1c0abfa2-b673-4ead-9875-29ec1d1227bb · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-337/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09997-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Danutės Å vitinienės, Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant: prokurorui Giedriui Jasulaičiui, gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

T. ir nukentėjusiosios L. R. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir V.

T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. T. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 219,82 Eur (du šimtus devyniolika eurų 82 ct) turtinei žalai atlyginti. Nuspręsta išieškoti iš V. T. 9,90 Eur (devynis eurus 90 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. T. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. kovo 2 d., apie 00.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sudavė kumščiu ne mažiau kaip vienÄ kartÄ buvusiai sugyventinei L. R. į veido sritį, o nukentėjusiajai pabėgus į voniÄ , kurioje ji norėjo užsirakinti, jÄ pasivijęs vonioje pastÅ«mė, dėl ko L. R. trenkė galvÄ Ä¯ radiatorių, taip Å¡iais veiksmais padarė L. R. nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimÄ galvos plaukuotoje dalyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

V. T. apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-02-27 nuosprendį ir V. T. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pati teigė, jog bÅ«dama neblaivi ji paslydo vonioje ir krisdama trenkėsi veidu į radiatorių, o po to į grindis. Tikinama, kad tokios nukentėjusiosios versijos kategoriÅ¡kai nepaneigė ir pirmos instancijos teisme apklausta teismo medicinos ekspertė. Nurodoma, kad teismas neteisingai vertina S. S. parodymus.

Teigiama, kad Å¡i moteris turi turtinių pretenzijų L. R.. Pažymima, kad minimos liudytojos parodymų iÅ¡ esmės nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Taip pat skunde teigiama, kad teismas nevertino liudytojos K. M. parodymų. Apeliaciniu skundu L. R. aukÅ¡tesnės instancijos teismo taip pat praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-02-27 nuosprendį ir V. T. atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde teigiama, kad V. T. apeliantės nesužalojo. Tikinama, kad kerÅ¡taudama V.

T. ji pirminiuose savo parodymuose nurodė, kad V. T. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ nors iÅ¡ tikrųjų ji pati susižalojo krisdama vonioje. Teigiama, kad Å¡iÄ aplinkybę apeliantė nurodė savo draugei K. M.. Pažymima, kad Å¡iuo metu nukentėjusioji jokių ryÅ¡ių su nuteistuoju nepalaiko, juos sieja tik jų bendras vaikas. Tikinama, kad sÅ«nui labai reikia tėčio, todėl V. T. nuteisimas laisvės atėmimo bausme sukels sunkias pasekmes vaikui. Apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 str. Komentuojamo straipsnio 5 d. numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek iÅ¡teisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 str. reikalavimus, t. y.

įrodymai turi bÅ«ti ne tik lakoniÅ¡kai iÅ¡dėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

Tiek nuteistojo V. T., tiek ir nukentėjusiosios L. R. apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pasak apeliantų, teismas bylos aplinkybes pagal pateiktÄ kaltinimÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai, įrodymus vertino pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų paaiÅ¡kinimus apie faktines įvykio aplinkybes vertino klaidingai, vienpusiÅ¡kai, neatsižvelgė į bylos aplinkybių visumÄ , dėl ko priėmė prielaidomis grįstÄ nuosprendį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus bei byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad aukščiau iÅ¡vardinti skundų argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir tėra deklaratyvÅ«s nuteistojo bei nukentėjusiosios teiginiai, dėl ko nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumu. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ , kad V. T. padarė BK 138 str. 1 d. nurodytÄ veikÄ , grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai iÅ¡nagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 str. 5 d. ir 301 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis, nukentėjusioji, liudytojai S. S., J. S., A. A., N. S., K. M., specialistė S. M., iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai bylos dokumentai: įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini visa ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini medžiaga, kiti bylos duomenys ir Å¡ių įrodymų visumos pagrindu teismas V. T. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡dėstė savo iÅ¡vadas pagrindžiančius motyvus, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė paskesnius, prieÅ¡taringus L.

R. parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teismas, priimdamas V. T. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi liudytojos K. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu pateiktais parodymais. Pažymėtina, kad K. M., skirtingai nei teigia L. R., nepatvirtino jos iÅ¡keltos nagrinėjamo įvykio versijos, t. y. kad L. R. susižalojo pati krisdama vonioje. K. M. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad L. R. po įvykio tiesiogiai nematė, su ja kalbėjosi tik telefonu.

Pažymėjo, kad telefoninio pokalbio metu nukentėjusioji teigė, kad pykosi su V. T., stumdėsi, sakė, kad V. T. jÄ pastÅ«mė. K. M. apklausos metu nurodė žinanti, kad L. R. pakeitė savo parodymus, tačiau priežasties dėl ko ji taip padarė įvardinti negalėjo (2 t. 120 b. l.). Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog priimdamas skundžiamÄ nuosprendį teismas iÅ¡skirtinai rėmėsi liudytojos S. S. parodymais. Nurodoma, kad Å¡ios liudytojos parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, kadangi pati ji nematė L.

