2018-10-03 Nr. AB-17535-3-61-3-05128-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-533-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05128-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 30.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1-195 „Dėl perskaičiuotų UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. O3-17 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų dedamųjų“ (toliau – ir 2016 m. sausio 29 d. nutarimas); 3) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ 1, 2, 3, 4, 6 punktus; 4) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. kovo 10 d nutarimą Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ (toliau – ir 2016 m. kovo 10 d. nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimo 5 punktu Savivaldybės taryba patvirtino, jog 12 mėnesių laikotarpyje bus paskirstytos papildomai pareiškėjo gautos 430 400 Eur pajamos, sumažinant pareiškėjui nustatomą šilumos kainą 0,02 ct/kWh. Komisijos 2016 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-17 buvo konstatuota, kad Sprendimu pareiškėjo šilumos kainos dedamosios penktiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nurodytos nesilaikant Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (toliau – ir Metodika) reikalavimų ir klausimas dėl pareiškėjui nustatytų šilumos kainos dedamųjų perduotas pakartotinai svarstyti savivaldybei. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Komisijos 2016 m. kovo 10 d. nutarimu, kaip galutiniu administraciniu aktu šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo procese.

3. Bendrovės manymu, Sprendimas yra neteisėtas, nes Komisijos atliktas neplaninis patikrinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies, Metodikos 20.3.7 punkto ir Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 (toliau – ir Investicijų derinimo tvarka), 64 punkto nuostatoms, pagal kurias energetikos įmonėms numatoma prievolė pateikti savo investicinius projektus derinti savivaldybei ir Komisijai, o savivaldybė ir Komisija turi pareigą derinti arba nederinti teikiamų investicinių projektų. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju Bendrovės antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio (toliau – ir ekonomaizeris) investicinis projektas su savivaldybe ir su Komisija derintas nebuvo, todėl Komisija neturėjo teisės atlikti neplaninio patikrinimo, taigi patikrinimas pradėtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto ir pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą, o patikrinimo rezultatus patvirtinantis skundžiamo Sprendimo 5 punktas yra neteisėtas.

4. Komisijos 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. O1-81 ir 2014 m. spalio 28 d. nutarimų Nr. O3-861 ir Nr. O3-862, kurie yra pagrindas atlikti neplaninį patikrinimą, turinys prieštarauja Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 (toliau – ir Aprašas), 19.1–19.3 punktų nuostatoms, Komisija nenurodė pagrindų neplaniniam patikrinimui atlikti. Komisijos 2016 m. sausio 29 d. nutarimas priimtas remiantis Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2016 m. sausio 20 d. pažyma Nr. O5-20, kurioje naudojami nepagrįsti duomenys. Todėl neplaninis patikrinimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, tai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijai atsisakius derinti ekonomaizerio investicinį projektą, pareiškėjas savo rizika įrengė ekonomaizerį, investavo savo lėšas bei prisiėmė visą su projekto įgyvendinimu tenkančią riziką, įskaitant ir finansinius praradimus ar sutaupymus. Investicinio projekto įrengimo kaštai pareiškėjui nebuvo kompensuojami, tuo tarpu, praėjus daugiau nei 4 metams, kai tapo akivaizdu, kad projektas pasiteisino, Komisija inicijavo pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą siekiant nustatyti nesuderinto ekonomaizerio įrengimo įtaką šilumos kainoms, kas pažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos, lex retro non agit (liet. įstatymas neturi grįžtamosios galios), teisinio tikrumo bei aiškumo principus.

6. Bendrovės teigimu, Komisija klaidingai vertina investicijos atsipirkimą. Komisija nėra viešai paskelbusi atsipirkimo reikalavimų. Be to, Komisija netinkamai vertina pelno normą ir palūkanų sąnaudas, naudoja neteisingą informaciją. Siekiant paskatinti investicijas į kuro iš atsinaujinančių energetikos šaltinių platesnį panaudojimą, tokių investicijų vertei skiriami papildomi 6 procentai pelno. Pareiškėjo nuomone, į skaičiavimus privalėjo būti įtrauktos bent jau tos ekonomaizerio sąnaudos, dėl kurių buvo svarstoma bazinės kainos nustatymo metu. Komisijos 2015 m. birželio 19 d. nutarime Nr. O3-375 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo“ ir Komisijos 2015 m. birželio 8 d. UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo akte nurodomi duomenys yra netikslūs.

7. Bendrovė nurodė, kad Komisija 2016 m. sausio 29 d. nutarimu nepagrįstai netaikė kuro žaliavos įsigijimo kainą reglamentuojančių taisyklių. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2016 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. O5-20, kurios pagrindu priimtas Komisijos 2016 m. sausio 29 d. nutarimas, skaičiuojant kuro sąnaudas nebuvo taikytas Metodikos 58.4.5.2 punkte įtvirtintas 105 proc. limitas. Komisija netinkamai taikė nuostatas, reglamentuojančias kuro ir pirktos šilumos įsigijimo sąnaudų įtraukimą į šilumos kainos dedamąsias. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2016 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. O5-20 atsisakoma padengti būtinąsias šilumos tiekimo veiklos sąnaudas, susidariusias už praėjusį laikotarpį, kurių pagrįstumą Komisija pripažino. Komisija nepagrįstai vertindama ekonomaizerio atsipirkimą taikė ne faktiškai Bendrovės gautas pajamas, o teorines, apskaičiuotas pagal tuo metu galiojusias šilumos kainos dedamąsias. Komisijos 2016 m. sausio 29 d. nutarimu atsisakius įtraukti nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos sąnaudas į šilumos kainos dedamųjų skaičiavimus, tokia Komisijos pozicija nėra suderinama su pačios Komisijos 2015 m. gruodžio 17 d. išsakyta pozicija, pagal kurią aptariamos investicijos vertinamos kaip būtinos.

8. Pareiškėjo teigimu, Komisijos 2016 m. kovo 10 d. nutarimas yra neteisėtas, nes jį priimant Komisija nepagrįstai rėmėsi naujais skaičiavimais, kurie nebuvo nurodyti jos 2016 m. sausio 29 d. nutarime, neatsižvelgė į ankstesnius savo nutarimus. 2016 m. kovo 10 d. nutarimu Komisija selektyviai į šilumos kainą įtraukė tik tas sąnaudas, kurios mažina šilumos kainą, ir nevertino tų sąnaudų, kurios šilumos kainą kelia. Komisija nepagrįstai neįtraukė Vilniaus trečiosios termofikacijos elektrinės sąnaudų, nors tokia galimybė nenumatyta jokiame šilumos tiekimo veiklą reguliuojančiame galiojančiame teisės akte. Komisija neteisėtai ir nepagrįstai apskaičiavo šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpiui šilumos kainoje įskaitytas ir faktiškai patirtas kuro ir (ar) pirktos šilumos sąnaudas.

9. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė bylą nutraukti, o netenkinus šio prašymo – pareiškėjo skundą atmesti.

