00 Eur (keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2016-05-20 mokėjimo nurodymu Nr. 1227.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                         Rima Lipeikienė