R. susižalojimo aplinkybių, tik perskaitė nukentėjusiosios parodymus, kad jÄ galimai sužalojo V.. AukÅ¡tesnės instancijos teismas atmeta Å¡iuos nuteistojo skundo argumentus kaip nepagrįstus. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde liudytojos S. S. parodymai iÅ¡ esmės sutampa su kitų liudytojų parodymais. Nors S. S. tiesiogiai ir nematė aptariamo įvykio, kurio metu nukentėjo L. R., tačiau ji pirmoji, tik iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ nukentėjusiosios gyvenamame bute, atėjo pasižiÅ«rėti kas jame vyksta.

S. S. tikino, kad L. R. atidarius buto duris pamatė jos kruvinÄ veidÄ , Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir greitosios medicinos darbuotoja N. S., kuri pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad L. R. veidas jai atvykus buvo kruvinas (2 t. 106, 107 b. l.). AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir policijos pareigÅ«nai savo pirminiuose parodymuose, kuriuos patvirtino teismo posėdžio metu. Tiek pareigÅ«nas A. A., tiek ir J. S. nurodė, kad jiems nuvykus į L. R. butÄ juos pasitiko nukentėjusioji kruvinu veidu ir pamėlusia nosimi (1 t. 133, 138 b. l).

Pirmines nurodytas nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes patvirtina ir 2018-01-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini kurioje nurodyta, kad nosies kaulų lūžis bei odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje L. R. padaryti mažiausiai dvejais trauminiais poveikiais galimai suduodant kumščiu. Skunduose teigiama, kad L. R. susižalojo pati krisdama vonioje, tačiau šis teiginys prieštarauja byloje surinktų įrodymų visuma nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms ir pagrįstai yra atmestas.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo vertinimu sutinka. Pažymėtina, kad vėliau iÅ¡keltÄ L. R. susižalojimo versijÄ paneigia jau minėta specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini kurioje pažymėta, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui. Siekiant nepalikti byloje abejonių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pakartotinai kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrių dėl L. R. patirtų sužalojimų iÅ¡vadų pateikimo. 2018-07-017 buvo pateikta pakartotinė specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini kurioje analogiÅ¡kai kaip ir pirmoje, nurodyta, kad mažai tikėtina, jog L.

R. galėjo susižaloti pati nukritusi vonioje, kadangi tam prieÅ¡tarauja sužalojimų pobÅ«dis ir jų lokalizacija (1 t. 86 b. l.). Å ias iÅ¡vadas pirmos instancijos teismo posėdyje iÅ¡ esmės patvirtino ir teismo medicinos ekspertė S. M., pažymėjusi ir detaliai iÅ¡aiÅ¡kinusi, kodėl nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi kritimui (2 t. 119 b. l). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog L. R. pateiktÄ nagrinėjamo įvykio versijÄ , kad ji pati susižalojo besimaudydama vonioje ir joje paslydusi, paneigia N. S. parodymai.

Liudytoja nurodė, kad nuvykusi pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ L. R. gyvenamÄ jį butÄ pastarÄ jÄ rado pasipuoÅ¡usiÄ ir su makiažu. Minima liudytoja taip pat pažymėjo, kad nuėjus į voniÄ kartu su L. R. voniÄ rado privemtÄ (2 t. 107 b. l.). Pati L. R. nurodė, kad į voniÄ privėmė draugė su kuria kartu gėrė Å¡ampanÄ . IÅ¡ susidėliojusių įvykių eigos L. R. paskesnė iÅ¡kelta versija dėl maudymosi vonioje ir griuvimo yra atmetama. Apeliaciniame skunde teigiama, jog priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį V.

T. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad L. R. buvo neblaivi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir Å¡is skundo teiginys nepaneigia teismo daromas iÅ¡vadas. Visų pirma, pastebėtina, kad L. R. neneigė įvykio vakarÄ iÅ¡gėrusi kelias taures Å¡ampano, tačiau pati savaime Å¡i aplinkybė nesuponuoja iÅ¡vados, jog ji ir lėmė nusikalstamos veikos pasekmes. Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas, įrodymų turi bÅ«ti surinkta tiek, kad jų visuma leistų daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl svarbių byloje aplinkybių.

Be to, kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Dėl bausmės L. R. apeliaciniu skundu kelia V. T. paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ .

Teigiama, kad V. T. paskirta bausmė padarys daugiau žalos nei naudos, kadangi sukels sunkias pasekmes judviejų vaikui, kuriam teks augti be tėčio. AukÅ¡tesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ . Pažymėtina, jog bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė. Pagal BK 61 str. 2 d., teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.  Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų, patvirtinančių teiginį, kad paskirta bausmė yra per griežta. V.

T. nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., padarymÄ . Nusikaltimas baigtas. Nuteistasis, nors yra jauno amžiaus, už nusikalstamų veikų padarymÄ jau buvo 5 kartus teistas, atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes. Teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, o nusikaltimas padarytas nepraėjus nė metams po V. T. paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Pažymėtina, kad V. T. baustas administracine tvarka, niekur nedirba, duomenų apie legalų pragyvenimo Å¡altinį nėra.

Pirmosios instancijos teismas nustatė vienÄ V. T. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nenustatė. Taigi, įvertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes konstatuotina, kad V. T. paskirtÄ bausmę pripažinti aiÅ¡kiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinį skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepažeidė BK 41 str.

įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl tiek nuteistojo tiek ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai atmetami, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : N. V. T. ir nukentėjusiosios L. R. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Evaldas Vanagas Danutė Švitinienė Algirdas Gaputis