10. Atsakovai paaiškino, kad 2015 m. Komisija neplaninio UAB „Vilniaus energija“ veiklos patikrinimo metu nustatė, jog Bendrovės atlikta investicija – antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio įrengimas – yra atsipirkusi, o papildomai gautos pajamos iš šios investicijos didino Bendrovės šilumos tiekimo veiklos pelną. Kadangi neplaninis patikrinimas buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai, Sprendimu Savivaldybės taryba nusprendė, be kita ko, paskirstyti 12 mėnesių laikotarpiui Komisijos 2015 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 03-375 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“ patvirtintas UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo akte Nr. S3-1 apskaičiuotas papildomai gautas 430 400 Eur pajamas, mažinant šilumos kainą 0,02 ct/kWh (Sprendimo 5 punktas).

11. Atsakovų manymu, pareiškėjas negalėjo ginčyti Sprendimo, kadangi tai nėra galutinis šilumos kainos perskaičiavimo aktas ir jis pareiškėjui teisinių pasekmių savaime nesukelia, galutinį sprendimą dėl perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų priima Komisija.

12. Atsakovai nurodė, jog Komisija 2016 m. sausio 29 d. nutarime konstatavo, kad Sprendimu šilumos kainos dedamosios penktiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatytos nesilaikant Metodikos, t. y. neteisingai atlikti kai kurie ekonominiai skaičiavimai, neįtrauktos tam tikros pareiškėjo patirtos sąnaudos; Komisija taip pat nurodė, kad Savivaldybės tarybai per 30 dienų nepašalinus nustatytų pažeidimų, Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo 32 straipsnio 9 dalimi, įgis teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias. Atsakovai per nustatytą terminą neištaisė Komisijos pastabų dėl Sprendime nurodytų paskaičiavimų ir leido Komisijai šilumos kainų dedamąsias nustatyti vienašališkai skundžiamu 2016 m. kovo 10 d. nutarimu.

13. Atsakovai teigė, kad Sprendimas ir 2016 m. kovo 10 d. nutarimas nėra neatsiejamai susiję, kadangi Komisija nepatvirtino Sprendimo ir šilumos kainų dedamąsias nustatė vienašališkai, t. y. 2016 m. kovo 10 d. nutarimas yra visiškai naujas sprendimas, priimtas nesivadovaujant Sprendime pateiktais skaičiavimais, todėl bylos dalis dėl Sprendimo panaikinimo nutrauktina.

14. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos komisija atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

15. Komisija paaiškino, kad UAB „Vilniaus energija“ 2008 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 007-00-5439, 2009 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 012-01-11612p, 2009 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 007-15074 ir 2009 m. gruodžio 14 d. pateikė Komisijai bazinės šilumos kainos galiojimo 2009–2013 m. laikotarpio reguliuojamos veiklos investicijų programą ir joje nurodytų investicijų pagrindimą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 1-1181 suderino programos investicijų grupes, tačiau nederino kondensacinio ekonomaizerio įrengimo investicijos. Komisija 2010 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 03-28 suderino Bendrovės 2009–2013 m. investicijas be investicijos „E-2 kondensacinio ekonomaizerio įrengimas“. Komisija 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 03-316 nustatė bazines šilumos kainas, galiojusias iki 2015 m. gruodžio 31 d., į kurias ekonomaizerio investicijos įtaka ir su ja susijusios sąnaudos neįskaičiuotos, nes ši investicija nebuvo ir nėra suderinta nei su Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nei su Komisija. Komisija 2014 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 03-177 vienašališkai nustatė pareiškėjo šilumos kainos dedamąsias. Komisijos Šilumos skyriui atlikus preliminarius kondensacinio ekonomaizerio teikiamo kuro sutaupymo skaičiavimus padaryta išvada, kad dėl į šilumos kainą įskaičiuoto kuro kiekio ir faktiškai šilumos gamybai naudojamo kuro kiekio skirtumo, susidariusio dėl kuro sutaupymo naudojant kondensacinį ekonomaizerį, ši investicija yra atsipirkusi.

16. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė per Komisijos 2016 m. sausio 29 d. nutarime nurodytą terminą nepašalino Komisijos konstatuotų pažeidimų (Komisija nustatė, kad Sprendimu šilumos kainos dedamosios penktiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatytos nesilaikant Metodikos reikalavimų), Komisija priėmė pareiškėjo skundžiamą 2016 m. kovo 10 d. nutarimą, kuriuo Komisija pritarė Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2016 m. kovo 3 d. pažymai Nr. 05-53 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo ir vienašališko nustatymo“, vienašališkai nustatė laikinas šilumos kainos dedamąsias, kuriose, be kita ko, paskirstė 12 mėnesių laikotarpiui UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo akte Nr. S3-1 apskaičiuotas papildomai gautas 430 400 Eur pajamas, mažinant šilumos kainą 0,02 ct/kWh.

17. Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies reguliacinis tikslas – ne drausti vertinti kainų pokyčius dėl įmonės veiklos vykdant investicinius projektus, o skatinti įmones laikytis nustatytos tvarkos investicinių projektų įgyvendinimo procese. Nėra pagrindo teigti, kad, nesant būtinų minėtos teisės normos taikymo sąlygų, kyla joje numatytos teisinės pasekmės, t. y. Komisija, perskaičiuodama kainas, netenka teisės vertinti investicijos įtakos valstybės reguliuojamoms kainoms. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Komisijos atliktas neplaninis patikrinimas pažeidžia Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir Investicijų derinimo tvarkos 64 punktą, yra priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto bei pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą, yra atmestini.

18. Atsakovas teigė, jog vertinant, ar Komisijos priimtų administracinių aktų, kurių pagrindu atliktas pareiškėjo neplaninis patikrinimas, teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai yra pakankami, būtina atsižvelgti į tai, jog Komisijos pirmininko 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymas Nr. O1-81 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“ (taip pat ir 2015 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. O3-375 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“) yra grindžiamas ne tik konkrečiomis teisės normomis, tačiau ir Komisijos atliktu faktinių aplinkybių bei situacijos išsamiu ekonominiu vertinimu.

19. Komisijos įsitikinimu, susidariusi situacija, kuomet licencijuotas šilumos tiekėjas, kuriam taikomos valstybės reguliuojamos kainos, pasinaudodamas teisinio reglamentavimo spragomis, atlieka su įgaliotomis institucijomis nesuderintas investicijas, ir kurios, joms atsipirkus, nepagrįstai šilumos vartotojų sąskaita teikia nereguliuojamą ekonominę naudą (ypač šildymo sezono metu), negali būti toleruojamos. Komisija, kaip valstybinį energetikos sektorių kontroliuojanti institucija, atlikusi preliminarius vertinimus, turėjo pareigą nedelsiant inicijuoti neplaninį pareiškėjo patikrinimą, siekiant pakartotinai įvertinti situaciją.

20. Komisijos manymu, pareiškėjas ir jo akcininkai, priimdami sprendimą atlikti su įgaliotomis institucijomis nesuderintą investiciją, skirtą būtent reguliuojamai veiklai vykdyti, taip pat suprasdamos, jog pareiškėjo teikiamos paslaugos kaina yra valstybės reguliuojama, žinojo ir turėjo numanyti, jog investicijos atlikimas, sąlygojantis šilumos gamybos optimizavimą ir efektyvumą, sąlygos atitinkamas reguliacines pasekmes, nes šiuo atveju pareiškėjas investavo į reguliuojamos veiklos įrenginius, o ne į privataus juridinio asmens poreikių tenkinimą.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1-195 „Dėl perskaičiuotų UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ panaikinimo nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

22. Teismas nustatė, kad Komisijos pirmininkas 2014 m. lapkričio 6 d. priėmė įsakymą Nr. O1-81 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“, kuriuo buvo nuspręsta atlikti patikrinimą dėl pareiškėjo antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio atsipirkimo ir faktinio veikimo įtakos pareiškėjo šilumos teikimo veiklos rezultatams. 2015 m. birželio 8 d. Komisija pateikė „UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo aktą“ Nr. S3-1 (toliau – ir Neplaninio patikrinimo aktas). Komisija 2015 m. birželio 19 d. priėmė nutarimą Nr. O3-375 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo“. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1-195 „Dėl perskaičiuotų UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dedamųjų nustatymo“. Komisija 2016 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-17 konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Bendrovės šilumos kainos dedamosios penktiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatytos nesilaikant Šilumos kainų nustatymo reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija per 2016 m. sausio 29 d. nutarime nustatytą terminą neištaisė Komisijos pastabų dėl Sprendime nurodytų paskaičiavimų. Komisija 2016 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-64 vienašališkai nustatė Bendrovės šilumos kainų dedamąsias.

23. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai šilumos kainos (kainos dedamųjų) nenustačius pagal Komisijos 2016 m. sausio 29 d. nutarime išdėstytas pastabas ir todėl Komisijai įgijus teisę šilumos perskaičiuotą kainą (kainos dedamąsias) nustatyti vienašališku sprendimu ir Komisijai priėmus 2016 m. kovo 10 d. nutarimą, pareiškėjo ginčytas Sprendimas laikytinas tarpiniu sprendimu, pats savaime teisių ir pareigų pareiškėjui nesukelia, todėl ginčas dėl šio Sprendimo panaikinimo nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

24. Įvertinęs faktinę situaciją bei Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų (toliau – ir Komisijos nuostatai) ir Aprašo 5, 15, 19–21 punktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju Komisija turėjo teisę atlikti neplaninį patikrinimą, vadovaudamasi jai suteikta kompetencija kontroliuoti šilumos tiekimo licencijas turinčių asmenų veiklą. Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata neturėtų būti aiškinama, kaip užkertanti kelią prižiūrėti šilumos kainas, susidarius situacijai, kai Komisija atsisako derinti atitinkamą investicinį projektą. Teismas nustatė, kad į Komisijos 2010 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 03-28 suderintą Bendrovės 2009–2013 m. investicijų projektą neįtraukta ekonomaizerio įrengimo investicija. Susidariusi situacija negali būti aiškintina taip, kad Komisija atsisakė savo teisės prižiūrėti pareiškėjos šilumos kainas, nes atsisakė investicinį projektą įtraukti į 2009–2013 investicijų planą. Priešingas Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškinimas prieštarautų tiek Komisijos nuostatų 5 punktui, tiek pačios Komisijos, kaip kontrolės institucijos, kompetencijos esmei. Todėl teismas darė išvadą, kad Komisija atlikdama pareiškėjo neplaninį patikrinimą savo kompetencijos ribų neperžengė, individualūs teisės aktai, esantys ginčijamų 2016 m. sausio 29 d. nutarimo bei 2016 m. kovo 10 d. nutarimo pagrindu, priimti atsižvelgiant į Komisijai teisės aktuose suteiktas teises.

25. Teismas nusprendė, kad šilumos kainų nustatymo procedūros ginčijamais 2016 m. sausio 29 d. nutarimu bei 2016 m. kovo 10 d. nutarimu nebuvo pažeistos bei atitiko Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytus procedūrinius reikalavimus.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Komisijos atliktas Pareiškėjo neplaninis patikrinimas prieštarauja Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 daliai, Metodikos 20.3.7 punktui ir Tvarkos 64 punktui.

29.1.1. Teismo sprendime nepagrįstai nevertinta tai, kad Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvi ir expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustato, jog valstybės reguliuojamos kainos negali būti peržiūrimos dėl Komisijos nesuderinto investicinio projekto, šiai taisyklei nėra numatytos išimtys. Jeigu savivaldybė ir / ar Komisija dėl bet kokių priežasčių nederina atitinkamos energetikos įmonės pateikto suderinti investicinio projekto, Komisija tokiu atveju netenka teisės peržiūrėti atitinkamos energetikos įmonės valstybės reguliuojamų kainų dėl nesuderinto investicinio projekto neigiamos ar teigiamos bet kuriuo aspektu įtakos.

29.1.2. Neplaninio patikrinimo Komisijos veiksmai ne tik pažeidžia imperatyvias pagrindinių šilumos sektoriaus veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas, bet ir prieštarauja pačios Komisijos patvirtintoms metodikoms / tvarkoms bei sukuria precedentą, kai tam tikrais niekur neaprašytais atvejais, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, investicijų jau nebūtina derinti nei su Komisija, nei su savivaldybės taryba.

29.1.3. Komisija 2015 m. birželio 15 d. rašte Nr. R2-(E)-1977 elektros energetikos veikla užsiimančioms įmonėms nurodė, kad tik su Komisija derintos investicijos gali būti pakankamu pagrindu valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti, tokiu būdu Komisija pripažino šioje byloje pareiškėjo užimamos pozicijos pagrįstumą. Atsakovas pažeidžia lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus šilumos ūkio veikla užsiimančių įmonių atžvilgiu taikydamas kitokius principus nei tų, kurios verčiasi elektros energetikos ūkio veikla.

29.1.4. Komisija 2016 m. atlikto UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo dėl veiklos 2012–2014 m. ekonomaizerio nusidėvėjimo sąnaudas laikė nebūtinosiomis / nepagrįstomis reguliuojamos veiklos sąnaudomis ir šias sąnaudas atėmė iš pareiškėjo reguliuojamos veiklos sąnaudų. Tokiu būdu sukuriama situacija, kad Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatos yra taikomos nenuosekliai, t. y. Komisija šia norma remiasi tik perkeliant ir paskirstant vartotojams su Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir (arba) Komisija nesuderintos investicijos – ekonomaizerio – teikiamą naudą, tačiau neįtraukdama į tarifą ekonomaizerio nusidėvėjimo.

29.2. Pareiškėjo neplaninis patikrinimas pradėtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto ir pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą. Pripažįstant, kad Komisija teisę atlikti neplaninį patikrinimą turi vien dėl to, kad yra šilumos ūkio tiekėjų priežiūros subjektas, kartu būtų teigiama, kad Komisijos diskrecija praktiškai yra neribota, kas yra nesuderinama su pareiškėjo, kaip ūkio subjekto, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinių santykių stabilumo principais. Kadangi Komisijos atliktas neplaninis patikrinimas nėra pagrįstas konkrečiomis tiesiogiai ginčo atvejui taikytinomis teisės aktų normomis ir objektyviais duomenimis (faktais), o tai yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų pažeidimas.

29.3. Teismas nepagrįstai nevertino kitų aplinkybių, pagrindžiančių, kad nepagrįstai perskaičiuotos Bendrovės šilumos kainos dedamosios:

29.3.1. Vienas iš atlikto neplaninio patikrinimo tikslų buvo nustatyti pareiškėjo antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio atsipirkimą, tačiau nei neplaninio patikrinimo akte, nei teisės aktuose nėra numatyta, kas laikytina atsipirkusia investicija. Komisija nei viename iš teisės aktų ar jų projektų ar susirašinėjime su pareiškėju nenurodė, kokiu teisės aktu remiasi bei koks teisės aktas reglamentuoja šilumos tiekėjų atliktų investicijų atsipirkimo apskaičiavimo principus, Komisija taip pat viešai nėra paskelbusi jokių investicijų atsipirkimo nustatymo reikalavimų, t. y. nėra aišku, kada investicija laikoma atsipirkusia.

29.3.2. Neplaninio patikrinimo akte pateikta informacija neatitinka faktinių aplinkybių. Į pastoviosios šilumos kainos dedamosios skaičiavimus turėjo būti įskaičiuotos ne tik ekonomaizerio nusidėvėjimo sąnaudos ir 5 proc. normatyvinis pelnas, bet ir papildoma 6 proc. pelno norma bei palūkanų sąnaudos, skirtos minėto projekto finansavimui. Ekonomaizerio investicijų vertei turėjo būti skiriami papildomi 6 procentai pelno, taikomi 7 metus. Net ir nusprendus, jog papildoma pelno norma ir palūkanų sąnaudos negali būti vertinamos, Komisija privalėjo nurodyti argumentuotas tokio sprendimo pasirinkimo priežastis, tačiau 2015 m. birželio 19 d. priimtame nutarime Nr. O3-375 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo“, Neplaninio patikrinimo akte ir Komisijos Šilumos ir vandens departamento šilumos skyriaus 2015 m. birželio 10 d. pažymoje Nr. O5-178 apie tai net neužsimenama.

29.3.3. Teismas nepagrįstai nevertino Komisijos 2015 m. birželio 19 d. priimto nutarimo Nr. O3-375 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, nors tai turėjo padaryti atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje eAS-1138-858/2015 m. pateikiamus išaiškinimus.

29.3.4. Pareiškėjas negali iki galo įvertinti Neplaninio patikrinimo akto išvadų, kuriomis ir grindžiamas skundžiamas Sprendimas, nes Komisijos naudojami skaičiai yra netikslūs, nurodoma klaidinanti informacija.

29.3.5. Komisija 2016 m. sausio 29 d. nutarimu konstatavo baigtinį šilumos kainų dedamųjų tikslinimo sąrašą, tačiau 2016 m. kovo 10 d. nutarimu papildomai pakoregavo pareiškėjui nustatytas šilumos kainos dedamąsias, nors visos aplinkybės, kuriomis remiamasi 2016 m. kovo 10 d. nutarime, Komisijai buvo žinomos dar 2016 m. sausio mėnesį. Komisijos teiginiai, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, yra nepagrįsti. Be to, Komisija nusprendė į šilumos kainos dedamųjų apskaičiavimą neįtraukti ir tų Bendrovės sąnaudų, kurias pati Komisija ankstesniais sprendimais pripažino pagrįstomis. Ji nepagrįstai atsisakė įvertinti pareiškėjo atliktas investicijas į nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos įdiegimą ir šį klausimą atidėjo iki naujos bazinės šilumos kainos nustatymo, nors tokia investicija buvo būtina, ką pripažino ir pati Komisija, be to, ši investicija buvo suderinta. Priimdama 2016 m. kovo 10 d. nutarimą, Komisija į jį įtraukė tik kai kurias, jos pačios atrinktas neva naujai paaiškėjusias aplinkybes, selektyviai į šilumos kainą įtraukė tik tas sąnaudas, kurios mažina šilumos kainą, ir atitinkamai nevertino tų sąnaudų, kurios kelia šilumos kainą. Komisija pažeidė būtinųjų sąnaudų atlyginimo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

29.3.6. Komisija, priimdama 2016 m. kovo 10 d. nutarimą, nepagrįstai į sąnaudų struktūros skaičiavimus neįtraukė Vilniaus trečiosios termofikacijos elektrinės sąnaudų, nors tokia galimybė nenumatyta jokiame šilumos tiekimo veiklą reguliuojančiame galiojančiame teisės akte.

29.3.7. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2016 m. kovo 3 d. pažymoje Nr. 05-53 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo ir vienašališko nustatymo“, kurios pagrindu priimtas Komisijos 2016 m. kovo 10 d. nutarimas, nepagrįstai skaičiuojant kuro sąnaudas, faktinės pareiškėjo biokuro žaliavos įsigijimo kainos sumažintos iki rinkos vidurkio, nepaisant Metodikos (redakcijos, įsigaliojusios nuo 2014 m. sausio 1 d.) 58.4.5.2 punkte įtvirtinto 105 proc. limito, nukrypstant nuo pačios Komisijos viešai paskelbto išaiškinimo, kaip turi būti apskaičiuojamos mėnesinės šilumos kainos. Bendrovė neturėtų patirti jokių neigiamų padarinių dėl to, kad vadovavosi viešai pateikta viešojo administravimo subjekto konsultacija. Be to, Komisija netinkamai taikė Metodikos (redakcija, įsigaliojus nuo 2014 m. sausio 1 d.) 77 punktą, todėl nepagrįstai nevertino Bendrovės 2014 m. gegužės–rugsėjo mėn. patirtų nepadengtų kuro ir pirktos šilumos įsigijimo sąnaudų. Negali būti kompensuojamos tik sąnaudos (žala), patirtos dėl neteisingo šilumos kainos apskaičiavimo, bet jokiu būdu ne sąnaudos, susidarančios dėl kuro ir / ar pirktos šilumos kainų neatitikimo už praėjusį laikotarpį, kurios susidarytų tiek vienu, tiek kitu šilumos kainos skaičiavimo variantu. Bendrovė neprašė kompensuoti pajamų skirtumo, susidariusio dėl neteisingai taikytų šilumos kainų.

29.3.8. Komisija netinkamai taikė Metodikos (redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 77.2 punkto nuostatas, vertindama Bendrovės pajamas. Komisija, vertindama ekonomaizerio atsipirkimą 2014 m. gegužės–rugsėjo mėn. laikotarpiu, taikė ne faktiškai Bendrovės gautas pajamas, o teorines, apskaičiuotas pagal tuo metu galiojusias (bet ne faktiškai taikytas) šilumos kainos dedamąsias. Tokiu būdu pareiškėjui net du kartus remiantis ta pačia teisės norma buvo sumažintos šilumos kainos dedamosios: vertinant Bendrovės 2014 m. gegužės–rugsėjo mėn. laikotarpio pajamas, jos Komisijos buvo padidintos, taip priskaičiuojant papildomai gautas pajamas dėl ekonomaizerio atsipirkimo, tuo tarpu, skaičiuojant nepadengtas / papildomai gautas kuro ir pirktos šilumos įsigijimo sąnaudas, 2014 m. gegužės–rugsėjo mėn. dėl kuro kainų skirtumo susidariusios nepadengtos būtinosios kuro įsigijimo sąnaudos apskritai nevertintos.

30. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinio skundo dalį dėl teismo sprendimo dalies, kuria bylos dalis dėl Sprendimo panaikinimo buvo nutraukta, panaikinimo. Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų atsakovai prašo spręsti vadovaujantis taikytinu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovai pažymi, kad apeliantas, prašydamas panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepateikė jokių argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria bylos dalis buvo nutraukta. Atsakovai mano, kad Sprendimas yra tarpinis aktas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl Sprendimo panaikinimo.

31. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Komisijos atliekamos priežiūros veiklos, pasireiškiančios ūkio subjektų sąnaudų atitikties minėtiems kainodaros principams vertinimu, neturėtų riboti atvejai, kai investicija nėra suderinama dėl kito viešojo administravimo veiksmų, nes priešingu atveju nebūtų pasiekiami įstatyme nustatyti kainodaros tikslai ir apsaugoti vartotojų interesai gauti paslaugas, grįstas būtinosiomis sąnaudomis. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Komisijos atliktas neplaninis patikrinimas pažeidžia Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir Investicijų derinimo tvarkos 64 punktą bei yra priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto bei pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą, yra atmestini kaip nepagrįsti.

31.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1946-525/2016 pripažino, jog apeliantas susigrąžino į ekonomaizerio įrengimą investuotas lėšas per atitinkamas šilumos kainas, kurios dėl šios investicijos nesuderinimo nebuvo atitinkamai pakoreguotos jam Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. O3-316 nustatytų šilumos kainų galiojimo laikotarpiu. Todėl nauju laikotarpiu apeliantas, naudodamasis jau atsipirkusia investicija, t. y. gamindamas šilumos energiją taupant faktiškai šilumos gamybai naudojamo kuro kiekį, bet į nustatytą šilumos kainą esant įskaičiuotam didesniam kuro kiekiui, nepagrįstai gauna papildomas pajamas šilumos vartotojų sąskaita.

31.3. Komisijos pirmininko 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymas Nr. O1-81 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir 2015 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. O3-375 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“ yra pagrįsti konkrečiomis teisės normomis ir faktiniais duomenimis. Įsakymo preambulėje nurodoma, jog jis priimamas atsižvelgiant į Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus vedėjos 2014 m. lapkričio 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. R5-337 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“, kuris buvo surašytas atsižvelgiant į 2014 m. spalio 23 d. Komisijos protokolinį sprendimą, priimtą svarstant Komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. O3-862 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-07-28 nutarimo Nr. O3-508 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-06-30 nutarimo Nr. O3-177 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ pakeitimo“ priėmimo klausimą Komisijos posėdyje. Taigi vertinant Įsakymo pagrįstumą, turi būti vertinama ir Komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarime Nr. O3-862 bei Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2014 m. spalio 17 d. pažymoje Nr. O5-288, kuri yra neatsiejama nutarimo dalis, išanalizuota ir pateikta medžiaga, sąlygojusi atitinkamo sprendimo apelianto atžvilgiu priėmimą.

31.4. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl apelianto argumentai, kad skundžiamame teismo sprendime nevertintos tam tikros aplinkybės, atmestini.

31.5. Aprašo 4.1 punkte (ankstesnės redakcijos Aprašo 4.10 p.) yra įvardinamas investicijos atsipirkimo laikotarpis. Atitinkamai, vadovaujantis šiomis sąvokomis, yra apibrėžiama ir atsipirkusios investicijos sąvoka. Patikrinimo akto 4 psl. 1 pastraipoje nurodyta, kad Komisija siekia nustatyti antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio atsipirkimą, t. y. ar Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu atgavo visas sąnaudas (įskaitant normatyvinį pelną), Komisija atliko detalius skaičiavimus, apskaičiuodama pajamų skirtumą tarp faktiškai per tikrinimo laikotarpį gautų pajamų už vartotojams patiektą šilumą taikant nustatytą šilumos kainą, ir pajamų, kurios būtų gautos už šilumą, jei į šilumos kainą būtų įskaičiuota antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio įtaka.

31.6. Komisija, vertindama, ar palūkanų sąnaudos būtų turėjusios įtakos šilumos kainai, jeigu antrojoje termofikacinėje elektrinėje įrengto kondensacinio ekonomaizerio investicijos įtaka būtų įskaičiuota į bazinę šilumos kainą, įvertino, kad į suderintą bendrovės pateiktą 2009–2013 metų ilgalaikę reguliuojamos veiklos investicijų programą įtraukus ir kondensacinio ekonomaizerio investiciją, investicijoms finansuoti būtų užtekę nusidėvėjimo sąnaudų, todėl nuo antrojoje termofikacinėje elektrinėje įrengto kondensacinio ekonomaizerio investicijos palūkanų neskaičiavo.

31.7. Atsižvelgusi į tai, kad antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio investicija, kaip teigia pati Bendrovė, buvo atlikta bendrovės akcininkų rizika, tokia investicija nėra laikytina skatinamąją Metodikos 80.2.1.1 punkto prasme, todėl Komisija nagrinėjamu atveju papildomo 6 proc. pelno netaikė.

31.8. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog nustatydama šilumos kainos dedamąsias Komisija atsisakė įvertinti jo atliktų ir su Komisija 2015 m. pabaigoje suderintų investicijų į nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos įdiegimą sąnaudas ir šį klausimą atidėjo iki naujos bazinės šilumos kainos nustatymo. Komisija 2016 m. kovo 10 d. nutarime įvertino Komisijos suderintų investicijų į nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą įrengimo nusidėvėjimo sąnaudas bei investicijų grąžą, tačiau nevertino apelianto reikalaujamų įvertinti naujai suderinto turto priežiūros bei nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. susidariusių nepadengtų nusidėvėjimo ir priežiūros sąnaudų, nes šių sąnaudų vertinimo Metodikos 74 punktas nenumato.

31.9. Informaciją apie Bendrovės ketinimus grąžinti šilumos gamybos veikloje (Vilniaus trečiojoje termofikacinėje elektrinėje) nebenaudojamą turtą Komisija gavo 2016 m. sausio 28 d., t. y. kai Komisijoje buvo užregistruota 2016 m. sausio 22 d. rašto Nr. 008-10-1684R kopija. Komisijos posėdžio, kurio metu buvo numatytas svarstyti klausimas dėl savivaldybės Sprendimu nustatytų šilumos kainos dedamųjų, medžiaga minėto rašto gavimo dieną jau buvo paskelbta. Komisija, siekdama įsitikinti gautos informacijos teisingumu, kreipėsi į apeliantą atskiru raštu, į kurį atsakymą gavo 2016 m. vasario 26 d. Atitinkamai nėra jokio pagrindo teigti, kad iki priimant 2016 m. sausio 29 d. nutarimą ar jo svarstymo metu Komisija žinojo ir privalėjo remtis tomis aplinkybėmis, kurias UAB „Vilniaus energija“ Komisijai patvirtino tik 2016 m. vasario mėnesį.

31.10. Apelianto pateiktoje nuorodoje į Komisijos tinklapį, kurioje kas mėnesį skelbiamos vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos, nurodyta, kad galutinės šilumos kainos skaičiavimuose naudojamos kuro kainos apskaičiuojamos pagal Metodikos 58.4.5.2 ir 58.4.5.3 punktus. Apeliantas, skirtingai nei kiti analogišką veiklą šiame energetikos sektoriuje vykdantys ūkio subjektai, kas mėnesį apskaičiuodamas galutines šilumos kainas nepasinaudojo Metodikoje įtvirtinta galimybe į šilumos kainą įtraukti 105 proc. vidutinės atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainą (taikė 100 proc. Komisijos skelbiamos vidutinės atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainą), nėra pagrindo apelianto veiksmus vertinti kaip vadovavimosi klaidinga viešojo administravimo subjekto suteikta konsultacija pasekmę.

31.11. Šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu buvo nustatyta, kad apeliantas šilumos kainas skaičiavo ne pagal nustatytas ir galiojančias šilumos kainos dedamąsias, o pagal planuojamą faktinę savų šilumos gamybos šaltinių kuro struktūrą, ją pritaikant šilumos bazinės kainos nustatymo metu nustatytam reikiamam pagaminti ir patiekti šilumos kiekiui. Metodikos 77.2 punktas numato, kad tuo atveju, jei nustatoma, kad ūkio subjektas šilumos kainas (kainų dedamąsias) apskaičiavo ir taikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir dėl to patyrė papildomų sąnaudų (žalos), ši suma konstatuojama teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ji niekaip nekeičia šilumos sąnaudų dedamųjų dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro administracinių sprendimų – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1-195 „Dėl perskaičiuotų UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. O3-17 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų dedamųjų“, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ 1, 2, 3, 4, 6 punktų ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. kovo 10 d nutarimo Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ – teisėtumas ir pagrįstumas.

33. Savivaldybės tarybos Sprendimu be kita ko nuspręsta (5 p.) paskirstyti 12 mėnesių laikotarpiui Komisijos 2015 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. O3-375 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“ patvirtintas UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo 2015 m. birželio 8 d. akte Nr. S3-1 apskaičiuotas papildomai gautas 430 400 Eur pajamas, mažinant šilumos kainą 0,02 ct/kWh.

34. Komisija 2016 m. sausio 29 d. nutarime Nr. O3-17 konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Bendrovės šilumos kainos dedamosios penktiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatytos nesilaikant Šilumos kainų nustatymo metodikos 58.4.5.1 papunkčio, 62.1.1.4 papunkčio, 74 punkto, 74.3 punkto, 74.4 punkto, 75.2 punkto ir 79.2 punkto reikalavimų. Nutarime Komisija dėl pažeidimų taip pat nurodė, kad Savivaldybės tarybai per 30 dienų nepašalinus nustatytų pažeidimų, Komisija, vadovaudamasi Šilumos įstatymo 32 straipsnio 9 dalimi, įgis teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias.

35. Komisija 2016 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. O3-64 1 punkte konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 dalį, t. y. per 30 kalendorinių dienų nepašalino Komisijos 2016 m. sausio 29 d. nutarime Nr. O3-17 nurodytų pažeidimų; 2 punkte vienašališkai nustatė laikinas šilumos kainos dedamąsias; 3 punkte vienašališkai nustatė dedamųjų formules; 4 punkte nurodė paskirstyti 12 mėnesių laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dėl šilumos kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai įsigyti iš nepriklausomų šilumos gamintojų neatitikimo faktiškai patirtoms sąnaudoms kurui ir (ar) šilumai įsigyti iš nepriklausomų šilumos gamintojų dydžiui susidariusias papildomas gautas 2 749,8 tūkst. Eur pajamas, mažinant kainą 0,11 ct/kWh; 5 punkte nurodė paskirstyti 12 mėnesių laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. susidariusias nepadengtas nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos nusidėvėjimo sąnaudas – 487,3 tūkst. Eur ir nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos priežiūros sąnaudas – 555,5 tūkst. Eur, iš viso 1 042,8 tūkst. Eur, didinant šilumos kainą 0,04 ct/kWh; nurodė paskirstyti 12 mėnesių laikotarpiui Komisijos 2015 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. O3-375 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija neplaninio veiklos patikrinimo“ patvirtintas 2015 m. birželio 8 d. UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo akte Nr. S3-1 apskaičiuotas papildomai gautas 430,4 tūkst. Eur pajamas, mažinant šilumos kainą 0,02 ct/kWh.

36. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“, skunde kvestionuodamas nurodytų administracinių aktų teisėtumą, iš esmės nurodė dvi argumentų grupes. Vienais buvo ginčijama atsakovo Komisijos kompetencija atlikti neplaninį patikrinimą dėl antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio atsipirkimo ir faktinio veikimo įtakos pareiškėjo šilumos teikimo veiklos rezultatams kaip prieštaraujanti Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies, Metodikos 20.3.7 punkto ir Tvarkos 64 punkto nuostatoms; priimtų administracinių aktų atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams; teigiama, kad buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, lex retro non agit, teisinio tikrumo ir aiškumo principai.

37. Kitą argumentų grupę sudarė pareiškėjo teiginiai, kuriais jis kvestionavo Komisijos išvadas dėl investicijos atsipirkimo, teigė, kad Komisija neįvertino su ekonomaizerio investicijomis susijusių pareiškėjo kaštų skaičiuojant valstybės reguliuojamas šilumos kainas (amortizacija, eksploatacija, investicijų grąža), tai niekaip nebuvo kompensuojama per valstybės reguliuojamas kainas iš vartotojų; teigė, kad nėra nurodyta, kokiu teisės aktu remiamasi apskaičiuojant atliktų investicijų atsipirkimą, kokie taikomi kriterijai; nurodė, kad į pastoviosios šilumos kainos dedamosios skaičiavimus turėjo būti įskaičiuotos ne tik Ekonomaizerio nusidėvėjimo sąnaudos ir 5 procentų normatyvinis pelnas, bet ir papildoma 6 procentų pelno norma bei palūkanų sąnaudos, skirtos minėto projekto konvertavimui. Vadovaujantis Metodikos 80.2.1.1 punktu, skatinant investicijas į kuro iš atsinaujinančių šaltinių platesnį panaudojimą, tokių investicijų vertei skiriami 6 procentai pelno prie bazinėse šilumos kainų dedamosiose numatytos WACC, priimant, kad jie bus taikomi 7 metus. Komisija be pagrindo į „teorinės“ / „retrospektyviai“ perskaičiuotos šilumos kainos pastoviąją dedamąją neįskaičiuoja palūkanų sąnaudų, nors investicijų derinimo projekte nurodyta, kad 85 proc. investicijos bus finansuojama iš skolintų lėšų. Mano, kad į skaičiavimus privalo būti įtrauktos bent jau tos Ekonomaizerio sąnaudos, dėl kurių buvo svarstoma bazinės kainos nustatymo metu. Akcentuoja, kad Komisijos naudojami skaičiai netikslūs, nurodoma klaidinanti informacija: nurodoma kuro norma, pradėta taikyti nuo 2014 m. gruodžio 1 d., kuri nepatenka į Komisijos 2015 m. birželio 19 d. nutarime Nr. O3-375 nagrinėjamą laikotarpį; kainos neatitinka faktinių kainų, skelbiamų Komisijos tinklalapyje viešai, ir kt. Komisija 2010 m. kovo 10 d. nutarimu papildomai pakoregavo pareiškėjui nustatytas šilumos kainos dedamąsias, nors nepaaiškėjo jokie nauji faktai, be to, apie Vilniaus TEC3 elektrinės stabdymą buvo paskelbta viešai. Komisija atsisakė kaip sąnaudas vertinti investicijas į nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą. Skaičiuojant kuro sąnaudas, faktinės pareiškėjo biokuro žaliavos įsigijimo kainos buvo sumažintos iki rinkos vidurkio, nepaisant naujai parengtos Metodikos 58.4.5.2 papunktyje įtvirtinto 105 proc. limito ir t.t.

38. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės, akcentavo, kad dalis jo argumentų, kuriais jis kvestionavo Komisijos išvadas dėl investicijos atsipirkimo, išvis liko neišnagrinėti.

39. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Komisija. Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija. Remiantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi, Komisija tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas, kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų bei tarifų taikymą ir atlieka kitas funkcijas. Komisijos funkcijas bei kompetenciją karšto vandens tiekimo sektoriuje nustato Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, kuris taip pat reglamentuoja energetikos įmonių investavimo teisinius aspektus.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimtų sprendimų, savo praktikoje yra ne kartą akcentavęs, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, administraciniai teismai neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, yra priskirta Komisijos kompetencijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, apsiriboja patikrinimu, ar, įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų (žr., pvz., 2009 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-740/2014).

41. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ginčijamų administracinių aktų teisėtumu, kurie grindžiami abejonėmis Komisijos kompetencija atlikti neplaninį patikrinimą, tokio patikrinimo atlikimo neatitikimu Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies, Metodikos 20.3.7 papunkčio ir Tvarkos 64 punkto nuostatoms; teisėtų lūkesčių apsaugos, lex retro non agit, teisinio tikrumo ir aiškumo principų pažeidimu, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eA-1811-822/2016 ir Nr. eA-1946-525/2016 tarp tų pačių šalių nustatytomis aplinkybėmis.

42. Komisijos pirmininko 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. O1-81 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“ buvo nuspręsta atlikti patikrinimą dėl Komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarimuose Nr. O3-861 ir Nr. O3-862 „preliminariai“ įvertinto antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio atsipirkimo ir faktinio veikimo įtakos pareiškėjo šilumos teikimo veiklos rezultatams. Komisijos 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymas Nr. O1-81 buvo priimtas atsižvelgiant į Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus vedėjos 2014 m. lapkričio 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. R5-337 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“. Įsakymo dėl neplaninio patikrinimo pagrįstumo vertinimas turi būti atliekamas kartu su Komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarime Nr. O3-862 bei Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2014 m. spalio 17 d. pažymoje Nr. O5-288, kuri yra neatsiejama 2015 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. O3-375 dalis, išanalizuota ir pateikta medžiaga, sąlygojusia atitinkamų sprendimų pareiškėjo atžvilgiu priėmimą.

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1946-525/2016, kurioje pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. O3-861 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-177 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ pakeitimo“ ir 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. O3-862 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. O3-508 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-177 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ pakeitimo“ pakeitimo“, teisėjų kolegija Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, kad energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Komisija, o jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti, išaiškino ne lingvistiniu, bet sisteminiu būdu, atsižvelgdama į bendrą energetikos ir konkrečiai šilumos ūkio valstybinio valdymo reguliavimą, akcentuodama šios normos vietą teisės akte ir ja reguliuojamus teisinius santykius, normos tikslus. Energetikos įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja būtent energetikos objektų, įrenginių statybą, plėtrą ir rekonstrukciją, o apskritai jis skirtas detalizuoti Energetikos įstatymo trečiajame skirsnyje reglamentuojamus energetikos sektoriaus plėtros teisinius santykius. Todėl analizuojama teisės norma nėra skirta reguliuoti atitinkamo energetikos sektoriaus (šiuo atveju – šilumos) kainodarą. Tai šiuo atveju atlieka Energetikos įstatymo 19 straipsnis ir Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnis.

44. Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyti principai reikalauja, inter alia (liet. įskaitant, be kita ko), mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją, ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus ir kt. Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas grįsti tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Komisijos, kaip valstybės šilumos ūkio sektoriaus priežiūros bei kainų reguliavimo institucijos, kompetencijai priskirta tikrinti įmonių veiklos sąnaudų būtinumą ir pagrįstumą, įvertinti teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgiant į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą, ir taikyti tam tikrus valstybinę priežiūrą šilumos ūkio sektoriuje apibūdinančius veiksmus (Energetikos įstatymo 8 str. 9 d., 19 str. 2 d.). Tokia Komisijos kompetencija negali būti paneigiama pareiškėjo nurodoma Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatų interpretacija, kuri iš esmės reiškia ribojimą reguliuoti šilumos kainas vartotojams tais atvejais, kai investicijos nebūna suderintos.

45. Komisijos 2014 m. spalio 28 d. priimtais nutarimais Nr. O3-861 ir Nr. O3-862, remiantis Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2014 m. spalio 17 d. pažyma Nr. O5-288 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ antrosios termofikacinės elektrinės ekonomaizerio faktinio veikimo įtakos šilumos kainai nustatymo“, buvo koreguota nustatyta pareiškėjo šilumos kainos kintamoji dedamoji, sumažinant 2 375,1 tūkst. MWh šilumos kiekiui pagaminti reikiamą kuro kiekį nuo 229 405,2 tne iki 220 285,2 tne ir lyginamąsias kuro sąnaudas nuo 96,6 kgne/MWh iki 92,7 kgne/MWh, bei nustatyta BSendrovei 0,52 ct/kWh mažesnė šilumos kainos kintamoji dedamoji. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1946-525/2016 pažymėta, kad investicija „E-2 kondensacinio ekonomaizerio įrengimas“ iš esmės atsipirko, t. y. pareiškėjas susigrąžino į ekonomaizerio įrengimą investuotas lėšas per atitinkamas šilumos kainas, kurios dėl šios investicijos nesuderinimo nebuvo atitinkamai pakoreguotos pareiškėjui Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. O3-316 nustatytų šilumos kainų galiojimo laikotarpiu (iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Tokiu būdu nauju laikotarpiu (nuo 2015 m. gruodžio 31 d.) pareiškėjas, naudodamasis jau atsipirkusia investicija, t. y. gamindamas šilumos energiją taupant faktiškai šilumos gamybai naudojamo kuro kiekį, tačiau į nustatytą šilumos kainą esant įskaičiuotam didesniam kuro kiekiui, nepagrįstai gauna papildomas pajamas šilumos vartotojų sąskaita.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje byloje Nr. eA-1946-525/2016 konstatuota, jog Komisija, įgyvendindama savo diskreciją, nepadarė klaidos ir nepiktnaudžiavo įgaliojimais, be to, ji neperžengė diskrecijos ribų (veikė intra vires), priimdama ginčijamus nutarimus, kuriais pakoregavo Komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3-177 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ ir 2014 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. O3-861 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-177 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ pakeitimo“ pakeitimo“ nustatytas šilumos kainos dedamąsias, įvertinusi tai, kad dėl į šilumos kainą įskaičiuoto kuro kiekio ir faktiškai šilumos gamybai naudojamo kuro kiekio skirtumo, susidariusio dėl kuro sutaupymo naudojant nesuderintą su Komisija kondensacinį ekonomaizerį, ši investicija yra atsipirkusi ir todėl būtina sumažinti pareiškėjui būtinam šilumos kiekiui pagaminti reikiamą kuro kiekį (4 proc.).

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1811-822/2016, atmetant pareiškėjo argumentus dėl 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. O1-81 neatitikimo Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies ir Investicijų derinimo tvarkos 64 punkto nuostatoms, pažymėta, kad, siekdamas įstatyme nurodytų tikslų, viešojo administravimo subjektas yra saistomas bendrųjų viešojo administravimo principų (teisėtumo, proporcingumo, draudimo diskriminuoti ir kt.). Tarp įvairių teisės aktais siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagrįstai iškelti paneigiant kitą. Jeigu susiduriama su konkrečių tikslų tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioritetą pasirenka teisės aktą priimantis viešojo administravimo subjektas, tačiau tai turi būti daroma kuo mažiau darant įtaką likusiems tikslams įgyvendinti. Taigi Komisijai yra suteikti tam tikri įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, įgaliojimai reguliuojant kainas šilumos ūkyje ir Komisija turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus ir kitas anksčiau minėtas teisės normas, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus ir priimti atitinkamus sprendimus.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, realizuodama šią savo diskreciją, Komisija, kaip valstybinis ekonominis reguliuotojas, nustatydama priimtinų (jos pakoreguotų) sąnaudų dydį, gali pasinaudoti tam tikro „valingo“ sprendimo priėmimo teise ir atsižvelgti į Šilumos ūkio įstatymo, Metodikos tikslus – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams (Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 1 p.), ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus (Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 3 p.) (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2872/2012).

49. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kad Komisija, priimdama ginčijamus 2016 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. O3-17 ir 2016 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. O3-64, planinį patikrinimą atliko neperžengdama savo kompetencijos ribų, nutarimus priėmė nepažeisdama teisės aktuose nustatytų procedūrų, yra pagrįstos, jos atitinka minėtose susijusiose bylose padarytas išvadas. Apelianto argumentai dėl ginčijamų aktų prieštaravimo teisės aktų reikalavimams (Energetikos įstatymo 15 str. 3 d., Metodikos 20.3.7 p. ir Tvarkos 64 p.), teisėtų lūkesčių apsaugos, lex retro non agit, teisinio tikrumo ir aiškumo principų pažeidimo yra atmestini.

50. Apelianto argumentas, kad Komisija 2015 m. birželio 15 d. rašte Nr. R2-(E)-1977 elektros energetikos veikla užsiimančioms įmonėms nurodė, kad tik su Komisija derintos investicijos gali būti pakankamu pagrindu valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti, nevertintinas nagrinėjamoje byloje, nes nurodomos aplinkybės nėra susijusios su konkrečia byloje nagrinėjama situacija, o šis raštas yra adresuotas kitoje rinkoje, pasižyminčioje kokybiškai kitokiais požymiais, veikiantiems subjektams, nėra žinomos šio rašto parengimo aplinkybės.

51. Pasisakydama dėl kitos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų grupės, kuriais jis kvestionavo Komisijos išvadas dėl investicijos atsipirkimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pastarųjų argumentų išvis nenagrinėjo, nurodydamas, jog, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Tokie teismo motyvai laikytini nepagrįstais, nes pareiškėjo skunde nurodyti konkretūs argumentai (nutarties 37 p.) yra esminiai sprendžiant, ar Komisija pagrįstai apskaičiavo papildomai gautas pajamas ir atitinkamai perskaičiavo šilumos kainą, jie nebuvo nagrinėti pirmiau minėtose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eA-1811-822/2016 ir eA-1946-525/2016). Akcentuotina, kad šalys intensyviai bendravo šiais klausimais visos ginčijamų administracinių aktų priėmimo procedūros metu, atsakovų pozicija dėl kiekvieno pareiškėjo teiginio yra išsamiai išdėstyta atsiliepimuose, todėl laikytina, kad administracinė byla nėra išnagrinėta reikiama apimtimi, jos esmė reikšminga dalimi liko neatskleista, tai galėjo lemti nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą.

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus argumentus, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti pareiškėjo reikalavimai, ir šia apimtimi pareiškėjo skundą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti įvertinta teisėtumas bei įtaka galutiniams sprendimams ir tų administracinės procedūros metu priimtų sprendimų, kurie pripažinti tarpiniais, nesukėlusiais tiesioginio poveikio pareiškėjo teisinei padėčiai (Sprendimas, Komisijos 2015 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. O3-375 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo“), nes juos priimant buvo atliekamas tų pačių faktinių duomenų vertinimas, kuriais vėliau buvo grindžiami Komisijos 2016 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. O3-17 ir 2016 kovo 10 d. nutarimas Nr. O3-64.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundas dalyje dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. O3-17 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų dedamųjų“, panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ 1, 2, 3, 4 ir 6 punktus bei panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“, ir perduoti šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė